Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovams G. M. ir A. M. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pasibaigusia, sumokėto avanso grąžinimo ir sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės grąžinti ieškovės pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą (ne)egzistavimo, sutarties sąlygų aiškinimo ir preliminariosios sutarties kvalifikavimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) pripažinti 2022 m. rugsėjo 16 d. preliminariąją sutartį pasibaigusia (nutrūkusia) nuo 2022 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties 6.1 punkto pagrindu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų G. M. ir A. M. 9 300 Eur sumą, ieškovės sumokėtą atsakovams kaip avansą, t. y. 4 650 Eur sumą priteisti iš atsakovo, 4 650 Eur sumą priteisti iš atsakovės; 3) alternatyvus reikalavimas – pripažinti preliminariosios sutarties 6.1 punkto sąlygą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad pasibaigus preliminariajai sutarčiai ieškovei negrąžinamas jos sumokėtas 9 300 Eur dydžio avansas, niekine ir negaliojančia nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad tarp jos ir atsakovų 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis), kurios pagrindu ieškovė išreiškė ketinimus dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Aiškina, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovė sumokėjo atsakovams 9 300 Eur avansą (lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų).

4. Anot ieškovės, preliminariosios sutarties 6.1 punkte numatyta, jog jei pirkimo-pardavimo sutartis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaroma dėl pirkėjos (ieškovės) kaltės, preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusia ir pardavėjams (atsakovams) kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas, išskyrus atvejį, kai ieškovė turi galimybę susigrąžinti įmokėtą avansą tuo atveju, jeigu bent trys iš Lietuvoje veikiančių bankų (Šiaulių bankas, Swedbank bankas, Luminor bankas, SEB bankas, Citadele bankas) pateikia atsisakymą finansuoti turto įsigijimą, dėl pardavėjų (atsakovų) ar perkamo turto kaltės, kitu atveju avansas nėra grąžinamas. Taigi, ieškovės vertinimu, avansas turi būti grąžintas ieškovei esant bent vienai iš šių sąlygų – 1) bent trys bankai pateikia atsisakymą finansuoti turto įsigijimą; 2) pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovų kaltės; 3) pagrindinė sutartis nesudaroma dėl turto kaltės. Ieškovė nesutinka su atsakovų pozicija, kad bankų atsisakymas finansuoti ginčo turto įsigijimą turi būti siejamas su atsakovų ar ginčo turto kalte. Nurodo, kad kiekviena iš preliminariosios sutarties 6.1 punkte įtvirtintų sąlygų yra savarankiška avanso grąžinimo sąlyga, visų pirma dėl to, kad tokios nuostatos nepateikiamos preliminariojoje sutartyje (nėra jokių nuorodų į dviejų sąlygų būtinumą), antra, toks aiškinimas lemtų, kad esant atsakovų kaltei ir esant kredito įstaigos sutikimui finansuoti turtą (bei nesudarius pagrindinės sutarties), ieškovė negalėtų susigrąžinti avanso, nes, anot atsakovų, nebūtų dviejų būtinų sąlygų avansui susigrąžinti. Be to, laikantis atsakovų pozicijos, tampa neaišku, kaip kredito nesuteikimą turėtų lemti atsakovų kaltė, nes kredito įstaigos, svarstydamos kredito suteikimą, nevertina turto pardavėjo veiksmų; atsakovai, parengę sutartį, nurodė turto kaltę, tačiau kas yra turto kaltė ir kaip ji pasireiškia, ieškovė negali paaiškinti, nes kaltė būdinga tik civilinių teisinių santykių subjektams.

5. Ieškovė aiškina, kad ji dar 2022 m. spalio 24 d. informavo atsakovą G. M., jog gavo neigiamą vieno iš potencialių kreditorių (bankų) atsakymą dėl ieškovės finansavimo ir davė sutikimą atsakovams vykdyti potencialių ginčo buto pirkėjų paiešką, tačiau atsakovai, nepaisant šio sutikimo, buto pardavimo skelbimą iš interneto tinklalapio nedelsiant pašalino. Teigia, kad 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovė pateikė atsakovams trijų Lietuvoje veikiančių bankų atsisakymus finansuoti ginčo turto įsigijimą bei pranešimą dėl preliminariosios sutarties pagrindu atsakovams sumokėto avanso grąžinimo, egzistuojant sąlygai, numatytai ginčo sutarties 6.1 punkte, ir atitinkamai dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Taigi, anot ieškovės, ginčo sutartis laikoma pasibaigusia nuo šios dienos, o ieškovė – įvykdžiusi preliminariosios sutarties sąlygą, lemiančią atsakovų pareigą grąžinti avansą. Pažymi, kad atsakovų atstovas 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakymą į ieškovės pranešimą, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimais, t. y. avansą grąžinti atsisakė.

6. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji ginčo santykiuose laikytina vartotoja, ketinusia ginčo turtą įsigyti asmeniniams poreikiams, o atsakovai laikytini verslininkais, nuolat besiverčiančiais nekilnojamojo turto prekybos veikla (nuolat perkantys ir parduodantys nekilnojamojo turto objektus, veikiantys pagal individualios veiklos pažymas, be to, savo veikloje naudojantys juridinio asmens Luxorum logotipą), atitinkamai preliminarioji sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis ir neaiškių preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimas turi būti atliekamas jos, kaip vartotojos, naudai, kadangi šiuo atveju jos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra (ieškovė negalėjo žinoti, jog bankai atsisakys suteikti jai finansavimą ginčo buto įsigijimui). Kita vertus, pažymi, kad jeigu teismas nenustatytų pagrindo grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, preliminariosios sutarties 6.1 punkto sąlyga ta apimtimi, kuria nustatoma, jog pasibaigus preliminariajai sutarčiai ieškovei negrąžinamas jos sumokėtas 9 300 Eur dydžio avansas, turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento.

