- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-17-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10600-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Simona Dementavičienė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- A. Š., V. M., uždarosios akcinės bendrovės „Kauno saulėtekis“
- Ieškovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovų A. Š., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno saulėtekis“ atstovui advokatui E. K.,
ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. V. ir J. B. ir Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai specialistei A. N.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Š., V. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno saulėtekis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams A. Š., V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno saulėtekis“ dėl nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytos žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir ieškovas, Departamentas) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., V. M. ir UAB „Kauno saulėtekis“ (toliau – atsakovai) valstybei 33 995,54 Eur nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytos žalos atlyginimą.
2. Ieškiniu (el. b. t. 1, l. 1 – 29), dubliku (el. b. t. 2, l. 30 – 48) nurodoma, (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų svirnas (toliau – Svirnas), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – KVR) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų tvartas (toliau – Tvartas), unikalus kodas KVR (duomenys neskelbtini), yra KVR registruoti kultūros paveldo objektai – KVR registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas KVR (duomenys neskelbtini)) kompleksinės dalys.
3. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. sausio 6 d. aktu Nr. KPD-AV-613 buvo patikslinti KVR registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų ir jos kompleksinių dalių duomenys. Aktu nustatytos kompleksinių dalių – Svirno ir Tvarto – vertingosios savybės. Svirno vertingosios savybės: tūris - kompaktinis, stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge; stogo forma - pusvalminė; stogo dangos medžiaga ar jos tipas - skardos lakštų dangos tipas; aukštų išplanavimas - kapitalinių sienų tinklas; sienų angos - stačiakampės durų angos P fasade, stačiakampės langų angos R, V fasaduose; fasadų architektūros tūrinės detalės - betono laiptų su aikštele palei P fasadą tipas; fasadų apdaila ir puošyba - R, V skydų mišraus apkalimo medinėmis lentomis tipas; konstrukcijos - pamatas su betono cokoliu; medinių rąstų sienos, kampuose sujungtos į kertes; medinė sijinė perdanga; medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas; funkcinė įranga - medinių pakopų laiptai į pastogę; stalių ir kitų medžiagų gaminiai - medinių dvisluoksnių iš lauko pusės horizontaliai sukaltų lentų durų tipas P fasade; konstrukcijų dekoras - profiliuotų gegnių galų tipas. Tvarto vertingosios savybės: tūris - kompaktinis, stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge; stogo forma - dvišlaitė; stogo dangos medžiaga ar jos tipas - skardos lakštų dangos tipas; sienų angos - R fasado stačiakampė durų anga; P, Š fasadų stačiakampės langų angos; konstrukcijos - pamatas su lauko akmenų cokoliu su išlyginamąja raudonų plytų juosta; medinių rąstų P, R, Š sienos; medinės sijinės perdangos tipas; medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas; R fasado skydo vertikalaus apkalimo medinėmis lentomis su lentjuostėmis tipas; stalių ir kiti gaminiai - dviejų varčių lentinių vartų su kalvio darbo apkaustais tipas.
4. Svirnas ir Tvartas yra KVR registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Svirnas ir Tvartas, nuo 2014 m. kovo 28 d. galioja juridinis faktas, kad nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją.
5. Departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Į-244 „Dėl sužalotų kultūros paveldo objektų – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų svirno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų tvarto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija Svirno ir Tvarto atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (toliau – Komisija).
Atsiliepimas
10. Atsakovai A. Š., V. M. ir UAB „Kauno saulėtekis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu, tripliku (el. b. t. 2, DOK-110842, l. 127 – 136) nurodoma, kad atsakovas V. M. 2017 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš Kauno rajono savivaldybės įsigijo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksą, įskaitant Tvartą ir Svirną. Kompleksą Kauno rajono savivaldybė nuosavybės teise valdė daugiau kaip 13 metų, tačiau jo neremontavo, neprižiūrėjo, konstatuodama, kad visos komplekso vertingosios savybės yra sunykusios ar sunaikintos, o savininkai neturi lėšų jų atstatymui. Kauno rajono savivaldybė dar 2014 m. birželio 30 d. raštu Nr. 1941, kreipėsi į ieškovo Kauno teritorinį padalinį su prašymu panaikinti teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini) dvaro sodybai. Faktą, kad komplekso pastatų būklė buvo labai bloga dar 2014 m., patvirtina 2014 m. Kultūros vertybių registre įregistruoti duomenys.
11. Kompleksas pradėtas pardavinėti 2015 m., nors pardavimo aukcionas buvo paskelbtas daugiau kaip 15 kartų, pirkėjų nebuvo. Kompleksas ilgą laikotarpį buvo apleistas, neprižiūrimas, todėl įsigijęs komplekso pastatus atsakovas V. M. ėmėsi visų būtinųjų darbų, siekdamas sustabdyti komplekso statinių nykimą – buvo pakeistos dvaro rūmų ir gyvenamojo namo stogo dangos. Komplekso svirno perdanga ir stogas sugriuvo, dėl avaringos ir pavojingos situacijos pastato medienos likučiai buvo išvežti 2018 m. Įsigijus kompleksą, Tvartas iš esmės jau buvo sugriuvęs, todėl jo liekanas atsakovas A. Š. išvežė ir utilizavo.
12. 2019 m. kovo 26 d. ieškovo atstovai patikrino kompleksą ir nustatė, kad Tvarto bei Svirno medinių konstrukcijų nebuvo išlikę, o Svirno vietoje buvo pastatytas naujas statinys. Būtent šią dieną ieškovas nustatė, kad, jo vertinimu, atsirado šios bylos dalykas – žala. Tvarto ir Svirno medinių konstrukcijų pašalinimas ieškovo buvo įvertintas kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sunaikinimas. Tuo pagrindu ieškovas atsakovui A. Š. surašė 2019 m. balandžio 1 d. AN protokolą Nr. ATK-6 ir pradėjo administracinę bylą. Byla užbaigta 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. ATK-14, kuriuo atsakovui A. Š. paskirta 300,00 Eur bauda. Vykstant administracinėms procedūroms, atsakovas V. M. 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į ieškovo Kauno skyrių su prašymu suderinti Svirno ir Tvarto atkūrimo projektinius pasiūlymus. Jie buvo suderinti 2019 m. birželio 12 d., o 2019 m. birželio 17 d. ieškovo Kauno skyrius Svirno bei Tvarto atstatymui išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2K-77.
13. Nesulaukus Svirno ir Tvarto atstatymo įteisinimo dokumentų patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovas surašė Aktą, kuriuo konstatavo, kad sunaikinus Svirną ir Tvartą bei jų neatkūrus buvo padaryta 33 995,54 Eur dydžio žala. Aktu konstatuota, kad Svirno ir Tvarto atkūrimas yra neįmanomas, kaip tai numatyta NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatose. Po Akto sudarymo, atsakovui A. Š. ieškovo Kauno skyrius 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (1.29-K)2K-15057, 2020 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (1.29-K)2K-624) bei 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. (1.29-K)2K-8959 siūlė žalą atlyginti. Atsakovas A. Š. siūlė apsvarstyti galimybę kilusį ginčą spręsti taikiai, tačiau ieškovas taikaus susitarimo galimybę atmetė, kitiems atsakovams pasiūlymų dėl savanoriško žalos atlyginimo nepateikė iki pat ieškinio pareiškimo.
14. Tvarto ir Svirno patikrinimą atliko ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri konstatavo savavališką Svirno ir Tvarto statybą. Svirno savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti 2020 m. gruodžio 19 d. gavus statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-24-201219-00100 ir turint ieškovo Kauno skyriaus suderintus projektinius pasiūlymus, išduotus pagal specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir aktualią projektinę dokumentaciją. Tvarto savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti 2020 m. gruodžio 19 d. gavus statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-24-201219-00830. Tvarto savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti vadovaujantis taip pat ir ieškovo Kauno skyriaus suderintais projektiniais pasiūlymais, išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais ir aktualia projektine dokumentacija. Nepaisant šio fakto, ieškovas reikalavo atlyginti padarytą žalą ir kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
15. Nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja žalos, apskaičiuotos kaip atkūrimo sąnaudos, atlyginimo. Ieškiniu yra prašoma atlyginti žalą, o ne atkurti šiuos objektus. Atsakovai teigia, kad jei ieškovas nereikalauja atkurti objektų, žala negalėjo būti skaičiuojama vertinant Svirno ir Tvarto atkūrimo sąnaudas. Be to, ieškovo pateiktas žalos dydžio vertinimas neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio nuostatų ir jų pagrindu suformuotos aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos. Komisija Aktu, pateikė savo išvadas ir paskaičiavo nuostolių dydį – 33 995,54 Eur, kurį sudaro 23 551,57 Eur nuostolių dydis, patirtas dėl nugriauto Svirno, ir 10 443,97 Eur nuostolių dydis, patirtas dėl nugriauto Tvarto. Nuostoliai dėl negautų pajamų iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimų Aktu nebuvo konstatuoti, vadinasi tokių nuostolių ieškovas nepatyrė. Akto 6 priede nurodoma, kad 33 995,54 Eur nuostolių dydis buvo apskaičiuotas vertinant įvairių konstrukcijų vertę, jeigu būtų siekiama atkurti Svirno ir Tvarto būklę, t. y. paskaičiuotos įvairių statinių konstrukcijų (sienų, perdangų, stogo ir kt.) atkūrimo išlaidos. Nepaisant to, kad žalos dydis yra apskaičiuotas pagal atkūrimo vertę, ieškovas nurodo, kad ši suma nebus panaudota Svirno ir Tvarto atkūrimui ar tvarkymui, o turės būti pervedama į valstybės biudžetą.
