Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-7-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: e2A-7-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00968-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: V. P.

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-7-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00968-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-1147/2022 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei G. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. S. (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečiam vaikui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, pervedant lėšas ieškovei į jos sąskaitą; 3) pavesti ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 4) nustatyti ieškinyje nurodytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys turi bendrą nepilnametį vaiką, kartu negyvena nuo 2021 m. liepos mėn., nesusitaria dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų.

3. Priešieškiniu atsakovas V. P. prašė nustatyti priešieškinyje nurodytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, nurodė sutinkantis mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovo priešieškinis tenkintas visiškai: nustatyta nepilnametės K. P. gyvenamoji vieta kartu su ieškove; priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnametės dukros naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė; nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka; nutarta išieškoti iš atsakovo valstybės naudai 72,36 Eur žyminio mokesčio ir 2,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nutarta išieškoti iš ieškovės valstybės naudai 24,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje patikslintas ieškinys atmestas. Sprendimui įsiteisėjus, 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi šioje civilinėje byloje nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, panaikinta.

5. Teismas nustatė, kad patikslinto ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas pripažino, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) išvadoje tam pritarė, Tarnybos apklaustas vaikas išreiškė norą gyventi su motina, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas kaip pora išsiskyrė 2021 m. liepos mėn. Nuo to laiko jų nepilnametis vaikas gyvena su motina ieškove, kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Nepilnametis vaikas lanko Visagino vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinę grupę, už kurį per mėnesį reikia mokėti vidutiniškai 31,20 Eur, Visagino kūrybos ir menų akademijoje lanko tris būrelius – meno, klasikinio šokio ir vokalo, – kurie kainuoja 27 Eur per mėnesį. Nepilnametis vaikas gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas už 2021 m. rugsėjį mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Visagino būstas“ apskaičiavo mokėti 13,59 Eur, UAB „Visagino energija“ be vandens – 25,63 Eur sumą, 2021 m. spalio 12 d. už elektrą sumokėta 54,49 Eur, iš viso 93,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad neįtrauktos sumos už vandenį ir šildymą, o čekis už elektrą yra už neaiškų periodą, teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog už butui teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniškai reikia mokėti 150 Eur.

7. Teismas darė išvadą, kad įrodymais iš dalies nepatvirtintas vaiko poreikis 80 Eur per mėnesį išleisti sveikatos priežiūrai, vitaminams ir higienai, nes nepateikta įrodymų, kad vaikui būtinos reguliarios mokamos sveikatos priežiūros paslaugos, vitaminai, maisto papildai; iš dalies nepatvirtintas vaiko poreikis 17 Eur elektroninio ryšio paslaugoms, nes nepateikti tokius telefoninio ryšio įkainius patvirtinantys įrodymai, išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms kartojasi su išlaidomis atostogoms, nes atostogos taip pat yra laisvalaikis, taip pat iš dalies nepagrįsta 50 Eur suma kas mėnesį nenumatytoms išlaidoms. Todėl teismas konstatavo, kad išlaikymo suma, reikalinga užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išskaičiavus 80,50 Eur išmoką vaikui, sudaro 420 Eur.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba ir jos vidutinis darbo užmokestis už paskutinius 3 mėnesius buvo 862 Eur, ieškovė turi nuosavybėje butą, adresu (duomenys neskelbtini), kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas turi 2008 m. gamybos lengvąjį automobilį Volvo V70, nekilnojamojo turto neturi, nuo 2017 m. dirba UAB „Visagino linija“, vidutinis darbo užmokestis sudaro 785 Eur per mėnesį, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad už vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, per mėnesį reikia mokėti UAB „Visagino būstas“ – 9,74 Eur, UAB „Visagino energija“ – 141,80 Eur, iš šios sumos už šildymą – 92,08 Eur, už liftą – 2,10 Eur, už elektrą – 23,14 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad šildymo sezonas trunka tik pusę metų, teismas sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog už butui teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį vidutiniškai atsakovui reikia mokėti 100 Eur. Palyginęs ieškovės ir atsakovo vidutinius darbo užmokesčius ir turimą turtą, teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji gauna 77 Eur didesnį darbo užmokestį (862 – 785 = 77), turi nekilnojamojo turto. Teismas konstatavo, kad atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai būtų proporcingas atsakovo siūlomas išlaikymo dydis, sudarantis 200 Eur (785 + 862 = 1 647; 785/1 647=0,48; 420 × 0,48 = 201,60).

