Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas (toliau – AB SEB bankas), kuriuo prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš AB SEB banko projektų vadovo pareigų neteisėtu; pripažinti, kad ieškovas į darbą AB SEB banke negali būti grąžintas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti patirtą turtinę žalą; priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti 6 jo vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją; laikyti, kad darbo sutartis Nr. 3327, sudaryta tarp A. T. ir AB SEB banko nutraukta teismo sprendimu; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad jis AB SEB banke dirbo nuo 2006 m. gegužės 18 d., nuo 2009 metų ėjo projektų vadovo pareigas, nėra gavęs iš savo vadovų jokių nusiskundimų ar drausminių nuobaudų dėl atliekamo darbo kokybės, asmeninių savybių, kurios trukdytų einamoms pareigoms ar netinkamo elgesio darbe, buvo skatintas ir nuolat giriamas už savo darbo rezultatus. 2018 m. sausio 9 d. buvo informuotas, kad su juo norma nutraukti darbo sutartį, tačiau konkrečios nutraukimo priežastys nenurodytos, 2018 m. sausio 12 d. gavo AB SEB bankas „Pasiūlymą nutraukti darbo sutartį Nr. 3327“ šalių susitarimu ir sumokėti ieškovui 6 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją. Su pasiūlymu nesutiko, žodžiu atsakovui nurodė, kad augina 1 metų sūnų, jo sutuoktinė yra 17 savaičių nėščia, šeima laukia antros atžalos, kas turės didelės įtakos ir šeimos finansams, jis AB SEB banke yra išdirbęs ilgą laiką, visuomet savo pareigas atlikdavo be priekaištų, jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo nebuvo gauta, todėl sutiktų nutraukti darbo santykius gavęs 12 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją. 2018 m. sausio 24 d. ieškovui buvo įteiktas Įspėjimas nutraukti darbo sutartį Nr.3327, kuriame buvo nurodyta, kad 2018 m. sausio 29 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsniu, bus nutraukta A. T. ir AB SEB banko 2006 m. gegužės 18 d. sudaryta darbo sutartis Nr.3327. Įspėjime nurodoma, kad darbo sutartis nutraukiama atsižvelgiant į tai, kad ieškovas darbo metu ne visa savo darbo laiką ir pastangas skiria darbo funkcijų atlikimui, kas demotyvuoja kitus, kartu dirbančius ir tai matančius darbuotojus, be to ieškovas nepakankamai laiko skiria naujų klientų paieškai, jam priskirtu darbuotoju mokymui ir ugdymui, ieškovo elgesys darbe ir požiūris i darbą neatitinka AB SEB banko tikslu ir vertybių. Darbo ginčų komisija 2018 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2399, kuriuo ieškovo prašymą pripažinti darbo santykių nutraukimą darbdavio valia atmetė. Ieškovas skundžia DGK sprendimą, pažymėdamas, kad AB SEB bankas nenurodė darbo santykių nutraukimo priežasčių, nors DK neatleidžia nuo pareigos nurodyti atleidimo priežastis 59 straipsnio pagrindu, įspėjime nurodytos darbo priežastys yra formalios ir neatitinka tikrovės. Nurodė, kad DGK konstatavo, jog darbo santykiai nutraukti dėl nepasiektų rezultatų, dėl tos priežasties darbo sutarties nutraukimas DK 59 straipsnio pagrindu negalimas, tokia atleidimo priežastis nurodyta DK 57 straipsnyje, tačiau pagal jį atsakovas negali būti atleistas, nes augina vaiką iki 3 metų (DK 61 straipsnio 3 dalis). Neatitinka tikrovės atsakovo nurodoma atleidimo iš darbo priežastis - jo netinkamas elgesys darbe, nes atsakovas dėl ieškovo netinkamų asmeninių savybių, trukdančių jam tinkamai atlikti pareigas ar sukeliančių nepakeliamą diskomfortą kolektyve, jo niekada neinformavo, neįspėjo. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas netinkamai elgėsi darbe, patvirtina, kad darbo santykiai nutraukti dėl darbuotojo kaltės, tačiau darbo santykių nutraukimas esant darbuotojo kaltei DK 59 straipsnio pagrindu negalimas. Ieškovas nurodo, kad jis buvo atleistas diskriminaciniais motyvais, nes jis informavo atsakovo AB SEB bankas vadovus Švedijoje ir Personalo vadovę Baltijos padaliniui apie jo atžvilgiu taikomus veiksmus, todėl darbo sutarties nutraukimas pažeidžia DK 59 straipsnio 2 dalį. Atsakovas buvo informuotas, kad ieškovo sutuoktinė laukiasi antro vaiko, todėl bijojo, kad ieškovas gali išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tai, kad atleidimas pagrįstas diskriminaciniais motyvais, patvirtina ta aplinkybė, jog buvo vengiama nurodyti konkrečiais atleidimo priežastis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, nes dėl priešiškai nusiteikusio atsakovo nemato galimybių grįžti į darbą. Prašymą dėl turtinės žalos priteisimo ieškovas grindžia tuo, kad ją sudaro negauta premija už 2015 ir 2016 metus, kurią jis būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs arba išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas grindžia tuo, kad jo atleidimas iš darbo sukėlė itin didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą ir ypatingą pergyvenimą dėl šeimos išlaikymo, finansinės padėties, kas sąlygojo ir jo besilaukiančios sutuoktinės didelius dvasinius išgyvenimus, jo nusivylimą darbo santykiais ir suformuotą nuomonę, kad darbdavys gali nesiskaityti su darbuotoju. Ieškovas taip pat prašė priteisti 6 mėnesių dydžio kompensaciją vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi.

