Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

- 0.0846 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- Pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1p, bendras plotas 175,25 m2);

- Pastatą - šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 m2);

- Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina, yra 144 000 Eur, po eksperto įvertinimo 165 000 Eur;

-automobilį „Porsche AG Cayenne“ (identifikavimo VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė - 4 500 Eur;

-vonios spintelė aukšta balta – 100,00 eurų vertės;

-kriauklės vonios spintelė – 300,00 eurų vertės;

-spintelė prie lovos – 50,00 eurų vertės;

-sulankstomas stalas – 20,00 eurų vertės;

-odinė sofa – 40,00 eurų vertės;

-mėlynos spalvos pufas – 10,00 eurų vertės;

-virtuvinis juodas laikrodis – 10,00 eurų vertės;

-spinta su dideliu veidrodžiu – 80,eurų vertės;

-batų dėžė su kabykla – 70,00 eurų vertės;

-batų dėžė (aukšta ) –50,00 eurų vertės;

-apvalus rudas kilimas –20,00 eurų vertės;

-komoda (tamsios spalvos) – 20,00 eurų vertės;

-metalinė vonios spintelė – 10,00 eurų vertės;

-balta spintelė su veidrodžiu – 20,00 eurų vertės;

-maža vonios spintelė (baltos spalvos) – 10,00 eurų vertės;

-rudas sėdmaišis – 10,00 eurų vertės;

-gėlės su vazonais ir stovais – 50,00 eurų vertės;

-skalbimo mašina –350,00 eurų vertės;

-paspirtukas – 300,00 eurų vertės;

-dviratis „Panter“ – 50,00 eurų vertės;

iš viso, turtas už 150 070,00 eurų.

7.2. Po santuokos nutraukimo E. L. nuosavybėn pripažinti šį turtą:

-automobilį markės „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – 1 000,00 eurų vertės;

- užuolaidos (pilkos ir juodos) – 20,00 eurų vertės;

-juoda ilga komoda –80,00 eurų vertės;

-dvi aukštos komodos – 80,00 eurų vertės;

-maža spintelė prie lovos – 50,00 eurų vertės;

-spinta su horizontaliu veidrodžiu – 50,00 eurų vertės;

-kilimas stačiakampis – 30,00 eurų vertės;

-medinė vonios dėžė – 20,00 eurų vertės;

-pakabinama vonios spintelė su veidrodžiu – 50,00 eurų vertės;

-rudas stalas – 40,00 eurų vertės;

-televizorius 1,07 m įstrižainės „Samsung“ – 100,00 eurų vertės;

- ilga juoda pakabinama lentyna – 40,00 eurų vertės;

-elipsinis treniruoklis „Kettler“ – 300,00 eurų vertės;

- suoliukas su svarmenimis - 100,00 eurų vertės;

-dvigulis čiužinys – 300,00 eurų vertės;

-juoda aukšta vonios spintelė – 30,00 eurų vertės;

-raudonas sėdmaišis – 20,00 eurų vertės;

-paspirtukas – 350,00 eurų vertės;

-dviratis – 200,00 eurų vertės;

-kompiuteris Lop top „Acer“ – 200,00 eurų vertės;

-elnio ragai – 100,00 eurų vertės;

-benzininis pjūklas „Stihl“ – 150,00 eurų vertės;

-galvučių lagaminas „Midori“ – 150,00 eurų vertės;

-suvirinimo aparatas „Honda“ – 150,00 eurų vertės;

-smūginis gręžtuvas „Bosch“ – 150,00 eurų vertės.

-džiovykla „Bosch“ – 600,00 eurų vertės.

-šaldytuvas - 150,00 eurų vertės.

-dujinė viryklė – 300,00 eurų vertės.

-mikrobangų krosnelė – 30,00 eurų vertės.

-virtuvinės spintelės 6 vnt. -100,00 eurų vertės.

-virtuvinis stalas ir 4 kėdės- 60,00 eurų vertės.

-žoliapjovė benzininė - 100,00 eurų vertės.

-trimeris benzininis. –100,00 eurų vertės.

-5 vaizdo ir garso kameras po 50 Eur už vnt., iš viso 250 eurų;

-rankinį dulkių siurblį 50 eurų;

-3 dalių minkštą svetainės baldų komplektą, kaip derintą prie interjero ir užuolaidų 500 eurų vertės; iš viso turto už 6000,00 eurų.

7.3. Priteisti iš ieškovės V. L. atsakovui E. L. 55 823,93 eurų piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, kurią ieškovė įpareigojama išmokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7.4. E. L. ir V. L. prievolė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-09-18 dienai skolos likutis yra 32 422,15 Eur) nėra modifikuojama ir lieka solidari. Ieškovė V. L. įvykdys visą prievolę (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos filialui pagal 2013-05-31 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių vardu. Tuo atveju, jei E. L. įvykdys prievolę bankui už ieškovę, tai jis turės teisę reikalauti iš ieškovės tos sumos, kurią kreditoriui įvykdė už ją regreso tvarka.

8. Nustatyti, jog sutuoktiniai gyvena skyrium ir bendro ūkio nebeveda nuo 2023-10-01.

9. Pripažinti, jog 2013-05-13 Pinigų dovanojimo sutartis, pasirašyta Z. D. ir E. L., yra nesudaryta ir negalioja.

10. Priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš atsakovo.

3/8 0,0846 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ kiemo terasos su įmontuotu kubilu, vertė – 54 000 eurų;

automobilį „Porche AG Cayenne“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 000 eurų;

spintelę prie lovos – 50 eurų

sulankstomą stalą – 20 eurų;

mėlynos spalvos pufą – 10 eurų

virtuvinį juodą laikrodį – 10 eurų;

apvalų rudą kilimą – 20 eurų,

komodą tamsios spalvos – 20 eurų;

metalinę vonios spintelę – 10 eurų;

mažą vonios spintelę (baltos spalvos) – 10 eurų;

rudą sėdmaišį – 10 eurų;

gėles su vazonais ir stovais – 50 eurų;

paspirtuką – 300 eurų;

dviratį „Panter“ – 50 eurų;

dvigulę lovą – 200 eurų.