9. Teismas nustatė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. per septynis mėn., atsakovas ieškovei sumokėjo vaiko išlaikymui 1 650 Eur, mokėdamas kas mėnesį nuo 200 Eur iki 300 Eur sumą. Ieškinys pateiktas 2021 m. gruodžio 14 d. ir nuo ieškinio pateikimo prašoma priteisti išlaikymą. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio-vasario mėn. atsakovas sumokėjo po 200 Eur kiekvieną mėnesį, todėl išlaikymas priteisiamas nuo 2022 m. kovo 1 d.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 25 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2020 m. gegužės 22 d. prokuroro nutarimas ir atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja ieškove. Ieškovei buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba dėl patirto smurto artimoje aplinkoje. 2021 m. liepos 21 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 10 d. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ieškovei. Teismas sprendė, jog šie įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai priešiški, bendravimo tvarka turi būti kuo tikslesnė, tačiau bendravimo apimties nustatymui neturi reikšmės.

11. Pagal atsakovo pateiktus darbo grafikus teismas nustatė, kad atsakovas dirba 12 valandų trukmės pamainomis slenkančiu grafiku, po dviejų dienų darbo naktį yra trys išeiginės, po to dvi darbo pamainos dieną, viena išeiginė, vėl dvi darbo dienos naktį ir t. t. Darbo grafikas sudaromas ketvirčiui. Teismo posėdyje ištyrus 2022 m. sausio mėn. darbo grafiką ir ieškovės siūlomą tvarką buvo nustatyta, kad pirmadieniais ir trečiadieniais bei išeiginėmis atsakovas galėtų pamatyti vaiką tik pusę atvejų darbo dienomis, o per mėnesį dvi visiškai laisvos nuo darbo dienos būna tik kartą, išeiginės savaitgaliais būna skirtingomis datomis, todėl atsakovo laisvas savaitgalis nepateks į patikslintame ieškinyje siūlomą „kas antrą savaitgalį“. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais derinimas prie skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiko pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad nustatant bendravimo tvarką, neatsižvelgus į skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiką, bus pažeistos vaiko teisės ir teisėtas interesas matytis ir bendrauti su tėvu ir tėvo teisė matytis ir bendrauti su vaiku. Kadangi darbo dienomis užsiėmimai vaikams prasideda jau 8 val., dviejų papildomų valandų pakanka išsimiegoti savaitgaliais, būtinumas miegoti iki 12 val. įrodymais nepagrįstas, todėl teismas vertino, kad išeiginėmis dienomis tikslinga nustatyti perdavimo laiką 10 val. Vaiko perdavimo vieta teismo sprendime turi būti konkrečiai apibrėžta, priešingu atveju, bus palikta galimybė savaip interpretuoti neapibrėžtos vietos sampratą ir tuo piktnaudžiauti.

12. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo siūlomas variantas dėl bendravimo tvarkos atostogų metu ir kitų sąlygų yra apibrėžtas, todėl yra aiškesnis. Teismas nurodė, kad moksleivių atostogos žinomos iš anksto, trunka apie pusę birželio, visą liepą ir rugpjūtį, todėl atsakovui pranešus ieškovei metų pradžioje apie pageidaujamą 14 dienų laikotarpį vasarą, ieškovei bus galimybės suplanuoti ir savo atostogas. Tačiau nustačius prioritetą kas antrus metus ieškovei rinkti 14 dienų laikotarpį, kurį galėtų su dukra praleisti tėvas, butų sudaryta galimybė tuo piktnaudžiauti, pasirenkant savo atostogas tuo pačiu metu kaip ir tėvas, taip kas antrus metus užkertant jam galimybę praleisti dalį atostogų laiko su dukra. Teismas vertino, kad 20 val. yra vakaro, tačiau ne nakties laikas, 20 val. nėra laikas, po kurio atsakovui gali būti ribojama teisė bendrauti su dukra ryšio priemonėmis. Nakties laikas prasideda 22 val., todėl bendravimo su dukra ryšio priemonėmis laikas nustatomas atsižvelgiant į vaiko užimtumą, norą ir ne vėliau kaip iki 22 val.

13. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovės reikalavimai patenkinti tik tai patikslinto ieškinio sumai, su kuria atsakovas sutiko. Ieškovė ir atsakovas kaip pora išsiskyrė 2021 m. liepos mėn. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. per septynis mėn., atsakovas ieškovei sumokėjo vaiko išlaikymui 1 650 Eur, mokėdamas kas mėnesį nuo 200 Eur iki 300 Eur. Iš atsakovo elgesio ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas ginčys reikalavimą dėl 200 Eur vaiko išlaikymui priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad už šią reikalavimų dalį, vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

14. Teismas pažymėjo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės yra tenkinami ir ši reikalavimų dalis sudaro ne daugiau kaip 1/10 dalį reikalavimų apimties. Vadovaudamasis minėta CPK nuostata, teismas vertino, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai, yra 208,60 Eur. Teismas nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis, savaitgaliais ir atostogų metu iš esmės yra tenkinami priešieškinio, o ne patikslinto ieškinio reikalavimai. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, yra 298 Eur. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė bylinėjimosi išlaidas palikti šalims. Kadangi ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (208,60 Eur), yra mažesnė nei atsakovo (298 Eur), teismas sprendė, kad tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai, yra 1/10 reikalavimų, todėl 9/10 pašto išlaidų priteisiama iš ieškovės (24,30 Eur), o 1/10 dalis – iš atsakovo (2,70 Eur).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė G. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovo priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė vaiko teisėtų interesų apsaugos ir proceso šalių pusiausvyros teisės principus, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino arba nevertino iš vis pateiktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimo ir motyvavimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti visų ieškovės reikalavimų, tačiau yra pagrindas tenkinti visiškai atsakovo priešieškinyje nurodytus reikalavimus.

