Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1309-253/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-1309-253/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: J. A.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas, M. P., D. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1309-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01378-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių nustatymo ir pagal atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, M. P., D. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nutraukti šalių Klaipėdos rajono savivaldybės miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti atsakovei J. A. nuosavybėn 0,1027 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 195,50 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 155 000,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 67 872,83 Eur dydžio kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 4) nustatyti, kad sutuoktinių solidariąją prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys atsakovė J. A., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo R. A. lėšomis, atsakovė J. A. privalo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo nuostolius; 5) po santuokos nutraukimo palikti pavardes A. ; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytą turtą padalyti po 1/2 dalį ir prievoles kreditorei AB SEB bankui palikti solidarias. Nurodė, kad santuoka faktiškai nutrūko prieš 2 metus, šalys nebegyvena bendro gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio, abi šalys nebepuoselėja santuokinių ryšių. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos pradžioje šalys puoselėjo šiltus tarpusavio santykius, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, skirtingos vertybės. Tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kildavo konfliktų, namuose tvyrojo įtampa, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, tapo aišku, kad gyvenimas kartu nebeįmanomas. Abu sutuoktiniai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Siekdamas užtikrinti racionalų šalių nekilnojamojo turto naudojimą bei išvengti ateityje tikėtinai kilsiančių konfliktų dėl turto valdymo, patikslina ieškinį ir prašo santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės – kompensaciją. Atitinkamai, nors prievolė solidari, prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą bankui (kredito likutis 2020 m. birželio 2 d. sudaro 19 254,34 Eur, kredito termino pabaiga – 2023 m. gegužės 12 d.) vykdys atsakovė. Prievolė kreditoriui M. P. yra įvykdyta ir pasibaigusi.

2. Atsakovė J. A. pareikštu priešieškiniu prašė: nutraukti šalių Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą: priteisti ieškovui R. A.: 43/100 dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 43/100 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. A.: 57/100 dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 57/100 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kreditinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariąja šalių prievole; kreditinius įsipareigojimus M. P. pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytą paprastąjį vekselį pripažinti ieškovo asmenine prievole; kreditinius įsipareigojimus D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius (17 377,20 Eur (arba 60 000 Lt) suma) pripažinti solidariąja šalių prievole; priteisti iš ieškovo atsakovei 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovo atsakovei 1 580,60 Eur turtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko nuo 2019 m. kovo mėnesio dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė neištikimybe, piktnaudžiavimu alkoholiu, šeimos apleidimu, nepagarbiu ir šiurkščiu elgesiu. Teigė, jog ji į bendrą turtą investavo savo asmenines (paveldėtas) lėšas. Jos asmeninio turto investicijos sukuriant bendrą turtą buvo 14/100 dalių. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dėl jos asmeninių (paveldėtų) lėšų investavimo į bendro turto pirkimą ir statybas. Prašė įvertinti ir nustatyti, kad atsakovės asmeninio turto investicijos sukuriant bendrą turtą buvo 14/100 dalių, o likusią turto dalį padalyti šalims lygiomis dalimis. Dėl ieškovo elgesio patyrė pažeminimus, dėl jo neištikimybės laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. spalio 10 d. lankė terapinius užsiėmimus (duomenys neskelbtini), atsakovės ir jos šeimos įvaizdis sumenkėjo, nes ieškovas neslėpė savo santykių su kita moterimi, taip pat viešai bandė dėl meilės kitai moteriai žudytis. Apie tokį ieškovo elgesį sužinojo giminaičiai, kaimynai ir pažįstami. Neturtinę žalą vertina 5 000,00 Eur. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 1 580,60 Eur turtinės žalos atlyginimą už bendrų šeimos lėšų panaudojimą kelionėms pas meilužę ir atgal.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu nusprendė: nutraukti R. A. ir J. A. 2007 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio R. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos ir 790,30 Eur turtinės žalos atlyginimą atsakovei; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 14 000 Eur, dalies vertė – 7 000 Eur), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 141 000 Eur, dalies vertė – 60 630 Eur), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra priteisiamo turto dalių vertė 67 630,00 Eur; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 14 000 Eur, dalies vertė – 7 000 Eur), ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 141 000 Eur, dalies vertė – 80 370 Eur), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra priteisiamo turto dalių vertė 87 370,00 Eur; nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais yra solidarios; nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra solidarios; priteisti iš atsakovės ieškovui 3 029,21 Eur už laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. birželio 1 d. įvykdytus solidarius kreditinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. Priteisė iš ieškovo 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 865,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovės 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Dėl santuokos nutraukimo

4. Teismas nurodė, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, nuo 2017 metų turėjo kitą moterį. Neištikimybės faktas, su kuriuo siejama kaltės prezumcija, abejonių nekelia ir yra įrodytas.

5. Teismas pabrėžė, kad ieškovas, neneigdamas neištikimybės, tačiau prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, jokių objektyvių duomenų, kuo pasireiškė sutuoktinės kaltė, nenurodė ir ją patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodė, jog nėra pagrindo atsakovės kaltei konstatuoti. Ieškovas sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Konstatavo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – ilgą laiką trukusios neištikimybės. Ieškovas, neslėpdamas savo santykių su kita moterimi, bet juos afišuodamas, apie tai kalbėdamas atsakovei bei anksčiau aptartu būdu paviešindamas neapibrėžtam pažįstamų ir nepažįstamų žmonių ratui, šiurkščiai pažemino atsakovės orumą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neigiamas emocijas.

8. Teismas, įvertinęs santuokos trukmę, iširimo aplinkybes ir priežastis (ieškovo kaltės turinį), atsakovei tektus patirti išgyvenimus, šalių turtinę padėtį, nusprendė, jog atsakovei iš ieškovo priteistina 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

9. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo 1 580,60 Eur turtinės žalos atlyginimą už bendrų šeimos lėšų panaudojimą kelionėms pas meilužę ir atgal, nurodė, kad atsakovės nurodytas išlaidas patvirtina ar iš dalies patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, jog ieškovas neginčija šių išlaidų paskirties ir dydžio.

10. Teismas nusprendė, kad nurodytos išlaidos nesusijusios su šeimos poreikių tenkinimu ir (ar) prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu. Nurodytos išlaidos patirtos iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, susijusios išskirtinai su ieškovo santuokine neištikimybe ir asmeninių poreikių, kurie nesuderinami su gera morale ir sutuoktinių abipusės pagarbos ir lojalumo principais, tenkinimu.

11. Teismas pripažino, kad šios išlaidos turėjo įtakos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimui, todėl 1/2 dalį šių išlaidų, t. y. 790,30 Eur, priteisė iš ieškovo atsakovei.

Dėl turto ir kreditinių įsipareigojimų

12. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju santuokoje įgytą ir dalytiną turtą sudaro:

1.1. 14 000,00 Eur vertės žemės sklypas ir 141 000,00 Eur vertės gyvenamasis namas.

1.2. Santuokoje įgytus ir dalytinus kreditinius įsipareigojimus sudaro: 19 254,34 Eur kredito likutis AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir 17 377,20 Eur įsiskolinimas D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius.

1.3. Ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų neregistruotinų daiktų, namų apyvokos daiktų nėra.

1.4. Ieškovo kaip valdytojo vardu įregistruota transporto priemonė „O. Z.“, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra sustabdytas. Ieškovas nėra transporto priemonės savininkas, todėl šis turtas nepatenka į dalytino turto balansą.

13. Teismas nusprendė, kad dalijant žemės sklypą nukrypti nuo bendro lygių dalių principo nėra pagrindo. Nustatė, kad abiem sutuoktiniams tenka po 1/2 dalį žemės sklypo.

14. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis gyvenamasis namas buvo statomas ne tik iš bendrų nuosavų bei skolintų lėšų, bet ir iš asmeninių atsakovės lėšų, gautų iš paveldėto turto. Teismo vertinimu, objektyvūs duomenys apie kiekvieno sutuoktinių indėlį į bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamą turtą paneigia sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į kiekvieno jų indėlį. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principais, nustatė sutuoktiniams bendrojoje nuosavybėje tenkančios dalis – atsakovei tenka 57/100 dalys gyvenamojo namo, ieškovui tenka 43/100 dalys gyvenamojo namo, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

15. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės prievolės AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais yra solidarios.

16. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti, kad šalys namo statybai skolinosi iš trečiojo asmens nurodytas sumas. Duomenų apie skolos grąžinimą nėra. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra solidarios.

17. Teismas nurodė, kad prievolės M. P. pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. paprastąjį vekselį yra pasibaigusios, todėl jų padalijimo klausimas nespręstinas.

18. Teismas nustatė, jog ieškovas, vykdydamas solidariąją sutuoktinių prievolę, nuo bylos iškėlimo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėjo 6 058,42 Eur kredito įmokų. Teismas, atsižvelgęs į bylos pobūdį, tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, siekdamas, kad būtų išvengta ginčų tarp šalių ateityje, nusprendė, kad ieškovui priteistina iš atsakovės 1/2 dalis šios sumos – 3 029,21 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas R. A. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai:

19.1. nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

19.2. priteisti atsakovei nuosavybėn 0,1027 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 195,50 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 155 000,00 Eur;

19.3. priteisti ieškovui iš atsakovės 67 872,83 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

19.4. nustatyti, kad sutuoktinių solidariąją prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys atsakovė, o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo lėšomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo nuostolius;

19.5. nustatyti, kad prievolės D. V. pagal 2009 m. rugsėjo 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra asmeninės atsakovės prievolės;

19.6. priteisti iš atsakovės ieškovui 3 029,21 Eur už laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. birželio 1 d. įvykdytus solidarius kreditinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

19.7. priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Dėl santuokos nutraukimo

20.1. Teismas objektyviai ir nešališkai bylos neišnagrinėjo, o teismo išvados tiek dėl santuokos iširimo momento, priežasčių, kaip ir dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, neparemtos visapusišku, objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu.

20.2. Teismo padaryta išvada, nurodant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas vien ieškovas, neatitinka CK 3.60 straipsnio 2 dalies. Teismas nevertino visų įrodymų visumos ir neteisingai nustatė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad santuoką turėjo nutraukti dar 2016 metais, todėl ir bylą nagrinėjęs teismas turėjo padaryti išvadą, kad faktiškai šeimos santykiai nutrūko 2016 metais ir santuoka iširo ne dėl ieškovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nuo to momento abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, abipusiai pažeidimai buvo esminiai, turėję įtakos santuokos iširimui. Atsakovė savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti. Atsakovo neištikimybė vėlesniu laikotarpiu, kai šalių nesiejo jokie šeiminiai santykiai, o siejo tik prievolės ir turtiniai įsipareigojimai kreditoriams, nebuvo esminė aplinkybė, kuri lėmė šeimos išsaugojimo negalimumą. Ieškovas negali būti pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, o nagrinėjamu atveju santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos

20.3. Atsakove neįrodė neturtines žalos dydžio. Teismas iš esmės nenustatinėjo ne tik santuokos iširimo priežasčių, bet ir pasekmių. Atsakovė sprendimą dėl santuokos nutraukimo priėmė 2016 m., tačiau santuokos nenutraukė dėl išskaičiavimo. Ieškovas mano, kad jo santykiai po faktinio santuokos iširimo negalėjo sukelti jokių neigiamų išgyvenimų atsakovei, negalėjo jai padaryti jokios neturtines žalos. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų savo santykius su kita moterimi skleidęs tretiesiems asmenims turėdamas tikslą pažeminti atsakovę.

Šalies argumentai

20.4. Ieškovas mano, kad teismas netinkamai byloje vertino įrodymus, atsakovei neįrodžius, t. y. nepateikus jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, jog jos orumas būtų pažemintas dėl ieškovo veiksmų, neįrodžius ir nepaaiškinus pareikšto reikalavimo dydžio, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos privalėjo būti teismo atmestas.

Dėl turtinės žalos

20.5. Ieškovas dirba užsienyje. Tai, kad atsakovė byloje pateikė lėktuvo ir viešbučio bilietus, dar savaime nereiškia fakto, kad ieškovas minėtais laikotarpiais vyko savo asmeniniais, o ne darbo reikalais. Teismas vertindamas įrodymus taip pat nebuvo visiškai įsitikinęs priimamu sprendimu, nes nutartyje nurodė: „patvirtina ar iš dalies patvirtina“, tai reiškia, kad teismas nesigilino, ar ieškovas pinigus kelionėms išleido tenkindamas savo asmenius poreikius, ar keliaudamas darbo reikalais.

Dėl turto padalijimo

20.6. Teismas padalydamas ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą santuokos nutraukimo metu.

20.7. Teismas padarė nepagrįstas ir netesėtas išvadas dėl tariamo atsakovės asmeninių lėšų investavimo į turto sukūrimą ir jo apimtį. Byloje, be atsakovės paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jos paveldėtos lėšos buvo investuotos į namo statybą ir kad tokios apimties – 18 913,06 Eur. Teismas nevertino rašytinių įrodymų, t. y. akivaizdžių faktų, kad atsakovė teisme pateikė neteisingus / melagingus aiškinimus turėdama tikslą gauti kuo didesnę finansinę naudą po santuokos nutraukimo bylos.

20.8. Atsakovė neįrodė ir nebuvo nustatyti jokie pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovės argumentai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio namo statybai ir įrengimui buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, neįrodyti jokias tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais. Priešingai, vieninteliai rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo turtas buvo sukurtas iš AB SEB banko suteikto kredito sumos. Todėl teismas turtą turėjo padalyti sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

20.9. Turto padalijimas natūra neatitinka sutuoktinių interesų ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų. Teismas sukūrė tokią situaciją, kad ieškovas vykdytų kreditinius įsipareigojimus, neturėtų jokių objektyvių galimybių faktiškai naudotis ir valdyti ginčo turto dalies, o turtu neatlygintinai, nevykdydama jokių kreditinių įsipareigojimų naudotųsi tik atsakovė. Toks teismo sprendimas nesuderinamas su teisingumo principu.

20.10. Apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, teisingai (objektyviai ir nešališkai) įvertinti byloje pateiktus rašytinius įrodymus, santuokoje įgytą turtą padalyti sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nesant turto padalijimo projekto, nesant galimybės nustatyti ginčo turto realiųjų dalių, kuriomis ieškovas ir atsakovė galėtų naudotis po santuokos nutraukimo, esant atsakovės pripažintoms aplinkybėms, kad šalių santykiai konfliktiški, o turtu kartu naudotis negali, turtas natūra negali būti padalytas. Todėl turėtų būti tenkintas ieškovo reikalavimas santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą su statiniais, kurių bendra rinkos vertė yra 155 000,00 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti kompensaciją. Atsakovei, kuriai po santuokos nutraukimo atitektų visas turtas, kyla pareiga kompensuoti ieškovui 1/2 dalį šio turto vertės, kuri sudaro 67 872,83 Eur, ši dalis priteistina ieškovui iš atsakovės.

Šalies argumentai

20.11. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovo ir atsakovės prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra solidarios. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. V. būtų realiai perdavęs pinigines lėšas atsakovei. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai D. V. būtų perdavęs nurodytas pinigines lėšas ir kad tos lėšos būtų panaudotos ginčo namo statybai ar kitiems šeimos poreikiams. Be 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelių, byloje nėra jokių įrodymų, kad 17 377,20 Eur (60 000 Lt) suma buvo perduota atsakovei, ir jokių duomenų, kad pasiskolinta pinigų suma buvo panaudota ginčo namo statybai, ieškovas minėtų sandorių nepatvirtino. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pagal fiktyvius skolos raštelius tariamą skolą pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole D. V..

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. A. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 500,00 Eur už advokato paslaugas). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Apeliantas pažeidžia draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, pateikia naujus pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus atsikirtimus, keičia reikalavimų faktinį pagrindą.

