- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2-1507-671/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00045-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Ramunė Juškaitė
- Kategorijos
- 2.6.29.1Kreditavimas
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5700 Eur skolą pagal 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankinius pavedimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas atsakovą pažįsta dar nuo 2018 m., kada ginčo šalis, kaip juridinių asmenų vadovus, siejo sutartiniai statybos darbų rangos santykiai. Ieškovas iki šiol vadovauja uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „M.“. Atsakovas vadovauja UAB „F.“. 2021 m. pasibaigus UAB „M.“ ir UAB „F.“ sutartiniams statybos darbų rangos santykiams, ieškovas pakankamai ilgą laiką gerai pažinodamas atsakovą bei siekdamas išlaikyti gerus tarpusavio bendradarbiavimo santykius, atsižvelgdamas į sunkią tuometinę atsakovo materialinę padėtį, pasiūlė jam vykti dirbti į Norvegiją. Pasitikėjimo pagrindu ieškovas davė bei leido atsakovui naudotis jo vadovaujamos įmonės darbo įrankiais, automobiliu nuvykti į Norvegiją. Pagal ieškovo rekomendacijas atsakovas nuvykęs į Norvegiją kaip UAB „F.“ atstovas kurį laiką vykdė statybos rangos darbus kaip subrangovas pagal statybos darbų rangos sutartį su (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė E. P.), kurioje vėliau pagal darbo sutartį buvo įdarbintas ir kaip E. P. darbuotojas. Ieškovas nurodo, jog pagal 2021 m. spalio 1 d. darbo sutartį jis taip pat dirba įmonėje E. P., darbų vadovo pareigose. Šioje įmonėje, išskyrus darbų vadovo pareigas, jokių vadovaujamų pareigų daugiau neina. Įmonei E. P. vadovauja direktorė E. S.. Ieškovui, kaip darbų vadovui, ši įmonė nėra suteikusi įgaliojimų ir teisės atlikti kokius nors atsiskaitymus su subrangovais ar įmonės darbuotojais nei iš įmonės E. P. sąskaitos, nei juo labiau naudojantis asmeninėmis ieškovo lėšomis. Už visus sutartinius statybos rangos darbus su vykdytojais ir įmonės darbuotojais atsiskaitoma tik iš įmonės E. P. sąskaitos. 2022 m. pradžioje, kaip atsakovas nurodė ieškovui, jis norėjo remontuoti 2021 m. įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui nepakako jo turimų pinigų įsigytam butui remontuoti (keisti langus, atlikti santechnikos, elektros ir vidaus apdailos darbus), atsakovas finansinės pagalbos kreipėsi į ieškovą, kaip gerą pažįstamą fizinį asmenį. Ieškovas pažinodamas atsakovą ir norėdamas jam padėti, sutiko paskolinti pinigų ir tai padarė atlikdamas 6 skirtingus bankinius pavedimus laikotarpiais: 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d., paskolos sutarčių raštu nesudarydamas. Bankinių pavedimų paskirtyje sąmoningai ir tikslingai nurodydamas „paskola“, o ne pvz. „darbo užmokestis“ ar „pragyvenimui“ ir pan., kaip teigia atsakovas. Kadangi bendravimas su atsakovu ieškovui nekėlė jokio pagrįsto nepasitikėjimo ir abejonių, 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovas būdamas Lietuvoje, atsakovo žmonai J. V. žodinio susitarimo pagrindu grynaisiais pinigais papildomai dar paskolino 3200 Eur, šiuos pinigus įduodamas atsakovo žmonai į rankas, todėl jokio susitarimo raštu ieškovas neturi. 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovo įmonės UAB „F.“ ir įmonės E. P. bendradarbiavimas nutrūko dėl tinkamai ir laiku neatliktų statybos darbų. Įmonė E. P. ne kartą buvo priversta samdyti kitą subrangovą taisyti ir šalinti atsakovo įmonės atliktų statybos darbų defektus, dėl ko galbūt, su atsakovo įmone nebuvo atsiskaitoma laiku, to pasėkoje pelno laiku negaudavo ir pats atsakovas. Ieškovui nėra žinoma, jog atsakovas nebūtų gavęs atlyginimo iš Norvegijoje esančios įmonės E. P., todėl atsakovo teiginiai, jog būtinumui esant ieškovas atsakovui atliko minėtus pavedimus dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinosioms išlaidoms yra melagingi. Ginčo šalys tarėsi, jog paskolintus pinigus bendroje sumoje – 5700 Eur, atsakovas ieškovui grąžins pabaigus statybos objektus Norvegijoje 2022 m. gruodį, ką atsakovas ieškovui tvirtinai žadėjo dar būdamas Norvegijoje. Atsakovui nutraukus bendradarbiavimo santykius su įmone E. P., ankščiau nei buvo numatyta užbaigti atsakovo įmonės atliekamus statybos darbus objektuose ir pačiam atsakovui nebedirbant Norvegijos įmonėje pagal darbo sutartį, ginčo šalių bendravimas nutrūko, o ieškovui tapo akivaizdu, jog atsakovas nusiteikęs skolos faktą melagingai ginčyti, ko ieškovas visiškai nesitikėjo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas paskolino atsakovui 5700 Eur, kurių atsakovas iki 2022 m. gruodžio mėnesio negrąžino, dar 2022 m. gruodžio 27 d. el. paštu ir registruota pašto siunta ieškovas išsiuntė atsakovui 2022 m. gruodžio 22 d. reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Registruota pašto siunta siųsto reikalavimo atsakovui įteikti nepavyko, šis buvo grąžintas atgal ieškovui. Kartu su prieštaravimais atsakovas teismui teikia ginčo šalių ir „Messanger“ pokalbių grupės „E. P.