Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-06-11 · Civilinė byla Nr. e2A-65-1042/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-10-15Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-11
Bylos Nr.
e2A-65-1042/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04685-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
E. L., D. L.
Trečiasis asmuo
Luminor bank
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-65-1042/2025 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04685-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. L. ir apelianto (atsakovo) E. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-404-797/2024 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. L., D. L. (Z. D. testamentinei įpėdinei), trečiajam asmeniui Luminor bank, AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei V. L. dėl turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. L. ieškiniu prašė: 1) nutraukti V. L. (K.) ir E. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti sutuoktinių pavardes: „L.“ ir „L.“; 2) nustatyti sūnaus T. L. gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. L.; 3) nustatyti dukters E. L. gyvenamąją vietą kartu su motina V. L.; 4) priteisti iš atsakovo E. L. dukters E. L. išlaikymui po 250 eurų kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki E. L. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti V. L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės E. L. materialiniam išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės; 5) priteisti iš ieškovės V. L. sūnaus T. L. išlaikymui po 250 eurų kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki T. L. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti E. L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio T. L. materialiniam išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti tokią skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarką: šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Nei vienas iš tėvų negali daryti jokių niekuo nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais. Skyrium gyvenantis tėvas/motina apie savo ketinimą bendrauti su vaiku praneša su vaiku gyvenančiam tėvui/motinai iš anksto prieš 2 dienas ir suderina tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą: po santuokos nutraukimo V. L. nuosavybėn pripažinti šį turtą: 0.0846 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1p, bendras plotas 175,25 m2); pastatą - šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 m2); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina, yra 144 000 Eur, po eksperto įvertinimo 165 000 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (identifikavimo VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė - 4 500 Eur; vonios spintelė aukšta balta – 100,00 eurų vertės; kriauklės vonios spintelė – 300,00 eurų vertės; spintelė prie lovos – 50,00 eurų vertės; sulankstomas stalas – 20,00 eurų vertės; odinė sofa – 40,00 eurų vertės; mėlynos spalvos pufas – 10,00 eurų vertės; virtuvinis juodas laikrodis – 10,00 eurų vertės; spinta su dideliu veidrodžiu – 80,eurų vertės; batų dėžė su kabykla – 70,00 eurų vertės; batų dėžė (aukšta) –50,00 eurų vertės; apvalus rudas kilimas –20,00 eurų vertės; komoda (tamsios spalvos) – 20,00 eurų vertės; metalinė vonios spintelė – 10,00 eurų vertės; balta spintelė su veidrodžiu – 20,00 eurų vertės; maža vonios spintelė (baltos spalvos) – 10,00 eurų vertės; rudas sėdmaišis – 10,00 eurų vertės; gėlės su vazonais ir stovais – 50,00 eurų vertės; skalbimo mašina –350,00 eurų vertės; paspirtukas – 300,00 eurų vertės; dviratis „Panter“ – 50,00 eurų vertės; iš viso, turtas už 150 070,00 eurų. Po santuokos nutraukimo E. L. nuosavybėn pripažinti šį turtą: automobilį markės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – 1 000,00 eurų vertės; užuolaidos (pilkos ir juodos) – 20,00 eurų vertės; juoda ilga komoda –80,00 eurų vertės; dvi aukštos komodos – 80,00 eurų vertės; maža spintelė prie lovos – 50,00 eurų vertės; spinta su horizontaliu veidrodžiu – 50,00 eurų vertės; kilimas stačiakampis – 30,00 eurų vertės; medinė vonios dėžė – 20,00 eurų vertės; pakabinama vonios spintelė su veidrodžiu – 50,00 eurų vertės; rudas stalas – 40,00 eurų vertės; televizorius 1,07 m įstrižainės „Samsung“ – 100,00 eurų vertės; ilga juoda pakabinama lentyna – 40,00 eurų vertės; elipsinis treniruoklis „Kettler“ – 300,00 eurų vertės; suoliukas su svarmenimis - 100,00 eurų vertės; dvigulis čiužinys – 300,00 eurų vertės; juoda aukšta vonios spintelė – 30,00 eurų vertės; raudonas sėdmaišis – 20,00 eurų vertės; paspirtukas – 350,00 eurų vertės; dviratis – 200,00 eurų vertės; kompiuteris Lop top „Acer“ – 200,00 eurų vertės; elnio ragai – 100,00 eurų vertės; benzininis pjūklas „Stihl“ – 150,00 eurų vertės; galvučių lagaminas „Midori“ – 150,00 eurų vertės; suvirinimo aparatas „Honda“ – 150,00 eurų vertės; smūginis gręžtuvas „Bosch“ – 150,00 eurų vertės; džiovykla „Bosch“ – 600,00 eurų vertės; šaldytuvas - 150,00 eurų vertės; dujinė viryklė – 300,00 eurų vertės; mikrobangų krosnelė – 30,00 eurų vertės; virtuvinės spintelės 6 vnt. -100,00 eurų vertės; virtuvinis stalas ir 4 kėdės- 60,00 eurų vertės; žoliapjovė benzininė - 100,00 eurų vertės; trimeris benzininis –100,00 eurų vertės; 5 vaizdo ir garso kameras po 50 Eur už vnt., iš viso 250 eurų; rankinį dulkių siurblį 50 eurų; 3 dalių minkštą svetainės baldų komplektą, kaip derintą prie interjero ir užuolaidų 500 eurų vertės; iš viso turto už 6000,00 eurų; 8) priteisti iš ieškovės V. L. atsakovui E. L. 55 823,93 eurų piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, kurią ieškovė įpareigojama išmokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) E. L. ir V. L. prievolė Luminor bank AS Lietuvos filialui pagal 2013-05-31 kreditavimo sutartį Nr. 4205-2013-82695 (2023-09-18 dienai skolos likutis yra 32 422,15 Eur) nėra modifikuojama ir lieka solidari. Ieškovė V. L. įvykdys visą prievolę Luminor bank AS Lietuvos filialui pagal 2013-05-31 kreditavimo sutartį Nr. 4205-2013-82695 abiejų sutuoktinių vardu. Tuo atveju, jei E. L. įvykdys prievolę bankui už ieškovę, tai jis turės teisę reikalauti iš ieškovės tos sumos, kurią kreditoriui įvykdė už ją regreso tvarka; 10) nustatyti, jog sutuoktiniai gyvena skyrium ir bendro ūkio nebeveda nuo 2023-10-01; 11) pripažinti, jog 2013-05-13 pinigų dovanojimo sutartis, pasirašyta Z. D. ir E. L., yra nesudaryta ir negalioja; 12) priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš atsakovo.