16. Ieškovas patirtą žalą skaičiuoja kaip Svirno ir Tvarto atkuriamąją vertę, t. y. žala yra siejama su išlaidomis, kurios bus tariamai patiriamos jeigu Svirnas ir Tvartas būtų atkurti. Pagal teismų praktiką, tokios išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tokiu atveju jeigu valstybė iš tiesų ketintų sunaikintas vertybes atkurti. Teismų praktikoje nurodyta, kad NKPAĮ 29 straipsnio nuostatose įtvirtintas žalos atlyginimo institutas atlieka kompensacinę, o ne baudos funkciją. Tuo tarpu ieškovas patvirtina, kad žalos iš atsakovų reikalauja iš esmės kaip baudos už tariamai atliktus veiksmus, o ne kaip kompensacijos už patirtas išlaidas vertybės atkūrimui, ir vadovaujasi iki 2018 m. vidurio formuota neaktualia teismų praktika. Nurodydamas, kad sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, ieškovas nenurodo kaip šis praradimas pasireiškė, kokie tiksliai mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės buvo prarasti bei kokia tokių praradimų vertės piniginė išraiška. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad ieškiniu įrodytas patirtos žalos (nuostolių) faktas ar jų dydis.
17. Ieškinyje nurodytas žalos dydis yra mažintinas, nes Svirnas buvo atkurtas. Aktu nustatant žalos dydį, nevertintas faktas, kad buvo parengti bei su ieškovu 2019 m. birželio 12 d. suderinti Svirno ir Tvarto atstatymo projektiniai pasiūlymai bei gauti specialieji paveldosauginiai reikalavimai šių darbų atlikimui. Atlikus projektavimo darbus Svirno atkūrimui 2020 m. gruodžio 19 d. buvo gautas statybos darbus leidžiantis dokumentas bei buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai. Šios aplinkybės, paaiškėjusios po Akto surašymo dienos, turėjo būti vertinamos žalos dydžio bei ieškiniu formuluojamų reikalavimų kontekste.
18. Ieškinys nepagrįstai pareikštas atsakovų V. M. ir UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu, nes ieškinyje nenurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindai, kuriais remiantis žalos atlyginimo yra reikalaujama iš šių atsakovų.
19. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kuris negali būti atnaujinamas ir kurio netaikymas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo nurodomos žalos atsiradimo faktas įvyko 2018 m. pašalinant likusias Svirno ir Tvarto konstrukcijas. Ieškovas šias aplinkybes sužinojo 2019 m. kovo 26 d., o ieškinys pareikštas tik 2022 m. liepos 19 d., t. y. praėjus ketveriems metams nuo Svirno ir Tvarto sugriuvusių konstrukcijų pašalinimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. M. ir A. Š. 33 995,54 Eur žalos atlyginimą, bei lygiomis dalimis iš atsakovų V. M. ir A. Š. priteisė 24,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, ir 735,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovo ieškinį atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu atmetė.
Dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą
21. Teismas, dėl ieškinio senaties termino, sprendė, kad nors kultūros paveldo vertybių neradimas jų buvimo vietoje ir buvo užfiksuotas, tačiau tai buvo tik pagrindas tyrimo pradėjimui, bet nesudarė pagrindo ieškovui spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo, nes neatlikus tyrimo ir nesurinkus medžiagos nebuvo galima nustatyti kur yra kultūros paveldo vertybės, kokia jų būklė, kokie įmanomi jų atkūrimo būdai, vertė, nuostolių, jei tokie padaryti, dydis ir kokie asmenys už tai atsakingi. Teismo vertinimu, 2019 m. lapkričio 20 d. akto Nr. RG-33 data yra ieškovo sužinojimo apie padarytą žalą ir nuostolių dydį data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio dėl nuostolių atlyginimo senaties terminas. Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas teisme nepraleidus ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.124 straipsnio 9 dalyje.
Dėl atsakovų V. M. ir A. Š. neteisėtų veiksmų nugriovus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus Svirną ir Tvartą
22. Teismas konstatavo, kad atsakovas V. M. yra (duomenys neskelbtini), esančių pastatų (gyvenamojo namas su kitais statiniais, įskaitant aktualius bylos nagrinėjimui – Svirną ir Tvartą) savininkas 2017 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 149 pagrindu. Tvartas ir Svirnas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, kurių tvarkymui yra keliami specialūs reikalavimai. Iš 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akto Nr. 2USD-44 duomenų nustatyta, kad atsakovui V. M. buvo žinoma, kad jis įgijo nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, todėl turi pareigą laikytis NKPAĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą, priežiūrą imperatyvių reikalavimų. Atsakovas A. Š. pripažino, kad sutikęs veikti pagal įgaliojimą atliekant darbus (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje, pasidomėjo, kokie duomenys apie statinius registruoti KVR. Todėl būdamas apdairus ir rūpestingas, turėdamas didelę patirtį statybų srityje ir būdamas atestuotas statybos specialistas, taip pat turėjo pareigą laikytis NKPAĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių objektų tvarkymą, priežiūrą imperatyvių reikalavimų.
23. Teismas nustatė, kad buvo atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo statinių Tvarto ir Svirno, kurie pagal Statybos įstatymą taip pat laikomi ir ypatingais statiniais, griovimo darbai, o pastarieji priskiriami prie tvarkomųjų statybos darbų ir tokiems darbams atlikti turėjo būti rengiamas griovimo projektas, kuris turėjo būti teikiamas tikrinimui ieškovui. Atsakovai valdytojas V. M., o taip pat jo įgaliotas asmuo A. Š. neparengė statinių griovimo projekto, o A. Š., 2017 m. lapkričio 14 d. pateikdamas Departamento Kauno skyriui prašymą leisti atlikti (duomenys neskelbtini) dvaro rūmų priežiūros darbus, be kita ko, nurodė neteisingus duomenis, kad tvarkybos darbai nebus atliekami. Be to, 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akte Nr. 2USD-44 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų pastatų bet kokie tvarkybos, statybos, rekonstrukcijos darbai turi būti derinami su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi, o prieš tvarkymo darbus reikalinga atlikti istorinius fizikinius tyrimus. NKPAĮ 18 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimą, numato, kad tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas. Nagrinėjamu atveju Svirno ir Tvarto istoriniai fizikiniai tyrimai atlikti nebuvo.
24. Teismas pažymėjo, kad atsakovams V. M. ir A. Š. teigiant, kad Tvartas ir Svirnas buvo labai blogos būklės, kad Tvartas buvo sugriuvęs, todėl įgaliotas asmuo atsakovas A. Š. jį sutvarkė nugriaudamas medines statinio konstrukcijas, o Svirnas dėl tokių pat priežasčių buvo demontuotas, atsakovas V. M., kaip statinių valdytojas, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, turėjo pareigą užsakyti statinio ekspertizės atlikimą, o ekspertizės rangovas, prieš pateikdamas statinio ekspertizės aktą su išvada statinio naudotojui, statinio ekspertizės akto privalomas pastabas turėjo suderinti su ieškovo teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys, tačiau, tai nebuvo padaryta.
25. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad iki minėtų statinių nugriovimo jų saugomų ir išlikusių dalių bei elementų, išskyrus pamatus, nebuvo ir tai patvirtina atsakovų užsakymu 2019 m. dr. J. R. atliktas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų statinių: namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); svirno/ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konstrukcijų techninės būklės tyrimas bei 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akto Nr. 2USD-44 duomenys. Atsakovų argumentų dėl atliktų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų nugriovimo ir sunaikinimo veiksmų teisėtumo nepatvirtina ir jų pateikta 2019 m. Kultūros paveldo centro Informacijos skyriaus detaliųjų tyrimų poskyrio atlikta svirno ir tvarto medinių konstrukcijų fizinės būklės įvertinimo tyrimo ataskaita (2023 m. balandžio 12 d. Nr. DOK-45004). Nepaisant fakto, kad tyrimo objektuose buvo nustatytos mikrogrybų gentys, konstrukcijos buvo pažeistos entomologinių kenkėjų, iš ataskaitos aiškinamojo rašto matyti, kad ataskaitoje buvo pateiktos Svirno ir Tvarto antiseptikavimo rekomendacijos, kurių teismui atsakovai nepateikė, kas leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai ignoravo nurodytas rekomendacijas, Tvarto ir Svirno išardytos medinės konstrukcijos buvo sunaikintos.
26. Teismas konstatavo, kad atsakovas V. M. pažeidė NKPAĮ 14 straipsnyje numatytas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojo pareigas, Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinio tipinio apsaugos reglamente, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152, nurodytas nuostatas bei Statybos įstatymo reikalavimus, nes neišsaugojo nekilnojamųjų kultūros vertybių Tvarto ir Svirno, vertingųjų jų dalių bei elementų, nesiėmė priemonių joms išsaugoti ir prižiūrėti, nešalino atsiradusių defektų, neapsaugojo kultūros paveldo statinių nuo neigiamo aplinkos poveikio, nepranešė už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo, pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias dalis bei elementus (vertingąsias savybes), griovimo darbai atlikti pažeidžiant 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akte Nr. 2USD-44 nurodytą reikalavimą, neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, pažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių reikalavimus neatlikus paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės, neturint griovimo projekto ir nesikreipiant į ieškovą dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimo atlikimo. Teismas atsakovo V. M. neteisėtus veiksmus pripažino padarytus tyčia.
27. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. Š., be raštiško Departamento Kauno skyriaus sutikimo demontavo Kultūros vertybių registre registruotus (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus – Svirną ir Tvartą ir juos sunaikino, taip pažeidė Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinio tipinio apsaugos reglamente, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152, įtvirtintą draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias dalis bei elementus (vertingąsias savybes), griovimo darbai atlikti pažeidžiant 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akte Nr. 2USD-44 nurodytą reikalavimą, neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, pažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių, Statybos įstatymo reikalavimus neatlikus paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės, neturint griovimo projekto ir nesikreipiant į ieškovą dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimo atlikimo bei neturint teisės dirbti su nekilnojamojo kultūros paveldo objektais. Teismas atsakovo A. Š. neteisėtus veiksmus pripažino padarytus tyčia.
Dėl atsakovų V. M. ir A. Š. neteisėtų veiksmų pastačius ant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Svirno pamatų statinį
28. Teismas pažymėjo, kad Svirnas, kaip KVR registruotas nekilnojamojo kultūros paveldo statinys buvo ypatingas statinys. Todėl tokio objekto rekonstravimui turėjo būti rengiami taip pat ir specialieji paveldosaugos reikalavimai bei atliekama statinio projekto ekspertizė bei projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė.
29. Teismas konstatavo, kad atsakovas Svirno valdytojas V. M. ir jo įgaliotinis atsakovas A. Š. pažeidė teisės aktų NKPAĮ, Statybos įstatymo reikalavimus, nes nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Svirno pamatų vietoje, pasitelkdami trečiuosius asmenis, pastatė naują statinį neturėdami projekto ir statybą leidžiančio dokumento, neatlikus fundamentinių ir (ar) taikomųjų mokslinių tyrimų, fotogrametrinių apmatavimų, nenaudojant specialiųjų paveldosaugos technologijų, darbai atlikti neatestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų.
Dėl atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ neteisėtų veiksmų
30. Teismas, iš atsakovo A. Š. paaiškinimų ir pateikto įgaliojimo atstovauti atsakovą V. M. nustatė, kad atsakovas A. Š. veikė kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojo įgaliotas asmuo ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ dalyvavo atliekant Svirno ir Tvarto griovimo darbus bei naujo svirno statybos ant išlikusių Svirno pamatų darbus (duomenys neskelbtini) dvaro rūmų teritorijoje.
31. Teismo vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad atsakovas A. Š. veiksmų atlikimo metu dirbo UAB „Kauno saulėtekis“ statybos darbų vadovu, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad A. Š. veikė atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ nurodymu ir jos kontroliuojamas bei spręsti dėl jos, kaip samdančios darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės CK 6.264 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. Š. paaiškino, kad jis veikė pagal įgaliojimą, darbus atliko ne darbo metu, statiniai buvo nugriauti pasitelkus kitą juridinį asmenį savaitgalio metu, statybos darbus taip pat vykdė kitas juridinis asmuo, kurio darbus A. Š. kontroliavo užsukdamas į objektą. Priešingų įrodymų byloje pateikta nebuvo.
32. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „Kauno saulėtekis“ dėl jos, kaip samdančios darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo A. Š., einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės padarytos žalos atlyginimo yra atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, solidarios atsakomybės taikymo
33. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovui nurodžius, jog sunaikinti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai nebus atkuriami, tačiau vis tiek skaičiuojant nuostolių dydį atkuriamosios vertės nustatymo būdu, nuostolių dydis apskaičiuotas netinkamai. Teismas pažymėjo, kad ištirti bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žala kilo sunaikinus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, o jų atkūrimas objektyviai nėra įmanomas, todėl nuostolių dydžio apskaičiavimą nurodytų būdu pripažino tinkamu. Naujai pastatytas svirnas ant išlikusių KVR registruotų Svirno pamatų nėra pripažįstamas sunaikinto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto atkūrimu, todėl jo pastatymui patirtomis išlaidomis negali būti mažinamas apskaičiuotų nuostolių dydis. Kaip nustatyta, objektai buvo sunaikinti savavališkai, neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, neatlikus fundamentinių ir (ar) taikomųjų mokslinių tyrimų, fotogrametrinių apmatavimų, todėl apskaičiuota žala nemažintina remiantis atsakovų argumentais, kad galimai statiniai jų griovimo metu neturėjo dalies konstrukcinių elementų. Atsakovai, savavališkai sunaikinę nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, prisiėmė riziką, kad turės pareigą atlyginti nuostolius ir už galimai sunaikinimo metu neišlikusius konstrukcinius elementus, o vertybių atkūrimas nebus įmanomas. Teismas darė išvadą, kad padaryta žala nugriovus Tvartą yra 10 443,97 Eur, nugriovus Svirną – 23 551,57 Eur.
34. Teismas kritiškai vertino atsakovų argumentus, kad ieškovas reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovų iš esmės siekia ne kompensavimo už patirtas išlaidas vertybės atkūrimui, o atsakovų nubaudimo. Žalos atlyginimo instituto netaikymas sunaikinus kultūros paveldo objektus tais atvejais, kai objektai sunaikinami tokiu būdu, kad nelieka galimybės jų atkurti dėl to, kad sunaikinimu prarandami duomenys, reikšmingi vertybių atkūrimui, lemtų civilinės atsakomybės išvengimą asmenims už neteisėtus veiksmus.
35. Teismas nustatė, kad atsakovų valdytojo V. M. ir jo įgalioto asmens A. Š. nustatyti neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala. Atsakovams neatlikus nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir priešingų teisei veiksmų, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai nebūtų sunaikinti.
36. Teismas sprendė, kad atsakovus V. M. ir A. Š. siejo atstovavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas A. Š. K. dvaro sodybos teritorijoje veikė pagal atsakovo valdytojo V. M. įgaliojimą ir visus veiksmus atliko su valdytojo valia, žinia ir sutikimu. Todėl abu atsakovus sieja tiek bendri veiksmai dėl padarinių, tiek bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų abiem atsakovams žinant apie tiesiogiai žalą padariusio asmens A. Š. veiksmų neteisėtumą ir tokius veiksmus palaikant, ir nors atsakovas V. M. tiesiogiai nepadarė žalos, tačiau inicijavo neteisėtų veiksmų atlikimą per įgaliotą asmenį A. Š., kas lėmė žalos kilimą. Taip pat abu atsakovus sieja bendra kaltė tyčios forma. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškinį tenkino, ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 33 995,54 Eur žalos atlyginimą.
37. Atmesdamas ieškinį atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu, teismas sprendė, kad atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, išimtinai dėl tokio atsakovės elgesio jai buvo pareikštas ieškinys ir ji patyrė atstovavimo išlaidas, dėl to atstovavimo išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
38. Apeliaciniu skundu atsakovai A. Š., V. M., UAB „Kauno saulėtekis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atmesti bei priteisti atsakovams A. Š., V. M. ir UAB „Kauno saulėtekis“ iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 3, l. 120 – 136). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė NKPAĮ 29 straipsnio taikymo reikalavimus. Teismas nesivadovavo nuoseklia ir suformuota LAT praktika, aiškinančia NKPAĮ 29 straipsnio taikymo principus. Teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovų valstybei priteisė 33 995,54 Eur dydžio žalą, kaip nuostolius už sužalotas nekilnojamąsias kultūros vertybes – Svirną ir Tvartą. Teismas sprendė, kad žala turi būti atlyginama, nepaisant fakto, kad ji nustatyta kaip Svirno ir Tvarto atkūrimo statybinių išlaidų dydis. Atsakovai pažymi, kad, kadangi šių objektų ieškovas nereikalauja atkurti, žala negalėjo būti skaičiuojama vertinant Svirno ir Tvarto atkūrimo sąnaudas. Ieškovo ir pirmosios instancijos teismo pateiktas žalos dydžio vertinimas neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio nuostatų ir jų pagrindu suformuotos aktualios LAT praktikos.
1.2. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas bei pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas paneigė pareigą ieškovui įrodyti prašomos priteisti žalos dydį. Teismas tariamą žalą priteisė kaip nuostolius dėl nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimo. Atsakovai pažymi, kad ieškovas ieškinyje šių nuostolių atlyginimo ieškiniu neprašo. Ieškinyje ieškovas teigia, kad „Sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės“, tačiau tokios žalos (nuostolių) dydžio ieškinyje ieškovas nepateikė. Be to, atsakovai neturėjo galimybės pasisakyti dėl žalos dydžio vertinimo, jeigu ji būtų skaičiuojama kaip prarastų nepažintų mokslinių duomenų šaltinių ir švietimo bei ugdymo priemonių vertė. Atsakovai pažymi, kad teismas nedetalizavimo kuo remiantis yra nustatytas būtent toks žalos dydis. Teismas iš esmės ignoravo faktus, kad Aktu atkūrimo sąnaudos buvo skaičiuojamos net ir nevertingoms Svirno bei Tvarto dalims; Svirnas ir Tvartas buvo iš esmės visiškai sunykę; Svirnas buvo iš esmės atkurtas, o Tvarto atkūrimui yra parengtas projektas bei gautas statybą leidžiantis dokumentas.
