- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2-22768-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16815-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Advokatai
- Rūta Globytė, Vilius Mačiulaitis
atsakovo akcinės bendrovės SEB banko atstovams advokatui Viliui Mačiulaičiui, advokato padėjėjai Rūtai Globytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos, turtinės, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. T. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–8, t. II, b. l. 67–68) akcinei bendrovei SEB bankui (toliau – atsakovas, darbdavys, bendrovė, bankas), prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo pas atsakovą neteisėtu, laikyti, kad jo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 6 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, turtinę žalą – negautą premiją už 2015 m., 2016 m., kurią jis būtų gavęs, jei būtų dirbęs arba išėjęs vaiko priežiūros atostogų, 3 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad bendrovėje dirbo nuo 2006 m. gegužės 18 d., nuo 2009 metų ėjo projektų vadovo pareigas, visada įvykdydavo iškeltus tikslus, siekdavo maksimalaus rezultato, ne kartą buvo skatintas, nominuotas, pagirtas už darbo rezultatus, iki 2018 m. sausio 29 d. niekada nėra gavęs iš savo vadovų jokių nusiskundimų ar drausminių nuobaudų dėl atliekamo darbo kokybės, asmeninių savybių, kurios trukdytų einamoms pareigoms, ar netinkamo elgesio darbe. Teigė, kad 2018 m. sausio 9 d. jam grįžus iš atostogų atmosfera darbe buvo pasikeitusi, jo vadovas E. V. nurodė, kad jį (ieškovą) norima atleisti iš darbo, kadangi jis yra per didelėje komforto zonoje, kas jam buvo netikėta; 2018 m. sausio 12 d. jam buvo įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant jam 6 mėnesių išeitinę kompensaciją, bet jis pageidavo 12 mėnesių išeitinės kompensacijos, kadangi jis yra neseniai sukūręs šeimą, su sutuoktine augina 1 metų sūnų, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir yra nėščia, be to, bendrovėje išdirbo ilgą laiką, visuomet pareigas atlikdavo be priekaištų; 2018 m. sausio 15 d. pokalbio su personalo vadovu U. V. metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo nurodyta, kad jis turi nutraukti darbo sutartį bendrovės nurodytomis sąlygomis, priešingu atveju, bus atleistas iš darbo, o norėdamas įsidarbinti kitur, negaus teigiamų rekomendacijų iš bendrovės; vėliau tą pačią dieną jis buvo pakviestas į pokalbį su jo vadovu E. V. ir Vilniaus regiono filialo valdytoja ir finansų paslaugų centro direktore E. D., jam vėl buvo daromas psichologinis spaudimas, nurodoma, kad bus paskleista neigiama informacija apie jį, kas trukdys jam įsidarbinti kitur, reikalaujama, kad jis nutrauktų darbo santykius šalių susitarimu, darbo sutarties nutraukimo priežastimis buvo nurodomas jo mažas aktyvumas darbe, buvo nurodyta, kad dirbti toliau bendrovėje jam galimybės nebus; 2018 m. sausio 18 d. jo vadovas E. V. jį informavo, kad jis atsisakė labai gero pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir dabar jo darbo pobūdis keisis, t. y. jis nebeturės klientų, turės išduoti naujų paskolų ne bendrovės klientams 5 000 000 Eur sumai, nebeturės padėjėjo ir turės per savaitę susitikti su 5 kito banko potencialiais klientais, kas yra nerealūs ir neįgyvendinami planai, taip buvo daromas spaudimas jam išeiti iš darbo šalių susitarimu; 2018 m. sausio 22 d. jis elektroniniu paštu kreipėsi į bendrovės personalo vadovę Švedijoje, bendrovės personalo vadovą Baltijos divizijai ir bendrovės prezidentą norėdamas suprasti susidariusią situaciją bei prašydamas suteikti informaciją, tačiau jam atsakyta nebuvo; 2018 m. sausio 24 d. jam buvo įteiktas įspėjimas, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2018 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio pagrindu, nes jis darbo metu ne visą savo darbo laiką ir pastangas skiria darbo funkcijų atlikimui, kas demotyvuoja kitus, kartu dirbančius ir tai matančius darbuotojus, be to, nepakankamai laiko skiria naujų