“ dalyvių: ieškovo, įmonės E. P. vadovės E. S., kitų darbuotojų susirašinėjimą, kuriuo teismą bando įtikinti, jog neva pašlijus tarpusavio santykiams dėl atsiskaitymų, ieškovas bando naudotis esama situacija ir neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Iš fragmentiškai atsakovo pateiktų susirašinėjimų neginčytina, jog atsakovas dirbo, o ieškovas, kaip darbų vadovas tebedirba toje pačioje įmonėje E. P. Atsakovui priklausančią įmonę UAB „F.“ taip pat siejo sutartiniai statybos darbų rangos santykiai su Norvegijos įmone E. P., dėl to natūralu, jog statybos darbų eigoje vyko ne vienas pokalbis ir susirašinėjimas tiek tarp ginčo šalių, tiek su kitais įmonės E. P. atstovais, vadove kalbant apie statybos darbų Norvegijoje eigą, įskaitant ir darbo valandas, jų apmokėjimą ir pan., tačiau tai vienareikšmiai nepagrindžia atsakovo pozicijos neva dėl jo ir ieškovo pašlijusių tarpusavio santykių dėl atsiskaitymų ar vėluojančių atsiskaitymų iš įmonės E. P., priešingai – matyti aiškios ieškovo (kaip darbų vadovo) pretenzijos atsakovui dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Taigi, atsižvelgiant į aptartas faktines ginčo situacijos aplinkybes bei teisinį reguliavimą, 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankiniai pavedimai atitinka paskolos sutarties reikalavimus. Ieškovui aiškiai įvardijus piniginių lėšų pervedimo paskirtį, yra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas, kaip nepagrįstai bando įrodyti atsakovas. Šiuo atveju, ieškovo 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankiniuose pavedimuose atsispindi prievolė grąžinti atsakovo gautą paskolą. Nors atsakovas neigia, jog pervesti pinigai buvo jam skolinami, teigia, kad pinigai buvo mokami esant būtinumui dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinųjų išlaidų, nes priešingu atveju atsakovas būtų nebedirbęs, tačiau pavedimuose nurodyta jų paskirtis įrodo, kad šie pinigai buvo suteikti atsakovui kaip paskola. Įvertinant tai, kad šalis siejo draugiški santykiai, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos, šalims nesudarius atskiros rašytinės paskolos sutarties, šiuo atveju gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paskolos teisinius santykius. Ieškovas nurodo, kadangi pasitikėjo atsakovu, gerai jį pažinojo, atsakovas žodžiu jam pažadėjo grąžinti paskolą iki 2022 m. gruodžio, užbaigus įgyvendinti statybos objektus Norvegijoje, todėl ieškovas pasitikėdamas atsakovu, nieko blogo neįtardamas, rašytinės paskolos sutarties nesudarė. Su prieštaravimais atsakovas teismui nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta kita paskolos davėjo valia, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas ne paskolos dalykas, o mokami vėluojantys atlyginimai ar būtinosios išlaidos. Priešingai, ieškovas nurodo ir jo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovas įmonėje E. P. dirba tik kaip darbų vadovas. Ieškovui nėra suteikti įgaliojimai ir/ar teisės atlikti kokius nors atsiskaitymus su subrangovais ar Norvegijos įmonės darbuotojais nei iš įmonės E. P. sąskaitos, nei juo labiau naudojantis asmeninėmis ieškovo lėšomis. Atsakovo pateikti ginčo šalių ir kitų asmenų susirašinėjimai su sumomis išimtinai nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių, jog ieškovo pervesti pinigai atsakovui buvo dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinosioms išlaidoms padengti, o atsakovo pasiteisinimai, jog neva skolininkas pripažįsta padaręs klaidą, jog neatkreipė dėmesio į pavedimuose nurodytą paskirtį „paskola“, vertinami kritiškai ir nepaneigiantys paskolos sutarčių su ieškovu sudarymo fakto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas nesutinka, kad ieškovas turi teisę iš jo reikalauti skolos įvykdymo, nes tokios prievolės prieš ieškovą jis neturi. Akivaizdu, kad šiuo atveju su ieškovu nepasirašius jokios paskolos sutarties, ieškovas pervedinėjo 6 kartus pinigus ne paskolos pagrindais, o už atliktus darbus, medžiagas. Iš 2021 m. lapkričio 5 d. darbo sutarties yra matyti, kad atsakovas dirbo įmonėje E. P. Norvegijoje. Ieškovas esant būtinumui dėl vėluojančių atlyginimų ar būtinųjų išlaidų atlikdavo atsakovui mokėjimus, nes priešingu atveju atsakovas būtų nebedirbęs. Ieškovas nurodo, kad pagal 2021 m. spalio 1 d. darbo sutartį jis taip pat dirba įmonėje E. P., darbų vadovo pareigose ir kad ieškovui, kaip darbų vadovui ši įmonė nėra suteikusi įgaliojimų ir teisės atlikti kokius nors atsiskaitymus su subrangovais ar įmonės darbuotojais nei iš įmonės E. P. sąskaitos, nei juo labiau naudojantis asmeninėmis ieškovo lėšomis. Šiai ieškovo pozicijai akivaizdžiai prieštarauja teikiami įrodymai: 1) iš pateikiamo susirašinėjimo Nr. 7 yra matyti, kad E. S. vykdo ieškovo nurodymus dėl atsiskaitymų su darbuotojais, tame tarpe su atsakovu dėl būtinųjų išlaidų padengimo; 2) iš A. S. susirašinėjimo yra matyti, kad ieškovas buvo tas asmuo, kuris išmokėdavo pinigus darbuotojams ir buvo ne vien tik atsakingas už darbų vykdymą; 3) iš atsakovo sąskaitos išrašo yra matyti, kad jam nebuvo jokio būtinumo skolintis pinigų ir dar buto remontui, nes dažniausiai pervedimai buvo atliekami prieš išvykstant iš Norvegijos, ar prieš atvykstant į darbą. Prieš atliekant 2022 m. sausio 6 d. 3000 Eur pavedimą atsakovo sąskaitoje likutis buvo 1131 Eur. Kaip matyti iš susirašinėjimo, 3000 Eur sumą ieškovas nurašė iš atsakovo uždirbtų pinigų sumos; 4) ieškovo paskolos nebuvimą patvirtina ir 2022 m. sausio 21 