- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- e2-366-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00677-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- D. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjo D. T. finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. T. prašė atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 82 744,46 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aderealis“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) bankroto byloje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. paskolos sutartimi paskolino UAB „Aderealis“ 140 787,65 Eur, pinigai buvo pervedami į įmonės banko sąskaitą. Prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumos bendrovė negrąžino. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas, nes pareiškėjas yra užsienio pilietis, nesupranta lietuvių kalbos, neišmano bankroto proceso, neturėjo visų dokumentų, pagrindžiančių finansinį reikalavimą.
3. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Aderealis“ nemokumo administratorė UAB „Draugo petys“ su pareiškėjo prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas yra buvęs bendrovės vadovas, kuriam buvo žinoma teisė iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. pareikšti finansinį reikalavimą, tačiau pareiškėjas dėl neobjektyvių priežasčių reikalavimą pareiškė tik 2024 m. sausio 26 d. Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratorei iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., tačiau dalį dokumentų perdavė tik 2024 m. sausio 10 d., o 2024 m. vasario 7 d. pakartotinai pateikė pakoreguotus dokumentus, įskaitant kreditorių sąrašą, kuriame nurodytas pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas. Pareiškėjo finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes paskolos suteikimo bendrovei faktas nebuvo deklaruotas, paskolos sutarties sudarymo metu įmonės teisinis statusas ir pavadinimas buvo „IĮ D. T.“ (individuali įmonė), t. y. tuo metu LUAB „Aderealis“ dar neegzistavo (individualios įmonės teisinis statusas ir pavadinimas pakeistas 2018 m. birželio 22 d.). Tikėtina, kad paskolos sutartis sudaryta atgaline data. Paskolos sutartį pasirašė pareiškėjas ir LUAB „Aderealis“ įgaliotas asmuo A. R. (A. R.), kuris pateikė 2018 m. vasario 7 d. LUAB „Aderealis“ vadovo D. T. pasirašytą įgaliojimą, nors, kaip minėta, LUAB „Aderealis“ tuo metu dar neegzistavo. A. R. nebuvo įmonės darbuotoju. Patikrinus individualios įmonės banko sąskaitas, paaiškėjo, kad pareiškėjas iki paskolos sutarties sudarymo pervedė įmonei 97 397 Eur, mokėjimo pavedimų paskirtis – „vertimas asmeninių lėšų“. Taigi, pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais, todėl negali būti patvirtintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti pareiškėjo 82 744,46 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Aderealis“ bankroto byloje.
5. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas yra buvęs LUAB „Aderealis“ vadovas, kuriam buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą įmonei ir pareigą per 15 dienų nuo 2023 m. liepos 18 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsitesėjimo 2023 m. liepos 27 d. perduoti įmonės nemokumo administratorei turtą ir įmonės dokumentus.
6. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie teisę per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo pareikšti savo finansinį reikalavimą. 2023 m. rugsėjo 20 d. ir pakartotinai 2024 m. vasario 26 d. pareiškėjui, kaip buvusiam įmonės vadovui, buvo paskirtos atitinkamai 300 Eur ir 600 Eur baudos už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą.
7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kalbos barjero, nes nustatė, kad pareiškėjas pasirašė lietuvių kalba sudarytus įmonės dokumentų perdavimo–priėmimo aktus. Pareiškėjas, nesuprasdamas kalbos, nesudarinėtų ir nepasirašinėtų dokumentų, juolab kad pareiškėjui atstovauja advokatas.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl finansinio reikalavimo nepateikimo laiku yra prieštaringi, nes pareiškėjas nurodė, jog neturėjo visų įrodymų, pagrindžiančių finansinį reikalavimą, tačiau neįvardijo, kaip, kokiu būdu vėliau gavo dokumentus, reikalingus finansiniam reikalavimui pagrįsti. Pareiškėjas ilgą laiką delsė perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei be pateisinamų priežasčių, už tai jam du kartus paskirtos baudos.
9. Pareiškėjas, turėdamas reikalavimo teisę į LUAB „Aderealis“, būdamas pakankamai atidus, kaip bendrovės vadovas, turėjo pateikti visą turimą informaciją apie savo reikalavimą per nustatytą terminą. Trūkstant dokumentų, pareiškėjas juos galėjo pateikti vėliau, kaip ir patikslinti finansinio reikalavimo dydį. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nenurodė objektyvių aplinkybių ar trečiųjų asmenų veiksmų, įtakojusių, jog teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, dėl to jam kilo teisinės pasekmės.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog visą laikotarpį nuo nemokumo bylos iškėlimo iki finansinio reikalavimo pareiškimo nemokumo administratorei dienos objektyviai neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti savo interesais. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai nepatvirtina svarbių priežasčių, realiai sutrukdžiusių pareiškėjui laiku įgyvendinti jo teises. Teismas taip pat nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, todėl priėjo išvadą, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo finansinį reikalavimą grindė 2018 m. vasario 21 d. tarp jo ir LUAB „Aderealis“, atstovaujamos A. R., 140 787,65 Eur paskolos sutartimi, banko sąskaitų išrašais, LUAB „Aderealis“ 2018 m. sausio 1 d.–2023 m. gruodžio 11 d. laikotarpio didžiąja knyga, kurioje nurodyta 82 744,46 Eur skola.
12. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 21 d. paskolos sutarties sudarymo metu ir A. R. 2018 m. vasario 7 d. suteikto įgaliojimo pasirašymo metu UAB „Aderealis“ neegzistavo, įgaliojimas nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre, vienintelis įgaliojimas bendrovės vardu buvo įregistruotas 2018 m. birželio 26 d. Nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 22 d. bendrovės teisinė forma buvo individuali įmonė „IĮ D. T.“, nuo 2018 m. birželio 22 d. individuali įmonė pertvarkyta į UAB „Aderealis“. Įmonės vadovu nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2023 m. liepos 27 d. (bankroto bylos iškėlimo) buvo pareiškėjas.
13. Taigi, paskolos sutarties sudarymo metu įmonės teisinė forma nebuvo pakeista iki UAB „Aderealis“ įregistravimo Juridinių asmenų registre (2018 m. birželio 22 d.) UAB „Aderealis“ neegzistavo kaip juridinis asmuo, todėl neturėjo jokių teisių ir pareigų, tuo labiau sudaryti paskolos sutartį su pareiškėju.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis prieš įmonės pertvarkymą sudarė paskolos sutartį su individualia įmone, nes buvo paskolinęs didelę pinigų sumą įmonei, siekė formaliai įtvirtinti teisinius santykius, jog būtų apsaugoti jo finansiniai interesai po įmonės pertvarkymo, niekaip nepaaiškina, kodėl paskolos sutartis ir įgaliojimas A. R. buvo sudaryti ne tuo metu buvusios individualios įmonės „IĮ D. T.“, o UAB „Aderealis“ vardu. Taip pat neaišku, kodėl A. R. įmonės vardu buvo įgaliotas sudaryti paskolos sutartį ir kaip jis yra susijęs su įmone, nes įmonės vadovu nuo jos įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškėjas. Teismas priėjo išvadą, kad, spręsdamas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, negali remtis pareiškėjo ir tuo metu neegzistuojančio juridinio asmens pasirašyta paskolos sutartimi.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų jo ir individualios įmonės „IĮ D. T.“ banko sąskaitos išrašus už 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. laikotarpį, nurodė, kad ne visi piniginių lėšų pavedimai, kuriuos pareiškėjas vertina, kaip paskolos suteikimo faktą, atlikti paties pareiškėjo. Dalis mokėjimo pavedimų (iš viso 17 896,65 Eur) atlikti individualios įmonės „IĮ D. T.“, mokėjimų paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“, todėl negalima spręsti, jog tarp individualios įmonės „IĮ D. T.“ skirtingų sąskaitų atlikti pervedimai patvirtina pareiškėjo suteiktą paskolą juridiniam asmeniui.
16. 2018 m. vasario 20 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad būtent paskolos sudarymo dieną paskolos gavėjas gavo 140 787,65 Eur paskolą (pervesta įvairiomis sumomis ir patvirtinta buhalterinės apskaitos), todėl teismas mokėjimo pavedimų, atliktų po paskolos sutarties sudarymo, nevertino, kaip patvirtinančių 140 787,65 Eur paskolos suteikimą. Nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. laikotarpiu pareiškėjas iš viso į individualios įmonės „IĮ D. T.“ sąskaitą pervedė 104 447,00 Eur, t. y. pervesta suma nesutampa su paskolos sutartyje nurodyta 140 787,65 Eur suma. Mokėjimo paskirtyse nurodyta „sąskaitos papildymas“ arba „vertimas asmeninių lėšų“, todėl tai nepatvirtina, kad piniginės lėšos buvo pervedamos kaip paskola.
17. Teismo vertinimu, byloje esantys banko išrašai, patvirtinantys nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. pareiškėjo atliktus mokėjimus įmonei, savaime negali būti pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neįrodo, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Jei pareiškėjas pervesdavo į įmonės sąskaitą pinigus kaip paskolą, tai būtent taip ir turėjo būti nurodyta atlikta ūkinė operacija (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), nes visos bendrovės ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir turi būti užregistruotos apskaitos registruose (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis). Paskolos sutartyje numatyta sąlyga, kad nurodyta suma pervesta įvairiomis sumomis ir patvirtinta buhalterinės apskaitos, tačiau tokie dokumentai nepateikti, o pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina pareiškėjo suteiktos paskolos bendrovei fakto, kadangi juose pateikti duomenys yra prieštaringi. Pats pareiškėjas 2024 m. sausio 10 d. pateiktame LUAB „Aderealis“ kreditorių sąraše nebuvo nurodęs savęs kreditoriumi, o nurodė tik 2024 m. vasario 7 d. patikslintame kreditorių sąraše, todėl ši aplinkybė sudarė teismui pagrindą abejoti minėtų dokumentų patikimumu.
18. Teismas iš LUAB „Aderealis“ didžiosios knygos 2023 m. gruodžio 11 d. išrašo nustatė, kad 2018 m. sausio 1 d.–2023 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu, 2018 m. vasario 21 d. duomenimis UAB „Aderealis“ skola pareiškėjui sudarė 140 787,65 Eur, o 2023 m. gruodžio 31 d. – 82 744,46 Eur. Bendrovė atliko pareiškėjui mokėjimus, kurių paskirtyje nurodoma „paskolos grąžinimas“, tačiau ir po paskolos sudarymo iki 2022 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pervesdavo bendrovei pinigus.
19. Taigi, vien nurodoma paskirtis „paskolos grąžinimas“ nepatvirtina paskolos suteikimo fakto, tuo labiau kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo koreguoti, o tai teismui sudarė pagrindą abejoti pateikiamų duomenų teisingumu.
20. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F formų ir jų užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių 4 punktą UAB „Aderealis“ turėjo pareigą pateikti mokesčių administratoriui duomenis apie iš pareiškėjo gautą paskolą, duomenis apie grąžintą paskolos dalį, tačiau tokie duomenys nepateikti. Pagal nurodytas taisykles juridinis asmuo privalėjo, pradėjus jo likvidavimo, bankroto, reorganizavimo ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti FR0711 formą už laikotarpį nuo kalendorinių metų pradžios iki minėtų procedūrų pradžios, tačiau tokia forma taip pat nebuvo pateikta, todėl ši aplinkybė paneigia pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog jo teikiami dokumentai patvirtina piniginių lėšų perdavimo faktą bendrovei.
21. Teismas nurodė, kad teismui nebuvo pateikti kiti pirminiai apskaitos dokumentai, išskyrus banko sąskaitos išrašus apie pareiškėjo atliktus mokėjimus bendrovei, kurių paskirtis nurodyta „sąskaitos papildymas“ arba „vertimas asmeninių lėšų“. Pateikta paskolos sutartis nepatvirtina suteiktos paskolos fakto, nes sudaryta neįgaliotų asmenų.
22. Teismo vertinimu, finansinės apskaitos duomenų dėl bendrovės įsipareigojimų grąžinti pareiškėjui gautas 140 787,65 Eur pinigines lėšas tikrumas nėra patvirtintas pirminiais apskaitos duomenimis, nors šių aplinkybių įrodinėjimo našta teko pareiškėjui, kuris kaip bendrovės vadovas, yra visiškai atsakingas už teisingą finansinės apskaitos tvarkymą, paremtą pirminiais apskaitos dokumentais.
23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių paskolos LUAB „Aderealis“ suteikimo faktą, nors teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina 140 787,65 Eur paskolos sutartyje nurodytos sumos pervedimo, todėl teismas nutarė netvirtinti įrodymais nepagrįsto pareiškėjo finansinio reikalavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atskirajame skunde pareiškėjas D. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjo atstovui nebuvo suteikta prieiga (nustatytas matomumas) prie elektroninės bylos ir jis negalėjo matyti kitos šalies ir teismo atliekamų veiksmų, dokumentų. Teismo dokumentai nebuvo įteikti pareiškėjui įprasta forma, todėl tai suvaržė pareiškėjo galimybes aktyviai dalyvauti procese ir teikti atsikirtimus, susipažinti su dokumentais.
24.2. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasirašė lietuvių kalba sudarytus dokumentų perdavimo–priėmimo aktus, nereiškia, jog pareiškėjas supranta lietuvių kalbą. Pareiškėjui profesionalios teisinės paslaugos gimtąja kalba buvo pradėtos teikti tik 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje, todėl aplinkybė, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, nėra susijusi su pareiškėjo galimybėmis laiku pateikti finansinį reikalavimą, juolab kad teisinės paslaugos buvo teikiamos pareiškėjui dėl paskirtos baudos. Teismas nepranešė apie galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis, visas bankroto procesas vyksta lietuvių kalba, todėl pareiškėjas nežinojo savo teisių ir pareigų. Nemokumo administratorė neinformavo jo apie turimą finansinį reikalavimą.
24.3. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas teismui paaiškino, jog dokumentus, patvirtinančius finansinį reikalavimą, įskaitant paskolos sutartį, gavo iš buhalterės. Pareiškėjas negalėjo savo finansinio reikalavimo grįsti vien tik banko sąskaitos išrašais, nes toks elgesys būtų nesąžiningas, pailgintų bylos nagrinėjimo laiką.
24.4. Teismas nepagrįstai nepatvirtino pareiškėjo finansinio reikalavimo, nors įmonės skolos pareiškėjui likutis atsispindi įmonės balansuose, t. y. įmonė nuolat fiksavo pareiškėjo atliekamus mokėjimo pavedimus. Paskolos suteikimo faktą patvirtina ir banko sąskaitos išrašai, kuriuose užfiksuota, jog pareiškėjas pervedė įmonei iš viso 153 171 Eur, tačiau teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino.
24.5. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, nors pačiam teismui kilo abejonių dėl mokėjimo paskirčių sąsajų su paskolos suteikimo faktu, o nemokumo administratorė nekvestionavo mokėjimų paskirtyse nurodomų žodžių junginių, kuriuos pareiškėjas, nemokėdamas lietuvių kalbos, naudojo, kaip banko sistemos automatizuotus tekstus. Svarbu ne tai, kas yra parašyta mokėjimo paskirtyje, o tai, kaip tai atsispindi įmonės sąskaitoje.
24.6. Teismo argumentai dėl paskolos nedeklaravimo yra nepagrįsti, nes pareiškėjas nežinojo, o pasamdyta buhalterė dėl nežinomų priežasčių šios pareigos neįvykdė. Aplinkybė, kad paskolos suteikimo faktas nedeklaruotas mokesčių administratoriaus sistemoje, nepaneigia, jog paskola buvo suteikta.
24.7. Aplinkybė, kad paskolos suteikimo metu individuali įmonė nebuvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, nepaneigia paskolos suteikimo fakto, nes bendrovė perėmė visus individualios įmonės įsipareigojimus, toliau gavo paskolas iš pareiškėjo ir dalį jų grąžino. Bendrovė naudojosi paskolos lėšomis, patvirtino paskolos sutarties galiojimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Aderealis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Draugo petys“, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. Pareiškėjo atstovui advokatui D. P. prieiga prie LUAB „Aderealis“ bankroto bylos buvo suteikta (nustatytas matomumas) 2023 m. gruodžio 28 d., o pačiam pareiškėjui – nuo bankroto proceso pradžios, todėl pareiškėjas ir jo atstovas yra gavę visą su bankroto procesu susijusią informaciją, įskaitant dokumentus, susijusius su finansinio reikalavimo tvirtinimu.
