Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, 13 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme (subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-08 nuosprendžiu paskirta bausme), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu 2024-09-10 priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, kuriuo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį skirta galutinė 30 parų arešto bausmė, yra neįsiteisėjęs, jo atžvilgiu 2024-09-27 priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, kuriuo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymas Nr. IX-2314, redakcija nuo 2004-07-13), 182 straipsnio 4 dalį (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925, redakcija nuo 2023-06-01), skirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė (subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme), yra neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023-12-09 21.30 val. gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų, suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam O. S. į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo O. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024-01-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad O. S. nustatytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis. Tikėtina, kad nustatytas nužalojimas galėjo būti padarytas medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2023-12-09. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. O. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 138);

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-659/2017, Nr. 2K-84-458/2020). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015).

Paties kaltinamojo E. S. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškinimai, jog nukentėjusiajam sudavė smūgį supykęs dėl ne taip išgirstų žodžių, supratęs asmens žodžius kaip įžeidimą, o pasakytus žodžius galėjo ne taip išgirsti dėl girtumo būsenos, nukentėjusiojo asmens iki įvykio nepažinojo, taip pat gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiojo O. S. ikiteisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų I. S., L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti O. S. sužalojimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia iš chuliganiškų paskatų, suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam O. S. į veidą padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nosies kaulų lūžį, dėl ko O. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamojo veikoje teismas pripažįsta tai, kad E. S. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį O. S. (kurio iki tos dienos visiškai nepažinojo), spontaniškai ir neadekvačiai sureagavęs į nukentėjusiojo išsakytus žodžius, kuriuos, būdamas neblaivus, ne taip suprato ar išgirdo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam inkriminuotos tinkamai, todėl tokia E. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, nepilnamečio asmens atžvilgiu padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 12 kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. viešajai tvarkai, žmogaus sveikatai, nuosavybei, disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, šią nusikalstamą veiką įvykdė kitą dieną po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-08 nuosprendžio paskelbimo (dėl nusikalstamų veikų pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d.), nusikalto praėjus vos daugiau nei mėnesiui po paleidimo atlikus laisvės atėmimo bausmę (iš įkalinimo vietos paleistas 2023-10-26, nusikalto 2023-12-09), teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Po šios nusikalstamos veikos padarymo nuteistas dar trimis teismo nuosprendžiais: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-16 nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nuosprendis įsiteisėjęs; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nuosprendis neįsiteisėjęs; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-27 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymas Nr. IX-2314, redakcija nuo 2004-07-13), 182 straipsnio 4 dalį (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925, redakcija nuo 2023-06-01), nuosprendis neįsiteisėjęs (2 t., b. l. 20-78 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti ir tai, kad šiuo metu Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmuose E. S. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-11-15 nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Visgi, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad galutinį sprendimą dėl nurodytų aplinkybių pripažinimo lengvinančiomis, o šiuo atveju – sunkinančiomis, priima teismas. Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu prokuroras tik nurodo savo poziciją, kokios aplinkybės turi būti svarstomos, todėl teisiamajame posėdyje gali būti sprendžiama ir dėl lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pripažinimo, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Tai, kad ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, šiuo nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokių teisinių kliūčių jos pripažinti nuosprendyje, juo labiau, baigiamųjų kalbų metu minėtą aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia prašė prokurorė, o kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomones, taigi, kaltinamojo procesinės teisės pareikšti poziciją dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės niekaip nebuvo suvaržytos, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtu. Tai atitinka ir kitų teismų formuotiną praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.); Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras būtent baigiamųjų kalbų metu atitinkamą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.)). Baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, dominuoja vagystės, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 1-15). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 186, 187-189). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas eilę kartų teistas, kaip matyti, išvadų dėl savo elgesio nedaro ir toliau ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio ir moralės normas, nors kaltę dėl nusikalstamos veikos ir pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau kaltinamojo nusikalstamo elgesio tendencija rodo, jog ankstesni nuteisimai ir paskirtos sankcijos jokio poveikio jam nepadarė, vos grįžus iš įkalinimo vietos pakartotinai įvykdė smurtinio pobūdžio veiką, be to, dar ir būdamas neblaivus, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. S. už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės trukmę nustatant kaip šiek tiek didesnę nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau mažesnę nei baigiamosios kalbos metu prašė valstybinė kaltintoja, atsižvelgiant, kad E. S. pagal inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus. Visgi dar labiau mažinti bausmės dydį, įvertinus asmens teistumų skaičių (šiuo metu teistas jau 13 kartų), jo polinkį daryti smurtines nusikalstamas veikas, kilusias pasekmes (kaulo lūžis veido srityje), net dvi nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kai nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad nusikalsta prieš nepilnametį asmenį, pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu E. S. paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-10 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-27 nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme nebendrintina, kadangi minėti nuosprendžiai nėra įsiteisėję. Minėtiems nuosprendžiams įsiteisėjus, pagal kompetentingos institucijos teikimą atskira teismo nutartimi bus galima spręsti E. S. teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimą.

E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 116-119) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

N. O. S. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 6-7). Nurodė, jog po panaudoto smurto jautėsi blogai, smūgio metu patyrė stiprų skausmą, kurį iš 10 balų vertina 10 balų. Labai skaudėjo galvą, pykino. Maždaug mėnesį laiko dar skaudėjo nosį, galvą bei pykino. Kad papildomai reikia kreiptis į medikus, nesuprato, nes gyvena svetimoje šalyje. Smūgio pasekmes jaučiamos ir ieškinio rašymo metu. Kartais, be jokios priežasties iš nosies pradeda bėgti kraujas, nosis paburksta, patinsta, tampa sunku kvėpuoti, ypač nakties metu. Įvykis labai paveikė psichologiškai. Atsirado baimės jausmas vienam išeiti į gatvę, dairosi į abi puses. Reikėjo nemažai laiko, kad situacija pagerėtų. Dar ir ieškinio rašymo metu nėra pilnai atsigavęs, pradėjo nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis. Patirta trauma paliko pasekmes tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Teisme dėl civilinio ieškinio paaiškini, kad nosies gijimas buvo apsunkintas, buvo sunku kvėpuoti. Nors operacijos neprireikė, su nosies pertvara viskas buvo gerai, ligoninėje gulėti nereikėjo, tačiau maždaug mėnesį buvo sunku kvėpuoti ir pastoviai bėgo kraujas. Nors posėdžio dieną jaučiasi geriau, tačiau kas antrą dieną iš nosies bėga kraujas. Dėl lūžio nosis yra užgulusi, sunku kvėpuoti, skauda galvą, anksčiau tokių problemų nebuvo. Nors mokslai dėl patirtos traumos nenutrūko, tačiau patirtas sužalojimas turėjo įtakos jo gyvenimui, buičiai, kadangi skaudėjo galvą, buvo sunku kvėpuoti. Į gydytoją kreipėsi praėjus dviem savaitėm po įvykio gydytojų nurodymu dėl kaulo lūžio patikslinimo. Po įvykio atsirado baimės jausmas, jei kažkas paprašo pinigų ar cigarečių. Nors posėdžio dienai jaučiasi geriau, nosies neskauda, nosies pertvara nebuvo pažeista, bet yra nerimo jausmas, o miegant turi problemų su apsunkintu kvėpavimu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, nesunkus ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis), matyti, kad pastaruoju metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000-1 500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (iki 4 000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

Nagrinėtinu atveju matyti, kad nepilnamečiui nukentėjusiajam O. S. dėl nosies kaulų lūžio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kaip nustatyta byloje – smūgiuojant kumščiu į veidą. Bylos duomenys rodo, jog nukentėjusiajam ilgalaikio ar sudėtingo gydymo neprireikė, stacionariai gydytas nebuvo, į medikus kreipėsi praėjus dviem savaitėm po įvykio, dėl patirto sužalojimo mokymosi procesas nenutrūko, bendravimo galimybės nesumažėjo. Ilgalaikių liekamųjų reiškinių medicininiais dokumentais nekonstatuota, išskyrus paties nukentėjusiojo paaiškinimus, kad dėl patirtos traumos kas antrą dieną iš nosies bėga kraujas (ieškinyje nurodo, kad kraujas iš nosies bėga retkarčiais), nosis yra užgulusi, sunku kvėpuoti, skauda galvą, miegant turi problemų su apsunkintu kvėpavimu. Teismui nekyla abejonių, kad dėl sukeltos traumos yra galimi visi nukentėjusiojo išvardinti sveikatos sutrikimo požymiai, tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Nustatant nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertintini turi būti visi šiam klausimui spręsti reikšmingi kriterijai, t. y. tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, smurtinių veiksmų trukmė, intensyvumas, tiek kaltinamojo kaltės rūšis, padariniai, kuriuos nukentėjusiajam sukėlė prieš jį padarytas nusikaltimas, ir kt.

Taigi, remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tame tarpe - ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam operacija atlikta nebuvo, ilgalaikio ar sudėtingo gydymo nepririekė ir nors nebejotina, kad nukentėjusysis juto stiprų fizinį skausmą, jautė įvairaus pobūdžio nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, tačiau duomenų, jog po patirtos traumos nukentėjusiajam būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, ar nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra pateikta. Nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nerimą, baimę ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismų praktiką, nukentėjusiojo prašoma 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra kiek per didelė, todėl mažintina, nustatant 2 500 Eur dydžio sumą. Įvertinus nukentėjusiojo patirtą sužalojimą (nosies kaulų lūžis), smurto intensyvumą (1 smūgis kumščiu), tai, kad smurtinė veika prieš nepilnametį padaryta iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiojo išgyventą fizinį skausmą, nukentėjusiojo nurodomus padarinius, kuriuos vis dar jaučia iki šiol (kartais kraujuojanti nosis, nosies patinimas, paburkimas, dėl ko apsunkta kvėpavimas, ypač miego metu, baimės jausmas vienam išeiti į gatvę), kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, tačiau sveikas, darbingo amžiaus, atliekantis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę), teismo vertinimu, priteistina 2 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atmestinas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 127,60 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam O. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 163-164). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 166-167), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo E. S. sveikatai buvo padaryta E. S. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam O. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 127,60 Eur priteistina iš E. S..

Siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 127,60 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024-04-15 nutarimu (2 t., b. l. 120-123) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo E. S. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini); 2) piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini); 3) piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024-04-15 iki 2024-10-15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas toliau iki visiško žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, žalą atlyginus – panaikintinas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-08-27 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (381,25 Eur dydžio advokato V. K. užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kitų duomenų apie turimą turtą byloje nėra, privalo atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalas), patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. S. nepriteistinos.

Teismui buvo pateikta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-08-21 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajam O. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 603,33 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog kaltinamasis E. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, privalo atlyginti priteistus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog teismas nepriteisia išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl jo paties gynimo šioje byloje, teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo finansinės padėties valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam O. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš E. S. nepriteistinos.

- trys kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, esančios vokuose prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

N. O. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. S. priteisti nukentėjusiajam O. S. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 127,60 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš E. S. 127,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 60 ct) už nukentėjusiajam O. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.

Pareikštam Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo užtikrinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024-04-15 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. S. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), taikyti toliau iki visiško žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, žalą atlyginus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už E. S. bei nukentėjusiajam O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš E. S. nepriteisti.

- tris kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, esančias vokuose prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.