1.3. Teismas netinkamai taikė CK 6.245 straipsnio nuostatas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo V. M. atžvilgiu. Skundžiamu sprendimu nėra pagrįstas visų deliktinės atsakomybės sąlygų, būtinų tokiai prievolei atsirasti, egzistavimo faktas. Atsakovas V. M. nepažeidė NKPAĮ įtvirtintų pareigų dėl nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, V. M. ėmėsi priemonių Tvarto ir Svirno išsaugojimui. V. M. įgaliojo A. Š. atlikti visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius veiksmus, kad Tvartas ir Svirnas būtų atkurti. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, kad V. M. teikė A. Š. nurodymus dėl neteisėtų veiksmų atlikimo ar kitaip sankcionavo tokius veiksmus.
1.4. Teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio nuostatas, susijusias su solidarios atsakomybės taikymo pagrindais. Teismas nukrypo nuo suformuotos LAT praktikos dėl solidarios atsakomybės taikymo pagrindų. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu A. Š. aiškiai nurodė, kad jis veikė kaip atsakovo V. M. įgaliotas asmuo, tačiau sprendimus priėmė asmeniškai. A. Š. net aiškiai nurodė, kad prisiėmė administracinę atsakomybę už Tvarto ir Svirno nugriovimą, nes jautėsi kaltas dėl padarytų veiksmų. Teismo sprendimu nėra nurodoma, kodėl šie A. Š. pateikti parodymai nebuvo vertinami sprendžiant dėl solidarios atsakomybės. Duomenų apie tai, kad V. M. būtų teikęs A. Š. nurodymus vykdyti neteisėtu veiksmus byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei UAB „Kauno saulėtekis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu ieškinį atmetė, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Atsakovei UAB „Kauno saulėtekis“ nesuprantama kokiu kitu būdu ji turėjo ginti savo poziciją byloje, ar teikti duomenis apie tai, kad Tvarto ir Svirno konstrukcijų utilizavimo darbų nevykdė. Tai, kad ieškovas pateikė ieškinį teismui, atskirai raštu NKPAĮ 29 straipsnio nustatyta tvarka nepasiūlęs žalos atlyginti atsakovei UAB „Kauno saulėtekis“, negali būti laikoma kažkokiu atsakovės piktnaudžiavimu procesu. Atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ nuo pat pirmų procesinių dokumentų aiškiai nurodė, kad jokių veiksmų susijusių su Tvartu ir/ar Svirnu nėra atlikusi. Ieškovas turėjo visas procesines galimybes patikslinti ieškinį bei atsisakyti reikalavimų UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
39. Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atsakovų A. Š., V. M., UAB „Kauno saulėtekis“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (el. b. t. 3, l. 139 – 166). Atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovai apeliaciniame skunde pateikia gynybinę versiją, kad jeigu kultūros paveldo objektai Tvartas ir Svirnas sunaikinti tokiu būdu, kad atkurti iki sužalojimo buvusią jų būklę nėra galimybės, tai nebelieka ir prievolės atlyginti nuostolius, nes išieškotos lėšos negali būti panaudotos šiems kultūros paveldo objektams atkurti. Ieškovas pažymi, kad atsakovai, neatlikę/neorganizavę Svirno ir Tvarto istorinių ir (ar) fizinių tyrimų, savavališkais darbais negrįžtamai sunaikino Svirną ir Tvartą. Neištirti Svirnas ir Tvartas buvo prarasti, kaip nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai. Byloje surinkti faktai leidžia teigti, kad tai galėjo būti padaryta tikslingai, kad nebeliktų galimybių atkurti Svirną ir Tvartą, o jų vietą būtų galima užstatyti savavališkais pastatais – naujadarais. Pagal NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalį į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas. Sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo negrįžtamai prarasti šie nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, todėl pagal NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalį atsakovams atsirado pareiga atlyginti nuostolius.
2.2. Atsakovų teiginiai, kad ieškovas nereikalavo atlyginti nuostolių, kurie atsirado, praradus nepažintus mokslinių duomenų šaltinius ir švietimo bei lavinimo priemones, neatitinka tikrovės. Ieškinio 3.4 papunktyje aiškiai nurodyta, kad be kita ko, pagal NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalį į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamas nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas. Neatlikus privalomų kultūros paveldo objektų tyrimų ir sunaikinus Svirną ir Tvartą, buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, o tai sudaro NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės patirtus nuostolius. Nepagrįsti ir teiginiai, jog atsakovams teisme nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl žalos dydžio vertinimo, nes atsakovai dėl to turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžių metu.
2.3. Atsakovai vykdė savavališkus darbus, neturėdami nei statybos, nei tvarkybos projektinės dokumentacijos, nei leidimų darbus vykdyti. Nebuvo atlikti nei tyrimai, nei apmatavimai, visa statyba vyko be projekto. Taigi, darbai nebuvo pagrįsti tyrimais, atkuriant nebuvo išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai, priešingai, atsakovo A. Š. sprendimu Svirno ir Tvarto konstrukcijos buvo utilizuotos. Todėl atmestini atsakovų samprotavimai, kad savavališka statyba tai buvo kultūros paveldo vertybės Svirno atkūrimas. Atsakovas V. M. pažeidė Statybos įstatymo nuostatas, nes neteisėtai sankcionavo, organizavo, finansavo jo nuosavybės teise valdomų ypatingų kultūros paveldo statinių Svirno ir Tvarto griovimo (demontavimo) darbus, neturėdamas griovimo projekto, nepateikęs tokio projekto patikrinti Departamentui, negavęs statybą leidžiančio dokumento – leidimo nugriauti statinius. Taigi, Svirno ir Tvarto griovimas (demontavimas) buvo neteisėtas.
2.4. Ieškovas pažymi, kad prieš sudarant 2017 m. sausio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 149 sutartį Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius, vadovaudamasis NKPAĮ 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sudarė Kultūros paveldo objekto būklės 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo aktą Nr. USD-44, kurio 8 punkte buvo nurodyta, jog dvaro sodybos fragmentų pastatų bet kokie tvarkybos/statybos/rekonstrukcijos darbai turi būti derinami su Departamento Kauno teritoriniu skyriumi, tačiau atsakovas V. M. šio reikalavimo neįvykdė, taip pat pažeidė NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepateikė Kauno rajono savivaldybės padaliniui, atsakingam už paveldosaugą (Urbanistikos skyriui), projektinių siūlymų arba raštu neišdėstė numatomų darbų. Dėl V. M. įvykdyto NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalies pažeidimo buvo neįgyvendintos ir NKPAĮ 9 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos. Atsakovas V. M. taip pat pažeidė NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišsaugojo nekilnojamosios kultūros vertybės, neprižiūrėjo sunaikintų kultūros paveldo objektų Svirno ir Tvarto, laiku nešalino atsiradusių defektų, neapsaugojo kultūros paveldo statinių nuo neigiamo aplinkos poveikio, nepranešė už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal CK 6.279 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. A. Š. ir V. M. bendrininkaudami padarė konkrečius teisės aktų pažeidimus, kurių pasekmė yra kultūros paveldo objektų Svirno ir Tvarto negrįžtamas sunaikinimas, todėl ieškinys pagrįstai buvo pareikštas solidariai abiem atsakovams.
2.6. Ieškovas pažymi, kad Departamento ieškinys V. M. ir A. Š. atžvilgiu buvo patenkintas, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso. Tačiau jie siekia prisiteisti savo bylinėjimosi išlaidas per UAB „Kauno saulėtekis“, kuris apmokėjo bylinėjimosi išlaidas už juos. Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ viena prisiėmė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą už visus atsakovus, jai vienai buvo advokatų profesinės bendrijos išrašyta sąskaita, nors atstovaujami buvo keli atsakovai byloje, kas dar kartą patvirtina atsakovės nesąžiningą procesinį elgesį ir gudravimą ieškinio netenkinimo atveju siekiant visų atsakovų vardu apmokėtų išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog atsakovei pateikus ieškovo reikalaujamus duomenis pagal ieškovo 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštą (1.29-K)2K-2639 bei paneigus jos dalyvavimą griaunant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus Tvartą ir Svirną, davus pavedimą tokius veiksmus atlikti darbuotojui A. Š., ieškinys atsakovei nebūtų buvęs pareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
42. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
43. 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai: Svirnas ir Tvartas buvo įregistruoti į KVR. Registre įregistruota pastaba: prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius fizinius tyrimus (el. b. t. 1, b. l. 30 – 42, DOK-110842, priedai Nr. 1 ir 2). 2017 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus: Svirną ir Tvartą įsigijo iš Kauno rajono savivaldybės atsakovas V. M. (el. b. t. 1, l. 102 – 106, t. 2, l. 49 – 56). 2018 m. rugpjūčio 16 d. įgaliojimo Nr. 2-7247 pagrindu atsakovas V. M. įgaliojo atsakovą A. Š. atstovauti kaip žemės sklypo, pastatų / statinių savininkui tvarkant visus reikalus, susijusius su statyba, rekonstrukcija, griovimu, inžinerinių tinklų, komunikacijų įrengimu / rekonstravimu bei kadastriniais matavimais (el. b. t. 1, l. 87 – 88). 2019 m. kovo 27 d. nustatyta, kad Tvartas ir Svirnas buvo nugriauti (el. b. t. 1, l. 116 – 120, 193 – 197, 122 – 128, 198 – 206). 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATK-14 atsakovui A. Š. dėl to, kad be Kultūros paveldo departamento raštiško sutikimo demontuoti Kultūros vertybių registre registruotų (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai: Svirnas ir Tvartas. Svirno vietoje pastatytas naujas medinių konstrukcijų statinys, projekto nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu (el. b. t. 1, l. 135 – 136, 145 – 149). 2019 m. lapkričio 20 d. nustatyta, kad neatlikus fundamentinių ir (ar) taikomųjų mokslinių tyrimų, fotogrametrinių apmatavimų, nenaudojant specialiųjų paveldosaugos technologijų atliktais griovimo darbais buvo sunaikinti kultūros paveldo objektai – Svirnas ir Tvartas, atkurti iki sužalojimo buvusią nekilnojamųjų kultūros vertybių būklę nėra galimybės, sunaikintų kultūros paveldo objektų nuostolių dydis 33 995,54 Eur (el. b. t. 1, b. l. 176 – 180). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų valstybės naudai 33 995,54 Eur nuostolius NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodydamas, kad sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės (t. 1, b. l. 26).
