Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir vienkartinės išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2021-12-20 įsakymo Nr. (2.2) PV-PE (2021 –R01-T-3863607), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur vienkartinę išmoką (negautas pajamas), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus skyriuje 2021-11-16 buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie asmens duomenų peržiūros faktus Fondo valdybos informacinėje sistemoje. Iš pateiktos Fondo valdybos informacijos nustatyta, kad pareiškėja (vartotojas (duomenys neskelbtini)) 2021-07-12, 15:42 val. peržiūrėjo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), duomenis.

Vilniaus skyriaus direktoriaus 2021-11-24 įsakymu Nr. (2.2E) PV_PE- 2476 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Komisija 2021-11-26 Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. PV_VD-27 informavo pareiškėją, kad jos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo tarnybinio nusižengimo, o būtent dėl to, kad ji, neturėdama teisinio pagrindo 2021-07-12 Fondo valdybos informacinėje sistemoje peržiūrėjo V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens duomenis. Pranešime nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimai pareiškėjos buvo galimai pažeisti. Pareiškėjai pasiūlyta per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą ir pateikti paaiškinimo turinį pagrindžiančius įrodymus.

Su Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėja susipažino 2021-11-29.

2021-12-20 buvo surašyta Išvada dėl registro skyriaus vyriausiosios specialistės S. M. tarnybinio nusižengimo Nr. (2.22E)PV-VD-27. Tyrimo komisija pareiškėjos veiksmuose nenustačiusi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnyje įtvirtintos teisėtos duomenų tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, konstatavo, kad V. M. duomenis pareiškėja 2021-07-12 dėl neatsargumo (t. y. nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo) tvarkė (peržiūrėjo) neteisėtai, dėl su darbu nesusijusių priežasčių. Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio reikalavimus ir nesilaikė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo ir tikslo apribojimo principų ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose įtvirtintų atsakomybės ir pagarbos žmogui ir valstybei principų ir Etikos kodekso 5.1., 5.4., 6.1., 9.3. punktuose įtvirtintų pagarbos žmogui, įstaigai ir valstybei bei atsakomybės ir atskaitomybės principų. Nurodė, kad dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų buvo pažeista kito asmens – V. M. – konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Komisija konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai yra visiškai nesuderinami su valstybės tarnautojo veiklos principais bei diskredituoja valstybės tarnautojo vardą ir Vilniaus skyriaus kaip institucijos reputaciją.

Išvadoje buvo pasiūlyta:1) Pripažinti, kad specialistė S. M. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y., specialistė, neturėdama teisinio pagrindo ir teisėto duomenų tvarkymo tikslo, nesilaikydama asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Fondo valdybos informacinėje sistemoje 2021-07-12 tvarkė (peržiūrėjo) V. M. asmens duomenis, todėl netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 8 punktuose; 2) Specialistei S. M. už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ginčijamu Įsakymu pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. valstybės tarnautoja, neturėdama teisinio pagrindo ir teisėto duomenų tvarkymo tikslo, nesilaikydama asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Fondo valdybos informacinėje sistemoje 2021-07-12 tvarkė (peržiūrėjo) V. M. asmens duomenis, todėl netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 8 punktuose ir paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 34 straipsnio ir Aprašo nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012).

Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus skyriuje informacija apie asmens duomenų peržiūros faktus, kuri buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, buvo gauta 2021-11-16, o Komisija galimam tarnybiniam pažeidimui tirti buvo sudaryta 2021-11-24. Pareiškėja skunde teigia, kad buvo pažeistas Aprašo 3 punkte nustatytas 5 dienų terminas. Teismas sutinka, kad Apraše nustatytas 5 dienų terminas buvo praleistas viena diena, tačiau teismas vertina, kad šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas nėra esminis, jis neužkirto kelio objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei sprendimo priėmimui.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji neturėdama teisinio pagrindo ir teisėto duomenų tvarkymo tikslo, nesilaikydama asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Fondo valdybos informacinėje sistemoje 2021-07-12 tvarkė (peržiūrėjo) V. M. asmens duomenis, todėl netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 8 punktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas); nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (8 punktas).

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 2 punktas nustato, kad duomenų tvarkymas - bet kokia automatizuotomis ar neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento preambulės 40 punkte numatyta, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu šiame reglamente.

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatyta, kad asmens duomenys turi būti: duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas).

Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju kai: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Taigi, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą konstatutina, kad susipažinimas su asmens duomenimis yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų, todėl jis galimas tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnyje ir kai toks duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnyje.

VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pareiškėja neigia jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, motyvuoja, kad ji vykdė tarnybines funkcijas, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti jokie įrodymai nepateikti. Skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus skyrius iš Fondo valdybos gavo oficialų pranešimą apie asmens duomenų peržiūros faktus Fondo valdybos informacinėje sistemoje, kurių tarpe buvo nurodyta, kad pareiškėja S. M. (vartotojas(duomenys neskelbtini)) 2021-07-12 15:42 val. peržiūrėjo Vilniaus skyriaus II Registro skyriaus patarėjos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), duomenis. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai nėra pavesta Vilniaus skyriaus, kaip draudėjo duomenų apskaita, todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji vykdė tarnybines funkcijas laikyti faktiškai nepagrįstais. Paareiškėja tiek Tyrimo komisijai, tiek teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių teisėtą V. M. duomenų tvarkymą vykdant pareiškėjai nustatytas funkcijas, todėl teismas konstatuoja, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja V. M. duomenis 2021-07-12 tvarkė (su jais susipažino) neturėdama tam teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad nors savo paaiškinime pareiškėja nurodė, jog asmeniniais tikslais neperžiūrėjo V. M. duomenų, tačiau pripažino, kad galimai „dėl didesnio darbų krūvio ji neteisingai surinko asmens kodą pagal užklausą ir taip buvo užfiksuota V. M. duomenų peržiūra“, tokiu būdu pareiškėja pati pripažįsta savo kaltę, kuri pasireiškė nepakankamu rūpestingumu ir atidumu.

Pažymėtina, kad pareiškėja 2002-09-30 yra pasirašiusi konfidencialumo pasižadėjimą, kurio 2.2. papunkčiu įsipareigojo tvarkyti duomenis vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat pareigybių aprašymu, todėl S. M., būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi, turėjo atsakingai ir atidžiai naudotis darbdavio tarnybinėms funkcijoms suteiktais informacinės sistemos ištekliais.

Taigi ginčijamu atveju Tarnybinio tyrimo metu nustačius, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnyje įtvirtintos teisėtos duomenų tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja V. M. duomenis 2021-07-12 tvarkė (peržiūrėjo) dėl neatsargumo (t. y. nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo), tai yra neteisėtai, dėl su darbu nesusijusių priežasčių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ginčo atveju nebuvo nustatyta pareiškėjos kaltė.

Teismas pripažįsta, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų buvo pažeista kito asmens – V. M. – konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą bei, kad pareiškėjos veiksmai yra visiškai nesuderinami su valstybės tarnautojo veiklos principais bei diskredituoja valstybės tarnautojo vardą ir Vilniaus skyriaus kaip institucijos reputaciją.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia apčiuopiamą (juntamą) žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo paskirta pati švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba. Teismo vertinimu, nustačius, kad buvo pažeista asmens duomenų tvarkymo tvarka, tai yra pareiškėjos atveju kito asmens duomenys buvo tvarkomi (peržiūrimi) be teisėto pagrindo, teismas konstatuoja, kad paskirta priemonė yra proporcinga padaytam pažeidimui.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Pareiškėja papildomai kelia reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 600 Eur vienkartinę išmoką (negautas pajams), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismui byloje pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl negautos 600 Eur vienkartinės išmokos priteisimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-07-19 nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, vienkartinė piniginė išmoka Šv. Kalėdų proga, esant Aprašo 6 punkte numatytoms aplinkybėms, 2021 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai negalėjo būti paskirta.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nemato teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į kompetentingą Europos sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo Europos sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu.

Teismas pažymi, kad prieš taikant tarnybinę nuobaudą pareiškėja buvo išklausyta, jai buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus. Pareiškėja minėta teise pasinaudojo pateikė savo paaiškinimą dėl jai inkriminuojamo pažeidimo. Pareiškėjos pateiktas paaiškinimas yra perkeltas į Tarnybinio tyrimo išvadą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėja nebuvo išklausyta, ar buvo išklausyta netinkamai.

Vienkartinės priemokos neskyrimas nelaikytinas pareiškėjai taikyta sankcija, o yra pasekmė jos netinkamo pareigų atlikimo. Todėl Vilniaus skyriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą dėl darbuotojų skatinimo Kalėdų proga neturėjo pagrindo išklausyti pareiškėjos, kadangi jai priemokos skyrimas negalimas teisės akto nustatytu pagrindu.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.