25.2. Pareiškėjo argumentai dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo priežasčių yra nepagrįsti, nes pareiškėjas žinojo apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, pareigą perduoti turtą ir dokumentus, teisę pareikšti finansinį reikalavimą, nemokumo administratorė ne kartą bendravo su pareiškėju telefonu, elektroniniu paštu, siuntė jam pranešimus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, pareiškėjui du kartus buvo paskirtos baudos už pareigų nevykdymą. Dalis pareiškėjo finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių, patvirtinta LUAB „Aderealis“ bankroto byloje, pareiškėjas dalyvavo ir balsavo kreditorių susirinkimuose, todėl apelianto argumentai dėl termino praleidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.
25.3. Pareiškėjo finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas teikė koreguotus įmonės dokumentus, nepaaiškino jų koregavimo priežasčių. Tikėtina, kad dokumentų perdavimas buvo specialiai vilkinamas, siekiant tinkamai pakoreguoti dokumentus, jog juose atsispindėtų skola pareiškėjui.
25.4. 2019–2021 m. bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitose nebuvo fiksuota skola pareiškėjui, todėl aplinkybė, kad Juridinių asmenų registrui neteiktose individualios įmonės 2014–2018 m. ataskaitose nurodoma įmonės skola pareiškėjui, nepatvirtina, jog tokia skola iš viso egzistuoja.
25.5. 2018 m. vasario 21 d. paskolos sutartyje aiškiai nurodyta, kad 140 787,65 Eur paskola turi būti pervesta ir patvirtinta buhalterinės apskaitos, tačiau jokie dokumentai iki 2018 m. neperduoti. 2014–2020 m. įmonės sąskaitos išrašuose užfiksuota, kad pareiškėjas pervedė įmonei 97 397 Eur. Paskolos sutartyje nenumatytas grynųjų pinigų įnešimas, todėl nėra galimybės patikrinti grynųjų pinigų kilmės ir paskirties, pervedant juos į įmonės sąskaitą per banko skyrius ar bankomatus. 2020–2023 m. kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir įmonės sąskaitos išrašai patvirtina, kad pareiškėjas paimdavo pinigus iš įmonės kasos ir tas pačias paimtas sumas įnešdavo į įmonės banko sąskaitą. 2014–2018 m. įmonės sąskaitų analizė patvirtina, kad įmonė praktiškai negavo jokių pajamų ir aktyviai veiklos nevykdė, atsiskaitymus gaudavo grynaisiais pinigais arba į pareiškėjo sąskaitas, o vėliau pareiškėjas gautas lėšas pervesdavo į įmonės sąskaitą. Pareiškėjas įmonės lėšas naudojo ne įmonės komercinei ūkinei veiklai vykdyti, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjui yra pareikštas ieškinys dėl 62 646,56 Eur žalos atlyginimo įmonei. Paskolos suteikimo faktas nebuvo deklaruotas ir mokesčių administratoriaus sistemoje, todėl visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu.
25.6. Prie pareiškėjo finansinio reikalavimo yra pateiktas vienintelis įmonės buhalterinis dokumentas – didžiosios knygos išrašas. Pareiškėjas ilgą laiką delsė perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratorei, jų perdavimo momentas atitinka pareiškėjo finansinio reikalavimo pateikimo momentą, didžioji knyga už 2014–2018 m. laikotarpį neperduota, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas delsė perduoti įmonės dokumentus, galimai siekdamas juos atitinkamai pakoreguoti.
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis galimai buvo sudaryta atgaline data, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sutartis sudaryta tuo metu, kai UAB „Aderealis“ dar neegzistavo. Taigi, paskolos sutartis sudaryta ir įgaliojimas sudaryti paskolos sutartį su įmone nesusijusiam asmeniui išduotas tuo metu neegzistuojančios UAB „Aderealis“ vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
27. Nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 22 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota individuali įmonė „IĮ D. T.“. 2018 m. birželio 5 d. sprendimu individualios įmonės savininkas D. T. nusprendė pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę būdu 2018 m. birželio 22 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Aderealis“.
28. 2014 m. liepos 1 d.–2018 m. vasario 20 d. laikotarpiu pareiškėjas iš savo sąskaitos į individualios įmonės „IĮ D. T.“ sąskaitą pervedė iš viso 104 447 Eur, pervedimo paskirtyse nurodant „sąskaitos papildymas“ arba „vertimas asmeninių lėšų“.
29. 2018 m. vasario 21 d. tarp D. T. ir UAB „Aderealis“, atstovaujamos A. R., sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pareiškėjas paskolino įmonei 140 787,65 Eur. Paskolos sutarties 1.1.1 punkte nurodyta, kad paskolos sutarties sudarymo dieną paskolos gavėja UAB „Aderealis“ gavo iš paskolos davėjo D. T. 140 787,65 Eur paskolą (pervesta įvairiomis sumomis ir patvirtinta buhalterinės apskaitos).
30. Juridinių asmenų registrui teiktuose UAB „Aderealis“ balansuose nurodyta, kad įmonės mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 2019 m. buvo 43 417 Eur, 2020 m. – 22 502 Eur, 2021 m. – 32 989 Eur.
31. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Aderealis“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Draugo petys“. Nutartimi buvęs įmonės vadovas D. T. įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Įmonės kreditoriams nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pareikšti finansinius reikalavimus. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.
32. 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. vasario 26 d. nutartimis pareiškėjui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, buvo paskirtos atitinkamai 300 Eur ir 600 Eur baudos už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pareiškėjas dalį LUAB „Aderealis“ dokumentų perdavė nemokumo administratorei 2024 m. sausio–vasario mėn.
