- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-568-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00045-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1507-671/2023 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. V. 5700 Eur skolą pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankinius pavedimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m., kada ginčo šalis, kaip juridinių asmenų vadovus, siejo sutartiniai statybos darbų rangos santykiai. Ieškovas iki šiol vadovauja uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „M.“. Atsakovas vadovauja UAB „F.“. 2021 m. pasibaigus UAB „M.“ ir UAB „F.“ sutartiniams statybos darbų rangos santykiams, ieškovas gerai pažinodamas atsakovą bei siekdamas išlaikyti gerus tarpusavio bendradarbiavimo santykius, atsižvelgęs į sunkią tuometinę atsakovo materialinę padėtį, pasiūlė jam vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Pasitikėjimo pagrindu ieškovas davė bei leido atsakovui naudotis jo vadovaujamos įmonės darbo įrankiais, automobiliu nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo rekomendacijas atsakovas nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaip UAB „F.“ atstovas kurį laiką vykdė statybos rangos darbus kaip subrangovas pagal statybos darbų rangos sutartį su (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė (duomenys neskelbtini)), kurioje vėliau pagal darbo sutartį buvo įdarbintas ir kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Ieškovas nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį jis taip pat dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), darbų vadovo pareigose. Šioje įmonėje, išskyrus darbų vadovo pareigas, jokių vadovaujamų pareigų daugiau neina. Įmonei (duomenys neskelbtini) vadovauja direktorė E. S.. Ieškovui, kaip darbų vadovui, ši įmonė nėra suteikusi įgaliojimų ir teisės atlikti kokius nors atsiskaitymus su subrangovais ar įmonės darbuotojais nei iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos, nei naudojantis asmeninėmis ieškovo lėšomis. Už visus sutartinius statybos rangos darbus su vykdytojais ir įmonės darbuotojais buvo atsiskaitoma tik iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos. (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, kaip atsakovas nurodė ieškovui, jis norėjo remontuoti (duomenys neskelbtini) m. įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nepakako jo turimų pinigų įsigytam butui remontuoti (keisti langus, atlikti santechnikos, elektros ir vidaus apdailos darbus), todėl atsakovas finansinės pagalbos kreipėsi į ieškovą, kaip fizinį asmenį. Ieškovas pažinodamas atsakovą ir norėdamas jam padėti, sutiko paskolinti pinigų ir tai padarė atlikdamas 6 skirtingus bankinius pavedimus laikotarpiais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskolos sutarčių raštu nesudarydamas, tačiau bankinių pavedimų paskirtyje sąmoningai ir tikslingai nurodydamas „paskola“, o ne pvz. „darbo užmokestis“ ar „pragyvenimui“ ir pan. Ieškovui bendravimas su atsakovu nekėlė nepasitikėjimo ir abejonių, todėl ieškovas (duomenys neskelbtini) būdamas Lietuvoje, atsakovo žmonai J. V. žodinio susitarimo pagrindu grynaisiais pinigais papildomai dar paskolino 3200 Eur, šiuos pinigus įduodamas atsakovo žmonai į rankas, todėl jokio susitarimo raštu ieškovas neturi. (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį atsakovo įmonės UAB „F.“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimas nutrūko dėl tinkamai ir laiku neatliktų statybos darbų. Įmonė (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo priversta samdyti kitą subrangovą taisyti ir šalinti atsakovo įmonės atliktų statybos darbų defektus, dėl ko galbūt, su atsakovo įmone nebuvo atsiskaitoma laiku, to pasekoje pelno laiku negaudavo ir pats atsakovas. Ieškovui nėra žinoma, jog atsakovas nebūtų gavęs atlyginimo iš (duomenys neskelbtini) esančios įmonės (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo teiginiai, jog būtinumui esant ieškovas atsakovui atliko minėtus pavedimus dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinosioms išlaidoms yra melagingi. Ieškovas pažymėjo, kad su atsakovu tarėsi, jog paskolintus pinigus bendroje sumoje – 5700 Eur, atsakovas ieškovui grąžins pabaigus statybos