Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-315-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-16
Bylos Nr.: e2A-315-372/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: T. R.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Batra“

Kategorijos

2.6.10.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų

Civilinė byla Nr. e2A-315-372/2023Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01222-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.; 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-239-674/2023 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Batra“ dėl 2021-12-15 įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo, bei papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Batra“ dėl 2021-12-15 įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo, papildomų išlaidų atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: automobilio remonto išlaidas 8235,41 Eur pagal 2022-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija. KDV Nr. 8000879; 544,50 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenzijas atsakovei ir ruošiant ieškinį teismui; 5 % metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 197,00 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2021-12-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TP972) iš atsakovės, faktiškai sumokėjęs 21545,00 Eur, įsigijo automobilį Iveco (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos. Ieškovas atsakovei į banko sąskaitą atliko 17545,00 Eur pavedimą, o 4000,00 Eur perdavė grynais, kurie atsakovės niekaip nebuvo deklaruoti.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė transporto priemonių prekybos portale www.autoplius.lt deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Prieš pirkimą ieškovas automobilį apžiūrėjo pirkimo vietoje, ieškovui buvo nurodyta, kad yra tuščias AdBlue bakas. Daugiau jokių defektų atsakovė nenurodė ir neįrašė nei į sutartį, nei į automobilio perleidimo dokumentus.

4. Ieškovas nurodė, kad po automobilio pirkimo, važiuojant link namų, išvažiavus iš automobilio pirkimo vietos ir pravažiavus iki 100 kilometrų, prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, pranešantis apie variklio darbo sutrikimą. Automobilio variklio darbas nepakito, nebuvo juntami jokie netipiniai automobilio veikimo ypatumai. Nepaisant to, automobilis 2021-12-20 evakuatoriumi buvo pristatytas į UAB „Kauno Skuba“ atstovybę. Automobilio patikros metu buvo nustatytos automobilio paslėptų defektų klaidos ir jų identifikaciniai kodai, nurodyta, kad yra labai mažas alyvos lygis. Taip pat buvo nurodyta, jog yra tuščias AdBlue bakas.

5. Ieškovas nurodė, jog apie pastebėtus defektus 2021-12-23 telefoniniu skambučiu informavo atsakovę. Atsakovė nepareiškė jokio noro ar ketinimo atvykti apžiūrėti automobilį, dalyvauti automobilio apžiūroje ar jo defektacijoje, nepareiškė noro apžiūrėti automobilį kitose automobilių remonto dirbtuvėse, tokiu būdu atsisakydama galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Atsakovė pasirinko pasyvią poziciją ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzija pagrįsta.

6. Ieškovas nurodė, kad dėl tepalo lygio, atlikus diagnostiką, įtarta, jog yra sugedęs tepalo lygio daviklis, kuris neindikavo variklio alyvos lygio kritimo. Ieškovui nuvažiavus apie 1500 km po pirkimo, prietaisų skydelyje įsijungė alyvos lygio kritimo indikatorius. Ištraukus alyvos matuoklę, buvo matyti, kad trūksta alyvos. Ieškovui supylus apie 7-8 litrus alyvos ir pavažiavus apie 300–400 km, alyvos matuoklėje alyvos lygis buvo sumažėjęs.

7. Ieškovas nurodė, kad nesulaukęs iš atsakovės jokio pasiūlymo susitarti taikiai dėl kompensacijos ir restitucijos, 2022-05-04 kreipėsi į UAB „Kauno Skuba“, kur buvo išardyti automobilio agregatai, kuriuose buvo nustatyti paslėpti defektai. Paslėpti defektai buvo pašalinti ir už paslėptų defektų šalinimą ieškovas sumokėjo 8235,41 Eur pagal 2022-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija KDV Nr. 8000879. Tai patvirtina ir UAB „Kauno Skuba“ surašytas 2022-05-04 darbų atlikimo aktas.

8. Ieškovas nurodė, kad automobilio trūkumai buvo jo perdavimo metu; atsakovė apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus nieko neminėjo; nei automobilio pardavimo skelbime, nei sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nėra galimybės naudoti automobilį pagal jo paskirtį; automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo; automobilio defektai buvo nustatyti tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio specialisto; atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

9. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnio bei motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidusi šiuos reikalavimus, atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo. Įsigydamas automobilį ieškovas turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovės tyčinių veiksmų, nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Batra“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad užsiima naudotos technikos (sunkvežimių ir statybinės technikos) pardavimu. Ieškinyje nurodytas 2009 m. gamybos automobilis Iveco, registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlytas atsakovei partnerių iš Suomijos, „Mercedes-Benz“ atstovybės VEHO OY AB. Prieš perkant automobilį atsakovė jį patikrino informacinėse sistemose (Carvertical.com; Rekkari.fi), peržiūrėjo automobilio istoriją, t. y., ar neklastota rida, ar automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykius, ar neregistruoti automobilio gedimai ir pan. Taip pat automobilis prieš parduodant buvo patikrintas pardavėjo VEHO OY AB servise ir apie jokius defektus ar gedimus atsakovei nebuvo pranešta. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, atsakovė jį įsigijo 2021-11-04.

11. Atsakovė nurodė, kad 2021-11-30 automobiliu vykstant nuo pardavėjo VEHO OY AB buveinės (Suomijoje) iki atsakovės adreso (Lietuvoje) buvo nuvažiuota apie 1000 km. Automobilis važiavo pats ir jokių gedimų ar defektų nebuvo aptikta. Servise automobiliui buvo atliktas tik kosmetinis platformos bei krano dažymas, apie kurį ieškovas buvo informuotas. 2021-12-06 automobiliui buvo atlikta variklio diagnostika servise UAB „Automotorista“, kurios metu jokių gedimų ar defektų nebuvo nenustatyta, variklio darbas, variklio tepalo spaudimas buvo normos ribose, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

12. Atsakovė nurodė, kad 2021-12-14 buvo įdėtas automobilio skelbimas. Ieškovas iškart susisiekė su atsakove dėl automobilio pirkimo ir kitą dieną iš pat ryto atvažiavo pas atsakovę ir jos kieme bandė automobilį, krano hidrauliką, nuvažiuojamąją platformą. Ieškovas buvo supažindintas, kad kranas-manipuliatorius ir platforma yra senesnių metų gamybos (2001 m.) nei pats sunkvežimis (2009 m.), todėl šie mazgai yra labiau nusidėvėję ir dėl to buvo perdažyti. Taip pat ieškovas matė ir buvo papildomai informuotas, kad krano judančios detalės yra nusidėvėjusios, bandant kraną, matėsi nedideli hidraulikos alyvos prasisunkimai, buvo poreikis papildyti AdBlue skysčio baką. Ieškovui automobilis tiko, todėl buvo sutarta dėl galutinės kainos (pritaikius nuolaidą), išrašyta 2021-12-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. TP972 su nurodyta 17545,00 Eur suma apmokėjimui, o apmokėjus, sudarytas 2021-12-15 prekės priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovui atsiskaičius su atsakove, jis automobiliu išvažiavo atlikti registracijos veiksmus į VĮ „Regitra“.

