Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-946-1066/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: eI2-946-1066/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03157-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: T. G.
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Trečiasis asmuo: UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „TymDrym“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-946-1066/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03157-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 27.1; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „TymDrym“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (SK-79, 2020) SPR-184 „Dėl televizijos programoje „Kelionių panorama“ (LNK, 2019 m. lapkričio 23 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – Sprendimas).

2. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų inspekciją dėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ transliuojamoje televizijos laidoje „Kelionių panorama“ neteisėtai paviešintų asmens duomenų. 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, nes Valstybinė asmens duomenų inspekcija pareiškėjo skundą persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – Tarnyba). Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuris, pareiškėjo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, priimdama Sprendimą, neužtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nurodyto išsamumo principo, išsamiai neištyrė pareiškėjo skundų ir nenustatė svarbių teisinių faktų, taip pat netinkamai aiškino ir taikė 2016 m. balandz?io 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 de?l fiziniu? asmenu? apsaugos tvarkant asmens duomenis ir de?l laisvo tokiu? duomenu? jude?jimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenu? apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR).

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjo teigimu, viešosios informacijos rengėjas UAB „Tymdrym“ ir viešosios informacijos skleidėjas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pažeidė pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, paskelbdami privataus pobūdžio informaciją. Tvirtina, kad informacijos skleidėjas, paskelbdamas programą „Kelionių panorama“, pažeidė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo principus, įtvirtintus BDAR. Mano, kad buvo pažeistos Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 23 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta asmens teisė į privatų gyvenimą, ir 24 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas siekimas suderinti teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, numatytą Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje, su raiškos laisve.

2.3. Pasak pareiškėjo, šioje situacijoje nebuvo teisinio pagrindo tvarkyti, valdyti ir paskleisti pareiškėjo privataus gyvenimo asmens duomenis. Kadangi tokio pagrindo, kylančio iš teisinių santykių, tvarkyti, valdyti ir skleisti pareiškėjo asmens duomenis informacijos rengėjas ir skleidėjas neturėjo, tai reiškia, kad informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė pareiškėjo teises.

2.4. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog informacijos rengėjas ir skleidėjas būtų sudaręs sutartį su pareiškėju dėl pareiškėjo privataus gyvenimo asmens duomenų – skleisti pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) ir naudoti pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) reklaminiais ar kitokiais, ekonominę naudą teikiančiais tikslais. Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad informacijos rengėjas ir skleidėjas turėjo teisę pasinaudoti nematerialiomis ir materialiomis pareiškėjo vertybėmis, todėl, pareiškėjo manymu, Tarnyba netinkamai ištyrė pareiškėjo skundą.

2.5. Taip pat pareiškėjas nesutinka su Tarnybos padaryta išvada, kad pareiškėjas išreiškė tariamai konkliudentinį sutikimą būti filmuojamu. Tokia išvada, pasak pareiškėjo, bylai neturi jokios reikšmės, nes naujai išaiškėjusios bylos aplinkybės atskleidžia nežinomą (Tarnybai) teisinę pareiškėjo padėtį ir teisinius santykius filmavimo metu. Filmavimo metu pareiškėjas manė, kad tarp pareiškėjo ir įmonės „TUI“ yra sudaryta galiojanti darbo sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigoja atlikti darbo pareigas ir užduotis (nagrinėjamu atveju – filmavimą). Tarnyba nenustatė ir netyrė, koks teisinis pagrindas siejo ar sieja pareiškėjo, informacijos rengėjo ir skleidėjo teisinius santykius.

2.6. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. vasario 9 d. papildomus rašytinius paaiškinimus:

2.6.1. Juose pareiškėjas papildomai nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog abipusių teisių ir pareigų pusiausvyra buvo įgyvendinta. Atsakovei nepateikus įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad atsirado teisiniai santykiai. Pareiškėjas manė, kad incidento metu turi galiojančią darbo sutartį, bet, kaip paaiškėjo vėliau, vykdė neteisėtus įmonės „TUI“ nurodymus, o būtent, tarptautiniame Egipto Hurghados oro uoste buvo įpareigotas aptarnauti įmonės „TUI“ klientus. Pasak pareiškėjo, filmavimo metu informacijos rengėjas filmavo V. ir V. T., o filmuodamas pareiškėją veikė neteisėtai.