objektus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. gruodį, tą atsakovas ieškovui žadėjo dar būdamas (duomenys neskelbtini). Atsakovui nutraukus bendradarbiavimo santykius su įmone (duomenys neskelbtini), ankščiau nei buvo numatyta užbaigti atsakovo įmonės atliekamus statybos darbus objektuose ir pačiam atsakovui nebedirbant (duomenys neskelbtini) įmonėje pagal darbo sutartį, ginčo šalių bendravimas nutrūko, o ieškovas suprato, jog atsakovas nusiteikęs skolos faktą melagingai ginčyti. Atsakovas ieškovui 5700 Eur skolos iki (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesio negrąžino, todėl ieškovas (duomenys neskelbtini) el. paštu ir registruota pašto siunta išsiuntė atsakovui (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Registruota pašto siunta siųsto reikalavimo atsakovui įteikti nepavyko, šis buvo grąžintas atgal ieškovui. Kartu su prieštaravimais atsakovas teismui teikė ginčo šalių ir „Messanger“ pokalbių grupės (duomenys neskelbtini) dalyvių: ieškovo, įmonės (duomenys neskelbtini) vadovės E. S., kitų darbuotojų susirašinėjimą, kuriuo įrodinėja, jog neva pašlijus tarpusavio santykiams dėl atsiskaitymų, ieškovas bando naudotis esama situacija ir neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovas dirbo, o ieškovas, kaip darbų vadovas tebedirba toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančią įmonę (duomenys neskelbtini) taip pat siejo sutartiniai statybos darbų rangos santykiai su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), dėl to statybos darbų eigoje vyko ne vienas pokalbis ir susirašinėjimas tiek tarp ginčo šalių, tiek su kitais įmonės (duomenys neskelbtini) atstovais, vadove kalbant apie statybos darbų (duomenys neskelbtini) eigą, įskaitant ir darbo valandas, jų apmokėjimą ir pan., ieškovo (kaip darbų vadovo) pretenzijos atsakovui dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Ieškovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankiniai pavedimai atitinka paskolos sutarties reikalavimus, t. y. ieškovui aiškiai įvardijus piniginių lėšų pervedimo paskirtį - kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas, kaip nurodo atsakovas. Ieškovo aukščiau minėtuose bankiniuose pavedimuose atsispindi atsakovo prievolė grąžinti gautą paskolą. Nors atsakovas neigia, jog pervesti pinigai buvo jam skolinami, o teigia, kad pinigai buvo mokami esant būtinumui dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinųjų išlaidų, nes priešingu atveju atsakovas būtų nebedirbęs, tačiau pavedimuose nurodyta jų paskirtis įrodo, kad šie pinigai buvo suteikti atsakovui kaip paskola. Atsakovas nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta kita paskolos davėjo valia, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas ne paskolos dalykas, o mokami vėluojantys atlyginimai ar būtinosios išlaidos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. V. su ieškiniu nesutiko. Teigė, jog ieškovas neturi teisės iš jo reikalauti skolos įvykdymo, nes tokios prievolės prieš ieškovą atsakovas neturi. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškovu nebuvo pasirašęs paskolos sutarties, o ieškovas pinigus atsakovui pervedinėjo 6 kartus ne paskolos pagrindais, o už atliktus darbus, medžiagas. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Ieškovas esant būtinumui dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinųjų išlaidų atlikdavo atsakovui mokėjimus, nes priešingu atveju atsakovas būtų nebedirbęs. Ieškovas nurodė, kad kaip darbų vadovui (duomenys neskelbtini) nėra suteikusi įgaliojimų ir teisės atlikti kokius nors atsiskaitymus su subrangovais ar įmonės darbuotojais nei iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos, nei naudojantis asmeninėmis ieškovo lėšomis. Atsakovas pažymėjo, kad E. S. vykdė ieškovo nurodymus dėl atsiskaitymų su darbuotojais, tame tarpe su atsakovu dėl būtinųjų išlaidų padengimo. Ieškovas buvo tas asmuo, kuris išmokėdavo pinigus darbuotojams ir buvo ne vien tik atsakingas už darbų vykdymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jam nebuvo jokio būtinumo skolintis pinigų ir dar buto remontui, nes dažniausiai pervedimai buvo atliekami prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini), ar prieš atvykstant į darbą. Prieš atliekant (duomenys neskelbtini) 3000 Eur pavedimą atsakovo sąskaitoje