Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. 13 val. 53 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį nebuvo atidi, manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį. Nesant kitos transporto priemonės savininko eisimo įvykio vietoje nesustojo, apie įvykį nepranešus įstatymo nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.7, 219.2, 222 punktų reikalavimus. Nutarimu už padarytus pažeidimus, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jai paskirta subendrinta nuobauda – 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino V. K. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, konstatavęs, kad nors ji atitinka formaliuosius reikalavimus, dar labiau sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, tokia nuobauda taptų tik simbolinė, o neigiamos pasekmės pažeidėjos turėjo būti įvertintos prieš darant pažeidimą.Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti jos prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis priimta neįsigilinus į pateiktus prašymo argumentus, prieštaraujanti teismų praktikai. Nors apylinkės teismas pripažino, kad pareiškėja atitinka visas ATPK 329 straipsnyje numatytas formaliąsias sąlygas, kurioms esant galimas teisės atėmimo termino sutrumpinimas, tačiau nurodė, kad V. K. ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kodėl jai būtina sutrumpinti skirtą terminą, nenurodė, tačiau skunde pažymi, kad tokių aplinkybių ji, pagal ATPK 329 straipsnį, nurodyti ir neprivalo.Skunde pažymima, kad be formaliųjų sąlygų apeliantė nurodė ir kitas aplinkybes. Prašyme ji nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) studijų krypties rezidentė. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. dirba (Duomenys neskelbtini) klinikoje, o nuo 2015 m. spalio 23 d. dirba VĮ „T“ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) budėjimams. Atsižvelgiant į tai, vairuotojos pažymėjimas jai yra būtinas nuvykti į darbo vietas (duomenys neskelbtini), taip pat į paskaitas. V. K. taip pat atkreipia dėmesį į ją teigiamai charakterizuojančią medžiagą, kuri pateikta byloje.Pažeidėja skunde nurodo, kad nepritaria nutarties argumentams, kad jai jau buvo pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, todėl dar labiau švelninti jos padėties negalima. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos paskiriant nuobaudą, o ATPK 329 straipsnio nuostatos taikomos jau praėjus ne mažiau kaip pusė teisės atėmimo termino. Pažeidėja mano, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Teigia suvokianti savo padarytą pažeidimą, jo pasekmes sau ir artimiesiems ir gailisi dėl jo padarymo. Mano, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas, jog būtų nubausta, įvertintų savo elgesį ir ateityje nebedarytų naujų KET pažeidimų. Atsiliepimu į V. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. K. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjos prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. 2015 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams buvo nubausta už tai, kad vairuodama automobilį atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įstatyme numatyta bauda nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, numatyta bauda nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Kaip matyti, įstatymo leidėjas už tokio pobūdžio teisės pažeidimus, ypač ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, sankcijoje numatė griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas tokių pažeidimų sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantė skunde nurodė, kad transporto priemonės vairavimas jai reikalingas dėl darbo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.Aukštesniojo teismo vertinimu, nubaustosios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2015 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu V. K. atžvilgiu buvo paskirta nuobauda, žymiai švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali administracinė nuobauda (t.y. pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos). Šio nutarimo priėmimo metu apylinkės teismas atsižvelgė į V. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teisės pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisės pažeidimų faktines aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Aktualioje teismų praktikoje ATPK 329 straipsnis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą, t. y. ATPK 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/08, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).Atsižvelgiant į visą tai pritartina apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad pažeidimą padariusio asmens patiriami nepatogumai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini pakankami ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydama pažeidimą, V. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjos dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Be to, nors pažeidėja ir nurodo, kad yra pasiekti visi ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai, tačiau skunde ji nurodo, kad suvokia savo padarytą pažeidimą, jo pasekmes sau ir artimiesiems ir gailisi dėl jo padarymo, visiškai neįvertindama pažeidimo reikšmės nukentėjusiam asmeniui ar tokių pažeidimų reikšmės visuomenės ir eismo saugumui.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos V. K. naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, V. K. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi teismas pagrįstai nubaustosios atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.