7. Aiškina, kad atsakovų pasirinktas sutarties aiškinimas neatitinka vartojimo sutartims keliamo reikalavimo, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Anot ieškovės, atsakovai elgiasi nesąžiningai, kadangi iki ginčo sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo jie 6.1 punktą aiškino taip, jog nepavykus gauti bankų finansavimo, avanso grąžinimui pakaks atsakovams pateikti bent trijų bankų atsisakymus finansuoti ir jokios papildomos sąlygos nebūtų keliamos. Teigia, kad atsakovų pasirinktas aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, įvardinančiai, kad atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Pažymi, kad atsakovai siekia remtis ginčo preliminariosios sutarties 4.6 punktu, tačiau jų pateikiamas 4.6 punkto aiškinimas prieštarautų tos pačios sutarties 6.1 punkto nuostatoms, t. y. ginčo preliminariojoje sutartyje nurodoma, kad kredito institucijų atsisakymas finansuoti turto įsigijimą yra ginčo preliminariosios sutarties pasibaigimo pagrindas.

8. Ieškovės teigimu, ginčo sutarties 6.1 punkto su ieškove niekas individualiai nederino, priešingai – atsakovas G. M. pabrėžė, kad esminių sutarties sąlygų pakeitimų, be kita ko, susijusių ir su sutarties 4.6, 6.1 punktais, negali būti, nes tai su jų teisininkais suderintas šablonas. Aiškina, kad ieškovė nesirėmė teisininkų pagalba ir ginčo sutartį skaitė pati su sutuoktiniu, todėl atsakovų teiginiai apie tai, jog ieškovė sutartį peržiūrėjo su teisininku, neatitinka tikrovės. Ieškovės nuomone, tai, kad ji peržiūrėjo ginčo preliminariosios sutarties sąlygas su sutuoktiniu, turinčiu teisinį išsilavinimą, nelemia vartotojo apsaugos normų netaikymo, atsakovams taikytinų teisinių prezumpcijų paneigimo ir juo labiau nesudaro pagrindo netaikyti vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų. Be to, ginčo sutarties pasirašymo dieną atsakovas G. M. dar kartą patikino ieškovę, jog bankams atsisakius finansuoti turto įsigijimą, avansas bus grąžintas. Taigi, ieškovės vertinimu, dėl šių aplinkybių ginčo sutarties sąlygos laikomos individualiai neaptartomis, o atsakovai turi pareigą įrodyti, kad jos buvo aptartos individualiai.

9. Ieškovė taip pat nesutinka su teiginiu, jog ji nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes atsakovai patys parengė tokią ginčo sutartį, kurios pagrindu neįmanoma sudaryti pagrindinės sutarties ar parengti išsamaus jos projekto. Teigia, kad atsakovai patys nebuvo pasiruošę sudaryti tokios sutarties su ieškove, o kvietimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei išsiuntė vien tam, jog sudarytų tokio sandorio tvirtinimo regimybę bei per pasiruošimo sandorio tvirtinimo imitavimą sukurtų ieškovei tariamą kaltę, kuri taptų pagrindu negrąžinti gauto avanso. Be to, esant atitinkamoms aplinkybėms, po ieškinio šioje byloje pareiškimo, atsiranda papildomas pagrindas laikyti ginčo sutartį pasibaigusia ne dėl ieškovės kaltės ir suėjus jos naikinamajam terminui (2022 m. lapkričio 30 d.), kadangi, nepaisant deklaratyvių atsakovų teiginių apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovei taip ir nebuvo pateiktas suderinimui joks pagrindinės sutarties projektas, kuriame būtų suderinta ginčo šalių valia, o pagal ginčo sutarties 4.4 punktą atsakovai privalo užtikrinti, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti, tačiau to nepadarė.

10. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarioje sutartyje nebuvo atskleista aplinkybė apie ginčo buto baigtumą (85 proc.), sutartyje tik nurodant, jog butas įrengtas. Anot ieškovės, ši aplinkybė galimai ir lėmė bankų atsisakymą finansuoti ginčo turto įsigijimą. Ieškovės vertinimu, ginčo preliminariąja sutartimi buvo susitarta dėl visiškai baigto statyti buto įsigijimo, tačiau ginčo butas taip ir liko su 85 proc. baigtumu.

