- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2-11838-1141/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12896-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios Lietuvos valstybę, atstovei Teisinio atstovavimo grupės patarėjai D. B.,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija.
2. Ieškovas neturtinę žalą prašo atlyginti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kaltės. Ieškovas paaiškino, kad buvo pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą, teisė į teisingą ir tinkamą teisinį procesą, teisė apskųsti specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovo byla dėl Sprendimo SP-9 panaikinimo arba pripažinimo neteisėtu nebuvo išspręsta per protingą laiką (teisminiai procesai, pasak ieškovo, viršijo 6 metų terminą).
3. Ieškovas pažymėjo, kad nei bendrosios kompetencijos teismuose, nei specializuotame administraciniame teisme nebuvo įmanoma, kad ieškovo byla dėl Lietuvos Respublikos Seimo įstaigos 2017 m. sprendimo Nr. SP-9 būtų išnagrinėta iš esmės. Teisėjai bylos dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo neteisėtai ir nepagrįstai neišnagrinėjo. Dėl teisėjos Mildos Vainienės nerūpestingo, neatidaus ir neteisingo elgesio ieškovo teisė, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nebuvo realiai ir veiksmingai įgyvendinta. Be to, ji ir teisėjai Irmantas Jarukaitis, Laimutis Alechnavičius ir Dalia Višinskienė neišaiškino ieškovui jo procesinių teisių, jo teisės į prieinamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, neįspėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, nepadėjo jam įgyvendinti žmogaus teisių, nors suprato, kad ieškovas yra neprofesionalus teisininkas, negalintis dėl finansinių sunkumų samdyti advokato. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teisėjas Gintaras Seikalis ieškinio priėmimo metu neįsigilino į ieškinio esmę ir išnagrinėjo neteismingą bylą, jo sprendimas tapo niekinis dėl Specialios teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties byloje T-27-2021-1. Ieškovas nurodė, kad teisėjas Henrikas Sadauskas nesiėmė priemonių atsakovės Lietuvos valstybės tinkamo atstovo įtraukimui į bylą, nepadėjo ieškovui įgyvendinti teisių ir netinkamai išnagrinėjo bylą, jo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisėjai G. Seikalis ir H. Sadauskas, pasak ieškovo, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Seimo įstaigai teismai priteisė 931,70 Eur, tačiau ieškovas negali šios sumos sumokėti, nes neturi darbo, o, be to, būtent dėl teisėjų šiuo metu yra ribojama ieškovo teisė dirbti. Remiantis Sprendimu SP-9 ieškovui buvo atimta teisė į mokslą. Seimo įstaigos pareigūnės sprendimas į teismus siųsti advokatus, kuriems apmokama valstybės biudžeto lėšomis, pasak ieškovo, yra bandymas atgrasyti piliečius nuo noro ginti savo teises ir interesus.
4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, jo nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 5 dalis tiek, kiek numato, jog nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, nes: 1) neteisėtai apriboja asmens teisę kreiptis į teismą; 2) neteisėtai apriboja asmens teisę į apeliaciją CPK nustatyta tvarka; 3) Specialioji teisėjų kolegija ne teismas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija nurodė, kad valstybės atsakomybė negali kilti, nes nėra teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp bylas nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovo prašomos atlyginti žalos. Be to, atsiliepime prašoma taikyti 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje dėl ieškinyje nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. procesinių sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžiuose ieškovas palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 36 straipsnio 5 dalies ir ABTĮ 22 straipsnio 5 dalies galimo prieštaravimo Konstitucijai. Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje nagrinėjama, ar ieškovas, vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pagrįstai iš Lietuvos valstybės reikalauja 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
8. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
9. Neturtinės žalos, kaip ir turtinės žalos, atlyginimo priteisimas reiškia deliktinės civilinės atsakomybės taikymą ir tam būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, valstybei nekyla deliktinė civilinė atsakomybė. Visos šios sąlygos turi būti įrodytos valstybės deliktinę civilinę atsakomybę prašančios taikyti šalies (CPK 178 straipsnis) (šiuo atveju – ieškovo).
10. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
11. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas teisėjos Mildos Vainienės neteisėtais veiksmais iš esmės laiko teisėjos neteisėtą neveikimą, nes, pasak ieškovo, minėta teisėja administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017, priimdama 2017 m. gegužės 19 d. nutartį, neteisėtai ir nepagrįstai neapgynė ieškovo pažeistos ar ginčijamos teisės. Pasak ieškovo, tai sąlygojo aplinkybė, kad teisėja buvo nerūpestinga, neatidi ir neteisinga. Atsakovė šiuo atveju prašė teismo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
12. Ieškinio senaties terminai yra reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius – ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), bet nėra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
13. Reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginti, kaip teisingai, nurodė atsakovė atsiliepime, taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, atsakovė vertina, kad ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą tada, kai buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017, t. y. 2017 m. gegužės 19 d. Ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo šios datos 3 metų terminas suėjo 2020 m. gegužės 19 d. Ieškovas dėl teisėjos Mildos Vainienės neteisėto neveikimo (kaip nurodė ieškovas – neteisėtai ir nepagrįstai neapgintų ieškovo teisių, neišaiškintų ieškovui jo procesinių teisių ir kt.) į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. daugiau nei 3 metais praleidęs įstatyme įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ją taiko ir dėl teisėjos Mildos Vainienės galimai neteisėtų veiksmų tiek, kiek tai yra susiję su administracine byla Nr. I-3626-629/2017, nepasisako.
14. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės, neteisėtais veiksmais iš esmės laiko teisėjų neteisėtą neveikimą, nes, pasak ieškovo, minėti teisėjai administracinėje byloje Nr. AS-50-525/2017 priimdami 2017 m. liepos 26 d. nutartį nepadėjo jam įgyvendinti žmogaus teisių. Atsakovė šiuo atveju taip pat prašė teismo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. 3 metų terminas suėjo 2020 m. liepos 26 d. Ieškovas dėl teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės neteisėto neveikimo (kaip nurodė ieškovas – neteisėtai ir nepagrįstai neišaiškintų ieškovui jo procesinių teisių ir kt.) į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. taip pat daugiau nei 3 metais praleidęs įstatyme įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas ją taiko ir dėl teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės galimai neteisėtų veiksmų nepasisako.
15. Ieškovas ieškinyje, kaip minėta, nurodė, kad dėl teisėjų veiksmų jam buvo atimta teisė dirbti ir mokytis. Teismo posėdyje, paprašytas plačiau paaiškinti šį savo argumentą, ieškovas iš esmės nurodė teisėjos Mildos Vainienės veiksmus, nepriėmus nagrinėti jo skundo dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. priimto sprendimo Nr. SP-9 (toliau – ir Sprendimas). Ieškovas nurodė, kad ji tai argumentavo tuo, kad minėtas Sprendimas jam teisinių pasekmių nesukelia, tačiau būtent dėl minėto Sprendimo jis buvo pašalintas iš universiteto, atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3626-629/2017 įsiteisėjo 2017 m. liepos 26 d. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, ieškovas negali teisme kelti argumentų, kuriais ginčijami įsiteisėję teismų sprendimai, ir, atitinkamai, teismas negali jų nagrinėti, nes tai pažeistų draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą, t. y. tai reikštų res judicata (teismo išspręsta byla) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013), juo labiau, kad šiuo atveju bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme iš esmės tokiu būdu ieškovo yra ginčijamas specializuoto (administracinio) teismo procesinis sprendimas, kurį priėmė galutinės instancijos – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – trijų teisėjų kolegija. Taigi šiuo atveju teismas dėl su tuo susijusių ieškinio argumentų plačiau nepasisako. Įsiteisėję teismo sprendimai nebegali būti skundžiami ir turi būti vykdomi. Be šio principo (res judicata) teisinė sistema negalėtų gyvuoti, nes tada asmenys įgytų neribotą galimybę skųsti teismo sprendimus neribotai, taip teismai nebegalėtų vykdyti teisingumo – savo funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
16. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas teisėjo Gintaro Seikalio neteisėtais veiksmais iš esmės laiko teisėjo neteisėtą neveikimą, nes, pasak ieškovo, ieškinio priėmimo metu teisėjas neįsigilino į ieškinio esmę ir išnagrinėjo neteismingą bylą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15030-294/2020 vėliau tapo niekinis.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-347-933/2021 kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija šia nutartimi prašė Specialiosios teisėjų kolegijos išspręsti ginčo (bylos) pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 3 d. teismingumo byloje Nr. T-27/2021 priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas netenka teisinės galios. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-15030-294/2020 netekus teisinės galios dėl konstatuoto ginčo teismingumo administraciniam teismui, buvo iš esmės pripažinta, kad minėtas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, ieškovas šiuo atveju įrodė neteisėtus veiksmus, priimant Vilniaus miesto apylinkės teisme minėtą ieškovo ieškinį.