34. 2024 m. sausio 26 d. pareiškėjas pateikė nemokumo administratorei prašymą patvirtinti 82 744,46 Eur finansinį reikalavimą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
35. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo 2014–2017 m. UAB „Aderealis“ balansus. Šiais įrodymais apeliantas grindžia aplinkybę, kad jo suteikta paskola atsispindi įmonės balansuose.
36. Atsakovės nemokumo administratorė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė dokumentus:
36.1. 2024 m. sausio 26 d. D. T. reikalavimas;
36.2. 2024 m. vasario 26 d. nemokumo administratoriaus prieštaravimai dėl šio reikalavimo;
36.3. 2024 m. kovo 12 d. papildomi pareiškėjo paaiškinimai;
36.4. 2024 m. kovo 26 d. nemokumo administratoriaus papildomi paaiškinimai;
36.5. 2023 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo atstovo prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos;
Žemesnės instancijos teismas
36.6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartis;
36.7. elektroninės civilinės bylos Nr. eB2-857-779/2024 kortelė;
36.8. elektroninės civilinės bylos Nr. eB2-857-779/2024 dokumentai;
Žemesnės instancijos teismas
36.9. elektroninės civilinės bylos Nr. eB2-857-779/2024 dokumentai;
36.10. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. lydraštis;
36.11. elektroninės civilinės bylos Nr. eB2-1668-779/2024 kortelė ir 2024 m. vasario 27 d. nutartis;
36.12. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. lydraštis;
36.13. 2024 m. vasario 27–28 d. nemokumo administratoriaus elektroniniai laiškai;
36.14. pareiškėjo informavimo įrodymai;
36.15. 2023 m. rugsėjo–gruodžio mėn. pareiškėjo elektroniniai laiškai;
Žemesnės instancijos teismas
36.16. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis;
36.17. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis;
36.18. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartis;
36.19. 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimų registracijos lapai;
36.20. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartis;
36.21. 2024 m. sausio 10 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kreditorių ir debitorių sąrašai;
36.22. 2024 m. vasario 7 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kreditorių ir debitorių sąrašai;
36.23. VĮ Registrų centro savitarnos puslapis;
36.24. VĮ Registrų centro finansinių ataskaitų teikimo puslapis;
36.25. 2020 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys;
36.26. 2021 m. finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys;
36.27. banko sąskaitos išrašai;
36.28. kasos pajamų orderiai (pirkėjų);
36.29. kasos išlaidų orderiai (pareiškėjo);
36.30. išplėstinis JAR išrašas su istorija;
36.31. 2018 m. vasario 7 d. įgaliojimas A. R.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių dokumentų didžioji dalis (procesiniai dokumentai) jau yra šioje arba pagrindinėje LUAB „Aderealis“ bankroto byloje, o kiti įrodymai – išrašai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis (EPP sistema)).
38. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
39. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti nauji įrodymai yra 2014–2017 m. UAB „Aderealis“ balansai, kuriuos pareiškėjas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina.
40. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, teisėjų kolegija nepriima nemokumo administratorės pateiktų įrodymų, nes apeliacinės instancijos teismas gali naudotis LITEKO duomenimis, kuriuose yra nemokumo administratorės teikiami nauji įrodymai, o išrašai iš EPP sistemos iš esmės atitinka LITEKO duomenis.
Dėl pareiškėjo advokato prieigos prie elektroninės bylos
41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto procesines teises, nes nesuteikė prieigos apelianto atstovui prie elektroninės bylos Nr. eB2-1668-779/2024, kurioje išnagrinėtas apelianto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad apelianto atstovui advokatui D. P. prie LUAB „Aderealis“ bankroto bylos Nr. eB2-857-779/2024, kuri taip pat nagrinėjama elektronine forma, buvo suteikta prieiga (nustatytas bylos matomumas) dar 2023 m. gruodžio 29 d. LUAB „Aderealis“ nemokumo administratorė įmonės bankroto byloje pateikė 2024 m. vasario 27 d. prašymą netvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, kurį pareiškėjas nemokumo administratorei pateikė 2024 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė išskirti pareiškėjo D. T. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą į atskirą civilinę bylą, t. y. Nr. eB2-1668-779/2024, ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jo prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą. 2024 m. vasario 27 d. nutartis išsiųsta pareiškėjui EPP būdu ir LUAB „Aderealis“ nemokumo administratorei, įpareigojant nutartį įteikti pareiškėjui. 2024 m. vasario 27 d. nemokumo administratorė elektroniniais laiškais išsiuntė pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui advokatui D. P. 2024 m. kovo 26 d. pareiškėjo advokatas D. P. elektronine forma vedamoje byloje Nr. eB2-1668-779/2024, nurodydamas šį bylos numerį, pateikė paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo.
42. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto procesines teises, nesuteikdamas prieigos apelianto atstovui prie civilinės bylos Nr. eB2-1668-779/2024. Akivaizdu, kad jei apelianto atstovas nežinotų apie klausimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrimą į kitą bylą ir išskirtoje byloje esančių dokumentų turinio, tai jis 2024 m. kovo 13 d. paaiškinimus ir įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-9291) teiktų į pagrindinę LUAB „Aderealis“ bankroto bylą, tačiau nurodytus paaiškinimus ir įrodymus apelianto atstovas pateikė į išskirtą bylą, nurodydamas konkretų išskirtos bylos numerį. Byloje nėra duomenų, kad iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantas ar jo atstovas informavo pirmosios instancijos teismą, kad jiems yra nežinomi ar nematomi kokie nors procesiniai dokumentai išskirtoje byloje. Pagal LITEKO duomenis pareiškėjui ir jo atstovui yra suteikta prieiga (nustatytas matomumas) prie pagrindinės LUAB „Aderealis“ bankroto bylos ir išskirtos civilinės bylos dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo. Taigi, pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie nemokumo administratorės pateiktus prieštaravimus dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, apie šio prašymo išskyrimą nagrinėti į kitą bylą, kurioje apelianto atstovas pateikė paaiškinimus ir įrodymus dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl apelianto argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (ne)pažeidimo
43. Atskirajame skunde apeliantas pareiškė, kad pirmosios instancijos teisme prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl mokėjimo paskirčių sąsajų su paskolos suteikimo faktu, o nemokumo administratorė nekvestionavo mokėjimų paskirtyse nurodomų žodžių junginių, kuriuos pareiškėjas, nemokėdamas lietuvių kalbos, naudojo, kaip banko sistemos automatizuotus tekstus.
44. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
45. Nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui.
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka, nes nenustatė tam būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybes dėl mokėjimo paskirčių sąsajų su paskolos suteikimo faktu, mokėjimų paskirtyse nurodomų žodžių junginių, kuriuos pareiškėjas naudojo, kaip banko sistemos automatizuotus tekstus, galima pagrįsti rašytiniais dokumentais, išdėstant argumentus teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme (taip pat ir apeliacinės instancijos teisme).
47. Be kita ko, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apie jo galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis lietuvių kalba vykstančiame bankroto procese, todėl pareiškėjas nežinojo savo teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CPK, nei JANĮ nėra numatyta teisė rašytinio proceso tvarka vykstančiuose teismo posėdžiuose bankroto procese dalyvaujantiems byloje asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, užtikrinti vertėjo paslaugas ir nėra nustatyta teismo pareiga rašytinio proceso tvarka išaiškinti procesines teises dalyvaujantiems byloje asmenims.
48. Taigi, nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamai nenustatė faktinių aplinkybių.
49. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti tinkamai išspręsta, remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų rašytiniais paaiškinimais.
50. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas, o apelianto procesinė teisė teikti procesinius dokumentus ir rašytinius įrodymus pakankamai užtikrina jo teisę būti išklausytam teismo procese.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo
51. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi, asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.
52. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
53. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
54. Nei CPK, nei JANĮ (anksčiau ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
56. Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
57. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).
58. Nustatyta, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti LUAB „Aderealis“ bankroto byloje. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas be svarbių priežasčių.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą susiejo su nutarties iškelti bankroto bylą priežiūros institucijos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) interneto svetainėje paskelbimu. Taigi, teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo ir jos įsiteisėjimo momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Toks reguliavimas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti juridinio asmens bankroto proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, informavimą laiku, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą. Taigi, tinkamas ir objektyvus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos pateikimas apie bendrovę, kuriai iškelta bankroto byla, šių duomenų išviešinimas, sudaro prielaidas veiksmingam ir operatyviam bankroto procesui, taip pat užtikrinamos suinteresuotų asmenų teisės ir interesai.
60. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent apeliantas turi įrodyti, kad buvo rūpestingas, domėjosi skolininkės padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti finansinio reikalavimo laiku. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas yra buvęs LUAB „Aderealis“ vadovas, todėl apie bankroto bylos iškėlimą įmonei ir teisę pareikšti finansinį reikalavimą jam buvo žinoma nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nes pagal LITEKO duomenis nustatyta, jog apeliantas yra EPP naudotojas, prie LUAB „Aderealis“ bankroto bylos, tvarkomos elektronine forma, prieiga jam buvo suteikta (nustatytas bylos matomumas) 2023 m. birželio 14 d., apeliantas teikė atsiliepimą į pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą, jam 2023 m. liepos 18 d. EPP būdu buvo išsiųsta nutartis iškelti įmonei bankroto bylą,
61. Pagal LITEKO ir AVNT viešai teikiamus duomenis nustatyta, kad informacija apie nutarties iškelti LUAB „Aderealis“ bankroto bylą priėmimą 2023 m. liepos 18 d. ir jos įsiteisėjimą 2023 m. liepos 27 d. buvo paskelbta AVNT interneto svetainėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, terminas, iki kada LUAB „Aderealis“ kreditoriai turėjo teisę pateikti savo finansinius reikalavimus įmonės nemokumo administratorei, baigėsi 2023 m. rugpjūčio 28 d. Apeliantas su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą į LUAB „Aderealis“ nemokumo administratorę kreipėsi tik 2024 m. sausio 26 d., t. y. beveik 5 mėnesius praleidęs JANĮ 41 straipsnyje nustatytą terminą.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, turintis reikalavimą į skolininką, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis, nes priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, svarbumas yra siejamas su rūpestingumo pareiga domėtis asmens, kuriam ketinama pareikšti finansinį reikalavimą, turtine padėtimi. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę savo finansinį reikalavimą pareikšti per įstatyme nustatytą terminą, nes pareiškėjas yra buvęs LUAB „Aderealis“ vadovas ir jam buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, jam du kartus buvo paskirtos baudos už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei.
63. JANĮ 41 straipsnyje nustatytas terminas negali vienareikšmiškai eliminuoti kreditoriaus teisės įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į skolininką vėliau, tačiau įstatyme nustatytas terminas skatina kreditorius operatyviai įgyvendinti savo teises ir siekti operatyvaus juridinio asmens bankroto proceso. Nagrinėjamu atveju terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas pažengusioje atsakovės LUAB „Aderealis“ bankroto proceso stadijoje (likvidavimo procedūra vykdoma nuo 2023 m. gruodžio mėn.). Apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis, žinodamas apie bankroto bylos iškėlimą įmonei ir teisę per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos pateikti nemokumo administratorei savo finansinį reikalavimą ir jo pagrindimo dokumentus, iki nustatyto termino 2023 m. rugpjūčio 28 d. nepateikė nemokumo administratorei finansinio reikalavimo.
64. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti jis praleido, nes nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta bankroto proceso teisinių aspektų. Nustatyta, kad apeliantas ne tik pasirašė lietuvių kalba sudarytus įmonės dokumentų 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. vasario 7 d. perdavimo–priėmimo aktus, bet ir teikė lietuvių kalba surašytą atsiliepimą į pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą. Be to, iš LUAB „Aderealis“ bankroto bylos nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėn. atstovauja advokatas, tačiau prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas tik 2024 m. sausio 26 d. Pareiškėjo iš darbo teisinių santykių kilęs 2 707,50 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Aderealis“ bankroto byloje buvo patvirtintas pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. dalyvavo ir balsavo pirmajame pakartotiniame LUAB „Aderealis“ kreditorių susirinkime. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą jis nepateikė dėl lietuvių kalbos ir (ar) teisinių aspektų nežinojimo.
65. Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir jos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą buvo nustatyta asmenų teisė pareikšti finansinius reikalavimus, o pareiškėjui – pareiga per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti įmonės nemokumo administratorei dokumentus ir turtą, t. y. ši pareiga turėjo būti įvykdyta iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą dokumentų dalį perdavė 2024 m. sausio 10 d. Kartu su kitais dokumentais pareiškėjas perdavė įmonės kreditorių sąrašą, kuriame pareiškėjo finansinis reikalavimas nebuvo nurodytas. Apeliantas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl apie finansinio reikalavimo turėjimą jam tapo žinoma vėliau, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl objektyvių ir nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neįtikėtina, kad apeliantui, kaip ilgalaikiam UAB „Aderealis“ vadovui, negalėjo būti žinoma apie paskolos sutarties pagrindu turimą 82 744,46 Eur finansinį reikalavimą į jo paties vadovaujamą įmonę. Apelianto argumentai, kad jis nepateikė finansinio reikalavimo per įstatymo nustatytą terminą, kadangi jis neturėjo visų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliantas konkrečiai nenurodė, iš kur vėliau gavo finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Už įmonės dokumentų neperdavimą apeliantui du kartus buvo paskirtos baudos, nes pareiškėjas įmonės dokumentus delsė perduoti beveik pusę metų nuo pareigos atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas reikalavimo teisę į LUAB „Aderealis“, būdamas pakankamai atidus, kaip bendrovės vadovas, turėjo pateikti visą turimą informaciją apie savo reikalavimą per nustatytą terminą, tačiau to nepadarė. Taigi, apeliantas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nenurodė objektyvių aplinkybių, turėjusių įtakos termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimui, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas finansinio reikalavimo nepatvirtinimo pasekmes.
67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, remdamasis išdėstytais motyvais, prieina išvadą, kad apeliantas yra praleidęs terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Aderealis“ bankroto byloje pareikšti, o jo nurodytos priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, negali būti pripažįstamos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra buvęs skolininkės vadovas, terminas praleistas žymiai ir pažengusioje įmonės likvidavimo dėl bankroto stadijoje. Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti apeliantui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
Dėl finansinio reikalavimo
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas buvo savarankiškas pagrindas pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas ir tuo pagrindu, nes jis nėra pagrįstas įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
69. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
70. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
71. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
72. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
73. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo 82 744,46 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Aderealis“ bankroto byloje. Apelianto, kuris buvo LUAB „Aderealis“ vadovu, teigimu, jo finansinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas, nes jis yra pagrįstas įrodymais.
74. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
75. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nepatvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, kildinamo iš jo ir UAB „Aderealis“ 2018 m. vasario 21 d. sudarytos paskolos sutarties, pagrįsti išsamiu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad 140 787,65 Eur paskolos sutarties sudarymo metu UAB „Aderealis“ net neegzistavo. Pareiškėjo, kaip individualios įmonės „IĮ D. T.“ savininko, sprendimas pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę buvo priimtas 2018 m. birželio 5 d., o UAB „Aderealis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. birželio 22 d., t. y. po daugiau nei 4 mėnesių nuo 2018 m. vasario 21 d. paskolos sutarties sudarymo. Paskolos sutartį tuo metu neegzistuojančios UAB „Aderealis“ vardu sudarė A. R. 2018 m. vasario 7 d. įgaliojimo pagrindu, nors įgaliojimas veikti UAB „Aderealis“ vardu buvo išduotas 2018 m. birželio 26 d., t. y. po individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę. Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad 2018 m. vasario 21 d. paskolos sutarties sudarymo metu UAB „Aderealis“ negalėjo prisiimti jokių teisių ir pareigų pagal paskolos sutartį, nes tuo metu UAB „Aderealis“ neegzistavo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad paskolos sutartimi jis norėjo įteisinti paskolos suteikimo įmonei faktą, nepaaiškina, kodėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta su tuo metu veikiančia individualia įmone, o su neegzistuojančia uždarąja akcine bendrove, juolab kad sprendimas dėl individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę buvo priimtas po 4 mėnesių nuo paskolos sutarties sudarymo. Iš atskirojo skundo argumentų taip pat nėra aišku, kodėl paskolos sutartį neegzistuojančios UAB „Aderealis“ vardu sudarė A. R.
