- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- eI2-3514-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01625-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės administracija, Joniškio rajono savivaldybės administracija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo, žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. aktą PAS-896 ir įpareigoti persiųsti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. prašymą kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai, kurios veikla ištirti J. G. mirtį, mirties aplinkybes; 2) panaikinti 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos aktus Nr. (3.46 E) S-1974 ir Nr. (3.46 E) S-2185 arba nurodytų aktų dalis (i) Jurdaičių socialinės globos namų 2021 m. gegužės 11 d. aktą Nr. S-97? (ii) Z. O., Jurdaičių pensionato sąsiuvinio (žurnalo) „Jurdaičių kapinės Nr. 1“ aktą „Gyventojų mirčių registracija 1993 m.“? 3) priteisti J. G. paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą teisingą ir protingą turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), kurios dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir vidiniu įsitikinimu nustatytų pats teismas, teismo nuožiūra; 4) priteisti iš atsakovo (atsakovų) dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, neteisėtų valdžios institucijų aktų, asmens duomenų apsaugos pažeidimo, atlyginti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą (kompensaciją) lygią 50 000 Eur už pareiškėjui padarytas skriaudas, sukeltus dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą ir kančias? 5) priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, taip pat, dėl prašomų nustatyti duomenų ir išsamaus tyrimo, inicijavimo. Teigia, kad ginčo ribos apima pareiškėjo senelio J. G. atvežimo ir patalpinimo į valstybines gydymo įstaigas aplinkybės, jam taikytų gydymo metodų, mirties aplinkybių, mirties registravimo aplinkybių, palaikų laidojimo procedūrų (ritualo), laiko, aplinkybių, kapavietės, kapavietės dydžio, tikslios palaikų buvimo vietos nustatymo, kapavietės priežiūros, kapinių statinių, siejamų su T. G. atsiradimo Jurdaičių kapinėse aplinkybių ir su minėtomis aplinkybėmis susijusios informacijos iš viešojo administravimo subjektų gavimo kliūčių. Be to, ginčo ribos apima neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus (neveikimą) nagrinėjant pareiškėjo prašymus, netinkamą pareiškėjo prašymų nagrinėjimo organizavimą, vilkinimą persiųsti pagal kompetenciją pareiškėjo prašymą, kad būtų atliktas išsamus senelio mirties aplinkybių ikiteisminis tyrimas, jam priklausiusių išmokų ar kitų lėšų nustatymo (apskaičiavimo) ir informacijos, reikalingų J. G. priklausiusių išmokų sumoms nustatyti išreikalavimą iš viešojo administravimo subjektų kliūčių. Taip pat, ginčo ribos apima neteisėtus valdžios (viešojo administravimo subjektų) institucijų aktus (veiksmus arba neveikimą), apribojant pareiškėjui teisę gauti reikalingą informaciją, susijusią su J. G. pilietybės atkūrimu, be kita ko, apribojant pareiškėjo teisę įgyvendinti J. G. palaikų ekshumaciją ir pagarbų perlaidojimą šeimos kape, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Ginčo ribos taip pat apima 2019 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi klausimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi klausimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. padaryto pareiškėjo asmens duomenų pažeidimo klausimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. neteisėtų veiksmų klausimą, teisingo turtinės ir neturtinės žalos nustatymo ir priteisimo klausimo.
2.1. Atsakovas (atsakovai) neužtikrino, kad valstybės globotinis, pacientas J. G. būtų palaidotas pagarbiai. Atsakovas (atsakovai) nepateikė informacijos (objektyvių duomenų) apie tai: ar Jurdaičių pensionato (kaimo) kapinėse senelio palaikai buvo palaidoti standartus atitinkančioje žmonių palaikams laidoti skirtoje vietoje, laikantis teisės normų ir teisės aktose nustatytos tvarkos, nepateikė informacijos apie tai, koks J. G. kapavietės sklypo dydis (matmenys), kiek iš viso kapaviečių buvo įregistruota nuo 1993 m. sausio iki 1993 m. vasario mėn. Jurdaičių kaimo kapinių eilėje N 1, nepateikė 1994 m. kaimo kapinių schemos (kapinių plano) kopijos, nenurodė teisinio pagrindo, kodėl prašoma informacija negali būti pateikta, nepaaiškino priežasčių ir nenurodė, kokiu pagrindu remiantis arba dėl kokių teisinių priežasčių prašoma informacija neteiktina.