klientų paieškai, jam priskirtų darbuotojų mokymui ir ugdymui, jo elgesys darbe ir požiūris į darbą neatitinka bendrovės tikslų ir vertybių, atleistas iš darbo buvo 2018 m. sausio 29 d. DK 59 straipsnio pagrindu. Mano, kad atleistas iš darbo buvo neteisėtai, nes tam nebuvo jokių priežasčių, o priežastys nurodytos įspėjime yra formalios, abstrakčios, nepakankamai motyvuotos ir neatitinkančios tikrovės, be to, dėl nepasiektų rezultatų pagal DK 59 straipsnį jis negalėjo būti atleistas, tai DK 57 straipsnyje įtvirtinto atleidimo pagrindas, jis apie darbo trūkumus iš anksto įspėtas nebuvo, nebuvo suteikta galimybė pasitaisyti. Ieškovo įsitikinimu, su darbuotojo elgesiu susijusios aplinkybės, kaip priežastys nutraukti darbo santykius DK 59 straipsnio prasme, neturi būti nulemtos darbuotojo kaltės, nes tam yra skirtas kitas DK straipsnis, o jo atveju bendrovės pozicija pagrįsta jo kalte – jis atleistas dėl jo kaltų (netinkamų) veiksmų (elgesio). Mano, kad jis buvo atleistas dėl diskriminacinių motyvų, ką draudžia DK 59 straipsnio 2 dalis, nes jis pranešė bendrovės vadovams apie jo atžvilgiu vykdomus netinkamus veiksmus, be to, E. D. yra bendrovės prezidento dukra, taip pat darbdavė žinojo, kad jo sutuoktinė laukiasi antro vaiko ir atsakovas bijojo, kad jis išeis vaiko priežiūros atostogų, jo kaip projektų vadovo atlyginimas buvo didžiausias. Teigė, kad turtinę žalą sudaro jo negauta premija už 2015, 2016 metus, kurią jis būtų gavęs, jei toliau būtų dirbęs ar išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Nurodė, kad atsakovas tendencingai siekė jį atleisti iš darbo, vengė paaiškinti tikrąją padėtį bei atleidimo priežastis ir tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, stresą pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ir savo šeimos ateitimi, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas pakartotojo ieškinyje išdėstytą savo poziciją, papildomai paaiškino, kad jo tiesioginis vadovas jam nurodė, kad kolegos skundžiasi, jog jis darbo metu prekiauja valiutomis, tačiau jis jam atsakė, kad to darbo metu nedaro, buvo nurodyta, kad jam trūksta motyvacijos, jis yra per didelėje komforto zonoje, vėliau E. D. nurodė, kad jo yra per mažas aktyvumas darbe, suprato, kad darbo sutartis bet kokiu būdu bus nutraukta, nebuvo girdėjęs, kad jei vadovai banke nusprendžia nutraukti su darbuotoju darbo sutartį, tokia valia būtų vėliau keičiama; mano, kad jo 2018 m. sausio 22 d. elektroninio laiško išsiuntimas pagreitino jo atleidimo procesą; darbo metu valiutomis neprekiaudavo, apie prekybą valiutomis banko virtuvėlėje kalbėdavosi su kitais darbuotojais, jo monitoriuje buvo grūdų kainų grafikai, su niekuo darbe nekonfliktavo; 2018 m. sausio 18 d. jam buvo pasiūlyta palikti jam tas pačias pareigas, tą patį darbo užmokestį, tik būtų pasikeitęs jo darbo pobūdis, buvo ir kita darbuotoja, kuri jau dirbo tokio pobūdžio darbą, bet jai nesisekė pasiekti iškeltų tikslų; per kalėdinį vakarėlį 2018 m. sausio 5 d. E. D. jį pasveikino su būsimu šeimos pagausėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 180–187).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad ieškovui atsisakius 2018 m. sausio 12 d. pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, buvo nutarta suteikti ieškovui galimybę daugiau dirbti pritraukiant naujus klientus, atlaisvinus jį nuo darbų su turimais paskirtais klientais, tačiau pasiūlymas ieškovo nesudomino, ėmė klausinėti, kada bus atleistas, taip keldamas įtampą darbe; 2018 m. sausio 24 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo buvo nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad ieškovas darbo metu ne visą savo darbo laiką ir pastangas skiria darbo funkcijų atlikimui, kas demotyvuoja kitus, kartu dirbančius ir tai matančius darbuotojus, be to buvo nurodyta, kad ieškovas nepakankamai laiko skiria naujų klientų paieškai bei jam priskirtų skyriaus darbuotojų mokymui ir ugdymui, o toks jo elgesys neatitinka SEB banko tikslų ir vertybių. Teigė, jog tai, kad