13. Atsakovė nurodė, kad 2021-12-23 ieškovas paskambino atsakovei ir pasakė, kad jam važiuojant automobiliu prietaisų skydelyje užsidegė „check“ indikatorius, bet joks automobilio darbas nepakito, viskas dirbo įprastai. Atsakovė pasiteiravo, ar buvo pripildytas AdBlue skysčio bakas, į tai ieškovas atsakė neigiamai. Tuo metu nebuvo galimybės nustatyti, dėl ko galėjo užsidegti prietaisų skydelio „check“ indikatorius (galėjo degti dėl AdBlue skysčio trūkumo), nes IVECO sunkvežimiuose minėtas indikatorius yra bendro pobūdžio, t. y., gali užsidegti dėl bet kokio gedimo/trūkumo. Atsakovė patarė pasitikrinti indikatoriaus užsidegimo priežastį, ieškovas atsakė, kad kai automobilį veš į servisą aptarnavimui (alyvos, filtrų keitimas ir pan.), patikrins ir indikatoriaus užsidegimo priežastį. Atsakovė paprašė informuoti apie indikatoriaus užsidegimo priežastį, tačiau šiuo klausimu ieškovas daugiau nesusisiekė su atsakove, ieškovas atsakovei nenurodė jokių gedimų ir nereiškė pretenzijų.

14. Atsakovė nurodė, kad po kelių dienų ieškovas paskambino ir nurodė, kad automobilis jam galbūt netinkamas dėl to, kad per ilga jo platforma, o kitos platformos gamyba jam būtų per brangi (jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės atsakovei neturėjo). Ieškovas atsakovei pasiūlė priimti automobilį atgal. Atsakovė nurodė, kad toks sprendimas galimas, buvo sutarta atnaujinti automobilio pardavimą, nes buvo daug asmenų, kurie norėjo automobilį įsigyti. Visgi sutarus automobilį pardavinėti iš ieškovo kiemo, dėl įvairių priežasčių niekaip neišeidavo suderinti potencialių pirkėjų apžiūrų.

15. Atsakovė nurodė, kad šventiniu laikotarpiu tarp ieškovo ir atsakovės bendravimas nevyko, o apie 2022-01-13 ieškovas paskambino ir pranešė, kad automobilį vis dėlto pasiliks sau. Taip pat pranešė, kad servise UAB „Kauno Skuba“ automobiliui padarė techninį aptarnavimą, o 2022-01-12 automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra. Ieškovas paprašė, kad atsakovė patvirtintų automobilio perleidimą VĮ „Regitra“ sistemoje, kad galėtų persiregistruoti automobilį savo vardu. Nuo automobilio persiregistravimo ieškovas nebendravo su atsakove ir nebereiškė jokių pretenzijų.

16. Atsakovė nurodė, kad ieškovas su ja susisiekė 2022 m. balandžio pradžioje ir pareiškė, kad jam automobilio variklis nėra geras ir apžiūrai jį vėl veš į UAB „Kauno Skuba servisą. Atsakovė nurodė, kad paaiškėjus kokioms nors naujoms aplinkybėms ar nustačius automobilio defektus, su ja būtų susisiekta, kad ji pati galėtų įvertinti nustatytus defektus.

17. Atsakovė nurodė, kad 2022-04-12 iš ieškovo gavo trumpąją sms žinutę, kad servise UAB „Kauno Skuba“ yra atliekami paslėptų defektų šalinimo darbai. Atsakovei paskambinus į servisą, buvo nurodyta, kad ieškovo užsakymu automobilio variklis yra kapitaliai remontuojamas, išardytas ir išvežiotas dalimis į skirtingas remonto vietas bei užsakytos naujos originalios detalės. Jokių automobilio variklio remonto priežasčių serviso atstovas nenurodė. 2022-06-07 atsakovė gavo 2022-06-01 pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, kuria buvo prašoma padengti automobilio variklio kapitalinio remonto sumą (8235,41 Eur). Atsakovė nesutinka su ieškiniu, kadangi automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti.

18. Atsakovė pažymėjo, jog įvykdė visas apdairiam ir rūpestingam pardavėjui keliamas pareigas ir įsitikino, kad parduodamas automobilis yra be defektų ir tinkamas naudoti. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių įsitikinti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas tolesnei eksploatacijai, tai patvirtina objektyvūs duomenys (užklausos, 2012-12-06 atliktų darbų aktas (diagnostika)). Automobilis iki jo pardavimo ieškovui niekada nebuvo patekęs į eismo įvykį, šią aplinkybę patvirtina Carvertical.com ir Rekkari.fi informacinių sistemų ataskaitos. Be to, jei iš karto po automobilio įsigijimo būtų paaiškėję esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio nebūtų buvę galima naudoti pagal paskirtį, ieškovas jį būtų grąžinęs atsakovei, o ne intensyviai naudojęs apie 4 mėnesius. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad 2022-06-01 pretenzijoje buvo nurodyta, jog automobilio defektai išaiškėjo nuvažiavus 50 kilometrų, o kitoje pretenzijos vietoje, kad pačią pirkimo dieną, ieškinyje – 100 kilometrų, neteisingai nurodyta pirkimo data, pateikiami duomenys apie visai kitą transporto priemonę (BMW), kitą autoservisą, kitus patikrinimo aktus ir kitą defektų šalinimo kainą. Tai rodo, kad ieškovo paaiškinimai yra nenuoseklūs, todėl abejotini.

19. Atsakovė nurodė, jog netgi ieškovui išreiškus su automobilio technine būkle nesusijusias pretenzijas dėl to, kad automobilis jam nepatinka (per ilga platforma), atsakovė buvo pasirengusi bendradarbiauti ir sutiko automobilį vėl pardavinėti, nes neabejojo jo tinkama technine būkle ir šio automobilio paklausa. Visgi sutarus dėl automobilio pardavimo, ieškovas nesugebėjo sklandžiai bendradarbiauti ir aprodyti automobilio potencialiems pirkėjams, o galiausiai nusprendė automobilį pasilikti sau. Akivaizdu, kad ieškovas nebūtų pasilikęs blogos techninės būklės ar netinkamo naudoti automobilio. Be to, 2022 m. sausio mėnesį ieškovas savo iniciatyva servise automobiliui padarė techninį aptarnavimą, o 2022-01-12 automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra. Patikrinus automobilį, nei servise, nei techninės apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių defektų, kurie užkirstų kelią naudotis automobiliu, o tai tik dar kartą patvirtina, kad automobilis buvo geros techninės būklės. Taip pat tame pačiame servise vėliau buvo atliktas automobilio variklio kapitalinis remontas, todėl esant variklio defektui, jis būtų buvęs pastebėtas pirmojo patikrinimo metu.

20. Atsakovė pažymėjo, jog abejotinas ieškinio teiginys, kad 2021-12-20 automobilis evakuatoriumi buvo nugabentas į UAB „Kauno Skuba“. Tuo laikotarpiu vykusio telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir atsakovės metu, ieškovas nurodė, kad automobiliu pats važiavo į servisą atlikti automobilio techninio aptarnavimo, taip pat pažiūrės, dėl ko užsidegė „check“ indikatorius, t. y., jokios kalbos apie evakuatorių nebuvo. Atsakovės manymu, siekdamas pagrįsti savo teiginius, ieškovas turėtų pateikti apmokėjimo dokumentus už suteiktas evakuatoriaus paslaugas. Taip pat, jei kaip nurodė ieškovas, 2021-12-20 automobiliui buvo nustatytos paslėptų defektų klaidos ir jų identifikaciniai kodai, šie defektai turėjo būti nedelsiant pašalinti, o automobilis negalėjo būti eksploatuojamas iki 2022-04-12. Jei automobilis su variklio defektais buvo eksploatuotas 3-4 mėnesius, tai galėjo lemti rimtesnių defektų atsiradimą (visiškas variklio sugedimas), už kuriuos būtų atsakingas tik ieškovas, kadangi automobilį eksploatavo neapdairiai ir nesilaikydamas elementarių naudojimosi taisyklių. Tiek ieškinyje, tiek 2022-06-01 pretenzijoje ieškovas nurodė, kad automobiliui buvo nustatytos paslėptų defektų klaidos ir jų identifikaciniai kodai, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikė.

21. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teigimu, nesulaukęs iš atsakovės jokio pasiūlymo susitarti taikiai dėl kompensacijos, jis 2022-05-04 kreipėsi į servisą, kur buvo išardyti automobilio agregatai ir nustatyti paslėpti defektai. Atsakovė pažymėjo, jog joks pasiūlymas susitarti taikiai iš ieškovo nebuvo gautas. Ieškovas su atsakove bendraudavo nenuosekliai ir chaotiškai, o apie ketinamas atlikti automobilio defektacijas neinformuodavo bei nenurodydavo jų atlikimo laiko ir vietos. UAB „Kauno Skuba“ surašytoje 2022-05-04 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 8000879 ir 2022-05-31 darbų atlikimo akte niekur nėra nurodyta, kad būtų nustatyti automobilio paslėpti defektai ar bet kokie variklio gedimai. Minėtuose dokumentuose nurodytus darbus ieškovas galėjo užsakyti savo iniciatyva, siekdamas atnaujinti automobilio variklį, o atnaujinimo išlaidas nesąžiningai perkelti atsakovei.

22. Atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nėra pateikta duomenų ir atsakovei nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ieškovas eksploatavo automobilį nuo jo įsigijimo (2021-12-15) iki variklio remonto darbų atlikimo (2022-05-04). Nėra informacijos, kokį atstumą ieškovas nuvažiavo per šį laikotarpį ir kokiomis sąlygomis. Variklio gedimas galėjo atsirasti eksploatacijos metu, esant oro filtro nesandarumui, nepakankamam tepalo lygiui, važinėjant su aktyviu „check“ indikatoriumi (nenustačius užsidegimo priežasties). Automobilis yra ne tik paprastas sunkvežimis, bet kartu ir kranas su platforma, ir dirbant su jo atskirais agregatais, visada yra naudojamas variklis su padidinta apkrova, didesniais sūkiais ir didesne galia. Kaip nurodė ieškovas, buvo atliktas automobilio platformos remontas, o automobilio eksploatavimas su techniškai netvarkinga platforma galėjo lemti variklio perkrovas ir jo gedimą. Atsakovės žiniomis, ieškovas užsiima statybų verslu, turi ekskavatorius ir pats minėjo, kad automobilį naudos statybinės technikos vežiojimui, todėl nėra garantijų, kad automobilis buvo eksploatuojamas tinkamai ir neviršijant automobilio apkrovos limito.

23. Atsakovė pažymėjo, jog automobilis buvo įsigytas ne paprasto vartotojo savo asmeniniams poreikiams, o verslininko, todėl ieškovui taikomi atidumo ir rūpestingumo standartai yra žymiai aukštesni nei paprastam vartotojui. Taip pat akivaizdu, kad naudotiems automobiliams keliami kitokie nei naujiems kokybės reikalavimai, todėl pirkėjui keliamas didesnio atidumo reikalavimas. Pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama. Ieškovas tiek 2021-12-15 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. TP972, tiek 2021-12-15 prekės priėmimo-perdavimo akte patvirtino, kad yra susipažinęs su automobilio būkle ir ji jam yra tinkama, todėl atsakovės manymu, reiškiamos pretenzijos dėl automobilio kokybės yra ieškovo bandymas nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

24. Atsakovė nurodė, kad įprasti reikalavimai tokio tipo automobiliui, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį, t. y., važiuoti, naudotis kranu ir platforma. Eksploatacijos metu automobilio variklio gedimas galėjo atsirasti bet kuriuo momentu dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo ar eksploatacijos intensyvumo/sąlygų, ir tai jokiu būdu nėra laikytina paslėptais defektais. Atsakovės manymu, ieškinyje nėra pateikta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog automobilio variklio gedimas egzistavo iki sutarties sudarymo, kad atsakovė nuslėpė jai žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą. Pardavimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, o variklio defektai galėjo atsirasti dėl daugybės nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, viena iš kurių galėjo būti netinkama automobilio eksploatacija.

25. Atsakovė nurodė, jog ieškovas pažeidė informavimo pareigą, nustatytą CK 6.348 straipsnio 1 dalyje, nes iki 2022-05-04 tinkamai neinformavo atsakovės apie automobilio gedimus ir jų priežastis, nors jie buvo nustatyti tiek 2022-04-12 UAB „Kauno Skuba“ autoservise, tiek, ieškovo teigimu, 2021-12-20 tame pačiame servise, kai buvo atlikta automobilio diagnostika. Apie automobilio trūkumus ieškovas pranešė atsakovei, tačiau tai padarė tik 2022-05-04, kai automobilis jau buvo suremontuotas, nors, kaip teigia ieškovas, trūkumai paaiškėjo 2021-12-20 arba vėliausiai 2022-04-12. Atsakovės informavimas apie automobilio remonto kainą tik 2022-05-04, t. y., po to, kai jau buvo suremontuotas, nelaikytinas tinkamu ir sąžiningu. Ieškovas vienvaldiškai sprendė dėl atliktinų remonto darbų kiekio ir kainos, pasirinkdamas vieną brangiausių remonto būdų (variklio kapitalinis remontas, naujų dalių pirkimas) bei užsakydamas atlikti ir su nustatytu variklio gedimu nesusijusius remonto darbus (pavarų dėžės nuėmimas, AdBlue purkštuko keitimas, duslintuvo temperatūros daviklio keitimas, interkulerio nuėmimas/pastatymas). Ieškovas netinkamai įvykdė pareigą informuoti atsakovę apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, dėl to atsakovė neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, taip pat ir trūkumų šalinimo būdui, kainai. Atsakovės vertinimu, automobilio variklio remontą buvo galima atlikti žymiai pigiau, nekeičiant beveik viso variklio naujomis dalimis. Ieškinyje yra tik nurodoma variklio išardymo/surinkimo kaina ir dalių kainos. Tokios informacijos nepakanka nustatyti galimą variklio remonto kainą.

26. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė nebendradarbiavo ir nenorėjo atvykti į automobilio defektų nustatymo apžiūras. Atsakovė visada buvo geranoriškai nusiteikusi spręsti susidariusias situacijas. Tai patvirtina sutikimas automobilį vėl parduoti bei atsakovės 2022-06-21 atsakymas į ieškovo 2022-06-07 pretenziją, kuriame atsakovė išreiškė norą dalyvauti visose automobilio defektų nustatymo procedūrose. Atsakovė visada rodė norą dalyvauti automobilio defektų nustatymo apžiūroje, tačiau ieškovas su atsakove bendraudavo epizodiškai, į defektinę automobilio apžiūrą atsakovės nekvietė, o tik informavo apie rezultatus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo T. R. atsakovės UAB ,,Batra“ naudai 2418,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; priteisti iš ieškovo T. R. 15,28 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.

28. Teismas nurodė, kad pardavėjas, perduodamas pirkėjui daiktą, turėjo įsitikinti, kad daiktas yra tinkamas naudoti, ir tokius veiksmus atliko; pardavėjui nebuvo žinomi jokie automobilio defektai ir jis nieko nuo pirkėjo neslėpė.

29. Teismas nurodė, jog ieškovas, pirkdamas specialios paskirties automobilį įmonės veiklai ir veikdamas kaip verslininkas, turėjo prisiimti atsakomybę, būti itin apdairus ir rūpestingas, vertindamas perkamą prekę. Teismas sprendė, kad ieškovas nedėjo maksimalių pastangų, nesiėmė visų įmanomų priemonių prekei įvertinti, pasitikėjo savo galimybėmis ir supratimu, nors ir neturi specialių žinių.