21.2. Atsakovė pažymėjo, kad apeliaciniame skunde pateikiami nauji reikalavimai arba naujas reikalavimų pagrindas: 1) pripažinti šalių santuoką faktiškai nutrūkusia nuo 2016 metų, 2) pripažinti skolą D. V. asmenine atsakovės prievole; 3) priteisti iš atsakovės 3 029,21 Eur už laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. birželio 1 d. įvykdytus kreditinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šių reikalavimų nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje apeliantas nereiškė.

21.3. Pradiniame ir patikslintame ieškinyje nebuvo reikalavimų dėl santuokos nutraukimo anksčiau, nei bus įsiteisėjęs sprendimas šioje byloje, pripažinimo, dėl kredito išmokų priteisimo. Santuokos nutraukimo faktiniu pagrindu niekada nebuvo nurodytas santuokos iširimas 2016 metais. Tuo pačiu ieškovas nepateikė atsiliepimo į atsakovės priešieškinį ir neišdėstė atsikirtimų dėl atsakovės investicijų iš asmeninių lėšų, skolos D. V..

21.4. Faktinių aplinkybių, kad šalių santuoka buvo iširusi dar 2016 metais, apeliantas nebuvo nurodęs nei pradiniame, nei patikslintame ieškiniuose, nei teismo posėdžio metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodomas naujas santuokos iširimo faktinis pagrindas — šalių santuokos faktinis iširimas dar 2016 metais, teigiant, kad visi apelianto vėliau atlikti sutuoktinio pareigų pažeidimai tėra faktiškai iširusios santuokos pasekmė, tai iš esmės reiškia naują reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės faktinį pagrindą ir naują reikalavimą santuoką pripažinti faktiškai iširusia nuo 2016 metų.

21.5. Teismo posėdžio metu ieškovas trumpai pasisakė dėl atsakovės investicijų iš asmeninio turto dydžio. Jis teigė, kad iš atsakovės paveldėto ir parduoto sodo namo ir sklypo buvo gauta 30 000,00 Lt suma, atsakovės brolis skolino šalims, tačiau, ieškovo nuomone, apie 7 000,00 Lt, kurie buvo grąžinti. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovo advokatas ginčijo būtinybę skolintis iš atsakovės brolio D. V., pateikė duomenis apie bylos nagrinėjimo metu ieškovo sumokėtas kredito įmokas, nereikšdamas reikalavimo dėl jų priteisimo. Kitos aplinkybės dėl investicijų nebuvo ginčijamos. Nesant ginčo dėl kitų investicijų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl jų pasisakyti ir laikė jas patvirtintomis. Pradėjus investicijas ginčyti apeliaciniame skunde, atsakovės nuomone, prašoma spręsti naujus atsikirtimus dėl investicijų ir skolos.

Dėl santuokos nutraukimo

21.6. Apeliaciniame skunde sąmoningai iškraipomi visi šalių pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai, nurodoma klaidinga įvykių eiga ir priežastiniai ryšiai.

21.7. Byloje nėra duomenų, kad šalių santuoka buvo faktiškai iširusi 2016 metais. Netgi atvirkščiai, šalių elgesys santuokos metu, procesiniuose dokumentuose pateikti paaiškinimai ir parodymai teismui patvirtina šalis gyvenus kartu ir tęsus santuokinius ryšius iki 2019 m. kovo pabaigos. Tie patys duomenys atskleidžia, kad faktinės santuokos iširimo priežastys atsirado laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2019 m. kovo mėn. ir buvo tęstinio pobūdžio, o šalių santuoka galutinai iširo 2019 m. kovo pabaigoje. Atsakovė akcentuoja, kad ji dėjo pastangas išsaugoti santuoką, siūlė apeliantui lankytis pas psichologus, prašė atsisakyti nesantuokinių ryšių.

Atsiliepimas

21.8. Atsakovė mano, kad ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Apeliantas slėpė nesantuokinius ryšius ir tikėjosi juos tęsti atsakovei nežinant. Jeigu atsakovė nebūtų atsitiktinai radusi neištikimybės įrodymų, ieškovas nebūtų apie tai prisipažinęs. Kadangi neištikimybės faktas paaiškėjo be apelianto valios (atsitiktinai rastas susirašinėjimas) ir gerokai vėliau, nei prasidėjo apelianto ir meilužės santykiai (po 7 mėnesių), nėra pagrindo laikyti apeliantą sąžiningu. Apeliantas nebuvo sąžiningas ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos iki 2019 m. kovo pabaigos. Jis tęsė savo santykius su meiluže iki 2018 m. spalio mėnesio, skyrybų proceso nepradėjo. Kai 2018 metais žlugo apelianto ir meilužės santykiai, jis norėjo išsaugoti santuoką, prašė atsakovės jo nepalikti. Šiuo laikotarpiu apelianto pozicija net kelis kartus keitėsi — tai jis norėjo nutraukti šalių santykius, tai vėl siūlė taikytis ir ją saugoti.

21.9. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo atsakovės kaltę patvirtinančių faktinių aplinkybių ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios, jo nuomone, sudaro atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės neveikimą siekiant išsaugoti santuoką. Taip pat apeliantas neneigė aplinkybių, kuriomis atsakovė įrodinėja apelianto kaltę. Apeliantas nepateikė atsiliepimo į priešieškinį. Teismo posėdžio metu nepasisakė apie neištikimybę, savo bandymus žudytis, siekį išsaugoti santuoką. Pirmosios instancijos teismui siūlant pateikti paaiškinimus dėl skyrybų priežasčių ar savo kaltės, tylėjo. Ir nei žodžiu, nei raštu neišdėstė argumentų, esą šalių santuoka buvo iširusi dar 2016 metais ir visi kiti įvykiai tėra iširusios santuokos pasekmė.

21.10. Laikotarpiu nuo 2017 metų vidurio iki 2019 m. kovo mėnesio ieškovas sąmoningai ir kelis kartus iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Visų šių veiksmų visuma, ieškovo atsisakymas dėti pastangas atkurti nutrūkusius ryšius, išsaugoti bendrą gyvenimą sudaro ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas nepaliko galimybės atkurti santuokinių ryšių ir tokiu elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai.

Dėl neturtinės žalos

21.11. Ieškovas apeliaciniame skunde iškraipo atsakovės reikalavimą, jo teisinį ir faktinį pagrindą. Atsakovė priešieškinyje nurodė kaltus ieškovo veiksmus, kokias neigiamas neturtines pasekmes sukėlė jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir nurodė neturtinės žalos dydį (kaip ji vertina savo patirtos moralinės žalos dydį). Atsakovė pasisakė dėl visų kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų. Atsakovė neturtinės žalos atlyginimo reikalauja iš ieškovo kaip kalto dėl santuokos iširimo asmens vadovaudamasi CK 3.70 straipsnio 2 dalimi. Neturtinės žalos faktiniu pagrindu nurodo ieškovo kaltę (ne ieškovo psichologines problemas, o sutuoktinio pareigų pažeidimus) ir pasekmes (savo sunkius emocinius išgyvenimus dėl santuokos iširimo).

21.12. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nes egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sąlygos – ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo, neturtinio pobūdžio pasekmės (moralinė žala) ir priežastinis ryšys tarp jų.

21.13. Atsakovė buvo pažeminta kaip moteris ir sutuoktinė, kai ieškovas viešai skelbė meilę meilužei ir žudėsi dėl šios meilės. Taip pat atsakovė jautėsi įskaudinta, pažeminta ir suklaidinta, nes po bandymo žudytis ieškovas jai suteikė klaidingą viltį, esą įmanoma išsaugoti šeimą ir santuoką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą dėl 3 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Minėtas dydis atitinka teismų praktikoje priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius santuokos nutraukimo bylose esant panašioms aplinkybėms.

