- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-1004-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00894-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- R. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Č. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2024-07-02 DOK-39501), pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašė priteisti iš atsakovo R. V. 800 Eur skolos, 167,97 Eur palūkanų, 151,25 Eur išlaidų susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovas paskolins atsakovui 800 Eur, to pasekoje ieškovas atsakovui atliko 800 Eur mokėjimo pavedimą. Atsakovas daugiau nei dvejus su puse metų paskolos negrąžino, nors įsipareigojo nedelsdamas tai atlikti. Ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2024-07-17 DOK-29150) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 800 Eur mokėjimo pavedimas, kurį ieškovas atliko atsakovui, nepagrindžia tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. 800 Eur suma atsakovui buvo pervesta kaip mokėjimas už paslaugas, kas ir nurodoma mokėjimo paskirtyje. Mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad lėšos pervedamos kaip paskola. Ieškovas įvardino esminės tariamos paskolos sutarties sąlygos - kokiam terminui skolino lėšas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ne kartą reikalavo skolą grąžinti. Reikalavime dėl paskolos grąžinimo paskolos terminas nebuvo nurodytas. Atsakovas neginčija 800 Eur gavimo ir pripažįsta, kad ši suma gauta už suteiktas paslaugas. Atsakovas teikė ieškovui supažindinimo su specifine suvirinimo įranga paslaugas, taip pat atsakovo įmonė teikė ieškovo įmonei darbuotojų apmokymo paslaugas, konsultavimo paslaugas. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai tarp su šalimis susijusių juridinių asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 800 Eur paskolos, 167,97 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Eur žyminio mokesčio, 151,25 Eur išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, 1 474,69 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas 2025 m. vasario 3 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 2 760,31 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog šis papildomas sprendimas yra neatsiejama 2025 m. sausio 29 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-570/2025 dalis.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad jis teikė kokias nors konsultavimo paslaugas ieškovui kaip fiziniam asmeniui.
7. Teismas vertino, kad R. Č. negalėjo būti poreikio mokėti savo verslo partneriui R. V. už konsultavimo paslaugas suvirinimo klausimais kaip fiziniam asmeniui, nes nuo 2021 m. sausio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) (galimai ir jo darbuotojas R. V.) susitarė teikti atlygintinas konsultavimo paslaugas suvirinimo klausimais pagal pridedamą kainoraštį (DOK-39501). Kaip paaiškino liudytojas P. K., jie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams tokias paslaugas teikė, už dieną UAB (duomenys neskelbtini) sumokėdavo 1 000 Eur. Todėl sudaryti tokius susitarimus tarp R. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko R. Č. nebuvo jokio pagrindo. R. V. už konsultavimo paslaugas gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini) per UAB (duomenys neskelbtini), kurio akcininku ir vadovu ginčo laikotarpiu buvo. Neaišku, kokiu tikslu R. Č. būtų reikėję konsultavimo paslaugų, jeigu jis galėjo gauti konsultacijas oficialiai per UAB (duomenys neskelbtini), už tai sumokant UAB (duomenys neskelbtini). Jei R. V. ir teikė R. Č. individualias konsultavimo paslaugas, jis turėjo sumokėti valstybei fizinių asmenų pajamų mokestį, deklaruoti gaunamas pajamas, tačiau tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės sutapo su byloje esančiais rašytinais įrodymais, jog atsakovas paprašė 800 Eur siekiant sumokėti avansą už jo ir sutuoktinės atstovavimą advokatų kontorai jo skyrybų byloje. Iš gautų 800 Eur jis netrukus 600 Eur pervedė advokatų kontorai, o likusius nusirašė bankas kaip kreditą su palūkanomis.
9. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovą ir atsakovą siejo draugiški santykiai, jie abu buvo vienos įmonės akcininkai, be to, paskolų teikimas nėra ieškovo pragyvenimo šaltinis, vertino, jog labiau tikėtina, kad ieškovas gana nedidelę sumą pervedė, mokėjimo paskirtyje nurodydamas kaip avansą už paslaugas.
10. Teismas vertino kaip neįrodytas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis teikė verslo partneriui atsakovui kaip fiziniam asmeniui konsultavimo paslaugas suvirinimo, įrangos naudojimo ir kt. klausimais. Iš R. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad jam trūko pinigų apmokėti už advokato paslaugas skyrybų byloje, ir gautus pinigus iš R. Č. pinigus jis, kaip ir buvo minėta, netrukus pervedė advokatų profesinei bendrijai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nesutiko su prašoma priteisti palūkanų suma, tačiau neginčijo palūkanų normos ar paskaičiavimo teisingumo. Teismas pažymėjo, jog ginčo sutarties dalykas yra pinigai, kas savo ruožtu suponuoja CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2025-02-25 DOK-6820) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1 Teismas būdamas šališkas neatsižvelgė į įrodinėjimo taisykles, į kitas reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus arba vertino juos tik selektyviai.
12.1.1 Ieškovas paskolinių santykių neįrodė, neįvardijo esminės tariamos paskolos sutarties sąlygos - kokiam terminui neva skolino atsakovui lėšas. Mokėjimo pavedimas nepagrindžia tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, o įrodo priešingas aplinkybes – paslaugų sutarties egzistavimą, kurio ieškovas nepaneigė. Ieškovas „paskolą“ sukonkretino įvardydamas ją kaip tikslinę, skirtą apmokėjimui už atsakovo santuokos nutraukimą, tačiau ieškinyje nuo šios versijos lyg ir bandė atsiriboti, teigdamas, kad apie atsakovo santuokos nutraukimą nieko nebežino. Teismas šį faktą šiurkščiai ignoravo ir pamiršdamas pirminę ieškovo keltą tikslinės paskolos versiją, padarė išvadą, neva 800 Eur paskola buvo suteikta dviem tikslais, 600 Eur už teisines paslaugas, o likusi dalis nusirašyta banko kaip kreditas su palūkanomis.
12.1.2 Teismas perėmė įrodinėjimo pareigą iš ieškovo ir pats pagrindė, kad dalis paskolos skirta kredito su palūkanomis apmokėjimui, tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų.