Dėl ginčo esmės
44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendimu nėra motyvuojamos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovo V. M. atžvilgiu sąlygos. Nurodoma, kad atsakovas V. M. nepažeidė NKPAĮ įtvirtintų pareigų dėl nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo. Priešingai nei nurodoma sprendime, atsakovas V. M. ėmėsi priemonių Tvarto ir Svirno išsaugojimui. Atsakovas V. M. įgaliojo atsakovą A. Š. atlikti visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius veiksmus, kad Tvartas ir Svirnas būtų atkurti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, kad atsakovas V. M. teikė atsakovui A. Š. nurodymus dėl neteisėtų veiksmų atlikimo ar kitaip sankcionavo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tokius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi CK 6.6 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovus V. M. ir A. Š. siejo atstovavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas A. Š. K. dvaro sodybos teritorijoje veikė pagal atsakovo valdytojo V. M. įgaliojimą ir visus veiksmus atliko su valdytojo valia, žinia ir sutikimu. Todėl abu atsakovus sieja tiek bendri veiksmai dėl padarinių, tiek bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų abiem atsakovams žinant apie tiesiogiai žalą padariusio asmens A. Š. veiksmų neteisėtumą ir tokius veiksmus palaikant, ir nors atsakovas V. M. tiesiogiai nepadarė žalos, tačiau inicijavo neteisėtų veiksmų atlikimą per įgaliotą asmenį A. Š., kas lėmė žalos kilimą. Taip pat abu atsakovus sieja bendra kaltė tyčios forma.
46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo V. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastarasis pažeidė NKPAĮ 14 straipsnyje numatytas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojo pareigas, Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinio tipinio apsaugos reglamente, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152, nurodytas nuostatas bei Statybos įstatymo reikalavimus, nes neišsaugojo nekilnojamųjų kultūros vertybių Tvarto ir Svirno, vertingųjų jų dalių bei elementų, nesiėmė priemonių joms išsaugoti ir prižiūrėti, nešalino atsiradusių defektų, neapsaugojo kultūros paveldo statinių nuo neigiamo aplinkos poveikio, nepranešė už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo, pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias dalis bei elementus (vertingąsias savybes), griovimo darbai atlikti pažeidžiant 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akte Nr. 2USD-44 nurodytą reikalavimą, neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, pažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių reikalavimus neatlikus paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės, neturint griovimo projekto ir nesikreipiant į ieškovą dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimo atlikimo.
47. Kadangi pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovo V. M. atžvilgiu grindė solidariosios atsakomybės prezumpcijos – kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo – pagrindu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis), o su tokia išvada yra nesutinkama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija visų pirmą pasisakys dėl atsakovams A. Š. ir V. M. (ne)taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo sąlygų
48. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra kalto asmens, padariusio žalos, nustatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Minėta, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
49. Šioje byloje ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovų kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama. Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis).
50. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 39 punktą valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas.
51. NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valdytojo pareigos: išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę; prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija (1 punktas); pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo (2 punktas).
52. NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui.
63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. sausio 6 d. akte Nr. KPD-AV-613 yra nurodytas reikalavimas prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius fizinius tyrimus. Taip pat KVR įregistruota pastaba: prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius fizinius tyrimus. Patikrinimo akte Nr. 2USD-44 taip pat aiškiai nurodyta, kad prieš tvarkymo darbus reikalinga atlikti istorinius fizikinius tyrimus. Liudytoju apklaustas 2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu S. S. patvirtino, kad atsakovas V. M. buvo informuotas, kad Tvartas ir Svirnas yra kultūros paveldo objektai ir prieš bet kokius darbus reikia gauti leidimą (teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00:49:38 – 01:08:09). Atsakovas A. Š. 2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad sutikęs veikti pagal įgaliojimą atliekant darbus (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijoje, Kultūros paveldo departamento puslapyje pasidomėjo, kas tai per pastatai, kokie elementai yra saugotini, ten viskas yra detaliai aprašyta, taip pat yra ir nuotraukos (teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00:03:48 – 00:49:00). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovams V. M. ir A. Š. buvo žinoma, jog šiems statiniams kaip kultūros paveldo objektams taikomos specialios priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygos.
64. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo 2019 m. kovo 27 d. aktu Nr. AAK-51 nustatyta, kad Tvartas nugriautas, jo vietoje paliktos statybinės medžiagos (el. b. t. 1, l. 116 – 120, 193 – 197). Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo 2019 m. kovo 27 d. aktu Nr. AAK-52 nustatyta, kad Svirnas nugriautas, jo vietoje pastatytas naujas statinys (tūris ir stogo forma atstatyti, išlaikytas medinis medžiagiškumas, įrengti langai ir durys, pritaikytas gyvenamajai paskirčiai) (el. b. t. 1, l. 122 – 128, 198 – 206).
65. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. balandžio 1 d. surašė atsakovui A. Š. administracinio nusižengimo protokolą Nr. ATK-6 dėl to, kad 2019 m. kovo 26 d. buvo nustatyta, jog be Kultūros paveldo departamento raštiško sutikimo demontuoti Kultūros vertybių registre registruotų (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai: Svirnas ir Tvartas. Svirno vietoje pastatytas naujas medinių konstrukcijų statinys, projekto nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu (el. b. t. 1, l. 145 – 149).
66. Atsakovas A. Š. 2019 m. balandžio 1 d. pateikė paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime, esančio dvaro teritorijoje rado sugriuvusio tvarto fragmentus ir sutvarkė. Buvo tvarto vietoje planuojama atstatyti identišką pastatėlį, kurio projektiniai sprendiniai ruošiami ir bus pristatomi derinimui. Tuo pačiu nukeltas ir išvežtas restauracijai svirno pastatas, gavus išvadas iš restauratorių, dėl esamos būklės bus sprendžiama, kokių veiksmų imtis svirno atstatymui (el. b. t. 1, l. 82).
67. Kultūros paveldo departamentas 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (1.29.-K)2K-432, atsakydamas į atsakovo A. Š. 2019 m. balandžio 1 d. paaiškinimą dėl demontuoto svirno nukėlimo ir išvežimo restauravimui, paprašė pateikti duomenis, kur saugomas šis statinys ir informuoti, ar jį restauravus, bus eksponuojamas, taip pat pateikti nugriuvusio tvarto foto fiksacijas ir techninės būklės įvertinimo aktą, kuriame būtų konstatuota statinio avarinė būklė (el. b. t. 1, l. 170).
68. Atsakovas A. Š. nepateikė Kultūros paveldo departamento prašomos informacijos. 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATK-14 atsakovo A. Š. atžvilgiu ir nurodyta, kad pažeista NKPAĮ 9 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis (el. b. t. 1, l. 135 – 136).
69. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad įsigijus kompleksą Svirno perdanga ir stogas sugriuvo, o Tvartas iš esmės jau buvo sugriuvęs. Dėl avaringos ir pavojingos situacijos pastatų medienos likučiai buvo išvežti dar 2018 – 2019 metais, o atlikus tyrimus, jų liekanos atsakovo A. Š. nurodymu buvo išvežtos ir utilizuotos.
70. Šioms aplinkybėms pagrįsti byloje pateikti 2019 m. dr. J. R. atliktas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų statinių: namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); svirno/ ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Konstrukcijų techninės būklės tyrimas (el. b. t. 1, l. 150 – 169) ir 2019 m. Kultūros paveldo centro informacijos skyriaus detaliųjų tyrimų poskyrio atlikta svirno ir tvarto medinių konstrukcijų fizinės būklės įvertinimo tyrimo ataskaita (el. b. t. 3, b. l. 42 – 51).
71. NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalyje apibrėžta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad valdytojas privalo pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo.
72. Paveldo tvarkybos reglamento (toliau PTR) PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“, patvirtino Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-158, 3 punkte numatyta, paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai: nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai; rengiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas.
73. Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.
74. Statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-04-20 iki 2023-04-12) 13 punkte numatyta, kad statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [3.1] ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius (Reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę, o 15 punkte numatyta, kad ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę, pateikia statinio naudotojui statinio ekspertizės aktą su išvada. Jeigu statinys yra kultūros paveldo objektas ir jeigu statinio ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, ekspertizės rangovas, prieš pateikdamas statinio ekspertizės aktą su išvada statinio naudotojui, statinio ekspertizės akto privalomas pastabas turi suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys.