2.6.2. Taip pat papildomai nurodo, kad pareiškėjo skundo eiga dėl informacijos rengėjo ir skleidėjo veiksmų nagrinėjimo Valstybinėje asmens duomenų apsaugos inspekcijoje yra nežinoma nuo 2020 m. kovo 25 d. Su skundu Tarnybai buvo pateikti įrodymai, kad 2020 m. vasario 21 d. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovė, generalinės direktorės Z. S. skyriaus referentė A. Č., nepranešus ir neinformavus iš anksto, be pareiškėjo sutikimo neteisėtai atskleidė ir perdavė pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) trečiajam asmeniui – duomenų valdymo subjektui. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ neturi pareiškėjo sutikimo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir perduoti duomenis duomenų valdymo subjektui. Nesutinka su pozicija, kad, jeigu jis atvyko į filmavimus ir neprieštaravo, kad jam pries? filmavima? būtu? prisegtas mikrofonas, tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko, jog jo asmens duomenys ir atvaizdas būtų panaudoti skleidžiant pareiškėjo atvaizdą ir duomenis neribotai auditorijai. Pabrėžia, kad jis negalėjo atšaukti sutikimo, jeigu tokio sutikimo pareiškėjas informacijos skleidėjui net nedavė. Be to, nei informacijos rengėjas, nei informacijos skleidėjas neinformavo pareiškėjo, kada vyks transliacija.

2.6.3. Nesutinka, kad būtų priteistos iš jo trečiųjų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos, nes jis teikė skundą tik dėl Tarnybos veiksmų ir į bylą šie asmenys įtraukti ne dėl jo valios.

2.6.4. Bylos nagrinėjimo metu teismas neišaiškino proceso dalyvių teisių, nesiteiravo pareiškėjo, ar jis neprieštarauja, kad į bylą būtų įtrauktas papildomas trečiosios suinteresuotos šalies atstovo prašymas. Taigi teismas nei?spe?jo pareiškėjo de?l procesiniu? veiksmu? atlikimo arba neatlikimo pasekmių?.

2.6.5. Nurodo, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ referentė 2020 m. vasario 21 d. be jo žinios asmens duomenis perdavė „We transfer B. V.“, tuo pažeidė jo interesus. Dėl šio epizodo atsakovė persiuntė skundo dalį nagrinėti Asmens duomenų apsaugos inspekcijai, kuri 2020 m. lapkričio 18 d. nutraukė tyrimą pagal pareiškėjo skundą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą savo kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl mano, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgus į visą skundo tyrimo metu surinktą medžiagą bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Skundo tyrimo metu nustatyti reikšmingi teisiniai faktai, t. y. pareiškėjo ir viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiksmai, kuriais aiškiai išreikšta pareiškėjo valia ir sutikimas, kad jo privataus gyvenimo detalės bei asmens duomenys būtų fiksuojami ir demonstruojami. Šioje situacijoje, pasak atsakovės, egzistavo visos prielaidos, apibrėžiančios teisinius santykius – teisinį santykį reguliuoja teisės normos, teisinio santykio dalyviai turi teisinį subjektiškumą, egzistuoja reikšmingi teisiniai faktai (pareiškėjo ir viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiksmai). Tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde teismui itin siaurai suvokia teisinių santykių atsiradimo pagrindus ir juos sieja išimtinai tik su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu.

3.2. Teigia, kad ginčijamame Sprendime atsakovė įvertino faktą, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog suprato, kad dalyvauja filmavime, pats atvyko į filmavimus, sutiko, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas, filmavimo metu išsakė iš anksto suderintą tekstą, neprieštaravo, kad būtų filmuojamas dviem kameromis. Taigi akivaizdu, kad pats pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais neabejotinai išreiškė sutikimą būti filmuojamu. Pabrėžia, kad tokioje situacijoje, kai asmuo, dalyvaudamas filmavime, kuris atliekamas su profesionalia technika ir priemonėmis (kameromis, mikrofonais), bei yra iš anksto surežisuotas, suvokia, kad toks reportažas bus skelbiamas viešai. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tokį pareiškėjo elgesį traktavo kaip sutikimą. Taigi, esant aiškiai išreikštam pareiškėjo sutikimui, įstatymų nuostatos pažeistos nebuvo.

