Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovams J. P., T. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad teismas yra panaikinęs jam atsakovės taikytą drausmės pažeidimą Žvėryno žiede, yra turėjęs dar du darbo pareigų pažeidimus: vieną, kai apakintas saulės kliudė veidrodėlį, antrą, kai pravažiavo tamsoje stotelę vykdamas naujai jam paskirtu maršrutu, taip pat turėjo konfliktą Vilkpėdės žiede su kitu vairuotoju – įlipo į jo autobusą ir išmetė jo asmeninius daiktus per langą, tačiau toks jo elgesys buvo sąlygotas prieš tai to vairuotojo elgesio; atsakovė nesirūpino jo psichologine, finansine būkle, darbo vieta pas atsakovę yra nesaugi, kelianti pavojų jo sveikatai, darbo metu jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, mobingas, su keleiviais konfliktų neturėjo, jam buvo priskirtas naujas autobusas; jo išsilavinimas vidurinis, šiuo metu studijuoja logistiką, turi paskolą ir du vaikus, dabar įsidarbino staklių operatoriumi, bet yra prastovoje, naujoje darbovietėje atlyginimas mažesnis 200–300 Eur, sunku išlaikyti vaikus; mano, kad nepriėmimu į darbą atsakovė jam kerštauja, kad jis laimėjo prieš ją bylą, jį diskriminuoja; pas atsakovę nepriėmimo į darbą kriterijai yra tik lietuvių kalbos mokėjimas ir neturėjimas nuobaudų už girtavimą, todėl jis turėjo būti priimtas į darbą; atsakovė mano, kad policijos iškvietimas į darbo vietą esant įvykiui tai jau konflikto sudarymas, atsakovė visada nurodo kviesti policiją įvykus įvykiui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas J. P. papildomai paaiškino, kad ieškovas yra geras žmogus ir atsakingas vairuotojas, tačiau į darbą nepriimamas dėl savo principingumo, ieškovas kelia klausimus dėl įvairių problemų, o atsakovė problemas nori nuslėpti; pas atsakovę trūksta vairuotojų, tačiau ieškovo nepriima, atsakovė ieškovą įvertino šališkai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas T. G. papildomai paaiškino, kad atsakovė nėra pasitvirtinusi tvarkos ir kriterijų, kad skaidriai galėtų vykdyti darbuotojų atranką.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad dalykinės savybės vertinamos ir priimant naują darbuotoją pirmą kartą, tada nustatomas 3 mėn. išbandymo laikotarpis, o nagrinėjamu atveju ieškovas bendrovėje jau buvo dirbęs 2 metus, todėl buvo įvertinta ieškovo 2 metų patirtis, elgesys darbo metu, iš paties ieškovo pusės daug nusiskundimų bendrove, nors bendrovė buvo jam skyrusi naują autobusą, motyvavusi, bet ieškovas to nevertino; atrankos kriterijų bendrovė pasitvirtinusi nėra, tačiau darbdavė turi diskrecijos teisę įvertinti dalykines savybes, įsivertinti, ar darbuotojas tinkamas darbui, įvertinus ieškovo bendrą elgesio kontekstą, tiek darbo pareigų pažeidimus, tiek elgesį su kolega, įlipant į pastarojo autobusą ir išmetant kuo toliau per langą jo asmeninius daiktus, jį vėl priimti į darbą buvo atsisakyta, jokios diskriminacijos jo atžvilgiu nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo priimti į darbą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymais dėl jo priėmimo į autobuso vairuotojo pareigas (el. b. apyrašo t. II, l. 183, 184), atsakovė skundžiamu raštu atsisakė priimti ieškovą į darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 185), ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2022 m. sausio 4 d. prašymu dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su juo darbo sutartį (el. b. apyrašo t. III, l. 97–29), kurį išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (el. b. apyrašo t. IV, l. 161–166).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 26 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

DK 26 straispnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo.

DK 41 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad ieškovas bendrovėje autobuso vairuotojo pareigose dirbo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. spalio 22 d. ir paties ieškovo iniciatyva šalis sieję darbo santykiai buvo nutraukti DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas niekaip nepagrindė savo teiginių, kad darbo santykių metu bendrovėje jo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis smurtas ar mobingas. Priešingai, ieškovas po mėnesio laiko nuo darbo santykių pabaigos vėl panoro įsidarbinti bendrovėje tose pačiose pareigose, kas rodo, kad jį darbo sąlygos ir atmosfera darbe tenkino, priešingu atveju, esant mobingui, psichologiniam smurtui, akivaizdu, darbuotojas nesiektų grįžti į darbą savo iniciatyva.

Matyti, kad ieškovas savo prašyme atsakovei priimti jį atgal į darbą pats pripažino, kad dirbdamas darė klaidų, netinkamai reagavo (el. b. apyrašo t. II, l. 183), taigi, pats suprato savo netinkamą elgesį darbe. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat pripažino daręs darbo pareigų pažeidimus, tik jų nesureikšmino (kliudė veidrodėlį, pravažiavo stotelę), taip pat pripažino konfliktavęs su kitu vairuotoju, kolega (įlipęs į kolegos autobusą išmetė pro langą jo asmeninius daiktus). Šiuo gi atveju atsakovė skundžiamame rašte būtent įvertinusi ieškovo buvusią 2 metų darbinę patirtį bendrovėje, darbo drausmės pažeidimus (vieno darbo pareigų pažeidimo panaikinimas teisme nelemia darbdavės pozicijos darbuotojo atžvilgiu pasikeitimą ar jo elgesio vertinimą), konfliktus su vairuotojais, Darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų 28.3 punkto nesilaikymą, ieškovo prašymo priimti jį vėl į darbą bendrovėje netenkino (el. b. apyrašo t. II, l. 185). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti. Ši nuostata jokiu būdu negali būti traktuojama kaip garantuojanti, jog kiekvienas asmuo turės darbą arba jog asmuo gaus konkretų pageidaujamą darbą. Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimo į darbą. Darbdavė turi diskrecijos teisę pasirinkti darbui tinkamą darbuotoją vertindama jo dalykines ir asmenines savybes. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pagrindą spręsdama ieškovo prašymo priimti atgal į darbą tenkinimo klausimą įvertinti jo 2 metų darbinę patirtį bendrovėje, jo buvusį elgesį ir asmenines savybes, kaip kad kiekvienu atveju priimant naują darbuotoją į darbą vertinamos jo dalykinės ir asmeninės savybės – tam tokiu atveju ir yra įstatymo įtvirtintas išbandymo laikotarpio institutas, vietoj išbandymo laikotarpio nustatymo (kas taikoma naujai pirmą kartą priimamiems darbuotojams), ieškovui buvo taikytas jau žinomos jo darbinės patirties, elgesio, asmeninių savybių vertinimas. Vien ta aplinkybė, kad bendrovėje nepatvirtinti priimamų į darbą darbuotojų vertinimo kriterijai, aukščiau teismo padarytų išvadų nekeičia, nes darbo teisėje nusistovėjusi išbandymo vertinimo praktika naujiems darbuotojams arba jau dirbusio darbuotojo buvusios darbo patirties, elgesio, asmeninių savybių vertinimas iš karto naujo įdarbinimo metu, nebenustatant išbandymo laikotarpio. Įstatymas nesuteikia teismui teisės įpareigoti darbdavę priimti į darbą asmenį, kurio prieš tai buvusi darbo patirtis, elgesys, asmeninės savybės bendrame darbinės veiklos kontekste darbdavės netenkina. Vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas darbui yra darbdavės prerogatyva ir kompetencija.

Ieškovo teiginiai apie jo diskriminavimą atsisakant priimti jį į darbą niekuo nepagrįsti, labai abstraktūs, iš jų negalima daryti patikimos prielaidos apie tai, kad ieškovas iš tiesų galėjo patirti diskriminaciją, todėl nėra pakankamo pagrindo remiantis DK 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis perkelti darbdavei pareigą įrodyti, kad ieškovo nurodytos diskriminacijos nebuvo. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-999-852/2019, 29 punktas). Teismas jokio diskriminavimo ieškovo atžvilgiu nenustatė.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti atsakovę jį diskriminavus dėl nepriėmimo į darbą, taip pat nėra pagrindo skundžiamo akto naikinimui, todėl tokie ieškovo reikalavimai atmetami, taip pat atmetamas išvestinis ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti jį į autobuso vairuotojo pareigas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsakovė nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kartu teismas pažymi, kad nors ieškovas prašė skirti atsakovei 100 Eur baudą už jo prašomų dokumentų į bylą nepateikimą, tačiau, pastebėtina, teismas tokio ieškovo prašymo nebuvo tenkinęs, todėl nėra pagrindo spręsti baudos atsakovei skyrimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo D. B. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. DGKS-715 darbo byloje Nr. APS-131-216 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.