Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-34-480/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: e2A-34-480/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00001-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Marius Bartninkas, Tomas Romeika
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skarba“
Ieškovas: K. P., I. P.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-34-480/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00001-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skarba“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-713-939/2022 pagal ieškovų K. P. ir I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skarba“ dėl pinigų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skarba“ priešieškinį ieškovams K. P. ir I. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. P. ir I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skarba“ 10 000 Eur, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai pagal internete rastą skelbimą nusprendė įsigyti 0,1674 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Nekilnojamojo turto brokerė V. Ž. 2021 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku atsiuntė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (sutartyje klaidingai nurodyta sutarties data „2020.03.20“). Šia sutartimi atsakovė ir ieškovas K. P. susitarė, kad žemės sklypas parduodamas už 65 000 Eur, 5 000 Eur dydžio avansas turėjo būti sumokėtas iki kovo 26 d., pagrindinė sutartis sudaryta iki balandžio 10 d. Ieškovas iki 2021 m. kovo 26 d. pervedė 5 000 Eur dydžio avansą. Vėliau, nors tai nebuvo numatyta preliminariojoje sutartyje, žinodamas, kad reikės sumokėti visą sutartą kainą už žemės sklypą, ieškovas 2021 m. balandžio 21–22 d. pervedė po 5 000 Eur, iš viso – 10 000 Eur. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas užsitęsė dėl ieškovo bei kitų jo šeimos narių ligų. Vėliau ieškovas, neteisingai supratęs pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodyto žodžio „disponuoti“ reikšmę, neatvyko pasirašyti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovo nuomone, preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad UAB „Skarba“ įsipareigojo sudarius pagrindinę sutartį žemės sklypas turėjo būti atlaisvintas, o apribojimas disponuoti žemės sklypu iki galutinio atsiskaitymo, trukdys jam naudotis įsigytu žemės sklypu. Ieškovas pareikalavo iš atsakovės grąžinti sumokėtą avansą, taip pat sumokėtą 10 000 Eur sumą, tačiau atsakovė ieškovui nurodė, kad sumokėtas 15 000 Eur avansas nebus grąžinamas, kaip pardavėjos (UAB „Skarba“) turėtos išlaidos ir patirtų nuostolių kompensacija, vadovaujantis preliminariosios sutarties 6 punktu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Skarba“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. balandžio mėn. buvo suderintas laikas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau dėl ieškovo ligos sandoris buvo atidėtas 2021 m. gegužės 10 d. 14.00 val. Ieškovai tam, kad užtikrintų savo ketinimų rimtumą, o atsakovė žemės sklypo neparduotų kitiems pirkėjams, 2021 m. balandžio 21–22 d. pervedė atsakovei 10 000 Eur. Buvo suderinta, kad ši suma bus laikoma kaip užtikrinamoji priemonė ir tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl ieškovų kaltės, 10 000 Eur liks atsakovei jos patirtų nuostolių atlyginimui. Tokia sąlyga buvo suderinta, nes atsakovė buvo paėmusi kreditą ir turėjo mokėti palūkanas. Paskirtu laiku ieškovai neatvyko sudaryti sutarties, sandoris buvo nukeltas 2021 m. liepos 15 d. 14.00 val., tačiau ir šią dieną ieškovai sudaryti sutarties neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių. Sandorio sudarymas dar kartą buvo nukeltas 2021 m. rugsėjo 15 d. 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovai susisiekė su atsakove ir nurodė, jog nori iš esmės pakeisti sutartį atidedant galutinį atsiskaitymo terminą už perkamą žemės sklypą, atsakovė sutiko su šia sąlyga ir buvo pakoreguota sutartis, tačiau 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovai informavo notarę, jog nori atidėti sutarties pasirašymą mėnesiui (iki 2021 m. spalio 13 d.), atidėjimo priežasčių nenurodė. 