11. Ieškovė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškojo būsto gyvenimui, nes ketino išsikraustyti iš šeimos būsto (dėl nesutarimų su sutuoktiniu). Patvirtino, kad apžiūrėjo ginčą butą ir tarėsi dėl preliminariosios sutarties sudarymo; anot ieškovės, ji iš karto akcentavo, jog butas bus perkamas iš skolintų lėšų (imant būsto kreditą), todėl jai buvo svarbu numatyti, kad bankams atsisakius suteikti jai finansavimą, preliminariojoje sutartyje nurodytas avansas jai būtų grąžinamas. Teigė, kad atsakovai sutiko su tokia sąlyga ir parengė preliminariosios sutarties projektą, kuriame įtraukė nurodytą sąlygą (kurią ne kartą patvirtino ir bendraujant žodžiu). Pažymėjo, kad atsakovai, parengę preliminariosios sutarties projektą, nurodė, jog esminių jos sąlygų negalima keisti, nes jo tekstas suderintas su teisininkais, todėl ieškovės atlikti tam tikri minėtos sutarties pataisymai/patikslinimai buvo minimalūs, labiau techninio pobūdžio, kuriuos atliko jos sutuoktinis (kuris turi teisinį išsilavinimą); kita vertus, ginčijama sutarties 6.1 punkto sąlyga ieškovės nebuvo keičiama (praplėstas tik 6.2 punktas). Anot ieškovės, Luminor bankas iš karto pasakė, kad neteikia kredito 85 proc. baigtumo turtui, todėl ieškovė laukė AB Šiaulių banko atsakymo; gavus minėto banko neigiamą atsakymą, ieškovė teikė paraiškas (taip pat kreipėsi ir žodžiu) kitiems bankams bei laukė jų atsakymų, tačiau visi bankai atsisakė teikti jai ginčo buto finansavimą (labiausiai tikėtina, dėl ginčo buto baigtumo). Nurodė, kad šalys tiek žodžiu, tiek preliminariojoje sutartyje (4.4 punktas) tarėsi dėl ginčo buto 100 proc. baigtumo. Teigė, kad jos išsilavinimas vidurinis, dirba bendrovės vadove.

12. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl visi šios sutarties neaiškumai turėtų būti aiškinami ieškovės – vartotojos, naudai; tuo labiau, jog sutartį ir jos sąlygas parengė atsakovai (kurie veikė kaip verslininkai), o ieškovei buvo apribotos galimybės keisti/taisyti sutarties sąlygas (atlikti minimalūs patikslinimai). Pažymėjo, kad šiuo atveju preliminariosios sutarties dalykas/objektas buvo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, o ne nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Teigė, kad preliminariosios sutarties 6.1 punkte nėra jokių nuostatų, jog visos nurodytos sąlygos yra/turi būti susijusios – nėra jokių jungtukų, sąlygos atskirtos kableliais, todėl, anot atstovo, visos minėtame punkte nurodytos sąlygos yra savarankiškos, kitoks šio punkto aiškinimas prieštarautų logikai ir gramatiniam aiškinimui; tuo labiau, jog tokiu atveju ieškovei būtų taikoma atsakomybė be kaltės ir jos nesąžiningumo, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ne savo valia negavo finansavimo – taip nusprendė bankai; atitinkamai vėliau neatvyko į notarų biurą, nes laikė sutartį pasibaigusia; tuo labiau, jog notarė net neatsiuntė pagrindinės sutarties projekto, o ginčo turto baigtumas nebuvo pabaigtas. Pažymėjo, kad ieškovė nuo pat pradžių siekė ir informavo atsakovus, jog ginčo turtą siekia pirkti su paskola, todėl nurodytas punktas ir buvo įtrauktas į sutartį. Teigė, kad ieškovė sąžiningai siekė įsigyti ginčo butą, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių nebuvo gautas finansavimas. Aiškino, kad dalis atsakovų nurodytų bylinėjimosi išlaidų negali būti priteisiama, nes kai kurios sąskaitos išrašytos ne atsakovams, o trečiajam asmeniui – bendrovei; be to, kai kurios sąskaitos buvo išrašomos vienam iš atsakovų, o jas apmokėdavo kitas atsakovas.

13. Atsakovai G. M. ir A. M. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad preliminariosios sutarties 6.1 punktas nustato du avanso grąžinimo pagrindus, t. y. pardavėjo kaltė ar perkamo turto kaltė, dėl kurių bent trys iš Lietuvoje veikiančių bankų pateikia atsisakymą finansuoti turto įsigijimą. Taigi, anot atsakovų, šiuo atveju ieškovės 2022 m. lapkričio 7 d. atsiųsti bankų atsakymai neatitinka nurodytų sąlygų – Šiaulių bankas atsisakė finansuoti turtą dėl ieškovės kreditingumo reitingo, Luminor banko atsisakymo finansuoti pagrindas buvo banko vidinės tvarkos, Medicinos bankas nurodė atsisakantis finansuoti turtą dėl abejotino ieškovės ilgalaikio pajamų tvarumo, Citadele bankas – dėl turto nelikvidumo, t. y. tik pastarasis bankas atsisakė suteikti kreditą motyvuodamas buto baigtumo pagrindu, nors buto baigtumo procentas nebuvo kriterijumi ginčo preliminariojoje sutartyje; tuo tarpu Šiaulių banko ir Medicinos banko atsisakymai buvo tiesiogiai susiję su ieškovės kreditingumo reitingu.

15. Pažymi, kad preliminariosios sutarties 4.6 punktu ieškovė patvirtino, jog yra finansiškai pajėgi sumokėti preliminariojoje sutartyje numatytą turto kainą, o tuo atveju jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Taigi, atsakovų vertinimu, ieškovė, sudarydama preliminariąją sutartį, sumokėdama avansą, sukūrė atsakovams pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, tačiau būtent dėl ieškovės kaltės pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas ir ieškovė turėtų atlyginti atsakovams nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą. Atsakovai tiek preliminariosios sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu veikė sąžiningai, pateikė visą esminę informaciją ieškovei (taip pat ir apie buto baigtumą), o pastaroji vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl avanso visiško grąžinimo ar jo mažinimo.

16. Be to, aiškina, kad pagal naujoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) redakcijoje įtvirtintą prekės sąvoką, preliminarioji sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi yra netinkama; tuo labiau, jog ieškovė ir jos nurodytas teisininkas turėjo visas galimybes peržiūrėti, papildyti, pakoreguoti preliminariosios sutarties projektą, ir atitinkamai šiomis galimybėmis pasinaudojo.