2. Ieškovė nurodė, kad šeimoje gimė du vaikai: sūnus T. ir dukra E.. Atsakovas ilgą laiko tarpą piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Kartą atsakovas, būdamas neblaivus metė butelį į sūnų T., kuris pataikė į sieną ir sudužo, o šukės sužalojo sūnaus koją. Pažymėjo, kad ji su dukra išsikraustė iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes nebegalėjo daugiau kęsti tokio atsakovo elgesio, nuolat bijoti. Nurodė, kad atsakovas buvo sužalojęs ieškovę su žirklėmis sėdmenis, nes ji nesutiko taisyti roletų, sužalojimas buvo apie mėnesį, yra tai patvirtinantis įrašas, į policiją nesikreipė, tačiau nuolat kentė vyro agresyvų elgesį. Pažymėjo, kad sūnus jai sakė, kad tėvas žadėjo jam duoti 1000 Eur tam, kad jis pakeistų parodymus dėl jo sužalojimo ir sūnus tai padarė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutruktas, sūnus patikėjo tėvu, kad šis nebevartos alkoholio ir tėvas jam tapo svarbiu asmeniu. Sūnaus labai pasikeitė, tapo piktu, agresyviu, nes mato tokį tėvo elgesį. Sūnus ieškovei iš kapinių atnešė akmenį, padėjo po pagalve, su peiliu pareikalavo grąžinti jam kompiuterį, kurį ji paėmė iš sūnaus kaip bausmę už tai, kad pabėgo iš pamokų. Jos pastangos pakeisti sūnaus elgesį nedavė rezultatų, nes tėvas sūnų palaiko. Atsakovas su sūnumi vakare po 21-22 val. po to, kai ji su dukra jau eidavo miegoti, piktybiškai pradėdavo triukšmauti, ruošti maistą. Atsakovas ateidavo į miegamąjį, kuriame ji su dukra miegodavo, ir po 21 val. pasiūlydavo dukrai vykti į parduotuvę, nors ji jau būdavo lovoje, tada dukra, paskatinta tėvo, norėdavo vykti, ieškovė neleisdavo, nes vaikas jau turėdavo ilsėtis ir miegoti, todėl kildavo sumaištis, traumuojanti ją ir vaiką. Ieškovė teigė, kad vienuose namuose kartu su atsakovu nėra galimybės gyventi, nes atsakovas, kai būna neblaivus, matant dukrai, vaikšto po namus nuogas, išmokė tai daryti ir sūnų, kuris terasoje taip pat būna nuogas. Jai skaudu, kad iš jos tyčiojosi, engė, žemino, viską darė, kad jai namuose būtų kuo sunkiau gyventi. Pažymėjo, kad ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji neįvykdė duoto pažado gyventi su atsakovu. Prašė nepadalinti turto lygiomis dalimis, nes tai visiškai neatitiktų jos interesų, negalėtų name gyventi kartu su atsakovu, nes iš atsakovo patiria daug psichologinio, emocinio ir fizinio smurto. Po jų išsiskyrimo atsakovas tėvo pareigas atlieka, šiuo metu rūpinasi vaikais, ji veža ir mažąją dukrą pas tėvą. Ieškovės santykiai su sūnumi T. yra pašliję, sūnus su ja nebendrauja.

3. Atsakovas E. L. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė po santuokos nutraukimo ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 3/8 0,0846 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ kiemo terasos su įmontuotu kubilu, vertė – 54 000 eurų; automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 000 eurų; spintelę prie lovos – 50 eurų; sulankstomą stalą – 20 eurų; mėlynos spalvos pufą – 10 eurų; virtuvinį juodą laikrodį – 10 eurų; apvalų rudą kilimą – 20 eurų; komodą tamsios spalvos – 20 eurų; metalinę vonios spintelę – 10 eurų; mažą vonios spintelę (baltos spalvos) – 10 eurų; rudą sėdmaišį – 10 eurų; gėles su vazonais ir stovais – 50 eurų; paspirtuką – 300 eurų; dviratį „Panter“ – 50 eurų; dvigulę lovą – 200 eurų. Po santuokos nutraukimo atsakovui E. L. asmeninės nuosavybė teise priteisti: 5/8 0,0846 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo terasos su įmontuotu kubilu, vertė – 90 000 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1000 eurų; vonios spintelę aukštą, baltą – 100 eurų; kriauklės vonios spintelę – 300 eurų; odinę sofą – 200 eurų; spintą su dideliu veidrodžiu – 200 eurų; batų dėžę su kabykla – 70 eurų; batų dėžę aukštą – 50 eurų; baltą spintelę su veidrodžiu – 20 eurų; skalbimo mašiną – 350 eurų; užuolaidas pilkas ir juodas – 20 eurų; juodą ilgą komodą – 80 eurų; dvi aukštas komodas – 80 eurų; mažą spintelę prie lovos – 50 eurų; medinę vonios dėžę – 20 eurų; pakabinamą vonios spintelę su veidrodžiu – 50 eurų; rudą stalą – 40 eurų; televizorių Samsung 1,05 m įstrižainės – 100 eurų; ilgą juodą pakabinamą lentyną – 40 eurų; elipsinį treniruoklį Kettler – 300 eurų; dvigulį čiužinį – 300 eurų; juodą aukštą vonios spintelę – 30 eurų; raudoną sėdmaišį – 20 eurų; paspirtuką – 300 eurų; dviratį – 200 eurų; kompiuterį Lop top Acer – 100 eurų; elnio ragus – 100 eurų; džiovyklę Bosch – 400 eurų; šaldytuvą – 150 eurų; dujinę viryklę – 300 eurų; mikrobangų krosnelę – 30 eurų; virtuvines spinteles 6 vnt. – 100 eurų; virtuvinį stalą ir 4 kėdes – 60 eurų; žoliapjovę benzininę – 100 eurų; trimerį benzininį – 100 eurų; 5 vaizdo ir garso kameras sumontuotas ant namo – 250 eurų; rankinį dulkių siurblį – 50 eurų; trijų dalių minkštą svetainės baldų komplektą – 500 eurų. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu per mažai dėmesio skyrė ieškovei, ieškovė pradėjo nebegrįžti namo laiku ne tik naktimis, bet ir paromis. Nėra tikras, bet galbūt ji susirado kitą draugą. Dėl girtavimo paaiškino, kad jeigu jis nuolat gerdavo, tai į darbą nebūtų išėjęs, o jis dirbo ir dirba toliau. Sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, sutiko su vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo dydžiu. Nesutiko su nekilnojamojo turto padalijimu, prašė jį padalinti abiem natūra, nukrypti nuo lygių dalių pricipo, nes jis didesne dalimi savo asmeninėmis jam dovanotomis lėšomis 60 000 Lt prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl ieškovei turėtų tekti mažesnė turto dalis. Namas yra dalus, jame gali gyventi visi, vaikai turėtų tą pačią gyvenamąją vietą, bendrautų tarpusavyje. Kitaip namo padalinti negalima, nes abiejų turtinė padėtis neleistų sumokėti kompensacijų. Pažymėjo, kad nenori sau ieškoti kito būsto, nori gyventi name. Jei ieškovė nori parduoti visą namą ir sumokėti jam kompensaciją, tai ji galėtų parduoti jai priklausančią namo dalį, o neperkelti rūpesčius jam. Jei turtas atitektų ieškovei, jam reikėtų kilnojamojo turto tik automobilio, televizoriaus, paspirtuko, dviračio, kompiuterio, elnio ragų, rankinio dulkių siurblio.