2021 m. spalio 14 d. ieškovai informavo atsakovę, jog žemės sklypo įsigyti nebenori, ir prašė grąžinti sumokėtą avansą. Dėl ieškovų delsimo sudaryti pagrindinę sutartį atsakovė patyrė 15 000 Eur dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Skarba“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų 10 000 Eur nuostolių atlyginimo, šią sumą įskaitant į 2021 m. balandžio 21 d. bei 2021 m. balandžio 22 d. ieškovų atliktą 10 000 Eur avansinį mokėjimą atsakovei, ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu gavo 50 000 Eur paskolą, buvo numatytos 18 procentų dydžio metinės palūkanos, taip pat paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeisti 5 atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. balandžio 29 d. terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 30 d. Atsakovė siekė kiek įmanoma greičiau parduoti žemės sklypą, dėl to buvo sumažinusi pardavimo kainą, norėjo kuo greičiau atsiskaityti su paskolos davėja. Atsakovė buvo informavusi ieškovus, kad nesudarius pagrindinės sutarties iki 2021 m. balandžio 10 d., ji patirs papildomų nuostolių – jai teks pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir sumokėti palūkanas, o paskolos davėjai atsisakius pratęsti paskolos grąžinimo terminą, mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Ieškovų atsakovei pervesta 10 000 Eur suma buvo užtikrinimas, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl ieškovų kaltės, ir ši suma liks atsakovei jos patirtų nuostolių atlyginimui. Atsakovei pavyko susitarti su paskolos davėja ir iki 2022 m. balandžio 30 d. pratęsti paskolos grąžinimo terminą. Kartu atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. gegužės 3 d. pervesti paskolos davėjai 18 proc. metinių palūkanų (9 000 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.). Be to, pagrindinės sutarties sudarymo data dėl ieškovų kaltės buvo nukelta net keturis kartus. Kiekvieną kartą atsakovei teko atlyginti notaro patirtas išlaidas už rengtą, bet taip ir nesudarytą sandorį. Taip pat ieškovų pageidavimu atsakovė buvo priversta išregistruoti Nekilnojamojo turto registre prie parduodamo žemės sklypo įregistruotą pastabą: „Žemės savininkai įpareigojami, norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype, parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka“. Taigi bendroje sumoje atsakovė patyrė dar 173,76 Eur papildomų išlaidų. Atsakovė yra verslo subjektas, kurio tikslas uždirbti pelno ir kiek įmanoma efektyviau naudoti savo turimą turtą veikloje. Šiuo atveju dėl ieškovų kaltės žemės sklypas ne tik nebuvo parduotas, bet atsakovei teko patirti papildomų laiko bei finansinių išlaidų – pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kartu ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių 4 žemės sklypų atlaisvinimą nuo įkeitimo, sumokėti palūkanas, atidėti verslo susitikimus, keturis kartus derinantis prie ieškovų naujai pasiūlyto laiko pagrindinei sutarčiai sudaryti, o taip pat ir rizikuoti, kad paskolos davėja antrą kartą nesutiks pratęsti paskolos grąžinimo termino, dėl ko atsakovei būtų tekę mokėti 0,1 proc. delspinigius, o taip pat paskolos davėja būtų galėjusi pradėti ir priverstinį skolos išieškojimą iš jai įkeisto atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto (4 žemės sklypų). Atsakovei padarytų 10 000 Eur nuostolių suma susideda iš: 9 000 Eur sumokėtų palūkanų; 173,76 Eur išlaidų notarui bei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui; 827 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai K. P. ir I. P. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė priešieškinį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad preliminariąja sutartimi apie galimų ar menamų nuostolių atlyginimą tarp šalių raštu susitarta nebuvo. Ieškovai neigia priešieškinyje nurodytą aplinkybę, esą buvo suderinta, kad 10 000 Eur bus laikomi kaip užtikrinamoji priemonė ir tuo atveju, jei pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl ieškovų kaltės, 10 000 Eur liks atsakovei jos patirtų nuostolių atlyginimui, nes tokio susitarimo nebuvo, apie tai nebuvo tartasi ir apie tokį susitarimą ieškovai sužinojo tik iš priešieškinio, prie priešieškinio pridėto 2021 m. rugsėjo 4 d. pranešimo ieškovai nėra gavę. Pagrindinės sutarties sudarymo data buvo nukeliama ir dėl atsakovės netinkamai parengtų dokumentų sandoriui, t. y. notaras atsisakė rengti dokumentus sandoriui. Atsakovės ir O. A. P. 2019 m. balandžio 30 d. sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią pasiskolintas lėšas UAB „Skarba“ privalėjo grąžinti iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. beveik vieneriais metais anksčiau nei buvo tarp ginčo šalių 2021 m. kovo 20 d. sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovės negalėjimas savalaikiai įvykdyti ir jos vėlesnis pratęsimas neturi jokio priežastinio ryšio su ginčo šalių 2021 m. kovo 20 d. sudaryta preliminariąja žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – priteisė ieškovams iš atsakovės 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 098 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, nustatęs, kad 2021 m. kovo 20 d. sudarytoje sutartyje išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, tai yra pagrindinę, sutartį, konstatavo ikisutartinių santykių etapą ir preliminariosios sutarties sudarymo faktą.