d. ieškovo 150 Eur pavedimas atsakovui su nuoroda „skolos grąžinimas“. Šis pavedimas patvirtina, kad tai dienai jokios 3000 Eur skolos nebuvo, nes pats ieškovas buvo atsakovui skoloje ir dalį skolos grąžino; 5) 2022 m. lapkričio 15 d. 200 Eur pavedimas buvo atliktas už tą dieną atsakovo asmeniniais pinigais pirktas darbui lempas, už kurias ieškovas atliko pavedimą; 6) 2022 m. lapkričio 28 d. E. S. 2800 Eur pavedimas parodo, kad darbovietėje buvo toleruojami atsiskaitymai ne tik iš bendrovės sąskaitos; 7) iš A. S. susirašinėjimo yra matyti, kad ieškovas taikė įvairias atsiskaitymo schemas, nurodydamas kitiems darbuotojams išrašyti šių darbuotojų vardu registruotų įmonių sąskaitas įmonei E. P., kad atsiskaitytų už atliktus darbus. Atsakovas tikrai neturėjo jokių ketinimų ir būtinumo skolintis. Jo klaida buvo, jog neatkreipė dėmesio į pavedimuose nurodytą paskirtį „paskola“, kuo dabar ieškovas bando įrodinėti. Iš susirašinėjimo su ieškovu yra matyti, kad pašlijus tarpusavio santykiams dėl atsiskaitymų, ieškovas bando naudotis esama situacija ir neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankiniai pavedimai patvirtina tik pinigų pervedimą, tačiau visiškai neatskleidžia tikrosios šalių valios – nėra susitarimo, kad tai yra paskola, skolos grąžinimo terminų, palūkanų.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu yra pažįstamas nuo 2017 m. ar 2019 m. Jis vadovauja UAB „M.“, o atsakovas – UAB „F.“. Jų vadovaujamas bendroves siejo darbiniai santykiai, kartu jie yra įvykdę ne vieną projektą. 2021 m. atsirado galimybė atlikti statybos rangos darbus Norvegijoje. Kadangi jis pats neturėjo darbininkų, pasiūlė atsakovui, kaip UAB „F.“ vadovui. Kartu su juo vyko ir O. R. bei R. E.. Norvegijoje atsakovas tiesiogiai dirbo su įmone E. P., kuriai vadovauja E. S.. Visos darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos sąlygos buvo aptartos prieš išvykstant į Norvegiją. Įmonė E. P. turėjo pasirūpinti darbuotojų apgyvendinimu ir apmokėjimu už atliktus darbus. Darbus turėjo priimti pagrindinis užsakovas Norvegijoje. Atsakovas turėjo pats pasirūpinti darbui reikiamomis priemonėmis, rūbais. Rangos darbams reikalingas medžiagas turėjo tiekti užsakovas. Kadangi prieš išvažiuojant į Norvegiją atsakovas nieko neturėjo, esant draugiškiems santykiams aprūpino jį darbo įrankiais, davė automobilį. Šioje situacijoje jis buvo tik tarpininkas. Visi darbai vyko per atsakovo vadovaujamą UAB „F.“. Visais jų reikalais Norvegijoje rūpinosi įmonė E. P. Jis įmonėje E. P. dirbo darbų vadovu. Atsakovas nepabaigė nei vieno Norvegijoje turėto „objekto“. Įmonei E. P., vadovaujamai E. S., už netinkamai atliktus darbus teko atsakyti prieš pagrindinį užsakovą Norvegijoje. Kadangi jis „suvedė“ atsakovą su įmone E. P., iš žmogiškosios pusės dėl tokio jų elgesio jautė atsakomybę. Kai prasidėjo įmonės E. P. ir atsakovo nesutarimai, grasinimai, jis įsikišo. Jokiuose įmonės E. P. piniginiuose reikaluose jis nedalyvavo. Iš savo asmeninės banko sąskaitos neatsiskaitydavo už įmonę E. P. Pradėjus dirbti Norvegijoje atsakovas įsigijo butą, todėl paprašė jo paskolinti pinigų jo įsirengimui. Juos siejo artimi, draugiški santykiai, jis juo pasitikėjo, todėl tenkino jo prašymą. Sutarė, kad skolos grąžinimo terminas – darbų pabaiga Norvegijoje, kuri turėjo būti 2022 m. gruodžio mėnesį. Daug kartų prašė grąžinti skolą, atsakovas vis prašydavo palaukti. Pinigus atsakovui paskolino iš savo asmeninių lėšų. Tai visiškai nesusiję su tarp atsakovo ir įmonės E. P. susiklosčiusiais santykiais. 2022 m. sausio mėnesį jis pervedė atsakovui 150 Eur, nes turėjo skolos likutį dėl iš jo pirkto kompiuterio. Kadangi atsakovas tuo metu jau buvo iš jo pasiskolinęs pinigų, suprato, kad jam jų trūksta, todėl ir grąžino šią skolą, o ne užskaitė už jam paskolintos sumos grąžinimą. 2021-2022 m. jo vadovaujama UAB „M.“ dar turėjo bendrų objektų su UAB „F.“. Tai buvo tarpinis objektas tarp darbų Norvegijoje. Jei jis pervesdamas kitam žmogui pinigus, mokėjimo paskirtyje nurodo „paskola“, tai ir reiškia, kad jis skolina pinigus. Iš jo bankų sąskaitų matomi pinigų pervedimai kitiems asmenims yra jo asmeniniai reikalai. Kai asmuo jam grąžina paskolą, tai ir mokėjimo paskirtyje nurodo „paskolos grąžinimas“. Jis yra prašęs E. S., kad jam pravestų pinigų. Tai jų asmeniniai santykiai. Tai nereiškia, kad E. S. jam pervesdavo pinigus, kad jis juos pervestų kitiems darbuotojams. Įmonė E. P. neatsiskaitydavo už atliktus darbus iš jo banko sąskaitos. A. S. įmonėje E. P. pradėjo dirbti tada, kad atsakovas pasakė, kad nebepabaigs objekto. Tuo metu pagrindinis užsakovas Norvegijoje siuntė E. S. raginimus pabaigti darbus, nes kitu atveju bus pasamdyta kita įmonė ir E. P. bus paskirta bauda.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo yra paneigtos byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo jam pervestos ginčo pinigų sumos buvo reikalingos būtinosioms išlaidoms. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ginčijamais mokėjimo pavedimais ieškovas jam pervedė darbo užmokestį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo būtinumo iš ieškovo skolintis pinigų, taip pat nepagrįstos. Išanalizavus visą atsakovui priklausančios banko sąskaitos išrašą matyti, kad jo sąskaitos likutis ne kartą buvo arti neigiamo. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad 2022 m. lapkričio 15 d. atsakovas pirko lempą ir už tai jam ieškovas tą pačią dieną pervedė 200 Eur. Byloje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad darbo įrankiais turėjo pasirūpinti patys darbuotojai. Atsakovo parodymai dėl su įmone E. P. susiklosčiusių darbinių santykių nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių jis neigė, kad jo vadovaujama UAB „F.“ su įmone E. P. buvo susijusi rangos santykiais. Vėliau paaiškėjo, kad tokie santykiai buvo ir visas rangos darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos procesas atsakovui buvo žinomas. Neįtikimi ir atsakovo teiginiai, kad net 6 kartus jis nepastebėjo, jog ieškovui pervedant pinigus mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta paskirtis „paskola“. Apie tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas R. E.. Liudytojo A. S. parodymai, kad ieškovas jam davė 100 Eur vaistams ir liudytojos E. S. paaiškinimas, kad 2022 m. lapkričio 28 d. ji iš savo asmeninės banko sąskaitos darbuotojams pravedė darbo užmokestį, neįrodo, kad ieškovas buvo įpareigotas iš savo asmeninių pinigų mokėti įmonės E. P. darbuotojams atlyginimus. Šiuo atveju būtina atskirti darbinius, rangos ir asmeninius santykius, kurie susiklostė tarp ieškovo, atsakovo, jo vadovaujamos UAB „F.“ ir įmonės E. P. Ginčijamų mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 5 d. buvo įdarbintas įmonėje E. P. Darbo sutartis sudaryta su juo, kaip fiziniu asmeniu, kuris dirba už valandinį atlyginimą. Darbo sutartyje nebuvo nustatyta, kad jis, kaip darbuotojas, yra atsakingas už atitinkamų statybos objektų užbaigimą. Jo vadovaujamos UAB „F.“ ir įmonės E. P. nesiejo jokie rangos santykiai. Nors 2022 m. liepos mėnesį tarp UAB „F.“ ir įmonės E. P. buvo sudaryta rangos sutartis, tačiau jo vadovaujama bendrovė negalėjo dirbti Norvegijoje, todėl jis įmonėje E. P. dirbo tik kaip fizinis asmuo. UAB „F.“ įmonei E. P. nuomojo įrankius, buvo išrašytos 4 sąskaitos. Šiuos įrankius jis ir naudojo atlikdamas numatytus darbus. Darbą Norvegijoje jam pasiūlė ieškovas. Pasakė, kad reikės statyti karkasinius ir skydinius namus. Su juo jis yra pažįstamas nuo 2018 m., nes jo vadovaujamą UAB „F.“ ir ieškovo vadovaujamą UAB „M.“ siejo darbiniai santykiai. Be jo, darbas Norvegijoje buvo pasiūlytas O. R. ir R. E.. Vėliau prie jų prisijungė ir daugiau žmonių. A. S. atvyko 2022 m. lapkričio mėnesį. Darbų procesui vadovavo ieškovas. Jis dirbo nuotoliniu būdu. Darbo užmokestį mokėjo įmonė E. P. Tačiau, kai įmonė negalėdavo sumokėti, jis kreipdavosi į ieškovą ir jis sumokėdavo. Įmonės E.P . vadovės E. S. paprašius atlyginimo, ji liepdavo skambinti ieškovui. Viskas buvo derinama su ieškovu. Tiek atlikti darbai, tiek skolos. Šiuos suderinimus E. S. pripažindavo. Ieškiniu prašoma priteisti 5700 Eur suma yra ne ieškovo jam paskolinta suma, o jo darbo užmokestis. 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovas jam pravedė 200 Eur už jo nupirktas lempas, kurios buvo reikalingos objekte. Negali pasakyti, kodėl buvo susiklosčiusi tokia darbo užmokesčio apmokėjimo praktika. Įtaria, kad ieškovas iš to gaudavo kažkokią finansinę naudą. Pagrindinė jo klaida, kad jis neatkreipė dėmesio, kad šių mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodytas žodis „paskola“. Jo žiniomis, su kitais įmonės E. P. darbuotojais būdavo atsiskaitoma tokiu pačiu būdu. Byloje esančiame 2022 m. sausio 28 d. susirašinėjime yra aptariami Norvegijoje atlikti darbai. Butą jis įsigijo 2020 m. Tais pačiais metais jį remontavo. Už šį butą moka paskolą. 2022 m. jo vadovaujama UAB „F.“ su UAB „M.“ nebeturėjo jokių darbinių santykių. Įmonė E. P. nėra sumokėjusi viso jam priklausančio darbo užmokesčio, Norvegijoje dėl to vyksta teisminis ginčas. 2022 m. lapkričio ar gruodžio mėnesiais dėl neišmokėto darbo užmokesčio jis atsisakė dirbti įmonėje E. P. Jis yra ieškovui pardavęs Apple kompiuterį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankinio pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „paskola“ dar nereiškia, kad šalis sieja paskolos santykiai. Pirmiausia, toks susitarimas turi būti rašytinis. Taip pat turi būti aiškūs šalių ketinimai. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesugebėjo paaiškinti, prisiminti aplinkybių, kaip net 6 kartus su atsakovu buvo susitarta dėl paskolos suteikimo. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui tuo metu buvo būtina skolintis pinigų. Šios aplinkybės atsakovo banko sąskaitos išrašas nepatvirtina. Be to, nėra jokių duomenų apie atsakovo už ieškovo pervestus pinigus pirktų neva statybinių medžiagų buto remontui. Aplinkybė, kad ieškovas atsakovui grąžino 150 Eur, visiškai eliminuoja paskolinių santykių tarp šalių buvimą. Jeigu ieškovas atsakovui iš tikrųjų 2022 m. sausio mėnesį paskolino 3000 Eur, jis nebūtų grąžinęs atsakovui 150 Eur. Byloje taip pat įrodyta, kad ieškovas nebuvo tik tarpininkas tarp atsakovo ir įmonės E. P. Šioje įmonėje jis užėmė svarbią vietą ir turėjo tiesioginę įtaką. Visi atsiskaitymo už darbus klausimai buvo spredžiami ne su E. S., o su ieškovu. Į bylą pateikti algalapiai neįrodo, kad visas atsakovui