Dėl turtinės žalos

21.14. Ieškovas byloje nepateikė duomenų kur, kada ir kokiais tikslais vyksta į keliones, kas padengia šias išlaidas ir iš kokių lėšų, ar kelionės organizuojamos darbo reikalais. Atsakovė pateikė pakankamai paaiškinimų ir įrodymų teismui suformuoti įsitikinimą, kad kelionė buvo ne darbo tiksliais. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas užsienyje dirba jau apie 10 metų. Paskutinius 5 metus atsakovo darbo grafikas yra toks – 6 savaitės užsienyje, 6 savaitės Lietuvoje. Visi darbdaviai tiesiogiai sumokėdavo už lėktuvo ar kelto bilietus, nakvynes viešbučiuose ar kitose vietose, padengdavo kitas išlaidas. Pats ieškovas niekada nėra pirkęs kokių nors kelionės bilietų darbui iš asmeninių lėšų. Byloje esantys ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtino atsakovės paaiškinimus. Susipažinus su 2017–2019 metų išrašais, matyti, kad ieškovas tik du kartus pirko kelionės bilietus. Ieškovas iš darbdavio negavo jokių pervedimų siekiant kompensuoti minėtas kelionės išlaidas. Pirmosios kelionės laikas sutampa su ieškovo lankymosi Indonezijos viešbutyje laikotarpiu. Prie priešieškinio pateikta nuotrauka, kurioje ieškovas stovi apsikabinęs moterį. Abiejų kelionių trukmė neatitinka įprasto ieškovo darbo grafiko.

Atsiliepimas

21.15. Atsakovė mano, kad teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad dvi kelionės vyko asmeniniais tikslais.

Dėl turto padalijimo

21.16. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais dėl turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo, prašo palikti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą.

21.17. Nė viena iš bylos šalių neminėjo konfliktų dėl ginčo turto valdymo, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų tikėtis jų ateityje. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad būtinas turto padalijimas tik natūra. Bylos medžiaga leido pagrįstai manyti, kad abi šalys sugebės turtą valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

21.18. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys ne kartą paaiškino, kad neturi ketinimų ginčo turtą išsaugoti, nori jį parduoti, atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir likusią sumą pasidalyti. Minėtų veiksmų jie neatlieka tik dėl to, kad tebevyksta ginčas dėl turto padalijimo. Taigi teismas negalėjo nustatyti kitų priežasčių, dėl kurių būtinas turto dalijimas priteisiant jį visą natūra vienai iš šalių.

21.19. Kreditinių įsipareigojimų vykdymo pakeitimams prieštaravo hipotekos kreditorė AB SEB bankas, aiškiai išdėsčiusi, kad nori išlaikyti solidariąją prievolę ir turėti galimybę negrąžintą kreditą ir palūkanas išsireikalauti iš abiejų šalių. Teismas negalėjo savo nuožiūra nustatyti atsakovės pareigos mokėti visas kredito įmokas, atleisti ieškovą nuo prievolės vykdymo, nes taip būtų iš esmės pakeista kredito sutartis ir sukurta sutartis tarp šalių prieš jų valią. Jeigu abi šalys laikytųsi tokios pačios pozicijos dėl kredito padalijimo, teismo sprendimas atitiktų judviejų valią. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko būti įpareigota viena mokėti kredito įmokas, nes jos pajamų dydis nėra pakankamas ir įmokoms dengti, ir turtui išlaikyti.

21.20. Teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo šalių lygių dalių principo ir priteisti atsakovei didesnę dalį ginčo namo, nes: duodamas parodymus teisme ieškovas pripažino, kad, jo žiniomis, atsakovė naudojo asmenines lėšas namo statybai; bylos medžiaga patvirtino, kad už visą paveldėtą sodo namą ir sklypą atsakovė su broliu D. V. gavo 120 000,00 Lt, kuriuos pasidalijo (po 60 000,00 Lt); apeliantas nepateikė atsikirtimų, neva kitos atsakovės nurodytos investicijos iš asmeninio turto nebuvo darytos; dėl kitų investicijų teismo posėdyje ieškovas nepasisakė, jų neginčijo, atsiliepimo ir atsikirtimų nepateikė; ieškovo abejonės dėl kitų investicijų pateikiamos tik apeliaciniame skunde.

21.21. Teismas neturėjo spręsti klausimo dėl bylos nagrinėjimo laikotarpiu sumokėtų ieškovo kredito įmokų padalijimo.

21.22. Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nereiškė reikalavimo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukeltų nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismui pripažinus santuoką nutrūkus dėl apelianto kaltės, jo naudai negalėjo būti nustatytas CK 3.67 straipsnyje numatytas ankstesnis santuokos nutraukimo terminas nei sprendimo nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą įsiteisėjimo diena.

21.23. Ankstesnis terminas gali būti nustatytas tik vieno iš sutuoktinių reikalavimu, jeigu tas sutuoktinis nėra kaltas dėl santuokos iširimo. Šalių bendroji jungtinė nuosavybė iki šiol nėra padalyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame būtų nurodytas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentas. Nesant nustatyto bendrosios nuosavybės pasibaigimo momento, nėra pagrindo daryti išvados, kad kredito įmokos mokėtos iš asmeninių apelianto lėšų.

21.24. Skolinimo momentu kreditoriaus D. V. sąskaitoje buvo teigiamas lėšų likutis ir tai patvirtina turėjus santaupų ir galimybių suteikti paskolą. Ieškovas teikdamas paaiškinimus neneigė skolinimosi iš D. V. fakto. Nėra pagrindo pripažinti, kad skola D. V. yra mažesnio dydžio, nebuvo realiai suteikta, kad yra grąžinta ar kad skola yra asmeninio pobūdžio (nepanaudota šalių šeimos interesais).

Šalies argumentai

21.25. Ieškovas klaidina teismą tvirtindamas, kad šalys nurodytu laiku neturėjo būtinybės skolintis, jog iš banko gavo kredito išmoką ir iš jos galėjo atlikti visus statybos darbus.

21.26. Byloje ir prie apeliacinio skundo apeliantas nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, esą banko išmokėtos kredito sumos buvo paimtos ir panaudotos gavimo metu. Taip pat apeliantas nepateikia dokumentų, kurie atskleistų kitokius namo statybos kaštus, statyboms panaudotų lėšų sumą ar jos sudėtį (t. y. kiek kainavo statybos, kokią jų kainą ir kada šalys padengė iš kredito išmokų, ieškovo ar atsakovės pajamų, asmeninių lėšų, iš atsakovės brolio skolintų pinigų).

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškė, jog neprieštarauja, kad prievolių pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymui užtikrinti įkeistas turtas ieškovui ir atsakovei būtų padalytas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vienoks ar kitoks turto paskirstymas ieškovui ir atsakovei nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus (AB SEB banko) teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abi šalys bendrai ar bet kuri viena jų.

22.1. AB SEB bankas pareiškė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo pagal visas prievoles, kylančias iš su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties, ieškovas ir atsakovė AB SEB bankui ir toliau atsakytų solidariai.

23. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti iš dalies ieškovo R. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių nustatymo ir atsakovės J. A. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

27. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

28. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

29. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: 2010 m. birželio 16 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2010 m. birželio 18 d.–2010 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymų kopijas. Nurodo, kad 2010 metais iš banko gautos kredito išmokos tik iš dalies buvo panaudotos namo statyboms. Valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. birželio 16 d. raštu pareikalavo iš ieškovo sumokėti 6 213,13 Eur (21452,70 Lt) mokestinę nepriemoką už 2009 metus. Ir 2010 m. birželio mėnesį gauta išmoka iš dalies buvo panaudota šiai skolai dengti. Atsakovė minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismui nenurodė. Ieškovo atstovas uždavė klausimus apie išmokų laiką ir panaudojimą tik paskutinio posėdžio metu prieš šalims išeinant į baigiamąsias kalbas. Kadangi atsikirtimas buvo pateiktas proceso pabaigoje, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naują įrodymą, kurio atsakovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, – VMI raštą.

30. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2007 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems dar iki santuokos (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuri jau yra pilnametė.

32. Sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. kovo 21 d., kai įvyko konfliktas, dėl kurio ieškovui buvo pradėtas ir vėliau 2019 m. gegužės 6 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

33. Šalių santuokoje įgytą dalytiną turtą sudaro: 0,1027 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1862 (įsigijimo kaina 13 8645 Lt (4 0154 Eur, rinkos vertė – 14 000 Eur) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2009, statybos pabaigos metai 2013, bendras plotas 195,50 kv. m, naudingasis plotas 159,86 kv. m, gyvenamasis plotas 91,04 kv. m, rinkos vertė 141 000,00 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) Bendra turto rinkos vertė 155 000,00 Eur. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas hipoteka įkeisti AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kuria šalims buvo suteiktas 145 733,40 Eur kreditas. Kredito likutis 2020 m. birželio 2 d. sudarė 19 254,34 Eur, grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 17 d.

34. Žemės sklypo 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas toks 13 8645 Lt (40 154,37 Eur) kainos sumokėjimo grafikas: 5 000 Lt (1 448,10 Eur) iki sutarties sudarymo, 23 245 Lt (6 732,22 Eur) per 5 dienas po sutarties sudarymo, 104 446,00 Lt (30 249,65 Eur) gavus kreditą iš AB SEB banko iki 2008 m. rugsėjo 1 d., likusi 5 954 Lt (1 724,40 Eur) dalis iki 2008 m. rugsėjo 1 d.

35. Namo statybos darbai faktiškai pradėti 2008 m., leidimas namo statybai išduotas 2009 m. kovo 13 d. 2009 m. gegužės 22 d. atlikti kadastriniai matavimai, namo baigtumas 6 procentai – pastatyti pamatai (2009 m. birželio 25 d. NTR išrašas – pažymėjimas, kadastrinių matavimų duomenys). 2011 m. sausio 25 d. atlikti kadastriniai matavimai, namo baigtumas 81 procentas (2013 m. spalio 24 d. NTR išrašas, kadastrinių matavimų duomenys). 2013 m. gruodžio 17 d. atlikti kadastriniai matavimai, namo baigtumas 100 procentų, 2014 m. birželio 26 d. sudaryta deklaracija apie statybos užbaigimą (2014 m. liepos 28 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. NTR išrašai).

36. Atsakovei J. A. (iki santuokos J. V.) jos tėvas M. J. V. (duomenys neskelbtini) išdavė įgaliojimą disponuoti bei valdyti jam priklausantį indėlį AB Vilniaus banko sąskaitoje. Atsakovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsakovė J. A. ir jos brolis trečiasis asmuo D. V. pagal testamentą ((duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) lygiomis dalimis paveldėjo 0,0702 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis paveldėtas turtas pagal 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį parduotas už 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt), atsakovei ir jos broliui iš parduoto paveldėto turto teko po 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt). Atsakovė pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo 1/2 dalį mirusiojo M. J. V. negautos 3 071,72 Eur (10 606,04 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos – 1 535,86 Eur (5 303,02 Lt).

37. D. V. (atsakovės brolis) paskolino atsakovei pagal 2009 m. spalio 11 d. skolos raštelį 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) YTONG blokelių pirkimui ir pagal 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelį 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) namo statybai, iš viso – 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt). Byloje duomenų apie skolos grąžinimą nėra.

38. Atsakovei 2014 m. balandžio 3 d. (t. y. po namo statybos darbų užbaigimo, iki deklaracijos sudarymo) AB Šiaulių bankas pervedė 2 114,11 Eur piniginių lėšų kaip kapitalo grąžinimą pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Ieškovas pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. paprastąjį vekselį pasiskolino iš savo sesers vyro M. P. 3 000,00 Eur. Vekselis yra apmokėtas.

40. Ieškovo su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro apie 3 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovės su darbo santykiais susijusios pajamos nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 6 649,43 Eur, vidutiniškai 1 108, 24 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

42. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl vieno sutuoktinio (ieškovo) kaltės dėl santuokos iširimo, dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo, dėl 790,30 Eur turtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo, dėl turto padalijimo, dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir jų vykdymo, dėl prievolės pagal skolos raštelius vykdymo. Prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Apeliacinio skundo pagrindu nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai bylos neišnagrinėjo, o teismo išvados tiek dėl santuokos iširimo momento, priežasčių, kaip ir visų kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, neparemtos visapusišku, objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu.

43. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodo, jog teismas savo nuožiūra praplėtė ieškinio reikalavimų apimtis ir iš atsakovės priteisė 1/2 ieškovo sumokėtų kredito įmokų. Dėl tokios šios teismo sprendimo dalies atsakovei nebuvo galimybės pateikti atsikirtimus, surinkti įrodymus ir gauti teisingą atlygį už jos išlaidas prižiūrint ir išlaikant ginčo turtą tapačiu laikotarpiu. Atsakovė šios sprendimo dalies neginčijo, nes bylinėjimosi išlaidų dydis būtų buvęs didesnis nei gauta nauda. Kadangi apeliantas visą sprendimą apskundė visa apimtimi, atsakovė prašo apeliacinio teismo ištaisyti šį sprendimo trūkumą ir nepriteisti 1/2 kredito įmokų dalies, nes ieškovas nereiškė tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme. Be to, nebuvo pateiktas reikalavimas laikyti santuoką nutrūkusia nuo civilinės bylos iškėlimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

44. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio struktūros, ta pačia tvarka toliau pasisako dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ieškovo apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

45. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

46. Atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo civilinę bylą, pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėja Vaida Rimkienė turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Apelianto nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos priimtu sprendimu šioje byloje nėra pagrindas abejoti šios teisėjos nešališkumu. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, nors tokią teisę turėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, todėl pirmiau aptarti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

47. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

48. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

49. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 73 punktas).

50. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Teigė, jog ilgainiui tarp šalių ėmė ryškėti charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, skirtingos vertybės. Tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kildavo konfliktų, namuose tvyrojo įtampa, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, tapo aišku, kad gyvenimas kartu nebeįmanomas.

51. Atsakovė, prašydama santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priešieškinyje nurodė, jog pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, rodyti nepagarbą šeimos vertybėms ir bendro gyvenimo taisyklėms. Kadangi ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, t. y. atsakovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

52. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai nustatė, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, nuo 2017 metų turėjo kitą moterį iš Indonezijos, vykdavo pas ją ilgiems laikotarpiams. Šių santykių nuo sutuoktinės neslėpė, jais puikavosi – rodė sutuoktinei intymias nuotraukas, kėlė nuotraukas bei vaizdo įrašus į socialinį tinklalapį, sutuoktinės akivaizdoje iš šeimos namų su ja bendravo telekomunikacijų įrenginiais, rašė sutuoktinei trumpąsias tekstines žinutes apie tai, kaip ji patenkina jo intymius poreikius. Nepaisant to, atsakovė bandė išsaugoti santuoką, buvo pasiryžusi atleisti neištikimybę, tačiau ieškovas toliau palaikė nesantuokinius ryšius. Galiausiai, nesantuokiniams santykiams pašlijus, apsvaigęs nuo alkoholio du kartus viešai bandė žudytis, tuo išviešindamas neištikimybės faktą plačiam žmonių, kurie net nėra šeimos nariai, ratui. Ieškovas, neneigdamas neištikimybės, tačiau prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, jokių objektyvių duomenų, kuo pasireiškė sutuoktinės kaltė, nenurodė ir ją patvirtinančių įrodymų nepateikė. Konkrečių argumentų ir pavyzdžių, kada ir kuo atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nepateikė. Visumos pateiktų į bylą įrodymų pagrindu – šalių paaiškinimais, pateiktomis nuotraukomis, šalių susirašinėjimo medžiaga, teismas padarė išvadą, jog ieškovas sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir konstatuodamas, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti.

53. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo padaryta išvada, nurodant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas vien ieškovas, neatitinka CK 3.60 straipsnio 2 dalies. Teismas nevertino visų įrodymų visumos ir neteisingai nustatė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad santuoką turėjo nutraukti dar 2016 metais, todėl ir bylą nagrinėjęs teismas turėjo padaryti išvadą, kad faktiškai šeimos santykiai nutrūko 2016 metais, santuoka iširo ne dėl ieškovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nuo to momento abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, abipusiai pažeidimai buvo esminiai, turėję įtakos santuokos iširimui. Atsakovė savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti. Atsakovo neištikimybė vėlesniu laikotarpiu, kai šalių nesiejo jokie šeiminiai santykiai, o siejo tik prievolės ir turtiniai įsipareigojimai kreditoriams, nebuvo esminė aplinkybė, kuri lėmė šeimos išsaugojimo negalimumą. Ieškovas negali būti pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, o nagrinėjamu atveju santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

54. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinio skundo argumentus nurodo, jog ieškovas nei pradiniame, nei patikslintame ieškiniuose, nei teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nurodęs aplinkybių, kad šalių santuoka buvo iširusi 2016 metais. Apeliaciniame skunde nurodomas naujas santuokos iširimo faktinis pagrindas – šalių santuokos faktinis iširimas dar 2016 metais, teigiant, kad visi apelianto vėliau atlikti sutuoktinio pareigų pažeidimai tėra faktiškai iširusios santuokos pasekmė, o tai iš esmės reiškia naują reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės faktinį pagrindą ir naują reikalavimą santuoką pripažinti faktiškai iširusia nuo 2016 metų.

55. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog svarstymas dėl skyrybų pats savaime nereiškia sprendimo dėl skyrybų fakto. Remiantis bylos duomenimis 2016 m. atsakovė sprendimo dėl skyrybų nebuvo priėmusi, priešingai, nei teigia apeliantas, atsakovė stengėsi išsaugoti santuoką.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas klausimą, dėl kieno kaltės iširo šalių santuoka, sprendė remdamasis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, nustatančia bendruosius pagrindus, kuriems esant sutuoktinis gali būti pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtino ieškovo kaltę, nenukrypo nuo įrodinėjimo naštos šios kategorijos bylose paskirstymo taisyklių, nurodytų šios nutarties 49 punkte. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės parodymai apie šeimos iširimo priežastis yra nuoseklūs. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas savaip interpretuodamas faktines aplinkybes neįrodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus (2020 m. sausio 9 d.; 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d.), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog ieškovo neištikimybės faktas, su kuriuo siejama kaltės prezumcija, abejonių nekelia ir yra įrodytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalys santuokoje išgyveno beveik trylika metų ir kai vieno iš sutuoktinių santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, kas reiškia nelojalų, nepagarbų elgesį kito sutuoktinio atžvilgiu, tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės ir tai lėmė šalių santuokos iširimą.

57. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovas yra kaltas dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

58. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

59. Apeliantas teigia, kad atsakovė neįrodė neturtines žalos dydžio. Nurodo, jog teismas nenustatinėjo ne tik santuokos iširimo priežasčių, bet ir pasekmių. Ieškovo teigimu, atsakovė sprendimą dėl santuokos nutraukimo priėmė 2016 m., tačiau santuokos nenutraukė dėl išskaičiavimo. Ieškovas mano, kad jo santykiai po faktinio santuokos iširimo negalėjo sukelti jokių neigiamų išgyvenimų atsakovei, negalėjo jai padaryti jokios neturtines žalos. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų savo santykius su kita moterimi skleidęs tretiesiems asmenims turėdamas tikslą pažeminti atsakovę. Ieškovas mano, kad teismas netinkamai byloje vertino įrodymus, atsakovei neįrodžius, t. y. nepateikus jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, jog jos orumas būtų pažemintas dėl ieškovo veiksmų, neįrodžius ir nepaaiškinus pareikšto reikalavimo dydžio, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos privalėjo būti teismo atmestas.

60. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu nustatant šalių kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. kovo 21 d, kai įvyko konfliktas, dėl kurio ieškovui buvo pradėtas ir vėliau 2019 m. gegužės 6 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – ilgą laiką trukusios neištikimybės. Ieškovas, neslėpdamas savo santykių su kita moterimi, juos afišuodamas, apie tai kalbėdamas atsakovei bei paviešindamas neapibrėžtam pažįstamų ir nepažįstamų žmonių ratui, šiurkščiai pažemino atsakovės orumą. Tai įrodo atsakovės paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ištirtų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsižvelgus į tai laikytina, jog atsakovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino 3 000,00 Eur suma, atsižvelgęs į santuokos trukmę, iširimo aplinkybes ir priežastis (ieškovo kaltės turinį), atsakovės patirtus išgyvenimus, šalių turtinę padėtį.

61. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

62. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).

63. Remiantis byloje nustatytų duomenų visetu, nustatyta, jog ieškovas pripažino, kad atsakovei buvo neištikimas, taip pat matyti, jog šie veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, atsakovė dėl ieškovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neigiamas emocijas. Atsižvelgiant į ieškovo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į šalių tarpusavio santykius, atsakovės nurodytas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų dėl ieškovo kaltės, protingumo ir teisingumo principus, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu priteista 3 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo dalis netenkintina, skundžiama sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktina nepakeista.

Dėl piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų panaudojimą vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti priteisimo

64. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018).

65. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1 580,60 Eur turtinės žalos atlyginimą už bendrų šeimos lėšų panaudojimą kelionėms pas meilužę ir atgal. Minėtam reikalavimui pagrįsti atsakovė pateikė įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prašymą, nurodė, jo atsakovės nurodytas išlaidas patvirtina ar iš dalies patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas neginčija šių išlaidų paskirties ir dydžio. Skundžiamu sprendimu nusprendė, kad nurodytos išlaidos nesusijusios su šeimos poreikių tenkinimu ir (ar) prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu. Nustatė, jog pirmiau nurodytos išlaidos patirtos iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, susijusios išskirtinai su ieškovo santuokine neištikimybe ir asmeninių poreikių, kurie nesuderinami su gera morale ir sutuoktinių abipusio pagarbos ir lojalumo principais, tenkinimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pripažino, kad šios išlaidos turėjo įtakos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimui, todėl 1/2 dalį šių išlaidų, t. y. 790,30 Eur, priteisė iš ieškovo atsakovei.

66. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodo, jog ieškovas dirba užsienyje, ir tai, kad atsakovė byloje pateikė lėktuvo ir viešbučio bilietus, dar savaime nereiškia fakto, kad ieškovas minėtais laikotarpiais vyko savo asmeniniais, o ne darbo reikalais. Teigia, kad teismas vertindamas įrodymus nesigilino, ar ieškovas pinigus kelionėms išleido tenkindamas savo asmenius poreikius, ar keliaudamas darbo reikalais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

67. Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. kovo 9 d. metu, ieškovas paaiškino, jog nuo 2001 metų dirba užsienyje, darbo pobūdis – (duomenys neskelbtini). Ieškovo darbo grafikas priklauso nuo to, kiek laiko jis dirba (kiek dirba, tiek laiko yra laisvas) (pvz., 5 ar 6 savaitės užsienyje, tuomet 5 ar 6 savaitės Lietuvoje). Nurodė, kad su darbo santykiais susijusias kelionės išlaidas apmoka darbdavys, t. y. darbdavys nuperka ir atsiunčia kelionės bilietą (2020 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

68. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Minėta, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Sutiktina su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčijamu laikotarpiu jis buvo kelionėse darbo reikalais ir (ar) jam buvo kompensuotos minėtos lėšos. Tuo tarpu atsakovė pateikė pakankamai paaiškinimų ir įrodymų, leidžiančių pirmosios instancijos teismui suformuoti įsitikinimą, kad kelionė buvo ne darbo tiksliais.

69. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu savo asmeniniams poreikiams patenkinti panaudodamas 1 580,60 Eur sumą, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 1/2 dalį šios sumos (790,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 790,30 Eur suma.

Dėl sutuoktinių asmeninių investicijų į bendrosios jungtinės nuosavybės objekto kūrimą ir pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę vertinimo

70. Apeliantas, nesutikdamas skundžiamo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padalydamas ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą santuokos nutraukimo metu.

71. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

72. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

73. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

74. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės asmeninių investicijų į šalių gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl nustatytos turto vertės. Taip pat byloje nėra ginčo dėl žemės sklypo padalijimo būdo.