9. Teismas, nustatęs, kad tiek nuo preliminarios sutarties pasirašymo iki jos galiojimo termino pabaigos, tiek pasibaigus preliminariajai sutarčiai, tačiau tęsiantis tarp šalių susiklosčiusiems ikisutartiniams santykiams, ieškovai neatliko veiksmų, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis būtų pasirašyta ir ieškovams parduotas ginčo žemės sklypas, t. y. vengė įvykdyti savo įsipareigojimą pagal sutartį sudaryti pagrindinę sutartį, todėl priėmė išvadą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, todėl atsakovė turi teisę reikalauti preliminariosios sutarties 6 punkte nustatytos civilinės atsakomybės taikymo.

10. Teismas nurodė, kad nors preliminariosios sutarties 6 punkte nėra nurodytas konkretus avanso ar baudos dydis, tačiau sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, matyti, jog avanso dydis nurodytas 3 punkte, todėl teismas konstatavo, kad sutarties 6 punkte, numatant pirkėjo atsakomybę, turimas omenyje būtent 5 000 Eur dydžio avansas, kurį ieškovai turėjo iki 2021 m. kovo 26 d. sumokėti ir sumokėjo atsakovei.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai pagal preliminariąją sutartį sumokėjo 15 000 Eur dydžio avansą, o atsakovė įgijo teisę reikalauti ir gauti preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas, t. y. 5 000 Eur, likusi ieškovo pagal preliminariąją sutartį sumokėta suma – 10 000 Eur – tikslu, kad bus pasirašyta ginčo turto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kvalifikuotina kaip avansas, o nesudarius pagrindinės sutarties, teisėtas pinigų gavimo pagrindas išnyko, todėl be teisėto pagrindo įgytas lėšas – 10 000 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovams.

12. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovų sutartinei atsakomybei taikyti, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, ir nurodė, jog turi būti svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalies taikymas dėl netesybų dydžio.

13. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog nagrinėjamu atveju tarp atsakovės nurodomų patirtų 9 000 Eur nuostolių ir ieškovų vengimo sudaryti pagrindinę sutartį nėra priežastinio ryšio, nes minėti nuostoliai atsirado ne dėl ieškovų vengimo sudaryti pagrindinę sutartį.

14. Teismas, pripažinęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, ir konstatavęs, jog atsakovės nuostoliais nurodomos 173,76 Eur išlaidos yra šalių derybų išlaidos (t. y. išlaidos, susijusios su dokumentų parengimu, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį), laikė šias išlaidas atsakovės tiesioginiais nuostoliais.

15. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas sutarties nevykdymo pasekmes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendė, kad atsakovė dėl sutarties nevykdymo patyrė neturtinės žalos, tačiau, šalims nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovei liko ieškovo sumokėtas avansas, skirtas kompensuoti atsakovės turtinius praradimus. Kadangi atsakovės reikalaujami priteisti iš ieškovų nuostoliai – 173,76 Eur papildomos išlaidos ir 827 Eur dydžio neturtinė žala – buvo mažesni nei gautas iš ieškovo avansas, teismas pripažino, jog nuostoliai atsakovei yra atlyginti, todėl papildomai jų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Skarba“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas akivaizdžiai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat įrodymų vertinimo taisykles, aiškindamas sutarties 6 punkto sąlygas. Teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų, bet išimtinai sutiko su ieškovų argumentais, motyvuodamas tuo, jog preliminariosios sutarties 6 punkte neva nėra nurodytas konkretus avanso ar baudos dydis, o sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, matyti, kad avanso dydis nurodytas 3 punkte. Preliminariosios sutarties 3 punkte avanso, kaip mokėjimo funkciją pagal pagrindinę sutartį atliekamo piniginio mokėjimo, dydis apibrėžtas 5 000 Eur suma, o preliminariosios sutarties 6 punkte avanso, kuris laikomas prievolės pagal preliminariąją sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone (bauda), dydis apibrėžtas ne 5 000 Eur avanso suma, o sumokėto avanso suma.

16.2. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovai yra vartotojai, o sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl sutarties 6 punkto sąlyga dėl baudos dydžio, kuri neva neaiški, aiškinama tą sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai ir ja priėmusios šalies naudai, taip pat pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes visiškai nevertino sutarties šalių faktinių veiksmų sudarant sutartį ir šalių elgesio po sutarties sudarymo, o tuo pačiu pažeidė ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai nevertino, kad prieš sudarydami preliminariąją sutartį ieškovai individualiai derėjosi dėl jos sąlygų ir tai patvirtina jų pačių prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai. Derybų dėl preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovai jokių pastabų dėl sutarties 6 punkto sąlygų neaiškumo nereiškė. Teismas, aiškindamas preliminariosios sutarties 6 punktą, nevertino šalių elgesio po sutarties sudarymo.

16.3. Tiek preliminariosios sutarties 6 punkto sąlygos, susijusios su baudos dydžio, apibrėžto sumokėto avanso suma, pažodinis aiškinimas, sutarties nuostatų sisteminis aiškinimas, tiek šalių derybos dėl preliminarios sutarties sąlygų ir šalių veiksmai po sutarties sudarymo, leidžia daryti išvadą apie buvusį šalių susitarimą, įformintą preliminariosios sutarties 6 punkto sąlygoje dėl avanso, kuris laikomas prievolės pagal preliminariąją sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone (bauda), dydžio apibrėžimo sumokėto avanso suma, todėl jokio papildomo susitarimo ar jo rašytinio įforminimo, kad ieškovų atsakovei papildomai pervestas 10 000 Eur avansas bus laikomas prievolės pagal preliminariąją sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone apskirtai nereikėjo. Šalys preliminariosios sutarties 6 punkto sąlygoje aiškiai susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, tai baudos dydis tokiu atveju yra sumokėto avanso suma.

16.4. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu gavo 50 000 Eur paskolą. Paskolos sutarties šalių sutarimu buvo nustatytos 18 proc. metinės palūkanos, taip pat paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeisti penki atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Atsakovei 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymais sumokėjus metines palūkanas už 2020 m. gegužės 1 d.–2021 m. balandžio 20 d. laikotarpį, paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. balandžio 30 d. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovei buvo suteikta 50 000 Eur paskola. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino, jog tam, kad atsakovei netektų ir vėl pratęsti paskolos grąžinimo termino bei mokėti palūkanų, atsakovė siekė, kiek įmanoma greičiau parduoti žemės sklypą ir iš gautų lėšų atsiskaityti su paskolos davėja iki paskolos sutarties pratęsto termino pabaigos.

16.5. Ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. sumokėjo 2 000 Eur už teisines paslauga pagal 2021 m. gruodžio 2 d. advokato išrašytą sąskaitą, nors sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo šioje byloje tarp ieškovų ir advokato susiklostė tik nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovo atliktas mokėjimas pagal 2021 m. gruodžio 2 d. advokato išrašytą sąskaitą jokių būdu nėra ir negali būti susijęs su ieškovų išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti 2 000 Eur dalyje.

Atsiliepimas

17. Ieškovai K. P. ir I. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visas faktines ginčo aplinkybes, tinkamai taikant ir aiškinant materialines ir procesines teisės normas, todėl turi būti paliktas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas.