3.3. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas neteisėtas, nes nebuvo tirtos naujai paaiškėjusios aplinkybės, atsakovė teigia, jog ji negalėjo tirti aplinkybių, kurios jai buvo nežinomos. Pareiškėjas viso tyrimo metu turėjo teisę atsakovei teikti naujus įrodymus, pateikti naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau jokių duomenų pateikta nebuvo. Pareiškėjas iki šiol atsakovei nėra nurodęs tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie jo tariamai neteisėtą įdarbinimą, jis nepateikė ir teismui. Atkreipia dėmesį, kad net gi tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pareiškėjas neturėjo galiojančios darbo sutarties su kelionių organizatoriumi „TUI“, tai absoliučiai neturėtų jokios teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo sutikimą filmuotis ir skelbti privačią informaciją bei asmens duomenis. Atsakovė išreikšto pareiškėjo sutikimo jokiu būdu nesiejo su jo darbinių funkcijų atlikimu.

3.4. Teigia, kad iš ginčo programos turinio matyti, jog pareiškėjas neprieštarauja filmavimui, nes pats atvyksta į filmavimą, jam prisegtas mikrofonas, suderintas sakomas tekstas. Taip pat pareiškėjas dalyvauja kitų epizodų filmavimo užkulisiuose (su viešbučio atstovais ir kūrybine grupe stebi programos herojų pasitikimo viešbutyje filmavimą). Juolab, kad per visą laikotarpį nuo filmavimo iki programos paskelbimo pareiškėjas nesikreipė į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus), siekdamas atšaukti savo sutikimą, ir reikalauti, kad jo privati informacija ir asmens duomenys nebūtų skelbiami.

Šalies argumentai

3.5. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, tačiau nedetalizavo, kurie Sprendimo motyvai ir kokiems teisės aktams prieštarauja.

3.6. Atsakovas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – ir UAB „LNK“) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:

4.1. Nors pareiškėjas akcentuoja jo atvaizdo panaudojimą televizijos reklamai, tačiau akivaizdu, kad transliuotojas savo veiksmais nepadarė pareiškėjo įmonės „TUI“ reklaminiu veidu ar / ir nepanaudojo pareiškėjo atvaizdo komerciniais tikslais labiau, nei dėl to aiškiai buvo sutikęs pats pareiškėjas. Iš vaizdo įrašų epizodų matoma, kad pareiškėjas savo noru, būdamas geros nuotaikos atvyko į filmavimus. Pareiškėjas savo skunde pats tiesiogiai patvirtino, kad buvo įpareigotas dalyvauti filmavime savo tuometinio darbdavio – kelionių organizatoriaus „TUI“. Sprendime taip pat teisingai konstatuota, kad pareiškėjas atvyko į filmavimus, sutiko, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas, filmavimo metu išsakė iš anksto suderintą tekstą, tokiu būdu neprieštaravo, kad būtų filmuojamas. Tokiu būdu tai yra akivaizdu, kad filmavimo metu pareiškėjas suprato, kieno ir kokiu tikslu yra filmuojamas, tai darė neverčiamas programos gamintojų ir (ar) transliuotojo. Pats pareiškėjas pasirinko atvykti į filmavimą apsirengęs atitinkamais drabužiais, atsinešti atributus su tuometinio darbdavio logotipais, leisti prisegti mikrofoną, pradėjo kalbėti tik tada, kai buvo pasirengusios dvi profesionalios filmavimo kameros.

4.2. Akcentavo, kad sutikimas televizijai filmuoti bei vėliau transliuoti asmens atvaizdą ne tik gali būti duotas, bet taip pat gali būti atšauktas. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė iki pat programos transliacijos. Pastebi, kad pareiškėjas pakeitė savo nuomonę tik tuomet, kai pradėjo ginčus su buvusiu darbdaviu.

4.3. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo nekyla dėl to, kad pagal teisės aktus, taip pat suformuotą teismų praktiką teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu arba teisės aktuose nustatytais išimtiniais atvejais. Tvirtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad sutikimas neprivalo būti rašytinės formos, o gali būti identifikuojamas ir iš konkliudentinių asmens veiksmų. Tuo tarpu rašytinės formos nebuvimas itin būdingas žiniasklaidos praktikoje, kalbant apie laidų filmavimus, asmenų interviu ir kitus ginčo situacijai panašius atvejus. Sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais.