priklausantis darbo užmokestis buvo sumokėtas. Išrašyti algalapiai nelogiški, dubliuojasi ir net už keturis mėnesius jų nėra. Byloje nėra įrodytos aplinkybės apie atsakovo ir įmonės E. P. kažkokius tai žodinius susitarimus dėl sąskaitų išrašymo per įmones ar įrankių nuomą. Įmonėje E. P. nebuvo pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, buhalterinė apskaita vedama netinkamai ir apgaulingai. Byloje esantis rašytinis įrodymas, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, buvo įdarbintas įmonėje E. P., nėra nuginčytas. Visi ieškovo atsakovui padaryti pavedimai siejasi su darbiniais santykiais. Pavedimai būdavo daromi prieš atsakovui vykstant namo arba grįžus į Norvegiją. Šalys tada jau nesutarė dėl vėluojančių atlyginimų, todėl šie pavedimai turėjo pristabdyti atsakovą nepalikti darbo. 2022 m. lapkričio 15 d. lempos pirkimą patvirtino liudytojas A. S.. Pagal darbo sutartį atsakovui nebuvo privaloma turėti savo įrankių. Visi šie įrodymai patvirtina, kad byloje ginčijami ieškovo pavedimai atsakovui buvo ne paskola, o atsiskaitymai už atliktą darbą.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį su ieškovu susitarė dėl darbo Norvegijoje. Ieškovas pasakė, kad bus mokama 20 Eur už valandą, viskuo aprūpins. Darbo sutartį pasirašė su įmone E. P. Tačiau realiai, jo nuomone, viskam vadovavo ieškovas, kuris dirbo nuotoliniu būdu. Nežino, ar ieškovas įmonėje E. P. buvo oficialiai įdarbintas. Norvegijoje jį pasitiko atsakovas T. V. ir O. R.. Jie nebuvo patenkinti darbo sąlygomis. Jis taip pat. Kai atsakovas su O. R. paliko Norvegiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nebebuvo darbo įrankių. Taip pat reikėdavo prašyti, kad būtų sumokėtas darbo užmokestis. Visos diskusijos dėl darbo užmokesčio vykdavo su ieškovu. Darbų vadovu objekte buvo norvegas. Įmonėje E. P. jis pradirbo 1,5 mėnesio. Su juo yra visiškai atsiskaityta. Darbo užmokestį jam sumokėjo įmonė E. P. Ieškovas į jo banko sąskaitą nėra pravedęs jokių pinigų darbiniais reikalais. Jo paties prašymu ieškovas yra davęs 100 Eur grynais, galimai, kaip avansą. Tiksliai nežino, ar kitiems darbuotojams darbo užmokestis būdavo mokamas iš asmeninių E. S. ar ieškovo banko sąskaitų. Lėktuvo bilietų jam pirkti nereikėjo. Buvo atvejis, kai objekte trūkstant lempos, ieškovas kažkuriam iš darbuotojų pravedė pinigų į banko sąskaitą ir jie nuvažiavo ją nusipirkti. Žino, kad po jo įmonėje E. P. dirbo M., A., V. G.. Užsakovas Norvegijoje buvo patenkintas jų darbu, jam netiko ieškovo ir E. S. komunikavimas su jais. Nepamena, kad ieškovas būtų sakęs, jog atsakovas yra jam skolingas. Jis tokiu faktu netiki.
Liudytojas R. E. parodė, kad su ieškovu Lietuvoje yra dirbęs statybų srityje. Ieškovas jam, atsakovui T. V. ir O. R. pasiūlė važiuoti dirbti į Norvegiją. Buvo sutarta, kad numatytas atlyginimas už tam tikrą objektą bus dalintinas į tris dalis. Susitarimas dėl atitinkamo atlygio už objektus nebuvo įformintas. Darbo sutartis buvo pasirašyta su įmone E. P. Darbo sutartys buvo pasirašytos kaip su fiziniais asmenimis. Atlyginimas buvo mokamas etapais už atliktą darbą. Nebuvo nustatytas valandinis atlygis. Pirmą kartą į Norvegiją išvažiavo 2022 m. lapkričio mėnesį. Viskas sekėsi gerai, darbo užmokestis buvo mokamas laiku. Jeigu reikėdavo pinigų staiga, paprašydavo ieškovo. Laikė jį savo draugu. Pirmą kartą išvažiuojant ieškovas jiems nupirko rūbų, įrankių, davė automobilį. Jis taip pat turėjo savo įrankių. Iš pirmo atlyginimo už šią pagalbą ieškovui atidavė skolą, kuri buvo apie 1700-1800 Eur. Negali tiksliai pasakyti, kokiomis sumomis jam buvo sumokėtas darbo užmokestis. Ieškovas iš savo asmeninės banko sąskaitos jam nėra pravedęs jokių pinigų. Negali pasakyti, ar tokie pavedimai buvo daromi kitiems darbuotojams. Jo prašymu dėl asmeninių priežasčių darbo užmokestis būdavo pervedamas į jam priklausančios mažosios bendrijos ar žmonos banko sąskaitas. Grįžus į Lietuvą jis turėjo objektą Lietuvoje, todėl atgal į Norvegiją nebegrįžo. Atsakovas ir O. R. išvažiavo atgal. Po kažkurio laiko ieškovas jam pasiūlė konkretų objektą Norvegijoje. Pasakė, kad už namo pastatymą gali uždirbti 30000 Eur. Tačiau atvykus į Norvegiją atsakovas jam pasakė, kad namo vertė 21000 Eur. Pasijuto apgautas. Klausė ieškovo, kodėl pakeista suma. Jis pasakė, kad klaustų atsakovo. Be to, atsakovas pradėjo rašyti valandas, jis pasijuto, kad dirba pas jį. Kadangi jau buvo atvažiavęs į Norvegiją, atidirbo 6-7 savaites ir 2022 m. rugpjūčio mėnesį grįžo į Lietuvą. Suprato, kad už 21000 Eur namo nepastatys, be to, jautė, kad kažkas negerai. Atsakovas dirbo kartu su jais, tačiau jis mokėjo anglų kalbą, todėl jis daugiau prisidėdavo prie darbų organizavimo, buvo atsakingas už atliktų darbų pridavimą. E. S. surado jiems gyvenamąjį būstą, maisto jis būdavo atsivežęs. Bilietus pirko ieškovas. Žinojo, kad atsakovas yra nusipirkęs butą ir kad jį remontuoja. Tai buvo 2022 m. pradžioje. Atsakovas prašė atlikti statybos darbus jo bute. Ieškovas yra minėjęs, kad atsakovas jam yra skolingas už langus. Būnant Norvegijoje atsakovas pirko naujus įrankius. Nežino, iš kokių pinigų jie buvo perkami. Ieškovo nelaikė kažkokiu tai vadovu, labiau draugu. Sutartų objektų iki galo nepabaigė, atliko 60-70 proc. darbų.