likutis buvo 1131 Eur. 3000 Eur sumą ieškovas nurašė iš atsakovo uždirbtų pinigų sumos. Ieškovo paskolos nebuvimą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) ieškovo 150 Eur pavedimas atsakovui su nuoroda „skolos grąžinimas“. Šis pavedimas patvirtina, kad tai dienai jokios 3000 Eur skolos nebuvo, nes pats ieškovas buvo atsakovui skoloje ir dalį skolos grąžino. (duomenys neskelbtini) 200 Eur pavedimas buvo atliktas už tą dieną atsakovo asmeniniais pinigais pirktas darbui lempas, už kurias ieškovas atliko pavedimą. (duomenys neskelbtini) E. S. pavedimas 2800 Eur sumai parodo, kad darbovietėje buvo toleruojami atsiskaitymai ne tik iš bendrovės sąskaitos. Ieškovas taikė įvairias atsiskaitymo schemas, nurodydamas kitiems darbuotojams išrašyti šių darbuotojų vardu registruotų įmonių sąskaitas įmonei (duomenys neskelbtini), kad atsiskaitytų už atliktus darbus. Atsakovas neturėjo jokių ketinimų ir būtinumo skolintis. Jo klaida buvo, jog neatkreipė dėmesio į pavedimuose nurodytą paskirtį „paskola“, kuo dabar ieškovas bando įrodinėti. Atsakovas pažymėjo, kad pašlijus tarpusavio santykiams su ieškovu dėl atsiskaitymų, ieškovas bando naudotis esama situacija ir neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankiniai pavedimai patvirtina tik pinigų pervedimą atsakovui, tačiau visiškai neatskleidžia tikrosios šalių valios – nėra susitarimo, kad tai yra paskola, skolos grąžinimo terminų, palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui M. L. iš atsakovo T. V. 5700 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1568 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas M. L. yra UAB „M.“ vadovas, atsakovas T. V. – UAB „F.“ vadovas. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini) darbų vadovo pareigose, o atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) iš savo banko sąskaitos atsakovui pervedė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 200 Eur. Visų nurodytų bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“.
6. Teismas sprendė, kad iš įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atsakovui kaip darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1361,10 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1495,57 Eur, (duomenys neskelbtini) 1270,92 Eur, (duomenys neskelbtini) – 3116,37 Eur, (duomenys neskelbtini) – 423,06 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2199,07 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2547,87 Eur, (duomenys neskelbtini) – 96,32 Eur, (duomenys neskelbtini) – 3900,10 Eur. Įmonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „F.“ 6471,76 Eur, (duomenys neskelbtini) – 2906 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1847 Eur, (duomenys neskelbtini) – 3580 Eur. Įmonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J. V. pervedė 2109,45 Eur, (duomenys neskelbtini) – 345,95 Eur. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą už įrankių nuomą 6471,76 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) – 2906 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) – 1847 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) – 3580 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) E. S. iš savo asmeninės banko sąskaitos O. R. pervedė 690,56 Eur. (duomenys neskelbtini) E. S. iš savo asmeninės banko sąskaitos atsakovui pervedė 2600 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovui parengė reikalavimą grąžinti jam bankiniais pavedimais paskolintus 5700 Eur ir žodiniu susitarimu – 3200 Eur, kuris (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini).
7. Teismas konstatavo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad jis į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 200 Eur, o visų pavedimų mokėjimo paskirties laukelyje nurodydamas „paskola“. Teismas pažymėjo, kad nėra šalių ginčo, kad šias lėšas ieškovas perdavė, o atsakovas jas gavo.
8. Teismas sprendė, kad nėra duomenų, kad į ieškovo darbines funkcijas buvo įtrauktas darbo užmokesčio iš savo asmeninių pajamų išmokėjimas įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Taip pat teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo susiklosčiusi praktika, jog darbo užmokestis įmonės vardu būdavo išmokamas iš asmeninių įmonės vadovės ar kitų darbuotojų banko sąskaitų.