4.4. Paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo skleidžiama jokios kritinės ar neigiamos informacijos apie pareiškėją. Programoje nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, pareiškėjas pavaizduotas pagarbiai, su savo darbine apranga vykdantis darbo funkcijas, t. y. pareiškėjas sudaro tik teigiamą įspūdį, kaip gerai savo darbą išmanantis ir stengiantis jį uoliai atlikti asmuo. Tuo labiau, nebuvo skelbiama jokios perteklinės privataus gyvenimo informacijos apie pareiškėją: tik vardas, kuriuo jis pats prisistatė, ir filmuoti kadrai iš filmavimų, į kuriuos jis pats atvyko su tam tikra apranga ir atsinešė savo pasirinktus atributus ir, kad galima būtų įrašinėti, filmuojamas buvo tik po mikrofono prisegimo ir kamerų parengimo. O epizodai, kuriuose matomas pareiškėjas, sudaro iš viso tik apie 43 sekundes. Mano, kad visi pareiškėjo argumentai, kodėl jis sutiko filmuotis programoje, kuri bus transliuojama televizijos eteryje, yra teisiškai nereikšmingi.

4.5. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. vasario 28 d. gavo pareikėjo skundą.

5.2. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ televizijos programos metu neribotai auditorijai transliavo Programą, reklamuojančią įmonės „TUI“ poilsinių kelionių organizavimą ir kitas paslaugas: turistų pervežimą, apgyvendinimą viešbučiuose, palydą ir ekskursijų organizavimą. Programos metu buvo demonstruojamas pareiškėjo privatus gyvenimas, pareiškėjas tiesiogiai siejamas su kelionių organizatoriumi „TUI“ prekės ženklu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis yra lengvai identifikuojamas dviejuose Programos epizoduose – pasitikimo oro uoste metu ir viešbutyje „Jaz Aquamarine Resort“ pokalbio su V. T. metu. Skunde, be kita ko, nurodoma, kad Programoje atskleistos unikalios pareiškėjo savybės: atvaizduojamas kūnas, plaukai, veido bruožai, balsas, bendravimo manieros, atskleistas jo vardas. Kaip teigiama skunde, tarpinės paslaugos teikėjas UAB „Tymdrym“ parengė (prodiusavo ir režisavo) Programą. Programa buvo pateikta UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Pareiškėjas prašė patraukti atsakomybėn UAB „Tymdrym“ Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Be to, skunde pareiškėjas taip pat teigė, kad 2020 m. vasario 21 d. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovė nepranešus ir neinformavus iš anksto, be pareiškėjo sutikimo neteisėtai atskleidė pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą, vardą) kitam duomenų valdymo subjektui „WeTransfer B. V.“.

5.2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 3R-208 (2.13-1.) pareiškėjo skundo dalį dėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ veiksmų televizijos laidoje viešinant pareiškėjo duomenis atsisakė nagrinėti ir perdavė Tarnybai. 2020 m. kovo 10 d. Tarnyboje gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją T. G. skundas dalyje dėl televizijos programoje „Kelionių panorama“ (LNK, 2019 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Programa) paskelbtos informacijos.

5.3. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą ir atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatų laikymosi kontekste bei įvertinusi skundo tyrimo medžiagą, priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjo T. G. skundą pripažinti nepagrįstu.

5.4. Sprendime, įvertinus visas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas neabejotinai išreiškė sutikimą būti filmuojamas. Asmuo, dalyvaudamas filmavime, kuris atliekamas su profesionalia technika ir priemonėmis (kameromis, mikrofonais), bei yra iš anksto surežisuotas, nedviprasmiškai suvokia, kad toks reportažas bus skelbiamas viešai. Taigi, sutikdamas dalyvauti surežisuotame filmavime, asmuo tuo pačiu sutinka ir su tokios informacijos paskelbimu. Atsakovė atsižvelgė, kad pareiškėjas nesikreipė į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) iki Programos paskelbimo su reikalavimu aptariamo reportažo neviešinti, ir padarė išvadą, jog nurodytų faktų visuma demonstruoja aiškiai išreikštą pareiškėjo sutikimą atvaizdo fiksavimui ir skelbimui. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į privatumą bei asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, paskelbiant Programą, Sprendime nekonstatuotas.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės remiasi jo tesės į privataus gyvenimą pažeidimu.