Šalies argumentai

5. Atsakovė Z. D. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dėl dovanojimo sutarties atmesti, nes dovanojo savo vaikaičiui E. L. 60 000 litų, norėjo, kad jis įsigytų namą, o E. sutuoktinė V. žinojo, kad ji duos pinigų. Pinigų ji turėjo susitaupiusi, todėl dovanojo vaikaičiui. Ir dabar duotų, jei jam reikėtų pinigų, nes yra susitaupiusi.

6. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2023 m. sausio 3 d. buvo taikoma atvejo vadyba, nes dėl tėvo girtavimo ir netinkamo elgesio, sūnus buvo sužalotas 2022 m. gruodžio 28 d. neblaivaus tėvo, o 2023 m. balandžio 18 d. iš koordinatorės gautas pranešimas, kad socialinei darbuotojai apsilankius namuose, rastas E. L., girtaujantis 9 parą, iškviesti policijos pareigūnai jam nustatė 1,64 promilių girtumą. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog situacija yra pakitusi ir T. gyvenamoji vieta gali būti nustatoma su tėvu, o E. - su motina. Prašomas priteisti vaikams išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus, dėl bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių taip pat nėra.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl atsakovo netinkamo elgesio sutuoktinės atžvilgiu: psichologinio, fizinio smurto vartojimo, žeminimo, menkinimo, persekiojimo, alkoholio vartojimo. Abiejų sutuoktinių vardu turtas buvo įregistruotas, jis turėtų būti dalijamas lygiomis dalimis pagal ieškinį, išmokant piniginę kompensaciją atsakovui, nes atsakovas realiai dovanotų pinigų negavo, o dovanojimo sandoris buvo skirtas tam, kad bankas suteiktų didesnį kreditą. Turto padalijimas natūra abiem negalimas, nes šalys nesutaria, ieškovė negalėtų name gyventi, todėl neturėtų nei turto, nei pinigų. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies toje dalyje, kurioje atsakovas sutinka. Pažymėjo, kad namas yra dalus, todėl gali būti padalintas natūra abiem sutuoktiniams, nemokant kompensacijos, nes atsakovas negalėtų išmokėti kompensacijos. Abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi bankui.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės Z. D. atstovas prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, nes pinigai buvo perduoti atsakovui asmeniškai. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė E. L. ir V. L. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – L., L.. Tarpusavio išlaikymo nepriteisė. Nustatė nepilnamečio sūnaus T. L. gyvenamąją vietą su atsakovu E. L.. Priteisė iš ieškovės V. L. sūnaus T. L. išlaikymui po 250 eurų kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki T. L. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė E. L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio T. L. materialiniam išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės. Nustatė dukters E. L. gyvenamąją vietą su ieškove V. L.. Priteisė iš atsakovo E. L. dukters E. L. išlaikymui po 250 eurų kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki E. L. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė V. L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės E. L. materialiniam išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės. Nustatė skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką, t. y. šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Nei vienas iš tėvų negali daryti jokių niekuo nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina apie savo ketinimą bendrauti su vaiku praneša su vaiku gyvenančiam tėvui ar motinai iš anksto prieš 2 dienas ir suderina tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką. Nukrypo nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamąjį turtą, ieškovei V. L. mažinant nekilnojamojo turto dalį 17 377,20 Eur suma, ir padalino santuokos metu įgytą turtą. Priteisė atsakovui E. L. asmeninės nuosavybės teise: 0.0846 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su terasa ir kubilu, esančius (duomenys neskelbtini), 165 000 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1000 eurų; vonios spintelę aukštą, baltą – 100 eurų; kriauklės vonios spintelę – 300 eurų; odinę sofą – 120 eurų; spintą su dideliu veidrodžiu – 140 eurų; spintą su horizontaliu veidrodžiu – 125 eurų; batų dėžę su kabykla – 70 eurų; batų dėžę aukštą – 50 eurų; baltą spintelę su veidrodžiu – 20 eurų; skalbimo mašiną – 350 eurų; džiovyklę Bosch – 400 eurų; užuolaidas pilkas ir juodas – 20 eurų; juodą ilgą komodą – 80 eurų; dvi aukštas komodas – 80 eurų; mažą spintelę prie lovos – 50 eurų; medinę vonios dėžę – 20 eurų; pakabinamą vonios spintelę su veidrodžiu – 50 eurų; rudą stalą – 40 eurų; kilimą stačiakampį – 30 eurų; televizorių Samsung 1,05 m įstrižainės – 100 eurų; ilgą juodą pakabinamą lentyną – 40 eurų; elipsinį treniruoklį Kettler – 300 eurų; suoliuką su svarmenimis – 100 eurų; dvigulį čiužinį – 300 eurų; juodą aukštą vonios spintelę – 30 eurų; raudoną sėdmaišį – 20 eurų; paspirtuką – 325 eurų; dviratį – 200 eurų; kompiuterį Lop top Acer – 150 eurų; elnio ragus – 100 eurų; šaldytuvą – 150 eurų; dujinę viryklę – 300 eurų; mikrobangų krosnelę – 30 eurų; virtuvines spinteles 6 vnt. – 100 eurų; virtuvinį stalą ir 4 kėdes – 60 eurų; žoliapjovę benzininę – 100 eurų; trimerį benzininį – 100 eurų; 5 vaizdo ir garso kameras sumontuotas ant namo – 250 eurų; rankinį dulkių siurblį – 50 eurų; trijų dalių minkštas svetainės baldų komplektą – 500 eurų, iš viso kilnojamojo turto už 6350 Eur. Ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 250 eurų; spintelę prie lovos – 50 eurų; sulankstomą stalą – 20 eurų; mėlynos spalvos pufą – 10 eurų; virtuvinį juodą laikrodį – 10 eurų; rudą kilimą – 20 eurų; komodą tamsios spalvos – 20 eurų; metalinę vonios spintelę – 10 eurų; mažą vonios spintelę (baltos spalvos) – 10 eurų; rudą sėdmaišį – 10 eurų; gėles su vazonais ir stovais – 50 eurų; paspirtuką – 300 eurų; dviratį „Panter“ – 50 eurų; dvigulę lovą – 200 eurų, iš viso kilnojamojo turto už 6010 Eur. Priteisė ieškovei V. L. iš atsakovo E. L. 65 292,80 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nustatė, kad E. L. ir V. L. prievolė kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje, pagal 2013 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 4205-2013-82695 nėra modifikuojama ir lieka solidari, nedetalizuojant vidinių šalių atsiskaitymų ar susitarimų. Nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. spalio 1 d. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Atmetė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei. Priteisė iš ieškovės V. L. atsakovei Z. D. 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo E. L. valstybei 1435,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: sūnų T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013 m. gegužės 23 d. sutuoktinių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Eur. Į šią turto vertę įeina terasa ir kubilas. E. L. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. L. vardu – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos mėnesio pajamos yra apie 700-750 Eur. Atsakovas tai pat dirba (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos yra apie 1277-1340 Eur. 2013 m. gegužės 13 d. tarp E. L. ir Z. D. sudaryta pinigų dovanojimo sutartis, kuria Z. D. padovanoja asmeninės nuosavybės teise E. L. 60 000 litų. 2013 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. L. ir V. L. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt, pirkėjai sumokėjo pardavėjui 60 000 Lt prieš pasirašant šią pirkimo pardavimo sutartį.