Liudytoja E. S. parodė, kad yra įmonės E. P. vadovė. Ieškovą ji pažįsta seniai, juos siejo darbiniai santykiai. 2021 m. per ieškovą su atsakovu, kurį taip pat žinojo, O. R. ir R. E. sudarė darbo sutartis rangos darbų atlikimui Norvegijoje. Iš tikrųjų tarp jos ir nurodytų asmenų buvo žodinis susitarimas, kad jie sutartus darbus atliks kaip juridiniai asmenys ir kad atlyginimas bus mokamas už atliktą darbą, o ne už išdirbtas valandas. Buvo sutarta, kad įmonė E. P. pasirūpins jų apgyvendinimu, kelionės išlaidomis. Įrankius turėjo turėti darbuotojai. Atlygį už darbus buvo sutarta pasidalinti lygiomis dalimis: įmonė 50 proc. ir darbuotojai 50 proc. Atlyginimas atsakovui buvo mokamas kaip fiziniam asmeniui ir per jo vadovaujamą UAB „F.“. Iš bendrovei pravestų pinigų atsakovas mokėdavo darbo užmokestį savo darbuotojams. Tiek pats atsakovas, tiek jo žmona J. V. dalyvaudavo šiuose pinigų paskirstymuose. J. V. tvarkė UAB „F.“ finansinius reikalus. Byloje esantys susirašinėjimai įrodo, kad pats atsakovas spręsdavo kam ir kokias sumas reikia išmokėti, jis taip pat dalyvaudavo sprendžiant, kas ir kokiuose objektuose dirbs. Kaip nurodė prieš tai, pagal žodinį susitarimą jie buvo susitarę dėl atlyginimo už atliktus konkrečius darbus. Atsakovui vis tai buvo žinoma ir jis tam neprieštaravo. Kadangi atsakovo vadovaujama UAB „F.“ negalėjo Norvegijoje vykdyti darbinės veiklos, dalis darbo užmokesčio buvo išmokėta atsiskaitant pagal sąskaitas, kurias UAB „F.“ išrašė įmonei E. P. už įrankių nuomą. Iš pradžių galvojo tuos atlyginimus išmokėti per įmonės E. P. įrankių pirkimą iš UAB „F.“, bet nusprendė išrašyti sąskaitas dėl įrankių nuomos. Atlyginimas buvo išmokėtas pagal sumas, nurodytas algalapiuose. Kai kurie darbo užmokesčiai išmokėti vėliau nei išrašyti algalapiai, nes dėl laiku neatliktų darbų pagrindinis užsakovas vėlavo atsiskaityti. Viskas buvo vykdoma pagal žodinį susitarimą, apie kurį atsakovui viskas buvo žinoma ir viskas jį tenkino. Atlyginimas buvo mokamas etapais, pagal pirminį susitarimą už atliktus darbus. Iš pradžių darbuotojams buvo sumokėta daugiau negu buvo padaryta. Po to, kaip minėta, buvo vėluojama išmokėti darbo užmokestį, nes nebuvo gautas apmokėjimas iš užsakovo dėl laiku neatliktų darbų. Esant tokiai situacijai, iš savo asmeninės banko sąskaitos darbuotojams T. ir O. yra sumokėjusi darbo užmokestį. Mokėjimo paskirtyje nurodė, kad yra pervedamas darbo užmokestis. R. E. jo paties prašymu darbo užmokestis būdavo pervedamas į jo žmonos banko sąskaitą. Algalapiai darbuotojams buvo siunčiami tiesiogiai iš buhalterinės sistemos. Ieškovas įmonėje E. P. pagal darbo sutartį buvo įdarbintas darbų vadovu, kuris koordinuodavo darbus. Jis buvo atsakingas, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku, jis prižiūrėjo, kontroliavo darbus. Darbų objektuose iš užsakovo pusės taip pat buvo žmogus, kurį galima vadinti kaip techniniu projektų vadovu. Darbo užmokestį darbuotojams pervesdavo ji pati. Ieškovas su atlyginimų išmokėjimu neturėjo nieko bendro. Ji nėra prašiusi ieškovo iš jo asmeninės banko sąskaitos pervesti darbuotojams darbo užmokestį. Prasidėjus nesutarimams su darbuotojais, vėluojant atlikti susitartus darbus, paprašė ieškovo pagalbos, kad jis įsiterptų. Žodiniu susitarimu sutarti darbai nebuvo atlikti iki galo, minėti darbuotojai tiesiog paliko statybų aikštelę ir išvažiavo. Dėl to ji patyrė nuostolių ir reputacinę žalą. Kadangi darbai nebuvo atlikti iki galo, su darbuotojais yra atsiskaityta pagal faktiškai atliktą darbą, kas atsispindi algalapiuose. Dėl neatsiskaitymo iš atsakovo yra gavusi pretenziją, į kurią neatsakė. Jos manymu, atsakovo pretenzijos yra nepagrįstos. Nėra pervedusi ieškovui pinigų už jokias lempas. Esant žmogiškajam faktoriui ieškovas darbuotojui A. S. yra davęs 100 Eur. Kartais darbuotojai į Lietuvą grįždavo ne pagal suplanuotą grafiką, tokiu atveju už kelionės išlaidas mokėdavo patys. Iš jos asmeninės banko sąskaitos daryti pavedimai ieškovui yra jos asmeniniai reikalai. 2022 m. liepos mėnesį įmonė E. P. su atsakovo vadovaujama UAB „F.“ sudarė rangos sutartį dėl darbų pagal projektą įvykdymo. Planavo, kad UAB „F.“ Norvegijoje vykdys rangos darbus, bus kaip įmonės filialas, tačiau nepavyko. Su UAB „F.“ įmonė E. P. nebuvo sudariusi įrankių nuomos sutarties, yra tik išrašytos sąskaitos, kurios yra apmokėtos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas M. L. yra UAB „M.“ vadovas, atsakovas T. V. – UAB „F.“ vadovas.
Nuo 2021 m. spalio 1 d. ieškovas įdarbintas įmonėje E. P. darbų vadovo pareigose.
Nuo 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovas įdarbintas įmonėje E. P.
2022 m. sausio 5 d. ieškovas iš savo banko sąskaitos atsakovui pervedė 3000 Eur, 2022 m. vasario 14 d. – 1000 Eur, 2022 m. birželio 5 d. – 500 Eur, 2022 m. liepos 2 d. – 500 Eur, 2022 m. liepos 13 d. – 500 Eur, 2022 m. lapkričio 15 d. – 200 Eur. Visų nurodytų bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“.
