Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. U.-T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U.-T. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl skolos priteisimo ieškovei A. U.-T. iš atsakovės Ž. P.. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nurodytais laikotarpiais atsakovei paskolino iš viso 9 635,78 Eur dydžio sumą, o atsakovė į raginimus grąžinti paskolintus pinigus nereagavo ir liko skolinga ieškovei. Ieškovė įrodinėjo tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius, juos grindė 2010-11-09 – 2011-11-15, 2012-07-26 – 2012-08-22, 2013-05-29 – 2013-11-15, 2013-08-27– 2014-12-22, 2015-01-08 – 2015-06-05 laikotarpiais atliktais bankų mokėjimų pavedimais bei šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenimis. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti nurodytą skolą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės Ž. P. 1 739,62 Eur skolą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė iš atsakovės buvo pasiskolinusi 1 739,62 Eur sumą, kildinamą iš ieškovės 2014-12-22 banko mokėjimo pavedimo atsakovei, kuriuo pervesta 1 000 Lt (t. y. 289,62 Eur), bei 2015-01-08 banko mokėjimo pavedimo, kuriuo pervesta 1 950 Eur suma, tačiau iš šios sumos teismas paskola pripažino tik 1 450 Eur sumą. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų šalys apeliacine tvarka neginčija. Apeliaciniu skundu ieškovė A. U.-T. nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir teigia, kad ieškovei nepagrįstai nepriteista papildoma 1 737,72 Eur (6 000 Lt) skolos dalis. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti, apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Visų pirma, apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybe, jog į bylą nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2013‑05-29 iki 2013-11-15 pervedė atsakovei 1 716,40 Eur. Apeliaciniame skunde iš nurodyto laikotarpio apeliantė remiasi 2013-10-04 atliktu mokėjimo pavedimu. Iš byloje esančio AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 257 duomenų nustatyta, kad 2013‑10‑04 A. U.-T. pervedė atsakovei Ž. P. 5 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“ (elektroninės bylos t. 1, b. l. 57). Šie duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumos pervedimą atsakovei minėtu laikotarpiu. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad rašytiniai įrodymai pagrindžia tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius ne tik skundžiamame sprendime nustatytų 2014-12-22 ir 2015‑01‑08 mokėjimų atveju, bet ir 2013-10-04 (5 000 Lt) bei 2014-08-27 (1 000 Lt) atliktų tarpbankinių pervedimų pagrindu dėl bendros 1 737,72 Eur (6 000 Lt) sumos. Apeliantė teigia, kad teismas minėtų rašytinių įrodymų nepagrįstai neįvertino.Įstatymas numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Tad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Esant šioms sąlygoms konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Viena iš apeliantės nardomų paskolintų sumų – 2013‑10-04 pervesta 5 000 Lt suma – yra didesnė nei tuo metu galiojusioje CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta 2 000 Lt sumos riba, tad sutarčiai dėl tokios paskolos taikytinas ir įstatymo numatytas privalomas rašytinės sandorio formos reikalavimas. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinių paskolos sutarčių dėl apeliantės nurodomų sumų. Tad ieškovė paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsnis).