17. Pažymi, kad teismas pažeidė CPK 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados dėl teismo (ne)nustatytų aplinkybių ir kokių įrodymų pagrindu buvo nepagrįstai priteista net minimalius vaiko poreikius nepatenkinanti 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo suma, nustatyta iš dalies ydinga, pažeidžianti vaiko teisinius interesus, atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

18. Nurodo, kad teismas, nepagrįstai sumažindamas vaiko išlaikymo sumą, pažeidė vaiko interesus dėl jo minimalių poreikių tenkinimo užtikrinimo bei nuosekliai formuojamą Lietuvos teismų praktiką. Teismas nepagrįstai, neišsamiai, bei pažeisdamas įrodinėjimo naštos principą, teigia, kad išlaikymo suma, reikalinga užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išskaičiavus išmoką vaikui, sudaro 420 Eur. Tokios išvados pagrįstumo motyvų sprendime nepateikta. Teismo atliktas apskaičiavimas dėl šalių turtinės padėties nėra teisingas, nes reikšmingai skiriasi kalendoriniai mėnesiai (atsakovo – 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn., o ieškovės – 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. sausio-vasario mėn.). Matydamas skirtingas proceso šalių turtines galimybes, teismas nesiėmė savo iniciatyva tikslinti aktualios informacijos.

19. Pažymi, kad teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo byloje, nes atsakovas, teikdamas savo nuomonę apie dukros išlaikymo 200 Eur sumą, nepateikė duomenų apie tai, kuo vadovaudamasis jis suformavo vaiko poreikių išlaikymo mėnesinio sumą, o teismas nepagrįstai ir neišsiaiškinęs tokių reikšmingų aplinkybių su atsakovo nuomone sutiko, nors tokiai pozicijai prieštaravo vaiko interesus ginanti išvadą teikianti institucija.

20. Akcentuoja, kad teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka, vykdymas bus neįmanomas. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra parengta visiškai neatsižvelgiant nei į psichologų rekomendacijas, nei į vaiko interesus, mergaitės kasdieninė dienotvarkė bus nesaugi dėl itin dažnų jos aplinkos pokyčių, nes pastovi ir rutininė mergaitės aplinka bus keičiama dėl atsakovo darbo sąlygų jam dirbant pagal besikaitaliojantį darbo grafiką. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka stokoja konkretumo ir apibrėžtumo, neabejotinai programuotų naujų konfliktinių situacijų kilimą. Liko neaišku, kaip bus pažeistas tėvo bendravimas su vaiku, jeigu ieškovė prašė teismo nustatyti konkrečias darbo dienas. Daro prielaidą, jog jeigu darbdavys nustatys atsakovui tokį darbo grafiką, kuriame numatys atitinkame mėnesyje dvi paeiliui laisvas savaitgalio dienas visų savaitgalių atžvilgiu, tokiu atveju tą atitinkamą mėnesį ieškovė apskritai neturės teisės bendrauti su dukra savaitgaliais. Mano, jog visiškai neaišku, kiek pavienių savaitgalio dienų per atitinkamą mėnesį atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir kiek ieškovė, tokia tvarka pažeidžia vaiko teisinius interesus atitinkamomis pavienėmis ir nepavienėmis savaitgalio dienomis bendrauti su mama, seneliais, draugais su savaitgalio išvykomis ir trumpomis dviejų dienų kelionėmis. Analogiškai pasisakoma ir dėl tokio teismo nustatymo dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis, kurios visada skirsis, tokiu atveju, dukros teisinis interesas (lūkestis) dėl dienotvarkės užtikrinimo, dienos režimo laikymosi bus pažeistas. Nustatyta teismo bendravimo su atsakovu tvarka prieštarauja psichologijos mokslo žinioms apie vaikų ugdymą, vaikų teisėtos apsaugos (teisės į sveiką gyvenseną) užtikrinimui. Vaiko psichinių veiksnių teismas nevertino, nes laikėsi pasyvaus teismo vaidmens. Mano, kad atsakovo darbo grafiko sudarymas gali būti derinamas su darbdavio interesais ir kompromisų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pažymi, kad CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovė patikslintu ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu reiškė byloje savarankiškus reikalavimus, neteismine tvarka (iki bylos iškėlimo teisme) šalys sutiko ginčą spręsti taikant mediacijos procedūrą, teikė ieškovė teismui taikos sutartį tvirtinimui, kurios teismas netvirtino, nes šios pasirašytos sutarties nepripažino atsakovas. Šių išlaidų didinimą nulėmė atsakovo netinkamas elgesys ir pasyvumas. Net ir 200 Eur priteista suma sudaro 80 proc. patikslinto ieškinio reikalavimo dydžio. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra savarankiškas reikalavimas, jį patenkinus, tai sudaro 100 proc. reikalavimų apimties. Teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir 50 proc. reikalavimų apimties nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkoje. Teismas neteisingai ir nepagrįstai paskirstė teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (27 Eur), taikydamas 1/10 reikalavimų apimties aplinkybę, kadangi didžiąją procesinių dokumentų dalį ieškovė teikė elektroninėmis ryšio priemonėmis ir gavo iš teismo per EPP, tokiu atveju, neteisinga iš ieškovės priteisti devynis kartus didesnę teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą, nes tai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Mano, kad teismas turėjo taikyti procesinės teisės normas, nustatančias teismo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes šios bylos faktiniai duomenys patvirtina tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, pasyviai, kas nulėmė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų didinimą.