76. Paskolos sutarties formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
78. Pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
79. Pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad pagal paskolos sutarties nuostatas sutarties šalys susitarė, jog paskolos sutarties sudarymo dieną paskolos gavėja UAB „Aderealis“ gavo iš paskolos davėjo D. T. 140 787,65 Eur paskolą (pervesta įvairiomis sumomis ir patvirtinta buhalterinės apskaitos). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad paskolos sutarties sudarymo metu būtų pervedęs, kaip tai numatyta sutartyje, savo įmonei nurodytą paskolos sumą. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis iki 2022 m. rugsėjo 17 d. iš viso pervedė įmonei 153 171 Eur, tačiau pareiškėjas neginčijo pirmosios instancijos teismo paskaičiavimų, jis iki paskolos sutarties sudarymo buvo pervedęs įmonei tik 104 447 Eur, t. y. faktiškai pervesta suma neatitinka paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos. Taigi, pareiškėjas paskolos lėšų pervedimo faktą grindė savo banko sąskaitų išrašais, tačiau juose nurodytų įmonei pervestų lėšų suma nesutampa su paskolos sutartyje nurodyta suma, mokėjimo paskirtyse nenurodyta, jog lėšos yra skolinamos įmonei, o nurodyta, jog tai yra „sąskaitos papildymas“ arba „vertimas asmeninių lėšų“, todėl šių sumų pervedimas nepatvirtina paskolos suteikimo fakto.
80. Apelianto finansinio reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad LUAB „Aderealis“ po paskolos sutarties sudarymo Juridinių asmenų registrui teiktose finansinėse ataskaitose (balansuose) nebuvo nurodyta įmonės skola pareiškėjui. Pagal 2019–2021 m. balansų duomenis LUAB „Aderealis“ skolos kreditoriams už 2019 m. sudarė 43 417 Eur, 2020 m. – 22 502 Eur, o 2021 m. – 32 989 Eur, t. y. net bendros įmonės skolų sumos nesutampa su pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo suma. Įmonės skola pareiškėjui fiksuota tik 2023 m. gruodžio 11 d. išraše iš LUAB „Aderealis“ didžiosios knygos už 2018 m. sausio 1 d.–2023 m. gruodžio 11 d. laikotarpį, išraše taip pat nurodoma, kad įmonė atliko mokėjimus pareiškėjui, kaip skolos grąžinimą, nors ir po paskolos sutarties sudarymo iki 2022 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pervesdavo pinigus bendrovei. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nurodytu įmonės didžiosios knygos išrašu, nes jis prieštarauja kitiems pareiškėjo teiktiems dokumentams, t. y. 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. vasario 7 d. įmonės kreditorių sąrašams. Pareiškėjas nenurodė nemokumo administratorei perduotame pradiniame įmonės kreditorių sąraše savo finansinio reikalavimo, kurį vėliau nurodė patikslintame kreditorių sąraše. Didžioji knyga su pakoreguotais kreditorių finansinių reikalavimų duomenimis nemokumo administratorei perduota po pusės metų nuo pareiškėjui atsiradusios pareigos perduoti visus įmonės dokumentus. Apeliantas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl iškilo poreikis koreguoti prieš tai teiktą kreditorių sąrašą, todėl vien įmonės didžiosios knygos išrašas nepatvirtina paskolos suteikimo fakto, juolab kad joje nurodyti duomenys prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir paskolos sutarties sąlygai, pagal kurią paskolos suma turėjo būti pervesta paskolos sutarties sudarymo momentu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos suteikimo faktas taip pat turėjo būti deklaruotas mokesčių administratoriaus sistemoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Paskolos sutarties sudarymo faktas neatsispindi viešam registrui teiktose įmonės finansinėse ataskaitose ir apelianto akcentuojamuose banko sąskaitų išrašuose.
81. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog jis savo įmonei paskolino 140 787,65 Eur, o skolos likutis yra 82 744,46 Eur. Akivaizdu, kad, jei įmonė būtų gavusi iš jos vadovo paskolą, tai paskolos suteikimo faktas atsispindėtų jos buhalterinės apskaitos dokumentuose, paskolos suteikimo faktas būtų tinkamai išviešintas, deklaruotas. Atskirojo skundo argumentai nepagrindžia apelianto finansinio reikalavimo susidarymo aplinkybių. Vertindama pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą ir apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Be kita ko, nepaisant teismo aktyvumo pareigos bankroto byloje, CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
83. Apeliantas, teigdamas, kad jo finansinis reikalavimas yra pagrįstas, ir žinodamas apie jo vadovautos bendrovės turimus dokumentus, galinčius turėti įtakos pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimui, tokių dokumentų nepateikė. Toks apelianto elgesys patvirtina jo argumentų deklaratyvų pobūdį ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos, išsamiai įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo.
84. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
Dėl bylos procesinės baigties
85. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto ir nemokumo administratorės pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, rašytinio proceso tvarka nustatė esmines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Aplinkybė, kad nutarties motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes byla išnagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad apelianto nurodytos termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastys nėra svarbios ir negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti finansinio reikalavimo laiku, juolab kad byloje nėra duomenų, pateisinančių pareiškėjo elgesį ilgą laiką nesikreipti dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti finansinį reikalavimą dėl praleisto be svarbių priežasčių termino, kurio neatnaujino, turėjo teisę nenagrinėti šio finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau finansinio reikalavimo nepagrįstumą įvertino teisingai. Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
86. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė LUAB „Aderealis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Draugo petys“, nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.