4. Atsakovas AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas atleistas iš darbo nesant jo kaltei, vadovaujantis DK 59 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią darbdavys turi plačią diskreciją priimti sprendimą nutraukti darbo santykius, atleidimo priežastys nurodytos įspėjime dėl darbo santykių nutraukimo. Atsakovas nurodė konkrečias atleidimo priežastis – prekyba valiutomis darbo metu siekiant asmeninės naudos, ieškovui jos yra žinomos ir buvo pripažintos DGK posėdyje. To paties posėdžio metu ieškovui buvo nurodyta, kad iš darbo buvo atleistas dėl kompleksinių priežasčių, labiausiai susijusių su jo elgesiu darbe ir iš to išplaukiančių pasekmių (atsainaus požiūrio į darbą ir kitų darbuotojų demotyvacijos, jaunesniųjų kolegų nepriežiūros), bet ne dėl konkrečių darbo rezultatų, todėl atmestinas argumentas, kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti nenurodžius atleidimo priežasčių. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo puikius veiklos rezultatus, be to, ieškovas buvo vertinimo metu informuotas, kad jis, kaip komandos lyderis, rodys pavyzdį kolektyvui ir skirs reikiamą dėmesį padėjėjo ugdymui, kad šis galėtų savarankiškai atlikti kasdienes operacijas, tačiau ieškovo papildoma, pašalinė veikla ir nepakankamas jam priskirtų darbo funkcijų vykdymas nepateisino darbdavio lūkesčių. Nesutikdamas su ieškinio motyvais dėl darbo sutarties nutraukimo diskriminaciniais pagrindais (ieškovo sutuoktinė laukiasi vaikų) atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos jo teiginius, ieškovo argumentai dėl diskriminacijos motyvų grindžiami tik pasvarstymais, kad, galbūt, atsakovas žinodamas, jog ieškovo sutuoktinė laukiasi, bijos, jog ieškovas išeis vaiko priežiūros atostogų.

5. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad nei vienas darbuotojas nebuvo atleistas dėl to, kad dėl vaiko gimimo tam tikrą laiko tarpą jis negalės atlikti darbinių funkcijų, atsakovo atlygio politika numato, kad visiems darbuotojams, gimus vaikui, skiriama vienkartinė piniginė parama, suteikiamos papildomos atostogų dienos. Gimus pirmam ieškovo vaikui atsakovas niekada nebuvo išreiškęs pozicijos nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Be to, ieškovas niekada nebuvo išsakęs savo ketinimo eiti vaiko priežiūros atostogų ir iki pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu įteikimo net nebuvo informavęs atsakovo apie tai, kad jie su sutuoktine laukia šeimos pagausėjimo. Atsiliepdamas į ieškinio motyvus, kad ieškovas buvo atleistas dėl savo kreipimosi į atsakovo vadovus Švedijoje ir Baltijos padalinio vadovą, atsakovas nurodė, kad ieškovo siųstas laiškas buvo dėl informacijos pateikimo, o ne reikalavimai pašalinti diskriminacinio pobūdžio veiksmus, minėtas laiškas buvo išsiųsti vėliau, nei atsakovas pateikė pasiūlymą dėl darbo santykių nutraukimo šalių sutarimu, todėl laiško išsiuntimas neturėjo įtakos sprendimo nutraukti darbo santykius priėmimui. Atsikirsdamas į argumentus dėl kompensacijos, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsakovas pažymėjo, kad pagal banko 2016–2020 metų pelno paskirstymo programos aprašą 3 metų kaupimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs, vienas iš reikalavimų išmokant atidėtą premiją – atidėjimo laikotarpiu būti banko darbuotoju, todėl ieškovui jo prašomos premijos nepriklauso ir jas skirti nėra jokio teisinio pagrindo, o prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija darbuotojui išmokėta jo atleidimo iš darbo metu, todėl pakartotinė nebepriklauso. Ieškovas visiškai neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jam sukeltą stresą dėl atleidimo iš darbo, diskriminacinius atleidimo pagrindus, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas.