12.1.3 Teismas nepaisė kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius: ieškovo žinutė atsakovui per susirašinėjimų platformą „Messenger“ (2 t. 23-25 l.), kuria ieškovas siunčia teismo nutartį dėl atsakovo santuokos nutraukimo. Tuo tarpu ieškovas bylos nagrinėjimo metu kelis kartus patvirtino, jog nutarties nematė, nieko apie santuokos nutraukimą nežinojo (2024-11-19 posėdžio garso įrašo 00:56:08, 00:58:05), tai patvirtina ieškovo įžūlų melavimą teisme ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
12.1.4 2023 m. kovo 22 d. el. laiške (2 t. 68 l.) nurodyta „R. pazadejo per ateinanti balandzio menesi pervesti R. 800 eur. skola ir 1000 eur. per VIM reklamines uz MB (duomenys neskelbtini) nupirkima.“ Nei šiame sakinyje, nei kitame el. laiško tekste nėra jokių užuominų apie tikslinės paskolos sutartį, nei nuorodų į tariamos paskolos datą. Taigi nėra visiškai jokių įrodymų, kad ši el. laiške minima paskola būtų kaip nors susijusi su 2021 m. lapkričio pavedimu „Avansas už paslaugas“. Priešingai, nurodytame sakinyje labai aiškiai įvardyta, kad tai lėšos „už MB (duomenys neskelbtini) nupirkimą“. Vertindamas šį įrodymą teismas, taip pat išėjo už ieškinio ribų, el. laiško 8 ir 9 punktuose nurodytus duomenis apjungė į vieną teiginį, sudarydamas klaidingą įspūdį neva 800 Eur suma yra „kabanti“ atsakovo skola ieškovui. Vis dėlto, 8 punkte nėra jokių duomenų, kad ši skola „kabėtų“ ir, kad tai būtų atsakovo skola ieškovui. Minėtame 8 punkte aiškiai matyti, kad tai VIM (UAB (duomenys neskelbtini)) skola R. Č..
12.2 Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad teikė kokias nors konsultavimo paslaugas ieškovui kaip fiziniam asmeniui.
12.2.1 Banko mokėjimo pavedimo išrašo paskirtyje nurodyta „avansas už paslaugas“. Pareiga nuginčyti pavedimo paskirtyje nurodytus duomenis ir įrodyti susitarimo dėl paslaugų neegzistavimą, kyla ieškovui. Nesant jokių akivaizdžių įrodymų dėl paskolos egzistavimo, teismas preziumavo paskolos santykius ir perkėlė atsakovui pareigą įrodyti, kad paskola neegzistavo. Šiuo atveju teismas atsakovui sukūrė neįgyvendinamą pareigą įrodyti to, ko nėra. Tuo tarpu esant įrodymui dėl paslaugų santykių egzistavimo ir ieškovo pareigai pagrįsti susitarimo dėl paslaugų nebuvimą, vėlgi perkėlė kaip pareigą atsakovui įrodyti buvus paslaugų teikimo santykius. Todėl atsakovas teikia 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo aktą, kuriame tarp gausybės ieškovo paskolų atsakovui, 800 Eur „skola“ neegzistuoja. Taigi, šis dokumentas iš esmės paneigia ieškinio dalyko egzistavimą.
12.2.2 Paslaugų teikimo sutartį šalys sudarė žodžiu, tai atitinka CK numatytus formos reikalavimus. Atsakovas teikė ieškovui supažindinimo su specifine suvirinimo įranga paslaugas, taip pat atsakovo įmonė teikė ieškovo įmonei darbuotojų apmokymo paslaugas, konsultavimo paslaugas.
12.3 Teismas vertindamas atsakovo paaiškinimus, kad jis teikė konsultavimo paslaugas ieškovui už 800 Eur per kelis kartus, savaitgaliais (šeštadieniais), kai jie susitikdavo dviese, niekas daugiau to negirdėjo ir pokalbyje nedalyvavo, neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes: kad ieškovo sutuoktinė paliudijo, jog ieškovas (kartais su ja kartu) vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir atsakovas teikdavo jos vyrui konsultacines paslaugas. Nors ieškovo sutuoktinė pokalbiuose tiesiogiai nedalyvavo ir konkretaus jų turinio nežino, tačiau jos pateikta informacija leidžia įsitikinti apie konsultavimo paslaugų teikimo faktą (2025-01-09 posėdžio garso įrašo 00:46:22). Atsakinėdama į ieškovo atstovės klausimus, liudytoja buvo labai užtikrinta ir puikiai atsiminė įvykius, kuriuose ji pati net nedalyvavo. Atsakovo atstovui pažymėjus, jog pavedimo paskirtyje nėra duomenų apie konsultavimo paslaugas (2025-01-09 posėdžio garso įrašo 00:41:49), liudytoja jau ėmė keisti užtikrintą versiją ir teigė, tiesiog žinojusi, kad atsakovas prašė taip nurodyti. Ieškovo sutuoktinės pozicijos nenuoseklumas apklausos metu leidžia spręsti, jog atsakovo versija dėl konsultavimo paslaugų yra teisinga, o ieškovo paskolos sutarties versija yra prasimanyta ir bandyta derinti prie aplinkybių.
12.4 Neobjektyvi teismo išvada, kad R. Č. negalėjo būti poreikio mokėti savo verslo partneriui R. V. už konsultavimo paslaugas suvirinimo klausimais kaip fiziniam asmeniui. Ši išvada subjektyvi, padaryta ignoruojant kitas itin svarbias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas 2021 m. spalio mėnesį dalyvavo EWM mokymuose kaip fizinis, o ne juridinis asmuo. Netrukus po EWM mokymų 2021 m. lapkričio mėnesį įvyko paslaugų teikimas ir atsiskaitymas už jas, atsispindintis 2022 m. lapkričio 22 d. banko pavedime. Pats ieškovas pripažino, kad savaitgaliais susitikdavo tik su atsakovu.
12.5 Šališka teismo išvada, kad nebuvo jokio pagrindo sudaryti tokius susitarimus tarp R. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko R. Č.; kad R. V. už konsultavimo paslaugas gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini) per UAB (duomenys neskelbtini), kurio akcininku ir vadovu ginčo laikotarpiu buvo. Šia išvada teismas nepagrįstai sutapatino atsakovo vadovautą bendrovę su pačiu atsakovu, kaip fiziniu asmeniu, teigdamas, kad, jei bendrovė gauna finansinį atlygį, tai laikytina vadovo atlygiu.