Iš įmonės E. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui kaip darbo užmokestis 2021 m. gruodžio 22 d. buvo pervesta 1361,10 Eur, 2021 m. gruodžio 30 d. – 1495,57 Eur, 2022 m. kovo 17 d. 1270,92 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 3116,37 Eur, 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 423,06 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. – 2199,07 Eur, 2022 m. spalio 21 d. – 2547,87 Eur, 2022 m. lapkričio 15 d. – 96,32 Eur, 2022 m. lapkričio 16 d. – 3900,10 Eur.
Iš UAB „F.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė E. P. UAB „F.“ 2022 m. vasario 1 d. pervedė 6471,76 Eur, 2022 m. kovo 29 d. – 2906 Eur, 2022 m. gegužės 10 d. – 1847 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 3580 Eur.
Iš J. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė E. P. jai 2022 m. kovo 17 d. pervedė 2109,45 Eur, 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 345,95 Eur.
2021 m. gruodžio 31 d. UAB „F.“ įmonei E. P. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už įrankių nuomą 6471,76 Eur sumai, 2022 m. kovo 25 d. – 2906 Eur sumai, 2022 m. balandžio 3 d. – 1847 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 3580 Eur sumai.
2022 m. lapkričio 28 d. E. S. iš savo asmeninės banko sąskaitos O. R. pervedė 690,56 Eur.
2022 m. lapkričio 28 d. E. S. iš savo asmeninės banko sąskaitos atsakovui pervedė 2600 Eur.
2022 m. gruodžio 22 d. ieškovas atsakovui parengė reikalavimą grąžinti jam bankiniais pavedimais paskolintus 5700 Eur ir žodiniu susitarimu – 3200 Eur, kuris 2022 m. gruodžio 27 d. išsiųstas elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje pateikti ieškovo ir atsakovo, grupės „E. P.“, E. S. ir atsakovo, E. S. ir atsakovo žmonos J. V. susirašinėjimai telefonu, taip pat A. S. ir įmonės E. P., E. S. ir atsakovo žmonos J. V. susirašinėjimai elektroniniu paštu.
Į bylą pateikta anglų kalba surašyta sutartis tarp įmonės E. P. ir UAB „F.“, anglų kalba surašyti įmonės E. P. algalapiai atsakovui, taip pat ieškovo ir atsakovo banko sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Dėl paskolos sutarties sudarymo
Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ir iš jos kylančių įsipareigojimų įvykdymo. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, nurodydamas, kad atsakovo prašymu 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankiniais pavedimais atsakovui iš viso paskolino 5700 Eur buto remontui. Ieškovas teigia, kad bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirties „paskola“ nurodymas reiškia, kad paskolos sutarties dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui ir kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad bankiniuose pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „paskola“ neįrodo, kad tarp šalių iš tikrųjų buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovo bankiniais pavedimais pervesti pinigai buvo susiję su darbo santykiais, atsakovo darbo užmokesčiu ir būtinosiomis išlaidomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Nagrinėjamoje atveju nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad jis į atsakovo banko sąskaitą 2022 m. sausio 5 d. pervedė 3000 Eur, 2022 m. vasario 14 d. – 1000 Eur, 2022 m. birželio 5 d. – 500 Eur, 2022 m. liepos 2 d. – 500 Eur, 2022 m. liepos 13 d. – 500 Eur, 2022 m. lapkričio 15 d. – 200 Eur, visų pavedimų mokėjimo paskirties laukelyje nurodydamas „paskola“. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas ieškovas perdavė, o atsakovas jas gavo, tačiau, atsakovo teigimu, jos buvo suteiktos ne kaip paskola, o kaip darbo užmokestis ir su darbu susijusių būtinųjų išlaidų padengimas.
Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pervesdamas atsakovui pinigus mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog pinigai pervedami kaip paskola. Todėl ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Konstatuotina, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
Byloje nustatyta, kad iki ginčijamos skolos atsiradimo ieškovą ir atsakovą siejo draugiški, su darbo santykiais susiję, ryšiai. Ieškovo pasiūlymu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovas įdarbintas Norvegijos įmonėje E. P. atlikti darbus, susijusius su karkasinių ir skydinių namų statyba. Toje pačioje Norvegijos įmonėje nuo 2021 m. spalio 1 d. ieškovas įdarbintas darbų vadovo pareigose. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atlikdamas darbų vadovo pareigas koordinavo darbų procesą, darbiniais klausimais bendraudavo tiek su įmonės E. P. darbuotojais, tiek su įmonės vadove E. S.. Nors byloje liudytojais apklausti buvę įmonės E. P. darbuotojai A. S. ir R. E. bei įmonės vadovė E. S. nurodė skirtingas aplinkybes dėl ieškovo, kaip darbų vadovo, faktinio dalyvavimo įmonės veikloje, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, kad į ieškovo darbines funkcijas buvo įtrauktas darbo užmokesčio iš savo asmeninių pajamų išmokėjimas įmonės E. P. darbuotojams. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad darbuotojams darbo užmokestį iš įmonės E. P. banko sąskaitos pervesdavo ji pati, ieškovas tokių įgaliojimų neturėjo. Tiek liudytojas A. S., tiek liudytojas R. E. nurodė, kad ieškovas į jų banko sąskaitas darbiniais reikalais nėra pervedęs jokių pinigų. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas darbuotojui A. S. jo paties prašymu davė jam 100 Eur ir kad 2022 m. lapkričio 28 d. E. S. iš savo asmeninės banko sąskaitos O. R. pervedė 690,56 Eur, o 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovui pervedė 2600 Eur, taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad įmonėje E. P. buvo susiklosčiusi praktika, jog darbo užmokestis įmonės vardu būdavo išmokamas iš asmeninių įmonės vadovės ar kitų darbuotojų banko sąskaitų. Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atvejų, kai dėl vėluojančių užsakovo atsiskaitymų už atliktus darbus darbo užmokestį darbuotojams sumokėjo iš savo asmeninių pajamų. Liudytojas A. S. taip pat nurodė, kad ieškovo jam duotus 100 Eur laikė kaip avansu, kuris buvo išskaitytas iš jo darbo užmokesčio.