įspėjime nurodyta, kad ieškovas nepakankamai gerai atlieka darbo funkcijas, jo atliekami veiksmai nesutampa su banko vertybėmis, jokiu būdu negali būti laikomi ieškovo kalte, ieškovo atleidimo iš darbo priežastys ypatingai susijusios su jo elgesiu darbe. Paaiškino, kad ieškovui 2017 m. birželio mėn. tapo žinomos jo netinkamo elgesio darbe priežastys, kurias jis pats pripažino pokalbio su tiesioginiu vadovu metu – prekybos valiutomis darbo metu, tačiau net ir po pokalbio jo požiūris nepasikeitė, jis ir toliau darbo metu užsiiminėjo pašaline veikla, pastabas dėl tokio jo elgesio išreiškė ne tik tiesioginis vadovas, bet ir kiti banko darbuotojai, kuriems toks ieškovo elgesys darbo metu buvo nepriimtinas, darbuotojas turi būti lojalus darbdaviui, sąžiningai atlikti savo pareigas ir visą darbo laiką skirti tiesioginio darbo atlikimui. Pabrėžė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl kompleksinių priežasčių, labiausiai susijusių su jo elgesiu darbe ir iš to išplaukiančių pasekmių (atsainaus požiūrio į darbą ir kitų darbuotojų demotyvacijos, jaunesnių kolegų nepriežiūros ir kt.), bet ne dėl konkrečių darbo rezultatų. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentai dėl diskriminacijos motyvų grindžiami tik jo pasvarstymais, neturinčiais jokio teisinio, faktinio ar loginio paaiškinimo. Pažymėjo, kad ieškovo atleidimo iš darbo priežastys visiškai nebuvo susijusios su jo šeimine padėtimi ar teise gauti tam tikro pobūdžio informaciją iš banko administracijos, jo atleidimas iš darbo buvo susijęs su jo elgesiu darbe, požiūriu į darbą, jo atliekama veikla darbo metu, pasitikėjimo praradimu. Teigė, kad pagal banko 2016–2020 metų pelno paskirstymo programos aprašą, 3 metų kaupimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs, vienas iš reikalavimų išmokant atidėtą premiją – atidėjimo laikotarpiu būti banko darbuotoju, todėl ieškovui jo prašomos premijos nepriklauso ir jas skirti nėra jokio teisinio pagrindo; prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas; 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija darbuotojui išmokėta jo atleidimo iš darbo metu, todėl pakartotinė nebepriklauso.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas banko personalo direktorius U. V. parodė, kad ieškovas iniciavo susitikimą su juo trumpąja žinute, jau iš ieškovo tiesioginio vadovo E. V. žinojo, kad ieškovui buvo teiktas siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, su kuo jis nesutiko, dar kartą stengėsi išsiaiškinti tokio nesutikimo priežastis, nes tai jo darbo dalis, ieškovas jam nurodė, kad darbo sutartį šalių susitarimu sutiktų nutraukti, jei jam būtų išmokėta 12 mėn. išeitinė išmoka, jam paaiškino, kad banko praktikoje daugiausiai išmokama 6 mėn. išeitinė išmoka, ieškovas prašė arba 12 mėn. išeitinės išmokos, arba sakė duoti jam dokumentą pagal straipsnį; iš ieškovo tiesioginio vadovo žinojo, kad ieškovas kompetentingas darbuotojas, tačiau išsiskyrė ieškovo ir jo tiesioginio vadovo požiūris į darbą; su Baltijos šalių personalo vadovu derinami darbuotojų motyvacijos klausimai – naudos, renginiai, mokymai, Baltijos šalių personalo vadovas, Grupės personalo vadovas užsiima politiniais klausimais, darbuotojų priėmimai, atleidimai yra vietinės šalies prerogatyva, veikiama pagal tos šalies įstatymus.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta banko Rytų regiono filialo vadovė E. D. parodė, kad ji yra banko prezidento R. K. dukra; ji su ieškovu susitiko tuomet, kai ieškovas su savo tiesioginiu vadovu, kuris pavaldus jai, atsidūrė kryžkelėje, ji dalyvavo kaip trečiasis asmuo, siekdama įvertinti situaciją; ieškovas yra aukštos kompetencijos darbuotojas, turintis ilgametę patirtį, buvo keliamas jo motyvacijos klausimas, pats minėjo, kad jau nori naujos pozicijos, komanda kėlė klausimus dėl jo užsiiminėjimu pašaline veikla – prekyba valiuta, ji tai sužinojo iš ieškovo tiesioginio vadovo ir kito vadovo, kuris dirba toje pačioje vietoje, taip pat netenkino ieškovo jau pusę metų