2.2. Nuo 2019 m. pareiškėjui nepagrįstai apribota ir suvaržyta teisė gauti reikalingą senelio palaikų ekshumavimui informaciją. Lieka neaišku, kuris iš 37, toje pačioje Jurdaičių žemės sklypo eilėje užkastų palaikų, yra pareiškėjui artimo giminaičio palaikai. Šių aplinkybių neapibrėžtumas pareiškėjui sukelia teisinį nesaugumą, žymų neteisybės jausmą, todėl pareiškėjas patiria disharmoniją ir dvasinę kančią. Atsakovas (atsakovai) iki šiol nepagrįstai užkerta ar kitaip apriboja pareiškėjo teisę susipažinti su Jurdaičių pensionato tariamų „Kapinių“ techniniais dokumentais (1993-1994 m. galiojusia ir tinkamai patvirtinta tariamų „Kapinių“ schema, planu ar techniniu „kapinių“ projektu? nesupažindina su ministro įsakymu dėl Jurdaičių pensionato įsteigimo ar reorganizavimo dokumentu.
2.3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 3 d. rašto Nr. PSA896 nurodo, kad Vyriausybės tarnautojai neišnagrinėjo (arba išnagrinėjo netinkamai) 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjo prašymą ir prašyme naujai pateiktų pareiškėjo klausimų (reikalavimų). Vyriausybė nepersiuntė pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikos institucijoms pagal kompetenciją. Be to, pareiškėjas laiko, kad Vyriausybės tarnautojai neorganizavo pareiškėjo nagrinėjimo taip, kaip numatyta teisės aktuose, nepridėjo prie atsakymo reikiamų dokumentų (gautų iš kitų institucijų? raštų kopijų).
2.4. Teigia, kad nesutinka su 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono savivaldybės aktais (dokumentais) Nr. (3.46 E) S1974 ir Nr.(3.46 E) S2185 ir Globos namų aktu. Skundžiami aktai nesudaro pagrindo objektyviai nustatyti ir identifikuoti tikslios senelio palaikų vietos, nėra aišku, kurie tiksliai, iš nurodytų 37, Jurdaičių kapinių N1 eilėje palaidotų palaikų (ar kapaviečių) yra senelio palaikai (ar kapavietė).
2.5. Pažymėjo, kad nustačius minimalų arba vidutinį užmokestį, kurį J. G. gaudavo dirbdamas prokuroro padėjėju ir prokuroru, galima būtų nustatyti negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu dėl ligos nebūtų nustojęs sveikatos. Taip pat nustačius minimalų arba vidutinį užmokestį, kurį J. G. gaudavo dirbdamas prokuroro padėjėju ir prokuroru galima būtų nustatyti pensijos ir kitų pagal įstatymą jam priklausiusių išmokų sumas, kurias jis (arba paveldėtojai) būtų gavę, jeigu būtų žinojęs apie jam priklausiusią pensiją ir kitas socialines išmokas. Pareiškėjas prašo nustatyti reikšmingą bylai aplinkybę (faktą), kad po senelio mirties pagal įstatymą seneliui priklausiusios socialinės išmokos (pensija, nedarbingumo, neįgalumo ar kt. socialinė išmokos) jo paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą grąžintos nebuvo ir priteisti paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą teisingą ir protingą turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), kurios dydį nustatytų pats teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
2.6. Dėl atsakovo (atsakovų) tarnautojų (pareigūnų) neatidumo ir nerūpestingumo, tai pat dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, nuo 2019 m., neteisėtai ir nepagrįstai buvo ribojama ir varžoma pareiškėjo teisė gauti informaciją, įskaitant informaciją, kuri pagal Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisykles, buvo ir yra reikalinga pareiškėjui senelio palaikų ekshumacijos leidimui gauti. Be viso to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija padarė pareiškėjo asmens duomenų apsaugos pažeidimą ir nutekino į kibernetinę erdvę ne tik pareiškėjo asmens duomenis, bet ir su seneliu susijusius duomenis. Duomenys pateko į pasaulinės bendrovės „Google“ duomenų talpyklas. Neteisėtai ir nepagrįstai apribotos ir suvaržytos teisės pareiškėjui lėmė besikaupiančio pobūdžio psichologinius, emocinius, dvasinius sukrėtimus. Atsakovo (atsakovų) veikla (veiksmai arba neveikimas) neteisėta, aiškiai neproporcinga ir nepagrįsta teisėto tikslo siekiui. Atsakovas (atsakovai) nepateikė teisinio pagrindo, galinčio pateisinti kliudymą gauti reikalingą informaciją ir sukūrė naujų, neproporcingų skriaudų, o būtent, paviešindama privačius (konfidencialius) ir jautrius, su senelio sveikata, gydymo metodais ir palaikų paieškomis susijusius duomenis, tuo padarydama asmens duomenų apsaugos pažeidimą.