Apeliantė, akcentuoja, kad 2013-10-04 banko mokėjimo pavedimo, kuriuo atsakovei pervesta 5 000 Lt suma, mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, jog tai yra paskola. Teismų praktikoje pažymima, kad mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą galėtų būti pagrindas pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑351/2013). Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, norint paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovės ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu ir tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškovės reikalavimus faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis).Atsakovė Ž. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai pervestos sumos buvo naudojamos įmonės veikloje arba buvo mokamas atsakovei kaip atlyginimas, priedai arba dividendai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, pasisakydama, be kita ko, ir dėl 2013-10-04 pervedimu jai pervestų lėšų laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai siekia prisiteisti sumas, kurios net nebuvo paskolintos. Atsakovė neneigė, jog ji pinigus gavo. Tačiau pirmosios instancijos teisme 2016-10-19 teismo posėdžio metu atsakovė Ž. P. paaiškino, kad šiuo ir kitais mokėjimais tarp šalių buvo pasidalyti įmonės dividendai, bendrai uždirbti pinigai už 2013 m., ji rėmėsi ir byloje esančio 2015-05-13 ieškovės elektroninio laiško turiniu apie ieškovės atliktus pervedimus (2016-10-19 teismo posėdžio garso įrašas Nr.­­ 1: 30 min. 30 sek. – 35 min. 15 sek.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, taip pat yra išaiškinęs, kad pinigų sumokėjimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet įvairių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.). Tad, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad sprendžiant, ar apeliantės apeliaciniame skunde nurodomuose mokėjimo dokumentuose nurodytos lėšų perdavimo atsakovei paskirtys suteikia pagrindą vertinti, jog pinigus atsakovė gavo kaip paskolą, įsipareigodama juos grąžinti, būtina pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes įvertinti ir visumą byloje esančių įrodymų apie šalių tarpusavio santykius ir susiklosčiusią lėšų pervedimo praktiką. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. U.-T. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė. Nustatyta, kad 2011-01-07 darbo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės Ž. P., atsakovė priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. U.-T. 2015‑06‑17 įsakymu už gerus darbo rezultatus atsakovės pareigybė pakeista į direktorės pavaduotojos pareigybę. Atsakovė minėtoje įmonėje dirbo iki 2015-08-27 ir buvo atleista iš darbo. Byloje šalių nurodytos aplinkybės bei byloje esantys šalių susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad ieškovę ir atsakovę siejo glaudūs ir draugiški santykiai, jos bendradarbiavo verslo veikloje. Byloje ieškovės nurodytais laikotarpiais atsakovei atliktuose banko mokėjimo pavedimuose buvo nurodomos įvairios lėšų pervedimo paskirtys: „pervedimas“, „sąskaitos papildymas“, „paskola“. Ginčo laikotarpiu vykusio šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šalys aptardavo įmonės finansinę veiklą, lėšų paskirstymą. Byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šalių banko sąskaitų išrašų bei mokėjimo nurodymų duomenys patvirtina buvus atvejus, kai lėšos būdavo pervedamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ieškovei, kaip įmonės dividendai arba atsiskaitymams skirtos lėšos, ir po to lėšos būdavo pervedamos į atsakovės sąskaitą. Tai sudaro pagrindą vertinti kaip pagrįstus atsakovės teiginius apie buvusį verslo veikloje bendrai uždirbtų pinigų pasidalijimą.Minėtų bylos duomenų kontekste pažymėtina, kad iš byloje esančių bankų sąskaitų išrašų bei mokėjimo nurodymų nustatyta, jog 2013‑10-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB DNB banko sąskaitos į ieškovės A. U.-T. AB SEB banko sąskaitą pervesti 5 000 Lt atsiskaitymams (elektroninės bylos t. 1, b. l. 163, 168; t. 5, b. l. 22). Apeliantės nurodomas 5 000 Lt lėšų pervedimas atsakovei atliktas tą pačią dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų apie šalių tarpusavio santykius, bendrus verslo interesus bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės ir atsakovės banko sąskaitų vykusius lėšų pervedimus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog nurodyta 5 000 Lt suma, banko mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant „paskola“, 2013‑10-04 atsakovei buvo pervesta ne paskolos teisinių santykių pagrindu (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Kadangi nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog įrodytas atsakovės įsipareigojimas šias lėšas ieškovei grąžinti, kaip esminis paskolos sutarties elementas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis atmesta pagrįstai.

Dėl 2014-08-27 pervestos 1 000 Lt (289,62 Eur) sumos priteisimo.

Apeliantė taip pat teigia, kad nepagrįstai nepriteista 2014-08-27 banko mokėjimo nurodymu atsakovei paskolinta 1 000 Eur suma. Šį apeliacinio skundo argumentą ieškovė iš esmės grindžia aplinkybe, kad atsakovė Ž. P. šią paskolą pripažino 2016-10-19 teismo posėdžio metu. Ieškovės A. U.-T. AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad 2014-08-27 atlikti du lėšų pervedimai atsakovei Ž. P. po 500 Lt, mokėjimo paskirtyse nurodant „paskola“ (elektroninės bylos t. 1, b. l. 28). Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovės pozicija dėl nurodyto lėšų pervedimo prieštaringa. Atsiliepime į ieškinį atsakovė 2014-08-27 iš ieškovės AB SEB banko sąskaitos atlikto 1 000 Lt pervedimo, paskirtyje įvardyto kaip paskola, nepripažino buvus jai suteikta paskola, kadangi nebuvo atsakovės įsipareigojimo grąžinti pervestą pinigų sumą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad 1 000 Lt buvo pervestas kaip paskola 2014-12-22 atsakovei atliktu banko mokėjimo pavedimu. Tačiau iš 2016-10-19 teismo posėdžio protokolo (garso įrašo) nustatyta, kad atsakovė, duodama paaiškinimus apie ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2014‑12-04, nurodė, jog šiuo laikotarpiu jai buvo pervesta 1 000 Lt paskola. Atsakovė Ž. P. teismui patvirtinto ir pripažino, jog paskola buvo gauta 2014-08-27, taip pat patvirtino, jog paskolos negrąžino (2016-10-19 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1: 55 min. 14 sek.).Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pažymi nurodžiusi, jog skola ieškovei sudaro tik 1 000 Lt, taip pat pabrėžia, kad atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 1 000 Lt pasiskolino 2014‑12‑22 ir ne anksčiau. Tačiau iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ji ne tik pripažino, jog 2014-12-22 1 000 Lt buvo pervesti kaip paskola, tačiau papildomai pagrindė, jog tai patvirtina 2014-12-22 susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenys dėl prašymo paskolinti 1 000 Lt ir AB DNB banko sąskaitos išrašas, jog tokia suma pervesta į atsakovės sąskaitą. Tuo tarpu minėto teismo posėdžio metu atsakovė Ž. P. paaiškinimus davė dėl kitos lėšų pervedimo datos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo remtis atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės nurodytais teiginiais, kad atsakovė teismo posėdžio metu neteisingai suprato ir paaiškino 1 000 Lt skolos atsiradimo aplinkybes, nes neturėjo ir nematė kompiuterinėje laikmenoje buvusių 2014‑08‑27 mokėjimo pavedimų ir jų paskirties. Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuria nustatomi bylai reikšmės turintys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1-2 dalys). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).Iš 2016-10-19 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovės Ž. P. paaiškinimai dėl 2014‑08‑27 pervestų lėšų buvo aiškūs ir konkretūs. Atsakovė nurodė, kad dėl paskolos grąžinimo termino nebuvo susitarusios, ji buvo paprašiusi paskolinti 1 000 Lt ir tokią sumą ieškovė jai pervedė. Be to, atsakovė pati nurodė, kad lėšų pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, jog tai paskola, o lėšos buvo pervestos per du kartus – po 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dėl konkretaus laikotarpio ir konkrečią datą įvykusio lėšų pavedimo atsakovės Ž. P. byloje duoti parodymai buvo detalūs, taip pat atitinka rašytiniuose įrodymuose (ieškovės banko sąskaitos išrašuose) užfiksuotus duomenis apie nurodomus lėšų pervedimus ir jų paskirtį, nenustatyta pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu. Atsakovės Ž. P. teismo posėdžio metu byloje duoti parodymai dėl 2014-08-27 pervestų lėšų paskirties atitinka ir patvirtina pačiuose mokėjimo nurodymuose užfiksuotą lėšų pervedimo paskirtį, kad tai yra paskola. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas išvadai, kad byloje pakankamai įrodymų konstatuoti, jog 2014‑08‑27 atlikti du lėšų pervedimai po 500 Lt patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Kadangi atsakovė byloje pripažino, kad šių pasiskolintų lėšų ieškovei negrąžino ir nepateikta duomenų, jog paskolintos lėšos ieškovei yra grąžintos, yra pagrindas negrąžintą 1 000 Lt (289,62 Eur) skolą priteisti ieškovei iš atsakovės.Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų dėl 2014-08-27 banko mokėjimo nurodymais pervestos bendros 1 000 Lt (289,62 Eur) sumos, dėl to netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir šią ieškovės ieškinio dalį atmetė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistą skolos sumą iki 2 029,24 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą patenkinta 21 procentas ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 199,87 Eur (951,76 Eur x 21 proc.); proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 553 Eur (700 Eur x 79 proc.) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, 98 straipsnis).Nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 750 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir pripažintinos pagrįstomis. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo 1 737,72 Eur (6 000 Lt) sumą, išnagrinėjus apeliacinį skundą tenkinta apie 17 procentų (289,62 Eur) šio reikalavimo. Atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 6,63 Eur žyminio mokesčio ir 127,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 134,13 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Duomenų apie atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, tad dėl jų paskirstymo nespręstina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-08 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 2 029,24 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 029,24 Eur sumą nuo 2015-09-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 199,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. U.-T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės A. U.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) 553,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai“.

Priteisti iš atsakovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. U.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 134,13 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.