9. Teismas vertino, kad aplinkybės, kad ieškovas įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojams iš savo asmeninių pajamų sumokėdavo darbo užmokestį ar padengdavo kitas, su darbu susijusias, būtinas išlaidas, neįrodė ir ieškovui priklausančių banko sąskaitų išrašai. Teismas sprendė, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra padaręs ne vieną banko pavedimą paskirtyje nurodydamas „paskola“, tačiau byloje nenustatė, kad asmenys, kuriems šiais pavedimais buvo pervestos įvairios piniginės sumos, yra darbiniais santykiais susiję su įmone (duomenys neskelbtini) ir kad šiais mokėjimais jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis ar padengtos kitos išlaidos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir įmonės (duomenys neskelbtini) vadovės E. S. bankiniai pavedimai iš asmeninių banko sąskaitų vienas kito atžvilgiu nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nustatant, kokiu pagrindu ieškovas atsakovui pervedė 5700 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad jis (duomenys neskelbtini) darbo reikmėms pirko lempą ir kad tą pačią dieną ieškovas pervesdamas į jo banko sąskaitą 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola“, atlygino jam patirtas lempos pirkimo išlaidas.
11. Teismas taip pat nustatė, kad darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas ne kiekvieną mėnesį ir skirtingomis sumomis. Įmonės (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ sumokėtos sumos atitinka UAB „F.“ įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose už įrankių nuomą nurodytas sumas. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl atsakovui nesumokėto darbo užmokesčio, todėl byloje nurodytas faktines aplinkybes apie atsakovo ir įmonės (duomenys neskelbtini) susitarimus dėl atliekamų darbų ir apmokėjimo už juos, įmonės (duomenys neskelbtini) vykdytą buhalterinę apskaitą, vertino tiek, kiek tai susiję nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovui dėl iš paskolos sutarties nevykdymo atsiradusios skolos priteisimo. Teismas taip pat sprendė, kad byloje vertinant tikrąją įmonės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo valią sudarant susitarimą dėl darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovui darbo užmokestis nebuvo mokamas reguliariai, tačiau įvertinant kitus byloje esančius įrodymus, nesudarė pagrindo išvadai, kad atsakovui ieškovo pervestos piniginės lėšos yra ne paskola, o darbo užmokestis ar kitų darbo metu patirtų išlaidų padengimas.
12. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais jam pervedant 5700 Eur tarp jo ir ieškovo susiklostė su darbo užmokesčio apmokėjimu susiję santykiai.
13. Teismas pažymėjo, jog mokėjimo pavedimuose yra aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas, t. y. jog pinigai skolinami, o protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimą atsakovui, o atsakovas neįrodė, jog turėjo tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma, todėl konstatavo, jog nurodyta suma buvo pervesta atsakovui sutartinių paskolos santykių pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) T. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir ieškovo M. L. ieškinį atsakovui T. V. atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo ieškovui yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai vertino ir taikė teisės normas.
14.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas atsakovui pinigus pervedė kaip paskolą, o ne kaip darbo užmokestį. Teismas nevertino, kad atsakovas neturėjo ketinimų ir būtinumo skolintis, o ieškovas nepateikė duomenų apie ieškovo ir atsakovo įvykusius pagal 6 susitarimus dėl skolinimosi – kokiomis aplinkybėmis, kada tarėsi, kokiems terminams.
14.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, nebuvo aktyvus, o teismo sprendimas nemotyvuotas.
14.4. Teismas klaidingai vertino, jog atsakovas esą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais atsakovui pervedant 5700 Eur tarp jo ir ieškovo susiklostė su darbo užmokesčio apmokėjimu susiję santykiai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. L. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto visas ieškovo M. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes apie šalis siejusius paskolos teisinius santykius. Atsakovo pateiktas teismo sprendimo vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio, o tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų procesinį sprendimą nedaro paties sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje esančius šalių pateiktus rašytinius įrodymus, įvertino liudytojų paaiškinimus, motyvuotai pasisakė dėl šalių procesiniuose dokumentuose esančių reikalavimų ir tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo M. L. reikalavimas dėl skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo ieškovui M. L. 5700 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 1568 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį atmesti.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, kad ieškovas perdavė (pervedė) pinigines lėšas atsakovui į jo banko sąskaitą, o atsakovas jas gavo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl paskolos sutarties sudarymo
21. Byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. L. yra UAB „M.“ vadovas, atsakovas T. V. – UAB „F.“ vadovas. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini) darbų vadovo pareigose, o atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) iš savo banko sąskaitos atsakovui pervedė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 200 Eur. Visų nurodytų bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. Atsakovas T. V. bylos nagrinėjimo procese siekė įrodyti, jog jam piniginės lėšos buvo suteiktos ne kaip paskola, o kaip darbo užmokestis ir su darbu susijusių būtinųjų išlaidų padengimas.
22. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakovo T. V. argumentus jog jam piniginės lėšos buvo suteiktos ne kaip paskola, o kaip darbo užmokestis ir su darbu susijusių būtinųjų išlaidų padengimas, vertino kaip nepakankamus kitų byloje esančių įrodymų kontekste bei priteisė iš atsakovo skolą ieškovui. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai vertino ir taikė teisės normas. Teismas nevertino, kad atsakovas neturėjo ketinimų ir būtinumo skolintis, neatskleidė bylos esmės, nebuvo aktyvus, o teismo sprendimas nemotyvuotas.
23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
24. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
25. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
26. CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Tačiau įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
27. Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).
28. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023 49 punktą).
29. Atsakovas nurodo, kad ieškovui su atsakovu nepasirašius paskolos sutarties ieškovas pinigus atsakovui pervedinėjo ne paskolos pagrindais, o už atsakovo atliktus darbus, medžiagas. Ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad jis į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 500 Eur, (duomenys neskelbtini) – 200 Eur, visų pavedimų mokėjimo paskirties laukelyje nurodydamas „paskola“.
30. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad, ieškovui šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai buvo perduoti ieškovo ir kad jie buvo perduoti atsakovui būtent kaip paskola.
32. Ieškovas nurodė, kad į jį, kaip fizinį asmenį, kreipėsi atsakovas finansinės pagalbos, nes norėjo remontuoti (duomenys neskelbtini) m. įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas, pažinodamas atsakovą ir norėdamas jam padėti, sutiko paskolinti pinigų ir tai padarė atlikdamas 6 skirtingus bankinius pavedimus laikotarpiais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskolos sutarčių raštu nesudarydamas, tačiau bankinių pavedimų paskirtyje sąmoningai ir tikslingai nurodydamas „paskola“.
33. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas jam pinigus pervedinėjo ne paskolos pagrindais, o už atsakovo atliktus darbus, medžiagas. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą pagrįstai konstatavo, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolą ar paskolos grąžinimo datą, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis įrodymų visetu – šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, mokėjimo pavedimais, bei įvertinęs tai, kad į ieškovo darbines funkcijas nebuvo įtrauktas darbo užmokesčio iš savo asmeninių ar įmonės pajamų išmokėjimas įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojams.
35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad mokėjimo pavedimuose yra aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas, t. y. ieškovas įrodė, jog pinigai skolinami, o atsakovas neįrodė, jog turėjo tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti ieškovo pervesta ginčo suma (kad tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė su darbo užmokesčio apmokėjimu susiję santykiai). Sutiktina, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui. Net ir nesant raštu išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas gavęs pinigines lėšas, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties. Atsakovo argumentus, jog „jo klaida buvo, jog neatkreipė dėmesio į pavedimuose nurodytą paskirtį „paskola“ apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, nes ieškovas atsakovui pinigines lėšas pervedė net šešis kartus, visuose pavedimuose paskirtis nurodyta ta pati - „paskola“, piniginės lėšos buvo pervedamos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo sausio iki lapkričio mėnesio gaudamas pinigines lėšas kaip protingas ir apdairus asmuo turėjo matyti gaunamų piniginių lėšų paskirtį „paskola“, o nesutikdamas su pinigų pervedimo paskirtimi, turėjo galimybę kreiptis į ieškovą su prašymu, kad šis nurodytų tokią pinigų pervedimo paskirtį, kokia atsakovo vertinimu turėtų būti (už atliktus darbus, medžiagas ir t.t.), tačiau to nepadarė. Atsakovas, priėmęs pinigines lėšas iš atsakovo, kurių pavedimų mokėjimo paskirties laukelyje nurodyta „paskola“ išreiškė savo valią jas gauti, bei įsipareigojimą jas grąžinti.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino informacijos įrodomąją vertę pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) ir juos aiškinančia kasacinio teismo praktika. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą – ieškovas turėjo įrodyti, kad perdavė pinigus kaip paskolą, o atsakovas turėjo paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes – ir įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami paskolos faktui konstatuoti, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
Dėl įrodymų vertinimo
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).
38. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovas įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
39. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
40. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
42. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
43. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 900,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo T. V. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.