2.7. Dėl 2020 m. sausio 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendime byloje eI3-467-621/2020 konstatuotų valstybinės institucijos neteisėtų veiksmų, Lietuvos ombudsmeno, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir dėl šiame skunde pirmiau išvardintų atsakovo (atsakovų) tarnautojų, taip pat dėl Joniškio rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neteisėtų veiksmų (aktų), atsirado žala, taip, kaip neteisėti veiksmai (aktai) ir žala suprantama Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Pareiškėjas ilgą laiką patiria dvasinį skausmą ir neteisybės jausmą sužinojęs, kad nenustatyti asmenys senelį atvežė į Vilniaus psichoneurologinę ligoninę, kurioje jam taikė gydymą dirbtinai sukeldami insulino komas ir po to trankydami pareiškėjo senelį elektrošoku. Pareiškėjas dažnai susiduria su dvasinį skausmą sukeliančiomis mintimis, kad pirmiau minėtų „gydymo“ procedūrų metu, dėl gliukozės stygiaus nervų sistemoje, pareiškėjo senelį apimdavo konvulsijos, kliedesiai ir jam aptemdavo sąmonė, senelis prarasdavo sąmonę, o po to, kada būdavo be sąmonės gydytojai psichiatrai arba slaugytojai trankydavo jį elektrošoku.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą ir 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą išnagrinėjo vėliau nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 26 punktuose. Tačiau mano, kad pradėti administracinę procedūrą pareiškėjo prašymo pagrindu nebuvo būtina. Pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent įstaigos diskrecija. Todėl pareiškėjui nesuteikta teisė reikalauti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pradėtų administracinę procedūrą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo. Kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. sausio 21 d. atsakyme nebuvo viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), t. y. atsakymas buvo informacinio pobūdžio ir negalėjo būti ginčo dalyku administraciniame teisme, Teisingumo ministerija nenurodė pareiškėjui jo apskundimo tvarkos. Teisingumo ministerija 2021 m. sausio 21 d. rašte pareiškėjui pripažino, kad dėl įvykusios žmogiškosios klaidos buvo paviešinta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 14 d. pažyma su jo asmens duomenimis, išreiškė savo apgailestavimą dėl pareiškėjui sukeltų nepatogumų bei nurodė, kad ateityje tokių atvejų nebebus, informavo pareiškėją, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje diegiama vidaus kontrolės sistema, kuria būtų siekiama sukurti kompleksinį ir nenutrūkstamą procesą, apimantį įvairių vidaus kontrolės priemonių parinkimą ir taikymą.
3.1. Teigia, kad padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, trumpalaikiai, todėl negalėjo pareiškėjui sąlygoti didelių neigiamų išgyvenimų, taip pat ir tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri privalėtų būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją. Mano, kad teismui konstatavus, kad Teisingumo ministerija atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, teisės pažeidimų pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
3.2. Dėl kitų skunde pateiktų aplinkybių, nesusijusių su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisėmis ir pareigomis ir kompetencija, nepasisakė.
4. Atsakovė ir Joniškio rajono savivaldybės atstovė Joniškio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (3.46E)S-1974 pareiškėjui pakartotinai pateikė informaciją, kuri jam buvo teikta Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358. Siekiant apsaugoti asmens duomenis pareiškėjui buvo ne kartą paaiškinta, kad norėdamas gauti informaciją ir dokumentus apie galimai ieškomą asmenį, jis turi įstaigai, kuri disponuoja konkrečią informaciją ir dokumentus, pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su mirusiu asmeniu. Pareiškėjas šių duomenų neteikė. Vykdydami Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-467-621/2020 (neįsiteisėjusį) ir gavę Jurdaičių socialinės globos namų, kuriuose yra saugomi aukščiau minėti žurnalai, sutikimą, bei reaguodama į pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. elektroninį laišką, savivaldybės administracija nedelsdama pateikė pareiškėjui turimą informaciją ir dokumentus
4.1. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (3.46E)S-2185 pažymėjo, kad neturi duomenų, kokiu pagrindu tuometinis Jurdaičių pensionatas (šiuo metu pavadinimas yra pasikeitęs į Jurdaičių socialinės globos namus) savo mirusius gyventojus laidojo Jurdaičių kaimo kapinėse, lygiagrečiai jas ir prižiūrėjo. Faktą, kad savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnija 1993 m. nebuvo Jurdaičių kapines prižiūrinti organizacija, patvirtina tai, kad Jurdaičių kaimo kapinės Joniškio rajono savivaldybei perduotos tik 1996 m. vasario 22 d. Vyriausybės įgalioto asmens perdavimo–priėmimo aktu. Taigi, iki 1996 m. vasario 22 d. Jurdaičių kaimo kapinės buvo valstybės nekilnojamojo turto objektas, o ne Joniškio rajono savivaldybės nuosavybės objektas, todėl savivaldybės administracija pareiškėjui paaiškino, kad nėra kompetentinga atsakyti į daugelį prašyme užduotų klausimų ir negali pateikti/nurodyti jo prašomų dokumentų/faktų, kurių ji neturi. Savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Jurdaičių socialinės globos namus, kad jie pagal kompetenciją atsakytų į pareiškėjo prašymo 3–7, 9 ir 11 numeriais pažymėtus klausimus. Jurdaičių socialinės globos namai 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-97 pateikė atsakymus į aukščiau minėtus klausimus. Seniūnui pareiga (seniūno kompetencija) organizuoti kapinių priežiūrą įtvirtinta tik Lietuvos Respublikos Seimui 1994 m. liepos 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. kovo 26 d. (19 str. 2 d. 7 p.). 1993 metais galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatyme (galiojimo laikotarpis nuo 1990 m. kovo 24 d. iki 1995 m. kovo 26 d.) nebuvo įtvirtintos nuostatos įpareigojančios seniūną (tuo metu seniūnai vadinti apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaičiai) organizuoti kapinių priežiūrą. Savivaldybės administracija neturi teisių atlikti minėto sklypo ekspertizės, kad būtų nustatytas tikslus kapavietės dydis, tačiau siekiant pareiškėjui pateikti kuo tikslesnę informaciją ir duomenis, savivaldybės administracijos atstovai 2021 m. gegužės 7 d. nuvyko į Jurdaičių kaimo kapines ir įvertino pareiškėjo prašomas aplinkybes, kurios akivaizdžiai buvo matomos apsilankymo metu. Taigi, savivaldybės administracija šiuo klausimu pareiškėjui pateikė visą jos žinomą informaciją ir duomenis.
4.2. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinę žalą yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, galimai pažeistoms pareiškėjo teisėms apginti, yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad nei viena iš valstybės ar savivaldybės institucijų nėra atsakinga už asmeninius šeimos santykius, todėl pareiškėjo mintys apie jo apribotą galimybę bendrauti su seneliu, sąlygojančios pareiškėjo norą, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, negali sukelti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės administracija pareiškėjui gali pateikti tik tokią informaciją, kurią savivaldybės administracija (atsakovas) pati turi ir disponuoja.
5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058, ir Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-662, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išduoti leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus gali gavęs asmens prašymą ir šių taisyklių 7 punkto papunkčiuose nurodytų dokumentų, tame tarpe palaidojimo vietą ir laiką (vietovė, kapo numeris ir data) patvirtinančių dokumentų kopijas. Nesant duomenų apie asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, kapavietės numerį, norint gauti leidimą ekshumuoti šio asmens palaikus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui gali būti pateikta kapinių prižiūrėtojo informacija, leidžianti identifikuoti kapo vietą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė (ir neįrodinėja), jog dėl valstybės institucijų atitinkamų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui atsirado žala. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokio įstatymo nuostatas pažeidė valstybė (jos institucijos), kaip pažeidimas pasireiškė, kokios teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina nei valstybės netesėtų veiksmų, nei reikšmingo priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos, nei išlaidų buvimo.
6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad neatstovauja valstybės dėl skunde nurodytų aktų, nes joks Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aktas skundo pagrinde nenurodytas. Prašo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pašalinti iš valstybės atstovų.
7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas galimai kilusios žalos ir neteisėtų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmų nekildina ir nesieja su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmais, todėl ji yra netinkamas valstybės atstovas šioje byloje. Pareiškėjas nuo 2019 metų ne kartą yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su įvairiais prašymais ir paklausimais. Ministerija į pareiškėjo prašymus atsakė savo kompetencijos ribose ir dėjo maksimalias pastangas padėti pareiškėjui išspręsti jo keliamus klausimus.
7.1. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos archyvo dokumentais, Jurdaičių senelių - invalidų namai buvo įkurti 1954 m. gegužės 4 d. likvidavus Jurdaičių vaikų namus. Tačiau šių dokumentų ministerijos archyvuose nėra išlikusių. Nei ankstesni, nei dabar galiojantys socialinės globos namų nuostatai nenumato ir negali numatyti funkcijos tvarkyti Jurdaičių kaimo ar bet kurio kito kaimo ar miesto kapinių, nes tai yra savivaldos funkcija.