75. Nagrinėjamoje byloje ieškovas laikydamasis pozicijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, be kita ko, prašė priteisti atsakovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, jam priteisiant iš atsakovės 67 872,83 Eur kompensaciją bei nustatant, kad atsakovė vykdys šalių solidariąją prievolę AB SEB bankui. Atsakovė priešieškiniu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dėl jos asmeninių (paveldėtų) lėšų investavimo į bendrą turtą ir nustatyti, kad atsakovės asmeninio turto investicijos sukuriant bendrą turtą buvo 14/100 dalys, padalyti turtą natūra, priteisiant 43/100 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo ieškovui ir 57/100 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo atsakovei.

76. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad į gyvenamojo namo statybą investavo 23 605,02 Eur (tai atitinka 81 503,41 Lt) jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių lėšų, gautų iš tėvo palikimo. Ieškovas 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje neneigė ir pripažino, kad atsakovė investavo į namo statybą asmenines lėšas, gautas pardavus po tėvo mirties pavedėtą turtą. Sumos nurodyti negalėjo. Taip pat pripažino, kad dėl to atsakovei turėtų atitekti didesnė turto dalis, ir iš dalies sutiko su atsakovės reikalavimu dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugpjūčio 7 d., metu nurodė, jog ieškovas sutinka, kad sutuoktinė iš gauto palikimo prisidėjo prie namo statybos (apie 17 000 Eur), ir šių aplinkybių neginčija, tačiau šios situacijos vertinimas yra sureguliuotas CK. Teigė, kad nenuginčyti faktai, jog yra bendroji jungtinė nuosavybė, pagal įstatymą preziumuojama, kad dalys yra lygios ir kad nukrypti nuo lygių dalių principo iš esmės nėra pagrindo. Nenuginčyta aplinkybė, jog ieškovas prisidėjo didesnėmis pajamomis, būstas pastatytas už paskolintus pinigus, kuriuos grąžina ieškovas. Teigė, kad teismas neturėtų nukrypti nuo lygių dalių principo.

77. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog dalijant žemės sklypą nukrypti nuo bendro lygių dalių principo nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad abiem sutuoktiniams tenka po 1/2 dalį žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis gyvenamasis namas buvo statomas ne tik iš bendrų nuosavų bei skolintų lėšų, bet ir iš asmeninių atsakovės lėšų, gautų iš paveldėto turto. Skundžiamu sprendimu, įvertinęs visas aplinkybes, objektyvius duomenis apie statybos eigą, abiejų šalių paaiškinimus, kreditavimo sąlygas, teismas nustatė, kad atsakovė į namo statybą investavimo 18 913,06 Eur asmeninių lėšų, gautų iš paveldėto turto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neteisinga ir nesąžininga ignoruoti ir nevertinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio indėlio į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, padarė išvadą, jog nustatytinos sutuoktiniams bendrojoje nuosavybėje tenkančios dalys – atsakovei tenka 57/100 dalys gyvenamojo namo, ieškovui tenka 43/100 dalys gyvenamojo namo.

78. Ieškovas, nesutikdamas su nurodyta skundžiamo sprendimo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl tariamo atsakoves asmeninių lėšų investavimo į turto sukūrimą ir jos apimtį. Byloje, be atsakovės paaiškinimų, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jos paveldėtos lėšos buvo investuotos į namo statybą ir kad tokios apimties – 18 913,06 Eur. Atsakovė neįrodė ir nebuvo nustatyti jokie pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovės argumentai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtines nuosavybes teisėmis priklausančio namo statybai ir įrengimui buvo panaudotos atsakovės asmenines lėšos, neįrodyti jokiais tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais. Priešingai, vieninteliai rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo turtas buvo sukurtas iš AB SEB banko suteiktos kredito sumos. Todėl teismas turtą turėjo padalyti sutuoktiniams lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

79. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

80. Pažymėtina ir tai, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo proceso teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ginčo gyvenamojo namo padalijimo proporcijų yra teisiškai nepagrįsti.

81. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės gyvenamojo namo statyba buvo pradėta šalims esant santuokoje. Ginčas kilo dėl atsakovės lėšų, gautų iš paveldėto turto, investavimo į šalių gyvenamojo namo statybas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po atsakovės tėvo mirties atsakovė ir jos brolis pagal testamentą lygiomis dalimis paveldėjo 0,0702 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos 2008 m. birželio 12 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavė už 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt), atsakovei iš parduoto paveldėto turto teko 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) suma; pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovė paveldėjo 1 535,86 Eur (5 303,02 Lt) piniginių lėšų. Nustatyta, kad kredito sutartis su banku sklypo įgijimui ir ginčo namo statybos finansavimui sudaryta 2008 m. gegužės 12 d., ginčo namo statybos pradėtos de facto 2008 m., de jure 2009 m., baigtos 2013 m. (kadastro duomenys fiksuojant 100 procentų gyvenamojo namo baigtumą nustatyti 2013 m. gruodžio 17 d.). Minėta, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas teismo posėdžio metu (2020 m. kovo 9 d teismo posėdžio garso įrašas) nors negalėjo nurodyti tikslios sumos, tačiau pripažino, kad žino, jog atsakovė pardavė paveldėtą sodo namo ir sklypo dalį ir šias lėšas panaudojo ginčo namo statybai.

82. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne į vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet į įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

83. Teisėjų kolegija bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, laiko teisiškai pagrįsta, nes byloje yra surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, įvertinus bylos aplinkybes, objektyvūs duomenys apie kiekvieno sutuoktinių indėlį į bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamą turtą paneigia sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į kiekvieno jų indėlį.

84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo ir su juo susijusių prievolių priskyrimo bendroms solidariosioms prievolėms

85. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, jog turtas po santuokos nutraukimo šalims padalytinas, priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovui 1/2 dalį žemės sklypo (dalies vertė 7 000 Eur) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo (dalies vertė 60 630 Eur), bendra priteisiamo turto dalių vertė 67 630 Eur; atsakovei – 1/2 dalį žemės sklypo (dalies vertė 7 000 Eur) ir 57/100 dalis gyvenamojo namo (dalies vertė 80 370 Eur), bendra priteisiamo turto dalių vertė 87 370 Eur, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

86. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, jog turto padalijimas natūra neatitinka sutuoktinių interesų ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų. Teigia, jog nesant turto padalijimo projekto, nesant galimybės nustatyti ginčo turto realiųjų dalių, kuriomis ieškovas ir atsakovė galėtų naudotis po santuokos nutraukimo, esant atsakovės pripažintoms aplinkybėms, kad šalių santykiai konfliktiški, o turtu kartu naudotis negali, turtas natūra negali būti padalytas. Ieškovo manymu, turėtų būti tenkintas ieškovo reikalavimas santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą su statiniais, kurių bendra rinkos vertė yra 155 000,00 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti kompensaciją.

87. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

88. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas sutuoktiniams jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

89. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo priteisti žemės sklypą ir namą atsakovei, jam priteisiant iš atsakovės kompensaciją. Atsakovė prašė turtą padalyti natūra.

90. Pasisakydama dėl galimybių šalims toliau bendrai valdyti ir naudoti ginčo namą (ne)buvimo teisėjų kolegija akcentuoja, jog objektyvių duomenų apie tai, kad šalys negalėtų bendrai valdyti ginčo namo, nėra. Pastebėtina, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrįstų namo techninėmis charakteristikomis ar ypatumais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie objektyvų namo nedalumą.

91. Dėl anksčiau minėtų aplinkybių šioje byloje itin aktualūs tampa kasacinio teismo išaiškinimai, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima, ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

92. Teisėjų kolegija pastebi, kad abi šalys paaiškino, kad ateityje neketina naudotis namu, ketina jį parduoti. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, jog turto atidalijimo projektas šiuo atveju nėra aktualus.

93. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog nė viena iš šalių nėra pajėgi kitai šaliai išmokėti kompensacijos už kitai šaliai atitenkančią didesnę turto dalį per protingą laikotarpį. Ginčo namas yra įkeistas bankui, o šalys turi solidarių kreditinių įsipareigojimų. Vadinasi, ieškovas, reikalaudamas priteisti atsakovei ginčo namą, o jam – kompensaciją pinigais, siekia ne pats prisiimti (bent jau iš dalies) namo pardavimo naštą ir su tuo susijusią riziką, bet visą ją perkelti atsakovei.