prastėjantys rezultatai, darbiniai klausimai su jo padėjėju; ieškovas sakė arba duoti jam 12 mėn. išeitinę išmoką, arba duoti jam tai, ką jie turi duoti, ieškovas nenurodė, kad nori dirbti toliau; komandoje prasidėjo sąmyšis, situacija tapo nevaldoma, banko vertybės yra susijusios su komandos jausmu; ieškovo tiesioginis vadovas sakė, kad ieškovo netenkino pasiūlymas dirbti daugiau su naujų klientų pritraukimu, tokio pobūdžio darbą dirbo dar du darbuotojai, jo darbo pobūdis nebuvo keičiamas, tai buvo tas pats darbas, tik siūloma daugiau dirbti toje srityje, kurioje jo rezultatai buvo prastesni; ji priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio pagrindu, tai buvo derinama kartu su ieškovo tiesioginiu vadovu, ji savo padalinyje priima ir atleidžia darbuotojus, jos sprendimas yra galutinis; 2018 m. sausio mėn. kalėdinio renginio metu pasveikino ieškovą su būsimu šeimos pagausėjimu, du projekto vadovai yra išėję tėvystės atostogų, viena projektų vadovė yra išleista vaiko priežiūros atostogų; Baltijos šalių tarnyba priima strateginius sprendimus.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas banko Paslaugų verslo klientams direktorius E. V. parodė, kad buvo tiesioginis ieškovo vadovas; ieškovas ne visą darbo laiką skyrė tiesioginiam darbui, per mažai laiko skyrė padėjėjo mokymui ir nesutapo jų vertybės, todėl inicijavo ieškovo atleidimo procedūrą, suformulavo atleidimo priežastis, 2018 m. sausio mėn. kalbėjo su ieškovu, nurodė, kad esama situacija yra nusivylęs ir tokia situacija tęstis toliau nebegali, apie tai jam buvo sakyta ne kartą, ieškovas suprato iš jo žodžių reikalo stiprumą, ieškovas prašė duoti jam 6 mėn. darbo susiradimui ir neišmesti iš darbo, jam buvo siūlytas darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, tačiau ieškovas norėjo 12 mėn. išeitinės išmokos; kitas susitikimas su ieškovu vyko kartu dalyvaujant E. D., buvo kalbėta, kad iš abiejų pusių yra nepasitikėjimas, buvo priimtas sprendimas nuimti jam klientų portfelį, tačiau paliekant tas pačias pareigas, tą patį darbo užmokestį, būtų dirbama toliau su didžiaisiais kreditiniais verslo klientais juos pritraukiant į banką, tačiau iš ieškovo elgesio, kūno kalbos suprato, kad jo tai netenkina, nežino, ar ką ieškovas atėjęs į darbą po šio sprendimo (nuėmus klientų portfelį) priėmimo dirbdavo, ieškovas ne kartą įvardijo teikti jam vienašalį atleidimą arba dvišalį su 12 mėn. išeitine išmoka, o mūsų trečiasis variantas jam pasirodė nepriimtinas, tuomet jis priėmė sprendimą dėl vienašalio atleidimo; 2017 m. birželio mėn. buvo pasikvietęs ieškovą pokalbiui ir jo aiškiai paklausė, ar jis darbo metu prekiauja valiutomis, po klausimo apie 10 sekundžių įsivyravo nejauki tyla, po kurios ieškovas atsakė: „taip, tą darau, bet ne ta apimtimi, per dieną apie 30 min. ir tą darau iš savo asmeninio telefono“, tuomet jis davė ieškovui suprasti, kad dėl to jis yra nepatenkintas ir tai daugiau tęstis nebegali; jis taip pat matydavo ieškovo kompiuterio ekraną, kuriame būdavo grafikai, kolektyvas ėmė jam skųstis, reikšti nepasitenkinimą dėl tokios ieškovo veiklos darbe; po pokalbio 2017 m. birželio mėn. kurį laiką ieškovo kompiuterio ekrane grafikų nebematydavo, tačiau į metų pabaigą vėl tas pats ėmė kartotis, kolektyvas vėl ėmė skųstis dėl ieškovo prekiavimo valiuta; ieškovo statistiniai duomenys pagal projektų vadovų lygmenį, jo aktyvumo rezultatai buvo prasčiausi arba vieni iš prasčiausių, nors jis turėjo vieną geriausių kompetencijų, per susitikimus matėsi, kad jo įsitraukimas į darbą mažiausias, tai motyvacijos stoka iš ieškovo pusės; ieškovas privalėjo į kredito komitetus, susitikimus su klientais imti savo padėjėją L. J., buvo visiems pasakyta, kad maksimaliai į visus susitikimus, kredito komitetus būtų imami padėjėjai, tačiau 2017 m. pabaigoje pakalbėjus su ieškovo padėjėju paaiškėjo, kad padėjėjas nori eiti į susitikimus ir komitetus, tačiau ieškovas į mažą jų dalį jį pakviečia, iš ieškovo pusės nėra didelio noro jį į juos įtraukti, be to, jų labai