2. Po santuokos nutraukimo atsakovui E. L. asmeninės nuosavybė teise priteisti:

5/8 0,0846 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo terasos su įmontuotu kubilu, vertė – 90 000 Eur,

automobilį Peugeot 607 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1000 eurų;

vonios spintelę aukštą, baltą – 100 eurų;

kriauklės vonios spintelę – 300 eurų;

odinę sofą – 200 eurų;

spintą su dideliu veidrodžiu – 200 eurų;

batų dėžę su kabykla – 70 eurų;

batų dėžę aukštą – 50 eurų;

baltą spintelę su veidrodžiu – 20 eurų;

skalbimo mašiną – 350 eurų;

užuolaidas pilkas ir juodas – 20 eurų;

juodą ilgą komodą – 80 eurų;

dvi aukštas komodas – 80 eurų;

mažą spintelę prie lovos – 50 eurų;

medinę vonios dėžę – 20 eurų;

pakabinamą vonios spintelę su veidrodžiu – 50 eurų;

rudą stalą – 40 eurų;

televizorių Samsung 1,05 m įstrižainės – 100 eurų;

ilgą juodą pakabinamą lentyną – 40 eurų;

elipsinį treniruoklį Kettler – 300 eurų;

dvigulį čiužinį – 300 eurų;

juodą aukštą vonios spintelę – 30 eurų;

raudoną sėdmaišį – 20 eurų;

paspirtuką – 300 eurų;

dviratį – 200 eurų;

kompiuterį Lop top Acer – 100 eurų;

elnio ragus – 100 eurų;

džiovyklę Bosch – 400 eurų;

šaldytuvą – 150 eurų;

dujinę viryklę – 300 eurų;

mikrobangų krosnelę – 30 eurų;

virtuvines spinteles 6 vnt. – 100 eurų;

virtuvinį stalą ir 4 kėdes – 60 eurų;

žoliapjovę benzininę – 100 eurų;

trimerį benzininį – 100 eurų;

5 vaizdo ir garso kameras sumontuotas ant namo – 250 eurų;

rankinį dulkių siurblį – 50 eurų;

trijų dalių minkštas svetainės baldų komplektą – 500 eurų;

3. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Institucijos atstovė pateikė išvadą raštu, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2023-01-03 buvo taikoma atvejo vadyba, nes dėl tėvo girtavimo ir netinkamo elgesio, sūnus buvo sužalotas 2022-12-28 neblaivaus tėvo, o 2023-04-18 iš koordinatorės gautas pranešimas, kad socialinei darbuotojai apsilankius namuose, rastas E. L., girtaujantis 9 parą, iškviesti policijos pareigūnai, jam nustatė jam 1,64 prom. girtumą. Teisme davė išvadą, jog situacija yra pakitusi ir T. gyvenamoji vieta gali būti nustatoma su tėvu, o E. - su motina. Prašomas priteisti vaikams išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus, dėl bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių taip pat nėra.

Tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalinimo, dėl pinigų dovanojimo sutarties panaikinimo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti gimimo liudijimai patvirtina, jog sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: sūnų T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013-05-23 sutuoktinių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatyta eksperto yra 165 000 Eur. Šalys sutinka ir nurodo, jog į šią turto vertę įeina terasa ir kubilas. VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtina, jog E. L. vardu yra registruotas automobilis PEUGEOT, 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. L. vardu – PORSCHE AG, CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažyma apie darbo užmokestį įrodo, jog ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir jos mėnesio pajamos yra apie 700-750 Eur. SODROS duomenys patvirtina, jog atsakovas dirba toje pat įmonėje, jo draudžiamosios pajamos yra apie 1277-1340 Eur. Į bylą pateikta 60 000 litų pinigų dovanojimo sutartis, sudaryta ir patvirtinta notarų biure 2013-05-13 tarp E. L. ir Z. D., iš kurios matyti, jog Z. D. dovanoja asmeninės nuosavybės teise E. L. 60 000 litų. Pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2013-05-23, patvirtina, jog sutuoktiniai E. L. ir V. L. perka nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt ir kad pirkėjai sumokėjo pardavėjui 60 000 Lt prieš pasirašant šią pirkimo pardavimo sutartį.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Paaiškino, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes dėl netinkamo atsakovo elgesio jos atžvilgiu, ji palūžo, neištesėjo savo pažado – gyventi su atsakovu, net ir jei kas atsitiktų, bet tokio pažado nesilaikė, nes dėl atsakovo girtavimo, agresyvumo, psichologinio ir fizinio smurto, gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Atsakovas reikalavimo dėl santuokos nutraukimo nepareiškė, nurodo, jog sutinka su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei. Kuo pasireiškia ieškovės kaltė, jis neįvardina, teigia, kad ji pradėjo vėliau grįžti į namus, o kartais ir nepareidavo, tačiau nepaaiškino tokių ieškovės veiksmų.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.)