Aplinkybės, kad ieškovas įmonės E. P. darbuotojams iš savo asmeninių pajamų sumokėdavo darbo užmokestį ar padengdavo kitas, su darbu susijusias, būtinas išlaidas, neįrodo ir ieškovui priklausančių banko sąskaitų išrašai. Išanalizavus šiuos išrašus matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra padaręs ne vieną banko pavedimą paskirtyje nurodydamas „paskola“, tačiau byloje nėra nustatyta, kad asmenys, kuriems šiais pavedimais buvo pervestos įvairios piniginės sumos, yra darbiniais santykiais susiję su įmone E. P. ir kad šiais mokėjimais jiems buvo sumokėtas darbo užmokestis ar padengtos kitos išlaidos. Teismas taip pat sutinka, kad ieškovo ir įmonės E. P. vadovės E. S. bankiniai pavedimai iš asmeninių banko sąskaitų vienas kito atžvilgiu nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nustatant, kokiu pagrindu ieškovas atsakovui pervedė 5700 Eur.
Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti ieškovo ir atsakovo, grupės „E. P.“, E. S. ir atsakovo susirašinėjimai telefonu, taip pat A. S. ir įmonės E. P. susirašinėjimai elektroniniu paštu taip pat nepatvirtina, kad ginčijamais banko pavedimais ieškovas atsakovui sumokėjo darbo užmokestį ar padengė kitas darbo metu jo patirtas išlaidas. Vien atsakovo subjektyvus atskirų susirašinėjimo sakinių ar jų dalių interpretavimas, neįrodo, kad 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankiniais pavedimais atsakovui buvo atsiskaityta už jo atliktą darbą ar padengtos su darbo santykiais susijusios būtinosios išlaidos. Teismas taip pat nesutinka su atsiliepime ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad aplinkybė, jog 2022 m. sausio 21 d. ieškovas atsakovui pervedė 150 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, iš esmės visiškai paneigia faktą, kad tuo metu atsakovas buvo skolingas ieškovui. Įvertinant kiekvieno asmens galimus skirtingus poelgius nurodytoje situacijoje, ieškovui nurodžius, kad šiuo mokėjimo pavedimu jis grąžino atsakovui skolą už kompiuterį, o atsakovui patvirtinus aplinkybę, kad ieškovas iš jo yra pirkęs šį daiktą, konstatuotina, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste šis faktas nelaikytinas neginčytinu įrodymu dėl paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nebuvimo. Byloje taip pat neįrodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. atsakovas darbo reikmėms pirko lempą ir kad tą pačią dieną ieškovas pervesdamas į jo banko sąskaitą 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola”, atlygino jam patirtas išlaidas.
Atsakovo atstovas kaip vieną iš argumentų, kad ginčijamais banko pavedimais ieškovas atsakovui suteikė ne paskolą, o sumokėjo jam priklausantį darbo užmokestį ar padengė kitas darbo metu patirtas išlaidas, nurodo tai, kad iš byloje pateiktų įmonės E. P. atsakovui išrašytų algalapių ir jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, išmokėtos sumos nesutampa su algalapiuose nurodytomis sumomis. Pasak atsakovo, dėl įmonės E. P. jam neišmokėto darbo užmokesčio Norvegijoje vyksta teisminis ginčas. Liudytoja, įmonės E. P. vadovė, E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors sutartys su atsakovu ir kitais dviem darbuotojais R. E. ir O. R. buvo pasirašytos kaip su fiziniais asmenimis, tačiau iš tikrųjų šalys susitarė, kad rangos darbus šie asmenys atliks kaip juridiniai asmenys ir kad atlyginimas bus mokamas už atliktą darbą, o ne už išdirbtas valandas. Kadangi atsakovo vadovaujama UAB „F.“ Norvegijoje negalėjo vykdyti veiklos, darbo užmokestis jai buvo sumokėtas apmokant UAB „F.“ įmonei E. P. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už įrankių nuomą. Vadovaujantis byloje esančiais atsakovo ir įmonės E. P. banko sąskaitos išrašais, akivaizdu, kad darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas ne kiekvieną mėnesį ir skirtingomis sumomis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad įmonės E. P. UAB „F.“ sumokėtos sumos atitinka UAB „F.“ įmonei E. P. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose už įrankių nuomą nurodytas sumas. Visgi, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl atsakovui nesumokėto darbo užmokesčio. Tiek šalių, tiek liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės apie atsakovo ir įmonės E. P. susitarimus dėl atliekamų darbų ir apmokėjimo už juos, įmonės E. P. vykdyta buhalterinė apskaita, vertintinos tiek, kiek tai buvo susiję nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovui dėl iš paskolos sutarties nevykdymo atsiradusios skolos priteisimo. Kita vertus, teismas sprendžia, kad šioje byloje nesiaiškinant tikrosios įmonės E. P. ir atsakovo valios sudarant susitarimą dėl darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovui darbo užmokestis nebuvo mokamas reguliariai, įvertinant kitus byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovui ieškovo pervestos piniginės lėšos yra ne paskola, o darbo užmokestis ar kitų darbo metu patirtų išlaidų padengimas.
Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padaręs išvadas, kai susiformavo teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimais jam pervedant 5700 Eur tarp jo ir ieškovo susiklostė su darbo užmokesčio apmokėjimu susiję santykiai.
Kaip nurodyta prieš tai, nagrinėjamu atveju mokėjimo pavedimuose yra aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas, t. y. jog pinigai skolinami. Pažymėtina, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Net ir nesant raštu išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo pinigų perdavimą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis – paskola atsakovui, kilus lėšas pervedusio ieškovo ir jas gavusio atsakovo ginčui, nesant byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovas pinigus iš ieškovo gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, taip pat liudytojo R. E. parodymai, kad ieškovas yra minėjęs jam, kad atsakovas yra jam skolingas, laikytini pakankamais spręsti dėl šalis siejančių paskolos teisinių santykių. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimą atsakovui, o atsakovas neįrodė, jog turėjo tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma, todėl konstatuotina, jog nurodyta suma pervesta atsakovui sutartinių paskolos santykių pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje įrodyta, kad atsakovas pažeidė prievolę grąžinti paskolą, todėl iš jo ieškovui priteistina 5700 Eur skola pagal 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 2 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. lapkričio 15 d. bankinius pavedimus (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis).
Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas iš viso patyrė 1568 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 128 Eur žyminis mokestis ir 1440 Eur advokato pagalbos išlaidos. Ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl 1568 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1568 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.