17.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepagrįsti.

17.3. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą reglamentavimą dėl preliminariosios sutarties reikalaujamos rašytinės formos, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp ginčo šalių sudarytą preliminariąją sutartį. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais.

17.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad prieš sudarydami preliminariąją sutartį ieškovai esą individualiai derėjosi dėl jos sąlygų ir tai patvirtina jų pačių prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad prie ieškinio pateikti ne vienas, o keletas preliminarios sutarties variantų, nepatvirtina, jog šalys individualiai derino preliminariosios sutarties sąlygas – buvo tik patikslintas preliminariosios sutarties 2 punktas būtent atsakovės iniciatyva išdėstant galutinės kainos sumokėjimą, o duomenų, kad buvo deramasi dėl avanso dydžio, ar dėl netesybų, byloje rašytinių duomenų byloje nėra.

17.5. Atsakovė nepateikė jokių aplinkybę dėl 10 000 Eur sumos kaip užtikrinimo priemonės pervedimo patvirtinančių įrodymų. Ieškovai šią aplinkybę neigia. Teismo posėdyje pati atsakovė patvirtino, kad su ieškovais dėl papildomų pinigų pervedimo nekalbėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė buvus minėtą šalių susitarimą.

17.6. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dėl pirkėjų (ieškovų) kaltės, pirkėjams (ieškovams) atsirado pareiga sumokėti pardavėjui (atsakovei) sumokėto avanso dydžio baudą, o atsakovė įgijo teisę reikalauti ir gauti preliminariojoje sutartyje nustatytas 5 000 Eur netesybas – baudą, šį reikalavimas patenkinant iš pirkėjo (ieškovų) sumokėto avanso dydžio – 5 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal 2019 m. balandžio 30 d. su O. A. P. sudarytą paskolos sutartį su pakeitimas 2021 m. balandžio 30 d. buvo skolinga O. A. P. 50 000 Eur, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, todėl negalima daryti išvados, kad įmonė 2021 m. balandžio 30 d. neturėjo galimybių grąžinti kredito davėjai kredito, nepateikta įrodymų, jog atsakovė informavo ieškovus, kad šiems preliminariojoje sutartyje nustatytu laiku nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovė gali patirti 9 000 Eur dydžio nuostolius, susijusius su paskolos sutarties grąžinimo termino pratęsimu, todėl ir atmetė atsakovės reikalavimą dėl 9 000 Eur nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą.

17.8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo šalims nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovei liko ieškovo pagal preliminariosios sutarties 3 punktą sumokėtas 5 000 Eur avansas, skirtas kompensuoti atsakovės turtinius praradimus.

17.9. Tai, kad atstovavimo sutartis sudaryta tik po to, kai ieškovai sumokėjo sutartą honorarą, nepaneigia prašomų priteisti išlaidų už konkrečias teisines paslaugas suteikimo šioje byloje fakto, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstas. Aplinkybė, kad ieškovų išlaidos advokato pagalbai buvo patirtos iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, nepaneigia fakto, jog ieškovai tokias išlaidas patyrė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovų patirtas išlaidas šioje byloje pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, be to, patirtos išlaidos neviršijo rekomenduojamų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų K. P. (toliau – ieškovas) ir I. P. (toliau abu kartu – ieškovai) ieškinys dėl 10 000 Eur priteisimo ir atmestas atsakovės UAB „Skarba“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) priešieškinis dėl 10 000 Eur nuostolių atlyginimo, šią sumą įskaitant į ieškovų atliktą 10 000 Eur avansinį mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 20 d. atsakovė (sutartyje – pardavėjas) ir ieškovas (sutartyje – pirkėjas) sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria šalys įsipareigoja šioje Sutartyje aptartomis sąlygomis įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudaryti nekilnojamo turto – žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis) iki balandžio 10 dienos (pastaba: taip nurodyta data Sutartyje). Sutarta daikto pirkimo kaina – 65 000 Eur (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas pagal Pagrindinę sutartį priklausančio mokėjimo sąskaita sumoka pardavėjui 5 000 Eur avansą iki kovo 26 d. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog, jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sumokėto avanso dydžio baudą, šis reikalavimas patenkinamas iš pirkėjo sumokėto avanso. Sutarties 7 punktu sutarta, kad jeigu Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą pirkėjo sumokėto avanso sumą ir sumokėti pirkėjui tokio paties dydžio baudą. Byloje taip pat nustatyta, kad Sutartis nebuvo įvykdyta, tai yra nei iki numatyto termino (2021 m. balandžio 10 d.), nei vėliau Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo.