nedaug, padarė išvadą, kad ieškovo padėjėjas nori dalyvauti komitetuose, susitikimuose, tačiau jam ieškovas nesudaro tokių sąlygų, L. J. jau buvo dirbęs apie metus banke bendriniu asistentu ir su nekreditiniu vadybininku prieš pradėdamas dirbti su ieškovu; nebegalėjo leisti dirbti darbuotojui, kuriuo nebepasitikima; iš ieškovo buvo prašyta pagalbos kaip iš lyderio, tokio lygio darbuotojui neturėtų būti aiškinama, ką veikti darbe; ieškovas turėjo klientą, susijusį su grūdais; žinojo, kad ieškovo sutuoktinė laukiasi, ieškovas jam neminėjo, kad planuoja išeiti vaiko priežiūros atostogų; po ieškovo atleidimo R. S. kaupusi klientų portfelį gavo dalį ieškovo klientų; 2018 m. sausio mėn. buvo sujungta Lietuvos ir Europos verslo komanda, kolektyvas iš 20 žmonių padidėjo iki 50, ieškovui 2018 m. balandžio mėn. padidino darbo užmokestį ir jo prašė užvesti kolektyvą ant kelio, nes ieškovas buvo labai patyręs, yra užsirekomendavęs kolektyve, jam buvo suformuluoti lūkesčiai, tačiau jo prekyba valiuta darbo metu kirtosi su tuo, ko jo buvo prašyta 2018 m. pradžioje.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas banko Paslaugų verslo klientams grupės vadovas D. Š. parodė, kad su ieškovu nuo 2017 m. pradžios dirbo viename padalinyje, tik skirtingose grupėse, pavaldumo tarp jų nebuvo, nuo pat 2017 m. pradžios buvo matęs ne kartą ieškovo darbo metu jo kompiuterio monitoriuje valiutų prekybos grafikus, valiutų prekybos grafikus atpažintų, apie valiutų prekybą su ieškovu yra kalbėjęs, darbo funkcijoms atlikti nuolatinis šių grafikų stebėjimas nereikalingas; 2017 m. birželio mėn. dalyvavo pokalbyje tarp ieškovo ir E. V., kurio metu E. V. ieškovo paklausė, ar šis darbo metu prekiauja valiuta, o ieškovas tai patvirtino.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas banko verslo klientų projekto vadovo padėjėjas L. J. parodė, kad ieškovas buvo jo projektų vadovas, su kuriuo jis dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., dirbo tose pačiose patalpose, prieš pradėdamas dirbti su ieškovu, buvo dirbęs SEB banke Verslo klientų vadybininko asistentu, kai perėjo dirbi su ieškovu sumažėjo darbo krūvis, su tiesioginiu vadovu E. V. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje kalbėjo apie komitetus, susitikimus, pajuto, kad ant jo pykstama, jog mažai dalyvauja susitikimuose, komitetuose, paaiškino, kad neturi drąsos prašytis ieškovo į juos priimti ir jį; šiuo metu dirba su R. S., vykimai į susitikimus ir komitetus padažnėjo, dirbant su ja bendras darbas ir komunikacija pagerėjo; tokius darbus, kokius dirbo su ieškovu, jau buvo daręs apie 4 mėn. pats savo noru.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą verslo klientų projektų vadovu (el. b. t. I, b. l. 10–30), 2018 m. sausio 12 d. ieškovui buvo pateiktas atsakovo pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, su kuo jis nesutiko (el. b. t. I, b. l. 31), 2018 m. sausio 24 d. ieškovui buvo surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą 2018 m. sausio 29 d. DK 59 straipsnio pagrindu, priežastimis nurodant tai, kad ieškovas ne visą savo darbo laiką ir pastangas skiria darbo funkcijų atlikimui, kas demotyvuoja kitus, kartu dirbančius ir tai matančius, darbuotojus, be to, nepakankamai skiria laiko naujų klientų paieškai, priskirtų skyriaus darbuotojų mokymui ir ugdymui, jo elgesys darbe ir požiūris į darbą neatitinka banko tikslų ir vertybių (el. b. t. I, b. l. 32), su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukta 2018 m. sausio 29 d. DK 59 straipsnio pagrindu (el. b. t. I, b. l. 67, 68), 2018 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje (toliau – Darbo ginčų komisija) buvo gautas ieškovo 2018 m. vasario 27 d. prašymas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijos, turtinės, neturtinės žalos priteisimo (el. b. t. I, b. l. 52–58), kurį išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. DGKS-2399 darbo byloje Nr. APS-36-4609 (toliau – sprendimas) ieškovo prašymą atmetė (el. b. t. I, b. l. 36–45).
Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.
Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.
Aukščiau aptarta DK nuostatų analizė patvirtina, kad darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, ir siekdamas su tokiu darbuotoju sudarytą darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, įspėjime, kuris turi būti įteikiamas raštu prieš 3 darbo dienas, darbuotojui turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tai yra, DK 59 straipsnio 1 dalį, bei darbo santykių pasibaigimo dieną. Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2015), aplinkybės, susijusios su darbuotoju netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan., tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio. Priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastimis, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018).
Nagrinėjamu atveju iš liudytojų E. V., D. Š. parodymų, kurių teisingumu abejoti teismas pagrindo neturi (tuo labiau pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino darbe su niekuo nekonfliktavęs), nustatyta, kad dar 2017 m. birželio mėn. banko darbuotojams ėmus skųstis ieškovo darbo metu (pastebėtina, kad ne pietų pertraukos ar prieš darbo valandas, ar po jų metu) atliekama pašaline asmeninio pobūdžio veikla – prekyba valiutomis, kuri nesusijusi su pareigų vykdymu, ką buvo pastebėjęs ir pats D. Š. su E. V., su ieškovu buvo pravestas pokalbis šia tema, E. V. jo aiškiai formuluodamas klausimą paklausė, ar jis būtent darbo metu prekiauja valiutomis, ieškovas į konkretų klausimą atsakė: „taip, tą darau, bet ne ta apimtimi, per dieną apie 30 min. ir tą darau iš savo asmeninio telefono“, taip ieškovas prisipažino, kad būtent darbo metu (apie 30 min. per dieną darbo metu) prekiaudavo valiutomis savo asmeniniais tikslais, jam buvo išsakytos pastabos dėl užsiėmimo pašaline veikla darbo metu, tačiau ir po tokio pokalbio banko darbuotojai ir toliau skųsdavosi dėl ieškovo toliau tęsiamos pašalinės veiklos darbo metu, tą matydavo ir pats D. Š. su E. V., todėl ši tema vėl buvo iškelta 2018 m. sausio mėn. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog darbuotojas valiutomis asmeniniais tikslais prekiavo iš savo asmeninio telefono, nekeičia išvados, kad darbo metu jis užsiimdavo pašaline veikla. Iš to kas išdėstyta aukščiau matyti, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovas nė karto jo nebuvo įspėjęs apie jo netinkamą elgesį yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Aukščiau aptartas ieškovo elgesys darbo metu patvirtina ieškovo nepakankamai atsakingą pareigų ėjimą, nesusikoncentravimą darbo metu išimtinai tiesioginių pareigų vykdymui, disciplinos trūkumą, motyvacijos stoką, netinkamo pavyzdžio kitiems darbuotojams demonstravimą, tuo labiau, kai jis buvo ilgametis banko darbuotojas, vertinamas kaip itin kvalifikuotas specialistas, todėl toks darbuotojas turėjo būti siektinu pavyzdžiu kitiems darbuotojams, vadinasi, jo pradėta vykdyti pašalinė veikla darbo metu, atsiradusi motyvacijos stoka, akivaizdu, neigiamai įtakojo kitus darbuotojus. Liudytoja E. D. parodė, kad dėl aukščiau aptarto ieškovo elgesio komandoje prasidėjo sąmyšis, situacija tapo nevaldoma, banko vertybės yra susijusios su komandos jausmu. Be to, net ir atsakovo atstovams išsakius pastabas dėl tokio ieškovo elgesio darbo metu, jis į jas nesureagavo ir toliau tęsė pašalinę veiklą darbo metu.
Vien tai, kad ieškovas, kaip savo srities specialistas, ilgą laiką buvo vertinamas, jam nuolat buvo keliamas darbo užmokestis, 2011 m., 2013–2015 m. gavo padėkas, nepaneigia fakto, kad darbuotojas, galimai supratęs savo pakankamai gerą vertinamą bendrovėje, ėmė naudotis savo padėtimi ir darbo metu pradėjo užsiimti asmenine veikla, taip sukeldamas situaciją, kai darbdavio ėmė nebetenkinti toks darbuotojo elgesys, išsakius jam pastabas, į jas jis vėlgi nesureagavo, kas rodo tokio darbuotojo neatsakingą požiūrį į darbą, motyvacijos stoką, nesiskaitymą su bendrovės tikslais. Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog ieškovo netinkamas elgesys darbe įrodytas; ieškovui buvo žinoma, koks jo elgesys darbinėje veikloje atsakovui yra nepriimtinas; nustatytos priežastys – ne viso savo darbo laiko ir pastangų skyrimas darbo funkcijų atlikimui, kadangi darbo metu užsiimama pašaline asmenine veikla (prekyba valiutomis), kas demotyvuoja kitus darbuotojus, toks darbuotojo elgesys darbe, požiūris į darbą – sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, nepagrįstai ieškovas teigia, kad nebuvo jokių priežasčių jo atleidimui iš darbo, kad jo atleidimo priežastys formalios, neatitinka tikrovės, abstrakčios ir nemotyvuotos, kadangi tokius jo teiginius paneigia bylos medžiaga.
Taipogi ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nustatė jo kaltę, kadangi aplinkybė, jog įspėjime atsakovas papildomai nurodė tai, kad be ieškovo netinkamo elgesio darbe ir požiūrio į darbą, jis nepakankamai skiria laiko naujų klientų paieškai, jam priskirtų skyriaus darbuotojų mokymui ir ugdymui, negali būti laikomi ieškovo kalte, kadangi tai, akivaizdu, yra jo netinkamo elgesio darbe pasekmės (išvestinės priežastys) – dalį darbo laiko skiriant prekyba valiuta asmeniniais tikslais, tokiu būdu dėl nepakankamai atsakingo požiūrio į darbą, motyvacijos stokos, nukentėjo jo atliekamo darbo kokybė, ką įrodo į bylą pateikta Vilniaus FPC verslo klientų projektų vadovų veiklos vertinimo kriterijų lentelė (el. b. t. I, b. l. 110), vadinasi, toks darbuotojas negali būti pripažįstamas lojaliu darbdaviui, efektyviai išnaudojantis visą darbo laiką banko tikslų įgyvendinimui. Be to, liudytojas L. J., buvęs ieškovo padėjėjas, parodė, kad neturėdavo drąsos prašytis ieškovo jį priimti į susitikimus su klientais ir į kredito komitetus, šiuo metu dirba su R. S., dirbant su ja vykimai į susitikimus ir komitetus padažnėjo, taip pat dirbant su ja bendras darbas ir komunikacija pagerėjo, kas patvirtina atsakovo teiginius, jog ieškovas per mažai darbo skyrė savo padėjėjo mokymui ir ugdymui, kadangi akivaizdu, jog tik nuo asmens, kuriam priskirtas padėjėjas, priklauso padėjėjo ugdymo kokybė ir operatyvumas, tokio pobūdžio įstaigoje, kaip atsakovas, savaime suprantama, turi būti siekiama kuo spartesnio ir kokybiškesnio personalo ugdymo, o ieškovui, turinčiam ilgametę darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją, neturėjo kilti jokie neaiškumai dėl padėjėjo ugdymo tvarkos, taigi, dėl nepakankamai atsakingo ieškovo požiūrio į darbą, motyvacijos stokos, nukentėjo ir jo padėjėjo ugdymo ir mokymo kokybė. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo jo netinkamas elgesys darbe dėl jo asmeninių savybių, kas akivaizdu yra darbdaviui svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali bendrovėje dirbti, nes daro neigiamą įtaką kitų darbuotojų darbingumui, kuria neigiamą mikroklimatą, rodo netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams dėl požiūrio į darbą, bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje. Be to, pačių darbuotojo eitų pareigų (verslo klientų projektų vadovo) pobūdis kelia tokias pareigas einančiam asmeniui didesnius atsakomybės, tinkamo elgesio suvokimo standartus. Netinkamą ieškovo elgesį darbe, netinkamas asmenines savybes, sąlygojusias poveikį kitų darbuotojų darbo sąlygoms, darbingumui, mikroklimatui darbe, patvirtina išsamiai teismo ištirta bylos medžiaga bei liudytojų parodymai, aptarti aukščiau. Teismas pažymi, kad atsiskleidusios ieškovo asmeninės savybės, sąlygojusios jo netinkamą elgesį darbe, yra netinkamos ir trukdančios jam pavestam darbui dirbti toliau.
Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo priežastys darbo sutarties nutraukimui DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas nenustatė ieškovo teigiamo jo diskriminavimo. Ieškovo teiginys, kad jis iš darbo buvo atleistas dėl to, kad apie jo atžvilgiu vykdomus veiksmus jis pranešė banko vadovams Lietuvoje, Švedijoje ir personalo vadovui Baltijos divizijai, o E. D. yra banko prezidento dukra, todėl mano, kad pranešus apie E. D. netinkamus veiksmus, buvo imtasi jo atleidimo iš darbo, yra nepagrįstas, kadangi pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie ketinimą jį atleisti iš darbo jam buvo pranešta jau 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 12 d. jam buvo įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o 2018 m. sausio 15 d. buvo nurodyta, kad banke jam toliau dirbti galimybės nebėra, jei su pasiūlymu nutraukti darbo santykius nesutiks, bus atleistas iš darbo. Taigi, akivaizdu, jog ieškovo 2018 m. sausio 22 d. elektroninio laiško – prašymo dėl informacijos suteikimo – išsiuntimas banko prezidentui, personalo vadovei Švedijoje, personalo vadovui Baltijos divizijai (el. b. t. I, b. l. 46–49), niekaip negalėjo įtakoti jo atleidimo iš darbo, kadangi tai jau buvo jam pranešta dar prieš šio laiško išsiuntimą. Aplinkybė, kad laikinai iš darbuotojo, kuriuo nebepasitikima, buvo nuimtas klientų portfelis ir kuris tiesioginiam vadovui dėl to išreiškė nepasitenkinimą, teismo išvados nekeičia. Ieškovo teiginys, kad jis iš darbo buvo atleistas dėl to, kad darbdavys žinojo, jog jo sutuoktinė laukiasi antro vaiko, todėl bijojo, kad jis išeis vaiko priežiūros atostogų, yra nepagrįstas, kadangi, kaip nurodė pats ieškovas, jo sutuoktinė laukėsi jau antro vaiko, įrodymų, kad jai laukiantis pirmo vaiko, jam būtų reiškiami priekaištai dėl galimų atostogų ar siūloma nutraukti darbo sutartį, nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad bendrovė taikytų tokią praktiką savo veikloje, priešingai, atsakovo pateikti duomenys apie banko darbuotojus, kuriems suteiktos tėvystės, vaiko priežiūros atostogos (el. b. t. II, b. l. 51–53), patvirtina, kad banke nuolat yra didelis skaičius darbuotojų, kurie išleidžiami tiek vaiko priežiūros, tiek tėvystės atostogų. Taip pat visiškai nepagrįsta ieškovo pozicija, jog jis iš darbo buvo atleistas, nes jo, kaip projektų vadovo, darbo užmokestis buvo didžiausias, kadangi savo pozicijai pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Tuo labiau, aukščiau aptarta bylos medžiaga ir teismo padarytos išvados rodo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, egzistuojant DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindams – dėl jo elgesio darbe, požiūrio į darbą, motyvacijos stokos. Nenustatyti ir jokie kiti diskriminaciniai motyvai atsakovui nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį.
Byloje darbdavys įrodė, jog jis turėjo jam reikšmingą priežastį atleisti darbuotoją iš darbo ir ši priežastis nebuvo diskriminacinio pobūdžio.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeidimų nenustatyta, ieškovo atleidimas iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, todėl toks ieškovo reikalavimas atmetamas, atmetus šį reikalavimą taip pat atmetami išvestiniai ieškovo reikalavimai laikyti, kad jo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 6 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, kadangi tokia išeitinė išmoka jam jau yra išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas (el. b. t. I, b. l. 32), tą tvirtino atsakovas, o ieškovas to neginčijo, todėl pakartotinai negali būti priteisiama.
Dėl ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos – negautos premijos už 2015 m., 2016 m., kurią, jo teigimu, jis būtų gavęs, jei būtų dirbęs toliau ar išėjęs vaiko priežiūros atostogų, pažymėtina, kad pagal byloje esantį banko pelno paskirstymo programos aprašo (el. b. t. I, b. l. 100–108) 3 punkto c papunktį, sprendimas dėl atidėtų premijų priimamas tais metais, kai mokama atidėta premija, be to, išmokant atidėtą sumą darbuotojas turi dirbti banke, vadinasi, pagal bylos duomenis ieškovui premija nepriklauso, todėl atmetamas jo reikalavimas dėl turtinės žalos (premijos) priteisimo.
Darbuotojas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Psichologinis spaudimas darbuotojo atžvilgiu nenustatytas. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo jį atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jo patirtas 2 783 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 172, t. II, b. l. 37–41, 75–77). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovo 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo A. T. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui (į. k. 112021238) iš ieškovo A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 783 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.