30. Teismas pažymėjo, jog būtent ieškovas privalėjo teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog automobilio defektai buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar atsirado dėl aplinkybių, kurios buvo dar iki automobilio pardavimo.

31. Teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio defektai atsirado iki jo pardavimo ar nors ir atsirado po automobilio pardavimo, tačiau tam įtakos turėjo aplinkybės, buvusios iki automobilio pardavimo. Konstatavęs nurodytas aplinkybes, dėl prašomų priteisti sumų patirtoms išlaidoms kompensuoti teismas nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

32. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo ieškovas (apeliantas) T. R. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 8779,91 Eur nuostolių, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

32.1. Teismas vertino, jog ieškovas turėjo prisiimti atsakomybę, būti itin apdairus ir rūpestingas vertindamas perkamą prekę. Ieškovo elgesys negali būti laikomas nerūpestingu ar neapdairiu, kadangi ieškovas neprivalėjo prieš įsigydamas transporto priemonę ją patikrinti. Ieškovas neprivalėjo naudotis kitų asmenų ar specialistų pagalba prieš įsigydamas transporto priemonę. Kadangi tokios pareigos ieškovas neturėjo, negalima spręsti, kad nepatikrinęs transporto priemonės prieš jos įsigijimą pas atitinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus, ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Transporto priemonės trūkumai paaiškėjo tik profesionaliam automobilių servisui atliekant remonto darbus ir išardžius variklį, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės trūkumai nebuvo akivaizdūs ir jų negalėjo pastebėti nei ieškovas, nei joks kitas asmuo analogiškoje situacijoje. Akivaizdu, kad prieš įsigyjant transporto priemonę ją ardyti, vien norint patikrinti dėl galimų trūkumų egzistavimo, nebūtų nei tikslinga, nei ekonomiška. Ieškovas nepažeidė jokių savo, kaip pirkėjo, pareigų, kurios šalintų pardavėjo atsakomybę.

Šalies argumentai

32.2. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad atsakovė atliko pakankamus veiksmus, siekdama įsitikinti, jog transporto priemonė yra tvarkinga ir tinkama naudoti pagal tiesioginę paskirtį ne tik iškart po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ir tam tikrą laiką po jos įsigijimo. Atsakovės pateikta CarVertical ataskaita yra sugeneruota 2022-10-05, t. y., jau iškėlus civilinę bylą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuos duomenis tikrino dar prieš pati įsigydama transporto priemonę iš pardavėjo Suomijoje. Rekkari ataskaita nėra informatyvi ir neleidžia įsitikinti transporto priemonės technine būkle, nesuteikia daug vertingos informacijos, kuri leistų įsitikinti, jog transporto priemonę dar kurį laiką bus galima naudoti pagal paskirtį, nepatiriant didelių rūpesčių ir išlaidų. Variklio alyvos spaudimo diagnostika buvo skirta patikrinti tik vieno agregato (variklio) vienam parametrui – alyvos spaudimui. Atsakovė turėjo atlikti išsamią variklio diagnostiką, kuri leistų visapusiškai įsitikinti, kad variklis yra tinkamas naudoti, o variklio susidėvėjimas nesiekia kritinio. Be to, atsakovė pateikė tik tokios diagnostikos pažymą, tačiau nepateikė PVM sąskaitos-faktūros už tokią diagnostiką bei jos apmokėjimą pagrindžiančio dokumento. Pažyma galėjo būti surašyta atgaline data. Priešingai, atsakovės elgesys buvo nerūpestingas ir aplaidus, kadangi dieną prieš parduodant transporto priemonę ji siuntė transporto priemonės salono fotonuotraukas, kuriose matyti deganti kontrolinė lemputė, pranešanti dėl alyvos trūkumo, t. y., jog transporto priemonę reikia patikrinti dėl galimo gedimo. Tai rodo, kad atsakovė žinojo apie tai, jog transporto priemonei būtina patikra, tačiau apie tai ieškovo neinformavo, raštu šio trūkumo neaptarė ir, būdama profesionali tokių transporto priemonių pardavėja, nepatikrino transporto priemonės variklio. Būtent atsakovė buvo neapdairi ir nesiėmė priemonių, kad įsitikintų transporto priemonės tinkamumu naudoti pagal paskirtį, nors kontrolinė lemputė indikavo apie galimas problemas su varikliu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prieš parduodama transporto priemonę ja nuvažiavo apie 1000 kilometrų. Kita vertus, tai nereiškia, kad transporto priemonė šį atstumą įveikė be problemų, kad tuo metu neegzistavo aplinkybės, dėl kurių trūkumai išryškėjo tik transporto priemonę eksploatuojant. Nors atsakovė 2021-12-15 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodė, kad transporto priemonei netaikoma garantija, tai nepaneigia CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl 2 metų garantijos termino.

32.3. Teismas netinkamai vertino ieškovo, kaip pirkėjo, ir atsakovės, kaip pardavėjos, teises ir pareigas pirkimo-pardavimo sutartiniuose santykiuose, be jokio pagrindo nustatė ieškovo neatsargumą, taip pat nepagrįstai nustatė, jog atsakovė įgyvendino savo, kaip pardavėjos, pareigas. Priešingai, atsakovės veiksmai prieš parduodant transporto priemonę nebuvo tokie, kurie garantuotų pirkėjui transporto priemonės techninės būklės tinkamumą, t. y., kad ją bus galima naudoti pagal paskirtį bent kurį laiką po pardavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl pardavėjo pareigų parduodant prekę. Tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

32.4. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad jam buvo parduota kokybės reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė. Trūkumai arba aplinkybės jiems atsirasti egzistavo sutarties sudarymo metu, kadangi tiek prieš pat transporto priemonės pardavimą (2021-12-14), tiek po jo vis užsidegdavo įspėjamoji lemputė, pranešanti apie tai, kad būtina patikrinti alyvos lygį. Taip pat po transporto priemonės įsigijimo atliekant techninę apžiūrą, nustatytas padidėjęs dūmingumas. Nors šis dūmingumas neviršijo nustatytų normų, tačiau atlikus variklio remontą, jis stipriai sumažėjo. Būtent tai lėmė, jog toliau eksploatuojant transporto priemonę šie trūkumai ryškėjo, kol po kelių mėnesių transporto priemonės tolesnis eksploatavimas tapo neįmanomas be brangaus remonto. Trūkumai egzistavo transporto priemonės perdavimo ieškovui metu. Atsakovė nepateikė jos atsakomybę šalinančių įrodymų, neįrodė, kad trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir juos būtų lėmęs netinkamas transporto priemonės naudojimas ar trečiųjų asmenų kaltė. Atsakovė neįgyvendino savo pareigos atskleisti ieškovui prekės trūkumus ir pardavė transporto priemonę, kuri neatitiko sutarties sąlygų, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovė yra verslininkė, užsiimanti tokio pobūdžio transporto priemonių prekyba, todėl ji atsako be kaltės. Atsakovė privalėjo perduoti ieškovui transporto priemonę, kuri būtų be didesnių trūkumų pirkimo-pardavimo metu arba tokių trūkumų neturėtų bent kurį laiką po jos įsigijimo, tačiau šią savo pareigą atsakovė pažeidė, todėl jos atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė ir iš jos turėjo būti priteista žala, kurią ieškovas patyrė, atlikęs kapitalinį transporto priemonės variklio remontą.