17. Atsakovai aiškina, kad tarp ieškovės ir atsakovų niekada nebuvo jokio pokalbio apie tai, jog avansas bus grąžinamas, jei ieškovė negaus finansavimo, nes tokiu atveju preliminariosios sutarties pasirašymas ir avanso sumokėjimas neturėtų reikšmės. Priešingai, atsakovai pabrėžė ieškovei, jog avansas bus grąžinamas tik tuo atveju, jei bankai atsisakys finansuoti dėl atsakovų arba turto kaltės (arešto, baigtumo ir pan.), o jei būtų buvusi ieškovės nurodoma sąlyga, atsakovai iš viso nebūtų pasirašę preliminariosios sutarties ir ėmę avanso. Aiškina, kad 6.1 punkto sąlyga buvo įtraukta tik dėl ieškovės abejonių, susijusių su turto baigtumo ir turto finansavimo tarpusavio santykiu, t. y. jeigu bent trys bankai nefinansuotų ginčo turto dėl atsakovų ar turto kaltės.

18. Be to, teigia, kad ieškovės teiginiai apie sutarties sąlygų derinimą neatitinka tikrovės – preliminarioji sutartis buvo siųsta ieškovei du kartus, atsakovai niekada nenurodė, jog jos sąlygų koreguoti negalima, atvirkščiai, ieškovei buvo siūloma parengti su teisininkais savo sutarties projektą ir atsiųsti jį peržiūrėti atsakovams, kadangi svarbiausia buvo tai, kad preliminariojoje sutartyje būtų nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, mokėtinas avansas ir šalių atsakomybė, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl šalių kaltės, t. y. kad avansas negrąžinamas jei pirkėjas atsisako pirkti turtą, o jei pardavėjai atsisako parduoti, avansas grąžinamas ir sumokama avanso dydžio bauda; tačiau, anot atsakovų, ieškovė prašė atsakovų naudojamos standartinės preliminariosios sutarties. Pažymi, kad po preliminariosios sutarties išsiuntimo, ieškovė el. paštu informavo atsakovus, jog persiuntė ją teisininkui ir laukia atsakymo, o vėliau atsiuntė jo pakoreguotą preliminariąją sutartį; su jos koregavimu atsakovai sutiko. Taigi, anot atsakovų, visos preliminariosios sutarties sąlygos su ieškove buvo individualiai aptartos, atsakovai dėjo maksimalias pastangas įtvirtinti ieškovei naudingas sąlygas, tuo pačiu buvo suteiktos galimybės keisti sutarties turinį.

19. Aiškina, kad ieškovė telefonu minėjo, jog bankai atsisako finansuoti ieškovę kaip vieną asmenį, tačiau galimai sutiktų finansuoti, jei ši kreiptųsi kartu su sutuoktiniu; vis dėlto ieškovė, supratusi, kad bankai nesuteikia kredito dėl jos kreditingumo reitingo, vienašališkai bei nesąžiningai siekė nutraukti preliminariąją sutartį, kadangi ieškovės kreditingumo reitingo nepakankamumas neturi įtakos preliminariosios sutarties tinkamam vykdymui. Teigia, kad atsakovai tinkamai įvykdė savo pareigą, įtvirtintą ginčo sutarties 4.4 punkte, t. y. pagrindinės sutarties sudarymo dieną visi dokumentai buvo paruošti, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 30 d. išduotas Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro liudijimas. Taigi, atsakovų vertinimu, ieškovė galimai piktnaudžiauja vartotojų teisių institutu, siekdama paslėpti savo nesąžiningus veiksmus, todėl ieškinys atmestinas.

20. Teismo posėdžių metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, atitinkamai netaikytina ir ieškovės nurodyta teismų praktika. Be to, pažymėjo, kad ieškovei buvo pateiktas sutarties projektas, ieškovė dėl jo tarėsi su teisininku, jį koregavo, todėl negali būti laikoma silpnesniąja šalimi. Teigė, kad ieškovės kaltė buvo aptarta sutarties 4.6 punkte, t. y. ieškovė užtikrino, jog yra pajėgi sumokėti turto kainą, todėl turi prisiimti ir dėl to kilusias pasekmes. Aiškino, kad šalys nei sudarant sutartį, nei pačioje sutartyje nesitarė dėl buto baigtumo. Pabrėžė, kad sutarties 6.1 punkto sąlygos (kurios buvo įtrauktos pačios ieškovės prašymu) turi būti aiškinamos bendrai (kitoks aiškinimas net negalimas), t. y. kad bankai atsisako suteikti ieškovei finansavimą dėl atsakovų ir/ar ginčo buto kaltės; nagrinėjamu atveju bankai nesuteikė ieškovei finansavimo dėl kitų priežasčių (tik vienas iš bankų – dėl buto baigtumo), todėl atsakovų kaltės dėl šių aplinkybių nėra. Atsakovai patvirtino, kad užsiima nekilnojamojo turto pardavimais, yra brokeriai, veikia Luxorum vardu; taip pat nurodė, jog preliminariąją sutartį (įskaitant ir 6.1 punktą) parengė jie, tačiau ieškovė turėjo teisę ją keisti, kuo ir pasinaudojo (buvo atlikta apie 70 pataisymų); be to, pati ieškovė atspausdino galutinį preliminariosios sutarties variantą. Pažymėjo, kad ieškovė galimai teikė bankams neteisingą informaciją/duomenis apie savo pajamas/išlaidas, siekdama formaliai gauti finansavimo atsisakymus iš bankų bei susigrąžinti sumokėtą avansą. Pakartotinai nurodė, kad šalys nesitarė/nesusitarė dėl ginčo buto baigtumo, atitinkamai preliminariojoje sutartyje nėra su tuo susijusių nuostatų.

21. Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. nurodė, kad yra ieškovės L. A. sutuoktinis; turi teisinį išsilavinimą, tačiau dirba ne pagal specialybę. Teigė, kad nors sutuoktiniai su vaikais gyvena viename būste, tačiau sutuoktiniai nemato bendros ateities, dėl to ieškovė nusprendė išsikraustyti. Anot liudytojo, jis net nežinojo, kad ieškovė ieškosi kito būsto; apie ginčo butą sužinojo, kai ieškovė kreipėsi į jį dėl turto vertintojo suradimo, vėliau dėl preliminariosios sutarties projekto peržiūrėjimo. Pažymėjo, kad liudytojas ginčo preliminariosios sutarties projekte darė tam tikras minimalias korekcijas (papildė tik dėl atsakovų atsakomybės), nes ieškovė buvo pranešusi, jog pardavėjai uždraudė koreguoti esmines sąlygas. Anot liudytojo, visos sutarties sąlygos buvo/yra naudingos tik atsakovams. Aiškino, kad kartu su ieškove dalyvavo preliminariosios sutarties pasirašyme ir atsakovai tuo metu dar kartą patikino, jog jeigu bankai nesuteiks ieškovei finansavimo, avansas bus grąžinamas. Liudytojo vertinimu, ginčo sutarties 6.1 punkte nurodytos sąlygos turėtų būti aiškintinos kaip atskiros.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

22. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovams G. M. ir A. M. nuo 2022 m. liepos 5 d. lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurį, kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovai nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. pradėjo pardavinėti – patalpino skelbimus viešuose portaluose.

23. Ieškovė ir atsakovai 2022 m. rugsėjo 16 d. pasirašė Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog pagrindinė ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) su pilna apdaila, baldais ir buitine technika, pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 31 d. (sutarties 1.1, 2.1 punktai). Sutartyje, be kita ko, numatyta, jog sutarties 2.1 punkte numatytu terminu nesudarius pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties, be kita ko, ieškovei nespėjus gauti atsakymo dėl turto įsigijimo finansavimo iš banko, nustatytas terminas iki 2022 m. spalio 31 d. automatiškai pratęsiamas vienam mėnesiui (sutarties 2.3 punktas).

24. Be to, sutartyje nustatyta, kad atsakovai neprieštarauja, jog turto kaina ar jos dalis pagal pagrindinę sutartį būtų dengiama paskolos (kredito) lėšomis (sutarties 1.3 punktas); ieškovė pareiškė, kad yra finansiškai pajėgi sumokėti šioje sutartyje numatytą turto kainą; tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl ieškovės kaltės (sutarties 4.6 punktas). Jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per šioje sutartyje nustatytą terminą dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės, ši sutartis yra laikoma nutrūkusi ir pardavėjams (atsakovams), kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas, išskyrus atvejį, kai pirkėjas turi galimybę susigrąžinti įmokėtą avansą tuo atveju, jeigu bent trys iš Lietuvoje veikiančių bankų (Šiaulių bankas, Swedbank bankas, Luminor bankas, SEB bankas, Citadele bankas) pateikia atsisakymą finansuoti turto įsigijimą, dėl pardavėjo ar perkamo turto kaltės, kitu atveju avansas nėra grąžinamas.

25. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai 2022 m. rugsėjo 15 d. (prieš tai ir 2022 m. rugsėjo 10 d.) elektroniniu laišku siuntė ieškovei preliminariosios sutarties projektą; tos pačios dienos elektroniniu laišku ieškovė informavo, kad persiuntė projektą teisininkui ir lauks iš jo žinių; nustatyta, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. persiuntė atsakovams pakoreguotą preliminariosios sutarties projektą.

26. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, jog gavo pirmą neigiamą atsakymą iš banko dėl ginčo buto finansavimo; be kita ko, nurodė, jog jeigu negaus finansavimo, reikės nutraukinėti preliminariąją sutartį ir atsakovams grąžinti avansą; taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovai toliau pardavinėtų ginčo butą. Atsakovas 2022 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku, atsakydamas į ieškovės laišką, nurodė, kad pagal sutartį ji gali būti pratęsiama vienam mėnesiui bei pažymėjo, jog sutarties nuostatos nenumato galimybės vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti avanso grąžinimo.

27. Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. elektroniniu laišku informavo atsakovus, kad bankai atsisakė finansuoti ginčo buto įsigijimą; taip pat, remdamasi sutarties 6.1 punktu, nurodė, jog preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusia, o atsakovai iki 2022 m. lapkričio 11 d. privalo grąžinti jai sumokėtą avansą; prie minėto laiško pridėjo bankų raštus. Atsakovai 2022 m. lapkričio 10 d. rašte su ieškovės reikalavimais (dėl avanso grąžinimo) nesutiko. Ieškovė 2022 m. lapkričio 17 d. raštu pakartotinai pareikalavo, kad atsakovai iki 2022 m. lapkričio 23 d. sugrąžintų avansą. Atsakovai 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimu ragino ieškovę 2022 m. lapkričio 30 d. 15.00 val. atvykti į nurodytą notaro biurą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nurodytu laiku į notarų biurą neatvyko, tuo tarpu atsakovai atvyko; apie savo neatvykimą ieškovė notarą ir atsakovus informavo 2022 m. lapkričio 30 d. 13.48 val. elektroniniu laišku.

