Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kt. šeimos klausimais, pareikštą atsakovui A. B., atsakovo A. B. priešieškinį, pareikštą ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. šeimos klausimais , atsasovo ieškinį atsakovei A. E. M. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: UAB „Vilniaus energija“, UAB Vilniaus vandenys, AB „Lesto“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“), Danske Bank A/S Lietuvos filialas (teisių perėmėjas – „Swedbank“, AB), tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. 2017 m. birželio 5 d. teisme buvo gautas atsakovo A. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovui nustatytas septynių dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuoti apeliacinio skundo dalyką bei pagrindą bei apmokėti jį 324 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Terminas baigėsi 2017 m. birželio 17 d. 2017 m. birželio 28 d. teisme gautas atsakovo prašymas atidėti 250 Eur žyminio mokesčio dalies už teismui pateiktą atsakovo apeliacinį skundą, sumokėjimą. Prašymas grindžiamas sunkia turtine padėtimi bei pažymima, kad atsakovas sumokėjo 74 Eur dydžio žyminį mokestį.2017 m. birželio 29 d. teisme gautas prašymas pratęsti atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pratęsiant jį 10 (dešimčiai) dienų, skaičiuojant terminą nuo nutarties, kuria būtų pratęstas terminas, įteikimo atsakovui dienos. Prašymas buvo grindžiamas atsakovo nedarbingumu bei, kad atsakovui teko ieškoti naujo atstovo, kuris jį atstovautų apeliacinėje instancijoje. Šis prašymas 2017 m. liepos 10 d. teisėjos rezoliucija buvo patenkintas ir apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas naujas terminas iki 2017 m. liepos 20 d. 2017 m. liepos 27 d. teisme gautas pranešimas, kuriuo atsakovas informuoja teismą, jog vykdant teismo pavedimą dėl pateikto apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, 2017-07-20 Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovas išsiuntė apeliacinį skundą dėl teismo 2017-05-02 sprendimo pagrįstumo, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 str. reikalavimus, tačiau dėl Lietuvos pašto darbuotojų klaidos siunta buvo prarasta.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi laikė nepaduotu atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 ir grąžino jį atsakovui A. B.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-260-258/2018 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. 2018 m. sausio 22 d. atsakovas pateikė prašymą pačiam pirmosios instancijos teismui išspręsti atsakovo į bylą pateiktą 2017-06-28 prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir jį patenkinti. Atidėti 250 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; atnaujinti procesinį terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka priėmimui ir jį priimti. Nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį, 2017 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 293 buvo sumokėta 74 Eur iš 324 Eur žyminio mokesčio suma už Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovas teigia, kad iki šiol teisme nėra išspręstas klausimas dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo už apeliacinį skundą bei prašė teismo teigiamai spręsti atsakovo pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo ir dar kartą įvertinti bei pasisakyti dėl teismui pateikto apeliacinio skundo priėmimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo.Taip pat pažymėjo, kad atsakovo pataisytas apeliacinis skundas buvo išsiųstas teismui nustatytais terminais, pateikiant apeliacinį skundą pašto skyriui. Atsakovo siųsta registruota korespondencija teismui turėjo būti įteikta 2017 m. liepos 24 d., tačiau atsakovo siunta buvo prarasta. Atsakovo teigimu, susidariusi situacija suvaržė ir atėmė iš atsakovo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo teigimu, tokiu būdu yra suvaržyta jo teisė reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismas bent vieną kartą. Atsakovas nurodė, kad svarbi sąlyga atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti yra įvykusi klaida, nepriklausiusi nuo apeliacinį skundą teikiančios šalies.Ieškovė S. B. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pateiktą prašymą. Ieškovė prašė teismo atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas savo prašymu kvestionuoja įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį, kuria palikus pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą, atsakovo apeliacinis skundas buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas yra pateikęs teismui apeliacinį skundą, tačiau teismo nustatytais terminas nėra pašalinęs jo trūkumų, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino, kurio atsakovas nepraleido. Be to, atsakovas su prašymu atnaujinti terminą nėra atlikęs veiksmo, t. y. nėra pateikęs teismui paties apeliacinio skundo. Ieškovė nurodė, kad byla jau paskirta 2018 m. vasario 22 d. 8:00 val. rašytinio proceso tvarka nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, todėl atsakovo prašymas akivaizdžiai užvilkins apeliacinį procesą papildomam terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi grąžino atsakovui A. B. 74 Eur žyminį mokestį; prašymą atnaujinti procesinį terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 peržiūrėjimo apeliacine tvarka priėmimui ir jį priimti, atmetė. Teismas konstatavo, kad instancine tvarka esant išspręstam atsakovo A. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimui ir jį pripažinus nepaduotu, atsakovo A. B. sumokėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra spręstinas taikant ne žyminio mokesčio atidėjimo, bet žyminio mokesčio grąžinimo institutą (CPK 87 straipsnis).Pažymėjo, kad CPK 84 straipsnio pagrindu teismas galėtų atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo tik teismui priėmus atsakovo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi pripažinus atsakovo apeliacinį skundą nepaduotu, teismas neturi pagrindo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.Kadangi atsakovo A. B. apeliacinis skundas yra pripažintas nepaduotu įsiteisėjusia teismo nutartimi, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo apeliacinį skundą pripažinus nepaduotu, yra grąžintina atsakovo sumokėta 74 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis.Teismas atmetė atsakovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti remdamasis LR CPK 78 str. 3 d. įtvirtinančia, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas, o atsakovas kartu su prašymu nepateikė paties apeliacinio skundo. Be to, teismas pastebėjo, kad atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi liko nepakeista, t. y. atsakovo A. B. apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu. Esant nurodytai situacijai, konstatavo, kad atsakovo A. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi.Teismo manymu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 3-4647 pranešė apie siuntos praradimą, patvirtina faktą, kad atsakovas apie jo nurodomą prarastą siuntą sužinojo dar 2017 m. rugpjūčio 7 d. Vadinasi, prašymą dėl procesinio termino apeliacinio skundo priėmimui atnaujinimo pateikė praėjus 5 mėnesiams po minėtos aplinkybės sužinojimo. Pažymėjo, jog atsakovas nenurodė jokių priežasčių ir pagrindų, dėl kurių jis praėjus 5 mėnesiams po minėtos aplinkybės sužinojimo, pateikė teismui nagrinėjamą prašymą. Dėl to, teismas sprendė, kad atsakovo, kuris yra 23 metus praktikuojantis advokatas, elgesys nėra pateisinamas ir vertintinas kaip proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimas.Teismas taip pat pažymėjo, jog dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovo 2017 m. liepos 21 d. pateiktas pranešimas dėl teismo nutarties vykdymo ir kartu pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. liepos 20 d. kvitas nepatvirtina, kad teismui buvo siųstas būtent apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje. Nors atsakovas A. B. 2017 m. liepos 21 d. teisme gautame pranešime nurodė, jog dėl didelės apeliacinio skundo ir prie jo pateikiamų dokumentų apimties apeliacinis skundas su priedais buvo išsiųstas registruota korespondencija, teismas iš atsakovo A. B. pateikto 2017 m. liepos 20 d. AB „Lietuvos paštas“ kvito nustatė, kad: 1) kvitu buvo apmokėta mažoji nepirmenybinė korespondencija (ši teismo nustatyta aplinkybė paneigia atsakovo A. B. nurodomas aplinkybes, kad siunčiamas apeliacinis skundas dėl didelės apimties negalėjo būti pateiktas EPP sistema); 2) pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. liepos 20 d. kvitas nepagrindžia, kad juo buvo siųstas būtent apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje; 3) apeliacinio skundo trūkumų šalinimo laikotarpiu atsakovas A. B. teikė teismui didelės apimties dokumentus (2017 m. liepos 27 d. EPP sistema pateiktas 22 lapų kartu su foto nuotraukomis atsiliepimas į ieškovės S. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK 196281), 2017 m. liepos 27 d. tiesiogiai teismui pateikta vaizdo medžiaga (DOK 196635), tačiau teigdamas, jog yra parašęs apeliacinį skundą ir jį išsiuntęs, žinodamas, kad teisme apeliacinis skundas nėra gautas, jo kitais būdais, nors ir turėdamas galimybę, teismui nepateikė; 4) nėra pašto spaudo, patvirtinančio, jog pašto korespondencija pristatyta gavėjo adresu ir įdėta į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį: atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti ir jį priimti bei atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti atskirojo skundo pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Teisme gautas apelianto patikslintas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad, priimdamas ginčijamą 2018-02-20 nutartį ir grąžindamas atsakovui 74 Eur žyminį mokestį, sumokėtą Advokatų profesinė bendrija B. ir partneriai 2017-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 293, nors toks prašymas A. B. net nebuvo pareikštas, tad teismas savo iniciatyva sprendė klausimą, kurio nebuvo prašoma išspręsti bei atmesdamas atsakovo prašymą atnaujinti procesinį terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimo civ. byloje Nr. e2-501-989/2017 peržiūrėjimo apeliacine tvarka priėmimui ir jį priimti vienais iš argumentų nurodė, jog prašymas atnaujinti procesinį terminą teismui pateiktas daugiau nei po 5 mėn. nuo AB „Lietuvos paštas“ pranešimo atsakovui apie registruotos korespondencijos praradimą. Taip pat su prašymu nepateiktas apeliacinis skundas, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti tokį prašymą. Pažymi, jog teismas klaidingai nurodė, kad su prašymu atnaujinti terminą nebuvo pateiktas apeliacinis skundas, kadangi dar 2017-08-07 kartu su atsakovo 2017-08-07 atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutarties pagrįstumo (DOK-208490) buvo pateiktas ir apeliacinis skundas su priedais. Nurodo, jog atsakovo apeliacinio skundo teismui išsiuntimo metu (2017-07-20) galiojo ir iki šiol tebegalioja CPK 74 str. 7 d. nuostata, numatanti teismui skirtų procesinių dokumentų įteikimo galimybę įteikiant juos paštui iki paskutinės termino dienos 24:00 val. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog net ir tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama elektroninė byla, niekas proceso dalyviams nedraudžia procesinius dokumentus teismui siųsti naudojantis pašto paslaugomis. Atsakovo pasirinktą jam ypatingai svarbaus apeliacinio skundo dėl pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo išsiuntimą paštu, registruota korespondencija sąlygojo ne tik didelė išsamiai parengto procesinio dokumento apimties, bet ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo trikdžiai A. B. darbo vietoje, apie kuriuos ginčijamoje pirmos instancijos teismo nutartyje net neužsimenama.Nurodo, jog yra seniai prisijungęs prie EPP sistemoje, kurioje registruojamos visos Lietuvos teismuose nagrinėjamos bylos. Tad įvedus į EPP sistemą atsakovo pavardę pirmos instancijos teismas galėjo įsitikinti, jog kitos bylos, kuriai procesinis dokumentas turėjo būti išsiųstas 2017-07-20 Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra. Tad tik į ginčo bylą A. B. buvo siųstas apeliacinis skundas ir tai liudijo EPP sistemoje esantys duomenys apie bylas, kuriose dalyvauja A. B./ adv. A. B.. Taip pat nėra pagrįstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartyje nurodytas argumentas, jog nėra pašto spaudo, patvirtinančio, jog pašto korespondencija pristatyta gavėjo adresu ir įdėta į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę. AB „Lietuvos paštas“ 2017-08-07 raštu Nr.3-4647 patvirtino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui siųsta registruota korespondencija yra jo pamesta, tad joks įteikimas pametus korespondenciją ir negalėjo būti. Prašymas atnaujinti procesinį terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimo priėmimui yra susijęs su šeimos byla, kurioje buvo sprendžiami priešpriešiniai ginčo šalių dėl santuokos nutraukimo pagrindų, vaikų gyvenamosios, vietos, nustatymo, išlaikymo priteisimo ir su tuo susiję kiti reikalavimai. Pirmos instancijos teismo sprendimų, suvaržant atsakovo procesines teises ir šališkai vertinant į bylą pateiktus įrodymus nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su už smurtą artimoje aplinkoje Vilniaus apygardos teismo 2017-01-31 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr.lA-82-211/2017 nuteistu asmeniu, perduodant pastarajam, kaip smurtautojai smurtą artimoje aplinkoje stebėjusius vaikus, nebandant išsiaiškinti vaikų nuomonės su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi po santuokos nutraukimo, neturint byloje teismo ekspertizės išvados šiuo klausimu. Priimant sprendimą pirmos instancijos teismas ne tik kad netinkamai nustatė priteisimo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, bet ir spręsdamas