94. Be to, ieškovo reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų turto atsakovei priteisimą prieš jos valią. Teisėjų kolegijos nuomone, toks priteisimas turėtų būti galimas tik kruopščiai laikantis proporcingumo principo ir labiau išimtiniais atvejais, pvz., kai dėl vieno iš bendraturčių nebendradarbiavimo ieškant sprendimų dėl turto naudojimosi ar realizavimo, iš esmės pažeidžiamos ar paneigiamos kito bendraturčio nuosavybės teisės. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad ekonominė ir nekilnojamojo turto rinkos situacija dėl Covid-19 pandemijos metu taikyto karantino ir naujos šios ligos bangos visoje Europoje šiuo metu yra gana neapibrėžta ir sunkiai prognozuojama. Atsakovė iš esmės sutinka, kad namas būtų parduodamas, ieškovui namo taip pat nereikia, tai leidžia manyti, kad galima rasti abiem šalims priimtinų sprendimų. Todėl dėl visumos anksčiau išdėstytų priežasčių ir argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka argumentų prieš atsakovės valią jai priteisti visą namą ir su juo susijusį objektą (žemės sklypą). Pabrėžtina, jog šalys turi prisiimti tam tikrus su bendru turtu susijusius nepatogumus ir pabandyti pačios rasti abi šalis tenkinančius sprendimus, nesant svaraus pagrindo neperkeliant visos naštos ir rizikos vienai iš jų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu būtų galima priimti kitokį teismo sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamu aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

95. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovo ir atsakovės prievolės AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį su pakeitimais yra solidarios.

96. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo nustatyti, kad sutuoktinių solidariąją prievolę kreditorei AB SEB bankui pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo vykdys atsakovė, o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo lėšomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo nuostolius.

97. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog teismas negalėjo savo nuožiūra nustatyti atsakovės pareigos mokėti visas kredito įmokas, atleisti ieškovą nuo prievolės vykdymo, nes taip būtų iš esmės pakeista kredito sutartis ir sukurta sutartis tarp šalių prieš jų valią. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko būti įpareigoja viena mokėti kredito įmokas, nes jos pajamų dydis nėra pakankamas ir įmokoms dengti, ir turtui išlaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

98. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo išvada argumentų, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas nagrinėjamu aspektu galėtų priimti kitokį sprendimą (CPK 185 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl prievolių pagal skolos raštelius priskyrimo bendroms solidariosioms prievolėms

99. Kitas nagrinėjamoje byloje su santuokinio turto balansu susijęs klausimas yra prievolių pagal skolos raštelius priskyrimas bendroms solidariosioms sutuoktinių prievolėms. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovo ir atsakovės prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra solidarios. Teigia, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai D. V. būtų perdavęs pinigines lėšas ir kad tos lėšos būtų panaudotos ginčo namo statybai ar kitiems šeimos poreikiams. Byloje, be 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelių, nėra jokių įrodymų, kad 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) suma buvo perduota atsakovei, ir jokių duomenų, kad pasiskolinta pinigų suma buvo panaudota ginčo namo statybai, ieškovas minėtų sandorių nepatvirtino.

100. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

101. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

102. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

103. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

104. Pirmosios instancijos teismas prievolės bendrumą konstatavo remdamasis faktu, kad pinigai, gauti pagal skolos raštelius, buvo panaudoti ginčo namo statybai.

105. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės objekto įgijimu, laikytinos bendromis, šiuo atveju pinigai buvo gauti pagal skolos raštelius, kuriuose yra nurodytas skolinimosi tikslas. Nustatyta, jog pagal į bylą pateiktus 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius matyti, jog trečiasis asmuo D. V. paskolino atsakovei statybinių medžiagų pirkimui ir namo statybai 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, jog asmuo paskolino nurodyto dydžio pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos šalių namo statybai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šias prievoles bendromis, rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovas 2020 m. kovo 9 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad skolinosi namo statybai iš sutuoktinės brolio, skolos lapelių nepasirašė, skolinantis lėšas pats nedalyvavo, visus su statyba susijusius klausimus tvarkė sutuoktinė. Ieškovas pripažindamas, kad skolinosi iš atsakovės brolio, ir teigdamas, kad pasiskolinta suma, kurios dydžio nežino, buvo grąžinta iš jo banko sąskaitos, jokių tai patvirtinančių banko sąskaitos išrašų nepateikė. Rašytiniai įrodymai apie turto paveldėjimą 2002 m. ir paveldėto turto pardavimą 2008 m. ir byloje esantis trečiojo asmens D. V. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis turėjo pakankami lėšų paskolinti nurodytas sumas. Statybų eiga ir kreditavimo sąlygos patvirtina, kad šalims tam, kad gautų paskirtą kreditą, reikėjo savo lėšomis pradėti statyti namą. Iš ieškovo pateikto jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad pagal 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutartį į ieškovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. birželio 23 d. pervestos paskolos sumos (bendra suma 69 098,78 Eur) buvo naudojamos pačios paskolos grąžinimui, statybai jokios sumos išimtos nebuvo. Tuo tarpu namo statyba vyko. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai teismo posėdyje yra logiški, nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o juos paneigiančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus bei išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui.

106. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas).

107. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra solidarios.

Dėl kitų klausimų

108. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas savo nuožiūra praplėtė ieškinio reikalavimų apimtis ir iš atsakovės priteisė 1/2 dalį ieškovo sumokėtų kredito įmokų. Dėl tokios šios teismo sprendimo dalies atsakovei nebuvo galimybės pateikti atsikirtimus, surinkti įrodymus ir gauti teisingą atlygį už jos išlaidas prižiūrint ir išlaikant ginčo turtą tapačiu laikotarpiu. Kadangi apeliantas sprendimą apskundė visa apimtimi, atsakovė prašo apeliacinio teismo ištaisyti šį sprendimo trūkumą ir nepriteisti 1/2 kredito įmokų dalies, nes ieškovas nereiškė tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme. Be to, nebuvo pateiktas reikalavimas laikyti santuoką nutrūkusia nuo civilinės bylos iškėlimo dienos.

109. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

110. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių siekiant nustatyti momentą, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, nekilo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių turtinėms teisėms teisinės pasekmės kyla nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. (t. y. nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo). Nustatė, jog, pagal ieškovo atstovo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiktą pažymą apie įsipareigojimų vykdymą ir su pradiniu ieškiniu pateiktą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, ieškovas, vykdydamas solidariąją sutuoktinių prievolę, nuo bylos iškėlimo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėjo 6 058,42 Eur kredito įmokų. Teismas, atsižvelgęs į bylos pobūdį, tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, siekdamas, kad būtų išvengta ginčų tarp šalių ateityje, ieškovui iš atsakovės priteisė 1/2 dalį šios sumos – 3 029,21 Eur.

111. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pirmiau aptartus ginčo santykius, todėl ši sprendimo dalyje laikytina teisėta ir pagrįsta. Be to (tai nurodo ir pati atsakovė), atsakovė šios sprendimo dalies neginčijo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teisme reikalauti jo vertinti nebegali. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

112. 2020 m. lapkričio 9 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad turtu naudojasi tik atsakovė, ieškovas neturi galimybių turtu naudotis. Tačiau atsakovė visiškai nevykdo solidariosios pareigos kreditorei AB SEB bankui. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovas bus sumokėjęs 3 300,78 Eur, todėl ieškovui priteistina piniginė kompensacija turėtų būti padidinta.

113. Minėta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teisme reikalauti įvertinti anksčiau nurodytas sumas apeliantas nebegali. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau paminėti ieškovo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą.

114. Kiti (likę) ieškovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos neturi. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

115. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl to buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nusprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

116. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

117. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

118. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. A. (R. A.) atsakovei J. A. 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albina PupeikienėLarisa ŠimanskienėAlvydas Žerlauskas