12. Teismas vertino, kad šalims pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturi teisinės reikšmės tai, ar vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, abiejų sutuoktinių veiksmai patvirtina, jog jie neketino tęsti vedybinio gyvenimo, pritrūko lojalumo vienas kitam, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Teismas sprendė, kad šalims paliktinos santuokinės pavardės: L., L..

14. Teismas vertino, jog nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymo nepriteisė.

15. Teismas pažymėjo, jog nesant duomenų, kad šiuo metu būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko T. interesai jam gyvenant su tėvu, sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu E. L., tikint, kad atsakovas veiks dėl geriausių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo. Mažametės E. L. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. L., nesant duomenų apie vaiko teisių pažeidimus, teismas vertino, kad mama ja tinkamai rūpinasi.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, sprendė, jog nustatytina tokia skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarka: šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir dalyvauti jų auklėjime; nei vienas iš tėvų negali daryti jokių niekuo nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais. Skyrium gyvenantis tėvas/motina apie savo ketinimą bendrauti su vaiku praneša su vaiku gyvenančiam tėvui/motinai iš anksto prieš 2 dienas ir suderina tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką.

17. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, todėl atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio sūnaus T. L. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, priteisė išlaikymą sūnui T. iš jo motinos V. L. po 250 Eur nuo 2023 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui pavedė uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus T. išlaikymui skirtas lėšas. Teismas, įvertinęs, kad mažametės dukters E. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, išlaikymą dukrai E. priteisė iš jos tėvo E. L. po 250 Eur nuo 2023 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovei pavedė uzufrukto teise tvarkyti dukters E. išlaikymui skirtas lėšas.

18. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendė, jog pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta, įvykdyta, pinigai perduoti, tą patvirtino ir dovanojimo sutarties šalys. Visi kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino turto vertę 230 tūkst. Lt sumai, todėl 60 000 Lt pinigų dovanojimo sutarties pripažinti nesudaryta, negaliojančia ar niekine nėra teisinio pagrindo.

19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog po nekilnojamojo turto įsigijimo 2013 m., ji apie dovanotus pinigus žinojo, sandorio neginčijo.

20. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kuris yra praleistas (šiuo atveju nuo sužinojimo momento –2013 m. pabaiga) ir nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl ieškovės reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia atmetė.

21. Teismas nustatė, kad dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės kartu su terasa ir kubilu, kuri yra 165 000 Eur, šalys sutaria ir dėl to ginčo nėra.

22. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta, negaliojančia ir niekine, sutartis yra galiojanti, todėl teismas sprendė jog atsakovas yra prisidėjęs asmeninėmis lėšomis prie nekilnojamojo turto įgijimo 60 000 Lt suma asmeninėmis lėšomis ir yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, mažinant ieškovei priklausančią turto dalį 17 377,20 Eur (60 000 Litų) suma.