75. Kaip matyti iš 2019 m. dr. J. R. atlikto (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų statinių: namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); svirno/ ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvarto ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės tyrimo akto Nr. 19-02/07 buvo atliktas konstrukcijų techninės būklės tyrimas, pagal kurį konstatuota, kad Svirno ir Tvarto konstrukcijos ženkliai pažeistos klimatinių poveikių ir biologinių kenkėjų, pastatai pradėję irti, remontuoti netinkami, pastatai turi būti nugriauti ir perstatyti, visa medienos grybo pažeista mediena turi būti sudeginta arba užkasta žemėje.
76. 2019 m. Kultūros paveldo centro informacijos skyriaus detaliųjų tyrimų poskyrio atliktoje svirno ir tvarto medinių konstrukcijų fizinės būklės įvertinimo tyrimo ataskaitoje užfiksuota, kad buvo atlikta medinių konstrukcijų biologinė analizė, pateikti tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Ataskaitoje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo mėn. buvo atvežti medinių konstrukcijų pavyzdžiai, ištyrus konstrukcijas pateiktos išvados: identifikuotos Trichoderma, Fusarium, Serpula, Ulocladium mikrogrybų gentys; medinės konstrukcijos pažeistos entomologinių kenkėjų. Matomos 2 – 8 mm dydžio išgraužtos skylutės, išgraužtos kiaurymės siekia 2 – 3 cm. Matoma minkšta sutrūnijusi mediena. Vabzdžių padarytos landos yra puiki terpė mokrogrybams veistis; medines konstrukcijas ardo žaliadumbliai ir putlusis plynkežis (Hypogrymnia physodes). Kadangi identifikuotas žalingasis trogagrybis, reikia ypatingą dėmesį skirti medinių konstrukcijų antiseptikavimui. Identifikuotas grybas nebijo šalčio, tačiau nešildomose patalpose auga lėtai, medines konstrukcijas apninka, kai patalpos blogai vėdinamos ir nuolat šlampančios. Drėgmė ir temperatūra – pagrindiniai faktoriai leidžiantys mikroskopiniams grybams augti ir daugintis patalpose. Todėl nuolat turi būti stebimi ir reguliuojami šie faktoriai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dokumentas pateiktas ne visas: III dalis, kurioje buvo pateiktos Svirno ir Tvarto antiseptikavimo rekomendacijos, ir IV dalis, kurioje buvo pateikiami pastatų planai su pažymėtomis mėginių paėmimo vietomis, teismui nebuvo pateikti (el. b. t. 3, b. l. 42 – 51).
77. Pagal teisinį reguliavimą paveldosaugos (specialioji) ekspertizė turėjo būti atlikta nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomiems šio statinio tvarkomiesiems statybos darbams ir / arba tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ priede Nr. 1 nurodyta, kad biologinių kenkėjų pažeista mediena, sienos poslinkiai didesni negu 1/50 jos ilgio yra galimos avarinės būklės požymiai, kuriuos nustačius turi būti užsakyta statinio ekspertizė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktais dokumentais buvo konstatuota, nenurodant jokių konkrečių poslinkių išmatavimų, tik konstrukcijų techninė būklė, statinių avarinė būklė nebuvo konstatuota pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, J. R. nėra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, atestuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146, nustatyta tvarka. Taigi, šie duomenys nepatvirtina, kad įsigijus kompleksą, Svirno konstrukcijos ir Tvartas būtų savaime sugriuvę. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas A. Š. arba atsakovas V. M. būtų pranešęs už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę. Aplinkybė, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjas S. S. 2023 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie objektai 2019 metais buvo labai prastos būklės, nepatvirtina statinių savaiminio sugriuvimo arba avarinė būklės fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. įsigijus statinius, kultūros paveldo valdytojui perėjo visos NKPAĮ numatytos pareigos, susijusios su kultūros paveldo vertybės išsaugojimu, dėl to nepaisant prastos statinių būklės, atsakovas A. Š., veikdamas pagal įgaliojimą, turėjo vykdyti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, pranešti apie statinių būklei iškilusią grėsmę, arba jau sugriuvusius statinius, jų dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad perleidžiant turtą patikrinimo akte fotonuotraukomis buvo užfiksuota, kad nors Svirno ir Tvarto būklė bloga, tačiau Svirnas ir Tvartas stovi, yra išlikusios visos jų sienos, stogai uždengti, trūksta tik kai kurių durų ir langų, todėl buvo sąlygos pastatus restauruoti jų stovėjimo vietoje. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 29 dalį restauravimas yra visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.
78. Atsakovas A. Š. 2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad statinius išardė ir išsivežė dar 2018 m. rudenį UAB „Rąstinukai Jums“, kurie senojo svirno vietoje 2019 m. sausio mėn. pastatė naują svirną, buvusio Svirno rąstų nenaudojo, nes jie buvo netinkami. Taip pat paaiškino, kad prieš pradėdamas darbus neinformavo paveldo. Pradėjo atstatinėti pastatą be dokumentacijos ir leidimų, kadangi šie projektai yra derinami ilgą laiką (teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00:03:48 – 00:49:00). Taigi, atsakovas A. Š. pripažino, kad statiniai buvo demontuoti – išardyti. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo 2019 m. kovo 27 d. aktais Nr. AAK-51 ir Nr. AAK-51 nustatyta, kad Tvartas ir Svirnas nugriauti. Šie juridiniai faktai patvirtina, kad buvo atlikti ypatingųjų statinių griovimo darbai, kurie priskiriami prie tvarkomųjų statybos darbų (NKPAĮ 2 straipsnio 37 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai yra tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. Taigi, statybos darbai nėra tvarkomieji paveldosaugos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą. Statybos darbams atlikti reikalingas griovimo projektas, kurio atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir leidimas nugriauti statinį (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 10 dalis). Atsakovas A. Š. nepateikė duomenų, kad suderintas su Kultūros paveldo departamentu griovimo projektas ir leidimas nugriauti statinį buvo gauti. Dėl to, kad statiniai demontuoti be Kultūros paveldo departamento raštiško sutikimo atsakovui buvo surašytas 2019 m. balandžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATK-14.
79. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. Į-244 „Dėl sužalotų kultūros paveldo objektų – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų svirno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų tvarto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija Svirno ir Tvarto atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (el. b. t. 1, l. 44 – 46).
83. NKPAĮ 23¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas.
84. Atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pasidaręs apmatavimus, buvo pasidaręs fotofiksacijas, pasidomėjęs, kas yra saugotina, pagal tai ir vykdė darbus, kad išsaugoti tiek ir tūrį, tiek ir medžiagiškumą, tiek ir sujungimo detales, tiek ir patį statymo būdą, kad viskas būtų atlikta tų laikų technologijomis ir medžiagomis (2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00:03:48 – 00:49:00). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie atsakovo A. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai savaime paneigia atsakovų įrodinėjamą aplinkybę, kad statiniai buvo sugriuvę. Sugriuvus statiniams nėra galimybės padaryti jų apmatavimų. Tačiau, nepaisant tokių atsakovo A. Š. teiginių byloje atsakovas A. Š. nepateikė duomenų, kad prieš atliekant griovimo darbus būtų atlikęs Svirno ir Tvarto (vertingųjų savybių, nurodytų Nutarties 55 punkte) istorinius fizikinius tyrimus, kaip tai numatyta Apraše. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių tyrimų pagrindu gauti duomenys turi būti saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Be to, bylos duomenimis patvirtinta, kad pats atsakovas A. Š. neturi nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos (el. b. t. 1, b. l. 89, 101). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti Svirno ir Tvarto istoriniai fizikiniai tyrimai.
85. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas A. Š., be raštiško Departamento Kauno skyriaus sutikimo demontavo Kultūros vertybių registre registruotus (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus – Svirną ir Tvartą ir juos sunaikino, taip pažeidė Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinio tipinio apsaugos reglamente, patvirtintame Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152, įtvirtintą draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias dalis bei elementus (vertingąsias savybes), griovimo darbai atlikti pažeidžiant 2017 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus patikrinimo akte Nr. 2USD-44 nurodytą reikalavimą, neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, pažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių, Statybos įstatymų reikalavimus neatlikus paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės, neturint griovimo projekto ir nesikreipiant į ieškovą dėl projekto sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimo atlikimo bei neturint teisės dirbti su nekilnojamojo kultūros paveldo objektais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
86. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, valstybė prarado galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu (NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalis). Pats Svirnas ir Tvartas kaip kultūros paveldo vertybė yra mokslinių duomenų šaltinis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu buvo konstatuotas ir pats žalos faktas. Tarp atsakovo A. Š. veiksmų, t. y. kultūros paveldo objektų griovimo darbų vykdymo neatlikus istorinių fizikinių tyrimų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos.
87. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo V. M. neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas V. M. įgaliojimo Nr. 2-7247 (el. b. t. 1, l. 87 – 88) pagrindu įgaliojo atsakovą A. Š. atstovauti kaip žemės sklypo, pastatų / statinių savininkui <...> tvarkant visus dokumentus, susijusius su projektų rengimu, statyba, rekonstrukcija, griovimu, vykdyti statybos, rekonstrukcijos, nugriovimo darbus ir t. t. Taigi, atsakovus A. Š. ir V. M. siejo atstovavimo teisiniai santykiai.
88. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-648/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
89. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
90. CK 6.265 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu.
91. Atsakovas A. Š. (2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:03:48 – 00:49:00) paaiškino, kad bendravo tiktai su savininku, su V., pasitardavo, daugumą sprendimų priimdavo vienas, nes turėjo jo įgaliojimus, V. M. domėjosi darbais, apie sprendimą pradėti darbus vykdyti be leidimo, be projekto informavo užsakovą V. M., V. pasakė – tu žinai, kaip daryti, turi įgaliojimą tai ir tvarkykis.
92. Bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas A. Š. veikė pagal atsakovo V. M. įgaliojimą, įgaliotas asmuo sutiko būti įgaliotu ir realiai įgyvendino atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančių kultūros paveldo objektų – statinių griovimo darbus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad duomenų apie tai, kad atsakovas V. M. būtų teikęs atsakovui A. Š. nurodymus vykdyti neteisėtus veiksmus byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.265 straipsnio 1 dalis nenumato, kad atstovaujamo asmens duoti nurodymai, už kuriuos atsakytų asmenys kartu solidariai, būtų išimtinai neteisėti. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas V. M. įgaliojime duodamas nurodymą tvarkyti ir vykdyti visus reikalus, susijusius su statinių, statyba, rekonstrukcija, griovimu jo vardu, prisiėmė nepageidaujamų padarinių riziką tuo atveju, jeigu jo atstovas padarys žalos. Pažymėtina, kad atstovaujamasis, norėdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, kiekvienu atveju turi rūpintis savo interesų apsauga. Atsakovas V. M., siekdamas įgyvendinti savo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojo teises ir pareigas, būdamas rūpestingas ir atidus, privalėjo išsiaiškinti nekilnojamųjų kultūros vertybių Svirno ir Tvarto priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, domėtis jo atstovo vykdoma veikla.
93. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jeigu atsakovas A. Š., vykdydamas atsakovo V. M. pavedimą nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų, atsakomybė negali būti taikoma atsakovui V. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – susiklostę pavedimo teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Prieš trečiuosius asmenis atsakovui V. M. solidarioji atsakomybė kyla pagal įstatymą, t. y. CK 6.265 straipsnį, dėl už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą.
94. Taigi, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo A. Š. neteisėti veiksmai buvo atlikti ir žala padaryta atsakovui V. M. leidus, vykdant jo pavedimą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė dėl solidariosios atsakomybės atsakovui V. M. taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iš esmės teisingą galutinę išvadą dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovo V. M. atžvilgiu, nurodė netinkamą materialinės teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o ne CK 6.265 straipsnį, kas sąlygojo ir klaidingą teismo sprendimo motyvaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas, t. y. netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo dalį, kuri buvo priimta remiantis byloje esančiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados motyvai dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovui V. M. pakeičiami pagal šioje nutartyje nurodytus motyvus.
Dėl žalos dydžio
95. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaip supranta atsakovai, teismas sprendimu tariamą žalą priteisė kaip nuostolius dėl nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimo. Atsakovai pažymi, kad ieškovas ieškinyje šių nuostolių atlyginimo ieškiniu neprašė. Ieškinyje ieškovas teigė, kad „sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės“, tačiau tokios žalos (nuostolių) dydžio ieškinyje ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovai suprato, kad tokios žalos atlyginimo iš atsakovų nebuvo prašoma arba ji nebuvo patirta.
96. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).
97. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu suformuluodamas reikalavimą, t. y. prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., UAB „Kauno saulėtekis“ ir V. M. valstybės naudai 33 995,54 Eur nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodydamas, kad sunaikinus Svirną ir Tvartą buvo prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės (t. 1, b. l. 26). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad ieškovas ieškinyje šių nuostolių atlyginimo neprašė. Taigi, ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas), kuris apibrėžė civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
98. NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas. Į valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužalotos kultūros vertybės tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimas, taip pat valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti (3 dalis).
99. Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktą Kultūrinio paveldo departamentas nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydį. Nuostolių dydžio nustatymo būdą reglamentuoja „Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas“, patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12d. įsakymu Nr. Į-315. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žalos nustatymo komisijos savo išvadų akte (inter alia) privalo nurodyti: i) žalą, padarytą nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydį; ii) žalos padarymo aplinkybes, būdą ir laiką; iii) siūlomą sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą, darbų apimtis (jeigu galima atkurti tik iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę). To paties aprašo 8 punkte numatyta, jog nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo būdais. 9 punkte numatyta, kad apskaičiuojant sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės praradimo arba atkuriamąją vertę, atsižvelgiama į medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą, o nekilnojamosios kultūros vertybės nusidėvėjimas neskaičiuojamas. 10 punkte numatyta, jog į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.
100. Ieškovas nurodė, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra Komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. aktas Nr. RG-33 ir KTU skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės vadovės O. V. parengtas nuostolių dydžio nustatymo aktas.
101. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktos KTU skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės vadovės O. V. parengto nuostolių dydžio nustatymo akto aiškinamojo rašto nuostolių dydžio nustatymo sąnaudos paskaičiuotos pagal Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyną NTK 2019 (XV). Gyvenamieji pastatai, negyvenamieji pastatai (rengėjas UAB „Sistela“ (el. b. t. 1, l. 173 – 175). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Kainyną NTK 2019 sudaro lentelės, kuriose pateikiamos statinio tūrio, ploto, ilgio vieneto kainos, apskaičiuotos įvertinant statinio konstrukcijų skirtumus. Pagrindinės statinio konstrukcijos apibūdintos pagal esminių (dominuojančių) konstrukcijų medžiagas. Taigi, pastatų konstrukcinių elementų atkuriamoji vertė nustatyta pagal statybos kainą statinio tūryje ir konstrukcinių elementų lyginamąjį svorį statinio kainoje procentais. Tvarto atkuriamoji vertė – 10 443,97 Eur, Svirno atkuriamoji vertė – 23 551,57 Eur.
102. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
103. Atsakovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ieškovas nereikalauja atkurti, žala negalėjo būti skaičiuojama vertinant Svirno ir Tvarto atkūrimo sąnaudas. Ieškovo ir teismo pateiktas žalos dydžio vertinimas neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio nuostatų ir jų pagrindu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018 aktualios praktikos. Nurodoma, kad nuostoliai dėl negautų pajamų iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimų aktu nebuvo konstatuoti, vadinasi tokių ieškovas nepatyrė. Tai patvirtino ieškovo pusėje liudiję R. M. 2023 m. vasario 1 d. posėdžio metu ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjas S. S. 2023 m. balandžio 5 d. posėdžio metu. Ieškovas ir jo pasitelkti liudytojai bylos nagrinėjimo metu šio tipo nuostolių dydžio įvardinti negalėjo.
104. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atkuriamosios vertės metodas siekiant apskaičiuoti nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimą yra aprobuoti teismų praktikoje: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-157/2014, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-228-227/2011, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-349-212/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-112/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2265-430/2013, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2079-794/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1265-803/2014, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-870/2018, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-894/2022.
105. Ieškovo teigimu, atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-K3-104-313/2018, kurioje iš esmės skiriasi faktinės bylų aplinkybės – tose byloje sužaloto kultūros paveldo objekto būklę buvo galima iš dalies atkurti, nes patys kultūros paveldo objektai nebuvo visiškai sunaikinti, o šioje byloje dėl atsakovų neteisėtų, savavališkų veiksmų sunaikintų kultūros paveldo objektų Svirno ir Tvarto ir jų vertingųjų savybių atkurti nebeįmanoma, todėl išieškotos lėšos žalai atlyginti bus pervestos į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba ir apsauga.
Žemesnės instancijos teismas
106. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
107. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikyti ieškovo argumentus, kad būtent šioje byloje prašomas taikyti žalos apskaičiavimo metodas yra aprobuotas teismų praktikoje, nėra teisinio pagrindo, kadangi nė vienoje iš ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų bylų nebuvo pateikti išaiškinimai, susiję su atkuriamosios vertės metodo taikymu siekiant apskaičiuoti nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimą, kai objektai yra sunaikinti. Ieškovo nurodomoje teismų praktikoje (išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1265-803/2014 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-446-894/2022) buvo taikomas atkuriamosios vertės metodas siekiant realiai atkurti iki sužalojimo buvusią objektų fizinę būklę, kai objektai nesunaikinti ir neprašoma atlyginti nuostolių, susijusių su nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimu.
Žemesnės instancijos teismas
108. Pagal savo esmę panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes yra ieškovo cituojamos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. civilinės bylos Nr. 2A-1265-803/2014 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. civilinės bylos Nr. e2A-446-894/2022, kuriose buvo reiškiami reikalavimai, sunaikinus paveldo objektą (žemės sklypo dalį), atlyginti nuostolius, susijusius su mokslinių duomenų šaltinio praradimu. Tačiau, skirtingai nei teigia ieškovas, šiose civilinėse bylose nuostolių dydis buvo apskaičiuotas ne pagal atkuriamosios vertės metodą (fizinės būklės atstatymas), o pagal atkūrimo darbų kainą (neatliktų mokslinių tyrimų kainą). Taigi, šiose civilinėse bylose nėra pateikti išaiškinimai, susiję su atkuriamosios vertės metodo taikymu, siekiant apskaičiuoti nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimą.