28. Nustatyta, kad Citadele bankas 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 14 d. raštais/elektroniniais laiškais informavo ieškovę, kad dėl turto nelikvidumo (perkamas butas yra pastate, kurio baigtumas nėra 100 proc.) finansavimo pasiūlyti negali; Luminor bankas 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške/rašte nurodė, kad ieškovės būsto kredito finansuoti negalės dėl vidinės ir išorinės banko grynųjų pinigų politikos; Šiaulių bankas 2022 m. spalio 5 d. rašte nurodė, kad bankas priėmė sprendimą kredito ieškovei nesuteikti (įvertinęs ieškovės kreditingumo informaciją); Medicinos bankas 2022 m. spalio 26 d. rašte nurodė, jog, įvertinus ieškovės kreditingumą, atsisako suteikti ieškovei kreditą. Į bylą pateiktos ieškovės paraiškos būsto kreditui gauti, teiktos Citadele bankui (2022 m. spalio 20 d. paraiška), Luminor bankui (2022 m. spalio 24 d. paraiška), Šiaulių bankui (2022 m. rugsėjo 7 d. paraiška), Medicinos bankui (2022 m. spalio 11 d. paraiška).

29. Nustatyta, kad atsakovai ginčui aktualiu laikotarpiu užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, vykdė brokerių veiklą pagal išduotas individualios veiklos vykdymo pažymas. Taip pat nustatyta, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. buvo nusipirkę ir pardavę bent 5 nekilnojamojo turto objektus; taip pat pardavinėjo/pardavinėja ir kitus nekilnojamojo turto objektus.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo

30. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

31. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).

32. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad šalys sudarė būtent preliminariąją ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią faktiškai susitarė dėl pagrindinės ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos sąlygų.

Dėl vartojimo sutarties kvalifikavimo

33. Nagrinėjamu atveju byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl to, ar tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis laikytina vartojimo sutartimi – ieškovė teigė, jog ji ginčo santykiuose laikytina vartotoja, ketinusia ginčo turtą įsigyti asmeniniams poreikiams, o atsakovai laikytini verslininkais, nuolat besiverčiančiais nekilnojamojo turto prekybos veikla (nuolat perkantys ir parduodantys nekilnojamojo turto objektus, veikiantys pagal individualios veiklos pažymas); atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir nurodė, kad pagal CK ir VTAĮ redakcijoje įtvirtintą prekės sąvoką, preliminarioji sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi.

34. Viena vertus, CK 6.228¹ straipsnio 4 dalyje nuo 2022 m. sausio 1 d., perkeliant, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. direktyvos 2011/83/ES (toliau – Direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę, nustatyta prekės sąvoka, t. y. tai : 1) materialus kilnojamasis daiktas; 2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis; 3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (toliau – skaitmeninių elementų turinti prekė). Ši prekės sąvoka atitinkamai nurodyta ir VTAĮ 2 straipsnio 12 dalyje (ginčui aktuali redakcija). Taigi, nurodytoje prekės sąvokoje įstatymų leidėjas iš tiesų nenumatė/nenumato nekilnojamojo turto, tokiu būdu iš esmės perkeldamas Direktyvos nuostatas, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog ji netaikoma dėl nekilnojamojo turto arba teisių į nekilnojamąjį turtą sukūrimo, įgijimo ar perdavimo (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies e punktas). Kita vertus, teismas pažymi, kad minėtos Direktyvos preambulėje nurodoma, jog ji buvo priimta atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto arba teisių į nekilnojamąjį turtą perdavimu arba tokio nekilnojamojo turto arba teisių sukūrimu arba įgijimu, sutartims dėl naujų būstų statybos arba dėl esminio esamų pastatų pertvarkymo, taip pat sutartims dėl gyvenamojo būsto suteikimo nuomos tikslais jau taikoma nemažai specialių nuostatų pagal nacionalinę teisę, t. y. iš esmės dėl minėtų sutarčių santykių reglamentavimo paliekant apsispręsti nacionaliniam teisiniam reglamentavimui. Taigi, faktiškai nei Direktyvoje, nei nacionalinėje Lietuvos teisėje nėra draudžiama sutartis, sudaromas dėl teisių į nekilnojamąjį turtą sukūrimo, įgijimo ar perdavimo, laikyti vartojimo sutartimis.

35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aiškinamajame rašte dėl, be kita ko, CK 6.228¹ straipsnio 4 dalies pakeitimo, nenurodyta jokių argumentų/motyvų, kodėl nekilnojamasis turtas nelaikytinas preke vartojimo sutarčių srityje; priešingai, pakeitimai orientuoti į didesnę vartotojų teisių apsaugą ir/ar siekį išplėsti vartotojų apsaugos taikymo sritis.

36. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad remiantis bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis (CK 6.305–6.306 straipsniai) prekė yra kiekvienas daiktas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (fizinio ar juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir ši sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, būtina užtikrinti fizinio asmens (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus. Dėl to šiems teisiniams santykiams taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305–6.349 straipsniai), specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392–6.401 straipsniai), taip pat vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios teisės normos tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.188 straipsnis). Pirkėjo (vartotojo) prievolė negali atsirasti iš nesąžiningų, iškreiptų, primestų, neaiškių sutarties sąlygų. Dėl to tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio įvertina pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014). Be to, pažymėjo, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga užtikrinama ne tik sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį kaip pagrindinę, bet ir kaip papildomą, organizacinę sutartį, taip pat esant ikisutartiniams teisiniams santykiams (sudarant preliminariąsias sutartis). Taigi, kasacinis teismas konstatavo, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta vartojimo sutartimi, jei ji atitinka vartojimo sutarties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014; 2018 m. lapkričio 21 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

37. Viena vertus, nurodyta teismų praktika buvo formuojama iki CK 6.228¹ straipsnio 4 dalyje nurodytos prekės sąvokos nustatymo (nuo 2022 m. sausio 1 d.); kita vertus, teismas pažymi, kad ir po 2022 m. sausio 1 d. formuojamoje teismų praktikoje teismai ir toliau laikosi aukščiau nurodytos pozicijos, jog sutartys, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu/perleidimu ir pan. (be kita ko, ir preliminariosios), gali būti laikomos vartojimo sutartimis (jeigu nustatomi teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuoti vartojimo sutarties požymiai) (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-9439-592/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-470-852/2023; 2023 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-77-855/2023; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2733-866/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-613-459/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-34-480/2023). Atitinkamai teismas sprendžia, kad ir po CK 6.228¹ straipsnio 4 dalyje nurodytos prekės sąvokos nustatymo/pakeitimo, preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo gali būti pripažinta vartojimo sutartimi, jei ji atitinka vartojimo sutarties požymius.

38. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai tokia sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga turi būti užtikrinta sudarant ne tik pagrindinę sutartį, bet ir preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, kuri, kaip minėta, laikytina organizacine sutartimi ir priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.

39. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). VTAĮ pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 20, 25 dalys). Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019; 2020 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020). Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų.

40. Taigi, fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas įsigyja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartotojo teisių apsauga užtikrinama taikant bendrąsias vartotojų teisių apsaugos normas, leidžiančias sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių grupės apskritai ir sudarančias pagrindą taikyti bendrąsias vartotojų teisių apsaugos (gynimo) priemones ir specifines, tik atskiroms vartojimo sutarčių rūšims būdingas nuostatas bei specialius konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

41. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė ginčo butą siekė įsigyti savo poreikių tenkinimui (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018), taigi pareiga paneigti ieškovės kaip vartotojos prezumpciją šioje byloje tenka atsakovams. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės veiksmuose, sudarant preliminariąją sutartį, buvo versliškumo požymių, atsakovai tokių aplinkybių ir neįrodinėjo. Byloje keliamas klausimas, ar preliminarioji sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį, t. y. ar atsakovai (pardavėjai) yra fiziniai asmenys, užsiimantys verslo veikla (verslininkai). Kaip minėta, byloje nustatyta (ir atsakovai neginčijo šių aplinkybių), kad atsakovai ginčui aktualiu laikotarpiu užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, vykdė brokerių veiklą pagal išduotas individualios veiklos vykdymo pažymas; laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m. (pabaigos) atsakovai buvo nusipirkę ir pardavę bent 5 nekilnojamojo turto objektus; taip pat pardavinėjo/pardavinėja ir kitus nekilnojamojo turto objektus; atsakovai neginčijo, jog ginčo bute niekada faktiškai negyveno. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nagrinėjamu atveju veikė kaip verslininkai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

42. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovai pripažintini verslininkais, o ieškovė – vartotoja, todėl šalių sudarytą preliminariąją sutartį teismas kvalifikuoja vartojimo sutartimi ir atitinkamai ieškovei, kaip vartotojai, taikytina įstatyme nustatyta teisių apsauga.

Dėl sutarties ir jos sąlygų aiškinimo

43. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl preliminariosios sutarties 6.1 punkto nuostatų, numatančių avanso grąžinimo ieškovei aplinkybes, aiškinimo – anot ieškovės, avansas, pagal nurodytą sutarties punktą, turi būti grąžintas ieškovei esant bent vienai iš šių sąlygų – 1) bent trys bankai pateikia atsisakymą finansuoti turto įsigijimą; 2) pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovų kaltės; 3) pagrindinė sutartis nesudaroma dėl turto kaltės; tuo tarpu atsakovai aiškino, kad minėtos sąlygos turi būti vertinamos bendrai – jeigu bent trys bankai nefinansuotų ginčo turto dėl atsakovų ar turto kaltės.

44. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

46. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

47. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

48. Teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, be kita ko, išaiškinta, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016). Ši taisyklė remiasi idėja, kad šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

49. Be to, CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai). Ar taikyti contra proferentem taisyklę, ar nesąžiningos sąlygos pasekmes, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą. Tam tikrais atvejais, kai sutarties sąlyga gali būti aiškinama vartotojo interesus užtikrinančiu būdu, siekiant efektyviai apginti vartotojo teises gali pakakti tik pritaikyti contra proferentem taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

50. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių pozicijas, išreikštas tiek raštu, tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė laikytina vartotoja, be to, tai, kad ginčo preliminariosios sutarties 6.1 punktą (bent jau jo dalį, dėl kurios šalys nesutaria) parengė atsakovai (atsakovai šią aplinkybę pripažino), sprendžia, kad šiuo atveju preliminariosios sutarties 6.1 punkto formuluotė nėra visiškai aiški ir suprantama, t. y. tiek sistemiškai, tiek lingvistiškai galėtų būti aiškinama iš esmės dviem būdais – taip, kaip ją siekia aiškinti ieškovė (kad avanso grąžinimo sąlygos turėtų būti aiškinamos atskirai), tiek ir taip, kaip ją aiškina atsakovai (kad nurodytos sąlygos būtų aiškinamos bendrai). Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad kiekviena iš šalių, sudarydama ginčo preliminariąją sutartį, minėtą 6.1 punktą ir jame nurodytas avanso grąžinimo sąlygas aiškino savaip – taip, kaip nurodė ir nagrinėjant šią bylą, t. y. skirtingai, todėl teismas iš esmės negali nustatyti šalių tikrųjų ketinimų sudarant minėtą sutartį, nes, kaip minėta, labiausiai tikėtina, jų ketinimai, be kita ko, dėl ginčo 6.1 punkto, buvo skirtingi (CPK 178, 185 straipsniai).

