Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė.

Teismo posėdyje atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė priešieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė reikalavimus ir atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsakovui trūko paramos, supratimo. Sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti finansinių sunkumų. Mano, jog yra ir pačios ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, kuris pasireiškė moralinės paramos ir lojalumo trūkumu. Pažymėjo, jog tokių pareigų, kokias nurodė ieškovė, įstatymas nenumato. Dėl santykių nepakankamai stengėsi abi šalys. Paaiškino, jog atsakovo turtinė padėtis sunki, atsakovas neturi turto, gauna mažas pajamas, todėl negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Dėl nurodytų priežasčių prašo mažinti ir išlaikymo įsiskolinimą. Su reikalavimu priteisti išlaikymą ieškovei nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, jog santuoką nutraukus dėl abiejų kaltės išlaikymas nėra priteisiamas. Papildomai paaiškino, jog televizorius yra dovana vaikams, reikalavimo dėl šio turto padalijimo nepalaiko. Patikslino reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ieškovei nesutinkant, nereikalauja galimybės bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų gimtadienio šventėse. Prašė priešieškinį tenkinti, bylinėjimosi išlaidas valstybei paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, jog šeima vaiko teisių apsaugos institucijai žinoma. Pateikė išvadą, jog reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neprieštarauja, tarp šalių ginčo dėl to nėra. Nurodė, jog ieškinyje pateiktas bendravimo tvarkos variantas būtų tinkamas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo prašo atsižvelgiant į teismų praktiką dėl orientacinio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų, mano, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas vaikų poreikiams tenkinti.

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė L. S. ir T. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinė metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pateikė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, santuokos iširimo priežastimis įvardijo nepakankamą atsakovo dėmesį šeimai, supratimo sutuoktinei stoką, empatijos, materialinės ir moralinės paramos stoką. Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo vienas iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovas) yra labiau kaltas. Byloje teikiami duomenys apie atsakovo nuteisimą už tyčinį nusikaltimą, įvertinus jo sudėtį ir aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti tai kaip esminės santuokos iširimo priežasties, todėl CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus pagrindai dėl kaltės netaikytini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškovės pateikti duomenys , kuriais ji grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo yra apibendrinamojo pobūdžio ir nesuponuoja tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis).

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog abu sutuoktiniai stokojo supratimo vienas kitam, paisė kiekvienas savo emocijų. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, iš esmės šias aplinkybes pagrindžia (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Minėta, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, nepriimtas teisės ir moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, ieškovė ir atsakovas daugiau nei dvejus metus negyvena kartu ir netvarko bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus aplinkybes, jog ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę, atsižvelgiant į pateiktus reikalavimus, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė

Ieškovė prašo iš atsakovo jai priteisti išlaikymą po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrai I. S., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks dveji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje reikalavimą patikslino, nurodė, jog išlaikymo reikalauja iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki pradėjo dirbti. Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog iki vaikui sukaks dveji metai ieškovė neturėjo galimybės dirbti.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodymų, jog turimas turtas ir (ar) gautos pajamos neužtikrino minimalių jos poreikių ir jai reikalingas išlaikymas, neteikė, duomenų apie būtinuosius jos poreikius ir išlaidas šiems tenkinti nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, be to, įvertinus tai, kad šalių santuoka byloje nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Ieškovė prašo nepilnamečių šalių vaikų L. S. ir I. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas priešieškiniu tokiam reikalavimui neprieštaravo, prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaiku motina (ieškove).