109. Atsakovų nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-104-313/2018 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Nurodomoje kaip precedentinėje byloje teismas konstatavo, kad Kultūros paveldo departamento prašymas priteisti nuostolius, kurie apskaičiuoti kaip darbų, reikalingų atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, kaina, nurodant, kad priteista suma nebus panaudota to konkretaus sužaloto objekto tvarkybai, neprašant atkurti iki sužalojimo buvusios būklės, neatitinka NKPAĮ 29 straipsnio (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2452 redakcija) reikalavimų ir žalos atlyginimu siekiamų tikslų, nes šiuo atveju nei bus atkurta iki sužalojimo buvusi būklė, nei patirta biudžeto išlaidų sužaloto objekto tvarkybai. Tačiau, skirtingai nei nurodytoje civilinėje byloje, šioje civilinėje byloje ieškovas valstybės patirtą žalą kildina iš to, kad neatlikus istorinių fizikinių tyrimų ir savavališkai nugriovus Tvartą ir Svirną, buvo prarastas nepažintas mokslinių duomenų šaltinis ir švietimo bei ugdymo priemonės ir prašo tokios žalos piniginės išraiškos. Atsakovų cituojamoje byloje nebuvo prašoma atlyginti nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų šaltinio praradimu, ir nebuvo nurodyta, kad neatlikus tokių tyrimu buvo padaryta būtent tokia žala.
110. Tačiau, nepaisant to, kad atsakovų nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-104-313/2018 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, teisėjų kolegija iš dalies atsižvelgia į šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą ir taip pat tos pačios pakopos teismų panašiose bylose pateiktą teisės taikymo praktiką tik įrodinėjimo dalyko aspektu.
111. Visų pirma, pažymėtina, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo buvusią) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
112. CPK 135 straipsnyje numatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (1 dalies 3 punktas). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (2 dalis). Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).
113. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas nuostolių dydį įrodinėja iš esmės remdamasis tuo, kad neatlikus privalomų kultūros paveldo objektų tyrimų ir sunaikinus Svirną ir Tvartą, buvo negrįžtamai prarasti nepažinti mokslinių duomenų šaltiniai ir švietimo bei ugdymo priemonės, o tai sudaro NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės patirtus nuostolius, kurių dydis apskaičiuotas atkuriamąją verte (statybos kaina).
114. 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu apklaustas Komisijos pirmininkas R. M. patvirtino, kad apskaičiavo nuostolių dydį pagal NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalį, apskaičiuodami nuostolių dydį mokslinių tyrimų neįtraukė (teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 00: 25:54 – 01:37:23). 2023 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu apklausta ekspertizės vadovė O. V., kuri apskaičiavo nuostolių dydį, paaiškino, kad rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašu, jame nurodytu tūrių, kuris yra vertingoji savybė, kaip objektyviu duomeniu, ir apskaičiavo vertę kaip ūkinio pastato (teismo posėdžio garso įrašo intervalas: 01:40:31 – 01:53:31). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad KTU skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės vadovės O. V. parengtas nuostolių dydžio nustatymo aktas yra negrįstas paveldo tvarkybos reglamentų nuostatomis atliktu apskaičiavimu, nors tokia informacija apie paveldo tvarkybos reglamentus formaliai nurodyta aiškinamajame rašte.
115. Teisėjų kolegijos vertinimu, KTU skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės vadovės O. V. parengtas nuostolių dydžio nustatymo aktas kaip įrodymas, pagrįsti nuostolius, patirtus dėl nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimo, įrodymų turinio loginio ryšio su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku prasme neturi jokio ryšio. Informacija, esanti kaip akto turinys, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje.
116. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog negalima remtis atkuriamąja verte apskaičiuojant nuostolių dydį, jeigu nebus fiziškai atkurti statiniai. Ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti suma būtų patekusi į bendrą biudžetą, o ne konkrečiam objektui atkurti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo ne atkurti statinius, bet prašo atlyginti nuostolius dėl nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimo. Atkuriamosios vertės metodu nenustatoma nepažintų mokslinių duomenų šaltinių praradimo vertė, o nustatoma kiek kainuotų atkurti daikto fizinę būklę. Pažymėtina, kad kultūros paveldo kaip objekto specifiškumą nuo kitų nekilnojamųjų objektų lemia jo vertingosios savybės, autentiškumo požymiai, informacija. Esminių autentiškumo požymių praradimo vertė mokslinių duomenų šaltinių praradimo prasme negali būti apskaičiuota atkuriamąja verte.
117. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala kilo sunaikinus nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, o jų atkūrimas objektyviai nėra įmanomas, todėl nuostolių dydžio apskaičiavimas nurodytu būdu pripažintinas tinkamu. NKPAĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad žala kilo dėl to, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai buvo neištirti. Ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, susijusių su nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimo nuostolių dydžiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, kad nuostolių dydis yra pagrįstas ir tinkamai apskaičiuotas, tokiu būdu teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių nustatymą, taip pat CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.
118. Šiuo atveju teisės aktais nėra aiškiai reglamentuotas nuostolių, susijusių su mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimu, paskaičiavimo būdas, todėl turi būti taikomos bendrosios CK normos. Pažymėtina, kad pagal CK nukentėjusi šalis turi pagrįsti nuostolių dydį. Tuo atveju, jeigu šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
119. Šiuo atveju, nustačius, kad ieškovas netinkamai įrodinėjo nuostolių dydį, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su prašomo priteisti nuostolių dydžio pagrįstumu, darytina išvada, jog nuostolių dydis liko nenustatytas, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės įvertinti ir nustatyti nuostolių dydį apeliacinės instancijos teisme, kadangi yra būtina rinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius patirtus nuostolius, susijusius su mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimu, suteikiant ieškovui galimybę išgryninti savo poziciją dėl nepažinto mokslinių duomenų šaltinio praradimo nuostolių ir švietimo bei ugdymo priemonės praradimo nuostolių, kadangi tai yra dvi skirtingos žalos piniginės išraiškos, ir suteikiant atsakovams galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl prašomos priteisti žalos dydžio.
120. Teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su nuostolių dydžio mažinimu (kultūros paveldo objekto atkūrimu), kadangi teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo dydžio yra naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl atsakovų V. M. ir A. Š. neteisėtų veiksmų pastačius ant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Svirno pamatų statinį, nurodydamas, kad nors reikalavimas atlyginti padarytą žalą grindžiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sunaikinimu, o ne netinkamu atstatymu, šios aplinkybės yra svarbios vertinant atsakovų veiksmus dalyje dėl Svirno, kaip sužaloto kultūros paveldo objekto atkūrimo, nes atsakovai teigia, kad tokiu būdu buvo atkurtas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – Svirnas. Ši teismo sprendimo motyvų dalis kaip neatsiejamai susijusi su priteistos žalos dydžiu, įvertintu kaip kultūros paveldo objekto atkūrimas, pašalinama iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
121. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
122. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas, kurio yra visiškai nepagrįstai konstatuojamas atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ piktnaudžiavimas procesu, yra neteisėtas. Atsakovei turi būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK nustatyta tvarka. Atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ šiose procedūrose iki pat bylos iškėlimo dienos iš esmės niekaip nefigūravo. Atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ nuo pat pirmų procesinių dokumentų aiškiai nurodė, kad jokių veiksmų susijusių su Tvartu ir / ar Svirnu nėra atlikusi. Ieškovas turėjo visas procesines galimybes patikslinti ieškinį bei atsisakyti reikalavimų atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendime nurodytais motyvais pagrįstai netenkintas.
123. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ atžvilgiu atmetė ir nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo, motyvuojant tuo, kad atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“, nors formaliai laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, pasirūpino tinkamu atstovavimu byloje, tačiau nebuvo sąžininga su ieškovu iki proceso pradžios, nebendradarbiavo, neteikė įrodymų, paneigiančių jai pareikštus reikalavimus, patvirtinančių ar paneigiančių jos dalyvavimą ar nedalyvavimą griaunant kultūros paveldo objektus, kokiu pagrindu atliekant minėtus veiksmus veikė jos darbuotojas A. Š., kas būtų leidę ieškovui jei ne iki ieškinio pateikimo, tai nors pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje atsakingai apsispręsti dėl tinkamo atsakovų rato.
124. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Š. veikė atsakovo V. M. įgaliojimo pagrindu. Vieninteliai duomenys, kurie patvirtina atsakovo A. Š. ir atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ ryšį, yra administracinio nusižengimo nutarimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. Š. darbovietė yra UAB „Kauno saulėtekis“. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimasis į teismą negali būti savitikslis. Teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi civilinę bylą inicijuojantis asmuo turi pagrįsti, nurodydamas ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą (aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai, 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Kauno saulėtekis“ nelaikytini materialiųjų teisinių santykių dalyviais, iš kurios kyla teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo procesinio elgesio. Atsakovai prašė pirmosios instancijos teisme priteisti po 3 029,60 Eur išlaidų kiekvienam. Nors atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų dėl netinkamo atsakovo apimtį ir sudėtingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Kauno saulėtekis“ naudai patirtas 1 000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
125. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl žalos dydžio nustatymo neatskleidė bylos esmės, todėl esant tokioms aplinkybėms, atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas panaikinamas iš dalies ir bylos dalis dėl žalos dydžio nustatymo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priešingu atveju būtų pažeista įstatyme įtvirtinta viena esminių asmens teisių, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pasinaudoti teise į apeliacinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir bylos dalį dėl žalos dydžio nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno saulėtekis“, juridinio asmens kodas 133604272, iš ieškovo Kultūros paveldo departamento, juridinio asmens kodas 188692688, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.