7.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nedisponuoja jokia informacija ir dokumentais apie socialinės globos namų gyventojų palaidojimo vietą ir laiką ar kapinių registro duomenų tvarkymą. Ministerijos archyvuose saugomuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra informacijos apie konkrečių asmenų, gyvenusių Jurdaičių socialinės globos namuose, gautas pensijas ar kitas išmokas, o globos namuose (pensionatuose) gyvenusių asmenų bylos saugomos jų sudarymo vietoje (konkrečiu atveju - Jurdaičių socialinės globos namuose). Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijas mokėjo savivaldybių globos ir rūpybos skyriai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nedisponuoja informacija apie konkrečius neįgaliesiems mokėtų išmokų dydžius.
7.3. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu. Pareiškėjas nepagrindžia dėl tariamo ministerijos veikimo (neveikimo) atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo fakto ir jo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp jo nurodomos tariamai patirtos žalos ir neteisėtų ministerijos veiksmų (neveikimo).
8. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. prašyme, be visų kitų reikalavimų, buvo prašoma „ištirti pareiškėjui artimo giminaičio, pareiškėjo senelio J. G. mirtį, mirties aplinkybes.“ Skunde teismui pareiškėjas keičia argumentaciją ir kalba apie ikiteisminį tyrimą (tokio prašymo ir argumentų nurodytame prašyme nebuvo), kaip jis pats skunde nurodo, jog „kurio metu būtų nustatyti ir pagal teisės aktus apklausti, be kita ko, baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys atsakingi už nusižengimus ar nusikaltimus.“
Šalies argumentai
8.1. Mano, kad pareiškėjas skunde aiškiai neatskleidžia, nei kokią konkrečiai neturtinę žalą patyrė, nei pateikia tokios žalos įrodymų. Iš skundo teksto netgi nėra aišku, už ką pareiškėjui kilo prašoma atlyginti neturtinė žala (neįrodinėja visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų tokiai žalai atlyginti buvimo, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos (jos dydžio) ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir tariamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos neteisėtų veiksmų).
8.2. Teigia, kad susirašinėjimas su pareiškėju buvo ne vienkartinis. Į pareiškėjo prašymus bei skundus buvo atsakoma pagal teisės aktus, taip pat esant teisės aktų numatytiems pagrindams pareiškėjo prašymas buvo persiųstas kitoms institucijoms. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėtų įrodymų, jog buvo padarytas nusikaltimas, jis pats turėtų tiek teisę, tiek pareigą kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Pareiškėjas nieko nebuvo nurodęs apie ikiteisminį tyrimą (bei tariamą nusikaltimą), tuo labiau, kad mirties, kaip fakto nustatytas ir ištyrimas (be nusikalstamos veikos) nėra ikiteisminio tyrimo objektas, o kaip pats pareiškėjas skunde nurodo - ekspertizės dalykas (objektas).
8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareiktas skundžiamas atsakymas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus - pareiškėjui buvo atsakyta pagal kompetenciją (t. y. kad tokių prašyme nurodytų klausimų sprendimas nėra priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kompetencijai), kartu primenant, kad ankstesni jo prašymai buvo persiųsti pagal kompetenciją atitinkamoms institucijoms nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. rašto PAS-896, Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 28 d. rašto Nr. (3.46 E) S-1974 ir 2021 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (3.46 E) S-2185 teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas siekia išsiaiškinti savo senelio mirties, palaidojimo aplinkybes, tikslią palaidojimo vietą (kapavietę).
11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ; redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės; redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.).
Dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 28 d. rašto Nr. (3.46 E) S-1974 teisėtumo ir pagrįstumo
12. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (3.46 E) S-1974 „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo“, vykdydama įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-467-621/2020, pakartotinai pareiškėjui pateikė informaciją, kuri jam buvo teikta Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, t. y. pakartotinai išsiuntė Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 21 d. rašto Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ elektroninio dokumento nuorašą.
13. Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
14. Teismo vertinimu, skundžiamas Joniškio rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (3.46 E) S-1974 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Juo pareiškėjui tik pakartotinai persiunčiamas 2020 m. sausio 21 d. raštas Nr. (3.63)S-358, kurio teisėtumo pareiškėjas neginčijo. Šiame rašte nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjui. Teismo vertinimu, skundžiamas raštas laikytinas tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimo. Įvertinęs skundžiamo rašto turinį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo pateiktus argumentus, teismas daro išvadą, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (3.46 E) S-1974 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, todėl skundo reikalavimas panaikinti šį raštą negali būti tenkinamas.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).
16. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (3.46 E) S-1974 nutraukiama remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. (3.46 E) S-2185 teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (3.46 E) S-2185 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2021 m. balandžio 18 d. prašymą. Išanalizavus šiuo raštu pateiktą informaciją matyti, kad juo iš esmės atsakyta pareiškėjo rūpimais klausimais. Atsakovė rašte pareiškėjui paaiškino, kad vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu į prašymo 1 ir 2 numeriais pateiktus klausimus nebus pakartotinai atsakoma, nes dėl to paties klausimo pareiškėjui yra pateiktas atsakymas (Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358 ir 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (3.46E)S-1974). Nurodė, kad neturi duomenų, kokiu pagrindu tuometinis Jurdaičių pensionatas (šiuo metu pavadinimas yra pasikeitęs į Jurdaičių socialinės globos namus) savo mirusius gyventojus laidojo Jurdaičių kaimo kapinėse; Jurdaičių kaimo kapinės Joniškio rajono savivaldybei perduotos tik 1996 m. vasario 22 d. Vyriausybės įgalioto asmens perdavimo-priėmimo aktu; iki 1996 m. vasario 22 d. Jurdaičių kaimo kapinės buvo valstybės nekilnojamojo turto objektas, o ne Joniškio rajono savivaldybės nuosavybės objektas, todėl savivaldybės administracija nėra kompetentinga atsakyti į daugelį užduotų klausimų ir negali pateikti/nurodyti prašomų dokumentų/faktų, kurių ji neturi. Atsakovė pareiškėją dar kartą informavo, kad savivaldybės administracijos Skaistgirio seniūnijoje 1993 m. buvo pildomas ir yra nuolat saugomas 1986-1994 metų gimimų ir mirčių registracijos žurnalas, kuriame yra įrašai apie išduotą J. G. mirties liudijimą, mirusio asmens vardas, pavardė, tėvo vardas, mirties data, kada išduotas mirties liudijimas, ir vietovė (žurnalo išrašas pridedamas). Jurdaičių socialinės globos namuose yra išsaugotas nuo 1992 m. spalio 13 d. vestas mirusių įstaigos asmenų registracijos žurnalas „Jurdaičių kapinės Nr. 1“ (kuriame nurodyta mirusio asmens J. G. vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, mirimo mėnuo ir diena), taip pat vyriausios medicinos sesers vestas Gyventojų mirčių registracijos žurnalas apie šioje įstaigoje mirusius gyventojus (kuriame nurodyta J. G. mirimo data, vardas, pavardė, tėvo vardas, gimimo metai, diagnozė, kuriose kapinėse palaidota), bei sąsiuvinis (žurnalas), kurį vedė ūkvedys ir kuriame nurodyta, kad „kapinių planas pradėtas 1992 spalio“ [pavadinimas netaisytas] (kuriame nurodyta mirusio asmens J. G. vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, eilė ir mirties diena). Pažymėjo, kad papildomų dokumentų savivaldybės administracija neturi. Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. Jurdaičių kaimo kapinių eilėje, kurioje yra J. G. kapas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. yra 6 kapavietės.
18. Joniškio rajono savivaldybės administracija ginčo rašte taip pat nurodė, kad savivaldybės administracijos atstovai 2021 m. gegužės 7 d. nuvyko į Jurdaičių kaimo kapines. Kapavietės, pažymėtos J. G. atminimo lentele, sklypas nebuvo atitvertas borteliais ar kitais atitvarais, kurie žymėtų kapavietės dydį, tačiau įvertinus atstumus tarp šalia esančių kapaviečių, manytina, kad kapavietės, pažymėtos J. G. atminimo lentele, dydis atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 14 punkto reikalavimus, ir laidojimo metu (1993 m.) galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 (galiojo nuo 1990-11-26 iki 2006-02-22), 11 punkto reikalavimus.
19. Iš skundžiamo rašto, be kita ko, matyti, kad atsakovė, pati negalėdama atsakyti į pareiškėjo prašymo 3-7, 9 ir 11 numeriais pažymėtus klausimus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Jurdaičių socialinės globos namus, kad jie pagal kompetenciją pareiškėjui atsakytų. Joniškio rajono savivaldybės administracija pareiškėjui kartu su skundžiamu raštu persiuntė Jurdaičių socialinės globos namų 2021 m. gegužės 11 d. rašto Nr. S-97 „Dėl T. G. 2021 m. balandžio 18 d. prašymo“ elektroninio dokumento nuorašą, kuriame paaiškinta, kad Jurdaičių socialinės globos namų darbuotojai Z. O. ir R. K. užvedė Jurdaičių kapinių sąsiuvinį Nr. 1 ir vykdė 1993 m. gyventojų mirčių registraciją nesiremdami jokiu teisiniu pagrindu, nes tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 359 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, kurio 14 punkte nurodoma, kad „Kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) pagal šios knygos pildymo nurodymus (3 priedas)“. Jurdaičių kapinių sąsiuvinis Nr. 1 ir gyventojų mirčių registras buvo vedami buvusių darbuotojų Z. O. ir R. K. iniciatyva statistikos pagrindais: registracijos duomenys buvo naudojami teikiant informaciją, ataskaitas įstaigos steigėjui ir kitoms institucijoms, turinčioms teisę gauti informaciją apie mūsų įstaigos veiklą; remiantis registro duomenimis buvo planuojamos išlaidos mirusių pensionato gyventojų kapų (ne kapinių) tvarkymui ir priežiūrai. Sąsiuvinis Nr. 1 nebuvo patvirtintas jokio kompetentingo subjekto, nes tam nebuvo jokio teisinio reikalavimo. Taip pat informavo, kad J. G. Jurdaičių kapinėse buvo laidojamas vadovaujantis 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktu, t. y., kadangi mirusiojo artimųjų, kurie pasiimtų mirusiojo palaikus laidojimui savo šeimos kapuose, nebuvo, mirusiojo palaidojimą organizavo Jurdaičių pensionatas, apmokėdamas laidojimo išlaidas (karsto ir įkapių pirkimo, duobės kasimo ir transporto). Jurdaičių socialinės globos namai nevykdo ir niekada nevykdė Jurdaičių kaimo kapinių tvarkymo ir priežiūros darbų, todėl kapinių schemos (kapinių plano) neturi. Jurdaičių socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai tik prižiūri mirusių globos namų gyventojų, t. y. buvusių kaimynų, draugų kapus, esančius Jurdaičių kaimo kapinėse.
20. Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų pareigą teikti dokumentus, taip pat atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti dokumentus (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis); informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).
21. VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją.
22. Asmens prašymas suteikti informaciją nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės; redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad institucijos gali būti prašoma tik tos informacijos, kuri yra susijusi su atitinkamo subjekto veikla, jeigu jis tam tikra prašoma pateikti informacija disponuoja pagal jam suteiktą kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-523/2013). Taigi, kilus ginčui dėl to, kad tam tikra institucija neteikia prašomos informacijos, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti vertinama, ar ta institucija disponuoja prašoma informacija.
24. Taigi ginčo santykiams taikytino Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas atsakovei nustato pareigą teikti jos disponuojamą informaciją ir dokumentus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikė jos žinomą informaciją ir duomenis, o kitų fiksuotų duomenų apie tikslų J. G. kapo dydį neturi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 35 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktu atsakymo turiniu, nereiškia, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta, jo prašymas neišnagrinėtas ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
25. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad Joniškio rajono savivaldybė administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, laikėsi Taisyklių 25 punkte nustatyto termino.
26. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Darytina išvada, kad ginčijamas raštas yra aiškus, motyvuotas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. rašto PAS-896 teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją prašydamas: 1) pateikti pagrindą, kuriuo remiantis, pareiškėjui artimas giminaitis, pareiškėjo senelis J. G. (gimimo metai 1919) 1955 m. buvo atvežtas į Vilniaus Psichoneurologinę ligoninę (duomenys neskelbtini).; 2) pateikti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis, pareiškėjo seneliui buvo taikytos: insulino komų (viso 40 komų), aminazino th. viso 47-500 mg ir pakartotinai 53600 mg, rezerpino, elektrošoko terapijos; 3) pateikti pareiškėjo senelio J. G. ligos istoriją Nr. 22310, taip pat ligos istorijas šifro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pateikti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis, pareiškėjo senelis buvo patalpintas į Jurdaičiuose esančius senelių ir invalidų namus; 5) ištirti pareiškėjo senelio J. G. mirtį, mirties aplinkybes; 6) pateikti pareiškėjo senelio J. G. medicininės mirties liudijimo kopiją; 7) pateikti dokumentus arba kitus objektyvius duomenis apie pareiškėjo senelio tikslią palaidojimo vietą, kapo numerį, palaidojimo laiką ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo organizuojamas ir įgyvendintas J. G. laidojimo ritualas Jurdaičių kaimo kapinėse; 8) pateikti pareiškėjo senelio J. G. paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 9) nustatyti J. G. darbo užmokesčio, pensijos, socialinės išmokos, ir kitų, su II grupės invalidumu (nedarbingumu) susijusius išmokų duomenis, įskaitant duomenis susijusius su darbdavių ir socialinės apsaugos ar aprūpinimo ministerijos piniginiais atsiskaitymais su J. G., visų J.G. pagal teisės aktus priskirtų išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumą patvirtinančius duomenis; 10) pateikti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis Jurdaičių kaimo kapinėse atsirado kapinių statinys ant kurio parašyta: „J. G. 1920-1993“; 11) pasisakyti dėl galimybės ginčą spręsti taikiu (ne teisme) būdu.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2021 m. gegužės 3 d. raštu PAS-896 pareiškėjui atsakė, kad nedisponuoja pareiškėjo prašoma informacija, taip pat neturi įgaliojimų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pvz. tirti asmenų mirties aplinkybes ir pan. taip pat pareiškėjui priminė, kad 2020 m. kovo 1 d. jo kreipimąsi perdavė pagal kompetenciją šioms institucijoms ir įstaigoms: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Jurdaičių socialinės globos namams ir kt., o šios institucijos ir įstaigos išnagrinėjo pareiškėjo keliamus klausimus ir pateikė atsakymus, todėl pakartotinai pareiškėjo kreipimasis joms nebus siunčiamas.
29. Kaip minėta, institucijos gali būti prašoma tik tos informacijos, kuri yra susijusi su atitinkamo subjekto veikla, jeigu jis tam tikra prašoma pateikti informacija disponuoja pagal jam suteiktą kompetenciją. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pareiškėjo prašomos informacijos pateikti negalėjo, ką skundžiamame rašte pareiškėjui ir nurodė. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 3 d. prašymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija persiuntė atsakyti pagal kompetenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Jurdaičių socialinės globos namams, Teisingumo ministerijai, Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, t. y. pagrįstai vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.
30. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
31. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi iš esmės tuo pačiu klausimu, t. y. siekdamas gauti informaciją, dokumentus, susijusius su senelio sveikata, mirtimi ir pan. Naujų faktų pareiškėjas nenurodė, jis yra analogiškas anksčiau pateiktiems, grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagrįstai pakartotinai nesiuntė atsakyti į pareiškėjo raštą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. raštas PAS-896 teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl turtinės žalos priteisimo
32. Pareiškėjas reiškia reikalavimą priteisti J. G. paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą teisingą ir protingą turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), kurios dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir vidiniu įsitikinimu nustatytų pats teismas, teismo nuožiūra.
33. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).
34. CK 6.249 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
35. Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs senelis, jeigu nebūtų sirgęs, taip pat su pensija ir kitų priklausiusių išmokų sumas, kurias jis (arba paveldėtojai) būtų gavę, jeigu senelis būtų žinojęs apie jam priklausiusią pensiją ir kitas socialines išmokas. Pareiškėjas atsakovės Lietuvos valstybės atstovėmis skunde nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, Joniškio rajono savivaldybės administraciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Teisingumo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, tačiau nepaaiškina, šių institucijų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galimai kilo žala.
36. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės žalos atlyginimą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
37. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo (atsakovų) dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, neteisėtų valdžios institucijų aktų, asmens duomenų apsaugos pažeidimo, atlyginti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą - 50 000 Eur.
38. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
39. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovų veiksmų, kai, pasak pareiškėjo, buvo ribojama ir varžoma jo teisė gauti informaciją. Taip pat su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos asmens duomenų apsaugos pažeidimu.
40. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto tinklalapyje www.tm.lt paskelbė nenuasmenintą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis, tokiu būdu neužtikrino konfidencialumo principų, neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, jog užtikrintų, kad duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) ir tuo pažeidė BDAR 24 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatas (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 3R-987 (2.13-1.).
41. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, internetinėje svetainėje paskelbusi nenuasmenintą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą, pažeidė pareiškėjo teisę į duomenų apsaugą, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų, jis patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pažeista asmeninė neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribota teisės pažeidimo pripažinimu kaip savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
42. Nors pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo pažeista, dėl ko pareiškėjui galėjo kilti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismas sprendžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.
43. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, skundo argumentus grindė tik abstraktaus pobūdžio teiginiais. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), padarytų pareiškėjui, spręstina, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
44. Netenkinus skundo reikalavimo dėl žalos priteisimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktais, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo T. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą privataus gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis buvo pažeista.
Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo T. G. reikalavimą panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (3.46 E) S-1974.
Kitą pareiškėjo T. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.