Utenos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau –Tarnyba) atstovei Ingai Trimailovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. P. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad šalys turi bendrą nepilnametį vaiką K. P., gim. (duomenys neskelbtini), šalys kartu negyvena nuo 2021 m. liepos mėnesio, nesusitaria dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

2020-05-25 Utenos apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2020-05-22 prokuroro nutarimas ir V. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja G. S.. G. S. buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba dėl patirto smurto artimoje aplinkoje (bylos lapas 21, 42-52). 2021-07-21 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021-07-10 sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui G. S. (b.l. 55-58). Šie įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai priešiški, tai reiškia, kad bendravimo tvarka turi būti kuo tikslesnė, tačiau bendravimo apimties nustatymui neturi reikšmės.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis).

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dalyje dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos Naujųjų metų, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Motinos ir Tėvo dienomis. Esminis ginčas yra dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos darbo ir išeiginėmis dienomis, nesusitariama ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos atostogų metu.

Dėl bendravimo tvarkos darbo ir išeiginėmis dienomis

Ieškinyje siūloma nustatyti atsakovui matytis su dukra pirmadieniais ir trečiadieniais, tačiau 2022-06-10 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad geriau bus antradieniais ir ketvirtadieniais, nes ketvirtadienį nėra užsiėmimų būreliuose, kitomis dienomis vyksta užsiėmimai būreliuose. Ieškovė paaiškino, kad nuo rugsėjo dukra eis į mokyklą, iki 14.00 vyks pamokos, nuo 14.00 iki 14.45 bus akademinė valanda būrelyje, nuo 15.00 iki 16.30 bus laisvas laikas, nuo 16.30 iki 18.30 bus 2 akademinės valandos būrelyje. Ketvirtadieniais po 14.00 val. bus tik laisvai lankomas papildomas ugdymas mokykloje. Ieškovė paaiškino, kad vaiko paėmimo su nakvyne laikas yra 12.00, kad dukra išsimiegotų, nesutinka dėl 10.00 val. laiko, kurio prašo atsakovas, informavimo laiką prašo nustatyti ne 24, o 72 valandas. Nori, kad būtų galimybė perduoti vaiką ne būtinai gyvenamosios vietos adresu, o paimant vaiką su nakvyne būtų ruošiamos pamokos.

Priešieškinyje siūloma nustatyti atsakovui matytis su dukra du kartus per savaitę darbo dienomis, nenustatant konkrečios dienos, o išeiginėmis dienomis 1 kartą su nakvyne ir 1 kartą be nakvynės, jeigu atsakovas turi per mėnesį 2 laisvas dienas savaitgalį, arba 3 kartus be nakvynės, jeigu atsakovas per mėnesį 2 laisvas dienas savaitgalį neturi. Prašo išeiginėmis dienomis nustatyti perdavimo laiką 10.00 val.

Ieškovė neįrodė, kad bendravimo tvarkos darbo ir išeiginėmis dienomis derinimas prie skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiko pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismas mano, kad nustatant bendravimo tvarką neatsižvelgus į skyrium gyvenančio atsakovo darbo grafiką pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus matytis ir bendrauti su tėvu ir tėvo teisę matytis ir bendrauti su vaiku. Kadangi darbo dienomis užsiėmimai vaikams prasideda jau 8 val., dviejų papildomų valandų pakanka išsimiegoti savaitgaliais, būtinumas miegoti iki 12 val. įrodymais nepagrįstas, todėl išeiginėmis dienomis tikslinga nustatyti perdavimo laiką 10.00 val. Vaiko perdavimo vieta teismo sprendime turi būti konkrečiai apibrėžta, priešingu atveju, bus palikta galimybė savaip interpretuoti neapibrėžtos vietos sampratą ir tuo piktnaudžiauti.

Dėl bendravimo tvarkos atostogų metu ir kitų sąlygų

Ieškinyje 20 punkte siūloma nustatyti atsakovui teisę praleisti su dukra atostogas, įskaitant atostogas mokslo metų sezono metu, neapibrėžtą laikotarpį, iš anksto suderintą su ieškove. Priešieškinyje siūloma nustatyti atsakovui teisę praleisti su dukra 14 dienų vasaros atostogas, jeigu tėvo ir dukros atostogas sutampa, o kitų dukros atostogų (pavasario, rudens ir žiemos) metu – pusę atostogų laiko. Atsakovo siūlomas variantas yra apibrėžtas, todėl aiškesnis.