22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, ieškovas Sutartyje nustatytu terminu, t. y. 2021 m. kovo 26 d., į Sutartyje nurodytą sąskaitą (Sutarties 3 punktas) pervedė sutartą 5 000 Eur avansą, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant, kad mokamas avansinis mokėjimas pagal sutartį 2020.03.20. Be to, ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymais papildomai pervedė atsakovei po 5 000 Eur, iš viso 10 000 Eur, mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodant, kad mokamas avansinis mokėjimas pagal sutartį 2020.03.20. Taigi, ieškovas pagal minėtą Sutartį atsakovei iš viso sumokėjo 15 000 Eur.

23. Apeliaciniame skunde atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės įrodinėja tuo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat įrodymų vertinimo taisykles, aiškindamas Sutarties 6 punkto sąlygas. Be to, teismas ignoravo atsakovės įrodymus dėl suteiktos paskolos ir sumokėtų metinių palūkanų, nepagrįstai tenkino ieškovų prašymą dalyje dėl 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegiją šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

24. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariajai sutarčiai, be kitų ypatumų, yra būdinga tai, kad šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto minėtas preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

25. Nagrinėjamu atveju preliminarioje sutartyje šalys apibrėžė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. balandžio 10 d. Byloje ginčo dėl to, kad nei iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino, nei vėliau – pagrindinės sutarties sudarymo datą nukėlus keturis kartus, Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl preliminariosios sutarties 6 punkto aiškinimo ir taikymo.

26. Preliminariosios sutarties duomenimis nustatyta, kad šalys 3 punktu sulygo, jog pirkėjas pagal Pagrindinę sutartį į pardavėjui priklausančią mokėjimo sąskaitą sumoka 5 000 Eur avansą iki š. m. kovo 26 d., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 6 punktą, jeigu Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sumokėto avanso dydžio baudą, šis reikalavimas patenkinamas iš pirkėjo sumokėto avanso. Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą pirkėjo sumokėto avanso sumą ir sumokėti pirkėjui tokio paties dydžio baudą.

27. Primintina, ieškovai pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur ir savo poziciją grindžia tuo, jog, remiantis Sutarties 3 punktu, avansas, o tuo pačiu ir avanso dydžio bauda pagal Sutarties 6 punktą yra 5 000 Eur; atsakovė įgijo teisę reikalauti ir gauti Sutartyje nustatytas netesybas – 5 000 Eur, o likusi ieškovo sumokėta suma – 10 000 Eur – papildomai, kas nenumatyta ir neaptarta Sutartyje, tikslu, kad bus pasirašyta Pagrindinė sutartis, nesudarius paminėtos sutarties, yra atsakovės be teisėto pagrindo įgytos lėšos.

28. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Pastebėtina ir tai, kad, nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013).

29. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog nors preliminariosios sutarties 6 punkte nėra nurodytas konkretus avanso ar baudos dydis, tačiau sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, matyti, kad avanso dydis nurodytas 3 punkte. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog sutarties 6 punkte, numatant pirkėjo atsakomybę, turimas omenyje būtent 5 000 Eur dydžio avansas, kurį ieškovai turėjo iki 2021 m. kovo 26 d. sumokėti ir sumokėjo atsakovei. Tokią išvadą teismas padarė taip pat vadovaudamasis ir CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nustatančiomis, jog, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai nurodė, jog ginčo preliminariąją sutartį parengė atsakovę atstovaujanti nekilnojamojo turto brokerė, t. y. Sutarties 6 punktą pasiūlė atsakovė, kuri šių aplinkybių neginčijo, dėl to Sutarties 6 punktą aiškino atsakovės nenaudai, be to, ieškovai yra vartotojai, todėl sutarties 6 punktą aiškino atsakovės nenaudai ir šiuo aspektu.