bylą į jos nagrinėjimą neįtraukė visų ginčo šalių kreditorių; netinkamai padalijo santuokos metu įgytą turtą. Atsisakius patenkinti atsakovo prašymą dėl procesinio termino apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 padavimui atnaujinimo, pastarajam sąžiningai elgiantis procese būtų nepagrįstai nesudaryta galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka ir tokiu būdu nepagrįstai apribota ši jo teisė, o tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.Ieškovė S. B. atsiliepime į patikslintą atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teisme 2018-01-24 gautas trečias identiškas atsakovo prašymas (pirmi du datuojami 2018 m. sausio 22 ir 23 d.) dėl to paties reikalavimo, kad pirmos instancijos teismas išspręstų klausimą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo ir dėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo praėjus net penkiems kalendoriniams mėnesiams. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad instancine tvarka esant išspręstam atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimui ir jį pripažinus nepaduotu, atsakovo sumokėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra spręstinas taikant ne žyminio mokesčio atidėjimo, bet žyminio mokesčio grąžinimo institutą, todėl skundžiama nutartimi buvo grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Pirmos instancijos teismo išvados dėl to, kad atsakovo apeliacinio skundo padavimo proceso metu iškelti procesiniai klausimai jau yra išspręsti, yra teisėtos ir pagrįstos. Atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi liko nepakeista, t. y. atsakovo apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu. Atsakovas iš esmės šiuo metu bando teikdamas nepagrįstus prašymus ir skundus, atlikti dar kartą procesinį veiksmą – t. y. antrą kartą paduoti apeliacinį skundą, ko nenumato LR CPK nuostatos. Taip pat pabrėžtina, kad toks atsakovo procesinis elgesys yra netoleruotinas ir jau yra Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, nagrinėjant vieną iš visos eilės atsakovo atskirųjų skundų, pripažintas kaip sąmoningas veikimas, t. y. sąmoningai netinkamas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis. Atsakovo pateiktas kaip jam įprasta netinkamai išsiųstas paprasta korespondencija atskirasis skundas, formaliai praleidžiant nustatytą 7 dienų apskundimo terminą ir paties skundo formalus kelių eilučių turinys, pakartotinai įrodo A. B. sąmoningą netinkamą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis ir nepagarbą teismui, kurio kaip profesionalus teisininkas- atstovas jis yra pats. Ieškovė taip pat pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi išsprendė analogišką atsakovo prašymą ir konstatavo, kad prašymas negali būti tenkinamas. Atsakovas A. B. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus į ieškovės atsiliepime į patikslintą atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Nurodo, kad atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą S. B. esminiu jo netenkinimo argumentu nurodo Vilniaus apygardos teismo 2018-04-13 nutartį, civ. byloje Nr.eKT-31-567/2018, kuria, neva buvo atmestas ankstesnis A. B. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neva apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pasisakė, jog atsakovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atmestas pagrįstai ir negali būti tenkinamas. Tai teigdama ieškovė sąmoningai bando klaidinti teismą, nes aukščiau minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Joks atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimas, kuriame pastarasis būtų prašęs atnaujinti apeliacinio skundo padavimui nustatytą terminą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimo pagrįstumo; jį atnaujinti ir peržiūrėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2018-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-31-567/2018 nebuvo sprendžiamas. Tad S. B. atsiliepime į A. B. atskirąjį skundą nurodytas pirmasis ir esminis jo netenkinimo argumentas yra klaidinantis teismą ir ydingas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui dėl skundžiamo teismo sprendimo priimti bei grąžintas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl procesinio termino apeliaciniam skundui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. 3 d.). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui A. B. apeliacinį skundą, konstatuodamas, jog šis neištaisė apeliacinio skundo trūkumų, t. y. neapmokėjo jį reikiamu dydžiu žyminiu mokesčiu bei tinkamai nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Atsakovas A. B. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. sausio 9 d. nutartimi palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą, 2018 m. sausio 22 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atnaujinti terminą (DOK Nr. 18647) apeliaciniam skundui priimti ir išspręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą. Atsakovas A. B. prašydamas atnaujinti jam procesinį terminą apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka priėmimui ir jį priimti, tvirtina, kad nors ši byla yra elektroninė, tačiau jis atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinis skundas buvo didelės apimties su daug priedų, taip pat į EPP sistemos trikdžius jo darbo vietoje, siekdamas išvengti galimų nesusipratimų dėl netinkamos EPP veiklos, pasirinko apeliacinio skundo išsiuntimą paštu. Tvirtina, kad paskutinę teismo nustatyto termino dieną- 2017-07-20, pateikė apeliacinį skundą išsiuntimui AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus 9-ojo pašto skyriui, kurio darbuotoja užregistravo siuntą kaip mažąją nepirmenybinę korespondenciją ir nurodė svorį 100 gramų. Pažymi, jog jam nėra žinoma kokie įrašai turėjo būti kvite, tad jis nėra atsakingas už korespondenciją išsiuntimui priėmusio pašto darbuotojo atliktus veiksmus. Atsakovo siųsta registruota korespondencija teismui turėjo būti įteikta 2017-07-24. Nurodo, jog būtent šią dieną pasidomėjęs telefonu ar gauta korespondencija, sulaukęs neigiamo atsakymo, sekančią dieną A. B. kreipėsi su pareiškimu į AB „Lietuvos paštas“. Tik 2017-08-07 iš AB „Lietuvos paštas“ A. B. sulaukė atsakymo, kuriuo šis informavo, jog registruotos korespondencijos, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas atsakovo apeliacini skundas su priedais, surasti nepavyko, todėl AB „Lietuvos paštas“ siųstą registruotą korespondenciją nusprendė laikyti prarasta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą konstatavo: 1) atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi; 2) atsakovas prašymą dėl procesinio termino apeliacinio skundo priėmimui atnaujinimo pateikė praėjus 5 mėnesiams po to, kai AB „Lietuvos paštas“ 2017-08-07 raštu pranešė apie siuntos praradimą; 3) atsakovo 2017-07-21 pateiktas pranešimas dėl teismo nutarties vykdymo ir kartu pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2017-07-20 kvitas nepatvirtina, kad teismui buvo siųstas būtent apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje, todėl nurodė, kad kvitas nėra pakankamas įrodymas; 4) atsakovas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo laikotarpiu teikė teismui kitus didelės apimties dokumentus, tačiau apeliacinio skundo nei tiesiogiai, nei per EPP sistemą, nei paštu teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos eigą, šalių dokumentus, elgesį bei susidariusią situaciją, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti jos atskirojo skundo argumentais, pagrindo nėra.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Kaip jau minėta atsakovas A. B. yra nurodęs, kad apie tai, jog siunta yra prarasta jis sužinojo 2017-08-07. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog jis iš karto po to, kai sužinojo šią aplinkybę būtų kreipęsis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Prašymas dėl termino atnaujinimo buvo išreikštas tik atskirajame skunde, atsakovui ginčijant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartį, kuria apeliacinis skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš visos šios situacijos matyti, jog atsakovas būdamas profesionalus advokatas, praktikuojantis šia veikla jau daug metų, iš esmės šiame procese elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, kadangi dėl teismui nežinomų priežasčių, galimai dėl siekio užtęsti patį procesą, veikė ne tik tai priešingai savo interesams, bet ir netgi aplaidžiai. Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina ir tai, jog kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovui iš tiesų buvo suteiktas gana ilgas laiko tarpas nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, tačiau atsakovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jų netaisydamas, o galiausiai, iš esmės beveik visą procesą teikdamas teismui procesinius dokumentus per EPP sistemą ir taip pat didelės apimties, tvirtindamas, jog įstatymu neuždrausta, išsiuntė, teismo vertinimu, šalims ilgą laiką bylinėjantis, itin svarbų dokumentą, nuo kurio iš esmės priklauso atsakovo ateitis, paštu- registruota korespondencija, kuri galiausiai buvo prarasta. Manytina, jog šiuo atveju būtina pastebėti ir tai, jog siuntų praradimas pašte nelaikytinas dažnu atveju, o be to, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti ar iš tikrųjų atsakovas AB „Lietuvos paštas“ įteikė didelės apimties apeliacinį skundą su priedais ir ar tai tikrai buvo įteiktas būtent apeliacinis skundas, skirtas šiam procesui, kadangi sprendžiant pagal tai, jog siunta buvo užregistruota kaip mažoji korespondencija, kurios svoris siekė vos 100 gramų, šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginius. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, į ką iš esmės atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, jog tuo atveju, jei apeliacinis skundas su priedais iš tikrųjų buvo pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2017-07-20, jis turėjo pasiekti teismą 2017-07-24. Atsakovas pripažįsta, jog 2017-07-24 skambino į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tikslu sužinoti ar buvo gautas apeliacinis skundas ir gavęs neigiamą atsakymą 2017-07-25 kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ su prašymu dėl informacijos suteikimo apie jo registruotą korespondenciją. Pastebėtina tai, jog patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsakovas laikotarpiu nuo 2017-07-24 iki 2017-07-28 teikė per EPP sistemą ir kitus procesinius dokumentus, o be to kaip konstatuota skundžiamoje nutartyje buvo atvažiavęs tiesiogiai į Vilniaus miesto apylinkės teismą tikslu įteikti vaizdo įrašą. Atsižvelgiant į šiuos nustatytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas 2017-07-24 sužinojęs iš teismo darbuotojų, jog jo apeliacinis skundas nebuvo gautas teisme, atsitikus tokiam įvykiui, būdamas sąžininga proceso šalimi, turėjo ne tik, kad kitą dieną kreiptis į AB „Lietuvos paštas“, bet ir bandyti tą pačią dieną teikti procesinį dokumentą per EPP sistemą ar tai atvažiuoti pačiam į teismą ir dokumentą paduoti. Duomenų, jog tokius veiksmus atsakovas atliko, byloje nėra, o be to pastebėtina ir tai, jog atsakovas tvirtindamas, kad apeliacinį skundą su priedais siuntė paštu dėl to, jog tuo metu jo darbo vietoje buvo EPP sistemos trikdžiai, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog atsakovas veikė sąžiningai, rūpestingai ir protingai, kadangi minėtos nustatytos aplinkybės, patvirtina atsakovo aplaidumą bei siekį galimai užvilkinti patį procesą. Dėl atsakovo A. B. skunde bei prašyme išdėstytų argumentų susijusių su korespondencijos paštui įteikimu bei pašto darbuotojos kaltės, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes šiuo klausimu aiškiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visą situaciją, todėl teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir jų nekartoja.

Dėl grąžinto žyminio mokesčio

Prašyme bei skunde atsakovas taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2018 m. sausio 9 d. nutartį, kuria paliko nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartį, pažymėjo, kad esminis apeliacinio skundo trūkumas yra tai, kad A. B. pateiktas apeliacinis skundas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tvirtina, jog jis Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau teismas jo neišsprendė ir tai sąlygojo savo turiniu neteisingos Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nutarties priėmimą, apribojusios atsakovo teisę į apeliaciją. Su tokiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog tai, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo jį tik gavęs, spręsti. Pažymėtina tai, jog atsakovui A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi buvo nustatyti keli pateikto apeliacinio skundo trūkumai, t. y. apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu bei suformuluoti apeliacinio skundo faktinį pagrindą. Manytina, jog tik po to, kai atsakovas būtų ištaisęs ir kitus nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, atsirastų pagrindas sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nagrinėti ir atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Kaip jau byloje nustatyta, atsakovas A. B. neištaisė kitų apeliacinio skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo, ko pasekoje apeliacinis skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartimi laikytas nepaduotu ir jam grąžintas. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutarčiai, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, svarstyti žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinį skundą atidėjimo klausimą, nebeliko prasmės, todėl dalis (74 Eur), kurią atsakovas buvo sumokėjęs, pagrįstai pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis LR CPK 87 str. atsakovui grąžinta. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.