Moksleivių atostogos žinomos iš anksto, trunka apie pusę birželio, visą liepą ir rugpjūtį, todėl atsakovui pranešus ieškovei metų pradžioje apie pageidaujamą 14 dienų laikotarpį vasarą jai bus galimybės suplanuoti ir savo atostogas. Tačiau nustačius prioritetą kas antrus metus ieškovei rinkti 14 dienų laikotarpį, kurį galėtų su dukra praleisti tėvas, bus sudaryta galimybė tuo piktnaudžiauti, pasirenkant savo atostogas tuo pačiu metu kaip ir tėvas, taip kas antrus metus užkertant jam galimybę praleisti dalį atostogų laiko su dukra.

Ieškinyje 22 punkte siūloma nustatyti pareigą šalims keistis informacija apie dukros sveikatą, šioje dalyje ginčo nėra.

Ieškinyje 23 punkte siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra ryšio priemonėmis laiką iki 20.00 val., o priešieškinyje siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra ryšio priemonėmis be laiko apribojimo. Teismas mano, kad 20.00 val. yra vakaro laikas, tačiau ne nakties, 20.00 val. nėra laikas, po kurio atsakovui gali būti ribojama teisė bendrauti su dukra ryšio priemonėmis. Nakties laikas prasideda 22.00 val., todėl bendravimo su dukra ryšio priemonėmis laikas nustatomas, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, norą ir ne vėliau kaip iki 22.00.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022-06-09 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė bendrą sumą 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, pateikė jų apskaičiavimą ir pagrindžiančius dokumentus. Taip pat buvo sumokėtas 86 Eur žyminis mokestis (b.l. 113). Atsakovas turėjo 210 Eur išlaidų už priešieškinio parengimą ir 88 Eur žyminio mokesčio (b.l. 84-85).

Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys (Civilinio proceso kodekso 434 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė turėjo teisė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinti XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovės reikalavimai patenkinti tik tai ieškinio sumai, su kuria atsakovas sutiko (b.l. 76-78). V. P. ir G. S. kaip pora išsiskyrė 2021 metų liepos mėnesį. Nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2022 metų vasario mėn., t.y. per 7 mėnesius, V. P. sumokėjo G. S. vaiko išlaikymui 1650 Eur, mokėdamas kas mėnesį nuo 200 iki 300 Eur per mėnesį (b.l. 78). Iš atsakovo elgesio ieškovė neturėjo pagrindą manyti, kad atsakovas ginčys reikalavimą dėl 200 Eur vaiko išlaikymui priteisimo. Todėl už šią reikalavimų dalį priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės yra tenkinami. Šie reikalavimai yra neturtiniai. Turtiniai reikalavimai apskaičiuojami pagal piniginę sumą, o ne pagal užimto teksto apimtį, todėl ir neturtiniai reikalavimai turi būti apskaičiuojami ne pagal užimto teksto apimtį, o pagal šių reikalavimų „svorį“ byloje, kuris įtakoja bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Šioje bylos dalyje nėra ginčo, todėl ši reikalavimų dalis sudaro ne daugiau kaip 1/10 dalį reikalavimų apimties. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 434 straipsnio 4 dalimi ir nustatyta patenkintą 1/10 dalį ieškinio reikalavimų, ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai yra 208,60 Eur.

Ieškinio dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo darbo dienomis, savaitgaliais ir atostogų metu dalyje iš esmės yra tenkinami priešieškinio, o ne ieškinio reikalavimai. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai yra 298 Eur. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė bylinėjimosi išlaidas palikti šalims. Kadangi ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (208,60 Eur) yra mažesnė nei atsakovo (298 Eur), tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis sudaro 27 Eur. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai yra 1/10 reikalavimų. Todėl 9/10 pašto išlaidų – 24,30 Eur priteisiama iš ieškovės, 1/10 dalis iš atsakovo – 2,70 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sudarė 108 Eur (300*12=3600; 3600*0,03=108). Ieškinys dalyje dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 0,67 dalimi (200/300=0,67), todėl iš atsakovo priteisiama 72,36 Eur.

Teismo sprendimui įsiteisėjus 2022-04-08 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi šioje civilinėje byloje paskirtą laikinąją apsaugos priemonę - laikiną atsakovo V. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės K. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su G. S..

Priteisti iš V. P. išlaikymą nepilnametės dukros K. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų), pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. S..