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovė nurodo, kad susipažino su atsakovu kai jai buvo (duomenys neskelbtini) m., o atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metais vyresnis. Tvirtina, jog iš atsakovo patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, kentė jo nuolatinį girtavimą, dėl ko pavargo su tuo kovoti, kentėti, o galutinį tašką padėjo ir apsisprendė skirtis su atsakovu, kai jis neblaivus metė degtinės butelį ir sužalojo sūnui koją, po ko ji jau kvietė policiją, kuri jį išsivežė, nes jis buvo agresyvus. Savo kalte įvardina pažado - gyventi su atsakovu nors ir kas įvyktų- neištesėjimą, todėl laiko, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė teigė, kad atsakovas buvo sužalojęs su žirklėmis sėdmenis, tai ieškovė grindžia įrašu, nuotrauka, kad rankose atsakovas laiko aštrų daiktą, pateikti vaizdo įrašai, yra ir nuotrauka apie atsakovo girtavimą, kurių metu namuose matoma netvarka: mėtosi tušti alkoholio buteliai, ant grindų pridėta daug tuščių, nešvarių lėkščių, atsakovas nuogas guli ant čiužinio. Vaizdo ir garso įraše girdimas jų konfliktas, kai ieškovė teigia, jog iškvies jam policiją už tai, ką jis jai padarė, iš įrašo girdėti piktas atsakovo balsas. Ieškovės paaiškinimus dėl netinkamo atsakovo elgesio, girtavimo pagrindžia jos pateikti vaizdo ir garso įrašai, nuotrauka, byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178, 185 str.).

Byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) m. sausio mėn. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl skausmo sukėlimo nepilnamečiam vaikui, teismas Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įpareigojo E. L. gyventi skyrium nuo nepilnamečio vaiko T. L., nesiartinti prie jo, nebendrauti, nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prie ugdymo įstaigų. Byloje yra pateiktas dokumentas, kad ieškovė po šios priemonės atsakovui pritaikymo kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą ir pateikė sutikimą, kad E. L. būtų panaikinta kardomoji priemonė dėl gyvenimo skyrium, o namuose 2022-12-27 kilęs incidentas buvo ir liks vieninteliu atveju jų šeimoje, kad jai vienai sudėtinga prižiūrėti namus ir du vaikus, sutikime nurodo, jog sutuoktinis neturi žalingų įpročių. Šį sutikimą į bylą pateikė atsakovas, kuris nurodo, jog V. L. teisingai ir nuoširdžiai apibūdina savo sutuoktinį kaip žmogų, smulkiai aprašo jo indėlį į šeimos gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimą, vertina įrodymų visumą, o ne vieną įrodymą, kuris, ieškovės teigimu, buvo parašytas tam, kad atsakovas grįžtų į šeimą, nes jis guodėsi ieškovei, kad gyventi pas savo motiną jam yra sunku ir ieškovė sutiko pagelbėti sutuoktiniui. Tačiau tai nereiškia, kad kiti byloje esantys įrodymai apie atsakovo girtavimą, smurto naudojimą prieš šeimos narius, yra paneigti vienu tokiu sutikimo parašymu. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, graudinosi, kūnas drebėjo, matėsi, jog įtampa tarp sutuoktinių didžiulė, ją sukausčiusi baimė dėl prisiminant jų gyvenimą kartu viename būste, matėsi, jog jai tokia susidariusi situacija šeimoje yra skaudi ir dėl sutuoktinio ir dabartinio sūnaus elgesio. Tuo tarpu atsakovas pasirodė valdingas, savo paaiškinimais parodė savo abejingumą dėl santuokos iširimo, nenorą spręsti atsiradusias problemas, jas neigdamas.

Byloje yra duomenų, kad sutuoktinių santykiai buvo pašliję jau tuo metu, kai sūnui T. buvo (duomenys neskelbtini) metai, buvo inicijuotas skyrybų procesas, kuris neįvyko. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ilgą laiką gyveno toksiškoje aplinkoje, bet galutinis ieškovės apsisprendimas nutraukti santuoką buvo smurto panaudojimas prieš sūnų, kuris yra įrodytas, tai yra fiksuota ir raštu pateiktoje institucijos išvadoje. Ieškovė pripažino, jog jos kaltė dėl santuokos iširimo yra ta, jog netesėjo savo pažado gyventi su atsakovu kas benutiktų.

Šalys pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 187 str.). Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, ar vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, abiejų sutuoktinių veiksmai patvirtina, jog jie neketino tęsti vedybinio gyvenimo, pritrūko lojalumo vienas kitam, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.26 - 3.30, 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės: L., L. (CK 3.69 str.).

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnų T. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Paaiškino, kad jos noras būtų, kad vaikai gyventų kartu su ja, tačiau sūnus T. su ja beveik nebendrauja, jis yra patikėjęs tėvu, kuris leidžia daugiau nei ji, sūnus nenori gyventi su ja, todėl ji gerbia sūnaus apsisprendimą. Nurodo, jog teisminio proceso metu atsakovo elgesys yra pagerėjęs, ji atveža ir dukrą pas atsakovą, palieka ją ten su nakvyne, dukra nėra sakiusi, kad su tėčiu jai būtų nesaugu, bet dukters E. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra.

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą, sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras, jo poreikių patenkinimą.

Raštu institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2023-01-03 buvo taikoma atvejo vadyba dėl tėvo girtavimo ir netinkamo elgesio. Sūnus buvo sužalotas 2022-12-28 neblaivaus tėvo, o 2023-04-18 iš koordinatorės gautas pranešimas, kad socialinei darbuotojai apsilankius namuose, rastas E. L., girtaujantis 9 parą, iškviesti policijos pareigūnai nustatė jam 1,64 promilių girtumą. Teismas aiškinosi, ar sūnui T. yra saugu gyventi su tėvu. Institucijos atstovė pateikė išvadą, jog atsakovas šiuo metu yra pakeitęs savo elgesį, todėl sūnaus T. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su tėvu. Vaikas informuotas apie prasidėjusį procesą, jis buvo apklaustas institucijos atstovų ir išsakė savo poziciją, kad su tėvu geriau sutaria nei su mama, todėl nori likti gyventi su tėvu, nes su mama dažnai pykdavosi, bet negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių. T. nurodė, kad jis rimtai nusprendęs gyventi su tėčiu, kad tėtis jam duoda kortelę, su kuria jis gali nusipirkti mokykloje, ko nori. Ieškovė dėl susiklosčiusios padėties dėl sūnaus T. nesijaučia laiminga, teigia, kad jos sūnus yra geros širdies, bet yra labai pasikeitęs jo elgesys ir tai galimai yra dėl tėvo daromos įtakos jam.

Kadangi teismui nepateikti įrodymai, kad šiuo metu būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko T. interesai, jam gyvenant su tėvu, todėl sprendžia, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu E. L., tikint, kad atsakovas veiks dėl geriausių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo.

Mažametės E. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. L., nesant duomenų apie vaiko teisių pažeidimus, iš pateiktų įrodymų matyti, jog ja tinkamai rūpinamasi (CPK 178, 185 str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog nors vaikų gyvenamoji vieta nustatoma vieno su motina, kito vaiko – su tėvu, tačiau iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, tėvams netinkamai rūpinantis vaikais ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai labiau atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą (CPK 178, 185 str.).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir bendravimo su vaikais klausimais, nes tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatytina ir su motina ir su tėvu, todėl teismas nustato bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str.). Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nustatytina tokia skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarka: Šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir dalyvauti jų auklėjime; Nei vienas iš tėvų negali daryti jokių niekuo nepagrįstų kliūčių matytis ir bendrauti su vaikais. Skyrium gyvenantis tėvas/motina apie savo ketinimą bendrauti su vaiku praneša su vaiku gyvenančiam tėvui/motinai iš anksto prieš 2 dienas ir suderina tikslų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė prašo priteisti kiekvienam vaikui iš kiekvieno iš tėvų po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-10-01 iki vaikų pilnametystės, kiekvienam tėvui pavedant uzufrukto teise tvarkyti vaikams išlaikyti skirtas lėšas. Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio vaikams. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Šalys sutinka su išlaikymo suma.

Kadangi nepilnamečio sūnaus T. L. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, todėl išlaikymą sūnui T. turi mokėti jo motina V. L. po 250 Eur nuo 2023-10-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.). Atsakovui pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus T. išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 str. 1 d.).

Kadangi mažametės dukters E. L. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl išlaikymą dukrai E. turi mokėti jos tėvas E. L. po 250 Eur nuo 2023-10-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185, 376 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.). Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti dukters E. išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintos dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia. Nurodo, jog dovanojimo sutartis yra realinė, apdovanotam asmeniui išreiškus valią dovaną priimti. Iš dovanojimo sutarties matyti, jog nėra užfiksuotas pinigų perdavimas (grynais, pavedimu, pas notarą), ieškovė jokių pinigų pas atsakovą nematė ir apie tokį sandorį nežinojo Kadangi pinigų perdavimas neįvyko, sutartis laikytina nesudaryta ir negalioja, laiko tai niekiniu sandoriu, jis buvo sudarytas siekiant apeiti kreditą suteikiančio banko keliamą reikalavimą turėti pradinį įnašą perkamam turtui. Tokiu būdu buvo dirbtinai pakelta turto kainos dalis ir sumokėta, nors jokio mokėjimo realiai nebuvo, o suteiktu banko kreditu faktiškai apmokama visa perkamo turto kaina.

Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog pinigai buvo realiai perduoti, juos dovanojo jam asmeniškai senelė Z. D., nes šalys neturėjo tokių pinigų pradiniam įnašui sumokėti, dėl to ir pareiškęs reikalavimą dėl nukrypimo nuo lygių dalų principo, dalijant turtą.

Atsakovė Z. D. paaiškino, jog tikrai dovanojo savo vaikaičiui E. L. 60 tūkst. litų, nes norėjo, kad įsigytų namą, o V. žinojo, kad ji duos pinigų. Ji turėjo susitaupiusi ir dovanojo E. ir dabar duotų jei E. reikėtų pinigų, jų turi.

Teisme buvo liudytoja apklausta notarė S. J., patvirtinusi (duomenys neskelbtini) Pinigų dovanojimo sutartį, kuri parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. nebuvo reikalavimo, kad pinigai būtų perduodami pas notarą, ar pervedami per banką, toks reikalavimas yra nustatytas vėliau, todėl negali prisiminti, ar pinigai buvo perduoti jos kabinete ar kitur. Tvirtindama sandorį, ji įsitikino, jog šalių sutartis sudaryta pinigų dovanojimo sutartis yra realiai vykdoma, nes priešingu atveju jos nebūtų tvirtinusi. Yra buvę atvejų, kai pinigus atsineša pas notarą, bet tai būdavo retai, o šiuo konkrečiu atveju ji nepamena.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.

Nors ieškovė teigia, kad 60 000 litų dovanos realiai nebuvo ir kad nekilnojamojo turto kaina specialiai nurodyta didesnė tam, kad apeitų kreditą suteikiančio banko keliamą reikalavimą turėti pradinį įnašą perkamam turtui, o iš tikrųjų buvo dirbtinai padidinta turto kainos dalis, suteiktu banko kreditu faktiškai apmokama visa perkamo turto kaina, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtinta kitokias aplinkybes, nei teigia ieškovė. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, daiktų kaina nurodyta 230 000 Lt, iš kurių 60 tūkst. Lt pirkėjai sumoka pardavėjui, o 170 tūkst. Lt pervedama per banką. Pirkimo padavimo sutartis ir Pinigų dovanojimo sutartis, patvirtintos notaro, laikytinos oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Jas paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta. Priešingai, į bylą pateikta paraiška kreditui iš banko gauti patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas paraiškoje 2013-05-14 pasirašė ir nurodė, jog perkamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 232 tūkst. Lt. Nekilnojamojo turto 2013-05-10 ataskaitos santrauka patvirtina, jog buvo atliekamas turto vertinimas įkeitimo tikslu, kurioje (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 232 tūkst. Lt, todėl ieškovė neįrodė, jog reali nekilnojamojo turto kaina buvo mažesnė nei 230 tūkst. Lt ir kad, o 60 tūkst. Lt nebuvo atsakovui padovanoti pinigai. Pati ieškovė patvirtino, jog santaupų sutuoktiniai pradiniam įnašui neturėjo, o kad pradinė turto pardavimo kaina skelbime buvo mažesnė, nebuvo nurodyta aptartuose dokumentuose, tokių duomenų į bylą nepateikta. Byloje pateikti duomenys apie atsakovės Z. D. gautas pajamas, leidžia teismui spręsti, jog ji dirbo ir turėjo pajamų (CPK 178, 185 str.).

Atsakovų atstovas per baigiamąsias kalbas paprašė teismo taikyti ieškinio senatį šiam sandoriui, sudarytam (duomenys neskelbtini), ginčyti, teigė, kad ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi toks prašymas buvo pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu, teismas bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino, buvo sudaryta ieškovei galimybė pateikti poziciją dėl atsakovo prašymo takyti ieškinio senatį. Ieškovė paaiškino, jog po nekilnojamojo turto įsigijimo (duomenys neskelbtini) m., praėjus keliems mėnesiams, tiksliai nepamena, jie su atsakovu sukonfliktavo, tada atsakovas jai pareiškė, kad ji turės grąžinti jam padovanotus pinigus, įdėtus namui pirkti. Ieškovė pripažino, jog konflikto su atsakovu metu (duomenys neskelbtini) m. ji apie dovanotus pinigus žinojo, to sandorio neginčijo, nes realiai tų pinigų nematė, abu susitaikė ir toliau gyveno, todėl nereiškė prašymo dėl tos sutarties nuginčijimo.

Ieškovės atstovė nurodė, jog terminas sandoriui nuginčyti neturėtų būti skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo – (duomenys neskelbtini), nes ieškovė nebuvo tos sutarties šalimi, turėtų būti nuo sužinojimo momento ir jei teismas laikytų, jog senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.

Ieškovė neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kuris yra praleistas (šiuo atveju nuo sužinojimo momento –2013 m. pabaiga) ir nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 1.78 str., CK 1.126-1.131 str.).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai, o, esant ginčui, teismas nustato turto vertę, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Šalių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2013-05-23 yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė kartu su terasa ir kubilu, dėl kurių sutaria šalys, laikydamos juos priklausiniais, eksperto yra nustatyta 165 000 Eur. Dėl nekilnojamojo turto vertės šalys sutinka.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.).

Atsakovas priešieškinyje prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti turto 5/8, o ieškovei – 3/8 dalis, nurodydamas, jog jis sumokėjo 60 000 Lt jam asmeniškai dovanotų pinigų nekilnojamam turtui įsigyti, todėl laiko, kad ieškovės dalis yra mažesnė ir yra pagrindas nelygiomis dalimis padalinti nekilnojamąjį turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas viešame registre ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyta 2013-05-23 pagal pirkimo - pardavimo sutartį, šiam turtui įgyti pardavėjui buvo sumokėta 60 000 Lt suma, kuri asmeniškai buvo dovanota atsakovui. Juos padovanojo Z. D.. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl Pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo nesudaryta, negaliojančia ir niekine, todėl sutartis yra galiojanti, laikytina, jog atsakovas yra prisidėjęs asmeninėmis lėšomis prie nekilnojamojo turto įgijimo 60 000 Lt suma asmeninėmis lėšomis, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, mažinant ieškovei priklausančią turto dalį 17 377,20 Eur (60 000 Litų) suma (CPK 178, 185 str., CK 3.123 str.).

Šalys reiškia skirtingus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Ieškovė prašo padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o iš jos atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Ji paaiškino, kad toks padalijimo būdas labiausiai atitinka šalių interesus, nes ji namą parduotų ir atsiskaitytų su atsakovu, kreditoriumi, nes gyvenimas po vienu stogu su atsakovu yra neįmanomas dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių, tai pažeistų jos interesus dėl jo naudojamo smurto, žeminimo.

Atsakovas priešieškinio reikalavime prašo jam priteisti didesnę dalį nekilnojamojo turto – 5/8, o ieškovei 3/8 dalis turto. Nurodo, jog turtas yra dalus, santykiai nekonfliktiški tarp sutuoktinių, todėl prašo priteisti turtą natūra abiem sutuoktiniams, bet nelygiomis dalimis. Nurodo, jog atsakovas neturi galimybės ieškovei sumokėti piniginės kompensacijos. Tai grindžia susirašinėjimo fragmentu su (duomenys neskelbtini), kitų įrodymų dėl negalėjimo gauti paskolos iš kitų bankų neteikia (CPK 178 str.).

Teisme apklausus atsakovę Z. D., kuri yra atsakovo senelė, ji teigė, kad yra dovanojusi pinigų vaikaičiui E. ir turinti pinigų ir jei reikėtų vaikaičiui E. L., ji galėtų pagelbėti.

Įstatymas numato, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (LAT nutartis Nr. 3K-3-476-916/2015).

Ieškovė pirminiu savo ieškiniu prašė nekilnojamąjį turtą priteisti natūra atsakovui, o jai priteisti kompensaciją pinigais. Tokia pati jos pozicija išliko, tikslinant reikalavimus antruoju ieškiniu, tačiau, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas keitė savo nuomonę ir pradėjo deklaruoti savo sunkią turtinę padėtį, nurodydamas, jog neturintis lėšų kompensacijai išmokėti, ji pareiškė reikalavimą nekilnojamąjį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nes ji turtą parduotų, o atsakovui sumokėtų kompensaciją pinigais. Visa tai įrodo, jog ieškovės siekis buvo padalinti turtą tarp sutuoktinių ne natūra.

Atsakovo pozicija dėl nekilnojamojo turto padalijimo nuolat keitėsi. Atsakovas atsiliepime į ieškovės pirminį ieškinį nurodė, jog atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atsakovui priteisiant natūra visą nekilnojamąjį turtą, o jai išmokant kompensaciją ir kad ieškovės pasirinktas turto pasidalijimo būdas yra racionalus, todėl prašys atidėti kompensacijos išmokėjimą maksimaliam terminui. Į antrąjį ieškinį atsakovas pateikė atsiliepimą, jog nebesutinka su namo priteisimu vienam sutuoktiniui, teigdamas, jog neturi galimybių išmokėti kompensaciją. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti nekilnojamąjį turtą natūra kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį, o, tikslindamas priešieškinio reikalavimus, atsakovas pareiškė prašymą, nukrypti nuo lygių dalių principo ir nekilnojamąjį turtą sutuoktiniams priteisti natūra, ieškovei - 3/8 dalis, o atsakovui - 5/8 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu ieškovė siekė, kad turtas natūra abiem sutuoktiniam nebūtų padalintas, motyvuodama tuo, kad jis turėtų būti parduotas, atsiskaityta su kreditoriumi, pasidalintos lėšos, nes namai buvo sukurti šeimai, kurios jau nebėra. Teigė, kad padalijimo būdas natūra nepriimtinas dėl tarpusavio konfliktų, dėl atsakovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu, nes turi būti išlaikyta sutuoktinių interesų pusiausvyra, užtikrinanti, kad nė vieno sutuoktinio teisės po turto padalijimo nebus pažeistos ar apribotos. Ieškovė nurodo, jog neapsikentusi atsakovo netinkamo gyvenimo būdo, jo naudojamo smurto, buvo priversta palikti jos taip ilgai prižiūrėtus namus ir išsikraustyti, o atsakovas liko gyventi name. Padalijus turtą natūra, nukentėtų jos ir turtiniai interesai, nes visu turtu naudotųsi atsakovas, o ji nieko neturėtų, kas yra ir šiuo metu, nes gyvenimas kartu su atsakovu buvo sunkus ir konfliktiškas ir ateityje viename name jis neįmanomas.

Atsakovas teigia, kad jis negalėtų sumokėti kompensacijos, namas yra dalus, o ieškovė jai tenkančią natūra turto dalį galėtų parduoti. Tačiau Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija (LAT nutartis Nr. 3K-3-137-378/2018). Nors atsakovas pateikė projektą, teigdamas, kad namo padalijimas yra įmanomas, tačiau teismas vertina įrodymų visumą ir sprendžia, jog ieškovei tektų maža turto dalis, įdėjimai į turto pritaikymą gyventi (šiuo atveju pastogėje) nebūtų tinkama investicija, neracionali, pirmame aukšte viena patalpa tiesiogiai ribotųsi su atsakovo patalpomis, o esantys konfliktiški šalių tarpusavio santykiai ieškovę paliktų visai ir be turto ir pinigų, nes, akivaizdu, kad esant šalių nesutarimams, ieškovė nesikeltų gyventi į namą, o parduoti nekilnojamųjų daiktų dalies ieškovė taip pat praktiškai negalėtų, nes toks turtas rinkoje yra praktiškai nelikvidus. Likvidus būtų tik visas turto pardavimas, ką šalys ir buvo sutarusios mediacijoje. Vadinasi, vienintelis galimas protingas ir racionalus tokio turto padalijimo būdas – priteisti šį turtą vienam iš sutuoktinių, šiuo atveju atsakovui, nes jame su sūnumi gyvena, o už jam tenkančią didesnę turto dalį kitam sutuoktiniui – ieškovei - priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti turtą natūra ieškovei atmestinas, nes jame atsakovas gyvena su sūnumi, o ieškovė yra išsikėlusi ir su dukra gyvena kitame būste (CPK 178, 185 str.).

Teisme apklausta atsakovo senelė Z. D. tvirtino, jog gali pagelbėti vaikaičiui su pinigais, kurių ji turinti, todėl laikytina, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų įmanomų priemonių piniginei kompensacijai gauti, be to, yra pateikęs tik vieno banko el. laišką dėl paskolos nesuteikimo, bet teismui nežinomas turinys, kokio turinio prašymą bankui jis buvo pateikęs, nes pateiktas tik laiško fragmentas. Atsakovas teigė, kad nori likti gyventi name, nenori ieškoti kito būsto, nenori papildomų rūpesčių, kas rodo jo nenorą spręsti iškilusią problemą, kaip racionaliai padalinti turtą, jis siekia tik savo interesų užtikrinimo, neatsižvelgdamas į kito sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog negaunant lėšų iš senelės Z. D. ir/ar bankų, galimas nekilnojamojo turto pardavimas, po kurio būtų gaunamos lėšos ir sumokėta kompensacija (CPK 178, 185 str.).

Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), su terasa ir kubilu vertė yra 165 000 Eur. Ją padalijus į dvi lygias dalis, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto po 82 500 Eur, bet ieškovei tenkanti dalis mažintina 17 377,20 Eur suma ir jai tenkanti nekilnojamojo turto vertė būtų 65 122,80 Eur, kurią atsakovas ieškovei turėtų sumokėti už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtina, jog E. L. vardu yra registruotas automobilis PEUGEOT, 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. L. vardu – PORSCHE AG, CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalys nurodo skirtingą automobilių vertę. Ieškovė nurodo, jog jos vardu registruoto automobilio vertė - 4500 Eur, o atsakovas teigia, jog - 6000 Eur, dėl atsakovo vardu registruoto automobilio vertės 1000 Eur šalys sutinka. Šalys prašo padalinti ir kilnojamąjį turtą, nurodydami taip pat skirtingą turto vertę. Sutuoktiniams nesutariant dėl kilnojamųjų daiktų, kuriuos šalys prašo dalinti, vertės, jo vertė apskaičiuotina teismo pagal kainų vidurkį.

Iš sutuoktinių pateikto dalintino turto sąrašo nustatyta, jog gyvenant santuokoje, įgytas šis kilnojamasis turtas, kurio vertė nustatyta teismo pagal kainų vidurkį, išskyrus džiovyklę Bosch, nes pateiktas 2022-09-06 įsigijimo dokumentas, kuriame nurodyta kaina 525 Eur, pritaikius nusidėvėjimą, laikytina 400 Eur vertė:

-automobilis „Porche AG Cayenne“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 250 eurų;

-vonios spintelė aukšta balta – 100,00 eurų vertės;

-kriauklės vonios spintelė – 300,00 eurų vertės;

-spintelė prie lovos – 50,00 eurų vertės;

-sulankstomas stalas – 20,00 eurų vertės;

-odinė sofa – 120,00 eurų vertės;

-mėlynos spalvos pufas – 10,00 eurų vertės;

-virtuvinis juodas laikrodis – 10,00 eurų vertės;

-spinta su dideliu veidrodžiu – 140,00 eurų vertės;

-batų dėžė su kabykla – 70,00 eurų vertės;

-batų dėžė (aukšta ) – 50,00 eurų vertės;

-rudas kilimas – 20,00 eurų vertės;

-komoda (tamsios spalvos) – 20,00 eurų vertės;

-metalinė vonios spintelė – 10,00 eurų vertės;

-balta spintelė su veidrodžiu – 20,00 eurų vertės;

-maža vonios spintelė (baltos spalvos) – 10,00 eurų vertės;

-rudas sėdmaišis – 10,00 eurų vertės;

-gėlės su vazonais ir stovais – 50,00 eurų vertės;

-skalbimo mašina –350,00 eurų vertės;

-paspirtukas – 300,00 eurų vertės;

-dviratis „Panter“ – 50,00 eurų vertės;

-automobilis markės „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – 1000,00 eurų vertės;

- užuolaidos (pilkos ir juodos) – 20,00 eurų vertės;

-juoda ilga komoda –80,00 eurų vertės;

-dvi aukštos komodos – 80,00 eurų vertės;

-maža spintelė prie lovos – 50,00 eurų vertės;

-spinta su horizontaliu veidrodžiu – 125,00 eurų vertės;

-kilimas stačiakampis – 30,00 eurų vertės;

-medinė vonios dėžė – 20,00 eurų vertės;

-pakabinama vonios spintelė su veidrodžiu – 50,00 eurų vertės;

-rudas stalas – 40,00 eurų vertės;

-televizorius 1,07 m įstrižainės „Samsung“ – 100,00 eurų vertės;

- ilga juoda pakabinama lentyna – 40,00 eurų vertės;

-elipsinis treniruoklis „Kettler“ – 300,00 eurų vertės;

- suoliukas su svarmenimis - 100,00 eurų vertės;

-dvigulis čiužinys – 300,00 eurų vertės;

- dvigulė lova – 200,00 eurų vertės;

-juoda aukšta vonios spintelė – 30,00 eurų vertės;

-raudonas sėdmaišis – 20,00 eurų vertės;

-paspirtukas – 325,00 eurų vertės;

-dviratis – 200,00 eurų vertės;

-kompiuteris Lop top „Acer“ – 150,00 eurų vertės;

-elnio ragai – 100,00 eurų vertės;

-džiovykla „Bosch“ – 400,00 eurų vertės;

-šaldytuvas - 150,00 eurų vertės;

-dujinė viryklė – 300,00 eurų vertės;

-mikrobangų krosnelė – 30,00 eurų vertės;

-virtuvinės spintelės 6 vnt. – 100,00 eurų vertės;

-virtuvinis stalas ir 4 kėdės – 60,00 eurų vertės;

-žoliapjovė benzininė – 100,00 eurų vertės;

-trimeris benzininis –100,00 eurų vertės;

-5 vaizdo ir garso kameros po 50 Eur už vnt., iš viso 250 eurų;

-rankinis dulkių siurblys – 50 eurų vertės;

-3 dalių minkštas svetainės baldų komplektas, kaip derintą prie interjero ir užuolaidų – 500 eurų vertės.