Atsiliepimas

22. Atsakovas V. P. atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) prašo ieškovės G. S. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad apeliantės motyvai dėl neargumentuoto teismo sprendimo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi teismas savo sprendimą pagrindė pakankamai išsamiai ir motyvuotai, sprendimo motyvais buvo atsakyta į šalių argumentus.

24. Pažymi, kad atsakovas niekados neneigė savo pareigos išlaikyti vaiką ir priešingai – ją nuolat vykdė, nors apeliantė ir pažeidinėjo jo teises, susijusias su galimybe bendrauti ir matytis su nepilnamečiu vaiku. Apeliantė tikslino savo ieškinio reikalavimus ir pirminiai reikalavimai, taip pat ir dėl išlaikymo dydžio, buvo gerokai didesni. Tokia reikalavimų dinamika vertintina ne tiek kaip pagrįstas reikalavimas, o labiau kaip spaudimo atsakovui priemonė.

25. Pažymi ir tai, kad atsakovas bendru sutarimu ir anksčiau ieškovei teikė išlaikymą, o ji dėl tokio išlaikymo dydžio neprieštaravo ir su juo sutiko. Ieškovė neįrodinėjo ir konkrečiai nepagrindė prašomo priteisti išlaidų dydžio, negrindė jo konkrečiais paskaičiavimais ir / ar įrodymais. Atsakovas susilaukė ir šiuo metu augina dar vieną vaiką. Atsakovas niekada nesiekė nusišalinti nuo kasdienio vaiko auginimo ir su tuo patiriamų išlaidų. Apeliantės argumentai dėl neproporcingai didesnio jos patiriamo indėlio rūpinantis vaiku yra nepagrįsti, kadangi būtent jos pačios elgesys ir suponavo nepagrįstus bendravimo su atsakovu ribojimus ir iš to išplaukiančias pasekmes. Teismo priteistas dydis visiškai ir pilnai atitinka ir faktinius poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsakovo įsipareigojimus kitam vaikui. Apeliantės teiginiai, kad 400 Eur suma per mėnesį yra skiriama tik būtinųjų vaiko išlaidų patenkinimui yra visiškai nepagrįsti. Mano, kad teismas pagrįstai patenkino jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra protinga ir proporcinga, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės G. S. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl atsakovo atsiliepimo (rašytinių paaiškinimų), ieškovės paaiškinimų, naujų įrodymų pateikimo

27. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas.

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

30. Iš byloje esančių duomenų turinio nustatyta, jog atsakovui V. P. apeliacinio skundo kopija įteikta per jo atstovą (advokatą) per EPP sistemą 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas turėjo dvidešimt dienų terminą atsiliepimui pareikšti, tačiau atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) pateikė 2022 m. spalio 28 d., t. y. praleidęs teismo nustatytą terminą. Atsakovas V. P. kartu su atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) taip pat pateikė naujus įrodymus – 2022 m. rugpjūčio 23 d. išduotą gimimo įrašą liudijantį išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas po skundžiamo sprendimo priėmimo susilaukė dar vieno vaiko, taip pat bylos šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, kuriomis, sprendžiant iš atsiliepimo (rašytinių paaiškinimų) argumentų, grindžiami atsakovo nurodomi teiginiai apie ieškovės sudaromas kliūtis atsakovo bendravimui su vaiku, lėmusias tėvo ir vaiko epizodinį bendravimą, ir tuo pačiu teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pagrįstumą.