12.6 Nors teismas nurodė, kad neaišku, kokiu tikslu R. Č. būtų reikėję tokių paslaugų, jeigu jis galėjo gauti konsultacijas oficialiai per UAB (duomenys neskelbtini), už tai sumokant UAB (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas kaip fizinis asmuo dalyvavo EWM mokymuose ir žiniomis pasidalino su ieškovu. Šių EWM mokymuose įgytų žinių negalėjo suteikti kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nes jų dar neturėjo. Konsultacijų poreikis ieškovui kilo ir dėl to, jog jis planavo perimti UAB (duomenys neskelbtini), todėl jis siekė turėti žinių, kad galėtų kompetentingai ir profesionaliai vadovauti tiek savo bendrovės darbuotojams, tiek ateityje UAB (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdyje į teismo užduotą klausimą R. Č. „ar atvykdavote savaitgaliais pas R. V.?“, jis aiškiai atsakė, kad „taip, kadangi atsakovas techninių žinių turėjo, o aš komercinių, ir mes rasdavome bendrų kalbų“. Neaišku, ką teismas turėjo omenyje teigdamas „atsakovui reikėjo teikti nemokamas paslaugas ieškovui“. Atsakovas įrodinėjo, jog buvo suteiktos apmokamos paslaugos, ieškovas teigė, jog paslaugų teikimo nebuvo apskritai, taigi neaišku, kokiu tikslu šioje išvadoje atsirado nemokamų paslaugų frazė.
12.7 Nors teismas darė išvadą, kad sutapo ieškovo nurodytos aplinkybės su byloje esančiais rašytinais įrodymais, jog atsakovas paprašė 800 Eur sumokėti avansu advokatų kontorai už jo ir sutuoktinės atstovavimą skyrybų byloje, tačiau tariama paskolos suma 800 Eur nesutampa su advokatų kontorai sumokėta 600 Eur suma. Teismas negalėjo nepastebėti šio neatitikimo. Be to, ieškovo teigia, suteikęs tikslinę paskolą, visą skirtą būtent teisinių paslaugų apmokėjimui. Tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų, teigdamas, kad likusi paskolos suma skirta atsakovo kreditui su palūkanomis padengti. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog ieškovas yra verslininkas, taigi neįtikėtina, kad mokėjimo paskirtyje rašytų visiškai kitą mokėjimo paskirtį, nei tikrasis lėšų pervedimo tikslas.
12.8 Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad paskolų teikimas nėra ieškovo pragyvenimo šaltinis; todėl tikėtina, kad jis gana nedidelę sumą pervedė mokėjimo paskirtyje nurodydamas kaip avansą už paslaugas. Į bylą buvo pateikta didelis kiekis paskolos sutarčių ir vekselių, su ieškovo kaip fizinio asmens suteiktomis paskolomis, kuriose įtvirtintos ne tik paskolos sumos, bet ir palūkanos už jų suteikimą. Nurodyta situacija tik patvirtina apie nuolatinį ieškovo paskolų teikimą atsakovui, ir kad tai vienas iš pagrindinių ieškovo pragyvenimo šaltinių.
12.9 Teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
12.9.1 Ieškinyje buvo cituojama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-425-253/2017, kurioje šis teismas nurodė: „norint paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta“. Tačiau akivaizdu, kad tokia pareiga atsakovui gali kilti tik tuo atveju, kai ieškovas pateikia įrodymus dėl paskolos sutarties egzistavimo. Minėtoje ieškovo cituojamoje nutartyje nurodoma, kad „Iš byloje esančio AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 257 duomenų nustatyta, kad 2013‑10‑04 A. U.-T. pervedė atsakovei Ž. P. 5 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. Tačiau narinėjamos bylos atveju mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodyta visiškai kita paskirtis, patvirtinanti paslaugų teikimo santykių tarp šalių egzistavimą.
12.9.2 Ieškinyje cituojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015), kuria rėmėsi Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-425-253/2017, sąmoningai praleidžiant esminę jos dalį – cituojamos taisyklės taikomos tik tokiu atveju, kai pavedime aiškiai nurodoma mokėjimo paskirtis – paskola. Cituojama taisyklė apie atsakovo pareigą paneigti paskolos sutarties egzistavimą gali būtų taikoma tik tais atvejais, kai ieškovas pateikia įrodymus, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Dėl šios praktikos teismas visiškai nepasisakė, ją tiesiog ignoravo. Net ir esant pavedime nurodytai paskirčiai „paskola“, Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus argumentus ir įrodymus, nepripažino paskolos teisinių santykių egzistavimo ir ginčo lėšų ieškovei nepriteisė.
12.9.3 Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-366-567/2024 teismas laikė neįrodyto paskolos suteikimo fakto, t. y. faktiškai pervesta suma neatitinka paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos. Taigi, pareiškėjas paskolos lėšų pervedimo faktą grindė savo banko sąskaitų išrašais, tačiau juose nurodytų įmonei pervestų lėšų suma nesutampa su paskolos sutartyje nurodyta suma, mokėjimo paskirtyse nenurodyta, jog lėšos yra skolinamos įmonei, o nurodyta, jog tai yra „sąskaitos papildymas“ arba „vertimas asmeninių lėšų“, todėl šių sumų pervedimas nepatvirtina paskolos suteikimo fakto.
12.9.4 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1006-777/2024 buvo sprendžiama dėl santykių kvalifikavimo, esant nurodytai pavedimo paskirčiai „avansas“ ieškovo atliktame mokėjimo pavedime. Teismas vertino, kad atlikdamas šį pavedimą, ieškovas aiškiai nurodė, jog piniginės lėšos atsakovei pervestos kitu, ne tarpininkavimo sutarties pagrindu.