7. Teisinis ginčo santykių reguliavimas:

VII 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Vadovaujantis VII 2 straipsnio 45 dalimi, privataus pobūdžio informacija - žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. Privataus gyvenimo samprata atskleista VII 2 straipsnio 46 dalyje, kurioje nurodoma, jog privatus gyvenimas - asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. VII 2 straipsnio 45 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas duomenų, kurie laikytini privataus pobūdžio informacija. Todėl kiekvienu individualiu atveju būtina vertinti, ar tam tikra informacija, atsižvelgiant įjos turinį, laikytina privačia (LVAT 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1460/2012).

Pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas, o duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi visų išvardintų principų, ir sugebėti įrodyti, kad jų buvo laikomasi (atskaitomybės principas). Atsižvelgiant į tai, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio 1 dalis).

Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

8. Dėl pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo:

8.1. Pareiškėjo teigimu, jo privačius duomenis viešosios informacijos skleidėjas tvarkė be teisinio pagrindo (be Pareiškėjo sutikimo).

8.2. Iš Programoje demonstruojamo Pareiškėjo atvaizdo, jo vardo galima identifikuoti Pareiškėją, todėl laikytina, kad Programoje atskleistas Pareiškėjo atvaizdas ir vardas yra jo asmens duomenys BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme.

8.3.Ginčijamoje Programoje skelbiami epizodai, kuriuose užfiksuotas Pareiškėjo atvaizdas. Šiuo atveju vertinant paskleistus duomenis VII 2 straipsnio 45 ir 46 dalių kontekste, darytina išvada, jog Pareiškėjo atvaizdas yra privati informacija.

8.4. Asmens duomenų tvarkymas apima bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką, kaip antai: rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, sisteminimą, saugojimą, adaptavimą ar keitimą, išgavą, susipažinimą, naudojimą, atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimą ar sujungimą su kitais duomenimis, apribojimą, ištrynimą arba sunaikinimą (BDAR 4 straipsnio 2 dalis). Todėl viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), užfiksuodami ir paskelbdami Pareiškėjo atvaizdą ir vardą, atliko asmens duomenų tvarkymą.

Pažymėtina, jog asmens privatus gyvenimas visada siejamas su konkretaus asmens asmenine nuožiūra - tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. VII 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. BDAR taip pat numatyta, jog viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų - duomenų subjekto sutikimas, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų (pavyzdžiui, asmuo viešai pasakoja savo privataus gyvenimo detales kitiems asmenims, duoda interviu žurnalistui ir pan.) (pvz., žr. LAT 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-393/2008). Sutikimas yra fakto klausimas, ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma atsižvelgiant į bylos konkrečios bylos aplinkybes.

8.5. Nagrinėjamoje situacijoje nėra ginčo, kad Pareiškėjo atvaizdas paskelbtas Programoje, kuri buvo parengta siekiant reklamuoti kelionių organizatorių TUI ir jo teikiamas paslaugas. Viename iš epizodų rodoma pasitikimo prie oro uosto paslauga, šiame epizode matomas Pareiškėjas, vilkintis TUI marškinėlius, besinešantis bloknotą ir kuprinę su TUI logotipu, pasitinkantis svečius prie autobuso su TUI atributika. Kitame epizode matyti Programos herojaus V. T. ir Pareiškėjo susitikimas, kurio metu Pareiškėjas pristato kelionės lėktuvu į Šarm EI Šeichą paslaugą. Šiame epizode Pareiškėjas taip pat vilki TUI marškinėlius, laiko bloknotą ir kuprinę su TUI atributika. Filmavimo metu Pareiškėjui prisegtas mikrofonas, susitikimas filmuojamas dvejomis kameromis įvairiais rakursais. Įvertinus aptartą Programos turinį matyti, kad Pareiškėjas suprato, kad yra filmuojamas, o tam tikros detalės (pavyzdžiui, mikrofono prisegimas, sakomo teksto suderinimas) demonstruoja išankstinį pasiruošimą filmavimui.

8.6. Pareiškėjas skunde Tarnybai patvirtino, kad buvo įpareigotas dalyvauti filmavime savo darbdavio kelionių organizatoriaus TUI, filmavimuose dalyvavo ir daugiau TUI atstovų, viešbučio personalas, restorano šefas, pokalbyje dalyvavo viešbučio vadovas. Sutiktina su Tarnybos išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, sudaręs sutartį su kelionių organizatoriumi TUI, kuria įsipareigojama parengti programas, reklamuojančias įmonę, kuri įsipareigoja užtikrinti asmenų, dalyvausiančių filmavimuose parinkimą, pagrįstai neabejojo, jog filmavimuose dalyvavę asmenys sutinka, kad jie būtų filmuojami ir jų atvaizdai demonstruojami Programoje. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas atvyko į filmavimus, filmavimų metu vilkėjo marškinėlius, naudojo kitus daiktus su TUI atributika, sutiko, kad jam prieš filmavimą būtų prisegtas mikrofonas. Būtent aptartos aplinkybės rodo pareiškėjo sutikimą.