51. Kita vertus, kaip minėta, būtent atsakovai parengė preliminariąją sutartį (įskaitant ir jos 6.1 punktą); vien ta aplinkybė, jog ieškovė iki sutarties pasirašymo buvo supažindinta su jos projektu ir atliko (su sutuoktinio, turinčio teisinį išsilavinimą, pagalba) tam tikrus jos pataisymus/pakeitimus (bet nekeisdama 6.1 punkto sąlygų), nesudaro pagrindo vertinti, jog būtent ieškovė laikytina sutarties (įskaitant ir 6.1 punkto) rengėja ir/ar vertinti, jog ji su ginčijama 6.1 punkto sąlyga sutiko (su tokiu jos aiškinimu, kaip ją siekė/siekia aiškinti atsakovai). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovai, kurie parengė visą sutartį ir atitinkamai įrašė 6.1 punkto sąlygą, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką, t. y. minėto punkto nuostatos aiškintinos jų nenaudai – o būtent, kad preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatytos avanso grąžinimo sąlygos aiškintinos atskirai, t. y. kad ieškovei avansas grąžinamas tokiais atvejais: 1) bent trys bankai pateikia atsisakymą finansuoti turto įsigijimą; 2) pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovų kaltės; 3) pagrindinė sutartis nesudaroma dėl turto kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.193 straipsnis, CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

52. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad bent trys bankai atsisakė suteikti ieškovei finansavimą ginčo buto įsigijimui (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas plačiau neanalizuoja bankų atsisakymo priežasčių, nes jie pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus nėra teisiškai reikšmingi), todėl spręstina, jog įvyko viena iš sąlygų preliminariosios sutarties 6.1 punkto nuostatų taikymui, t. y. preliminarioji sutartis laikytina nutrūkusia nuo ieškovės nurodytos 2022 m. lapkričio 7 d. (kai ieškovė pateikė atsakovams bent trijų bankų atsisakymus suteikti jai finansavimą), ir atitinkamai atsakovams atsirado pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą 9 300 Eur dydžio avansą (kuris buvo sumokėtas atsakovams lygiomis dalimis – po 4 650 Eur). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai nurodyto avanso ieškovei negrąžino.

53. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pripažinti 2022 m. rugsėjo 16 d. preliminariąją sutartį nutrūkusia nuo 2022 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties 6.1 punkto pagrindu ir priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 9 300 Eur sumą, laikytini pagrįsti, todėl tenkintini.

54. Tenkinus ieškovės pagrindinius reikalavimus (dėl sutarties pripažinimo nutrūkusia ir avanso priteisimo), teismas plačiau dėl ieškovės pareikšto alternatyvaus reikalavimo – dėl preliminariosios sutarties 6.1 punkto sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia, plačiau nepasisako; tuo labiau, jog tam iš esmės nėra ir teisinio pagrindo, nustačius, jog minėta norma (dėl aukščiau nurodytų aplinkybių) aiškintina būtent ieškovės naudai.

55. Byloje, be kita ko, ginčas kilo ir dėl to, ar šalys preliminariojoje sutartyje buvo susitarę dėl ginčo buto baigtumo (100 proc.). Viena vertus, teismas iš esmės pritaria atsakovų pozicijai, kad šalys ginčo preliminariojoje nenumatė (nesusitarė dėl) jokių nuostatų, susijusių su ginčo buto baigtumo lygiu (CPK 12, 178 straipsniai); teismo vertinimu, sutarties 4.4 punktas, numatantis atsakovų pareigą tinkamai paruošti ginčo turto dokumentus, negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl ginčo buto užbaigtumo lygio. Kita vertus, atsižvelgiant į aukščiau sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas laiko, jog šios aplinkybės iš esmės neturi esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

56. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 9 300 Eur sumą (po 4 650 Eur iš kiekvieno atsakovo) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

57. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59. Ieškovė patyrė byloje 2 536,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 117,50 Eur (1 633,50 Eur + 484 Eur) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 419 Eur žyminis mokestis.

60. Atsakovai pateikė prašymą atlyginti jiems patirtas 2 814,26 Eur (1 611,82 Eur + 726 Eur + 476,44 Eur) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

61. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

62. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 2 536,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 268,25 Eur iš kiekvieno atsakovo; tuo tarpu atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Byloje iš viso patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 9,96 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės L. A. ieškinį atsakovams G. M. ir A. M. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pasibaigusia, sumokėto avanso grąžinimo ir sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis tenkinti.

Pripažinti tarp ieškovės L. A. ir atsakovų G. M. bei A. M. 2022 m. rugsėjo 16 d. sudarytą preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį nutrūkusia nuo 2022 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties 6.1 punkto pagrindu.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 300 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų) avanso, t. y. po 4 650 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistas sumas (po 4 650 Eur iš kiekvieno atsakovo) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 2 536,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 268,25 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 9,96 Eur iš kiekvieno atsakovo (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.