Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. (toliau – ir Pareiškėjas, apeliantas) atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. atstovo advokato Justo Gedeikio skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. balandžio 7 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) E. Č. nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 28 d., 16.15 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, chuliganiškai vairavo automobilį – dėl chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę „BMW 520D“ iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir atsiradus spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, siekdamas apvažiuoti kitas transporto priemones, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus (kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, važiavo priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta, ko pasėkoje susidūrė su jam iš dešinės, iš stovėjimo aikštelės išvažiavusia transporto priemone „Škoda Superb“. Po smūgio „BMW 520D“ trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi Q5“, ko pasėkoje pastūmė šį automobilį, o pastarasis trenkėsi į kitą kelkraštyje stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“. Eismo įvykio metu sugadinti 3 automobiliai: „Škoda Superb“, „Audi Q5“ bei „Volkswagen Golf“. Tokiais savo veiksmais E. Č. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, todėl E. Č. paskirta galutinė 500 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. Č. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį

5. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui E. Č. atstovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį, klausimą išsprendžiant iš esmės – pripažinti, kad E. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 230 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui. Alternatyviu prašymu atstovas prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi E. Č. skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Kaip matyti iš paties E. Č. pozicijos, jis administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigoje neneigė neginčijamai nustatytų aplinkybių, t. y. kad jam kelyje, neleistinoje vietoje lenkiant kitą transporto priemonę, įvyko eismo įvykis, tačiau kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo neigė ir nuosekliai tvirtino, kad jo vairavimas negali būti vertinamas kaip chuliganiškas, nes jis taip pasielgė netyčia, nenorėdamas parodyti pranašumo prieš kitus eismo dalyvius, be to, eismo įvykis iš esmės įvyko ir dėl kito vairuotojo, V. M. padaryto KET pažeidimo.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia E. Č. kaltės dėl kelių eismo taisyklių tyčinio pažeidimo, lėmusio eismo įvykio kilimą bei surinktų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jį vairavus chuliganiškai.

9. Byloje įrodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog E. Č. siekdamas apvažiuoti kitas transporto priemones atsiradus automobilių spūsčiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, važiavo priešpriešiniam eismui skirta eismo juosta ir susidūrė su jam iš dešinės, iš stovėjimo aikštelės išvažiavusia V. M. vairuojama transporto priemone. Nustatytų faktinių aplinkybių ir savo veiksmų nubaustas asmuo E. Č. neneigia, tačiau ginčija jų kvalifikavimą kaip chuliganišką vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, Pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai, remiantis toliau išdėstytais motyvais.

13. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą ir nurodyta, kada vairavimas laikomas pavojingu, t. y. transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, antra dalis kvalifikuoja pavojingą vairavimą, esant asmens veiksmuose chuliganiškų paskatų. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

14. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.

15. Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, pažeidėjo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes ir kt.) patvirtina, kad E. Č., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelių eismo taisyklių ir savo veiksmais pažeidė KET 8 punkto, 9 punkto, 140.7 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, todėl patraukiant Pareiškėją atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, turi būti įrodytos jo chuliganiškos paskatos ir jo vairavimo sukeltas pavojus eismo saugumui ar savo/kitų žmonių saugumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje buvo įrodyti visi privalomieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementai, tarp jų – ir E. Č. chuliganiškos paskatos.

16. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad E. Č. vairavo pavojingai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, jo veiksmai buvo iššaukiantys ir jais E. Č. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kito automobilio vairuotojui, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje pateiktų vaizdo įrašų medžiagą, sutinka su apylinkės teismo šių duomenų atlikta analize bei padarytomis išvadomis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad piko metu susidarius automobilių, laukiančių pravažiuoti sankryžą, spūsčiai, E. Č., siekdamas savanaudiškų tikslų – spėti pravažiuoti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, ignoruodamas KET numatytus draudimus kirsti ištisinę liniją ir įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, atliko neleistinus veiksmus, ko pasekmėje susidūrė su V. M. vairuojamu automobiliu ir apgadino kitų asmenų automobilius. Pažymėtina, jog pagal Ekspertizės aktą, E. Č. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, o neįvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) ruožą, į kurį įvažiuoti buvo draudžiama, Pareiškėjas turėjo techninę galimybę išvengt šio eismo įvykio kilimo. Taigi, byloje nustatytas ir įrodytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementas – Pareiškėjo vairavimo sukeltas pavojus eismo saugumui ar savo/kitų žmonių saugumui.