Iš viso kilnojamojo turto už 12 360 Eur.

Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl kilnojamojo turto padalijimo, nes tai susiję ir su nekilnojamojo turto priteisimu, bet ir dėl keturių daiktų, kuriuos ieškovė įtraukė į dalintiną sąrašą, o atsakovas tvirtino, jog šis turtas: benzininis pjūklas „Stihl“, galvučių lagaminas „Midori“, suvirinimo aparatas „Honda“, smūginis gręžtuvas „Bosch“ yra jo dėdės, kuris prekiauja turguje ir kad nereiktų vežti namo, laikydavo jį pas atsakovą. Byloje nėra įsigijimo dokumentų, kad minėtus daiktus šalys įgijo gyvendami santuokoje, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, kad minėtus daiktus sutuoktiniai įgijo, o atsakovui neigiant jų nuosavybę ir tvirtinant, jog yra kito asmens, šis turtas netrauktinas į dalintinų daiktų sąrašą (CPK 178, 185 str.).

Įvertinus įrodymų visumą, ieškovei tikslinga priteisti šį kilnojamąjį turtą:

automobilį „Porche AG Cayenne“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 250 eurų,

spintelę prie lovos – 50 eurų,

sulankstomą stalą – 20 eurų;

mėlynos spalvos pufą – 10 eurų

virtuvinį juodą laikrodį – 10 eurų;

rudą kilimą – 20 eurų,

komodą tamsios spalvos – 20 eurų;

metalinę vonios spintelę – 10 eurų;

mažą vonios spintelę (baltos spalvos) – 10 eurų;

rudą sėdmaišį – 10 eurų;

gėles su vazonais ir stovais – 50 eurų;

paspirtuką – 300 eurų;

dviratį „Panter“ – 50 eurų;

dvigulę lovą – 200 eurų.

Iš viso kilnojamojo turto ieškovei tektų už 6010 Eur.

Įvertinus, kad atsakovui nekilnojamasis turtas priteistinas natūra, tikslinga atsakovui priteisti šį kilnojamąjį turtą:

automobilį Peugeot 607 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 1000 eurų;

vonios spintelę aukštą, baltą – 100 eurų;

kriauklės vonios spintelę – 300 eurų;

odinę sofą – 120 eurų;

spintą su dideliu veidrodžiu – 140 eurų;

spintą su horizontaliu veidrodžiu – 125 eurų;

batų dėžę su kabykla – 70 eurų;

batų dėžę aukštą – 50 eurų;

baltą spintelę su veidrodžiu – 20 eurų;

skalbimo mašiną – 350 eurų;

džiovyklę Bosch – 400 eurų;

užuolaidas pilkas ir juodas – 20 eurų;

juodą ilgą komodą – 80 eurų;

dvi aukštas komodas – 80 eurų;

mažą spintelę prie lovos – 50 eurų;

medinę vonios dėžę – 20 eurų;

pakabinamą vonios spintelę su veidrodžiu – 50 eurų;

rudą stalą – 40 eurų;

kilimą stačiakampį – 30 eurų;

televizorių Samsung 1,05 m įstrižainės – 100 eurų;

ilgą juodą pakabinamą lentyną – 40 eurų;

elipsinį treniruoklį Kettler – 300 eurų;

suoliuką su svarmenimis – 100 eurų,

dvigulį čiužinį – 300 eurų;

juodą aukštą vonios spintelę – 30 eurų;

raudoną sėdmaišį – 20 eurų;

paspirtuką – 325 eurų;

dviratį – 200 eurų;

kompiuterį Lop top Acer – 150 eurų;

elnio ragus – 100 eurų;

šaldytuvą – 150 eurų;

dujinę viryklę – 300 eurų;

mikrobangų krosnelę – 30 eurų;

virtuvines spinteles 6 vnt. – 100 eurų;

virtuvinį stalą ir 4 kėdes – 60 eurų;

žoliapjovę benzininę – 100 eurų;

trimerį benzininį – 100 eurų;

5 vaizdo ir garso kameras sumontuotas ant namo – 250 eurų;

rankinį dulkių siurblį – 50 eurų;

trijų dalių minkštas svetainės baldų komplektą – 500 eurų.

Iš viso kilnojamojo turto už 6350 Eur.

Šalys nurodo, jog turi kreditorių (duomenys neskelbtini), veikiantį per filialą Lietuvoje (CPK 178 str.). Ieškovė prašo, kad šalių prievolė (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos filialui pagal 2013-05-31 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-09-18 skolos likutis yra 32 422,15 Eur) nėra modifikuojama ir lieka solidari. Ieškovė V. L. įvykdys visą prievolę (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos filialui pagal 2013-05-31 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių vardu. Tuo atveju, jei E. L. įvykdys prievolę bankui už ieškovę, tai jis turės teisę reikalauti iš ieškovės tos sumos, kurią kreditoriui įvykdė už ją regreso tvarka. Atsakovas tam neprieštarauja.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), veikiantis per filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog bankas sutinka, kad prievolė bankui išliktų solidari ir kad teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl viso bankui įkeisto turto. Paskolos likutis 2023-09-18 (daugiau nei prieš metus) procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas 32 422,15 Eur, šiuo metu šalys nurodo 31 000 Eur sumą. Šalių įsipareigojimas kreditoriui nėra modifikuojamas, todėl įsipareigojimas kreditoriui ir toliau laikytinas solidaria sutuoktinių prievole, nedetalizuojant vidinių šalių atsiskaitymų ar susitarimų (CPK 178, 185 str.)

CK 3.118 straipsnis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.).