Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovui A. B., atsakovo A. B. priešieškinį, pareikštą ieškovei ir A. E. M., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Vilniaus energija“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus UAB Vilniaus vandenys, AB „Lesto“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas 2016-06-14 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo joje įsiteisėjimo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad nepilnamečio B. B. ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra jo šiuo metu lankoma Vilniaus menų mokykla-darželis „Dainorėliai“ (toliau – „Dainorėliai“), uždraudžiant ieškovei ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijai be teismo leidimo ją keisti;

2) uždrausti ieškovei sudaryti su Vilniaus lopšeliu-darželiu „Gudrutis“ (toliau – „Gudrutis“) priešmokyklinio (ikimokyklinio) ugdymo paslaugų sutartį dėl nepilnamečio B. B. priešmokyklinio (ikimokyklinio) ugdymo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.;

3) uždrausti ieškovei be teismo leidimo keisti nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą/šeimos gydytoją paliekant jų sveikatos priežiūrą VšĮ Centro poliklinika Naujamiesčio filiale pas šeimos gydytoją – gyd. G. K.;

4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją skirti nepilnamečiui A. B. vietą darželyje „Dainorėliai“ ikimokykliniam ugdymui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., leidžiant nepilnamečio vaiko tėvams sudaryti ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį su šia ikimokyklinio ugdymo įstaiga bei leidžiant atsakovui nutraukti su ugdymo įstaiga „Gudrutis“ atsakovo 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarytą ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, kokia teisės normomis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl darytina išvada, kad teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl ieškovės ir atsakovo vaikų lankomų įstaigų nustatymo, nei dėl vaikų šeimos gydytojų nustatymo, todėl su būsimu teismo sprendimo vykdymu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokio teisinio ryšio.

Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas atsakovo interesus iškėlė labiau nei nepilnamečių vaikų interesus. Teismo argumentai, kad ieškovė be atsakovo sutikimo negali keisti nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų ir šeimos gydytojo galėtų būti pagrįstas, jei tokiais pakeitimais būtų pažeisti vaikų interesai.

Dėl nepilnamečių vaikų ugdymo ir gydymo įstaigų ieškovė ir atsakovas tarėsi 2016-05-08 susitikime, tačiau įvykusio susitikimo metu šalims pasiekti susitarimo nepavyko dėl atsakovo rodomos agresijos, žeminančio elgesio ir grasinimų atimti vaikus. Atsakovas pateikia melagingus faktus, kad sužinojo apie vaiko registraciją į kitą ugdymo įstaigą tik 2016-05-31. Vaikų registracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta elektroniniu būdu, prie kurios turėjo prieigą ir atsakovas, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas gavo gegužės 31 elektroninį laišką dėl patvirtintos B. B. registracijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Pakeisti ugdymo įstaigą B. B. būtina, kadangi berniukas yra mušamas ir skriaudžiamas darželio grupės berniuko Jurgio, nors apie šią aplinkybę apklausta liudytoja V. T. teismo posėdžio metu nenurodė. Tai, kad B. B. psichinė būklė yra pagerėjusi yra ne vaiko adaptacija prie darželio, o atsakovo išėjimo iš namų pasekmė. Priešingai nei Vilniaus darželis-mokykla „Dainorėliai“, Vilniaus vaikų lopšelis-darželis „Gudrutis“ yra priskirtinas pagal berniuko gyvenamąją vietą ir yra daug arčiau namų, t. y. labiau atitinka vaiko gerovę ir teisę lankyti saugią ir greitai pasiekiamą ugdymo įstaigą. Atsakovas vienasmeniškai nusprendė, kad B. B. turi eiti į ugdymo įstaigą „Dainorėliai“.

Teismo įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirti nepilnamečiui A. B. vietą „Dainorėliai“ ikimokykliniam ugdymui nuo 2016-09-01, leidžiant nepilnamečio vaiko tėvams sudaryti ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį su šia ikimokyklinio ugdymo įstaiga bei leidžiant A. B. nutraukti su „Gudrutis“ 2015-09-14 sudarytą ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia A. B. interesus, kadangi teismas įpareigoja vaiką registruoti į jam pagal gyvenamąją vietą nepriklausančią ugdymo įstaigą, nutolusią nuo berniuko gyvenamosios vietos, todėl pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas vaikus aplanko vieną kartą per savaitę 2-3 valandoms, vaikų ugdymo ir gydymo reikalais rūpinasi viena ieškovė. Atsakovas, ieškovei nežinant, ne vieną kartą B. B. vedė pas įvairius gydytojus, tame tarpe paėmė siuntimą į Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų raidos centrą. Tokie atsakovo veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių berniukui ateityje. Gydytoja G. K. atsakovui priimtinesnė, kadangi iš jos gali gauti daugiau palankesnių sprendimų. Būtent ši gydytoja išrašė du siuntimus, iš kurių vienas nebuvo panaudotas, o kitas buvo išrašytas pas vaikų ir paauglių psichiatrą be jokios diagnozės. Atsižvelgiant į tai, šeimos gydytojos G. A. paskyrimas vaikų gydytoja neriboja atsakovo galimybės dalyvauti vaikų auklėjime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų ugdymo ir gydymo įstaigų pakeitimo, nesant vieno iš tėvų sutikimui.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y., kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1175-862/2016 teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su ieškove S. B. gyvenamojoje patalpoje, esančioje Gedimino pr. 3A-1, Vilniuje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal atsakovo A. B. ir „Dainorėlai“ 2013-10-01 sudarytą ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. MS 534A šalių sūnus B. B. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Dainorėliai“ (15 t., e. b. l. 13-15). Pagal atsakovo A. B. ir ugdymo įstaigos „Gudrutis“ 2015-09-14 sudarytą ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalių sūnus A. B. lanko ugdymo įstaigą „Gudrutis“ (15 t., e. b. l. 17-19). Abu šalių nepilnamečiai vaikai priregistruoti sveikatos priežiūrai VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filiale. Nuo 2015-07-23 B. B., o nuo 2015-09-11 ir A. B. sveikata rūpinasi gydytoja G. K..

Ieškovė teigia, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pagrįstos teisės aktu ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo vykdymu.

CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos kilimą ateityje. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nevertintinas kaip baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Tai išplaukia iš to, jog bylose, susijusiose su nepilnamečiais vaikais, nustatytas jų interesų gynybos prioritetas, o taip pat iš CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto, pagal kurį laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teismui suteikta galimybė pačiam spręsti dėl taikytinos priemonės, jeigu yra pagrindžiama priemonės taikymo būtinybė.

Šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ypatybė yra ta, kad jomis gali būti reguliuojami tarp šalių kylantys konfliktai dėl vaikų auklėjimo ir sprendimų, susijusių su vaikais, priėmimo, kurie kyla bylos nagrinėjimo eigoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis išsprendė šalių ginčą dėl vaiko lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos bei sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. išsprendė ginčą dėl tėvų valdžios įgyvendinimo iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius bei vaiko poreikį būti ugdomam ir gydomam, šių klausimų sprendimas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, pripažįstamas tinkamu.

Ieškovė atskiruoju skundu nurodo, kad B. B. „Dainorėliai“ yra mušamas ir skriaudžiamas. Priešingai nei „Dainorėliai“, „Gudrutis“ yra priskirtinas pagal vaiko gyvenamąją vietą ir yra daug arčiau namų, t. y. labiau atitinka vaikų gerovę ir teisę lankyti saugią ir greitai pasiekiamą ugdymo įstaigą. Tai, kad B. B. psichinė būklė yra pagerėjusi yra ne vaiko adaptacija prie darželio, o atsakovo išėjimo iš namų pasekmė.

Byloje pateikta „Dainorėliai“ 2016-04-22 pažyma Nr. S-28 iš kurios nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus B. B. nuo 2014 m. gruodžio mėnesio lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Dainorėliai“ (15 t, e. b. l. 91). Pažymoje parašyta, kad pirmaisiais metais berniukas darželį lankė nedaug, dažnai sirgo, atvedus mamai vaiką į darželį verkdavo. Renginių metu neatsitraukdavo nuo tėčio, neidavo prie vaikų. 2016 metų mokslo metais B. B. sustiprėjo fiziškai, aktyviau įsitraukia į ugdymosi veiklas.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja darželio „Dainorėliai“ „Žiogelių“ grupės, kurią lanko B. B., auklėtoja V. T. nurodė, kad pradėjus lankyti šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą berniukas sudėtingai adaptavosi grupėje, nes dažnai sirgo. Laikui bėgant ir jam adaptuojantis, grupėje jis ėmė jaustis saugiau, atsirado draugų, lanko papildomo ugdymo (grojimo fleita) pamokas, todėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos pakeitimas turėtų neigiamų pasekmių berniuko savijautai.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų nustatytina, kad nuo (duomenys neskelbtini), kur yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, ugdymo įstaiga „Gudrutis“ (Trakų g. 12, Vilnius) yra nutolusi 1,1 km, pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini) iki minėtos ugdymo įstaigos reikia eiti 12 minučių, važiuoti viešuoju transportu taip pat 12 minučių. Ugdymo įstaiga „Dainorėliai“ (Ankštoji g. 11, Vilnius) nuo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos yra nutolusi 1,3 km, pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini) reikia eiti 16 minučių, važiuoti viešuoju transportu 15 ar 19 minučių, priklausomai nuo pasirinktos viešojo transporto priemonės (šaltinis: https://goo.gl/maps/2F8vpb6DMjQ2, 2016-07-22, 10 val. 35 min.). Įvertinus ugdymo įstaigų „Dainorėliai“ ir „Gudrutis“ atstumų skirtumą nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, matyti, kad ugdymo įstaiga „Dainorėliai“ yra tik 200 metrų daugiau nutolusi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos negu ugdymo įstaiga „Gudrutis“, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad ugdymo įstaiga „Dainorėliai“ yra daug didesniu atstumu nutolusi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, lyginant su „Gudrutis“, todėl B. B. lankant ugdymo įstaigą „Dainorėliai“ yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės.

Byloje įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad B. B. nesutaria su darželio grupės draugais, yra skriaudžiamas grupės draugo Jurgio, nepateikta. Abejoti liudytojos V. T. parodymais, kuri patvirtino, kad B. B. sunkiai adaptuojasi prie naujos aplinkos, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad B. B. eiti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą liko vienerius metus, nuo 2017 m. berniukas, galimai jau eis į mokyklą. Keisti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vieneriems metams laiko, atsižvelgiant į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyta, jog berniukas sunkiai adaptuojasi prie naujos aplinkos, nėra pagrindo.

Tai, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga „Dainorėliai“ nepriklauso nepilnamečiams vaikams pagal deklaruotą gyvenamąją vietą nepatvirtina fakto, kad ugdymo įstaigos „Dainorėliai“ lankymas prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Įvertintina ir tai, kad sprendžiant, kurią ugdymo įstaigą pasirinkti, kad šalių vaikai eitų į vieną ugdymo įstaigą, kas būtų patogiau ir ieškovei, manytina, kad B. B. (5 m.), gim. 2010-12-18, dėl amžiaus, aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad vaikas sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, būtų sunkiau priprasti prie naujos ugdymo įstaigos negu A. B. (3 m.), gim. 2013-04-26.

Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka ir su laikinųjų apsaugos priemonių nutarties dalimi, kuria uždrausta ieškovei be teismo leidimo keisti nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. pirminės sveikatos priežiūros centrą VšĮ Centro polikliniką ir nepilnamečių vaikų šeimos gydytoją G. K.. Ieškovė nurodė, kad abejoja gydytojos G. K. kompetencija bei gebėjimais atlikti savo profesines pareigas tinkamai. Gydytoja išrašo siuntimus vadovaudamasi atsakovo prašymais, o ne vaikų sveikatos būkle. Tame tarpe ir siuntimą į Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų raidos centrą neurologo konsultacijai. Ieškovės manymu, šie atsakovo veiksmai gali turėti neigiamos įtakos vaikui ateityje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką dėl gydytojos G. K. veiksmų teisėtumo. Ieškovė mano, kad nepilnamečius vaikus geriau priskirti kitai šeimos gydytojai. Tokiu būdu bus užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesai, o atsakovo interesai dėl nepilnamečių vaikų šeimos gydytojos pakeitimo taip pat nebus pažeisti.

Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė 2016-06-06 VŠĮ Centro poliklinikos raštą Nr. 01-30-1913, kuriame nurodyta, jog kai šeimos gydytoją G. K. vaiko tėvas, t. y. atsakovas, informavo, kad mama (ieškovė) neduoda gauto siuntimo ir vaiko į stacionarą nenuvežė, gydytoja siuntimą perrašė, vykdydama gydytojų specialistų (dermatologo ir alergologo) rekomendacijas. Šeimos gydytoja G. K., įvertinusi psichologinį klimatą šeimoje (konfliktas prie vaiko gydytojo kabinete 2016-05-18), vaiko kalbos raidą, bei laikydamasi sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 nuostatų, apsilankyme dalyvaujant abiems tėvams, parašė siuntimą vaikų neurologo konsultacijai (15 t. e. b. l. 122).

Įrodymų, kad šeimos gydytoja G. K. netinkamai vykdo pareigas teikdama gydymą ar jos atlikti veiksmai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kad šalių nepilnamečiams vaikams geriau eiti pas šeimos gydytoją G. K., kuriai yra žinomos vaikų ligų istorijos.

Įvertinus su atskiruoju skundu ieškovės pateiktą ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų telefonu žinučių turinį (15 t., e b. l. 85-88, 103-104, 109-114, 116-121, 123-124, 129-132), jis vertintinas kaip nereikšmingas, sprendžiant klausimą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šis susirašinėjimas, teismo nuomone, tik patvirtina sudėtingą ieškovės ir atsakovo bendravimą, o ne reikšmingas aplinkybes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra statiškas veiksmas, dėl kurio teismas galėtų spręsti tik vieną kartą. CPK normos numato ne tik galimybę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir teisę taikyti galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinimą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ar panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į esamą situaciją, taip pat atsižvelgiant į prioritetiškai ginamus vaikų interesus, kuriuos lemia vaikų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, vystymasis, jiems turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jie galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl vaikų staigi atskirtis nuo įprastos jų socialinės aplinkos (įprastos ugdymo ir gydymo įstaigos) yra labai žalinga besivystančioms asmenybėms.

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių tarpusavio santykių.

Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.