18. Sprendžiant dėl Pareiškėjo veiksmuose buvusių chuliganiškų paskatų, teismas vertina, kad jos nustatytos abejonių nekeliančiomis išvadomis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, E. Č. nurodė supratęs, kad išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas daro KET pažeidimus, taigi, jo veiksmuose pagrįstai nustatyta tiesioginė tyčia. Nors Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad E. Č., kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė tik vieną transporto priemonę, įsitikinęs, kad lenkimo manevrą, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, atlikti yra saugu, tačiau iš byloje esančio eismo įvykio vaizdo įrašo matyti, kad bandydamas apvažiuoti susidariusią automobilių spūstį, Pareiškėjas neleistinai lenkė ne tik priešais jį stovėjusį automobilį, tačiau bent keletą jų, kadangi, kaip pats nurodė, norėjo įvažiuoti į trečiąją eismo juostą, kurią norėdamas pasiekti, objektyviai turėjo apvažiuoti daugiau negu vieną automobilį. Tuo tarpu atmestinas ir argumentas, kad lenkimo manevras buvo atliekamas Pareiškėjui įsitikinus, kad tai daryti saugu, kadangi matydamas, kad jo lenkiamas automobilis sustojo, Pareiškėjas savo automobilio nesustabdė ir toliau važiavo priešpriešine eismo juosta, o būtent šio manevro metu įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltas ir E. Č., taigi, jo manevras nebuvo saugus. Tuo tarpu tokių Pareiškėjo veiksmų pretekstas – siekis aplenkti susidariusią automobilių koloną ir spėti pravažiuoti per žalią šviesoforo signalą, negali būti laikytinas pateisinamu ir neabejotinai demonstruoja E. Č. elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, o būtent – prieš kitus vairuotojus, priverstus stovėti automobilių spūstyje. Šiuo atveju Pareiškėjo noras būti pirmesniam, kuris pravažiuos sankryžą, nelaukdamas kartu su kitais vairuotojais, kol pajudės automobilių kolona, negali būti iškeliamas aukščiau prieš visuomenėje priimtas normas, automobilių vairuotojų tarpusavio supratingumo ir mandagumo principus. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Č. iššaukiančiu būdu, negerbdamas kitų eismo dalyvių pažeidė KET reglamentuotą eismo tvarką be jokios pateisinamos priežasties, norėdamas aplenkti susidariusią automobilių koloną norėjo ir savanaudiškai bei nepriklausomai nuo nieko siekė, jog galėtų pravažiuoti sankryžą, nelaukdamas sekančio leidžiančio per ją važiuoti žalio šviesoforo signalo, patenkindamas savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau iš jos išvažiuoti, greičiau pasiekti kelionės tikslą. Todėl akivaizdu, kad toks jo vairavimas vertintinas kaip siekimas pademonstruoti niekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius, keliantis tiek sau, tiek ir kitiems žmonėms realų pavojų.

19. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leido daryti neabejotiną išvadą, kad E. Č. veiksmai pasireiškė chuliganišku elgesiu ir kad jis suprato tokių savo veiksmų pobūdį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti E. Č. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir perkvalifikuoti Pareiškėjo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės

20. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

21. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

23. E. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 417 straipsnio 7 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, E. Č. už padarytus administracinius nusižengimus Institucijos nutarimu nubaustas 500 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti E. Č. trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK specialiosios dalies straipsnio sankcija. Nors Institucijos nutarimu E. Č. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tačiau tiek Institucija, paskirdama apeliantui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, tiek ir apylinkės teismas, palikdamas galioti šią administracinio poveikio priemonę, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino su padaryto nusižengimo pavojingumu susijusių, nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų ir aplinkybių visumą ir dėl to administracinio poveikio priemonę individualizavo netinkamai.

25. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. Č. iki inkriminuoto nusižengimo padarymo buvo baustas tik vieną kartą už tai, kad 2020 m. spalio 8 d. stovinčiame automobilyje naudojosi mobiliojo ryšio rankomis, kai variklis buvo įjungtas. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. birželio 28 d., t. y. jau daugiau nei prieš metus laiko, per šį laikotarpį jokių naujų administracinių nusižengimų E. Č. nepadarė, todėl šios aplinkybės neabejotinai rodo mažesnį jo pavojingumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Č. nuo pat pradžių sutiko su pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, nusižengimo fakto neneigė, ginčijo tik jo kvalifikavimą. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau šių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucijos pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas vertina, kad priešingai apylinkės teismo vertinimui, bylos duomenų visetas patvirtina, jog E. Č. paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę – sutrumpinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 6 mėnesių, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Sutinkama su Pareiškėjo atstovo argumentais, jog E. Č. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei faktas, kad transporto priemonės naudojimas Pareiškėjui yra būtinas dėl socialinių ir šeimyninių aplinkybių, sudaro pagrindą švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant nusižengimą padariusiam asmeniui teisinę atsakomybę, būtina vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais, o įstatymų taikymas neturi būti formalus. Būtent tinkamas asmeniui skiriamos nuobaudos individualizavimas padeda užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį ir pasiekti jos taikymo tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, tačiau ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir tai, kad nuobaudos vykdymo sąlygojami asmens teisių ribojimai būtų adekvatūs (proporcingi) padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.

27. Apygardos teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apelianto padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jo neapdairaus ir neapgalvoto elgesio. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad E. Č. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbo pobūdis ir atvykimas į jį susijęs ir su transporto priemonių vairavimu. Be to, jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas yra jauno amžiaus, todėl sutiktina, kad jo klaidingai priimtas sprendimas pažeisti KET normas, tikėtina, yra vienkartinio pobūdžio, o griežtos administracinio poveikio priemonės paskyrimas neabejotinai neproporcingai neigiamai paveiktų tiek jo asmeninį gyvenimą, tiek profesinę karjerą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių skyrimas E. Č. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta nuobauda (500 Eur bauda) kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, už padarytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartis keistina, pakeičiant E. Č. už ANK 420 straipsnio 2 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, vietoje 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatant 6 mėnesių terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

E. Č. atstovo advokato Justo Gedeikio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartį pakeisti:

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, E. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirtą 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.