18. Kaip minėta, tam, kad kiltų valstybės deliktinė civilinė atsakomybė būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir visas kitas šios atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę. Dėl neteisėtus veiksmus atlikusio asmens (teisėjo Gintaro Seikalio) kaltės teismas sprendžia, kad ieškovas jos byloje neįrodė, taip pat neįrodė, kad minėtas teisėjas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Teismas pažymi, kad bylos rūšinis teismingumas šiuo atveju nebuvo akivaizdus. Tai įrodo aplinkybė, kad net ir aukštesnės instancijos (apygardos) teismo trijų teisėjų kolegijai ginčo rūšinis teismingumas nebuvo akivaizdus, todėl minėta apygardos teismo kolegija nutarė prašyti, kad šį jiems kilusį klausimą išspręstų Specialioji teisėjų kolegija. Atitinkamai, teismas konstatuoja, kad valstybės atsakomybė dėl teisėjo Gintaro Seikalio neteisėtų veiksmų (neteismingos bendrosios kompetencijos teismams bylos nagrinėjimo), nenustačius šiai atsakomybei taikyti būtinų sąlygų visumos, nekyla.
19. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas teisėjo Henriko Sadausko neteisėtais veiksmais iš esmės laiko teisėjo neteisėtą neveikimą, nes, pasak ieškovo, teisėjas neteisėtai nesiėmė priemonių atsakovės Lietuvos valstybės tinkamo atstovo įtraukimui į bylą, nepadėjo ieškovui įgyvendinti teisių ir netinkamai išnagrinėjo bylą, jo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 2021 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-279-492/2022, panaikino, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių bylų proceso reikalavimus. Taigi, ieškovas šiuo atveju įrodė neteisėtus teisėjo Henriko Sadausko veiksmus (ABTĮ 53 straipsnio pažeidimą).
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje apsaugojo ieškovo interesus, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pavedė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Taigi, ieškovo teisė į teisingą teismą nebuvo paneigta. Be to, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos konstatavimas apeliacinėje instancijoje savaime nereiškia, kad valstybei kyla civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl valstybės pareigos atlyginti padarytą žalą teisėjui vykdant teisingumą, nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra teisėjo kaltės klausimas. Tai lemia pati CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
22. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėta įstatymo norma taip pat įtvirtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
23. Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
24. Teismo precedento autoritetas padeda formuoti vienodą (nuoseklią, neprieštaringą) teismų praktiką (jurisprudencijos tęstinumą), o tai padeda užtikrinti tinkamą visose teisės sistemose bendro teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Taigi, teismas pažymi, kad šioje byloje priimdamas sprendimą, yra saistomas kasacinio teismo praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
25. Dėl neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltės teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė, kad minėtas teisėjas dėl pažeistos pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai (kaltės) nenustatė, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui (jo atstovui). Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendžia, kas turi byloje atsakyti pagal pareikštus reikalavimus. Nustatęs, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu jį pakeisti tinkamu atsakovu (ABTĮ 53 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SP-9 (toliau – ir Sprendimas) visa apimtimi buvo pažeista jo teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir pasikėsinta į moralinį psichologinį pareiškėjo neliečiamumą, orumą ir informacijos apie pareiškėją konfidencialumą. Pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmęs tokio pobūdžio skundą, galėjo ir turėjo įvertinti, kad Lietuvos valstybę turėtų byloje, be kita ko, atstovauti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Taigi, šiuo atveju buvo padaryta akivaizdi ir šiurkšti teisės taikymo klaida, lėmusi proceso pakartojimą.
