Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. (G. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2017 m. sausio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. sausio 21 d., 6.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,63 prom.±5 proc.). Tokiais veiksmais G. L. pažeidė KET 14 p. reikalavimus.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 30ANN-85723510-17 G. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nesutikdamas su priimtu nutarimu G. L. pateikė skundą teismui ir prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 8 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi G. L. skundo netenkino. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30ANN-85723510-17 paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 8 d. nutarimą pakeisti ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti naikintina. Anot apelianto, jo nurodytos aplinkybės, tokios kaip gailėjimasis ir prisipažinimas padarius nusižengimą, nuvažiuotas atstumas, nusižengimo padarymo priežastys bei neigiamų pasekmių nebuvimas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Be to, mano, kad savanoriškas vairavimo nutraukimas, taip pat sudaro pagrindą švelninti nuobaudą. Pažymi, jog tokį jo poelgį lėmė aplinkybės dėl jo sumušimo bare, o tai reikšminga vertinant galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tvirtina, jog jis vairavo tuščioje gatvėje ir dėl to niekam nekilo neigiamų padarinių. Dėl nurodytos priežasties padarytą nusižengimą vertina kaip mažareikšmį ir mažiau pavojingą.Nurodo, jog jis vairuotojo teises turi 13 metų, tačiau nėra padaręs administracinių pažeidimų, nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus. Anot apelianto, nedidelis alkoholio kiekio viršijamas taip pat turi įtakos nuobaudos švelninimui. Pažymi, jog užfiksuotai alkoholio koncentracijai įtakos turėjo faktas, jog prieš įpūtimą buvo išgėręs alaus ir jam nebuvo pasiūlyta palaukti 15 minučių bei pakartoti testą. Nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (prisipažino ir gailisi bei sutinka dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose) mano, kad yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Be to, pažymi, kad jo atsakomybę švelninančia aplinkybe gali būti pripažinta ir tai, jog jis pats, nieko neverčiamas, nutraukė vairavimą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pažeidėjas iš esmės neginčija paties pažeidimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda. Mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 35 straipsnio 4 dalies nuostatą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą bei įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo nei numatyta sankcijoje (ANK 34 str. 5 d.). Teismas išanalizavo visus pažeidėjo nurodytus argumentus ir pateikė išsamius motyvus dėl jų atmetimo. Apelianto manymu, pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, sudaro šios aplinkybės: kelių atsakomybę švelninančių aplinkybių buvimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatymas, padaryto pažeidimo mažareikšmiškumas ir jo padarymo priežastys bei tai, jog nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog nustatytam neblaivumo laipsniui įtakos galėjo turėti faktas, jog prieš pat patikrą buvo išgėręs alaus ir jam nebuvo suteikta teisė po 15 minučių pakartotinai atlikti patikrą.ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali nuobauda. Vien atsakomybę švelninančių aplinkybių buvimas, nesudaro pagrindo taikyti ANK 35 straipsnio 5 dalies. Pažymėtina, jog nutarimu, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apylinkės teismas taip pat nenustatė antros atsakomybę švelninančios aplinkybės, nurodydamas, jog pažeidėjo sutikimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, yra tik deklaratyvus. Taigi pažeidėjui nustatyta tik viena, o ne dvi, kaip nurodo apeliantas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors įstatymas numato, jog galima pripažinti ir kitas atsakomybę švelninančias aplinkybes nei numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalyje (ANK 35 str. 2 d.), tačiau šiuo atveju, įvertinus pažeidimo pobūdį, nėra jokio pagrindo kaip atsakomybę švelninančią aplinkybę pripažinti pažeidėjo savanorišką pažeidimo nutraukimą. Esmė, kad pažeidimas padarytas, o kiek laiko jis buvo daromas ar kokį atstumą nuvažiavo neturi jokios įtakos. Todėl ar savanoriškai baigė važiuoti ar buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nei pažeidimo esmės, nei jo pavojingumo nekeičia. Nesutiktina su apeliantu, jog jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ar mažiau pavojingas. Įvertinus apklaustų liudytojų parodymus, matyti, jog pažeidėjas elgėsi agresyviai. Nors nuvažiavo keletą merų, tačiau tai darė dideliu greičiu ir vos nekliudė šalia stovėjusių automobilių (liudytojo V. T. paaiškinimas (b. l. 26-27)). Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog aplinkui buvo žmonių ir jie matė apelianto daromą pažeidimą. Šiuo atveju nuvažiuotas atstumas nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu. Padarytas pažeidimas teismų praktikoje yra vertintinas kaip pavojingas ir galintis sukelti sunkias pasekmes. Pasekmių nebuvimas, paties nusižengimo nedaro mažiau pavojingu. Remiantis išdėstytais argumentais, apelianto argumentas, jog nuobaudos švelninimui turi reikšmės pažeidimo padarymo motyvai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog agresyvus asmens elgesys, nepateisina pažeidimo padarymo. Atmestini apelianto argumentai, jog jis nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas administracine tvarka iš viso baustas 6 kartus (b. l. 29-32). Keletą kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors apeliantas, kaip nurodė, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tokie kaip greičio viršijimas 37 km/h greičiu, automobilio pastatymas ant šaligatvio, byloja, kad pažeidėjas nelinkęs laikytis Kelių eismo taisyklių. Užfiksuotas nežymiai leistiną normą viršijantis girtumas taip pat nesudaro pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. nuo 0,4 promilių iki 1,5 promilių. Taigi, nors ir būtų dar mažesnis neblaivumo laipsnis, atsakomybė kiltų pagal tą patį straipsnį už kurį numatyta privalomas specialiosios teisės atėmimas. Neblaivumo laipsnis šiuo atveju yra objektyvusis nusižengimo požymis, todėl tai neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nors neblaivumo laipsnis neturi esminės reikšmės, tačiau pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jam neva nebuvo leista po 15 min. atlikti pakartotinę neblaivumo patikrą, nes pirmoji patikra atlikta iš karto po alkoholio vartojimo, yra prieštaraujanti bylos medžiagai. Nustatyta, jog neblaivumo patikra atlikta 06:21 val. Policijos pareigūnai pranešimą apie daromą pažeidimą gavo apie 06:07 val. Liudytojų teigimu, pažeidimas buvo daromas apie 06:00 val. Įvertinus liudytojų nurodytą įvykių seką, paties pažeidėjo paaiškinimus, akivaizdu, jog nuo pažeidimo padarymo iki neblaivumo patikrinimo praėjo daugiau nei 15 min. Nurodytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo apeliantui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Pažeidėjo skunde nenurodyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą, be to, tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, būtinas įvertinti norint skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje, nemato pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria 2017 m. vasario 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas, todėl jos keisti ar naikinti nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Apelianto G. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.