Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPB) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo R. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, skirta 1000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubausta už tai, kad 2012-04-09, 9.12 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (0,58 promilės) vairavo automobilį „RENAULT LAGUNA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. K. paskirta 1000 Lt bauda, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad R. K. charakterizuojama teigiamai, pati yra neįgali, slaugo neįgalią motiną, vairavo priversta sunkių aplinkybių (mamos ligos), labai nedaug viršijo leistiną alkoholio normą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Aplinkybės, jog R. K. yra neįgali ir prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.). Tai, kad ji prižiūri neįgalią motiną, anksčiau nebuvo bausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviai, kad anksčiau administracine tvarka bausta vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi teigiamai apibūdina jos asmenybę. Aplinkybė, kad automobilį vairavusiai R. K. nustatytas alkoholio promilių kiekis (0,58 promilės) nedaug viršijo leistiną normą, rodo, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį R. K. padarytas pažeidimas nėra itin pavojingas. Taigi, įvertinus visas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes, ypatingą dėmesį atkreipiant į aplinkybes, kad R. K. yra neįgali ir prižiūri motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (13 b. l.) bei, kad R. K. nustatytas neblaivumas nedaug viršijo leistiną normą, sprendžiama, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie visumoje gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimą.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Bauda taip pat yra administracinė nuobauda (ATPK 24 str.), kurią paskyrus gali būti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę ir todėl pagrįstai pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.