Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 metų lapkričio 9 d., apie 7.36 val., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,27 prom. neblaivumo laipsnis), vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-12-20 nutarimu pripažino A. Ž. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose. Sprendė, kad remiantis tuo, jog pažeidėjas, jo sutuoktinė ir sutuoktinės motina turi invalidumus, kad jis seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ir ji garantuoja, kad A. Ž. daugiau tokių pažeidimų nedarys, nesudaro pagrindo skirti švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje. Pažymėjo, kad asmuo turi numatyti galimas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralūs teisės pažeidimo rezultatas.

Apeliaciniu skundu pažeidėjas A. Ž. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-20 nutarimą ir jį pakeisti – taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad dėl jam taikytos itin griežtos nuobaudos, už pažeidimą, kurį padarė pirmą kartą, nepatogumų patirs keletas žmonių. Jis su savo sutuoktine, patys turėdami invalidumą, prižiūri ir už 12 km. gyvenančią sutuoktinės motiną, kuriai nustatytas didelis poreikių lygis. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo ilgą laiką jų šeimos gyvenimas taps itin sudėtingas. Apelianto manymu, vien dėl nurodytų priežasčių buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, tačiau teismas neteisingai įvertino jo šeimos itin sudėtingą situaciją ir nepagrįstai konstatavo, kad tokie faktai yra teisiškai nereikšmingi.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jo padarytą pažeidimą vertino kaip artimą sunkiam neblaivumo laipsniui. Tokio vertinimo įstatymas nenumato. Be to, apelianto manymu, prieš tai nurodytos aplinkybės bei tai, kad jis analogiškų pažeidimų nėra padaręs, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje elgtis tinkamai, suteikia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apylinkės teismas išnagrinėjo visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims vairavusiems transporto priemonę esant neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės). ANK nenumato atsakomybės tuo atveju, kai asmeniui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nuo 2017-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimas, už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (BK 281 str. 7 d.). Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnį už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui byla nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neginčija, tačiau mano, kad teismas netinkamai įvertino nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai netaikė švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje. Mano, kad skiriant nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,27 promilės), vairavo automobilį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. Ž. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, numatyta nuobauda yra nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui taikė sankcijose numatytos nuobaudos minimumą 579 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2 metams.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, tinkamai įvertino ATPK 30² straipsnyje numatytas aplinkybes ir paskyrė tinkamą nuobaudą.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014).

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30² str.).

Apeliacinius skundu pažeidėjas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei sankcijose numatytas minimalus tokios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, tačiau vienos lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į lengvinančią aplinkybę, paskyrė minimalią sankcijoje paskirtą nuobaudą.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes, t. y. kad jis ir jo artimieji turi neįgalumą, kad jis tik vienas vairuoja transporto priemonę ir kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga norint patenkinti būtinus poreikius: nuvažiuoti pas gydytojus, prižiūrėti motiną. Be to, mano, kad seniūno pateikta teigiama charakteristika apie jį taip pat sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo.

Pažeidėjo padaryti pažeidimai, analizuojant ATPK nuostatas, vertintini kaip vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Transporto priemonę pažeidėjas vairavo darbo dieną ryte 7.36 val., kada žmonės važiuoja į darbus, vaikai eina į mokyklą. Tai parodo, kad vairuodamas automobilį neblaivus A. Ž. sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Dėl teismo argumento, kad nustatytas neblaivumo laipsninis yra artimas sunkiam, nurodytina, kad teismas šiuo atveju tik pažymėjo, kad padarytas pažeidimas yra itin pavojingas, ir vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo skirti švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje.

Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Sutiktina su apylinkės teismu, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti švelnesnės nuobaudos. Tokios aplinkybės kaip gailėjimasis ar pirmas tokio pobūdžio pažeidimo padarymas, įvertintos skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Kaip minėta, teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti paskirtą nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė ypatingai neatsakingai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, kuri yra minimali, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, nepažeidė nuobaudos skyrimo pagrindų, todėl naikinti ar keisti nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-20 nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.