26. Kaip minėta, ieškovas ieškinyje savo patirtą neturtinę žalą šiuo atveju siejo su aplinkybe, kad teisėjas Henrikas Sadauskas nepadėjo jam įgyvendinti savo teisių. Sprendžiant dėl žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė priežastinio ryšio tarp teisėjo neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatavo, kad dėl administracinių bylų proceso reikalavimų pažeidimo galėjo būti netinkamai išnagrinėta byla. Aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad tokio pobūdžio pažeidimo nėra galimybės ištaisyti neperdavus nagrinėti bylos iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad bylą perdavus nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis pareiškėjo skundą 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1816-631/2023 atmetė kaip nepagrįstą (minėtas sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d.), t. y. rezultatas ieškovo atžvilgiu išliko nepakitęs (skundai atmesti). Taigi, konstatuotas administracinių bylų proceso reikalavimų pažeidimas neįtakojo fakto, kad ieškovo teisės teisme nebuvo apgintos. Tiek bylą nagrinėjant administraciniame teisme pirmą kartą, tiek ir antrą kartą buvo konstatuota, kad pareiškėjo skundas prieš Lietuvos valstybę buvo nepagrįstas.
27. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog tai, kad teismai priteisė iš jo 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, atgraso nuo noro ginti savo interesus. Šie ieškinio argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu, atmetęs pareiškėjo skundą, priteisė iš pareiškėjo Tarnybai 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tai neatgrasė pareiškėjo noro ginti savo interesus, nes pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinio skundo nepripažino pagrįstu, todėl atmetė ir priteisė Tarnybai iš pareiškėjo dar 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad asmuo imasi savo teises ginti pats, nesikreipdamas į profesionalius teisininkus pagalbos, neprašydamas profesionalių teisininkų pagalbos nei pakonsultuojant dėl ginčo perspektyvumo, reikalavimų pagrįstumo, nei prašant pagalbos surašant procesinius dokumentus, nei prašant pagalbos atstovaujant teismo posėdyje bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje metu, rodo, kad asmuo įvertina tokio savo elgesio galimas pasekmes ir prisiima su tuo susijusią riziką, taip pat ir riziką, pralaimėjus bylą, padengti priešingos šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad administraciniuose teismuose iš ieškovo buvo priteista 931,70 Eur suma, priešingai nei nurodyta ieškinyje, neatgrasė ieškovo nuo noro ginti savo interesus teisminiu būdu, nes ieškovas dar tą patį mėnesį (2023 m. rugpjūtį) gavęs sau nepalankų administracinio teismo sprendimą, kuris nebegalėjo būti daugiau skundžiamas, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą inicijuodamas naują bylą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės. Teismo posėdyje paklaustas, ar nenorėjo kreiptis į profesionalų teisininką pagalbos, ieškovas nurodė, kad nematė tam reikalo.
28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad ieškovas aktyviai naudojasi savo teise į teisminę gynybą (administracinės bylos Nr. I-2698-208/2018, Nr. I-4276-561/2018, Nr. I-5323-463/2018, Nr. I-1643-189/2019, Nr. I-3241-331/2019, Nr. eI2-927-426/2020, Nr. eI-4963-821/2019, Nr. eI2-1612-426/2020, Nr. eI-6199-535/2019, Nr. eI2-3260-541/2020, Nr. eI2-3361-809/2020, Nr. eI2-4711-331/2020, Nr. eI2-946-1066/2021, Nr. eI3-1293-541/2021, Nr. eI2-1323-983/2021, Nr. eI2-5954-811/2020, Nr. eI2-11835-554/2020, Nr. eI2-1647-541/2021, Nr. eI2-2820-780/2021, Nr. eI2-1779-815/2021, Nr. eI2-2251-596/2021, Nr. eI2-2282-331/2021, Nr. eI2-2730-872/2021, Nr. eI2-2742-331/2021, Nr. eI2-3514-331/2021, Nr. eI2-718-595/2022, Nr. eI2-4027-983/2021, Nr. eI2-838-872/2022, Nr. eI3-876-631/2022, Nr. eI2-1009-809/2022, Nr. eI2-4803-541/2021, Nr. eI2-5628-331/2021, Nr. eI3-2764-595/2022, Nr. eI2-760-872/2023, Nr. eI3-1040-1066/2023, Nr. eI3-1054-979/2023, Nr. eI2-10818-809/2022, Nr. eI2-3549-816, Nr. eI2-4736-535/2023, Nr. eI3-5055-484/2023, Nr. eI3-9009-764/2023, Nr. eI2-10517-320/2023, Nr. eI3-11853-1114/2023, Nr. eI3-12349-331/2023, Nr. eI2-12641-484/2023, civilinės bylos Nr. e2-20843-608/2020, Nr. e2-28749-1099/2021, Nr. e2-30383-1014/2021, Nr. e2-10120-996/2022, Nr. e2-17654-807/2022, Nr. e2-1083-1014/2023, Nr. e2-1094-541/2023, Nr. e2-17777-918/2023, Nr. e2-18078-1014/2023, Nr. e2-17674-451/2023, Nr. e2-20588-964/2023). Daugeliu atveju teismų procesiniai sprendimai ieškovui buvo nepalankūs, todėl ieškovas aktyviai naudojosi (naudojasi) ir teise į apeliaciją.
29. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kildina jam padarytą žalą, be kita ko, iš to, kad teisminis procesas dėl Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtos tarnybos sprendimo truko pernelyg ilgai (daugiau nei 6 metus). Teismas šiuo aspektu sutinka su atsakovės atstovės teismo posėdyje pateiktu argumentu, kad teisminis procesas dėl minėto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo truko vos kelis mėnesius, nes specializuoti teismai nusprendė, kad šis Sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Kitose ieškovo nagrinėjamu atveju minimose bylose buvo reiškiami kiti reikalavimai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-1816-631/2023 pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur atlyginti neturtinei žalai, kurią, be kita ko, kildino dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Sprendimo išviešinimo. Šiuo aspektu, skundai, kaip minėta, teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tai, kad ieškovui dar 2017 m. liepos 26 d. tapo žinoma, kad dėl minėto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo negalima inicijuoti administracinės bylos ir tai, kad dėl šio Sprendimo išviešinimo ieškovas nurodė patyrės žalą ir dėl jos priteisimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą 2020 metų pabaigoje, nereiškia, kad procesas dėl minėto Sprendimo teismuose tęsėsi daugiau nei 6 metus. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tai buvo vienas ir tas pats procesas, su tuo pačiu proceso numeriu, tačiau tokie ieškovo argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti. Teisminio proceso, vykusio 2017 metais, numeris yra 3-61-3-01562-2017-7, o vėliau (2020 m. pabaigoje) prasidėjęs procesas turi numerį 2-68-3-09884-2020-2. Tai reiškia, kad minėti procesai yra du skirtingi procesai, kuriuos ieškovas, skaičiuodamas 6 metų proceso trukmę, nepagrįstai sujungia į vieną procesą.
30. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš 2017 metais buvusių aplinkybių, pritaikius ieškinio senatį, o dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovui neįrodžius Lietuvos valstybės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos egzistavimo, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
31. Teismas netenkina ieškovo suformuluoto prašymo dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, atsižvelgdamas į tai, kad teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar jo dalis, dėl kurios yra pagrindas manyti, kad ji gali prieštarauti Konstitucijai, ir kuri turėtų būti taikoma konkrečioje byloje, atitinka Konstituciją (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismas šioje byloje spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą, CPK 36 straipsnio 5 dalies ir ABTĮ 22 straipsnio 5 dalies netaiko (jomis nesivadovauja), todėl nevertina, ar yra pagrindas manyti, kad šios nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai. Atitinkamai, teismas šioje byloje neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų nuostatų konstitucingumo. Ieškovo keliamu aspektu (dėl įstatyme neužtikrintos teisės į apeliaciją) teismas tik pastebi, kad į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipiasi ne proceso dalyviai, o pats teismas, be to, Specialioji teisėjų kolegija, susideda iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo ir dar po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis), t. y. kilusius klausimus dėl bylų rūšinio teismingumo sprendžia keturi teisėjai iš aukščiausių Lietuvos teismų, atitinkamai įstatymų leidėjas numatė, kad jų priimtas sprendimas yra galutinis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo T. G. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.