30. Teisėjų kolegija su nurodytu vertinimu sutinka, jo nekartoja, papildomai atkreipiant dėmesį, kad su ieškiniu pateikti du preliminariosios sutarties variantai patvirtina tik tą aplinkybę, jog šalys individualiai derėjosi tik dėl 2-ojo Sutarties punkto (galutinės mokėjimo kainos išdėstymo), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo deramasi dėl avanso ir / ar netesybų dydžio. Byloje be atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie susitarimą, kad ieškovų atsakovei papildomai pervesti 10 000 Eur bus laikomi kaip užtikrinamoji priemonė ir tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl ieškovų kaltės, 10 000 Eur liks atsakovei jos patirtų nuostolių atlyginimui, kitų įrodymų nėra. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Ieškovai nepripažįsta buvus minėtą šalių susitarimą, o, be to, ir pats atsakovės atstovas direktorius M. R. patvirtino, kad su ieškovais dėl papildomų pinigų pervedimo nekalbėjo (išklausytas 2022 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisingai aiškino Sutarties 6 punkto sąlygas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

31. Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

32. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktas).

33. Įstatymo (CK 6.165 straipsnio) nuostatose, reglamentuojančiose preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (liet. tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai.

34. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju neneigtina, kad atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. su O. A. P. sudarė paskolos sutartį, vėliau – jos pakeitimus, pagal kurią O. A. P. suteikė atsakovei 50 000 Eur paskolą su 18 procentų dydžio metine palūkanų norma. Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tarp atsakovės nurodomų patirtų 9 000 Eur nuostolių ir ieškovų vengimo sudaryti Pagrindinę sutartį, nėra priežastinio ryšio, nes minėti nuostoliai atsirado ne dėl ieškovų vengimo sudaryti Pagrindinę sutartį. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas rodo, kad daiktą (t. y. ginčo žemės sklypą), atsakovė buvo įgijusi 2013 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Jau minėta, atsakovė paskolos sutartį sudarė 2019 m. balandžio 30 d., t. y. beveik dvejais metais anksčiau negu šalys sudarė Sutartį, skolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 30 d., atsakovei neturint galimybės laiku sumokėti skolą, skolos sumokėjimo terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 30 d. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d. pardavinėjo ne tik ginčo žemės sklypą, bet ir kitą žemės sklypą. Be to, kaip nurodė atsakovės direktorius M. R. 2022 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu (išklausytas šio teismo posėdžio garso įrašas), paskola buvo naudojama veiklai, kuri nesusijusi su žemės sklypais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, todėl negalima daryti išvados, kad įmonė 2021 m. balandžio 30 d. neturėjo galimybių grąžinti kredito davėjai kredito. Taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovė informavo ieškovus, kad šiems Sutartyje nustatytu laiku nesudarius Pagrindinės sutarties, atsakovė gali patirti 9 000 Eur dydžio nuostolius, susijusius su paskolos sutarties grąžinimo termino pratęsimu. Todėl, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 9 000 Eur nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą.

36. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti 2 000 Eur dalyje, teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad atstovaudamas ieškovus, advokatas parengė šiuos procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 4 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16 ir 8.19 punktus, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 9 189,73 Eur (3 916 (už ieškinį) + 3 995,25 (už atsiliepimą į priešieškinį) + 639,24 (už prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) + 639,24 (už dalyvavimą posėdžiuose)). Aplinkybė, kad ieškovai išlaidas (jų dalį) advokato pagalbai apmokėti patyrė (apmokėjo) 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. iki atstovavimo sutarties sudarymo (2021 m. gruodžio 15 d.) ar iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. sausio 3 d.), nepaneigia paties fakto, jog ieškovai šias išlaidas patyrė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams iš atsakovės priteisė 3 098 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

38. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyją ieškovai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai reiškia prašymą šias bylinėjimosi išlaidas priteisti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, šis klausimas nesvarstytinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas Albina Rimdeikaitė Tomas Romeika