Nustatyti V. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

1) Kai V. P. pagal darbo grafiką atitinkamą mėnesį numatytos laisvos dvi paeiliui einančios savaitgalio dienos (visas šeštadienis ir visas sekmadienis), jis turi teisę bendrauti su dukra K. P. tas dvi dienas, paimdamas dukrą šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ir papildomai turi teisę tą mėnesį bendrauti su dukra kitą laisvą pavienę savaitgalio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), paimdamas dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 19.00 val.;

2) Kai V. P. pagal darbo grafiką atitinkamą mėnesį paeiliui einančios dvi laisvos savaitgalio dienos nenumatytos, jis turi teisę bendrauti su dukra K. P. tris laisvas pavienes savaitgalio dienas (šeštadienį arba sekmadienį), paimdamas dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 19.00 val.;

3) V. P. turi teisę du kartus per savaitę bendrauti su dukra K. P. darbo dienomis, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą iki 19.00 valandos. Šių bendravimų metu V. P. užtikrina dukters ugdomosios veiklos tęstinumą;

4) V. P. turi teisę su dukra K. P. praleisti 14 (keturiolika) dienų atostogų vasaros laikotarpiu, jei V. P. ir dukters vasaros atostogos sutampa. V. P. turi pranešti G. S. apie konkretų 14 dienų atostogų laikotarpį K. P. vasaros atostogų metu praleidimui su V. P. iki einamųjų metų vasario 1 dienos. V. P. pirmąją atostogų dieną paima dukrą iš gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžina dukrą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

5) Jeigu V. P. atostogos sutampa su kitomis dukters atostogomis (pavasario, rudens ir žiemos), jis turi teisę su dukra bendrauti pusę šių atostogų laiko. V. P. turi pranešti G. S. apie konkretų atostogų laikotarpį K. P. pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu praleidimui su V. P. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. V. P. pirmąją atostogų dieną paima dukrą iš gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžina dukrą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

6) V. P. atostogų metu ar savaitgalį vykstant su dukra K. P. už Lietuvos Respublikos ribų, V. P. privalo informuoti G. S. per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš savaitę. G. S. privalo pateikti V. P. dukros K. P. pasą, vaiko drabužius ir kitus kelionei reikalingus vaiko asmeninius daiktus.

7) V. P., prieš 2 (dvi) savaites įspėjęs G. S., turi teisę su dukra K. P. bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 17.00 val., ir grąžinant dukrą gruodžio 25 d., iki 15.00 val. į jos gyvenamąją vietą, o kiekvienais neporiniais metais per pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 15.00 val., ir grąžinant dukrą gruodžio 26 d., iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą;

8) V. P., prieš 2 (dvi) savaites įspėjęs G. S. turi teisę su su dukra K. P. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Naujųjų Metų sutikimą, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 31 d. 17.00 val. ir grąžinant dukrą kitą dieną (sausio 1 d.) iki 15.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

9) V. P., prieš 2 (dvi) savaites įspėjęs G. S., turi teisę su dukra K. P. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykų pirmą dieną, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 15.00 val. ir grąžinant dukrą antrąją Šv. Velykų dieną iki 12.00 val. į jos gyvenamąją vietą, o kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykų antrą dieną, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžinant dukrą Šv. Velykų antrąją dieną iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

10) Dukra K. P. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) praleidžia su G. S..

11) V. P., prieš 2 (dvi) savaites įspėjęs G. S., turi teisę su dukra K. P. bendrauti kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) paimant ją iš gyvenamosios vietos iki 13 val. ir grąžinant dukrą iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

12) V. P. ir G. S. privalo nedelsiant informuoti vienas kitą telefonu ar SMS žinute, jeigu jų dukra paguldoma į sveikatos priežiūros įstaigą, susižeidė ir kitais atvejais, kurie kelia grėsmę jos gyvybei ar sveikatai.

13) V. P. tomis dienomis, kai nebus kartu su dukra, turi teisę su ja bendrauti telefonu, internetinių programų pagalba iki 22.00 valandos, atsižvelgdamas į jos užimtumą ir norą.

14) V. P. pateikia G. S. sekančio mėnesio savo darbo grafiką bei informuoja apie numatomą pasimatymą ne vėliau kaip prieš tris dienas.

15) Numatyti pasimatymai gali neįvykti tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias V. P. ir G. S. vienas kitą nedelsdami informuoja telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kuriomis tarpusavyje palaiko ryšį.

16) Abipusiu susitarimu V. P. ir G. S. gali numatyti kitokią konkrečių pasimatymų tvarką ir trukmę.

Išieškoti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 72,36 Eur (septyniasdešimt du eurus 6 ct) žyminio mokesčio, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660.

Išieškoti iš V. P. valstybės naudai 2,70 Eur (du eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.

Išieškoti iš G. S. valstybės naudai 24,30 Eur (dvidešimt keturis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus 2022-04-08 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi šioje civilinėje byloje paskirtą laikinąją apsaugos priemonę - laikiną atsakovo V. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, tikslinga panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.