12.10 Reikalavimai dėl palūkanų priteisimo ir išlaidų už reikalavimo parengimą priteisimo yra išvestiniai. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, išvestiniai reikalavimai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-03-14 DOK-8857) prašo atsisakyti priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus, atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
13.1 Apelianto nurodomos faktinės aplinkybės yra nepatikimos ir nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.
13.1.1 Ieškovas su apeliantu niekada asmeniškai nebuvo sudarę jokių rašytinių ar žodinių susitarimų dėl konsultavimo paslaugų. Nors atsakovas teigia, kad sandoriai dėl konsultavimo paslaugų buvo sudaryti tarp šalių, jų valdomų įmonių, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o ne ieškovas. Ieškovas nei 2018 m., nei 2021 m. nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir nebuvo atsakingas, neturėjo įgaliojimų spręsti dėl sandorių sudarymo ir/ar nesudarymo.
13.1.2 Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu „pasidalinti mokymuose įgytomis žiniomis“. R. Č. 2021 m. lapkričio mėn. nebuvo nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir todėl jam, kaip esą šių įmonių administracijos vadovui ar UAB (duomenys neskelbtini) mažajam akcininkui nebuvo jokio poreikio su asmenine atsakovo pagalba 2021 m. lapkričio mėnesį vieną kartą apsimokyti asmeniškai, kad galėtų priimti kažkokį konkretų sprendimą dėl įmonių veiklos, o taip pat nereikėjo ir mokytis dirbti su „specifiniais produktais suvirinimo srityje“.
Atsiliepimas
13.1.3 Atsakovas jo nurodomus teiginius, kad 800 skola nebuvo šalių įrašyta į 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo aktą, ir kad 2023 m. kovo mėnesį, t. y. tarp šalių ir jų valdomų įmonių buvus susitarimui atlikti prievolių įskaitymus, ieškovas atsisakė tai atlikti (tą patvirtina 2023-03-24 el. laiškas), grindžia įrodymais (2022-05-11 skolų suderinimo aktu, 2023-03-24 el.laišku), kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo akte nėra nurodytos 800 Eur tikslinės paskolos, niekaip nereiškia, kad paskola nebuvo sudaryta ir šios paskolos atsakovas neturi grąžinti. Šiame akte nurodomos sumos vienu ar kitu atveju yra susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) arba būtent santykiais, susijusiais su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi skolų suderinimo aktą pasirašė ieškovas kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o apeliantas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei direktorius, o ne kaip fiziniai asmenys. Apelianto pateikti elektroniniai laiškai nėra susiję su byla, o ir pats apeliantas plačiau nepaaiškina, ką šie elektroniniai laiškai įrodo.
13.1.4 Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo piktybiškumą, nesąžiningumą ir siekį pakenkti apeliantui.
13.2 Dėl Atsakovo argumentų, susijusių su įrodinėjimu ir Teismo išėjimu už ieškinio ribų.
13.2.1 Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.
13.2.2 Atsakovas iškreipia faktus, teigdamas, kad ieškovas išvis nežinojo apie atsakovo santuokos nutraukimą. Nuo pat teisminio proceso pradžios ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog 800 Eur paskola yra tikslinė – apmokėjimui už teisines paslaugas atsakovo santuokos nutraukimo byloje. Nėra jokių duomenų byloje, kad ieškovas būtų supažindintas su santuokos nutraukimo sutartimi iki teisminio proceso ar jo metu. Atsakovas pateikė į bylą komunikaciją iš Messenger susirašinėjimo, kad esą 2022 m. sausio 6 d. (po sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo) siuntė nufotografuotus selektyviai atrinktus sprendimo tris lapus. Atsakovas neatsiuntė tos sprendimo dalies, kurioje nurodytas turto pasidalinimas ir kiti klausimai. Būtent šioje dalyje buvo užfiksuota, kad I. V., prieš pasirašant šią sutartį, sumokėjo R. V. 7 000 Eur kompensaciją. Atsakovas buvo gavęs iš sutuoktinės 7 000 Eur, taigi, kaip ir buvo nurodęs ieškovui, kad greitu metu galės sugrąžinti šiuos pinigus, nes žinojo, kas nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
13.2.3 Tikslinės paskolos faktą patvirtina tuometinei apelianto sutuoktinei išrašyta atstovavimo sutartis ir sąskaita už teisines paslaugas, apelianto banko sąskaitos išrašas. Tai, kad paskolos tikslui buvo panaudoti ne visi 800 Eur, o 600 Eur nedaro pagrindo teigti, jog ieškovo suteikta paskola buvo ne tikslinė paskola ir kad esą teismas išėjo už ieškinio ribų. 75 procentai paskolos sumos buvo panaudoti konkrečiam paskolos tikslui – atsiskaitymui už teisines paslaugas.
13.2.4 Susitikimo metu, po kurio buvo parašytas elektroninis laiškas (2 t. 68 l.), atsakovas patvirtino, jog 800 Eur, kuriuos ieškovas atsakovui paskolino 2021 m. lapkričio 19 d. yra paskola ir pastarąją atsakovas patvirtino, kad grąžins vėliausiai per 2023 m. balandžio mėn., tai, kad nėra nurodyta tikslo, nesudaro pagrindo teigti, jog tai nėra tikslinė paskola. Be to, atsakovas dėl minėto laiško turinio pateikė naujas versijas, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas visais būdais siekia išvengti 800 Eur paskolos grąžinimo, prisigalvodamas eilę naujų aplinkybių. Elektroninio laiško kartu su 800 Eur skola nurodomas ir 1 000 Eur už MB (duomenys neskelbtini) nupirkimą – tai yra absoliučiai kita skola, kuri nesusijusi su 800 Eur tiksline paskola, šiuo atveju akivaizdžiai nurodomas žodis „ir“, kuris jungia dvi nesusijusias aplinkybes. Be to, elektroniniame laiške jo 8 punkte nurodoma, kad „R. pazadejo per ateinani balandzio menesi pervesti R. 800 eur. skola“ – akivaizdu, jog nėra nurodoma, jog tai UAB (duomenys neskelbtini) skola – kuo remdamasis tokią išvadą daro atsakovas, lieka nepagrįsta.
13.3 Dėl paskolos sutarties sampratos
13.3.1 Paskolos sutartyse nėra imperatyvu nustatyti paskolos grąžinimo terminą, nes kai jis nenurodomas, paskolos gavėjas privalo paskolą grąžinti po reikalavimo pateikimo. Taigi, šiuo atveju paneigiamas atsakovo argumentas, jog paskolos sutarties esminė sąlyga yra jos grąžinimo terminas.