31. 2022 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apygardos teisme gautas ieškovės G. S. prašymas dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo prašoma priimti naujus įrodymus, paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms po skundžiamo sprendimo priėmimo: 2022 m. rugsėjo 14 d. Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato pranešimą „Dėl informacijos“, 2022 m. rugsėjo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 8VSV-943 ir 2022 m. lapkričio 24 d. Atvejo vadybos posėdžio pagalbos plano Nr. PVŠ-78 kopijas, 2022 m. spalio 27 d. psichologo pažymą, atsakovo darbo grafiko 2022 m. spalio-gruodžio mėn. kopiją (2022 m. gruodžio 9 d. fotonuotrauką). Prašymas grindžiamas argumentu, jog pateikiami dokumentai patvirtina ieškovės teiginius dėl teismo sprendimu nustatytos ydingos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

32. Nors šiuo atveju tiek atsakovas V. P. atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) kartu su naujais įrodymais pateikė praleidęs teismo nustatytą atsiliepimui pateikti terminą, tiek ieškovės G. S. prašymas dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimo, atsižvelgiant į teikiamų naujų įrodymų surašymo datas, teismui galėjo būti pateiktas anksčiau (pateiktas 2022 m. gruodžio 14 d. išvakarėse – 2022 m. gruodžio 13 d. 21:35:44), vis tik atsižvelgusi į tai, kad šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismas tokio pobūdžio byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasi asmenų lygybės įstatymui ir teismui (CPK 6 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principais, teisėjų kolegija tiek atsakovo pateiktą atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus), tiek ieškovės paaiškinimus, taip pat bylos šalių pateiktus naujus įrodymus, išskyrus atsakovo pateiktą bylos šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, priima ir prideda prie bylos. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas, prašydamas priimti bylos šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, kurio dalis vyko rusų kalba, nepateikė vertimo į lietuvių kalbą, todėl šis įrodymas negali būti priimtas dėl neatitikties valstybinės kalbos reikalavimui (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas vaiko išlaikymas, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis bei savaitgaliai ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė G. S. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo V. P. vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti ieškovės siūlomą vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 608,20 Eur sumą, tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į jos amžių, pakankama yra 450 Eur suma per mėnesį. Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dalyje dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos Naujųjų Metų, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Motinos ir Tėvo dienomis. Bylos šalys nesutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos atostogų metu, tačiau esminis ginčas vyko dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kadangi atsakovas dirba 12 valandų trukmės pamainomis slenkančiu grafiku.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikius, darė išvadą, kad išlaikymo suma, reikalinga užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išskaičiavus išmoką vaikui, sudaro 420 Eur. Nustatęs, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, aritmetiškai apskaičiavęs bylos šalių teiktino išlaikymo dalis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai būtų proporcingas atsakovo siūlomas išlaikymo dydis, sudarantis 200 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais derinimas prie skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiko pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl šioje dalyje iš esmės nustatė atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad patenkinta 10 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir 100 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų, todėl ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (208,60 Eur), yra mažesnė nei atsakovo (298 Eur), tačiau priteisė iš ieškovės 90 proc. byloje susidariusių pašto išlaidų (24,30 Eur), iš atsakovo – likusias 10 proc. (2,70 Eur) šių išlaidų.

36. Ieškovė G. S. nesutikimą su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentuoja tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pažeidimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė vaiko teisėtų interesų apsaugos ir proceso šalių pusiausvyros teisės principus, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino arba nevertino iš vis pateiktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimo ir motyvavimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti visų ieškovės reikalavimų.

Dėl priteisto vaiko išlaikymo pagrįstumo

37. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymą įtvirtinančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai tik iš dalies tenkino patikslintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nes netinkamai įvertino vaiko poreikius, nepagrįstai nesutiko su patikslintame ieškinyje jos nurodytomis vidutiniškai kas mėnesį patiriamomis išlaidomis dėl vaiko sveikatos priežiūros, nenumatytų išlaidų, taip pat netinkamai nustatė šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos ieškovės argumentus.

38. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

39. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje, kurioje akcentuojama, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas taip pat yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal šį įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavę ieškovės pateiktus duomenis dėl išlaidų, patiriamų vaiko išlaikymui, šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas), padarė išvadą, kad vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis – po 200 Eur kas mėnesį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymą įtvirtinančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

42. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog išlaikymo suma, reikalinga užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išskaičiavus 80,50 Eur išmoką vaikui, sudaro 420 Eur. Vadinasi, skundžiamu sprendimu nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis per mėnesį iki minėto išskaitymo sudaro 500 Eur, o ne 420 Eur, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Palyginus patikslintame ieškinyje pačios ieškovės nurodytus duomenis apie vaiko poreikius ir skundžiamo sprendimo motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas argumentavo nustatytą visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį per mėnesį, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu pripažintos pagrįstomis šios ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti: išlaidos maistui – 200 Eur per mėnesį (2 400 Eur per metus), rūbams ir apavui – 50 Eur per mėnesį (600 Eur per metus), ikimokykliniam ir neformaliam ugdymui (būreliams) – 51,20 Eur per mėnesį (614,40 Eur per metus), prekėms mokyklai (pratyboms, knygoms, kanceliarinėms prekėms) – 40 Eur per mėnesį (480 Eur per metus), susisiekimui – 30 Eur per mėnesį (360 Eur per metus), už komunalines paslaugas – 40 Eur per mėnesį (480 Eur per metus), laisvalaikiui, pramogoms ir atostogoms – 50 Eur per mėnesį (600 Eur per metus), kas sudaro 461,20 Eur sumą per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, likusi teismo nustatyta vaiko poreikiams užtikrinti 38,80 Eur per mėnesį suma (500 Eur – 461,20 Eur), per metus sudaranti virš 450 Eur sumą, nesant byloje duomenų apie individualius, nuolatinio pobūdžio 7 metų amžiaus vaiko poreikius, vadovaujantis protingumo kriterijumi, yra pakankama tiek ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamoms sveikatos priežiūros, elektroninio ryšio ar kitoms nenumatytoms vaiko išlaidoms, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies pagrįstomis, užtikrinti.

43. Nors pirmosios instancijos teismas, aritmetiškai apskaičiavęs bylos šalių teiktino išlaikymo dalis, darė išvadą, kad atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai būtų proporcingas atsakovo siūlomas išlaikymo dydis, sudarantis 200 Eur per mėnesį, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo jis sprendė pagal atsakovo nuomonę. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių, vertino būtent pačios ieškovės patikslinto ieškinio duomenis, juos analizuodamas protingumo ir realumo kriterijaus aspektu. Todėl aplinkybė, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neteikė savo išsamaus apskaičiavimo dėl vaiko poreikių, neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius nustatė nepagrįstai ir neišsiaiškinęs visų reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, išvadą teikianti institucija išreiškė nuomonę, kad ir 200 Eur kas mėnesį teiktinas išlaikymo dydis vaiko interesų nepažeis.

44. Atmestini kaip teisiškai nepagrįstai apeliacinio skundo argumentai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bei atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylose dėl vaiko išlaikymo vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydis negali būti nustatomas mažesnis nei viena minimalioji mėnesinė alga. Priešingai, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę ir šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, nagrinėjamu atveju taip pat netaikytina, nes reguliuoja kitus – išlaikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

45. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai atliko skaičiavimus dėl vidutinių tėvų gaunamų pajamų, pasirinkdamas skirtingus darbo užmokesčio kalendorinius mėnesius (ieškovės 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio-vasario mėn., o atsakovo – 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn.), tačiau dėl šios aplinkybės nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Lyginant ieškovės ir atsakovo vidutinius darbo užmokesčius tuo pačiu laikotarpiu – pvz., 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn., – darytina išvada, kad ieškovė, nors ir nežymiai, bet gauna didesnį darbo užmokestį nei atsakovas (ieškovė – 825 Eur, o atsakovas – 785 Eur). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, skirtingai nei atsakovas, turi nekilnojamojo turto, o kartu su atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas po skundžiamo sprendimo priėmimo susilaukė dar vieno vaiko. Tuo tarpu ieškovė kitų išlaikytinių neturi.

Dėl nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais atitikties vaiko interesams

46. Ieškovės įsitikinimu, nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais pažeidžia vaiko interesus, kadangi vaiko kasdienė dienotvarkė bus nesaugi dėl itin dažnų jos aplinkos pokyčių, derinantis prie atsakovo darbo sąlygų jam dirbant pagal besikaitaliojantį darbo grafiką, stokoja konkretumo ir apibrėžtumo, paliekant pernelyg daug klausimų spręsti ieškovei ir jos atsakomybės pagrindu, kas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktiškus santykius, programuoja naujų konfliktinių situacijų kilimo riziką, siekiant tokią tvarką įgyvendinti. Apeliaciniame skunde daroma prielaida, kad jeigu darbdavys nustatys atsakovui tokį darbo grafiką, kuriame numatys atitinkame mėnesyje dvi paeiliui laisvas savaitgalio dienas visų savaitgalių atveju, tokiu atveju, tą atitinkamą mėnesį – ieškovė apskritai neturės teisės bendrauti su dukra savaitgaliais.

47. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

49. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).