8.7. Pareiškėjas nurodo, kad sutikimas filmuotis nereiškia sutikimo skleisti informaciją apie jį.

8.8. Sprendime nurodyta, kad asmuo, dalyvaudamas filmavime, kuris atliekamas su profesionalia technika ir priemonėmis (kameromis, mikrofonais), bei yra iš anksto surežisuotas, nedviprasmiškai suvokia, kad toks reportažas bus skelbiamas viešai. Taigi sutikdamas dalyvauti surežisuotame filmavime asmuo sutinka ir su tokios informacijos paskelbimu. Toks aplinkybių vertinimas yra visiškai racionalus. Pareiškėjas nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl nesuprato, kad profesionaliai filmuojamas surežisuotas siužetas nebus transliuojamas viešai. Kaip minėta, toks sutikimas yra fakto klausimas, ir šiam faktui patvirtinti Sprendime pateiktas įrodymų vertinimas. Pareiškėjas nenurodė, kodėl pateiktas įrodymų vertinimas yra neteisingas. Kaip jau pasisakyta, sutikimas naudoti duomenis gali būti duodamas ne vien tik rašytine forma, bet ir suvokiamas iš konkliudentinių veiksmų.

Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas nesinaudojo savo teise atšaukti sutikimą, o jo atvaizdo naudojimo klausimą kelia jo paties nurodomų ginčų su darbdaviu kontekste, Tarnyba jo skundą gavo 2020 m. kovo 10 d. o programa buvo viešai transliuota 2019 m. lapkričio 23 d. (Pareiškėjas su skundu kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo transliacijos). Šios aplinkybės papildomai įrodo, kad Pareiškėjo pozicija dėl sutikimo filmavimo metu ir teikiant skundą buvo pasikeitusi.

8.9. Pareiškėjas nurodo, kad skundo nagrinėjimo Tarnyboje metu paaiškėjo nauja aplinkybė, kad nėra sudaryta Pareiškėjo darbo sutartis su TUI, jo nesieja jokie teisiniai santykiai su šia įmone.

Kaip nurodo Pareiškėjas, aplinkybės dėl jo darbo santykių su TUI galimo nebuvimo Tarnybai nebuvo žinomos ir dėl to, aišku, kad ji negalėjo pasisakyti. Be to, Pareiškėjo teiginiai apie jo darbo santykių su TUI nebuvimą nėra pagrįsti įrodymais. Iš byloje turimos medžiagos matyti, kad skunde Tarnybai jis pats nurodė, kad vykdė TUI nurodymą dalyvauti filmavime, t. y. buvo saistomas įsipareigojimais. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Pareiškėjo santykių su TUI, kurie galimai nagrinėjami kitose bylose. Šiuo atveju svarbu tai, kad iš prieš tai aptartų aplinkybių buvo galima daryti išvadą apie Pareiškėjo sutikimą naudoti jo duomenis. Todėl teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai sprendė, kad Pareiškėjas buvo davę sutikimą ir nepasisako dėl Pareiškėjo darbo santykių su TUI.

8.9. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ veiksmai perduodant duomenis „We transfer B. V.“ buvo neteisėti. Tarnyba nagrinėjo tik pirminio pareiškėjo skundo dalį, kurią nagrinėti atsisakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, t. y. dėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ veiksmų televizijos laidoje viešinant pareiškėjo duomenis Programoje. Epizodas dėl duomenų perdavimo „We transfer B. V” nebuvo perduotas nagrinėti Tarnybai, taigi šios aplinkybės nesusijusios su skundo dalyku.

9. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba išsamiai neištyrė aplinkybių:

9.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.

9.2. Tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą Sprendimą bendrine prasme VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013).