13.3.2 Atsakovo argumentas, jog jam nebuvo priežasties ir poreikio skolintis 800 Eur, yra nepagrįstas. Atsakovo sąskaitos išrašas (2 t. 62 l.) pagrindžia, jog 2021 m. lapkričio 19 d., kai buvo suteikta 800 Eur paskola, atsakovo banko sąskaitoje nebuvo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti už teisines paslaugas su advokatų kontora.
13.4 Dėl konsultavimo paslaugų neegzistavimo
13.4.1 Atsakovas nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo konkrečiai nurodyti, apie kokias konkrečiai suteiktas paslaugas jis kalba. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo jokio poreikio įgyti atsakovo nurodomų žinių, o UAB (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo įmonė. Atlygintines paslaugas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) teikė UAB (duomenys neskelbtini), o ne atsakovas, kaip fizinis asmuo. Atsakovas nėra pateikęs nei sąskaitos ieškovui už suteiktas paslaugas, nei jis turėjo teisę asmeniškai, kaip fizinis asmuo, verstis tokia konsultacine veikla 2021 m., nei kokio nors įrodymo apie pareikalavimą ieškovui apmokėti už neva atsakovo suteiktas paslaugas.
13.4.2 Liudytoja R. Č. 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdyje neliudijo, kad ieškovas (kartais su ja kartu) vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir R. V. teikdavo jos vyrui konsultacines paslaugas.
13.4.3 Įgaliojimu EWM AG neįgaliojo atsakovo vykdyti įgaliojime nurodytas paslaugas, o tuo labiau, neįgaliojo atsakovo vesti mokymus, susijusius su EWM AG ir EWM AG įranga. Atsakovas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, buvo savo darbdavio siunčiamas ir vyko į komandiruotę/mokymus, kurioje gavo darbo pareigoms atlikti būtinų žinių, kurias išimtinai turėjo naudoti UAB (duomenys neskelbtini) interesams tenkinti.
13.4.4 Atsakovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. darbuotojas, kurį su darbdaviu sieja darbo teisiniai santykiai, iš UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo darbo užmokestį už atliekamas darbo funkcijas. Tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarius konsultavimo paslaugų ar kitas sutartis ir atsakovui, kaip UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojui, teikiant UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams konsultavimo paslaugas, UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaito už tokias paslaugas su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo darbdavys, sumoka atsakovui darbo užmokestį.
13.4.5 Tai, jog esą ieškovas siekė perimti UAB (duomenys neskelbtini), yra tiesiog atsakovo susigalvotas nonsensas, kuris nėra pagrįstas, o taip pat kurio net nebandoma grįsti jokiais įrodymais.
13.4.6 Ieškovo pagrindinė veikla nėra paskolų teikimas atsakovui, ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei dirba UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu. Atsakovas nėra grąžinęs nei vienos paskolos ieškovui, todėl atsakovo teiginys, kad suteiktos paskolos atsakovui yra ieškovo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, neatlaiko kritikos.
13.5 Atsakovas pateikia keturių civilinių bylų vertinimus, tačiau šiuo atveju yra aktuali ir naudotina ieškovo nurodoma teismų praktika, kuria ieškovas vadovavosi ieškinyje.
13.5.1 Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-425-253/2017. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškovas 2021 m. lapkričio 19 d. paskolino atsakovui 800 Eur teisinėms paslaugoms (2023-03-22 el. laiškas; atsakovo banko sąskaitos išrašas; liudytojos parodymai; ieškovo paaiškinimai). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą.
13.5.2 Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-366-567/2024. Atsakovas nenurodo šioje nutartyje pateikto aiškinimo, kad pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, juose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, ir ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Nors minimoje Lietuvos apeliacinio byloje nustatytos aplinkybės skiriasi nuo bylos aplinkybių, tačiau nurodytas išaiškinimas dėl teisinių santykių kvalifikavimo yra ypatingai svarbus, kadangi teismas vertindamas įrodymų visetą, priėmė sprendimą ir tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino kaip paskolinius.
13.5.3 Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1006-777/2024. Teismas toje byloje vertino, kad šalys neįrodė egzistavus nei pirkimo–pardavimo, nei tarpininkavimo teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog 800 Eur atsakovui buvo paskolinti, tačiau byloje iš viso nėra įrodymų, kad atsakovas teikė kokias nors konsultacines paslaugas asmeniškai ieškovui.
13.6 Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo pareigą pateikti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Jei priimtų šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą naujais aspektais, kurie nebuvo pateikti ir tiriami pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą. Kita vertus, tokie įrodymai lemtų naujų aplinkybių nagrinėjimą, o tai taip pat neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies normos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pateikimo
15. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus svarbius įrodymus – el. pašto susirašinėjimus, pagrindžiančius susitarimo apie 40 000 Eur įskaitymą egzistavimą ir Ieškovo nesutikimą atlikti įskaitymą. Šie įrodymai leidžia spręsti apie šalių santykių pašlijimo datą bei įsitikinti, jog tai lėmė būtent Ieškovo piktybiškumas. Taip pat teikiamas ieškovo ir atsakovo pasirašytas 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo aktas, kuriame nėra įtvirtinta 2021 m. lapkričio 19 d. paskola 800 Eur sumai, nors akte nurodytos skolos net nuo 2018 m. Šis įrodymas leidžia pagrįstai įsitikinti atsakovo teiginiais apie tai, kad ginčo suma 800 Eur net keletą metų neegzistavo, o kaip paskola ieškovo pradėta traktuoti tik šalių santykiams pašlijus.
16. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo pareigą pateikti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Jei priimtų šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą naujais aspektais, kurie nebuvo pateikti ir tiriami pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą. Kita vertus, tokie įrodymai lemtų naujų aplinkybių nagrinėjimą, o tai taip pat neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies normos.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant skundžiamo sprendimo pagrįstumą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, abiem šalims įrodymai žinomi, dėl jų argumentus pateikė abi šalys, todėl priimami.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai ir tuo pagrindu ieškovui iš atsakovo priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Ieškovas 2021 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 800 Eur į jo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurota „avansas už paslaugas“ (DOK-39501).
21. Atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2021 m. lapkričio 19 d. buvo 433,61 Eur, 2022 m. sausio 6 d. – 563,88 Eur (DOK-590, sąskaitos išrašas); į šią sąskaitą 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovas pervedė 800 Eur, iš kurių 600 Eur 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovas pervedė advokatų kontorai, rengusiai jo skyrybų dokumentus, o 2021 m. lapkričio 23 d. bankas nusirašė 114,66 Eur pagal kredito sutartį.
22. Ieškovas 2025 m. balandžio 18 d. pareikalavo atsakovo iki 2024 m. gegužės 20 d. grąžinti 800 Eur paskolą ir sumokėti 154,91 Eur palūkanų, apskaičiuotų taikant 7,95 proc. palūkanų normą nuo negrąžintos 800 Eur sumos už 889 dienas (nuo paskolos suteikimo iki reikalavimo grąžinti 2024-04-18) (DOK-39501).
23. Atsakovo sutuoktinė I. V. 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Ž. S. M. dėl santuokos nutraukimo, 2021 m. lapkričio 19 d. jai išrašyta sąskaita už teisines paslaugas 600 Eur sumai (DOK-46071, 2 t. 4, 5 l.).
24. Tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo ankstesni paskolų santykiai (DOK-39501, DOK-35177).
25. 2019 m. spalio mėn. pertvarkius MB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 17 d. ieškovas ir atsakovas su sutuoktine tapo šios bendrovės akcininkais: ieškovui – 51 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, o atsakovui ir jo sutuoktinei – 49 proc. akcijų. Atsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2024 m. gegužės 6 d., prieš tai direktore buvo jo sutuoktinė I. V. (DOK-445, 2 t. 41, 42-43, JAR 2025-01-24 išrašas, Liteko bylos kortelės 2025-01-24 įvykis).
26. Ieškovas ginčo laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Šios įmonės vadovu jis buvo nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., o akcijų savininkas nuo 2013 m. gegužės 27 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (JAR 2025-01-03 išrašai, 2 t. 46-53, 54-61 l., Liteko bylos kortelės 2025-01-24 įvykis).
27. Atsakovas 2018 m. sausio 1 d. buvo sudaręs neterminuotą neatlygintinų paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikė neatlygintines konsultacijas UAB (duomenys neskelbtini) susijusių su jo naudojama įranga suvirinimo srityje.
28. UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 4 d. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) susitarė teikti atlygintinas konsultavimo suvirinimo klausimais kainas pagal pridedamą kainoraštį (DOK-39501).
29. Ieškovas 2023 m. kovo 22 d. el. laiške atsakovui rašė, kad jie yra aptarę „kabančią R. 44 880 Eur skolą ir 800 Eur skolą“ (laiško 8,9 punktai) (DOK-1014, 2 t. 68-69 l.). Atsakovo atsakymo į šį laišką nėra.
30. Atsakovas 2021 m. spalio 26-28 d. dalyvavo EWM mokymuose Vokietijoje dirbti su įvairiais produktais suvirinimo srityje (DOK-46155); turi magistro laipsnį medžiagų ir suvirinimo inžinerijos srityje, baigęs įvairius kvalifikacinius kursus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl sutarties kvalifikavimo
32. Apelianto teigimu, ieškovas paskolinių santykių neįrodė, neįvardijo esminės tariamos paskolos sutarties sąlygos – paskolos termino; mokėjimo pavedimas nepagrindžia paskolos teisinių santykių, o įrodo priešingas aplinkybes – paslaugų sutarties egzistavimą, to ieškovas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
33. CK 6.870 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų.
34. Ieškovas turėjo įrodyti, jog paskolą suteikė, o atsakovas, norėdamas paneigti, kad pinigus gavo kaip paskolą, turėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, t. y. kad pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu arba kad pinigus grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).
35. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
36. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2021 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 800 Eur į jo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „Avansas už paslaugas“. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. paskolintus 800 Eur atsakovas panaudojo kaip avansą už advokato paslaugas savo skyrybų byloje, todėl taip ir prašė mokėjimo paskirtyje įrašyti. Po to, kai ieškovas 2021 m. lapkričio 19 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 800 Eur, atsakovas po dviejų dienų, 2021 m. lapkričio 22 d., pervedė 600 Eur advokatų kontorai, kuri teikė teisines paslaugas dėl atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 6 d. gautas pareiškėjų I. V. ir R. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CBP-6803).
38. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, jog lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui, nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą.
39. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jis teikė konsultavimo paslaugas ieškovui kaip fiziniam asmeniui. Ieškovo bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta „avansas už paslaugas“, paslaugų teikimo sutartis sudaryta žodžiu, atsakovas teikė ieškovui supažindinimo su specifine suvirinimo įranga paslaugas. Teismas neįvertino ieškovo sutuoktinės paliudijimo, jog ieškovas (kartais su ja kartu) vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir atsakovas teikdavo jos vyrui konsultacines paslaugas. Apeliantas vertina kaip neobjektyvią teismo išvadą, kad ieškovui nebuvo poreikio mokėti R. V. kaip fiziniam asmeniui už konsultavimo paslaugas suvirinimo klausimais. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakovo vadovautą bendrovę atsakovu kaip fiziniu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
40. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini) sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis už konsultacijas, įrangos bei medžiagų testavimą (1 t. 39-42 l.).
41. Tarp apelianto kaip fizinio asmens ir UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 2 d. sudaryta neatlygintinė paslaugų sutartis, sutarties objektas – konsultacijos (1 t. 72-74 l.). Sutartį pasirašė atsakovas ir UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einantis direktoriaus pareigas R. Č..
42. Ieškovas 2021 m. lapkričio mėnesį nebuvo nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė yra UAB (duomenys neskelbtini) (2 t. 46-61, 54-55 l.). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) mažasis akcininkas.
43. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas nėra pateikęs nei sąskaitos ieškovui už suteiktas paslaugas, nei kokio nors įrodymo, kad buvo pareikalavęs ieškovą apmokėti už neva atsakovo suteiktas paslaugas, nei jis turėjo teisę asmeniškai, kaip fizinis asmuo, verstis tokia konsultacine veikla 2021 m.
44. Atlygintines konsultavimo paslaugas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) teikė UAB (duomenys neskelbtini), o ne atsakovas kaip fizinis asmuo. Atsakovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. darbuotojas, kurį su darbdaviu sieja darbo teisiniai santykiai, iš UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo darbo užmokestį už atliekamas darbo funkcijas. Tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarius konsultavimo paslaugų ar kitas sutartis ir atsakovui, kaip UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojui, teikiant UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams konsultavimo paslaugas, UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaito už tokias paslaugas su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo darbdavys, sumoka atsakovui darbo užmokestį.
45. Duomenys apie juridinio asmens dalyvius patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai buvo ir ieškovas, ir atsakovas (1 t. 33 l.). Įvertinus aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios atlygintinę paslaugų teikimo sutartį už konsultacijas, įrangos bei medžiagų testavimą, kad apeliantas kaip fizinis asmuo ir UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 2 d. buvo sudarę neatlygintinę paslaugų sutartį, kurios objektas konsultacijos, ir nesant jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo teisę kaip fizinis asmuo teikti konsultacines paslaugas, bei nesant įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo prievolę sumokėti atsakovui už suteiktas paslaugas (išrašytos sąskaitos), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad poreikio mokėti savo verslo partneriui R. V. už konsultavimo paslaugas suvirinimo klausimais R. Č., kaip fiziniam asmeniui, negalėjo būti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovo ir atsakovo susitikimai vykdavo kaip akcininkų, o ne mokamų konsultacijų teikimo tikslais.
46. Apelianto teigimu, nei 2023 m. kovo 22 d. el. laiško (2 t. 68 l.) sakinyje „R. pazadejo per ateinanti balandzio menesi pervesti R. 800 eur. skola ir 1000 eur. per VIM reklamines uz MB (duomenys neskelbtini) nupirkima.“, nei kitame šio el. laiško tekste nėra jokių užuominų apie tikslinės paskolos sutartį ir paskolos datą. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad ši el. laiške minima paskola yra susijusi su 2021 m. lapkričio pavedimu „Avansas už paslaugas“. Priešingai, minėtame el. laiško sakinyje aiškiai įvardyta, kad tai lėšos „už MB (duomenys neskelbtini) nupirkimą“. Vertindamas šį įrodymą, teismas išėjo už ieškinio ribų, nes el. laiško 8 ir 9 punktuose nurodytus duomenis apjungė į vieną teiginį, sudarydamas klaidingą įspūdį, neva 800 Eur suma yra „kabanti“ atsakovo skola ieškovui. 8 punkte nėra jokių duomenų, kad ši skola „kabėtų“, ir kad tai atsakovo skola ieškovui. Minėtame 8 punkte aiškiai matyti, kad tai VIM (UAB (duomenys neskelbtini)) skola R. Č.. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip subjektyvų apelianto nurodomo elektroninio laiško turinio interpretavimą.
47. Ieškovo 2023 m. kovo 22 d. elektroninio laiško, adresuoto apeliantui (2 t. 68 l.) 8 punkte aiškiai nurodoma: „R. pazadejo per ateinani balandzio menesi pervesti R. 800 eur. skola ir 1000 eur. per VIM reklamines uz MB (duomenys neskelbtini) nupirkima“. Šiame laiške kartu su 800 Eur skola nurodoma ir kita skola – 1 000 Eur už MB (duomenys neskelbtini) nupirkimą, kuri nesusijusi su 800 Eur. Lingvistiškai įvertinus sakinio struktūrą, matyti, kad akivaizdžiai nurodytas jungtukas „ir“, kuris apjungia dvi nesusijusias aplinkybes. Be to, šiame elektroniniame laiške nėra nurodoma, jog 800 Eur yra UAB (duomenys neskelbtini) skola.
48. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo aktą ir teigia, kad jame tarp gausybės ieškovo paskolų atsakovui, 800 Eur „skola“ neegzistuoja. Apelianto vertinimu, šis dokumentas iš esmės paneigia ieškinio dalyko egzistavimą.
49. 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo akte (DOK-6820) nurodoma paskolos R. V.: 2018 m. liepos 2 d. – 20 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 23 d. – 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. – 10 000 Eur, 2018 m. gruodžio 18 d. – 10 000 Eur, 2019 m. birželio 3 d. – 40 000 Eur, 2019 m. liepos 2 d. – 40 000 Eur. Skolų suderinimo aktas pasirašytas apelianto, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus, ir ieškovo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) investuotojo/akcininko.
50. Iš byloje pateiktų paskolos sutarčių, sudarytų ieškovo (paskolos davėjo) ir atsakovo (paskolos gavėjo) 2018 – 2019 metais, matyti, kad visų paskolos sutarčių pagrindu atsakovui buvo suteiktos tikslinės paskolos, skirtos gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai ir remontui: 2018 m. liepos 2 d. paskolos sutartimi suteikta 20 000 Eur paskola (1 t. 87 l.), 2018 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartimi – 10 000 Eur paskola (1 t. 75 l.), 2018 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi – 10 000 Eur paskola (1 t. 81 l.), 2018 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartimi – 10 000 Eur paskola (1 t. 95 l.), 2019 m. birželio 3 d. paskolos sutartimi – 40 000 Eur paskola (1 t. 102 l.), o 2019 m. liepos 2 d. paskolos sutartimi suteikta 40 000 Eur tikslinė paskola ir gamybinio pastato rekonstrukcijai bei emontui, ir gamybinės įrangos įsigijimui (1 t. 103 l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2019 m. spalio 28 d. nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir atsakovui, kaip bendrovės akcininkams, žinoma aplinkybė, kas yra statinio savininkas. Taigi, ieškovo, kuris yra bendrovės akcininkas, paskolintų lėšų kitam akcininkui paskirtis – rekonstruoti ir remontuoti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį gamybinį pastatą.
51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. skolų suderinimo akte nėra nurodyta 800 Eur tikslinė paskola, nereiškia, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir šios paskolos atsakovas neturi grąžinti. Šiame akte nurodomos sumos vienu ar kitu atveju yra susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) arba būtent santykiais, susijusiais su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi skolų suderinimo aktą pasirašė ieškovas kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o apeliantas – UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, o ne kaip fiziniai asmenys.
52. Apeliantas nurodo, kad ieškovas „paskolą“ sukonkretino įvardydamas ją kaip tikslinę, skirtą apmokėjimui už atsakovo santuokos nutraukimą, tačiau ieškinyje nuo šios versijos lyg ir bandė atsiriboti, teigdamas, kad apie atsakovo santuokos nutraukimą nieko nebežino. Teismas nepaisė, kitų ieškovo tikrovės neatitinkančius teiginius paneigiančių įrodymų, t. y. į bylą pateiktas įrodymas (2 t. 23-25 l.) ieškovo žinutė atsakovui per susirašinėjimų platformą „Messenger“, kuria ieškovas siunčia teismo nutartį dėl atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas kelis kartus patvirtino, nutarties nematęs, apie santuokos nutraukimą nieko nežinojęs. Apelianto teigimu, teismas šį faktą šiurkščiai ignoravo, ir pamiršdamas pirminę ieškovo keltą tikslinės paskolos versiją, padarė išvadą neva 800 Eur paskola buvo suteikta dviem tikslais: 600 Eur – už teisines paslaugas, o likusi dalis – nusirašyta banko kaip kreditas su palūkanomis. Teismas perėmė iš ieškovo įrodinėjimo pareigą ir pats pagrindė, kad paskola skirta kredito dengimui, išėjo už ieškinio ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia paskolos sutarties suteikimo fakto. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų tik nustatė aplinkybę, kad iš gautų 800 Eur apeliantas netrukus 600 Eur pervedė advokatų kontorai, o kitą dalį nurašė bankas kaip kreditą su palūkanomis.
53. Apeliantas nesutinka su teismas išvada, kad paskolų teikimas nėra ieškovo pragyvenimo šaltinis ir tikėtina, kad jis gana nedidelę sumą pervedė, mokėjimo paskirtyje nurodydamas kaip avansą už paslaugas. Byloje pateiktas didelis kiekis paskolos sutarčių ir vekselių patvirtina apie nuolatinį ieškovo paskolų teikimą atsakovui už palūkanas, ir kad tai vienas iš pagrindinių ieškovo pragyvenimo šaltinių. Šie apelianto argumentai atmetami.
54. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir dirba UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu. Byloje esančios paskolos sutartys, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų tarpusavio santykiais, nesudaro pagrindo teiginiui, kad paskolų teikimas yra vienas iš pagrindinių ieškovo pragyvenimo šaltinių. Be to, tarp akcininkų susiklostę paskolų teisiniai santykiai nepaneigia atsakovo prievolės grąžinti ieškovui 800 Eur skolą.
55. Apeliantas nurodo, kad teismas nepaisė kitų įrodymų, kurie paneigia ieškovo teiginius ir patvirtino, kad jis įžūliai melavo ir piknaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (2 t. 24-25 l.): ieškovas žinute per „Messenger“ atsakovui siuntė teismo nutartį dėl atsakovo santuokos nutraukimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu kelis kartus tvirtino, nutarties nematęs ir apie santuokos nutraukimą nieko nežinojęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti argumentai nepaneigia aplinkybės, kad 800 Eur buvo pervesti kaip paskola, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl paskolos grąžinimo termino
56. Apelianto teigimu, ieškovas neįvardijo esminės tariamos paskolos sutarties sąlygos – paskolos termino.
57. CK 6.53 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Taip pat ir CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.
58. Įvertinus teisinį reglamentavimą, laikytina, kad viena paskolos grąžinimo termino nenurodymas nepaneigia fakto, kad ginčo piniginės lėšos atsakovui buvo perduotos.
Dėl teismų praktikos taikymo
59. Apeliantas teigia, kad teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Ieškinyje buvo cituojama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-425-253/2017, kurioje Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad „norint paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta“. Tačiau akivaizdu, kad tokia pareiga atsakovui gali kilti tik tuo atveju, kai ieškovas pateikia įrodymus dėl paskolos sutarties egzistavimo. Taip pat ieškinyje cituojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015) sąmoningai praleidžiant esminę jos dalį – cituojamos taisyklės taikomos tik tokiu atveju, kai pavedime aiškiai nurodoma mokėjimo paskirtis – paskola. Cituojama taisyklė apie atsakovo pareigą paneigti paskolos sutarties egzistavimą gali būtų taikoma tik tais atvejais, kai ieškovas pateikia įrodymus, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-366-567/2024 teismas laikė neįrodyto paskolos suteikimo fakto, t. y. faktiškai pervesta suma neatitinka paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1006-777/2024 buvo spendžiama dėl santykių kvalifikavimo esant nurodytai pavedimo paskirčiai „avansas“. Teismas darė išvadą, kad iš į bylą pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog pavedimo paskirtis nurodyta „avansas“. Tai reiškia, jog, atlikdamas pavedimą, ieškovas aiškiai nurodė, jog piniginės lėšos atsakovei pervestos kitu, ne tarpininkavimo sutarties pagrindu“.
60. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškovas 2021 m. lapkričio 19 d. paskolino atsakovui 800 Eur sumą, skirtą sumokėti už teisines paslaugas. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-366-567/2024 vertinimo apeliantas nenurodo šioje nutartyje pateikto aiškinimo, kad pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1006-777/2024 vertinimo teismas vertino minėtoje byloje, kad šalys neįrodė egzistavus nei pirkimo-pardavimo, nei tarpininkavimo teisinius santykius. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog 800 Eur atsakovui buvo paskolinti.
Dėl įrodymų vertinimo
61. Apelianto teigimu, teismas būdamas šališkas neatsižvelgė į įrodinėjimo taisykles, visiškai neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus arba vertino juos tik selektyviai.
62. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
65. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
66. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
67. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
68. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 268,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, išlaidas grindžia 2025 m. kovo 24 d. sąskaita už teisines paslaugas, ataskaita dėl suteiktų teisinių paslaugų ir 2025 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymu (2025-03-28 DOK-7879).
69. Ieškovo 2 268,75 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui priteisiama 2 268,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 268,75 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.