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove (motina), byloje nenustačius aplinkybių, jog vaikų gyvenimas su motina prieštarautų vaikų interesams, taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktą vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, darytina išvada, jog tikslinga nepilnamečių vaikų L. S. ir I. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. S. (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu buvo registruota kelių transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo T. S. (pardavėjas) ir pirkėjo, parduota už 1000 Eur kainą. Procesiniuose dokumentuose ieškovė ir atsakovas pripažino, jog santuokoje buvo įgytas elektrinis paspirtukas. Bylos duomenimis nustatyta, jog elektrinis paspirtukas parduotas.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalijimo tvarka yra įtvirtinta CK 3.118 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito sutuoktinio asmenimis turtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Šiuo atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog santuokos metu įgytas turtas yra parduotas, sutuoktiniai turto neturi, remiantis kasacinio teismo praktika, klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nespręstinas (CK 3.118 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovo argumentas, jog santuokoje įgytas elektrinis paspirtukas yra asmeninė jo nuosavybė, nes buvo naudojamas darbui kaip judėjimo priemonė, atmestinas nes daikto paskirtis neapsprendžia jo nuosavybės pagrindų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. automobilio pardavimą, prašo iš atsakovo priteisti 1400 Eur kompensaciją. Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog turtas parduotas be ieškovės žinios. Atsakovas su kompensacijos dydžiu nesutiko, paaiškino, jog už automobilio pardavimą sutinka mokėti 265 Eur kompensaciją, o už elektrinio paspirtuko pardavimą – 100 Eur, kadangi jį pardavė už 200 Eur.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 1000 Eur. Iš byloje pateikto 2022-02-21 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimo (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog automobilis buvo su defektais, jo pardavimo kaina sumažinta 407,03 Eur suma. Tokiu būdu byloje pateikti duomenys, jog automobilis parduotas už 592,97 Eur kainą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymas, kuriose nurodoma, jog vidutinė transporto priemonės Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon line Sol (universalas) kaina be PVM sudaro 2869 Eur, automobilio Toyota Avensis 2.2 D4D Linea Sol (hečbekas) vidutinė kaina be PVM sudaro 2752 Eur. Šiais duomenimis ieškovė grindžia automobilio vertę. Ieškovė byloje nurodė, jog atsakovas automobilį pardavė jai nežinant. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis).

CK 3.92 straipsnio 1 dalis numato, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo CK 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra (CK3.92 straipsnio 6 dalis).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė parduotos transporto priemonės rinkos vertę grindė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikiamais duomenimis apie panašių transporto priemonių rinkos vertę. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šalims priklausiusi transporto priemonė turėjo defektų, dėl kurių jos pardavimo kaina buvo sumažinta 407,03 Eur suma ir šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, ieškovės pateikta informacija apie automobilio Toyota Avensis rinkos vertę vertintina kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas byloje pateikė teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kurioje spręstas klausimas dėl atsakovo parduoto automobilio kainos (592,97 Eur), šiuo procesiniu sprendimu atsakovas grindžia transporto priemonės vertę. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas sprendžia esant pagrindą vadovautis atsakovo pateikta transporto priemones verte (CPK 182 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 296,49 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl automobilio pardavimo (CK 3.115 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė procesiniuose dokumentuose reiškė reikalavimą dėl elektrinio paspirtuko padalijimo po santuokos nutraukimo – priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise ieškovei priteisiant 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, tačiau nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, jog elektrinis paspirtukas yra parduotas, t. y. dalintino turto nėra, todėl spręstinas klausimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, priteisimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 3.115 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog elektrinis paspirtukas įgytas už 1100 Eur. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog paspirtukas įgytas už 900 Eur kainą. Byloje rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys elektrinio paspirtuko įsigijimo kainą nėra pateikti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog iš L. S. banko sąskaitos 2019-09-14 buvo išgryninta 1100 Eur suma, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtų lėšų panaudojimą elektrinio paspirtuko įsigijimui, nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo posėdyje (2022-01-18) atsakovas nurodė, jog elektrinis paspirtukas kainavo 1045 Eur.

Ieškovė byloje pateikė ekrano nuotrauką iš socialinio tinklo apie atsakovo vardu pateiktą skelbimą (galimai 2020-11-22) dėl parduodamo elektrinio paspirtuko, skelbimo paskirtyje nurodoma, jog paspirtukas įgytas už 1100 Eur, prašoma pardavimo kaina – 500 Eur. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog už paspirtuką gavo 200 Eur.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, jog elektrinis paspirtukas buvo įgytas santuokoje, atsakovas jį pardavė be ieškovės žinios, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę į kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis). Byloje objektyvių duomenų apie elektrinio paspirtuko vertę ir (ar) iš turto pardavimo gautas lėšas nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovės pateiktas skelbimas apie turto pardavimą, byloje nesant kitų duomenų, savaime nepatvirtina, jog elektrinis paspirtukas buvo parduotas būtent už skelbime nurodytą kainą (CPK 183 straipsnis, 183 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog elektrinį paspirtuką intensyviai naudojo susisiekimui, ir nors byloje nėra duomenų apie parduoto turto būklę pardavimo metu, tačiau įvertinus viešai skelbiamus duomenis apie naujo tokio pobūdžio turto kainą (viešai skelbiamais duomenimis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) panašaus pobūdžio turto (naujo) vidutinė kaina sudaro apie 900 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis), turto nusidėvėjimą, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad elektrinis paspirtukas buvo realizuotas už atsakovo nurodytą kainą, kuri laikytina šio turto verte (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dėl paspirtuko pardavimo (CPK 185 straipsnis, 3.115 straipsnis).

Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina bendra 396,49 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

Atsakovas byloje reiškė reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą – televizorių (duomenys neskelbtini) (vertė 800 Eur), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė šio reikalavimo, nes televizorių padovanojo vaikams, todėl klausimas dėl šio turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo nespręstinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.118 straipsnis)

Sutuoktinių prievolės kreditoriams gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidarios (CK 3.109 straipsnis, 3.110 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas T. S. 2015-10-22 su AB (duomenys neskelbtini) banku (teisių perėmėjas (duomenys neskelbtini)AS, veikiantis per (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyrių) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas kreditas studijų kainai sumokėti. Atsakovas 2017-05-10 su ,,(duomenys neskelbtini)“, AB sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas kreditas studijų kainai sumokėti.

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl asmeninio minėtų skolinių įsipareigojimų pobūdžio (CPK 187 straipsnis). Kreditorius (duomenys neskelbtini) AS, veikiantis per (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui liktu asmenine T. S. prievole jos nemodifikuojant ir nekeičiant. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, prievoles kreditoriams (duomenys neskelbtini) AS ir ,,(duomenys neskelbtini)“, AB atsakovas prisiėmė iki šalių santuokos sudarymo, prievolės yra skirtos atsakovo poreikiams tenkinti (studijų kainai sumokėti). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika, po santuokos nutraukimo, prievolės kreditoriams (duomenys neskelbtini) AS ir ,,(duomenys neskelbtini)“, AB paliktinos asmeninėmis atsakovo T. S. prievolėmis kreditoriams (CK 3.110 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog 2018-08-01 atsakovas T. S. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3000 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo vekselio turėtojai R. K. sumokėti vekselio sumą 2023-12-15 (vekselio paskirtis – automobiliui įsigyti). Atsakovas T. S. 2018-08-03 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo vekselio turėtojai R. K. sumokėti vekselio sumą 2025-12-15.

Atsakovas prašo prievoles kreditorei R. K. pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Ieškovė su reikalavimu nesutiko.

Teismų praktikoje bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Kasacinis teismas pažymėjo, kad sąvoka „sandoris bendriems šeimos poreikiams tenkinti“ savo prasme yra platesnė nei „sandoris šeimos namų ūkiui išlaikyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-567/2013).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys, jog atsakovas paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu įsipareigojo R. K. sumokėti vekseliuose nurodytas sumas. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje (2022-01-18) R. K. paaiškino, jog pinigus skolino atsakovui (sūnui) automobiliui įsigyti, paaiškino, jog pinigines lėšas skolino grynaisiais pinigais. Atsakovas teismo posėdyje tai patvirtino. Nors ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimais, tvirtino, jog piniginių lėšų nesiskolino, tačiau tuo pačiu pripažino, jog sutuoktiniai turėjo įsigiję automobilį Audi, jį pardavė ir pirko pigesnį automobilį (Toyota Avenis) bei elektrinį paspirtuką, paaiškinti, kaip ir iš kokių lėšų atsakovas galėjo įgyti automobilį ieškovė negalėjo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2018-08-01 atsakovas įgijo automobilį Audi A4 už 4400 Eur kainą. Įvertinus byloje esančius duomenis (atsakovai sandorio sudarymo metu buvo jauno amžiaus, ieškovė nedirbo, pajamas generavo atsakovas, duomenų, jog sutuoktiniai turėjo santaupų nėra, ieškovė pripažino, jog automobiliu naudojosi, o iš jo pardavimo gautas lėšas panaudojo kito turto įsigijimui), dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog atsakovas pinigines lėšas skolinosi šeimos poreikiams tenkinti (automobiliui įsigyti) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovas piniginių lėšų gavimą įformino išrašydamas paprastuosius neprotestuotinus vekselius, savaime nepaneigia aplinkybių, jog tokia forma galėjo būti įteisinti paskolos teisiniai santykiai, pažymint, jog vien aplinkybė, kad vekselyje nėra įrašo, tiesiogiai patvirtinančio pinigų perdavimo ir gavimo faktą, nesudaro pagrindo spręsti, jog sandoris apskritai nebuvo sudarytas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.871 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-11-01 iki vaikų pilnametystės.

Atsakovas priešieškiniu prašo teismo iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 120 Eur/mėn. kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas registruotino turto neturi. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė nedirbo, jos pajamas sudarė nedarbo draudimo išmoka (vidutiniškai apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn.) Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog nuo 2021-10-10 dirba pagal specialybę ((duomenys neskelbtini)), jos pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu su ieškovės tėvais, už būsto nuomą nemoka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-15 atsakovas vykdė individualią veiklą (duomenų apie pajamas šiuo laikotarpiu nėra), taip pat dirbo pagal darbo sutartį, jo draudžiamąsias pajamas sudarė apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Nuo 2020-11-18 iki 2021-03-15 gavo nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis vidutiniškai siekė (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., nuo 2020-09-07 iki 2020-12-31 atsakovui buvo mokama darbo paieškos išmoka, vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog šiuo metu vykdo individualią veiklą. Iš byloje pateiktos gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo kopijos matyti, jog pajamos iš individualios veiklos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog gyvena kartu su tėvais, todėl išlaidų už būsto nuomą nepatiria.

Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui mėnesiui reikalinga apie 500 Eur kiekvienam vaikui ir šias išlaidas sudaro: apie 150 Eur maistui; apie 30 Eur sveikatos priežiūros išlaidoms ir gydymui; apie 60 Eur higienos priemonėms; apie 60 Eur aprangai ir avalynei; apie 50 Eur edukacinėms priemonėms, žaislams; apie 20 Eur laisvalaikiui (šventėms, gimtadieniams), apie 50 Eur būsto išlaikymui (komunaliniai ir kt. mokesčiai); apie 60 Eur transporto išlaidoms. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog nepilnamečiai vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vyresnioji dukra – šokių būrelį. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių ir(ar) sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalingas didesnis išlaikymas, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Nustatant nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgtina į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą, ieškovė įgyvendinusi teisės aktų reikalavimus turi teisę į išmokas vaikams (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri siekia 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą (šiuo metu 80,50 Eur) per mėnesį, be to, įstatymas numato ir papildomas išmokas vaikui esant šiame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėta, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).. Todėl teismui sprendžiant priteistino išlaikymo vaikui dydį, vertintina valstybės skiriama išmoka ir tik po to nustatytina tėvų teiktino išlaikymo dalis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, byloje nesant duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, atsižvelgiant į byloje nustatytus vaikų poreikius (kiekvienam vaikui reikalinga apie 500 Eur/mėn.), remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), atsakovo prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma (po 120 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) neatitiktų geriausių vaikų interesų ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reikalavimų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu.

Minėta, jog išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, nepilnamečių vaikų amžių, aplinkybę, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikų išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, pripažintina, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui turi galimybes skirti po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimai tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų L. S. ir I. S. išlaikymui priteistina po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-11-01 iki vaikų pilnametystės, šia sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas pakankamas minimaliai būtiniems vaikų poreikiams tenkinti bei yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Į teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą įskaitytinos laikino išlaikymo sumos, priteistos iš atsakovo teismo 2020-11-13 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnis).

Remiantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo nuo to momento, kai paliko šeimą. Byloje ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys nustojo kartu gyventi nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-10-31. Nors atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog palikdamas ieškovę namuose paliko ir grynųjų pinigų 1 700 Eur, jokių objektyvių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog atsakovas pareigos teikti išlaikymą vaikams nevykdė nuo (duomenys neskelbtini), nuo šio momento atsirado teisė jo reikalauti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog reikalavimas priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei priteisto išlaikymo vaikams dydį, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. S. ir I. S. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 720 Eur kiekvienam vaikui (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp šalių yra ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Nors ieškinyje ieškovė materialinio teisinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nereiškė, tačiau ieškinyje nurodė prašanti nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas su dukra L. S. bendrauja kiekvienos metų porinės savaitės savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; su dukra I. S. atsakovas bendrauja kiekvienos porinės metų savaitės penktadienį nuo 15 val. iki 18 val. Atsakovui pageidaujant, bendravimo su dukromis laikas gali būti ilginamas, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese, iš anksto – prieš 2 dienas – pranešus apie tokį pageidavimą. Atsakovas byloje pateikė alternatyvų pasiūlymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kurį bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka tikslino teismo posėdžiuose. Ieškovė atsakovo pasiūlytam patikslintam bendravimo tvarkos su vaikais variantui neprieštaravo (nesutiko su reikalavimu teikti informaciją apie vaikų sveikatą, atsakovo dalyvavimu vaikų gimtadienių šventėse, vaikų ir tėvo bendravimu elektroninių ryšių priemonėmis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiams vaikams šiuo metu yra ketveri ir dveji metai. Dėl savo mažo amžiaus vaikams negalint suformuoti nuomonės ginčo klausimus, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimas sprendžiamas įvertinus šalių poziciją dėl ginčo objekto bei atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis).

Nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.