Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjo D. T. finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aderealis“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „DRAUGO PETYS“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d. (1 t., b. l. 138–142).

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (5 t., b. l. 4–6), kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis nutartimis.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto (7 t., b. l. 99–100).

4. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas, ar D. T.) kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas patvirtinti jo 34 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo (bankroto) byloje (14 t., b. l. 140–150).

5. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. ?2-2029-807/2023 pagal ieškovės UAB „INEZA“ ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Aderealis“, D. T. ir E. T. (toliau – ir E. T.) dėl 37 247,92 Eur išankstinių mokėjimų (avanso) grąžinimo, 2 385,60 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis bei 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Minėtoje byloje šalys abipusių nuolaidų būdu pasiekė taikų susitarimą – 2023 m. gruodžio 27 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Šalys susitarė, kad: i) UAB ,,INEZA“ atsisako visų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų į atsakovę LUAB „Aderealis“ ir prašo teismo civiline bylą dėl šios dalies nutraukti. Ieškovė UAB ,,INEZA“ įsipareigojo nereikšti finansinio reikalavimo LUAB „Aderealis“ bankroto byloje dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir neprašyti jos įtraukti į LUAB „Aderealis“ kreditorių sąrašą; ii) ieškovė UAB „INEZA“ sutiko sumažinti civilinėje byloje pareikštą reikalavimą dėl išankstinių mokėjimų (avanso) grąžinimo iki 34 000 Eur, taip pat, sutiko atsisakyti visų kitų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dėl 2 385,60 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; iii) atsakovai D. T. ir E. T. sutiko ir įsipareigojo ne vėliau kaip per 8 mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, sumokėti ieškovei UAB „INEZA“ Taikos sutarties 2 punkte aptartą 34 000 Eur sumą, pervesdami pinigus į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą asmeniškai arba nurodydami tą atlikti tretiesiems asmenims, kurie turi galiojančių sutartinių įsipareigojimų atsakovams.

6. 2025 m. kovo 7 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu (prieštaravimais), prašydama netenkinti pareiškėjo 2025 m. vasario 10 d. prašymo ir netvirtinti jo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje (14 t., b. l. 138–139).

7. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 buvo nagrinėjamas UAB „INEZA“ ieškinys atsakovams LUAB „Aderealis“, D. T. ir E. T., prašant solidariai priteisti (grąžinti) avansą. Šalių sudarytoje Taikos sutartyje nurodyta, kad UAB „INEZA“ atsisako visų pareikštų reikalavimų į LUAB „Aderealis“. Tai reiškia, jog pasirašiusi Taikos sutartį, UAB „INEZA“ nebeturi reikalavimų į LUAB „Aderealis“, nes reikalavimų LUAB „Aderealis“ atžvilgiu atsisakė. Tačiau pagal Taikos sutartį, UAB „INEZA“ turi reikalavimo teisę į D. T. ir E. T. Taigi, būtent pareiškėjas turi prievolę UAB „INEZA“ pagal Taikos sutartį sumokėti 34 000 Eur ir tai nelaikytina skolos dengimu už bendrovę. Be to, 2025 m. vasario 4 d. vykdomajame rašte nurodyta, jog išieškotoja yra UAB „INEZA“, o skolininkai – D. T. ir E. T., t. y. vykdomajame rašte bendrovė, kaip UAB „INEZA“ skolininkė, nėra nurodyta.

8. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo 34 000 Eur finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą (15 t., b. l. 57–58). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei įrodymus dėl jo finansinio reikalavimo pagrįstumo (15 t., b. l. 59–60).

9. 2025 m. kovo 12 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą. Prašyme nurodyta, kad UAB „INEZA“ niekada nevykdė mokėjimų į asmenines D. T. ir E. T. sąskaitas, UAB „INEZA“ mokėjimus atliko būtent į bendrovės sąskaitą (15 t., b. l. 66–112).

10. 2025 m. kovo 24 d. pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus, kur papildomai nurodė, kad nemokumo administratorė bet kokiomis priemonėmis siekia neįtraukti pareiškėjo ar jo žmonos į bendrovės kreditorių sąrašą (15 t., b. l. 119–159).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi nepatvirtino pareiškėjo D. T. 34 000 Eur finansinio reikalavimo LUAB „Aderealis“ bankroto byloje.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 patvirtinta Taikos sutartis tarp ieškovės UAB ,,INEZA“ ir atsakovų D. T. ir E. T. Taikos sutartimi ieškovė UAB ,,INEZA“ atsisakė visų pareikštų reikalavimų į LUAB „Aderealis“ ir prašė teismo civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti. Ieškovė UAB „INEZA“ įsipareigojo nereikšti finansinio reikalavimo LUAB „Aderealis“ nemokumo (bankroto) byloje dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir neprašyti jos įtraukti į LUAB „Aderealis“ kreditorių sąrašą. Atsižvelgęs į minėtas Taikos sutarties sąlygas, teismas sutiko su nemokumo administratorės argumentais, jog pasirašius Taikos sutartį, UAB „INEZA“ nebeturi reikalavimų į LUAB „Aderealis“, nes reikalavimų LUAB „Aderealis“ atžvilgiu atsisakė.

13. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis yra aiški, konkreti ir aiškintina vienareikšmiškai, o iš jos turinio matyti, jog ieškovė UAB „INEZA“ atsisakė visų byloje buvusių pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovės LUAB „Aderealis“ atžvilgiu. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog patvirtinta Taikos sutartis yra pagrindas patvirtinti jo 34 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, yra nepagrįsti.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Taikos sutartimi D. T. ir E. T. sutiko ir įsipareigojo ne vėliau kaip per 8 mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti UAB „INEZA“ 34 000 Eur. Akivaizdu, jog pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra lygus jo prisiimtų įsipareigojimų pagal Taikos sutartį sumai. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 2025 m. vasario 4 d. išduotas vykdomasis raštas dėl patvirtintos ir neįvykdytos Taikos sutarties dalies, t. y. dėl 34 000 Eur ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtų 34 000 Eur už visą pradelstą sumokėti laikotarpį.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad patvirtinta Taikos sutartimi D. T. ir E. T. perėmė UAB „INEZA“ finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į LUAB ,,Aderealis“. Priešingai nei teigia pareiškėjas, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-2029-807/2023 UAB „INEZA“ atsisakė visų reikalavimų LUAB ,,Aderealis“ atžvilgiu, o išduotas vykdomasis raštas patvirtina, jog skolininkai yra D. T. ir E. T.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. UAB „INEZA“ visus mokėjimus atliko tiesiogiai į LUAB „Aderealis“ sąskaitą. Pareiškėjas, kaip buvęs bendrovės vadovas, priėmęs prievolę sumokėti skolą UAB „INEZA“, veikė išimtinai bendrovės interesais ir gindamas jos kreditorių interesus. Taigi, jis turi įstatyminę teisę reikšti finansinius reikalavimus bendrovės nemokumo byloje, nes jo veiksmais buvo apsaugoti tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesai. Tuo tarpu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kad prisiėmęs bendrovės finansinius įsipareigojimus UAB „INEZA“, jis neturi teisės reikšti finansinio reikalavimo bendrovei.

16.2. Pareiškėjas nemoka valstybinės kalbos ir prisiimdamas finansinius įsipareigojimus UAB „INEZA“, neturėjo advokato. Šios aplinkybės apribojo galimybes suprasti procesą ir atstovauti savo teisėms bei interesams teisme. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti jo finansinį reikalavimą, rėmėsi ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, o sprendimo formuluote, o tai reiškia, kad teismas nepakankamai įvertino esamą situaciją ir pareiškėjo teisių į teisingą teismą pažeidimą.

17. Atsiliepime į pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą LUAB „Aderealis“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad Taikos sutarties pagrindu bendrovės bankroto byloje galima patvirtinti pareiškėjo 34 000 Eur finansinį reikalavimą. Taikos sutartimi UAB ,,INEZA“ atsisakė visų pareikštų reikalavimų į LUAB „Aderealis“ ir prašė teismo civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti. Taip pat UAB „INEZA“ įsipareigojo nereikšti finansinio reikalavimo bendrovės nemokumo byloje dėl minėtoje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir neprašyti jos įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą. Taigi, remiantis Taikos sutarties sąlygomis, UAB „INEZA“ nebeturi jokių reikalavimų į bendrovę, nes reikalavimų bendrovės atžvilgiu atsisakė. Pasirašiusi Taikos sutartį, UAB „INEZA“ turi reikalavimo teisę į D. T. ir E. T.

17.2. Pareiškėjas pagal Taikos sutartį turi prievolę UAB „INEZA“ sumokėti 34 000 Eur ir tai nėra laikytina skolos dengimu už bendrovę. Be to, būtent pareiškėjas ir E. T. 2025 m. vasario 4 d. vykdomajame rašte nurodyti kaip skolininkai, tuo tarpu bendrovė nėra nurodyta.

17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į LUAB ,,Aderealis“ 34 000 Eur sumai patvirtina šalių pasirašyta Taikos sutartis ir vykdomasis raštas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turi teisę į finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė kitų argumentų, kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio patikrinusi, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų (ne)patvirtinimą nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

23. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2025 m. vasario 10 d. el. laišką; 2025 m. vasario 10 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; 2025 m. vasario 11 d. el. laišką; Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2025 m. vasario 4 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023; 2025 m. vasario 14 d. el. laišką; bendrovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 3 d.; 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. sausio 20 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. balandžio 19 d., 2022 m. kovo 16 d. lėšų pervedimo nurodymus.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai yra pateikti nagrinėjamoje byloje kartu su prašymu dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą (15 t., b. l. 66–112). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai pateikti įrodymai nepridedami prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

25. Vienas nemokumo byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnis).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

27. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 37 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas įtraukti jį į bendrovės kreditorių sąrašą su 34 000 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėjo reikalavimas buvo grindžiamas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023, kuria patvirtinta Taikos sutartis tarp ieškovės UAB „INEZA ir atsakovų D. T. bei E. T. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino pareiškėjo 34 000 Eur finansinio reikalavimo, konstatavęs, kad patvirtinta Taikos sutartimi UAB „INEZA“ atsisakė visų civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 buvusių pareikštų ieškinio reikalavimų bendrovės atžvilgiu, todėl pareiškėjas nelaikytinas UAB „INEZA“ 34 000 Eur finansinio reikalavimo bendrovei perėmėju ir atitinkamai nėra pagrindo patvirtinti jo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad būtent bendrovė buvo skolinga UAB „INEZA“, todėl pareiškėjas, kaip buvęs bendrovės vadovas, priėmęs prievolę sumokėti skolą už bendrovę, turi įstatyminę teisę pareikšti finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje.

29. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar gali būti tvirtinamas pareiškėjo 34 000 Eur finansinis reikalavimas, kildinamas iš Taikos sutarties.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismo patikrinta ir patvirtinta taikos sutartis sukuria jos šalims procesinius bei materialiuosius teisinius padarinius ir tampa vykdytinu dokumentu.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2029-807/2023 pagal ieškovės UAB „INEZA“ ieškinį atsakovams LUAB „Aderealis“, D. T. bei E. T. dėl išankstinių mokėjimų (avanso) grąžinimo ir palūkanų priteisimo, kuriuo ieškovė prašė: i) priteisti solidariai iš atsakovų 37 247,92 Eur išankstinių mokėjimų, 2 385,60 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovo piniginėmis lėšomis, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; ii) netenkinus minėto ieškinio reikalavimo, priteisti iš LUAB „Aderealis“ ir subsidiariai iš atsakovo D. T. 37 247,92 Eur išankstinių mokėjimų, 2 385,60 Eur palūkanų už naudojimąsi ieškovo piniginėmis lėšomis, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovės UAB „INEZA“ ir atsakovų D. T. bei E. T. pateiktą Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 8 d. Minėta Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad:

31.1. „<...> UAB „INEZA“ atsisako visų šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų į atsakovę BUAB „Aderealis“ ir prašo teismo šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Taip pat ieškovė UAB „INEZA“ įsipareigoja nereikšti kreditorinio reikalavimo BUAB „Aderealis“ bankroto byloje dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir neprašyti jo įtraukti į BUAB „Aderealis“ kreditorių sąrašą“ (1 punktas);

31.2. „<...> UAB „INEZA“ sutinka sumažinti civilinėje byloje pareikštą reikalavimą dėl išankstinių mokėjimų (avanso) grąžinimo iki 34 000 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių eurų), taip pat, sutinka atsisakyti visų kitų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų <...>“ (2 punktas);

31.3. „<...> Dmitry T. ir Elena T. sutinka ir įsipareigoja ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius po teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei UAB „INEZA“ šios Taikos sutarties 2 punkte aptartą 34 000 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių eurų) sumą, pervesdami pinigus į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą <...>“ (3 punktas) (15 t., b. l. 73–77).

32. Aptartų Taikos sąlygų (žr. šios nutarties 31 punktą) visuma įrodo, kad UAB „INEZA“, D. T. ir E. T. tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė ginčą, kuris sukūrė jiems tiek procesinius, tiek materialinius padarinius. UAB „INEZA“, pasirašiusi Taikos sutartį, atsisakė reikalavimo teisės į bendrovę dėl civilinėje byloje Nr. e2-2029-807/2023 pareikšto reikalavimo bei įsipareigojo nereikšti finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje ir neprašyti jos įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą, o D. T. ir E. T., įsipareigoję sumokėti UAB „INEZA“ 34 000 Eur skolą, tapo UAB „INEZA“ skolininkais pagal Taikos sutartį. Šią aplinkybę pagrindžia išduotas vykdomasis raštas dėl patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. dėl 34 000 Eur skolos ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos 34 000 Eur sumos už visą pradelstą sumokėti laikotarpį, išieškojimo iš skolininkų D. T. ir E. T. išieškotojai UAB „INEZA“ (15 t., b. l. 110–111).

33. Taigi, Taikos sutartimi ieškovei UAB „INEZA“ atsisakius bendrovės (BUAB „Aderealis“) atžvilgiu visų reikalavimų, o D. T. ir E. T. įsipareigojus UAB „INEZA“ sumokėti 34 000 Eur skolą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Taikos sutarties pagrindu apeliantas įgijo teisę reikšti 34 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės atžvilgiu. Apelianto samprotavimai apie tai, kad jis Taikos sutartimi prisiėmė bendrovės skolą UAB „INEZA“, neturi objektyvaus pagrindimo, o paremti išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu, o duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

34. Aplinkybė, kad UAB „INEZA“, atlikdama išankstinius mokėjimus, lėšas pervedė į bendrovės sąskaitą, gali įrodyti pervedimo faktą, tačiau tai savaime nepatvirtina pareiškėjo teisės Taikos sutarties pagrindu pareikšti 34 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje (CPK 185 straipsnis).

35. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia jo teisės Taikos sutarties pagrindu pareikšti 34 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų įvertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.