23. Teismas vertino įrodymų visumą ir sprendė, jog namą padalijant natūra ieškovei tektų maža turto dalis, įdėjimai į turto pritaikymą gyventi (šiuo atveju pastogėje) nebūtų tinkama investicija, neracionali, pirmame aukšte viena patalpa tiesiogiai ribotųsi su atsakovo patalpomis, o esantys konfliktiški šalių tarpusavio santykiai ieškovę paliktų visai ir be turto, ir be pinigų, nes esant šalių nesutarimams, ieškovė nesikeltų gyventi į namą, o parduoti nekilnojamųjų daiktų dalies ieškovė taip pat praktiškai negalėtų, nes toks turtas rinkoje yra nelikvidus. Likvidus būtų tik visas turto pardavimas. Teismas sprendė, kad vienintelis galimas protingas ir racionalus tokio turto padalijimo būdas – priteisti šį turtą vienam iš sutuoktinių, t.y. atsakovui, nes jis su sūnumi name gyvena, o už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra išsikėlusi ir su dukra gyvena kitame būste.

24. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), su terasa ir kubilu vertė yra 165 000 Eur. Ją padalijus į dvi lygias dalis, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto po 82 500 Eur, tačiau ieškovei tenkanti dalis mažintina 17 377,20 Eur suma ir jai tenkanti nekilnojamojo turto vertė yra 65 122,80 Eur, kurią atsakovas ieškovei turi sumokėti už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

25. Teismas sprendė, kad šalims nesutariant dėl kilnojamųjų daiktų, kuriuos šalys prašo dalinti, vertės, jų vertė apskaičiuotina teismo pagal kainų vidurkį.

26. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl keturių daiktų, kuriuos ieškovė įtraukė į dalintiną sąrašą, o atsakovas tvirtino, jog šis turtas: benzininis pjūklas „Stihl“, galvučių lagaminas „Midori“, suvirinimo aparatas „Honda“, smūginis gręžtuvas „Bosch“ yra jo dėdės, tačiau laikydavo jį pas atsakovą. Teismas sprendė, kad byloje nėra įsigijimo dokumentų, jog minėtus daiktus šalys įgijo gyvendami santuokoje, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, kad minėtus daiktus sutuoktiniai įgijo, o atsakovui neigiant jų nuosavybę ir tvirtinant, kad jie yra kito asmens, šis turtas netrauktinas į dalintinų daiktų sąrašą.

27. Teismas pažymėjo, jog nekilnojamasis turtas natūra atitenka atsakovui, todėl sprendžiant kilnojamojo turto priteisimo klausimą, teismas vertino, jog name lieka gyventi atsakovas su sūnumi, kuriam atitinkamai paliktina didžioji dalis daiktų, nes jų dalis yra įmontuota, pritvirtinta, priderinta prie konkretaus namo, jo interjero. Teismas priteisė ieškovei kilnojamąjį turtą pagal sąrašą 6010 Eur vertės, o atsakovui kilnojamąjį turtą pagal sąrašą 6350 Eur vertės, todėl šių sumų 170 Eur skirtumas priteistinas iš atsakovo ieškovei.

28. Teismas sprendė, kad šalių įsipareigojimas kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje nėra modifikuojamas, todėl įsipareigojimas kreditoriui ir toliau laikytinas solidaria sutuoktinių prievole, nedetalizuojant vidinių šalių atsiskaitymų ar susitarimų.

29. Teismas konstatavo, jog šalys kartu faktiškai negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2023 m. spalio 1 d., nenustatė, jog nuo to laiko naudotų kiekvieno jų gautas lėšas bendrai, ar kad kartu rūpinosi namo išlaikymu ir pan., todėl tenkino ieškovės prašymą ir nustatė, jog teisines pasekmes turtiniams santykiams sukėlė nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium ir nebevedė bendro ūkio, t. y. nuo 2023 m. spalio 1 d.

30. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei pagal CPK 95 straipsnį, nes nagrinėjama civilinė byla yra kylanti iš šeimos teisinių santykių, o šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai yra tai, kad reikalavimų pakeitimas ar naujų pareiškimas galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šia teise ieškovė pasinaudojo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo skirti ieškovei baudą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

31. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) V. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį nesudaryta netenkinimo bei dalyje dėl ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo, bei nedetalizavimo ieškovės ir atsakovo vidinių atsiskaitymų santykių pagal 2013 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 4205-2013-82695, ir šiose dalyse tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį. Kitose dalyse Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nekilnojamąjį turtą natūra atsakovui, rėmėsi tuo, kad atsakovas nekilnojamame turte gyvena su sūnumi, o ieškovė yra išsikėlusi ir su dukra gyvena kitame būste. Toks teismo sprendimas suteikė niekuo nepateisinamą pranašumą atsakovui remiantis šalių nepilnamečio sūnaus interesais, nors šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir jos poreikis gyvenamajam būstui nė kiek ne menkesnės reikšmės nei atsakovo.

31.2. Teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo kategorišką poziciją, jog jis neturi jokių galimybių ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją, nepakankamai įvertino ieškovės ir atsakovo elgesio turinį siekiant sąžiningai bei protingai susitarti išsprendžiant nekilnojamojo turto padalijimo klausimą. Teismas neįvertino ieškovės realios galimybės įgyti kitą gyvenamąjį būstą, kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, bei kitų reikšmingų to pasekmių.

31.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį nesudaryta. Pinigų dovanojimo sutartyje nėra užfiksuotas 60 000,00 Lt perdavimas atsakovui, o tai reiškia, kad ši dovanojimo sutartis nesudaryta.

31.4. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą prašyti pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį nesudaryta, taip pat teismas, manydamas, kad terminas praleistas nepagrįstai jo neatnaujino.

31.5. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo dalijant ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir sumažinti ieškovės dalį 17 377,20 Eur suma. Jeigu ir būtų palaikyta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 60 000,00 Lt buvo realiai perduoti kaip dovana, pripažįstant, kad tai nebuvo atsakovo asmeninė nuosavybė, o tai buvo lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimui, bei jos nelaikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, investuotomis į šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą konkrečios specifikos nekilnojamąjį turtą – šeimos gyvenamąjį būstą. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės nekilnojamojo turto dalį ne 8 688,60 Eur suma, o dvigubai didesne, nei tokiu atveju būtų pagrindas suma, t. y. 17 377,20 Eur suma.

32. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) E. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo ir priimti naują sprendimą: po santuokos nutraukimo ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/8 0,0846 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo terasos su įmontuotu kubilu, esančių (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovui E. L., asmeninės nuosavybė teise priteisti 5/8 0,0846 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo terasos su įmontuotu kubilu, esančių (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo yra neteisėta. Apelianto įsitikinu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu esantis gyvenamais namas su priklausiniais ir žemės sklypu nutraukiant santuoką buvusiems sutuoktiniams turėjo būti padalintas natūra, idealiosiomis dalimis.

32.2. Apelianto vertinimu, teismas byloje surinktus įrodymus vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, ignoravo jo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą bei jau nustatytas teisines-faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad jis nuolat girtavo, psichologiškai smurtavo prieš visus tris šeimos narius, fiziškai smurtavo prieš ieškovę ir sūnų, netinkamai elgėsi, nenori spręsti problemų ir jas neigia, dėl ko ieškovė ilgą laiką gyveno toksiškoje aplinkoje.

Atsiliepimas

33. Atsiliepimu į atsakovo E. L. apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo nurodomų teismo sprendimo motyvų ginčijimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių turinio nėra galimas, nes atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad tokios teismo išvados teisine prasme (pasekmėmis) turės reikšmės jo ir ieškovės santykiams ateityje. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vienintelis galimas protingas ir racionalus nekilnojamojo turto padalijimo būdas – priteisti nekilnojamąjį turtą vienam iš sutuoktinių.

34. Atsiliepimu į ieškovės V. L. apeliacinį skundą atsakovas E. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad sutinka tik su skundo dalimi dėl sumažinimo turto dalies ieškovei 17 377,20 Eur suma, nes pirmosios instancijos teismas iš ties netinkamai taikė LR Civilinio kodekso 3.98 str. 2 d. nuostatas.

35. Atsiliepimu į ieškovės V. L. apeliacinį skundą atsakovė D. L. prašo ieškovės V. L. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei D. L. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl pinigų dovanojimo sutarties nepripažinimo nesudaryta yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas. Pažymėjo, kad ieškovė netinkamai nustatinėja ieškinio senaties termino pradžią, ji nepagrįstai atskiria tariamai neteisėto sandorio sudarymo faktą nuo tokiu sandoriu sukeliamų materialinių teisinių pasekmių. Teismas ieškinio senaties terminą taikė pagrįstai bei teisėtai, o prašydama atnaujinti praleistą senaties terminą ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

38. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (paaiškinimų kopiją, kreipimosi kopiją, atsakymo kopiją).

39. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

40. Prieš tai minėtas draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

41. Apeliantas skunde nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, apelianto naujų įrodymų pateikimas, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas ir dėl kurių detaliai nepasisakė ieškovė, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl ginčo esmės

42. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės V. L. ieškinys ir atsakovo E. L. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, dovanojimo sutarties panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia

43. Apeliantė (ieškovė) skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį nesudaryta, dėl ko netinkamai ginčo šalims paskirstė žemės sklypo bei gyvenamojo namo nuosavybės dalis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas gavo 60 000 litų piniginių lėšų dovanų iš savo senolės ir šias lėšas panaudojo žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimui, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl šio turto padalijimo.

44. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013 m. gegužės 23 d. sutuoktinių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Eur. 2013 m. gegužės 13 d. tarp E. L. ir Z. D. sudaryta pinigų dovanojimo sutartis, kuria Z. D. padovanoja E. L. 60 000 litų. 2013 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. L. ir V. L. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt, pirkėjai sumokėjo pardavėjui 60 000 Lt prieš pasirašant šią pirkimo pardavimo sutartį.

45. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai jis sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

46. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

47. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

48. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).

49. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).

50. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Kasacinis teismas taip pat ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

51. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

53. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

54. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, jog notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 25 punktas).

56. Be kita ko, sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra dovanojimo sutartys, kurių formą reglamentuojančio CK 6.469 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1500 Eur suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos.

57. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas realiai dovanotų pinigų negavo, o dovanojimo sandoris buvo skirtas tam, kad bankas suteiktų didesnį kreditą. Apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pinigų dovanojimo sutartyje nėra užfiksuotas 60 000,00 Lt perdavimas atsakovui, o tai reiškia, kad ši dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Bylos medžiaga nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, daiktų kaina nurodyta 230 000 Lt, iš kurių 60 000 Lt pirkėjai sumokėjo pardavėjui, o 170 000 Lt pervedama per banką. Ieškovė ir atsakovas 2013 m. gegužės 14 d. pasirašytoje paraiškoje bankui kreditui gauti nurodė, jog perkamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 232 000 Lt. Nekilnojamojo turto 2013 m. gegužės 10 d. ataskaitos santrauka patvirtina, jog buvo atliekamas turto vertinimas įkeitimo tikslu, kurioje (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 232 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog reali nekilnojamojo turto kaina buvo mažesnė nei 230 000 Lt, o 60000 Lt nebuvo atsakovui padovanoti pinigai. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog santaupų sutuoktiniai pradiniam įnašui neturėjo, o bylos medžiaga apie atsakovės Z. D. gautas pajamas, pagrįstai teismui leido spręsti, jog Z. D. dirbo ir turėjo pajamų, norėjo, kad vaikaitis įsigytų namą. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta notarė S. J., kuri patvirtino 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį, pažymėjo, kad 2013 m. nebuvo reikalavimo, kad pinigai būtų perduodami pas notarą ar pervedami per banką, todėl negalėjo prisiminti, ar pinigai buvo perduoti jos kabinete ar kitur, tačiau tvirtindama sandorį ji įsitikino, jog šalių sudaryta pinigų dovanojimo sutartis yra realiai vykdoma, nes priešingu atveju jos nebūtų tvirtinusi. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad pinigų dovanojimo sutartyje nėra užfiksuotas 60 000,00 Lt perdavimas atsakovui, nes priešingai nei teigia apeliantė, 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutarties 5 punkte numatyta, kad apdovanotasis priima jam dovanojamus pinigus, kas patvirtina faktą, kad atsakovas gavo/priėmė 60 000 Lt sumą, kuri vėliau šalių buvo panaudota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovų – artimųjų giminaičių (senolės ir vaikaičio) aiškią valią sudaryti dovanojimo sutartį, kuri buvo įvykdyta ir kurią abi šalys įformino pagal CK keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo 60 000 Lt dovanojimo sutarties pripažinti nesudaryta, negaliojančia ar niekine.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

58. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

59. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

61. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 34 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

62. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63. Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).

64. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą prašyti pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį nesudaryta, taip pat teismas, manydamas, kad terminas praleistas nepagrįstai jo neatnaujino. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su šiais apeliantės skundo teiginiais.

65. Ieškovės ginčijama pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. gegužės 13 d. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė praleido pinigų dovanojimo sandorio ginčijimui taikomą 10 metų senaties terminą.

66. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovei apie 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartį buvo žinoma 2013 metų pabaigoje. Tai, kad ieškovė nebuvo sandorio šalis ar tų pinigų nematė neįrodo fakto, kad jai nebuvo žinoma apie pinigų dovanojimo sandorį. Kad apie minėtą pinigų dovanojimo sutartį ieškovei buvo žinoma vėliausiai 2013 metų pabaigoje patvirtina nekilnojamojo turto 2013 metų gegužės 23 d. pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 60 000 Lt pirkėjai sumokėjo pardavėjui, o 170 000 Lt pervedama per banką, bei tai, jog pati ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad santaupų sutuoktiniai pradiniam įnašui neturėjo, todėl jai pagrįstai turėjo kilti klausimas apie 60 000 Lt, kuriuos pirkėjai sumokėjo pardavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžia negali būti siejama su ieškovės subjektyviu įsivaizdavimu apie galimą jos teisių pažeidimą (ginčo sandoris jos teisėms neigiamą įtaką pradėjo daryti tik tuomet, kai šalys nesutarė dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo). Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė, pareiškusi reikalavimą dėl pinigų dovanojimo sandorio nuginčijimo praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.

67. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pinigų dovanojimo sutarties ginčijimui, tuo atveju jeigu teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas. Svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi nurodė tą pačią aplinkybę, nuo kurios momento ieškovė subjektyviai skaičiuoja ir ieškinio senaties pradžią, t. y., kad ji nebuvo sandorio šalis ir tik vėliau, kažkada, jai tapo žinoma apie pinigų dovanojimo sutartį.

68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pinigų dovanojimo sutarčiai ginčyti, nes ieškovė neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių.

69. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

70. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

71. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, lėmusių senaties termino praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien prašymo pateikimas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenurodant svarbių jo praleidimo priežasčių, nėra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Dėl dalijamo turto vertės nustatymo ir sutuoktinių bendro turto dalių

72. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais.

73. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

74. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

75. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 43 punktas).

76. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013 m. gegužės 23 d. sutuoktinių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Eur. 2013 m. gegužės 13 d. tarp E. L. ir Z. D. sudaryta pinigų dovanojimo sutartis, kuria Z. D. padovanojo E. L. 60 000 litų. 2013 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. L. ir V. L. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt, pirkėjai sumokėjo pardavėjui 60 000 Lt prieš pasirašant šią pirkimo pardavimo sutartį.

77. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismui nebuvo pagrindo dalijant ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir sumažinti ieškovės dalį 17 377,20 Eur suma. Pažymėjo, kad jeigu būtų palaikyta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 60 000,00 Lt buvo realiai perduoti kaip dovana, prašė pripažinti, kad tai nebuvo atsakovo asmeninė nuosavybė, o tai buvo lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimui, bei jos nelaikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, investuotomis į šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą konkrečios specifikos nekilnojamąjį turtą – šeimos gyvenamąjį būstą. Akcentavo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės nekilnojamojo turto dalį ne 8 688,60 Eur suma, o dvigubai didesne, nei tokiu atveju būtų pagrindas suma, t. y. 17 377,20 Eur suma. Atsakovas su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės nekilnojamojo turto dalį ne 8 688,60 Eur suma, o 17 377,20 Eur suma, sutiko.

78. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde apeliantė įrodinėja, jog tarp atsakovų pinigų dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas minėtų pinigų negavo, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad minėta sutartis buvo sudaryta prašė pripažinti, kad tai nebuvo atsakovo asmeninė nuosavybė, o buvo lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimui, bei jos nelaikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, investuotomis į šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą konkrečios specifikos nekilnojamąjį turtą – šeimos gyvenamąjį būstą.

79. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).

80. Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad 2013 m. gegužės 13 d. pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta prašė pripažinti, kad tai nebuvo atsakovo asmeninė nuosavybė, o tai buvo lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimui, bei jos nelaikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, investuotomis į šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą konkrečios specifikos nekilnojamąjį turtą – šeimos gyvenamąjį būstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė šiais argumentais nesirėmė ir jų neįrodinėjo, tokius reikalavimus išdėstė tik pateikdama apeliacinį skundą. Taigi, apeliantės nurodomu aspektu teismas bylos nenagrinėjo ir su juo susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas negali būti apeliacijos dalykas, todėl jo nevertina ir plačiau apie jį nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

81. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (3 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

82. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dalinamo nekilnojamojo turto padalijimo būdo vertino tai, kad teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta, negaliojančia ir niekine, bei konstatavus, kad sutartis yra galiojanti, laikė, jog atsakovas yra prisidėjęs asmeninėmis lėšomis prie nekilnojamojo turto įgijimo 60 000 Lt suma asmeninėmis lėšomis, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, mažinant ieškovei priklausančią turto dalį 17 377,20 Eur (60 000 Litų) suma.

83. Teisėjų kolegija pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta, negaliojančia ir niekine, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, mažinant ieškovei priklausančią dalintino nekilnojamojo turto dalį, tačiau ieškovei tenkanti nekilnojamojo turto dalies vertė būtų ne 65 122,80 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 73811,40 Eur (nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 165 000 Eur iš jos atimama 17 377,20 Eur suma atsakovo investuotų asmeninių lėšų, todėl likusi 147 622,80 Eur suma yra ta dalintina suma, kuri šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ją padalijus į dvi lygias dalis, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto po 73 811,40 Eur). Ieškovei tenkanti dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 73 811,40 Eur, atsakovo dalintino nekilnojamojo turto dalies vertė yra 73 811,40 Eur + 17 377,20 = 91 188,60 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje ieškovei priklausančios dalintinos nekilnojamojo turto dalies vertės, kuri yra 73 811,40 Eur.

Dėl turto padalijimo natūra

84. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją, kurią ji būtų pajėgi išmokėti.

85. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu esantis gyvenamais namas su priklausiniais ir žemės sklypu nutraukiant santuoką buvusiems sutuoktiniams turi būti padalintas natūra, idealiosiomis dalimis, t. y. atsakovui 5/8 dalis nekilnojamojo turto, o ieškovei 3/8 dalis nekilnojamojo turto.

86. CK 3.116 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

87. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

89. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pirminiu savo ieškiniu prašė nekilnojamąjį turtą priteisti natūra atsakovui, o jai priteisti kompensaciją pinigais. Tokia pati jos pozicija išliko, tikslinant reikalavimus antruoju ieškiniu, tačiau, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas keitė savo nuomonę ir deklaravo sunkią savo turtinę padėtį, nurodydamas, jog neturintis lėšų kompensacijai išmokėti, ji prašė nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nes ji turtą parduotų, atsiskaitytu su kreditoriumi, o atsakovui sumokėtų kompensaciją pinigais. Ieškovės siekis padalinti turtą tarp sutuoktinių ne natūra išliko ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo pozicija dėl nekilnojamojo turto padalijimo keitėsi. Atsakovas atsiliepime į ieškovės pirminį ieškinį nurodė, jog atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atsakovui priteisiant natūra visą nekilnojamąjį turtą, o ieškovei išmokant kompensaciją, prašė atidėti kompensacijos išmokėjimą maksimaliam terminui. Vėliau atsakovas nesutiko su namo priteisimu vienam sutuoktiniui, teigdamas, jog neturi galimybių išmokėti kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė padalinti nekilnojamąjį turtą natūra, nukrypti nuo lygių dalių principo ir nekilnojamąjį turtą sutuoktiniams priteisti: ieškovei - 3/8 dalis, o atsakovui - 5/8 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą bei atsakovo pateiktą projektą dėl namo padalijimo natūra sprendė, jog ieškovei tektų maža turto dalis, įdėjimai į turto pritaikymą gyventi (šiuo atveju pastogėje) nebūtų tinkama investicija, neracionali, pirmame aukšte viena patalpa tiesiogiai ribotųsi su atsakovo patalpomis, o esantys konfliktiški šalių tarpusavio santykiai ieškovę paliktų visai ir be turto, ir be pinigų, nes esant šalių nesutarimams, ieškovė nesikeltų gyventi į namą, o parduoti nekilnojamųjų daiktų dalies ieškovė taip pat negalėtų, nes toks turtas rinkoje būtų nelikvidus. Likvidus būtų tik visas turto pardavimas, ką šalys ir buvo sutarusios mediacijoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienintelis galimas protingas ir racionalus tokio turto padalijimo būdas – priteisti šį turtą vienam iš sutuoktinių, šiuo atveju atsakovui, nes jis jame su sūnumi gyvena, o už jam tenkančią didesnę turto dalį kitam sutuoktiniui – ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti turtą natūra ieškovei atmetė, nes name atsakovas gyvena su sūnumi, o ieškovė yra išsikėlusi ir su dukra gyvena kitame būste. Teismas sprendė, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų įmanomų priemonių piniginei kompensacijai gauti.

90. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo bei pažymi, kad apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prašo nepriteisti šalims turto natūra teigdama, kad po santuokos nutraukimo šalių gyvenimas viename būste yra neįmanomas dėl įtemptų santykių tarp šalių, tarp jų dažnai kylą konfliktai ir gyvenimas viename būste būtų neįmanomas ir žalingas tiek pačioms šalims, tiek jų nepilnamečiams vaikams. Priešingai teigia atsakovas, jo vertinimu net ir po santuokos nutraukimo šalys gali likti gyventi tame pačiame name, yra galimybė pagal atsakovo pateiktą projektą šalims atsiskirti jiems priklausančias dalis, o ir vaikams būtų naudinga gyventi kartu, brolis ir sesuo galėtų nuolat bendrauti, o ieškovė turėtų galimybę atkurti ryšį su sūnumi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė dėl nesutarimų šeimoje išsikėlė iš šeimos būsto, ieškovei tenkanti nekilnojamojo turto dalis yra tik 3/8 dalys, tuo tarpu atsakovui tenkanti nekilnojamojo turto dalis yra net 5/8 dalys, todėl šio turto padalinimas natūra neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Neatitiktų geros moralės ir viešosios tvarkos principų toks teisės aiškinimas, kad norint nepriteisti turto natūra šalims, reikia nustatyti sisteminį poveikį (fizinį ir/ar psichinį). Kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą, turimas turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė bet kuriuo atveju siektų būstą parduoti, o atsakovas teigė, kad nori likti gyventi name, nenori ieškoti kito būsto, nenori papildomų rūpesčių. Tai, kad atsakovas nurodo, kad jis neturi galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, negali būti pagrindas ginčo turtą dalinti natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovas neišnaudojo visų galimybių kaip jis galėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, o nepavykus išmokėti ieškovei kompensacijos visada yra galimas nekilnojamojo turto pardavimas, po kurio būtų gaunamos lėšos ir sumokėta kompensacija ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui, o už jam tenkančią didesnę turto dalį kitam sutuoktiniui – ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais, bei atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti turtą natūra ieškovei.

91. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniuose skunduose iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

92. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

93. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, tačiau netinkamai apskaičiavo ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 73 981,40 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (73 811,40 Eur už didesnę nekilnojamojo turto dalį bei 170 Eur už didesnę kilnojamojo turto dalį), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

94. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 350 Eur už apeliacinį skundą, 592,90 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei 200 Eur žyminio mokesčio, viso 1142,90 Eur.

95. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

96. Ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl pinigų dovanojimo sutarties panaikinimo atmetus, atsakovei D. L. iš ieškovės V. L. priteistinos 825,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovės turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovės V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisinimo atsakovei pakeisti.

Priteisti ieškovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73 981,40 Eur (septyniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 40 euro centų) piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 825,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1142,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt du eurus, 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aleksandras RusakasBirutė SimonaitienėIrena Stasiūnienė