Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovui A. B., atsakovo A. B. priešieškinį, pareikštą ieškovei S. B. ir atsakovei A. E. M., tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: UAB „Vilniaus energija“, UAB Vilniaus vandenys, AB „Lesto“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“), Danske Bank A/S Lietuvos filialas (teisių perėmėjas – „Swedbank“, AB), tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas A. B. 2017 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl įrašo viešajame registre panaikinimo. Atsakovas prašė teismo informuoti viešo registro tvarkytoją apie tai, kad teisme nėra bylos, susijusios su 0,1200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoto registro Nr. 44/788956 teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimu ir nurodyti viešojo registro tvarkytojui panaikinti šiuo metu galiojantį įrašą viešajame registre apie iškeltą bylą teisme.Atsakovas prašymą grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir 2017 m. gegužės 2 d. priėmus sprendimą, teismas, pasisakydamas dėl nurodyto žemės sklypo nusprendė, kad jis nėra priskirtinas dalinamam sutuoktinių turtui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl nurodyto žemės sklypo įsigijimo sutiko, jas pripažino ir nurodė, kad jos pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovo teigimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas yra iš dalies apskųstas tiek ieškovės S. B., tiek atsakovo A. B., sprendimo dalis dėl 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjusi ir todėl nėra jokio teisinio pagrindo palikti viešame registre galioti įrašą apie iškeltą bylą, susijusią su minėtu nekilnojamuoju daiktu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi atsakovo A. B. prašymą dėl įrašo viešajame registre panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovė S. B. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. B. kaltės ir be kitų reikalavimų prašė teismo ieškovei natūra priteisti: nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės VĮ „Registrų centrui“ buvo pateiktas teismo pranešimas apie šią bylą. VĮ „Registrų centras“, vadovaudamasis minėtu teismo pranešimu, atliko įrašą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nurodydamas apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įgyvendino ir CPK 137 straipsnio 6 dalyje, ir 275 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.Teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginys, kad nėra ginčo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinių duomenų byloje: kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutarties, kuria atsakovo A. B. apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pridėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė S. B. CPK nustatyta tvarka nėra pareiškusi ir ieškinio reikalavimo atsisakymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, CPK 329 straipsnis reguliuoja absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, kurie nepriklauso nuo apeliantų suformuotų apeliacijos ribų (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnis). Taigi esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, CPK 137 straipsnio 7 dalies tikslai – išviešinti faktą apie nagrinėjamą civilinę bylą, susijusią su registruojamo daikto teisiniu statusu arba daiktinėmis teisėmis į jį – nebus pasiekti, jeigu šioje proceso stadijoje teismas tenkintų atsakovo prašymą dėl įrašo viešajame registre panaikinimo. Be to, CPK nenumato galimybės bylą nagrinėjančiam teismui įpareigoti išregistruoti registro tvarkytoją įrašą, esantį viešame registre, kai įrašas yra atliktas CPK 137 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tokiu atveju įrašo išregistravimo pagrindas yra nustatytas CPK 275 straipsnio 2 dalyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinant A. B. prašymą dėl įrašo viešame registre panaikinimo. Atskirajame skunde nurodoma, jog atskirasis skundas yra teikiamas su trūkumais, t.y. neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 306 str. reikalavimų, nes jis teikiamas atsakovui esant VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Neurochirurgijos skyriuje, kuriame jam 2017-10-26 buvo atlikta sunki stuburo operacija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl įrašo viešajame registre panaikinimo.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotai išaiškino pareiškėjui dėl kokių priežasčių jo prašymas netenkintinas. Pritartina teismo išvadai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvykdė ir CPK 137 str. 6 d., ir 275 str. 2 d. nurodytus reikalavimus, tuo labiau, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per vieną darbo dieną bus išsiųsta nekilnojamojo turto registrui. Pažymėtina, kad atsakovas A. B. yra praktikuojantis advokatas, todėl jam yra žinomi atskirajam skundui keliami CPK reikalavimai. Tą faktą įrodo ir apelianto skunde nurodytas faktas, jog jo teikiamas atskirasis skundas yra su trūkumais. Apeliantas neprašė atnaujinti termino naujam atskirajam skundui paduoti, iki pat skundo nagrinėjimo neteikė teismui jokių papildomų procesinių dokumentų, nesiėmė veiksmų atskirajam skundui papildyti. Toks apelianto procesinis elgesys leidžia konstatuoti, jog jis sąmoningai netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, dėl ko procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, skirtas užtikrinti asmenų teisės į teisminę gynybą tinkamą įgyvendinimą, šiuo atveju neturi būti taikomas (CK 1. 5 str., CPK 42 str. 5 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutartį palikti nepakeistą.