11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad darbo sutartis Nr. 3327, sudaryta tarp ieškovo ir AB SEB banko buvo nutraukta neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką; pripažinti, kad ieškovas į darbą AB SEB banke negali būti grąžintas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui jo patirtą turtinę žalą - negautą premiją už 2015 ir 2016 metus, kuriuos būtų gavęs, jeigu ieškovas būtų dirbęs arba išėjęs vaiko priežiūros atostogų; priteisti ieškovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui 6 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; laikyti, kad darbo sutartis Nr. 3327, sudaryta tarp ieškovo ir AB SEB banko, nutraukta teismo sprendimu; priteisti ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Taip pat ieškovas 2018 m. gruodžio 17 pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Darbo kodekso 59 straipsnio atitikimo Konstitucijos 39 straipsnio 1 ir 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, neištyrė visų aplinkybių, neišreikalavo dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

14. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas darbo metu užsiėmė pašaline asmeninio pobūdžio veikla – prekyba valiutomis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokia veikla jis neužsiėmė, tačiau apie ją diskutavo su kolegomis, atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia veikla ieškovas užsiėmė darbo vietoje darbo metu. Net nustačius, kad ieškovas darbo metu tam tikrą laiko dalį skyrė pašalinei veiklai, nebuvo aiškintasi, ar tai turėjo tokią reikšmingą įtaką, kad ieškovas buvo atleistas vien dėl to. Pirmosios instancijos teismas netyrė atleidimo iš darbo priežasčių svarbos, tik formaliai konstatavo tokios priežasties buvimą. Teismas nepagrįstai vertino liudytojų parodymus, kaip patvirtinančius ieškovo atleidimo iš darbo priežasčių pagrįstumą, nes posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad ieškovo vadovas E. V. oficialių pastabų ieškovui dėl jo netinkamo elgesio darbe nedavė, nebuvo atsižvelgta į liudytojų, kurie dirba AB SEB banke, parodymus, nes kiekvienas iš jų patvirtino, jog ieškovas buvo aukštos kompetencijos darbuotojas ir dirbo gerai. Teismas neatsižvelgė į ieškovo asistento L. J. trumpąja žinute siųstą padėką ieškovui už suteiktas žinias. Teismas turėjo kritiškai vertinti minėto liudytojo parodymus teisme, nes jis ir šiuo metu dirba AB SEB banke, todėl natūralu, kad duoti darbdaviui nenaudingus parodymus jis bijojo dėl rizikos netekti darbo. Pirmos instancijos teismas neišreikalavo ieškovo prašytų dokumentų iš atsakovo dėl Baltijos šalių tarnybos ir Švedijos personalo vadovės pozicijos SEB grupėje, todėl buvo užkirsta galimybė ieškovui įrodyti, kad iš darbo jis buvo atleistas jam kreipusis į banko administraciją, t.y. diskriminaciniu pagrindu.

15. Skunde nurodė, jog jis patyrė neturtinę žalą, nes atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo, vengė paaiškinti tikrąją padėtį bei atleidimo priežastis, tokie darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ir savo šeimos ateitimi. Esant tokioms aplinkybėms ieškovui priteistina 3000 Eur dydžio neturtinė žala. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo priteisti jam kompensaciją vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Kadangi ieškovas dirbo nuo 2006 metų, tai iš atsakovo priteistina 6 mėnesių dydžio kompensacija.

Šalies argumentai

19. Ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – KT) ištirti ar DK 59 straipsnio normos, numatančios darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia ir DK 61 straipsnio 3 dalyje numatyti apribojimai netaikomi darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, kurie yra atleidžiami pagal DK 59 straipsnį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1,2 dalims, 39 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašyme nurodė, kad jis buvo atleistas dėl to, jog turėjo mažametį vaiką ir jo sutuoktinė laukėsi antro vaiko, o darbdavys neturėjo pagrindo nutraukti darbo santykius pagal DK 57 straipsnį, todėl jis buvo atleistas vadovaujantis DK 59 straipsniu darbdavio valia nesant jo kaltei ir jam nebuvo taikoma DK 61 straipsnio 3 dalyje numatyta apsauga (draudimas atleisti darbuotoją, auginantį vaiką iki 3 metų), t.y. darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų gali būti atleidžiamas be kaltės DK 59 straipsnio pagrindu pažeidžiant DK 61 straipsnyje nustatytą apsaugą nuo darbo santykių nutraukimo. Ieškovo nuomone jo atleidimas vadovaujantis DK 59 straipsniu pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą bei riboja valstybės prisiimtas garantijas (apsaugą) vaiką auginančiam darbuotojui.