9.3. Šiuo atveju, kaip aptarta, ŽEI Sprendime buvo nurodytos esminės aplinkybės, kurių pagrindu padaryta išvada, kad Pareiškėjas buvo išreiškęs sutikimą naudoti duomenis, šias aplinkybes siejo su ŽEI Sprendime nurodytais teisės aktais. Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. ir vasario 26 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad siekė taikaus sprendimo šioje byloje, niekada nesutiko su tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įtrauktas į procesą, jo įtraukimas nėra susijęs su pareiškėjo elgesiu, todėl negali būti tenkinamas prašymas iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nėra aiškus sąskaitos, iš kurios atliktas mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą už tisinės paslaugas, savininkas. Todėl neaišku, ar už teisines paslaugas buvo atsiskaityta.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovas advokatas 2021 m. vasario 4 d. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo T. G. patirtas 2 305,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė už advokato suteiktas paslaugas – bylos medžiagos analizę, atsiliepimo į skundą rengimą ir pateikimą teismui bei kliento teisines konsultacijas bylos eigos klausimais. Trečiojo asmens interesams byloje atstovavo advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Ą. Č..

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (40 straipsnio 3 dalis).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ teisinis interesas ginče buvo priešingas nei pareiškėjo (jis palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundą atmesti). Šioje byloje buvo skundžiamas ŽEI sprendimas, kuriuo buvo vertinti UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei UAB „Tym Drym“ elgesio teisėtumas, t. y. tiek nagrinėjimo Tarnyboje, tiek bylos teisme dalykas buvo minėtų asmenų elgesys. Todėl teismo sprendimas šioje byloje turėtų įtakos ir minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, pavyzdžiui, teismui pasisakius, kad minėtų asmenų elgesys pažeidė pareiškėjo teises. Šiems asmenims turi būti suteikta galimybė apsiginti. Teismas privalo įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, dėl kurių teisių ir pareigų yra sprendžiama, o to nepadarius, yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo sprendimu atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos (priimtas jam palankus teismo sprendimas), todėl UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo procesas buvo pradėtas dėl pareiškėjo skundo taigi dėl pareiškėjo elgesio trečiasis suinteresuotas patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Už teisines paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išrašyta 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (serija LPB Nr. 50321). Bendra sąskaitos suma – 2 305,66 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtą sąskaitą apmokėjo 2020 m. gruodžio 11 d. Sąskaitos AB Šiaulių banke išraše matosi, kad mokėtojas yra UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „LPB50320-LPB50324“. Trečiasis suinteresuot asmuo 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimuose nurodė, kad tai yra sąskaitų intervalas. Kaip matyti, į šį intervalą patenka ir sąskaita LPB Nr. 50321. Taigi pateikti duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 2 305,66 Eur dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad advokatas Ą. Č. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vardu parengė atsiliepimą į skundą, o anksčiau pateikiami duomenys (PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos išrašas) patvirtina, kad dėl procesinių dokumentų parengimo iš viso ji patyrė 2 305,66 Eur.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį;2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį;2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 papunktis). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad atsiliepimas į skundą (9 puslapiai) buvo parengtas 2020 m. lapkričio 9 d. (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies 2020 m. IV ketvirtį buvo 1 398,50 Eur), pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už atsiliepimo parengimą gali būti 3 496,25 Eur (2,5 x 1 398,50 Eur). Kaip matyti, prašoma priteisti suma už patirtas bylinėjimosi išlaidas neviršija Rekomendacijose rekomenduojamos priteisti sumos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios teisinės paslaugos, kaip bylos medžiagos analizė ir teisinių konsultacijų suteikimas klientui, atskirai nėra priteisiamos, šios teisinės paslaugos apima atsiliepimo į skundą parengimą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Sutiktina, kad administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kita vertus, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, 712 psl.).

Teismas vertina, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai buvo apginti jau ŽEI priėmus Sprendimą, pati Tarnyba yra pajėgi ir kompetetinga ginti savo sprendimo teisėtumą teisme, tačiau tai nepaneigia trečiojo suinteresuoto asmens galimybės samdytis profesionalų atstovą. Ši byla nepasižymi ypatingai sudėtingomis faktinėmis aplinkybėmis, joje nėra sprendžiami ypatingai sudėtingi teisės klausimai srityse, kuriose dar nėra susiformavusi teismų praktika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, tuo pačiu vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad prašoma priteisti suma nėra neprotingai didelė, daro išvadą, kad byloje reikalaujama priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 50 proc. Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių. Teismo vertinimu, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš pareiškėjo T. G. už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteistina visa prašoma 1 700 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo T. G. trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ naudai 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis