- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- AN2-125-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00116-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Laimonas Judickas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato Laimono Judicko (toliau – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, kuria Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir V. B. atstovo advokato Laimono Judicko skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto E. S. 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta nuobauda – 510 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. V. B. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. spalio 28 d., 14.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 52 km/val., važiavo 122 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. B. atstovas advokatas Laimonas Judickas jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyriui tyrimui atlikti. Skunde nurodė, kad aptariamo nusižengimo padarymo metu V. B. transporto priemonės nevairavo. Nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę naudojo UAB „A.“, kuriai buvo perduotas automobilis. Turi būti kreipiamasi į UAB „A.“ dėl duomenų pateikimo apie asmenį, kuris galėjo vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonė „Volkswagen“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. liepos 1 d. automobilio panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota naudotis ir valdyti UAB „A.“. V. B., gavęs protokolą, 2022 m. gruodžio 22 d. el. laišku pranešė Institucijai atidėti paskirto nusižengimo nagrinėjimą 10 dienų terminui. V. B. ketino pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus dėl protokole nurodyto nusižengimo. Į V. B. siųstą el. laišką nebuvo atsakyta ir administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta V. B. nedalyvaujant. Protokole nurodoma, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas mobiliu greičio matuokliu. Aptariamo nusižengimo padarymo metu automobilis nebuvo sustabdytas ir nenustatytas automobilio vairuotojas. Nei protokole, nei nutarime nėra objektyvių duomenų, jog nusižengimo padarymo metu automobilį būtų vairavęs V. B.. Institucija administracinio nusižengimo tyrimą atliko neobjektyviai, nesurinko pakankamų duomenų pagrįsti V. B. pareikštų kaltinimų bei nesiėmė veiksmų dėl automobilį vairavusio asmens nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir V. B. atstovo advokato Laimono Judicko skundas netenkintas. Nutartis argumentuojama tuo, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog sprendimas V. B. patraukti administracinėn atsakomybėn buvo priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole greičio matavimo prietaisu užfiksuotas nuotraukas, valstybės registre esančią V. B. nuotrauką. Nors joks specialus tyrimas nebuvo atliktas, tačiau vizualiai palyginus V. B. nuotrauką ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, matyti, kad pažeidimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka V. B. veido bruožus. Įvertinus Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimo metu greičio matavimo prietaisu darytą nuotrauką ir sulyginus joje esantį transporto priemonės vairuotojo atvaizdą su V. B. nuotraukomis, esančiomis valstybės registruose, akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė pats V. B.. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nutartimi konstatavo, kad V. B. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu V. B. atstovas advokatas Laimonas Judickas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi bei Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu V. B. paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant V. B. paskirtą 510 Eur dydžio baudą, tačiau neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).
4.1 Apelianto atstovas skunde nurodo, kad V. B., įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei papildomai susisiekęs su UAB „A.“, sutinka, jog jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir šios aplinkybės V. B. neginčija, tačiau, mano, kad skundžiama nutartimi paskirtos administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. neatėmus teisės vairuoti transporto priemones dėl skunde nurodomų aplinkybių, kurios gali būti pripažintos išimtinėmis ir leidžiančiomis V. B. netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.
4.2 Apelianto atstovas skunde akcentuoja tai, kad administracinio poveikio priemonės – teisės variuoti transporto priemonę atėmimo – taikymas sukels V. B. ir jo šeimos kasdienybei didelius apsunkinimus. Skunde nurodoma, jog: 1) V. B. augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kuri itin sunkiai serga (diagnozuoti: (duomenys neskelbtini)). Dukra buvo gydoma nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydymas tęsiamas specializuotame (duomenys neskelbtini). Kadangi dukters būklė negerėja, mergaitei skiriamas (duomenys neskelbtini) gydymas. Su dukra ligoninėje kartu guli V. B. sutuoktinė B. B., V. B. turi nuolat vykti į ligoninę, o dukrą paleidus iš ligoninės stacionaro, bus priverstas kiekvieną savaitę dukrą vežti pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mergaitė yra sunkiai valdoma ir labai jautri aplinkos trikdžiams, todėl mergaitės gabenimas pas gydytojus viešuoju transportu arba naudojantis taksi paslaugomis itin įjautrintų dukrą ir darytų neigiamą poveikį jos (duomenys neskelbtini) sveikatai, ko vengti griežtai nurodo dukros gydytojai; 2) itin sunkiai serga V. B. mama V. B. (diagnozuota (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini), ją reikia vežti pas gydytojus bei reikia pastovios priežiūros. Kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), V. B. turi dažnai važiuoti į (duomenys neskelbtini); 3) V. B. yra UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), kurioje dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai, iš kurių maždaug 90 procentų visų bendrovės darbuotojų yra komandiruoti į (duomenys neskelbtini). Taigi, jis yra įpareigotas ne rečiau nei kiekvieną mėnesį vykti į komandiruotes nuosava ar/ir bendrovės skirta transporto priemone ne trumpesniam nei nepertraukiamam 5 darbo dienų laikotarpiui verslo partnerystės palaikymui bei į (duomenys neskelbtini) komandiruotų darbuotojų kontrolei; 4) V. B. taip pat papildomai dirba UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), kur jis privalo savarankiškai paties vairuojama transporto priemone vykti į susitikimus su tiekėjais, užsakovais, klientais po visą Lietuvos Respubliką bei vykti į užsienio komandiruotes. Taigi, jei V. B. prarastų teisę vairuoti transporto priemones, jis objektyviai negalėtų įgyvendinti minėtų savo darbo pareigų, todėl atsirastų rizika prarasti šiuo metu užimamas pareigas, dėl ko sumažėtų V. B. pajamos ir tai taptų milžinišku finansiniu iššūkiu V. B. šeimai; 5) V. B. turi didelių finansinių įsipareigojimų: būsto paskolą, kurios likutis 48 604 Eur, bei automobilio lizingą, kurio likutis 17 124 Eur. Pažymima, jog V. B. sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) „G.“, jos gaunamos pajamos yra itin mažos, todėl jei V. B. praras užimamas pareigas, V. B. sutuoktinė negalės kompensuoti V. B. sumažėjusio darbo užmokesčio, juolab, kad dėl dukters ligos V. B. sutuoktinė dažnai turi būti laikinai nedarbinga. Taigi, V. B. yra beveik 100 procentų atsakingas už šeimos finansinius įsipareigojimus, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas palies ne tik asmeniškai V. B., bet ir jo visą šeimą; 6) V. B. šios pasekmės kelia didelį stresą ir nerimą. Jis supranta, jog dėl tokio neapgalvoto elgesio, viršijant leistiną greitį, šias pasekmes jaus ir su nusižengimu nesusiję asmenys – jo artimieji, kuriems reikia V. B. pagalbos. Dėl to V. B. pasižada ateityje nebenusižengti ir laikytis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jo motyvaciją pagrindžia nenorėjimas, kad kiltų aukščiau aprašyti padariniai jo šeimos nariams.
4.3 Apelianto atstovas skunde akcentuoja, kad teismų praktikoje ANK 34 straipsnio 6 dalis administracinių nusižengimų bylose dėl greičio viršijimo taikyta ne kartą (Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-332/2017, Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-123-282/2020). Apelianto atstovas skunde taip pat akcentuoja, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma net ir administracinių nusižengimų bylose dėl vairavimo neblaiviam (Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-124-354/2012, Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-272-309/2012, Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-476-282/2013). Kartu pažymima, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda (administracinio poveikio priemonė), kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administraciniu teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).
Šalies argumentai
4.4 Apelianto atstovas skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. B. manymu, jo skunde nurodytos bei objektyviais duomenimis pagrįstos faktinės aplinkybės galėtų būti vertinamos tomis išimtimis, leidžiančiomis taikyti švelnesnę nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju nesiekiama išvengti V. B. gręsiančios atsakomybės, nes jis gavęs skundžiamą nutartį iš karto savo noru sumokėjo visą jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą 510 Eur. V. B. savo veiksmus supranta, juos vertina kritiškai ir neigiamai, tačiau yra įsitikinęs, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam skiriant tik piniginę baudą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyris prašo V. B. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinio skundo netenkinti.
5.1 Atsiliepime akcentuojama, kad pozicija dėl nustatyto administracinio nusižengimo V. B. veiksmuose pakeista iš esmės, o būtent: pirmu skundu, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, buvo prašoma V. B. atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti, kadangi, apelianto atstovo manymu, nėra V. B. veiksmuose nustatyta ir įrodyta kaltė padarius administracinį nusižengimą. Tačiau Institucijos pareigūnui surinkus visus V. B. kaltę patvirtinančius įrodymus, V. B. kaltė buvo įrodyta. Teikiant apeliacinį skundą ir supratus, kad byloje yra visuma įrodymų neginčijamai patvirtinančių V. B. kaltę, skundo motyvai pakeisti ir pateikta visuma aplinkybių, dėl kurių prašoma V. B. atžvilgiu taikyti išskirtines aplinkybes, netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto atstovas skunde nurodo eilę, jo manymu, išskirtinių aplinkybių, tarp kurių nurodoma, kad V. B. privalo rūpintis savo šeimos nariais, tačiau nurodytos aplinkybės viena kitai prieštarauja, o būtent: apeliaciniame skunde detalizuojama, kad V. B. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo darbo funkcijų atlikimo – vykimo į komandiruotes į kitas užsienio šalis, kurios trunka ne trumpiau negu 5 dienos. Iš ko yra akivaizdi priešprieša išvardintoms aplinkybės, o būtent, kad V. B. turi būtinybę nepertraukiamai rūpintis savo šeimos nariais.
5.2 Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-383/2021). V. B. padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą. Vietoje, kur vyksta intensyvus transporto priemonių eismas kėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymima, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir V. B., privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
5.3 Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne vienoje byloje pasisakė, jog „Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Nurodoma, jog aktualiausioje teismų praktikoje pažymima, kad „Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog „Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-360/2020).
5.4 Institucijos vertinimu, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio pareigūnas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą nutarimą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą V. B. paskirti administracinę nuobaudą – 510 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, kurio naikinti ir keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, Institucijos nuomone, V. B. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atstovo skundą, 2023 m. kovo 9 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, išsamiai patikrino ir įvertino visus V. B. byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde V. B. atstovas advokatas Laimonas Judickas V. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo neginčija. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame apelianto atstovas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir formuoja prašymą – panaikinti V. B. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, skirtą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi paliktą nepakeistą V. B. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
7. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato Laimono Judicko apeliaciniame skunde keliamo reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
11. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebima ir atsiliepime į apeliacinį skundą, apelianto atstovas pateiktame apeliaciniame skunde jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą administracinį nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. šios administracinio nusižengimo padarymo pasekmės kelia didelį stresą, nerimą, jis supranta, jog dėl tokio neapgalvoto elgesio, viršijant leistiną greitį, šias pasekmes jaus ir su nusižengimu nesusiję asmenys – jo artimieji, kuriems reikia V. B. pagalbos, dėl ko V. B. pasižada ateityje nebenusižengti ir laikytis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, be to, V. B. pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga (dėl sergančios (duomenys neskelbtini) dukters, itin sunkiai sergančios mamos priežiūros, taip darbo funkcijų vykdymui, be to, dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo gali būti apsunkintas ir turimų finansinių įsipareigojimų vykdymas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Sutiktina, kad V. B. keturiems mėnesiams netekus teisės vairuoti transporto priemones, galimai jam bus sudėtingiau pasirūpinti tiek (duomenys neskelbtini) dukra, tiek ir sergančia mama, taip pat vykdyti savo darbines funkcijas. Tačiau formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, taip pat rūpinantis šeimos bei artimųjų gerove turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes V. B. galėjo ir turėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, galinčių kilti dėl jo paties padaryto pažeidimo, riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios V. B. padaryto nusižengimo pavojingumui, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu švelninti V. B. skirtą administracinio poveikio priemonę, o tuo labiau – iš viso jos neskirti, nenustatyta.
15. Svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, svarbu ir tai, kad šioje byloje V. B. nubaustas už vieną iš pavojingiausių nusižengimų, susijusių su transportu ir eismo saugumu, dėl kurio įvyksta daug eismo įvykių. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, V. B. savo elgesiu pažeidė visuomenės interesą į saugų eismą, užtikrinantį tiek turtinio pobūdžio apsaugą, tiek ir eismo dalyvių gyvybės sveikatos saugumą. Tokiu būdu V. B. kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo V. B. neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, visiškai nešvelnina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Svarbu ir tai, jog V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Iš 2023 m. sausio 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad 2020 – 2022 metais V. B. net septynis kartus baustas už greičio viršijimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. B. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jam praeityje skirtos nuobaudos (baudos) iš esmės jokio teigiamo poveikio nepadarė, o nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinis, bet nulemtas jo paties neatsakingo požiūrio į teisės aktais įtvirtintas eismo dalyviams privalomas elgesio taisykles. Aplinkybė, kad V. B., nepaisydamas jam skiriamų nuobaudų, toliau sistemingai darė Kelių eismo taisyklių pažeidimus vienareikšmiškai patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.
16. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismų praktikoje ANK 34 straipsnio 6 dalis administracinių nusižengimų bylose dėl greičio viršijimo taikyta ne kartą, taip pat, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma net ir administracinių nusižengimų bylose dėl vairavimo neblaiviam, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi apeliantą ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės (Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-332/2017 pažeidėjas V. K. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pradžios, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-123-282/2020 pažeidėjas E. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kai administracinė atsakomybė kyla už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <…>. Be to, pažeidėjas E. K. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pradžios, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-124-354/2012 pažeidėjas T. Č. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kai administracinė atsakomybė kyla už vairavimą esant neblaiviam. T. Č. nustatytas alkoholio promilių kiekis nedaug viršijo leistiną normą, pažeidėjas T. Č. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo pradžios, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, T. Č. prižiūri savo motiną, kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini); Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-272-309/2012 pažeidėja R. K. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kai administracinė atsakomybė kyla už vairavimą esant neblaiviam. R. K. nustatytas alkoholio promilių kiekis nedaug viršijo leistiną normą, pažeidėja R. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo pradžios, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, R. K. yra (duomenys neskelbtini), prižiūri (duomenys neskelbtini) motiną, anksčiau administracine tvarka bausta vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi; Šiaulių apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-476-282/2013 pažeidėjas S. K. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kai administracinė atsakomybė kyla už vairavimą esant neblaiviam. S. K. nustatytas alkoholio promilių kiekis nedaug viršijo leistiną normą, pažeidėjas S. K. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo pradžios, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, S. K. turi sveikatos problemų – jam nustatyta (duomenys neskelbtini), rūpinasi (duomenys neskelbtini) dukra).
17. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. B. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto E. S. 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą ir V. B. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.