50. Iš byloje priimto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo darbo dienomis ir savaitgaliais pirmosios instancijos teismas sprendė lygindamas ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje siūlomas sąlygas tarpusavyje ir vertindamas, kuris iš bylos šalių siūlymų geriau atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku dėl netinkamo jo elgesio, nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra savaitgaliais ir darbo dienomis tvarką: kai atsakovui pagal darbo grafiką atitinkamą mėnesį numatytos laisvos dvi paeiliui einančios savaitgalio dienos (visas šeštadienis ir visas sekmadienis), jis turi teisę bendrauti su dukra tas dvi dienas, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir papildomai turi teisę tą mėnesį bendrauti su dukra kitą laisvą pavienę savaitgalio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), paimdamas dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 19.00 val.; kai atsakovui pagal darbo grafiką atitinkamą mėnesį paeiliui einančios dvi laisvos savaitgalio dienos nenumatytos, jis turi teisę bendrauti su dukra tris laisvas pavienes savaitgalio dienas (šeštadienį arba sekmadienį), paimdamas dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 19.00 val.; atsakovas turi teisę du kartus per savaitę bendrauti su dukra darbo dienomis, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos; šių bendravimų metu atsakovas užtikrina dukters ugdomosios veiklos tęstinumą.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamu sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis ir savaitgaliais tvarką, bylos šalių dėstomus argumentus procesiniuose dokumentuose tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susipažinusi su bylos šalių pateiktais įrodymais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendravimo tvarkos nustatymas neatsižvelgus į skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiką pažeistų tiek vaiko teises ir teisėtus interesus matytis ir bendrauti su atsakovu (tėvu), tiek atsakovo (tėvo) teisę matytis ir bendrauti su vaiku. Akivaizdu, jog nustačius ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais, pagal kurią atsakovas turėtų teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį ir konkrečiomis darbo dienomis, galimi tokie atvejai, kai atsakovas neturėtų realios galimybės pilna apimtimi įgyvendinti šią tvarką, kadangi pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką laisvos nuo darbo atsakovo dienos gali ir nepatekti į ieškovės siūlomus antradienius ir ketvirtadienius ar „kas antrą savaitgalį“. Nurodyta aplinkybė iš esmės buvo konstatuota ir skundžiamo sprendimo motyvuose, teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui ištyrus 2022 m. sausio mėn. atsakovo darbo grafiką ir ieškovės siūlomą tvarką. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o ne dėl objektyvių priežasčių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė akcentavo ir prašė nustatant atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgti į tai, kad ji (ieškovė) turinti asmeninį gyvenimą ir nenori būti priklausoma nuo atsakovo darbo grafiko, tačiau, kaip minėta, geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką.

52. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vaikui būtina stabili dienotvarkė ir dienos režimas. Tačiau byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad teismo nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais vykdymas pažeistų vaiko dienos ritmą ir ugdymo režimą. Šiuo atveju teisiškai reikšminga yra ir tai, kad bylos šalių vaikas yra 7 metų amžiaus, nei viename į bylą pateiktame dokumente nėra užfiksuota, kad vaikas reikštų nepasitenkinimą dėl pernelyg intensyvaus bendravimo su tėvu (atsakovu), abi bylos šalys faktiškai gyvena viename mieste, vienas nuo kito nedideliu atstumu (650 m), tame pat mieste yra vaiko lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, atsakovui nustatyta pareiga vaiką pasiimti iš lankomų ugdymo įstaigų ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą, užtikrinti vaiko ugdomosios veiklos tęstinumą. Byloje nenustatyta, kad dėl vaiko poreikių, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nebūtų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis (be nakvynės) net negalima vertinti kaip gyvenamosios vietos keitimo. Taip pat nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais apie tai, kad nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka kenktų vaiko psichologinei sveikatai, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.

53. Kita vertus, neatmestina, jog faktiškai galima tokia situacija, kad pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką, atsakovas atitinkamą mėnesį gali turėti dvi paeiliui laisvas savaitgalio dienas ne vieną kartą per mėnesį. Nurodytą aplinkybę patvirtina ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsakovo darbo grafikas 2022 m. spalio-gruodžio mėn. Tokiu atveju bendravimo tvarkoje neapibrėžus atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliais maksimalaus dienų skaičiaus per mėnesį, gali būti pažeistos tiek vaiko teisės ir teisėtas interesas matytis ir bendrauti su ieškove (motina), tiek ieškovės (motinos) teisės matytis ir bendrauti su vaiku. Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu nustatytoje atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarkoje toks maksimalus dienų skaičius per mėnesį nenurodytas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarką – vieną kartą su nakvyne ir vieną kartą be nakvynės, jeigu atsakovas turi per mėnesį dvi paeiliui laisvas dienas savaitgalį, arba tris kartus be nakvynės, jeigu atsakovas per mėnesį dviejų paeiliui laisvų dienų savaitgalį neturi, šioje dalyje skundžiamas sprendimas patikslintinas 1 ir 2 punktuose nurodant, kad atsakovas bendrauja su vaiku savaitgaliais ne daugiau kaip tris dienas per mėnesį.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą taisykles, pažeidimo

54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes priėmė nemotyvuotą sprendimą, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino arba nevertino iš vis pateiktų įrodymų.

55. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).

56. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

57. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

58. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendime gana išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį tenkino pilna apimtimi, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles, taigi konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 270 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamumo

59. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, kad pastarasis padarė nepagrįstą išvadą, jog šioje byloje tenkinta tik 10 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų. Apeliantės skaičiavimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje patenkino 77 proc. jos patikslinto ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentams.

60. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 434 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

61. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama, be kita ko, išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur išieškojimo iš atsakovo. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4047-844/2021, kuriuo patenkino ieškovės reikalavimą, tačiau atsakovas pareiškė prieštaravimus. Kadangi ieškovė per nustatytą terminą nepateikė tinkamai įforminto ieškinio civilinėje byloje Nr. L2-4047-844/2021, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo įsakymą, ieškovės pareiškimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

62. Ieškovė šioje byloje atsakovui reiškė tris turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus: dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

63. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo civilinėje byloje Nr. L2-4047-844/2021 pareikšti prieštaravimai dėl ieškovės pareiškimu pareikšto reikalavimo dėl 300 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ginčijo prašomą priteisti vaiko išlaikymo dydį, todėl ieškovė pagrįstai pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareiškė ieškinį (patikslintą ieškinį) dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris skundžiamu sprendimu yra iš dalies patenkintas. Nurodytos aplinkybės ieškovei sudarė pagrindą kreipimosi į teismą metu pagrįstai manyti, jog reiškiamas reikalavimas dėl 300 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bus ginčijamas. Aplinkybė, kad atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., t. y. per 7 mėnesius, sumokėjo ieškovei vaiko išlaikymui 1 650 Eur, mokėdamas nuo 200 iki 300 Eur per mėnesį, taip pat savaime nėra pakankama spręsti, kad teisminio proceso metu atsakovas reikalavimo dėl 300 Eur išlaikymo vaikui priteisimo neginčys. Priešieškinyje atsakovas aiškiai nurodė sutinkantis mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, vadovaudamasis CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostata, nepriteisti ieškovės šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

64. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 72 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų: reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo – 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 67 proc. (skaičiuojant nuo pradinio reikalavimo priteisti 300 Eur išlaikymą vaikui, kurį ieškovė vėliau sumažino iki 250 Eur) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

65. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. birželio 9 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė bendrą 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, pateikė jų apskaičiavimą ir pagrindžiančius dokumentus. Taip pat ieškovė sumokėjo 86 Eur žyminį mokestį. Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, nurodyto 7 ir 8.2, 8.16, 8.19 punktuose (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių – 1 679,30 Eur (2021 m. IV ketv.). Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė net kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovo procesiniu elgesiu, kas lėmė šių išlaidų padidėjimą, yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei priteisimas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1 200 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, sudaro 298 Eur, šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama ieškovei iš atsakovo, yra 902 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

66. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 27 Eur. Šioje byloje atmesta 28 proc. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,56 Eur šių išlaidų. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat keistinas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui priteisimą, su skyrium gyvenančiu tėvu vaiko bendravimo tvarkos nustatymą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei pareigą motyvuoti teismo procesinį sprendimą, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos nurodytais aspektais, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės nėra teisinio pagrindo. Nustatytas nežymus netikslumas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimą ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Tačiau byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei ydingai sprendė dėl jų paskirstymo, tad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

68. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

69. Ieškovė G. S. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 950 Eur advokato pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą, paaiškinimų ir papildomų įrodymų pateikimą), paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Atsakovas V. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų.

70. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad apeliacinėje instancijoje priimtas procesinis sprendimas ieškovės nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas, todėl ieškovės turėtos žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais patikslinti ir ją išdėstyti taip:

1) kai V. P. pagal darbo grafiką atitinkamą mėnesį numatytos laisvos dvi paeiliui einančios savaitgalio dienos (visas šeštadienis ir visas sekmadienis), jis turi teisę bendrauti su dukra K. P. tas dvi dienas, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir papildomai turi teisę tą mėnesį bendrauti su dukra kitą laisvą pavienę savaitgalio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), paimdamas dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 19.00 val. V. P. bendrauja su dukra savaitgaliais ne daugiau kaip tris dienas per mėnesį.

2) kai V. P. pagal darbo grafiką atitinkamą mėnesį paeiliui einančios dvi laisvos savaitgalio dienos nenumatytos, jis turi teisę bendrauti su dukra K. P. tris laisvas pavienes savaitgalio dienas (šeštadienį arba sekmadienį), paimdamas dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 19.00 val. V. P. bendrauja su dukra savaitgaliais ne daugiau kaip tris dienas per mėnesį.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovės atžvilgiu pakeisti ir ją išdėstyti taip:

priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 902 Eur (devynis šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,56 Eur (septynis eurus ir 56 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas