Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų ir pagal atsakovės A. L. patikslintą priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo AB bankas SEB, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nutraukti santuoką sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime santuokos nutraukimo priežasties;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „L. (L.)“, atsakovei – „L.“;

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko – E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama A. L.;

4. Priteisti išlaikymą iš ieškovo A. L., nepilnamečiui vaikui E. L. išlaikyti periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur mėnesiui nuo ieškinio sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo A. L. ir atsakovės A. L. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka. Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. L..

Šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, savo pozicijas argumentuodamos į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais. Paskutiniuose procesiniuose dokumentuose tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nutraukti proceso šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys kartu negyveno daugiau nei metus, t. y. nuo 2021 m gegužės 24 d. ir nors ieškovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. grįžo gyventi į butą, kuriame gyvena ir atsakovė, abi šalys nurodė, jog bendro ūkio neveda, prašė bylą nagrinėti iš esmės, nenustatyti termino jiems susitaikyti, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas sprendžia, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas sprendžia, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, vaiko auklėjimą, pareigas šeimoje, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje jokiais klausimais. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nuo 2021 m gegužės 24 d. gyveno atskirai, o šiuo metu abi proceso šalys gyvena tame pačiame bute, tačiau šalių santykiai nepakito – buvo ir tebėra konfliktiški, jie santuokinių, šeiminių tarpusavio ryšių nepalaiko nuo 2021 m. gegužės mėnesio, šalių tarpusavio santykių ir turtinius klausimus (vaiko išlaikymo ir kt.) sprendžia teisme. Sprendžiant turtinių teisių ir pareigų paskirstymo klausimą tiek dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, tiek dėl sutuoktinių bendrų lėšų indėlio į vieno iš jų asmeninį turtą, reikšmingas faktinis santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms momentas. Tarp šalių nėra ginčo jog faktiniu santuokos nutraukimo momentu būtų laikoma bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2021 m. birželio 4 d.

Remiantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, nagrinėjamu atveju nuo 2021 m. birželio 4 d.

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja turėti savo pavardę – L. (L.), atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – L., ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka. Nesant ginčo dėl šalių pavardžių, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – L. (L.), o atsakovei paliktina santuokinė pavardė – L. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo dėl nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamoji vieta nustatytina su mama A. L. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju iš teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad byloje kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku apimties. Ieškovas grįžo gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena nepilnametė proceso šalių dukra, atsakovė neįspėjusi su dukra išvažiuoja keletui dienų, ieškovas išvyksta mėnesiui ar kitam laikotarpiui dirbti laive į užsienį, tuo metu būna apribotas bendravimas su dukra. Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus dėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, kurie skiriasi detalumu, atsakovės prašomu nustatyti pereinamuoju laikotarpiu, specialiomis sąlygomis, o ieškovo siūloma bendravimo tvarka parengta, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdy užsienyje bei įvertinant tą aplinkybę, jei dukros gyvenamoji vieta nesutaptų su ieškovo gyvenamąja vieta. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji nori, jog dukra bendrautų daugiau su tėvu, tačiau ieškovas nesistengia, neskiria dėmesio, ilgam dingsta iš namų, į ką ieškovas pažymėjo, jog iš namų 2022 m. lapkričio mėnesį ne išsikraustė, o išvyko dirbti. Tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus apie stiprų ryšį ir bendravimą su dukra. Atsakovė prieštarauja ieškovo prašomos nustatyti tvarkos punktams dėl bendravimo savaitgalių ir atostogų metu trukmės, mano, jog bendravimo tvarka turi tikti ir tokiam atvejui, jei ieškovo nuolatinis darbas vyktų Lietuvoje, o ne užsienyje, bendravimo tvarką derina prie vaiko amžiaus ir didesnio prisirišimo prie mamos.

Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Įvertinus tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, o šalių pateiktos tvarkos skiriasi detalumu, todėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka nustatytina suderinus tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos variantus, ieškovo bendravimo tvarką papildant detalesniais atsakovės nurodomais bendravimo tvarkos aspektais. Tuo pačiu teismas įvertino išvadą teikiančios institucijos pastabas, jog nėra pagrindo ieškovo bendravimą su dukra nustatyti konkrečiai vaiko gyvenamojoje vietoje, nėra pagrindo nustatyti pereinamą laikotarpį iki 7 metų amžiaus, riboti nakvynių skaičių iki dukrai sukaks 7 metai. Tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, jog nepertraukiamas 30 dienų vaiko išsiskyrimas su mama atostogų laikotarpiu neatitiktų vaiko interesų. Taip pat teismui galint viršyti reikalavimus, atsižvelgiant į vaiko interesus, ir į tai jog bendravimo tvarka turi būti aiški, tikslintinos formuluočių sąvokos, bendravimo trukmės laikas. Siekiant šalių lygiateisiškumo šventiniu laikotarpiu, atostogų metu bendravimo laikas suvienodinamas abiem tėvams, suteikiant galimybę kiekvienam iš tėvų praleisti po 14 dienų nepertraukiamai su vaiku vasaros atostogas, vaiko ilgesį ir nerimą išsiskyrus ilgesniam laikui su vienu iš tėvų užtikrinant nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu tokio amžiaus vaikui 14 dienų nepertraukiamas bendravimas atostogų metu nagrinėjamu atveju yra optimalus. Ieškovas siūlo, kad vaiko gimtadienis būtų švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė teikiama mamai pasirinkti vietą ir laiką šventei. Teismas, įvertinęs tai, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, daro išvadą, kad vaiko gimtadienio šventimas su abiem tėvais būtų neracionalus, keltų tarp šalių papildomą įtampą, kas iš esmės darytų neigiamą įtaką ir vaikui. Todėl nustatytina atsakovės siūloma tvarka, jog vaikas gimtadienį švenčia kas antrus metus su vienu iš tėvų, kuri labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustačius tokią vaiko gimtadienio šventimo tvarką, neužkertama galimybė tėvams abipusiu sutarimu šventes švęsti bei organizuoti kartu. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus, kai gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę, vaiko gimtadienis švenčiamas vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

Teismui iš dalies tenkinant tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nustatytina, kad ieškovas A. L. bendrauja su dukra E. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1. Ieškovas bendrauja su dukra 2 kartus per savaitę darbo dienomis (antradienį, ketvirtadienį) pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką iki 19.00 val. į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą;

2. Ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

3. Poriniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) nuo 19.00 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

4. Neporiniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 10.00 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar sutartą vietą;

5. Ieškovas kasmet bendrauja su dukra savo gimtadienio dieną (gegužės 13 d.), tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), poriniais metais dukters gimtadienio dieną (lapkričio 24 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar sutartą vietą. Jeigu nurodytą dieną vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą, ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, netrukdant ugdymo rėžimo, ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 19.00 val. Dukters gimtadienis švenčiamas šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

6. Ieškovas bendrauja su dukra per vasaros atostogas nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus, tačiau derindami ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų. Ieškovas A. L. įsipareigoja teikti atsakovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį.

7. Nustatyto bendravimo metu ieškovas A. L. užtikrina vaiko dalyvavimą visuose būreliuose ar kitose lankomose ugdymo įstaigose, užtikrina suplanuotus vizitus medicinos ar kitose įstaigose, užtikrina užduotų namų darbų / užduočių paruošimą, ligos atveju užtikrina tinkamą pasirūpinimą vaiku.

8. Apie ketinimą bendrauti su vaiku šioje tvarkoje numatytais atvejais ieškovas A. L. iš anksto praneša atsakovei SMS žinute prieš 2 dienas prieš vaiko paėmimo dieną. SMS turi būti pilna informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus).

9. A. L. dėl jo paties ligos, užimtumo darbe, išvykus į užsienį ar kitų priežasčių, neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, taip pat vaiko mamai negavus SMS žinutės nustatyta tvarka, laikoma, kad A. L. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko ir šis konkretus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas.

10. Tėvai bendradarbiauja vienas kitą informuodami apie negalėjimą vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų telefonu, SMS žinute, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis.

11. Ieškovas A. L. neribojamai bendrauja su vaiku telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą.

12. Ieškovas A. L. užtikrina, jog jo bendravimo su dukra metu vaiko mamai nebus trukdoma bendrauti su vaiku telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą; ieškovas užtikrina technines galimybes vaikui bet kada telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis susisiekti ir bendrauti su mama.

13. Jei 1 ir 2 punkte nurodytos bendravimo su vaiku dienos sutampa su švenčių, gimtadienių dienomis, kasmetinių atostogų grafiku, pirmenybė teikiama švenčių dienoms ir šalių suderintam atostogų laikotarpiui, ieškovui A. L. užtikrinant, jog vaiko mama A. L. praleis su dukra mamos gimtadienio dieną (balandžio 3 d.) šiai dienai nesutampant su Šv. Velykų diena pagal nustatytą bendravimo tvarką, motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną, Kūčias, Kalėdų pirmą dieną iki 19.00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną, vaiko gimtadienio dieną (lapkričio 24 d.), Kalėdų antrą dieną, taip pat užtikrinant, jog atsakovė bendraus su dukra per vasaros atostogas nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės.

14.Šalims susitarus, ieškovas A. L. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šia sutartimi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Spręsdamas ieškovo ir atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur su mokesčiais (633 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 760 Eur, pradiniu priešieškiniu detalizuojant vaiko poreikius per mėnesį: darželiui su maitinimu 80 Eur, maistui 150 Eur, transporto išlaidoms 50 Eur, komunaliniams mokesčiams 50 Eur, rūbams ir avalynei 164 Eur, higienai 40 Eur, vitaminams ir vaistams 23,33 Eur, darželio rinkliavoms, kanceliarinėms ir lavinimo priemonėms bei žaislams 54,17 Eur, šventėms, gimtadieniams ir laisvalaikiui 151,67 Eur. Atsakovė teikė įrodymus apie tai, jog ji turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės dėl nustatytų odos ligų. Pažymėjo, jog jos turtinė padėtis žymiai blogesnė nei ieškovo, todėl prašo iš atsakovo priteisti 350 Eur nepilnametės dukters išlaikymui. Atsakovė nurodė, jog gauna apie 950 Eur atlyginimą į rankas, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, taip pat gauna iš valstybės 80 Eur išmoką vaikui. Ieškovas ankstesniuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog pateikti vaiko poreikiai yra išaukštinti, didžioji dalis išlaidų skiriama ne būtiniesiems vaiko poreikiams, o laisvalaikiui ir šventėms, ieškovas nurodo, jog teikia 250 Eur išlaikymą kas mėnesį, papildomai perka rūbus, dovanas ir kitus daiktus, todėl mano jog kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui skiriant po 250 Eur ir gaunant valstybės paramą 70 Eur (sprendimo priėmimo metu 80 Eur), vaiko išlaikymui tenkanti 570 Eur suma tenkina dukters ne tik būtinuosius poreikius. Dėl turtinės padėties paaiškino, jog nors jo darbo užmokestis atsakovei atrodo didelis, tačiau dirbdamas laive ir gaudamas užmokestį už dieną nuo gautų pajamų turi sumokėti 20 procentų mokesčių valstybei, išsilaikyti privalomus brangius kursus, išlaikyti save tuo metu kai nedirba, mokėti paskolą, komunalinius, teikti išlaikymą vaikui. Atskaičius mokesčius jo pajamos vidutiniškai per mėnesį yra apie 2 000 Eur.

Teismo posėdžio 2023 m. sausio 12 d. metu ieškovas sutiko mokėti dukrai 350 Eur išlaikymą per mėnesį, nurodydamas jog šalyje yra infliacija, kainos kyla, todėl tokia išlaikymo suma patenkins visus, ne tik minimalius vaiko poreikius, tuo labiau, kad vėliau ši suma bus indeksuojama.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus tai, kad atsakovei tenka didesnė vaiko kasdienės priežiūros našta, ieškovas paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja atsakovės reikalavimui dėl 350 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai per mėnesį, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 4 d., iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. L. periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas geranoriškai teikė nepilnametei dukrai 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, teismo sprendimu įtvirtinus ieškovo pareigą priteistą 350 Eur išlaikymo dydį teikti nepilnametei dukrai nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovo sumokėtų lėšų klausimas spręstinas sprendimo vykdymo procese.

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl uzufrukto nustatymo

Teismų praktikoje išaiškinta, jog uzufruktas į įkeistą turtą gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra kitų objektyvių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl uzufrukto nustatymo turi būti motyvuotas, teismas turi išsamiai ištirti esančius įrodymus, įvertinti tėvų pajamas, galimybę užtikrinti vaikams būstą ir kitas sąlygas, sprendimą dėl uzufrukto nustatymo išsamiai pagrįsti, įvertinti ar vaikų teisės negali būti užtikrintos kitais būdais nevaržant nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1380-324/2019).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis tolygiai didėja, gaunamas atlyginimas bylos nagrinėjimo metu pasiekė apie 1000 Eur į rankas, vaiko poreikiams užtikrinti, tame tarpe ir gyvenamajai vietai užtikrinti atsakovė gauna 80 Eur išmoką, mokamą pagal išmokų vaikams įstatymą bei sprendimu priteisiamas 350 Eur dydžio išlaikymas, kuris indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teismo vertinimu atsakovė turi sąlygas užtikrinti nepilnamečiui vaikui gyvenamąją vietą iš savo gaunamų pajamų ir vaikui skiriamų lėšų, t. y. kitais būdais nei nustatant uzufruktą į ieškovo turtą. Pažymėtina, jog byloje nebuvo teikti įrodymai, kad bankai atsisako suteikti paskolą ar kad nėra nuomojamų 1-2 kambarių būstų su mažesne kvadratūra už mažesnę kainą, kurie atitiktų atsakovės gaunamas pajamas. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nenumato, kad po santuokos nuraukimo privalo likti tokios gyvenimo sąlygos, jog kiekvienas iš sutuoktinių turėtų tam tikrą būstą nuosavybės teise. Būstą galima nuomotis ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tai yra visiškai neįmanoma ar neįgyvendinama. Nė viena iš šalių santuokos nutraukimo metu negali tikėtis, jog iširus santuokai jų gyvenimo kokybė ir komfortas nepasikeis, kad šalys nepatirs tam tikrų praradimų ar laikinų sunkumų. Taigi, nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (ieškovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą.

Teismas taip pat sutinka su trečiojo asmens (banko) argumentais, jo uzufrukto nustatymas ginčo butui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto (ginčo buto) likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, savininko teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nenustačius kitų uzufrukto taikymo sąlygų, teismui vertinant, jog vaiko teisė į gyvenamąjį būstą gintina kitu būdu, darytina išvada, kad uzufrukto nustatymas į ginčo butą, be kita ko, pažeistų ir kreditoriaus interesus, nes būtų apribotos jo galimybės patenkinti reikalavimus realizuojant turtą. CK 3.71, 3.86 straipsniuose nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą. Teismas įvertina ir tai, jog tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai dėl buto priežiūros, komunalinių mokesčių, erdvių pasidalinimo, privatumo, todėl nustatant uzufruktą į visą butą net ir nutraukus proceso šalių santuoką būtų keliami papildomi konfliktai, kuriuos matytų šalių nepilnametis vaikas ir taip būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas būtų neproporcingas ieškovo ir trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaiko teisę į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, kito būsto nuoma, panauda, gyvenimas pas artimuosius), todėl atsakovės reikalavimas palikti A. L. ir vaikui E. L. naudotis uzufrukto teise gyvenamąja patalpa – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. L. iki E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės, netenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

Ieškovui A. L. nuo 2014 m. balandžio 14 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui priklauso 1/121 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/140 dalis automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 2021 m. vasario 10 d. VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės automobilis Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracija ieškovo vardu 2014 m. kovo 12 d.) bei automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registracija ieškovo vardu 2017 m. rugsėjo 21 d.). Iš pateikto 2021 m. rugsėjo 28 d. VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė automobilis Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys neginčija fakto, jog 2021 m. vasario 10 d. ieškovas pardavė automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į bylą tai patvirtinančių įrodymų šalys neteikė. VĮ „Regitra“ pateiktos 2021 m. kovo 30 d. pažymos apie transporto priemones duomenimis atsakovės A. L. vardu nėra registruotų transporto priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), ieškovo įgyti iki santuokos, šis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir tarp šalių nedalinamas. Kito dalintino nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys neįgijo. Ginčo, jog ieškovo 2014 m. kovo 18 d. kredito sutartimi Nr. 04A1418210268-J5 su AB SEB banku prisiimti įsipareigojimai yra ieškovo asmeninė prievolė, byloje nėra.

Iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog 2021 m. birželio 4 d. ieškovo vardu:

Alfabank AO sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 10,38 Eur (konvertuoti 925,82 RU taikant oficialų Lietuvos banko kursą 2021 m. birželio 4 d.).

Iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog 2021 m. birželio 4 d. atsakovės vardu Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 266,24 Eur.

Byloje nėra pateikta duomenų apie sutuoktinių turimus bendrus įsipareigojimus kreditoriams, taip pat nėra ginčo, jog įsipareigojimai bankui AB SEB pagal kredito sutartį yra ieškovo asmeniniai.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, nei vienai iš šalių nepasirinkus detalesnės, konkrečios turto vertės nustatymo metodikos ir teismui sutinkant, jog daiktų vertė yra žemesnė nei įsigijimo kaina, teisingiausia dalintino turto vertes nustatyti išvedant proceso šalių nurodomų verčių vidurkį.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovui A. L. priteistinas:

patalpų kondicionierius, susidedantis iš išorinės dalies Gree Lomo Nordic inventer 3,5/3,67 kW, R32 ir universalios vidinės dalies Lomo Nordic 3,5/3,67 kW, R32, su WI_FI, i-FEEL, 316 Eur vertės (532 + 100 = 632, 632÷2= 316);

akvariumas su įranga Glossy 150 Aquael 405 L ir spintelė akvariumui Glossy 150 Aquael 150x150x63 cm, 213,5 Eur vertės (370 + 57 = 427, 427÷2= 213,5);

televizorius LG 75SJ955V-ZA, 1 250 Eur vertės (2 000 + 500 = 2 500, 2 500÷2= 1 250);

kompiuteris MB MsI MAC2390, 16 GB RAM, 500 GB SSD, 850 Eur vertės (1 200 + 500 = 1 700, 1 700÷2= 850);

akcijų paketas (duomenys neskelbtini), 0,0035154 vnt., (duomenys neskelbtini), 100 vnt., (duomenys neskelbtini), 1 vnt., viso 207,25 Eur vertės;

ieškovo vardu Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 4 d. buvusios lėšos 268,01 Eur;

ieškovo vardu SEB AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 4 d. buvusios lėšos 126,24 Eur;

ieškovo vardu Alfabank AO sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusios lėšos 10,38 Eur;

Atsakovei A. L. priteistinas turtas: atsakovės vardu Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 4 d. buvusios lėšos 266,24 Eur.

Viso šalių bendro turto vertė bylos iškėlimo dienai yra 3 507,62 Eur. Ieškovui atitenkant turto už 3 241,38 Eur, o atsakovei už 266,24 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 487,57 Eur (3 241,38 – 266,24 = 2 975,14, 2 975,14÷2 = 1 487,57) dydžio kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausiusią turto dalį.

Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą

Tarp šalių nėra ginčo, jog šalių santuokos metu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 4 d. buvo mokamas kreditas bankui SEB, AB už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), ir iš viso sumokėta 29 589,26 Eur. Atitinkamai atsakovė prašo priteisti jai 1/2 šios bankui SEB, AB sumokėtos sumos 14 794,63 Eur iš ieškovo. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog nesutinka su tokiu reikalavimu, nes santuokos metu ieškovas vienas išlaikė šeimą, visas jo gaunamas pajamas padalinant po ½, jis iš savo pusės mokėjo mokesčius, kredito įmoką, pirko daiktus atsakovei ir vaikui, o likusią ½ gaunamų jo pajamų pervesdavo atsakovei, kuri juos leisdavo asmeninėms reikmėms, todėl mano, jog kredito įmokų mokėjimas nesumažino bendrosios jungtinės nuosavybės. Pažymi, jog kaip tik šeimai gyvenant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nors ir buvo mokamos kredito įmokos, tačiau jos buvo mažesnės nei būtų kainavusi šeimai buto nuoma. Tokiu būdu kaip tik buvo sutaupomi šeimos pinigai. Atsakovė nesutinka su šiais argumentais, nurodydama, jog būtina vadovautis aktualia teismų praktika, mokėdamas kredito įmokas iš bendrąją jungtine nuosavybe priklausančių pajamų, ieškovas padidino savo asmeninį turtą, gautos šeimos pajamos galėjo būti panaudotos bendriems šeimos poreikiams. Teismas atkreipia dėmesį, jog patikslintame ieškinyje ieškovas pripažįsta atsakovės reikalavimą, tačiau prašo taikyti užskaitymą su atsakovei asmeniškai išmokėtų pinigų suma, prašant iš atsakovės ieškovui priteisti kompensaciją už bendro turto sumažėjimą 21 275,72 Eur sumoje, tačiau teismo posėdžio metu priešingai, nebepripažino reiškiamo atsakovės reikalavimo.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

CK normos turi būti aiškinamos ne izoliuotai, o atsižvelgiant į bendrą CK normų sistemą. Atitinkamai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, turi būti sistemiškai aiškinamas su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado iki santuokos, nėra pagrindo jų priskirti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad prievolės, atsiradusios CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto sandorio pagrindu, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė.

Sutiktina su ieškovo argumentais, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais. Tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad ieškovas dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o atsakovė neturėjo pajamų ir rūpinosi vaiku), nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad ieškovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 27 565,56 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 2 023,7 Eur palūkanų – viso 29 589,26 Eur – nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 4 d., bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (14 794,63 Eur) atsakovei.

Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 4 d. ieškovas atliko pervedimus tarp savo banko sąskaitų banke AB SEB, tačiau byloje nėra įrodyta, jog lėšos pervestos iš vienos asmeninės ieškovo sąskaitos į kitą asmeninę ieškovo sąskaitą buvo išgrynintos ir naudotos išimtinai atsakovės. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 4 d. pateikti ieškovo banko AB SEB sąskaitų išrašai patvirtina, jog į asmeninę atsakovės banko Swedbank, AB sąskaitą buvo pervesta 22 955 Eur, tačiau pavedimų paskirtys neįrodo ieškovo nurodomų aplinkybių, kad pervestos lėšos buvo panaudotos išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams, priešingai, pavedimų skiltyje nurodant, jog pervedamos lėšos skirtos 300 Eur alimentams, 100 Eur dviračiui vaikui, 1 000 Eur mašinai tvarkyti, 200 Eur stalui, 800 Eur sauskelnėms, 800 Eur vaikui, 100 Eur gydytojui ir pan., pagrindžia atsakovės teiginius, jog pervedami pinigai buvo skirti šeimos reikalams.

Dėl automobilio raktelių gražinimo

Ieškovas byloje taip pat kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pasisavintus automobilio Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus bei raktelius. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą atkreipė šalių dėmesį dėl reiškiamų reikalavimų tikslinimo, įrodinėjimo pareigos, siūlė teikti į bylą papildomus įrodymus, šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, kuriems įrodinėjimo pareiga yra suprantama, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovui nepateikus jokių šį reiškiamą reikalavimą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pasisavintus automobilio Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus bei raktelius atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 1 151 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 420 Eur atstovavimo išlaidų už advokato padėjėjos Matėjos Vaildos Bagdonės teisinę pagalbą ir 145,42 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas, iš viso 2 716,42 Eur. Atsakovė patyrė 50 Eur žyminio mokesčio išlaidų (nuo kitos žyminio mokesčio mokėjimo dalies buvo teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. nutartimis atleista), 2 050 Eur išlaidų už advokato padėjėjos Jelenos Jermolajevos teisinę pagalbą, iš viso 2 100 Eur. Šalys neginčija viena kitos išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šalių patirtos išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) teikta teisine pagalba, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų ir neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos šalims pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

Įvertinus tai, kad yra patenkinta 52 proc. ieškinio ir 74 proc. priešieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 48 proc. ieškinio ir 28 proc. priešieškinio reikalavimų, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 1 086,57 Eur atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 1 281 Eur atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas 27 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((350-250 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje patirtos 3,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 5 Eur sumos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo ir atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. L. (A. L.) palikti L. (L.) pavardę, o A. L. palikti santuokinę pavardę L.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. L..

Nustatyti ieškovo A. L. (A. L.), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, E. L., gimusia (duomenys neskelbtini) pagal kurią:

1. Ieškovas bendrauja su dukra 2 kartus per savaitę darbo dienomis (antradienį, ketvirtadienį) pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką iki 19.00 val. į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą;

2. Ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

3. Poriniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) nuo 19.00 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

4. Neporiniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 10.00 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar sutartą vietą;

5. Ieškovas kasmet bendrauja su dukra savo gimtadienio dieną (gegužės 13 d.), tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), poriniais metais dukters gimtadienio dieną (lapkričio 24 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar sutartą vietą. Jeigu nurodytą dieną vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą, ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, netrukdant ugdymo rėžimo, ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 19.00 val. Dukters gimtadienis švenčiamas šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

6. Ieškovas bendrauja su dukra per vasaros atostogas nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus, tačiau derindami ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų. Ieškovas A. L. įsipareigoja teikti atsakovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį.

7. Nustatyto bendravimo metu ieškovas A. L. užtikrina vaiko dalyvavimą visuose būreliuose ar kitose lankomose ugdymo įstaigose, užtikrina suplanuotus vizitus medicinos ar kitose įstaigose, užtikrina užduotų namų darbų / užduočių paruošimą, ligos atveju užtikrina tinkamą pasirūpinimą vaiku.

8. Apie ketinimą bendrauti su vaiku šioje tvarkoje numatytais atvejais ieškovas A. L. iš anksto praneša atsakovei SMS žinute prieš 2 dienas prieš vaiko paėmimo dieną. SMS turi būti pilna informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus).

9. A. L. dėl jo paties ligos, užimtumo darbe, išvykus į užsienį ar kitų priežasčių, neatvykus pasiimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, taip pat vaiko mamai negavus SMS žinutės nustatyta tvarka, laikoma, kad A. L. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko ir šis konkretus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas.

10. Tėvai bendradarbiauja vienas kitą informuodami apie negalėjimą vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų telefonu, SMS žinute, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis.

11. Ieškovas A. L. neribojamai bendrauja su vaiku telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą.

12. Ieškovas A. L. užtikrina, jog jo bendravimo su dukra metu vaiko mamai nebus trukdoma bendrauti su vaiku telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą; ieškovas užtikrina technines galimybes vaikui bet kada telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis IT priemonėmis susisiekti ir bendrauti su mama.

13. Jei 1 ir 2 punkte nurodytos bendravimo su vaiku dienos sutampa su švenčių, gimtadienių dienomis, kasmetinių atostogų grafiku, pirmenybė teikiama švenčių dienoms ir šalių suderintam atostogų laikotarpiui, ieškovui A. L. užtikrinant, jog vaiko mama A. L. praleis su dukra mamos gimtadienio dieną (balandžio 3 d.) šiai dienai nesutampant su Šv. Velykų diena pagal nustatytą bendravimo tvarką, motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną, Kūčias, Kalėdų pirmą dieną iki 19.00 val., neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną, vaiko gimtadienio dieną (lapkričio 24 d.), Kalėdų antrą dieną, taip pat užtikrinant, jog atsakovė bendraus su dukra per vasaros atostogas nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės.

14.Šalims susitarus, ieškovas A. L. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šia sutartimi.

Priteisti iš ieškovo A. L. (A. L.) nepilnametei dukrai E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant atsakovę A. L. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

- priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu 2021 m. birželio 4 d. buvusias lėšas 266,24 Eur,

patalpų kondicionierių, susidedantį iš išorinės dalies Gree Lomo Nordic inventer 3,5/3,67 kW, R32 ir universalios vidinės dalies Lomo Nordic 3,5/3,67 kW, R32, su WI_FI, i-FEEL, 316 Eur vertės;

akvariumą su įranga Glossy 150 Aquael 405 L ir spintelę akvariumui Glossy 150 Aquael 150x150x63 cm, 213,5 Eur vertės;

televizorių LG 75SJ955V-ZA, 1 250 Eur vertės;

kompiuterį MB MsI MAC2390, 16 GB RAM, 500 GB SSD, 850 Eur vertės;

akcijų paketą „Pfizer“ (PFE), 0,0035154 vnt., „TherapeuticsMD“ (TXMD), 100 vnt., „Invesco Mortgage Capital“(IVR), 1 vnt., viso 207,25 Eur vertės;

Swedbank AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu 2021 m. birželio 4 d. buvusias lėšas 268,01 Eur;

SEB AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu 2021 m. birželio 4 d. buvusias lėšas 126,24 Eur;

Alfabank AO sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu buvusias lėšas 10,38 Eur.

Priteisti iš ieškovo A. L. (A. L.) atsakovei A. L., 1 487,57 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 57 ct) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę.

Priteisti iš ieškovo A. L. (A. L.) atsakovei A. L., 14 794,63 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 63 ct) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. L. (A. L.) iš atsakovės A. L. 1 086,57 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt šešių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei A. L. iš ieškovo A. L. (A. L.) 1 281 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. L. (A. L.) 27 Eur (dvidešimt septynių eurų 0 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.