Žemesnės instancijos teismas

32.5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis eksperto išvada, netinkamai ją vertino ir rėmėsi šiuo įrodymu, nevertino jo kritiškai, nukrypo nuo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi eksperto išvada atmesdamas ieškinį, tai lėmė, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

32.6. Atsakovė už eksperto išvados parengimą sumokėjo 968,00 Eur sumą. Šią sumą pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo kaip bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai vertino procesinės ir materialinės teisės normas, kadangi šios išlaidos nėra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Byloje nebuvo paskirta ekspertizė, kadangi abi šalys jos atsisakė. Atsakovė savarankiškai kreipėsi į ekspertą dėl išvados pateikimo ir patyrė tokias išlaidas įrodinėdama savo poziciją byloje ir siekdama išvengti civilinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu, t. y., išvengti nuostolių priteisimo. Todėl tokios išlaidos negali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų. Dėl šių išlaidų priteisimo atsakovė turėtų kreiptis atskirai ir reikalauti jų kaip žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, dėl ko ir šioje dalyje buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Atsiliepimas

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Batra“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

33.1. Ieškovas nedėjo maksimalių pastangų, nesiėmė visų įmanomų priemonių automobiliui įvertinti, pasitikėjo savo galimybėmis ir supratimu, nors ir neturėdamas specialių žinių. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys reikšmingas, sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pakako, kad teismas padarytų išvadas, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis. Automobilis ieškovą tenkino, nepaisant to, kad jau prieš automobilio apžiūrą siųstose nuotraukose prietaisų skydelyje buvo matyti šviečiantis indikatorius, ar, kaip pats ieškovas teigė, apžiūrint automobilį, daugiau „pagazavus“, metė juodą dūmą. Ieškovas atsakovei nereiškė jokių pretenzijų ir tada, kai pavažiavus tam tikrą atstumą, užsidegė šviečiantis indikatorius ,,check“. Vartotojo ir verslininko santykiams yra taikomi visai kitokie atidumo ir rūpestingumo standartai nei santykiuose tarp dviejų verslininkų, kaip yra šiuo atveju. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir nedėjo jokių papildomų pastangų nustatyti automobilio kokybę ar galimus defektus, ignoravo prietaisų skydelyje degančius indikatorius ir taip neįgyvendino savo, kaip verslininko, pareigos elgtis atidžiai bei prisiėmė iš to kylančią riziką.

33.2. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl daiktų kokybės, tačiau tam, kad būtų galima remtis ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika ir joje suformuotomis taisyklėmis, būtina nustatyti, ar bylų ratio decidendi sutampa.

33.3. Atsakovė buvo rūpestinga ir prieš parduodama automobilį dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti, ar automobilis yra tinkamas naudoti. Be to, nusiųsdama automobilio skydelio nuotraukas su indikacija, kad trūksta alyvos, atsakovė elgėsi rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, laiku ir tinkamai informuodama ieškovą apie realią automobilio būklę.

33.4. Ieškovas teismo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis ir abejonėmis dėl automobilio kokybės, 2023-01-16 eksperto išvados Nr. MV 2023-03 patikimumu. Tokių aplinkybių ieškovas pirmosios instancijos teisme nenurodė, dėl jų neteikė jokių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti tik tuos skundo argumentus, kurie yra grindžiami aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme.

33.5. Atsakovė visiškai nesutinka, kad CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nurodytas protingas, bet ne ilgesnis nei 2 metų, garantijos terminas yra aktualus nagrinėjamu atveju, kadangi automobilio pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad garantija netaikoma, o 4 mėnesių terminas, per kurį automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas, negali būti laikomas protingu, per kurį gali būti reiškiamos pretenzijos dėl automobilio kokybės.

33.6. Reiškiamos pretenzijos dėl automobilio kokybės ir reikalavimai dėl remonto išlaidų atlyginimo yra ieškovo siekis pasipelnyti ir pagerinti automobilį atsakovės sąskaita. Atsakovė sutinka, kad intensyviai naudojant automobilį galėjo atsirasti variklio gedimų, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad jie buvo automobilio pardavimo metu. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl automobilio buvimo su trūkumais, turėjo detaliai pagrįsti, kokie tai yra trūkumai, kas juos lėmė. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio variklis turėjo kažkokių trūkumų ar, kad jie buvo jau automobilio pardavimo metu. Siekiant iš pardavėjo prisiteisti defektų šalinimo išlaidas, turėtų būti nustatyti konkretūs daikto defektai ir jų atsiradimo priežastys, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta nei viena, nei kita, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

33.7. Apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta jokių pirmosios instancijos teismo teisės taikymo ar faktų vertinimo klaidų, ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ar naikintinas. Byloje nebuvo pagrįsta objektyviais duomenimis, kokie konkretūs automobilio defektai buvo nustatyti, dėl kurių reikėjo atlikti variklio kapitalinį remontą, nenustatytos defektų kilimo priežastys, nepagrįsta, kad automobilis pardavimo metu turėjo kokių nors bylos ginčui aktualių defektų, todėl priimti kitokio sprendimo nebuvo pagrindo.

33.8. Eksperto išvada buvo atlikta remiantis visa atsakovei prieinama medžiaga ir yra objektyviausias byloje pateiktas įrodymas, kadangi yra surašytas asmens, turinčio specialių žinių automobilių technikos srityje. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto išvada, galėjo ją ginčyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau to nedarė ir skunde kelia niekuo nepagrįstas abejones. Ieškovas taip pat galėjo pasitelkti ekspertą ir atlikti naują ekspertizę, užduoti savo klausimus, gauti jam aktualių aplinkybių ekspertinį vertinimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Visos ieškovo keliamos abejonės dėl eksperto išvados yra deklaratyvios, kadangi nėra paremtos asmens, turinčio specialiųjų žinių automobilių technikos srityje, išvadomis. Atsakovė net neprivalėjo rūpintis eksperto suradimu ir eksperto išvados parengimu, tačiau kaip sąžininga proceso šalis, siekdama pagrįsti savo poziciją, įdėjo daugiau pastangų, nei jai numatė įstatymai. Tuo tarpu ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti savo teiginius dėl automobilio variklio defektų egzistavimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų gauta specialisto išvada dėl jo ieškinyje dėstomų teiginių. Kadangi eksperto išvada buvo vienintelis į bylą pateiktas dokumentas, kurį parengė specialiųjų automobilių technikos žinių turintis asmuo, ji laikytina tinkamu įrodymu, kuriuo galima pagrįstai remtis priimant teismo sprendimą, o ieškovo keliamos abejonės laikytinos niekuo nepagrįstomis deklaratyviomis prielaidomis.

33.9. Sprendimu atsakovei buvo pagrįstai priteistos eksperto išvados parengimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti naujus įrodymus – 2022-01-21 UAB „Automotorista“ PVM sąskaitą-faktūrą su mokėjimu; UAB „Transtomas“ 2022-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) su priedais.

36. Atsakovė nurodė, jog visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai dėl UAB „Automotorista“ diagnostikos surašymo atgaline data. Atsakovės vertinimu, šios abejonės galėjo būti reiškiamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl laiku atliktos automobilio variklio diagnostikos, teikiama 2022-01-21 PVM sąskaita-faktūra Nr. 338, iš kurios matyti, kad diagnostikos aktas nebuvo surašytas atgaline data. Dėl asmens, kuriam išrašyta sąskaita, atsakovė paaiškino, kad bendradarbiauja su įmone UAB „Transtomas“, kurioje atlieka įvarius remonto darbus, naudojasi saugojimo/pardavimo aikštele. UAB „Transtomas“ automobiliui atliko platformos dažymą ir automobilį pristatė į UAB „Automotorista“ diagnostikos atlikimui. UAB „Automotorista“ už automobiliui ir kitiems sunkvežimiams atliktus darbus išrašė sąskaitą UAB „Transtomas“, o tada UAB „Transtomas“ išrašė bendrą 2022-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą už kitus darbus atsakovei.

37. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

38. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

39. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

40. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad ieškovas abejones dėl laiku atliktos automobilio variklio diagnostikos iškėlė jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

42. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. R. iš atsakovės UAB ,,Batra“ 2021-12-15 nupirko automobilį Iveco (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-12-15 pardavėja (UAB ,,Batra“) pirkėjui (T. R.) išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TP972, automobilio kaina su PVM 17545,00 Eur; nurodyta, kad pardavėjas prekei nesuteikia prekės gamintojo kokybės ir garantijos, pirkėjas informuotas apie prekės būklę ir dėl to pretenzijų neturės. Ieškovas 2021-12-15 į UAB ,,Batra“ sąskaitą pervedė nurodytą automobilio kainą.

43. Pagal 2021-12-20 užsakymą-paraišką Nr. 9734465 užsakovė MB ,,Tomkasa“, atstovaujama T. R., UAB ,,Kauno Skuba“ pateikė automobilį Iveco, rida 70480 km, užsakymas: švietė variklio ,,check“, pažiūrėti, ar rida tikra, jei išeina. UAB ,,Kauno Skuba“ 2021-12-20 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje paraiška Nr. 9734465 nurodyta, kad atlikta kompiuterinė diagnostika, kaina su PVM 53,24 Eur. Taip pat išrašyta kita 2021-12-20 PVM sąskaita-faktūra pagal užsakymą Nr. 9734469: keistas oro filtras, tepalas variklyje, kuro filtrai, kaina 269,08 Eur su PVM.

44. 2021-12-30 ieškovas automobiliui Iveco atliko techninę apžiūrą, nustatyti nežymūs trūkumai (neatitiko techninių reikalavimų, todėl techninė apžiūra tuo metu neatlikta), dūmingumas 0,76. Automobiliui techninė apžiūra atlikta 2022-01-12, transporto priemonė atitiko reikalavimus, dūmingumas 0,76. Kita techninė apžiūra atlikta 2022-12-23 – neatitiko reikalavimų, nustatytas terminas pataisyti trūkumus, dūmingumas 0,02.

45. 2022-04-06 ieškovas dėl automobilio kreipėsi į UAB „Kauno Skuba“. Užsakymas-sutartis Nr. 92000204: pateiktas remontui automobilis Iveco, užsakymas: 1. per 1000 km sudegina normą tepalų, nubėgimų nesimato; 2. Meta juodą dūmą; 3. Įjungus degimą, iškart užsidega trumpos šviesos, padaryti, kad nedegtų; 4. Prie AdBlue purkštuvo matyti nutekėjimas, dega AdBlue gedimas. Numatoma darbų vertė 2500,00 Eur. Pagal 2022-05-04 PVM sąskaitą-faktūrą KDV Nr. 8000879 buvo atlikti darbai: kompiuterinė diagnostika, variklio išardymas/surinkimas, pavarų dėžės nuėmimas, pastatymas, AdBlue purkštuko keitimas, duslintuvo temperatūros daviklio keitimas, interkulerio nuėmimas/pastatymas plovimas, taip pat surašytos panaudotos medžiagos ir bendra mokėtina suma 8235,41 Eur. UAB ,,Skuba Lietuva“ 2022-05-31 išrašė atliktų darbų aktą, nurodyta, kad atlikti automobiliui Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai pagal PVM sąskaitą-faktūrą KDV Nr. 8000879, visi darbai ir nurodytos detalės PVM sąskaitoje-faktūroje panaudotos automobilyje.

46. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad MB ,,Tomkasa“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini). MB ,,Tomkasa“ veiklos sritis – statybinės technikos ekskavatorių, savivarčių, tralų nuoma (portalas rekvizitai.lt).

47. Iš ieškovo pateiktų trumpųjų sms žinučių nustatyta, kad 2021-12-16 rašyta žinutė ,,[...] vakar važiuodamas nuvažiavęs apie 30 užsidegė čekas“ ir pateikta foto nuotrauka iš kurios matyti, kad šviečia geltonas šauktukas trikampyje. Kaip nustatyta bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, prieš perkant automobilį, iš vakaro ieškovui buvo siųstos foto nuotraukos, kur vienoje jų (2021-12-14, 18:42) matyti, kad įsijungę indikatoriai – raudonas šauktukas apskritime ir geltonas šauktukas trikampyje.

48. 2022-06-01 ieškovas pateikė pretenziją atsakovei dėl netinkamos kokybės daikto, nurodė, kad faktiškai jai sumokėjo 21545,00 Eur, kurių 17545 Eur pervedė į sąskaitą, o 4000,00 Eur sumokėjo grynais. Pardavimo metu vienintelis nurodytas defektas buvo, kad tuščias AdBlue bakas. Toliau aptarta visa veiksmų seka, prašyta pardavėjos kompensuoti atliktų darbų kainą pagal PVM sąskaitą-faktūrą KDV Nr. 8000879 – 8235,41 Eur ir patirtas išlaidas dėl UAB ,,Autopretenzija“ dokumentų rengimo 181,50 Eur. 2022-06-21 atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame prašė pateikti 2021-12-20 UAB ,,Kauno Skuba“ išrašą apie nustatytus defektus, 2022-01-12 techninės apžiūros ataskaitą, kurie su pretenzija nebuvo pateikti. Nurodė, kad gavusi prašomus dokumentus, pateiks atsakymą. Be to, žinodama, kad automobilis pristatytas į hidraulikos remonto dirbtuves, prašė apie tai suteikti informaciją. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas nurodė, jog prašomų dokumentų ir informacijos negavo, todėl išsamaus atsakymo į pretenziją nepateikė.

49. Į nagrinėjamą bylą pateikti ieškovo el. laiškai, iš kurių nustatyta, kad jis susirašinėjo su UAB ,,Kauno Skuba“ atstovu, prašė informacijos apie Iveco atliktą variklio remontą; atstovas nurodė, kad jokios informacijos jie nelaiko ir pateikti negali. Pagal ieškovo atstovo 2022-12-20 paklausimą UAB ,,Kauno Skuba“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad MB ,,Tomkasa“ vadovo pasirašyti 2021-12-20 iki 2022-04-06 užsakymai-sutartys autoserviso paslaugoms atlikti. 2022-04-06 – 2022-05-04 laikotarpiu atliktas variklio remontas, nes apžiūros metu nustatyta, kad per variklio alsuoklį kyla akivaizdžiai per didelis išmetimo dujų/garų slėgis; išardžius pastebėta, kad nėra variklio bloko gilzių honingo. Gedimo priežastys galimos įvairios. 2021-12-20 kompiuterinė diagnostika atlikta dėl AdBlue gedimų. Pateiktos paraiškos, išardyto variklio fotonuotrauka.

50. Atsakovė pateikė duomenis, kad automobilis pirktas iš Suomijos. Atsakovė pateikė automobilio patikros duomenis iš Suomijos įmonės Rekkari: sunkvežimis Iveco, VIN: (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2009-01-08, apžiūra atlikta kiekvienais metais, paskutinė apžiūra 2019-11-06, rida 66291 km, nėra patvirtintų įspaudų, nėra sukonstruota transporto priemonė; nenurodyta jokie pažeidimai ar galimi defektai (ataskaita 2021-11-08). 2021-11-04 UAB ,,Batra“ (pirkėjas) su Veho Oy Ab, hyotyajoneuvot (pardavėjas) sudarė užsakymo ir pirkimo sutartį komercinių ir specialių transporto priemonių Nr. 8126761, pirktas automobilis Iveco (duomenys neskelbtini), rida 69100 km, numatoma pristatymo data 2021-11-26. Pateikti 2022-10-05 duomenys iš CarVertical, kur nurodyta, kad neaptikta ridos klastojimo, automobilis nevogtas, automobilis buvo eismo įvykyje, fiksuota žala, transporto priemonė naudota kaip taksi; duomenys apie Suomijoje atliktas technines apžiūras; 30-tu įrašu fiksuota, kad transporto priemonė Lietuvoje patyrė žalą 2022 m. rugpjūtį; 2022 m. rugpjūtis rida 75930 km; jokių problemų neaptikta; pateiktos ir rastos automobilio foto nuotraukos iš skelbimo. Po automobilio pirkimo 2021-12-06 UAB ,,Automotorista“ atliko automobiliui Iveco variklio alyvos spaudimo diagnostiką, pateiktas atliktų darbų aktas: nurodyti gauti ir gamykliniai rodmenys iš kurių matyti, kad patikros metu duomenys atitinka normą.

51. Atsakovės prašymu atliktas tyrimas dėl automobilio Iveco, VIN: (duomenys neskelbtini), variklio defektų, tyrimą atliko UAB ,,Impulsana“. 2023-01-16 eksperto išvadoje Nr. 2023-03 nurodyta: 1. Iš civilinės bylos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad krovininis automobilis Iveco turėjo 2021-12-20 užsakyme-sutartyje Nr. 9734465 ir 2022-04-06 užsakyme-sutartyje Nr. 92000204 nurodytus variklio defektus iki jo pardavimo ieškovui ir, kad šie ieškovo deklaruoti defektai techniniu požiūriu gali būti laikomi paslėptais; 2. Iš civilinės bylos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad automobilis Iveco turėjo 2022-12-20 UAB ,,Skuba Lietuva“ rašte nurodytus variklio defektus ir, kad šie defektai techniniu požiūriu gali būti laikomi paslėptais; 3. Variklio cilindrų honingo paskirtis yra pagerinti cilindrų ir stūmoklių bei jų žiedų tepimo sąlygas bei užtikrinti variklio darbo sąlygas bei didesnį variklio resursą. Variklio cilindrų ir stūmoklių susidėvėjimas labai priklauso nuo automobilio eksploatavimo ir techninės priežiūros sąlygų. Esant netinkamoms sąlygoms, didesnis variklio cilindrų ir stūmoklių susidėvėjimas, reikalaujantis kapitalinio remonto, gali pasireikšti per didesnę kaip 100 000 km automobilio ridą, o variklio cilindrų honingas gali nusidėvėti ir per mažesnę ridą. Nėra pagrindo teigti, kad automobilis, kurio variklio cilindruose nusidėvėjęs vien honingas, gali neatitikti nustatytų techninių reikalavimų; 4. Techniškai tvarkingo automobilio variklis eksploatavimo metu gali per duslintuvą išmesti juodos spalvos išmetamųjų dujų dūmą, tačiau jų dūmingumas ir šiuo atveju gali atitikti nustatytus reikalavimus; 5. Iš UAB ,,Skuba Lietuva“ PVM sąskaitoje-faktūroje KDV Nr. 800879 nurodytų duomenų negalima teigti, kad automobilio Iveco varikliui buvo atliktas kapitalinis remontas, siekiant pašalinti UAB ,,Skuba Lietuva“ 2022-12-20 rašto 2) dalyje nurodytus variklio trūkumus, o šioje sąskaitoje faktūroje detalizuotų tam tikrų darbų būtinumas nėra pagrįstas nurodytais variklio defektais.

52. Ieškovas su UAB ,,Autopretenzija“ buvo sudaręs konsultacinių paslaugų teikimo sutartį, už paslaugas sumokėjo pagal PVM sąskaitą-faktūra AUT 20657 181,50 Eur (su PVM): sumokėta 2022-14-17, ir pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AUT 20658 363,00 Eur (su PVM): sumokėta 2022-07-03.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

53. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu, galimai nuslėptų automobilio defektų, jų šalinimo išlaidų priteisimo iš pardavėjos, t. y., atsakovės, kurios vertinimu, automobilį ji nupirko ir pardavė be defektų ar kitų gedimų, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis, įvertinant jo nusidėvėjimą.

54. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

55. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

56. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

57. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

58. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

59. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

60. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

61. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

62. CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

63. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

64. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

65. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

66. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo, papildomų išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

67. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais – teismas netinkamai vertino ieškovo, kaip pirkėjo, ir atsakovės, kaip pardavėjos, teises ir pareigas pirkimo-pardavimo sutartiniuose santykiuose, be jokio pagrindo nustatė ieškovo neatsargumą, taip pat nepagrįstai nustatė, jog atsakovė įgyvendino savo, kaip pardavėjos, pareigas. Priešingai, atsakovės veiksmai prieš parduodant transporto priemonę nebuvo tokie, kurie garantuotų pirkėjui transporto priemonės techninės būklės tinkamumą, t. y., kad ją bus galima naudoti pagal paskirtį bent kurį laiką po pardavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl pardavėjo pareigų parduodant prekę. Tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

68. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

69. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą. Pardavėja deklaravo, kad automobilis yra be defektų. Ieškovas nurodė, kad prieš pirkimą jis automobilį apžiūrėjo automobilio pirkimo vietoje; patikrinti automobilį prieš pirkimą nevežė; jokio specialisto atsivežęs nebuvo; automobilio apžiūros metu matė, kad variklis metė dūmą, bet vertino tai, kaip normalų variklio veikimą; ieškovui buvo nurodyta, kad yra tuščias AdBlue bakas; dieną prieš parduodant transporto priemonę atsakovė ieškovui siuntė transporto priemonės salono fotonuotraukas, kuriose matyti deganti kontrolinė lemputė, pranešanti dėl alyvos trūkumo, t. y., jog transporto priemonę reikia patikrinti dėl galimo gedimo. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2021-12-15 atsakovė išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TP972, automobilio kaina su PVM 17545,00 Eur; nurodyta, kad pardavėjas prekei nesuteikia prekės gamintojo kokybės ir garantijos, pirkėjas informuotas apie prekės būklę ir dėl to pretenzijų neturės.

70. Ieškovas nurodė, kad po automobilio pirkimo, važiuojant link namų, išvažiavus iš automobilio pirkimo vietos ir pravažiavus iki 100 kilometrų, prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, pranešantis apie variklio darbo sutrikimą. Automobilio variklio darbas nepakito, nebuvo juntami jokie netipiniai automobilio veikimo ypatumai. Nepaisant to, automobilis 2021-12-20 evakuatoriumi buvo pristatytas į UAB „Kauno Skuba“ atstovybę. Automobilio patikros metu buvo nustatytos automobilio paslėptų defektų klaidos ir jų identifikaciniai kodai, nurodyta, kad yra labai mažas alyvos lygis. Taip pat buvo nurodyta, jog yra tuščias AdBlue bakas. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2021-12-20 užsakymą-paraišką Nr. 9734465 užsakovė MB ,,Tomkasa“, atstovaujama T. R., UAB ,,Kauno Skuba“ pateikė automobilį Iveco, rida 70480 km, užsakymas: švietė variklio ,,check“, pažiūrėti, ar rida tikra, jei išeina. UAB ,,Kauno Skuba“ 2021-12-20 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje paraiška Nr. 9734465 nurodyta, kad atlikta kompiuterinė diagnostika, kaina su PVM 53,24 Eur. Taip pat išrašyta kita 2021-12-20 PVM sąskaita-faktūra pagal užsakymą Nr. 9734469: keistas oro filtras, tepalas variklyje, kuro filtrai, kaina 269,08 Eur su PVM.

71. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė, prieš parduodama naudotą transporto priemonę, atskleidė ieškovui parduodamo automobilio trūkumus. Ieškovas, žinodamas apie degančią kontrolinę lemputę, variklio dūmingumą, tuščią AdBlue baką, apsisprendė automobilį pirkti. Ieškovas, būdamas informuotas apie minėtus defektus, automobilio servise papildomai netikrino, į atitinkamus specialistus nesikreipė, o tai reiškia, kad ieškovas prisiėmė jo žinotų trūkumų riziką.

72. Minėti trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu, kadangi tiek prieš transporto priemonės pardavimą (prieš perkant automobilį, iš vakaro ieškovui buvo siųstos foto nuotraukos, kur vienoje jų (2021-12-14, 18:42) matyti, kad įsijungę indikatoriai – raudonas šauktukas apskritime ir geltonas šauktukas trikampyje), tiek po jo pardavimo (2021-12-16 ieškovo rašyta žinutė ,,[...] vakar važiuodamas nuvažiavęs apie 30 užsidegė čekas“, pateikta foto nuotrauka iš kurios matyti, kad šviečia geltonas šauktukas trikampyje) vis užsidegdavo įspėjamoji lemputė; taip pat prieš automobilio pirkimą ir po transporto priemonės įsigijimo buvo matyti dūmingumas; buvo žinoma ir apie AdBlue sistemos trūkumus. Ieškovas apie šiuos defektus buvo informuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti trūkumai šalių buvo aptarti, o jeigu jie buvo aptarti, vertintina, kad šalys susitarė dėl atitinkamos automobilio kokybės, ir ji yra ieškovui priimtina, kad šis sudarytų sutartį.

73. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2021-12-20 atlikus kompiuterinę diagnostiką būtų nustatyti kokie nors kiti automobilio defektai. 2021-12-30 ieškovas automobiliui Iveco atliko techninę apžiūrą, nustatyti nežymūs trūkumai (neatitiko techninių reikalavimų, todėl techninė apžiūra tuo metu neatlikta), dūmingumas 0,76. Automobiliui techninė apžiūra atlikta 2022-01-12, transporto priemonė atitiko reikalavimus, dūmingumas 0,76. Kita techninė apžiūra atlikta 2022-12-23 – neatitiko reikalavimų, nustatytas terminas pataisyti trūkumus, dūmingumas 0,02. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po transporto priemonės pirkimo nebuvo nustatyta jokių problemų, susijusių su automobilio varikliu, jo netinkamu darbu, dūmingumu. Tad šiuo atveju nesutiktina su ieškovo nurodytais argumentais, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad jam buvo parduota kokybės reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl automobilio buvimo su trūkumais, nepagrindė, kokie tai yra trūkumai, kas juos lėmė. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio variklis turėjo kažkokių kitokių šalių neaptartų trūkumų, kad jie buvo jau automobilio pardavimo metu.

74. Ieškovas pretenzijas atsakovei pareiškė praėjus keturiems mėnesiams nuo mašinos pirkimo ir eksploatavimo. Ieškovas automobilį eksploatavo, naudojo darbo tikslais ir po keturių mėnesių eksploatavimo vežė remontui, kada, išardžius variklį, buvo nustatyti gedimai. Įvertinus visus duomenis, darytina išvada, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti per laiką, t. y., dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, pirkdamas specialios paskirties automobilį įmonės veiklai, žinodamas įmonės veiklos specifiką, veikdamas kaip verslininkas, turėjo prisiimti atsakomybę, būti itin apdairus ir rūpestingas, vertindamas įsigyjamą prekę. Šiuo atveju ieškovas nedėjo maksimalių pastangų ir nesiėmė visų įmanomų priemonių prekei įvertinti, pasitikėjo savo galimybėmis ir supratimu, nors jam, kaip atidžiam ir rūpestingam pirkėjui, turėjo kilti abejonių dėl automobilio, žinant apie šviečiantį indikatorių, metamus dūmus ar AdBlue sistemą.

75. Visa faktinė situacija apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovė, kaip pardavėja, nenuslėpė nuo ieškovo žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų, priešingai, prieš parduodama transporto priemonę įsitikino, kad automobilis yra tinkamas naudoti. Atsakovė pateikė automobilio patikros duomenis iš Suomijos įmonės Rekkari: sunkvežimis Iveco, VIN: (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2009-01-08, apžiūra atlikta kiekvienais metais, paskutinė apžiūra 2019-11-06, rida 66291 km, nėra patvirtintų įspaudų, nėra sukonstruota transporto priemonė; nenurodyta jokie pažeidimai ar galimi defektai (ataskaita 2021-11-08). Pateikti 2022-10-05 duomenys iš CarVertical, kur nurodyta, kad neaptikta ridos klastojimo, automobilis nevogtas, automobilis buvo eismo įvykyje, fiksuota žala, transporto priemonė naudota kaip taksi; duomenys apie Suomijoje atliktas technines apžiūras; 30-tu įrašu fiksuota, kad transporto priemonė Lietuvoje patyrė žalą 2022 m. rugpjūtį; 2022 m. rugpjūtis rida 75930 km; jokių problemų neaptikta; pateiktos ir rastos automobilio foto nuotraukos iš skelbimo. Po automobilio pirkimo 2021-12-06 UAB ,,Automotorista“ atliko automobiliui Iveco variklio alyvos spaudimo diagnostiką, pateiktas atliktų darbų aktas (taip pat apmokėjimas už atliktus darbus): nurodyti gauti ir gamykliniai rodmenys iš kurių matyti, kad patikros metu duomenys atitinka normą.

Žemesnės instancijos teismas

76. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, turėdama informaciją apie parduodamo automobilio būklę, savybes, įvykdė savo pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, ir, sąžiningai veikdama, šią informaciją atskleidė ieškovui. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog automobilio defektai, dėl kurių nebuvo galima naudoti automobilio pagal jo paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar atsirado dėl aplinkybių, kurios buvo dar iki automobilio pardavimo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino pagrįstai.

77. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

78. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

79. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

80. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

81. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir ieškovo pozicija dėl atsakovės pateiktos eksperto išvados, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

82. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo kaip bylinėjimosi išlaidas 968,00 Eur sumą už eksperto išvados, kurią užsakė atsakovė, parengimą. Ieškovo nuomone, teismas netinkamai vertino procesinės ir materialinės teisės normas, kadangi šios išlaidos nėra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Byloje nebuvo paskirta ekspertizė, kadangi abi šalys jos atsisakė. Atsakovė savarankiškai kreipėsi į ekspertą dėl išvados pateikimo ir patyrė tokias išlaidas įrodinėdama savo poziciją byloje ir siekdama išvengti civilinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu. Todėl tokios išlaidos negali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų. Dėl šių išlaidų priteisimo atsakovė turėtų kreiptis atskirai ir reikalauti jų kaip žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, dėl ko ir šioje dalyje buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

83. CPK 88 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra.

84. Atsižvelgdamas į CPK 88 straipsnio 1 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nurodytus ieškovo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Įstatyme numatyta šalies teisė į ekspertizės išlaidų atlyginimą, nenurodant jokių apribojimų, kieno iniciatyva ekspertizė yra atliekama.

85. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

86. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

87. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

88. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė