Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-631-513/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-05
Bylos Nr.: e2A-631-513/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02678-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: L. B., Luminor Bank

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-631-513/2024 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02678-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys L. B., Luminor Bank, AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo nepilnamečių G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. sausio 31 d., o nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės – po 365 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui, nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, sutuoktinių santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., padalyti santuokos metu įgytą turtą ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,1433 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jai iš atsakovo 93 173,94 Eur dydžio piniginę kompensaciją už padalytą turtą, priteisti jai iš atsakovo 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios nuosavybės atkūrimui, nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS, pobūdžio nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką atsakovo įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal 2008 m. spalio 6 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/10/02MN turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolės dalis kreditoriui Luminor Bank, AS, būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus nuostolius, priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė jo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė 2019 m. gruodžio 5 d., po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš jo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 265 Eur nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, pervedant išmokas į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki mėnesio paskutinės dienos, nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, padalyti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,1433 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš jo priteisti 2 873,60 Eur kompensaciją už padalijamą turtą, pripažinti jo asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 79 700 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 600 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 600 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad jo 2022 m. birželio 3 d. įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė su visais iš jos kylančiais įsipareigojimais, priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS, pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką jo įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal 2008 m. spalio 6 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/10/02MN turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolės dalis kreditoriui Luminor Bank, AS, būtų įvykdyta asmeninėmis jo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti jam piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus nuostolius, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, nutraukta ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. sav. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės ir atsakovui iš ieškovės priteistas 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės, nustatyta, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. gruodžio 5 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d., iki 2023 m. sausio 31 d. kiekvienam vaikui po 300,00 Eur per mėnesį, o nuo 2023 m. vasario 1 d. kiekvienam vaikui po 365,00 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, nustatyta priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovė paskirta nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, padalytas santuokos metu įgytas ir bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantis turtas: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistos 2/3 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas 0,1433 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteista 67 360,92 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovė I. K. ir atsakovas A. K. lieka solidariais kreditoriaus Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančiu per Lietuvos skyrių, skolininkais dėl prievolių, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/10/02MN, vykdymo, nustatyta ieškovės ir atsakovo tarpusavio prievolių, kylančių iš nurodytos solidarios prievolės, vykdymo tvarka, pagal kurią po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos skyrių, savo sąskaita vykdo ieškovė, atsakovas jos įvykdytų prievolių nekompensuoja, o tuo atveju, jeigu ieškovė nevykdo arba netinkamai vykdo prievoles kreditoriui ir bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta iš atsakovo, atsakovas įgyja teisę reikalauti iš ieškovės jo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. BK 08/10/02MN dalies kompensavimo. Kita ieškinio ir priešieškinio dalis atmesta. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

4. Teismas nurodė, kad CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo jiems paliktinos turėtos santuokinės pavardės.

5. Teismas nurodė, jog santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, teigdama, kad šalių santuoka iširo dėl išsiskyrusio sutuoktinių požiūrio į šeimos vertybes ir skirtingas ateities vizijas, neišskyrė nė vieno iš sutuoktinių kaltės dėl nesugebėjimo išsaugoti šeimą, todėl prašė jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teigė, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės, nes ji, gyvendama santuokoje su atsakovu, susirado kitą vyrą. Tai lėmė jo apsisprendimą išsikraustyti iš bendro šalių būsto bei gyventi atskirai. Teismas nurodė, kad nors neištikimybės įrodinėjimas yra gana sudėtingas procesas, tačiau šiuo atveju byloje esantys įrodymai (ieškovės ir M. M. susirašinėjimo duomenys, ieškovės susirašinėjimo su draugėmis duomenys) sudaro pagrindą teigti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, nes, būdama santuokoje su atsakovu, ji palaikė intensyvų, labai artimą ir intymų bendravimą su minėtu asmeniu, ieškovė neginčijo bei pripažino aplinkybę, kad bendravo su šiuo vyru, o šiuo metu su juo gyvena ir veda bendrą ūkį. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu, nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui, pavyzdžiui, ilgą laiką artimai bendrauja su kitu vyru ar moterimi, kaip šiuo atveju, ieškovė. Teismas vertino, jog būtent ieškovė buvo nelojali atsakovui ir pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir būtent dėl ieškovės kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

6. Teismas pažymėjo, kad, Klaipėdos miesto policijos komisariato duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. 1.24 val. užregistruotas pranešimas apie smurtą, tačiau 2018 m. sausio 3 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, jokie atsakovo teisei priešingi veiksmai nustatyti nebuvo. Be to, įvykis vyko dar iki šalių gyvenimo skyrium pradžios ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po šio įvykio ieškovė ar atsakovas būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat ieškovė nereiškė reikalavimo santuokos nutraukti dėl atsakovo kaltės (dėl smurto, girtavimo), tokių aplinkybių nenurodė ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl teismas ieškovės teiginius apie atsakovo girtavimą, smurtavimą prieš ją ir pan. vertino kaip deklaratyvius. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytus jos netinkamo elgesio faktus, bei nepagrindė ir neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

7. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Teismas vertino, kad santuokos iširimas dėl ieškovės netinkamo elgesio neabejotinai sukėlė atsakovui emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, vis dėlto vien deklaratyvių paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Nors atsakovas pateikė 2021 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. medicininius dokumentus, teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog jam nustatytos ligos / sutrikimai yra būtent netinkamo ieškovės elgesio pasekmė. Atsižvelgęs į santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovo išgyvenimų pobūdį, teismas atsakovo patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

8. Teismas nurodė, kad, pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tvirtino, kad būtent nuo 2019 m. gruodžio 5 dienos, kai sužinojo apie ieškovės neištikimybę, jis išsikraustė iš bendrų šeimos namų ir išėjo gyventi pas savo seserį; ieškovė teigė, kad atsakovas išsikraustė tik 2021 m. rugsėjo mėn., tik nuo to laiko sutuoktiniai nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, o 2021 metų vasarą šalys dar bendravo, kartu atostogavo, vyko į keliones. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – susirašinėjimo medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, aplinkybę, kad atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. į ieškovės banko sąskaitą pradėjo mokėti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas, nusprendė, jog šalys faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais.

9. Dėl ieškovės teiginių, kad šalys dar kartu atostogavo ir pramogavo, gyveno santuokinį gyvenimą iki 2021 m. rugsėjo 10 d., teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi, o aplinkybė, kad 2020 m. sausio mėn. šalys apsistojo tame pačiame viešbučio numeryje, kad 2021 metų vasarą kartu atostogavo bei buvo apsistoję viešbutyje, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog sutuoktinių bendras gyvenimas yra nutrūkęs būtent nuo bendros buities, ūkio pasibaigimo momento, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 5 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog šalys 2020 m. sausio 24–26 d. apsistojo tame pačiame viešbučio kambaryje, nes išvykstančių asmenų skaičiaus viešbutis nefiksuoja, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šalys išvyko kartu. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės pateiktas nuotraukas iš 2021 metų vasaros kelionės į Rygą, nes fotonuotraukose užfiksuotas tik atsakovas kartu su vaikais, tačiau ieškovės jose nėra, taip pat nėra pateikta nė vienos fotonuotraukos, kurioje būtų užfiksuota ieškovė kartu su atsakovu. Teismas vertino, kad vienkartinės kelionės, net jei jos ir buvo, nepagrindžia šalių bendro ūkio tvarkymo ir santuokinio gyvenimo. Teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. gruodžio 5 d. šalys gyvena skyrium ir nuo 2019 m. gruodžio 5 d. jų turtas ir pajamos yra asmeninės.

10. Vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos teismas nurodė, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir, Tarnybos nuomone, turėtų būti nustatyta tokia vaikų su atsakovu bendravimo, pagal kurią abu vaiko tėvai turėtų lygias ir maksimalias galimybes bendrauti su vaikais. Teismas nurodė, jog tarp šalių susiklostę įtempti, konfliktiški tarpusavio santykiai, kyla konfliktai ir dėl atsakovo bendravimo su vaikais, šalys nesutaria, kaip ir kiek laiko atsakovas turėtų bendrauti su vaikais. Atsižvelgęs į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių, tai, jog atsakovas turi lygias teises kaip ir ieškovė bendrauti, matytis, leisti laisvalaikį su nepilnamečiais vaikais, teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsižvelgęs ne tik į abiejų šalių išreikštas pozicijas, bet ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

11. Teismas nurodė, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią pareigą tėvai privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė įrodymus apie tai, jog ji turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, t. y. vizitų pas ortodontą, žandikaulio tiesinimo sąvaržų, kabių ir jų priežiūros priemonių, vizitų pas kineziterapeutą ir pan. Nors ieškovė pateikė duomenis tik apie vienam vaikui šiuo metu taikomą ortodontinį gydymą, tačiau kartu nurodė ir tai, kad toks gydymas bus reikalingas ir kitam vaikui, todėl teismas nusprendė, kad ieškovė turi papildomų išlaidų dėl abiejų vaikų sveikatos būklės. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovė patiria išlaidas vaikų maistui, rūbams, higienos reikmėms, lavinimui, sveikatinimui, šių išlaidų įrodinėti nereikia.

Šalies argumentai

12. Ieškovė teigė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1 800 Eur suma (kiekvienam vaikui po 900 Eur), dukrai yra sudarytas ortodontinio gydymo planas, kaina metams – apie 3 450 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad vaikų naudai yra sudaręs draudimo sutartis ir kiekvieną mėnesį moka draudimo įmokas po 11,77 Eur už sūnų ir po 11,35 Eur už dukterį, sumoka vaikų mobiliųjų telefonų išlaidas, be to, atsakovas yra nupirkęs sūnui metalo ieškiklį, dukteriai – planšetinį kompiuterį, vaikų išlaikymui moka po 530 Eur per mėnesį, t. y. po 265 Eur kiekvienam vaikui ir jokių ginčų dėl jo teikiamo išlaikymo vaikams iki šiol tarp šalių nekilo. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su 306 Eur per mėnesį išlaikymu kiekvienam vaikui. Teismas nustatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 900 Eur, atsakovo mėnesines pajamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaro apie 600 Eur per mėnesį, MB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 19 d. pažymos duomenimis, atsakovui, kaip direktoriui, nuo įmonės įsteigimo dienos priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio suma 0,00 Eur, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamas sudaro apie 1 200 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur, o išmoka vaikams yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus. Teismas vertino, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą ir būtinus vaikų poreikius bei šalių realią turtinę padėtį atitinkantį išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, o CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. sausio 31 d. priteisti kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, o nuo 2023 m. vasario 1 d. – po 365 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaikų pilnametystės, kuris indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

14. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) įgijo:1) 2/3 dalis buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 0,1433 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. birželio 3 d. įregistruota mažoji bendrija (toliau – MB) ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra atsakovas. Kadangi automobilis įgytas ir mažoji bendrija įregistruota šalių santuokos metu, teismas konstatavo, kad šis turtas taip pat laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

15. Dėl bendro turto padalijimo būdo ginčas nekilo. Šalys nesutarė dėl dalytino turto vertės. Teismas 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei. Teismas pažymėjo, kad šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2019 m. gruodžio 5 d., todėl, įvertinęs šalių pateiktus skirtingus duomenis apie turto vertę tuo metu, teismas vadovavosi pateiktų duomenų vidurkiu ir laikė, kad 2/3 dalių dalytino buto vertė 2019 m. gruodžio 5 d. buvo 40 334 Eur (44 000 Eur + 36 667 Eur)/2). Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. šiam butui įsigyti šalių kartu su ieškovės motina paimto kredito likutis sudarė 55 971,60 Eur, todėl šalims tenkanti šio kredito dalis buvo 37 314,40 Eur (55 971,60 Eur x 2/3). Ieškovei priteisęs 2/3 dalis buto, kurio vertė 2019 m. gruodžio 5 d. buvo 40 334 Eur, įvertinęs šalių negrąžinto kredito likutį ir aplinkybę, kad šią prievolę vykdyti sutiko ieškovė, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1 509,80 Eur piniginę kompensaciją ((40 334 Eur – 37 314,40 Eur) / 2).

16. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios nuosavybės atkūrimui. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį bute įvyko didelė vandentiekio avarija, todėl buto remontui, apdailos darbams (paslaugoms), vidaus durims, virtuvės baldams teigė patyrusi apie 20 000 Eur išlaidų. Teismas nustatė, kad dėl 2021 m. gruodžio 6 d. įvykusio draudžiamojo įvykio (buto apliejimo trūkus radiatoriui) buvo apskaičiuota 3 620 Eur draudimo išmoka, o pritaikius 86 Eur išskaitą ieškovei išmokėta 3 534 Eur išmoka. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktuose kvituose nėra duomenų, kad jie buvo apmokėti būtent ieškovės asmeninėmis lėšomis, nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas draudimo bendrovei dėl išmokėtos išmokos nepakankamo dydžio. Teismas nusprendė, kad nurodyto dydžio draudimo išmoka tuo metu tenkino ieškovę, jos pakako padengti visas remonto išlaidas ir dėl įvykio patirtus nuostolius, o ieškovės įsigyti nauji baldai, buitinė technika, šviestuvai, patalynė, naujos durys ir kt. nesusiję su bute įvykusia vandentiekio avarija.

17. Atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė įrodymus, kad jos 2019 m. gruodžio mėn. vidutinė rinkos kaina buvo 3 450 Eur. Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių kitokią transporto priemonės vertę, nepateikė, todėl teismas atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją – 1 725 Eur (3 450 Eur / 2) už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

18. Atsakovas prašė pripažinti, kad jo 2022 m. birželio 3 d. įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“ yra asmeninė jo nuosavybė su visais iš jos kylančiais įsipareigojimais. Ieškovė sutiko, kad mažoji bendrija po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui. Įvertinęs, kad šalys nuo 2019 m. gruodžio 5 d. kartu nebegyveno, nebevedė bendro ūkio, teismas po santuokos nutraukimo šį turtą priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei kompensacijos nepriteisė.

19. Teismas nustatė, jog nekilo ginčo, kad žemės sklypas būtų priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Teismas pakartojo, kad nagrinėjamu atveju dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo 2019 m. gruodžio 5 d. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė konsultacinio pobūdžio išvadą, jog sklypo vertė tuo metu buvo 27 200 Eur, ieškovės turto vertės nustatymo pažymoje sklypo vertė 2019 m. gruodžio mėn. nenurodyta, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis ir ieškovei iš atsakovo priteisė 13 600 Eur (27 200 Eur/ 2) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

20. Atsakovas reikalavo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas pažymėjo, kad, pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Be to, pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

21. Teismas nustatė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad šie pastatai nuo 2023 m. sausio 5 d. yra įregistruoti kaip I. K. ir A. K. nuosavybė, įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nustatė, kad šie pastatai pradėti statyti 2018 metais, t. y. dar šalims gyvenant kartu, o baigti – 2020 metais, šalims jau nebevedant bendro ūkio. Teismas vertino, kad nors gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai laikytini bendrąja jungtine šalių nuosavybe, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys jau nuo 2019 m. gruodžio 5 d. nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, šį nekilnojamąjį turtą priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo priteisė piniginę kompensaciją pagal 2019 m. gruodžio 5 d. buvusią turto vertę. Teismas pažymėjo, kad šalims gyvenant skyriumi ir nebevedant bendro ūkio atsakovas 2021 m. rugsėjo 4 d. pardavė paveldėtą turtą savo seseriai už 42 000 Eur, kuriuos panaudojo ginčo pastatų statybai. Teismo eksperto A. R. Z. 2023 m. birželio 30 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad objekte – gyvenamajame name ir pagalbinio ūkio pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 5 d. atliktų statybinių darbų ir panaudotų statybinių medžiagų skaičiuojamoji kaina (statybinė vertė) yra 113 991,43 Eur, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 56 995,72 Eur (113 991,43 Eur / 2) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atlikęs priteistinų kompensacijų įskaitymą teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 67 360,92 Eur kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Ieškovė I. K. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti, nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium, už padalijamą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir statinius) priteisti ieškovei iš atsakovo 99 800 Eur dydžio piniginę kompensaciją, sumažinti atsakovui iš jos priteistą piniginę kompensaciją už padalijamą transporto priemonę nuo 1 725 Eur iki 1 500 Eur, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui iš jos priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

23. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl momento, nuo kurio šalys pradėjo gyventi skyrium, vadovavosi tik atsakovo ir jo artimųjų duotais paaiškinimais, kurie iš dalies buvo aiškiai melagingi, o visus ieškovės pateiktus duomenis apie beveik dvejus metus (iki pat 2021 m. rugsėjo mėn.) šalių kartu leistą laiką, kartu sutiktus Naujuosius Metus (2021 metus), atsakovo nemokėtą išlaikymą vaikams laikė nereikšmingomis aplinkybėmis, nepaneigiančiomis, jog sutuoktinių bendras gyvenimas buvo nutrūkęs nuo atsakovo nurodyto momento – 2019 m. gruodžio 6 d. Teigia, kad šis momentas atsakovui buvo aktualus būtent dėl jo siekio išvengti bendromis lėšomis sukurto nekilnojamo turto pasidalijimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino jos pateiktų nuoseklių įrodymų apie šalių gyvenimą drauge iki pat 2021 m. rugsėjo mėn. reikšmę, neišsamiai, selektyviai vertino reikšmingus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad su atsakovu po 2019 m. gruodžio mėn. buvo tik trumpam išsiskyrę, bet po kelių mėnesių vėl pradėjo gyventi drauge. Pažymi, kad atsakovas po 2019 m. gruodžio 6 d. vaikų išlaikymui skirtas lėšas mokėjo tik keletą mėnesių, nes 2020 m. vasario mėn. sutuoktiniai susitaikė ir bandė išsaugoti šeimą. Kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutuoktinių atostogos Druskininkuose, kitos išvykos ir kelionės nepaneigia išvadų, kad sutuoktinių bendras gyvenimas, buitis jau buvo pasibaigusi 2019 m. gruodžio 5 d. ir jie nebegyveno kaip sutuoktiniai.

24. Teigia, kad kilo ginčas dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo sukūrimo aplinkybių ir padalijimo. Vengdamas šio turto padalijimo atsakovas visaip vilkino šio turto teisinį įregistravimą, o liudiję jo artimieji teigė, jog šis ginčo turtas neva buvo pradėtas statyti tik ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, neva tik 2020 metais, nors byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Apeliantės nuomone, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo ir piniginės kompensacijos už padalijamą turtą priteisimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės ydingai taikė šeimos teisės normas, reguliuojančias dalijamo turto vertės nustatymą, priteisė jai piniginę kompensaciją už padalijamą bendrą jungtinę nuosavybę vadovaudamasis įstatyme nenumatytais dalijamo bendro turto vertės nustatymo kriterijais (CK 3.119 straipsnis), netinkamai taikė CK 3.67 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai piniginę kompensaciją jai už nekilnojamąjį turtą priteisė nuo 2019 m. gruodžio 5 d. buvusios turto vertės. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad po 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. šalims gyvenant skyrium ir nebevedant bendro ūkio, atsakovas lėšas, gautas pardavus jo santuokoje paveldėtą turtą (2021 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido savo seseriai už 42 000 Eur), panaudojo ginčo pastatų statyboms. Pažymi, kad atsakovas bylai pateikė tik keletą dokumentų, iš kurių galima spręsti apie tam tikros dalies asmeninio turto (lėšų) panaudojimą bendrai jungtinei nuosavybei gerinti, pavyzdžiui, po 2021 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo atsakovas pagrindė ne daugiau kaip 13 398,86 Eur asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui. CK 3.98 straipsnyje numatyta galimybė sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmeninį turtą bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti arba padidinti bendrosios jungtinės nuosavybės vertę, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles įrodinėti panaudotų asmeninių lėšų (turto) dydį bei prašyti atitinkamos kompensacijos iš bendro turto, tačiau atsakovas tokio reikalavimo niekada nereiškė. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti dėl atsakovo panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei kompensavimo klausimo. Šioje byloje nebuvo nustatyta asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti atsakovo interesais.

26. Pažymi, kad paankstintas santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas gali turėti įtakos vertinant, kokias asmeninėmis laikytinas pajamas (turtą) viena iš šalių įgijo santuokos metu ir galbūt panaudojo jas bendrajai jungtinei nuosavybei, bei, atitinkamai pagal tokius kriterijus spręsti dėl pagrįstumo priteisti tokiai šaliai piniginę kompensaciją CK 3.98 straipsnio pagrindu. Tačiau paankstintas santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas neturi jokios įtakos įstatymų nustatyta tvarka dalijant turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Ją nustatant turi būti vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensaciją jai iš atsakovo už padalijamą bendrąją jungtinę nuosavybę skaičiavo ne nuo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje esančios turto vertės, o nuo 2019 m. gruodžio 5 d. buvusios nurodyto nekilnojamojo turto vertės.

27. Nurodo, kad 2020 m. balandžio mėn. ginčo ūkinių pastatų baigtumas buvo 100 proc., o gyvenamojo namo – 70 proc. Negali būti jokio ginčo, kad toks dalijamo turto statybos baigtumas buvo pasiektas bendromis sutuoktinių lėšomis. 2020 m. balandžio mėn. atliktais kadastriniais matavimais buvo konstatuota, jog abu ūkiniai pastatai buvo pradėti statyti 2018 metais ir 2020 m. balandžio mėn. buvo 100 proc. baigti, fiksuota kiekvieno ūkio pastato statybinė vertė – po 22 300 Eur, iš viso 44 600 Eur, gyvenamojo pastato statinio statybinė vertė buvo 111 000 Eur, statybos pradžios data – 2018 metai. 2022 m. spalio 21 d. ginčo turto kadastriniais matavimais yra konstatuotas gyvenamojo namo baigtumo padidėjimas nuo 2020 metų balandžio tik 8 procentais – iki 78 proc., pagal juos ūkinio pastato statybinė vertė nurodyta 21 800 Eur, kito ūkinio pastato statybinė vertė yra nurodyta taip pat 21 800 Eur. Atsakovo užsakymu atliktos 2023 m. birželio 30 d. ekspertizės akte yra konstatuota, jog ekspertizės išvados yra grindžiamos statybos eiga, nustatyta ne objektyviais duomenimis, o tik pagal atsakovo pateiktas fotografijas, kurių padarymo laikas yra pagrįstas taip pat tik atsakovo paaiškinimais. Šiame ekspertizės akte yra konstatuota, jog objekto (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų) 2019 m. gruodžio 5 d. atliktų statybinių darbų ir panaudotų medžiagų, skaičiuojant 2022 m. spalio mėn. kainų lygiu, vertė yra 149 874,62 Eur (be žemės sklypo vertės).

28. Pažymi, kad sutartį dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio (paveldėto) turto pardavimo atsakovas sudarė tik 2021 m. rugsėjo 4 d., sutartyje nurodyta, jog turtas parduodamas už 42 000 Eur, iš kurių tik 15 000 Eur pardavėjas gavo grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo, o likusius 27 000 Eur pirkėja pardavėjui privalėjo pervesti per 5 metus į atsakovo (pardavėjo) banko sąskaitą.

29. Teigia, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ieškovės pateiktais duomenimis apie dalytino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertę, esančią bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto vertintojas pateikė išvadą, kad žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu analogiškų verčių zonose galėtų kainuoti 156 000 Eur. Vertintojas nurodė, kad neturi galimybės atskirai įvertinti ūkinių pastatų, esančių žemės sklype, nes šioje vietoje nėra analogiškų objektų, aplinkinė zona yra išskirtinai gyvenamosios paskirties. Pažymi, jog prie naujai statomo gyvenamojo namo tame pačiame sklype buvo pastatyti ir papildomi 80 kv. m ploto ūkiniai pastatai komercinei veiklai, taigi jų statybai taip pat buvo investuotos sutuoktinių lėšos. Pagal 2022 m. spalio mėn. atliktus kadastrinius matavimus ūkinių pastatų statybinė vertė nurodyta po 21 800 Eur, tai reiškia, jog faktiškai sutuoktinių investuotos lėšos šio turto sukūrimui sudaro ne mažiau kaip 43 600 Eur. Apeliantės nuomone, tokia yra reali šio turto vertė, ir tokia verte šie statiniai turėjo būti įtraukti į sutuoktinių bendro turto balansą. Teismo bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto turto vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje sudarė iš viso 199 600 Eur (156 000 Eur gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertė + 43 600 Eur į vieną pastatą sujungtų ūkinių pastatų vertė). Dėl to už šį turtą jai turėjo būti priteista 99800 Eur piniginė kompensacija.

Žemesnės instancijos teismas

30. Taip pat nesutinka su iš jos atsakovui priteistos piniginės kompensacijos už automobilį dydžiu. Pažymi, kad šalys procesiniuose dokumentuose nurodė automobilio vertę – 3 000 Eur. Mano, kad atsakovui iš jos priteista piniginė kompensacija buvo nepagrįstai padidinta nuo 1 500 Eur iki 1 725 Eur.

31. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta tik jos kaltė dėl santuokos iširimo ir atsakovui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teigia, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais šeimos gyvenimas nebuvo toks „darnus“, kaip teigia atsakovas, 2019 metų pradžioje susidūrę su tarpusavio santykių krize, ieškovė ir atsakovas jų santuokos nutraukti neskubėjo ir dar ilgą laiką gyveno kartu ir bandė šeimą išsaugoti. Dėl dėmesio, pagarbos, nuoširdaus rūpinimosi šeima, egoizmo, tam tikrų intymaus pobūdžio problemų, ieškovės ir atsakovo šeiminis gyvenimas susidūrė su iššūkiais ir sunkumais, o padorumo ir santuokinės ištikimybės ribų neperžengiantis jos 2019–2020 metų bendravimas su kitu vyru, jis iš slapta gautos jos susirašinėjimo medžiagos buvo analizuojamas šioje byloje, buvo ne ieškovės ir atsakovo šeimos sunkumų priežastis, o tik to pasekmė. Pavartojęs alkoholio atsakovas tapdavo agresyvus, užgauliodavo, žemindavo sutuoktinę, kartais vartodavo ir fizinį smurtą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – jos 2018 m. sausio 1 d. pranešimas policijai, tačiau pirmosios instancijos teismas šiame įvykyje neįžvelgė jokios atsakovo kaltės dėl šalių santuokos (santykių) blogėjimo. Po šio incidento tik savo motinos įkalbinėjama ji nuvyko į policiją atsiimti pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir atleido savo sutuoktiniui. Apie iš atsakovo patirtą fizinį ir psichologinį smurtą taip pat netiesiogiai patvirtino ir teismo analizuota jos susirašinėjimo su M. M. medžiaga, kai Druskininkuose atsakovas ją užpuolė. Pripažįsta, kad dėl tarpusavio santykių įtampos sutuoktinis 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje trumpam buvo palikęs šeimą ir išėjęs gyventi atskirai, tačiau tuo metu dar tikrai nebuvo bendro sutuoktinių apsisprendimo nutraukti santuoką, jie dėjo pastangas šeimą išsaugoti. Galutinai ieškovė ir atsakovas išsiskyrė tik 2021 m. rugsėjo mėn.

32. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Iš visumos bylos duomenų matyti, kad po 2020 m. sausio–vasario mėn. ieškovė ir atsakovas susitaikė, palaikė tarpusavio santykius. Su savo naujuoju draugu ji pradėjo gyventi kartu tik 2022 m. pavasarį, kai kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo. Pažymi, kad atsakovas pavedimus jai atliko tik tris kartus, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 23 d., iš viso 700 Eur. Nuo 2020 m. sausio mėn. iki pat 2021 m. rudens atsakovas jokių pinigų vaikų išlaikymui nemokėjo, nes tuo laikotarpiu sutuoktiniai gyveno kartu, atostogavo, pramogavo, sutiko 2021 metus. Taigi po 2019 m. gruodžio mėn. krizės abi šalys dėjo dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, o byloje nėra jokių duomenų, jog 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusių ieškovės ir atsakovo skyrybų iniciatore buvo tik ieškovė ir kad skyrybų priežastimi 2021 m. rugsėjo mėn. būtų buvęs išimtinai jos elgesys. Pats atsakovas tik 2021 m. gruodį inicijavo santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutarimu, o jai nesutikus su siūlomu turto pasidalijimu pats nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, todėl, apeliantės nuomone, byloje nebuvo įrodyta atsakovo patirta neturtinė žala, kurią teismas įvertino 1 000 Eur.

Šalies argumentai

33. Atsakovas A. K. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo mėn. 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., po 265,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – kiekvienam vaikui po 306,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti sprendimo dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pripažinti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalijama; panaikinti sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Nurodo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovė, įrodinėjanti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas anksčiau turėjo galimybę ir sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 300 Eur, nėra pakankamas pagrindas priteisti tokį išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos. Nutraukus darbo sutartį jo finansinės galimybės pasikeitė. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kokie vaikų poreikiai buvo 2022 metais, kai ieškovė kreipėsi į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti didesnį išlaikymą nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo nustatyta atitinkamais laikotarpiais MMA. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, jog per mėnesį yra reikalinga 1 801 Eur suma (kiekvienam vaikui po 900 Eur), tačiau šiuos poreikius įrodančių duomenų beveik nepateikė. Be to, lentelėje nurodyti poreikiai yra nepagrįstai aukšti, neįtikima, kad vaikų maitinimui namuose per mėnesį reikia po 300 Eur kiekvienam. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai pietus valgo mokykloje, o maistas gaminamas visai šeimai, maitinimui namuose reikia ne daugiau kaip 200 Eur kiekvienam vaikui, komunalinių paslaugų išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, nors sąskaitas ieškovė gauną kiekvieną mėnesį. Be to, bute gyvena ne tik vaikai, bet ir ieškovė su sugyventiniu, neaišku, kaip apskaičiuotos komunalinių ir kitų paslaugų išlaidos, tenkančios vienam vaikui. Išlaidos vasaros stovykloms taip pat nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.

35. Pateikti įrodymai pagrindžia tik dukteriai reikalingą ortodontinį gydymą, bet apie šio gydymo reikalingumą sūnui nėra jokių įrodymų. Be to, ieškovės nurodytos dukters ortodontinio gydymo išlaidos per metus yra akivaizdžiai per didelės. Vaikų poreikių lentelėje vizitams pas ortodontą, žandikaulio tiesinimo sąvaržos, kabės, kabių priežiūros priemonėms priskirta net 4 500 Eur per metus arba 375 Eur mėnesį. Ieškovė pateikė du skirtingus ortodontinio gydymo būdus – breketais arba kapomis, kurių kainos skirtingos ir neaiški gydymo trukmė, gydymo planas nepasirašytas gydytojo, pateikti kvitai už ortodontinį gydymą neatitinka gydymo plane nurodytų kainų ir neaišku, už kokias konkrečiai suteiktas ortodontinio gydymo paslaugas buvo sumokėta. Be to, klinikos interneto svetainėje nurodyta, kad abiejų žandikaulių gydymas kapomis kainuoja 74,50 Eur, 79,50 Eur /mėn. ar 84,50 Eur/mėn., o ne 375 Eur, kaip teigia ieškovė.

36. Atsakovo nuomone, nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovo mokėtas kiekvienam vaikui išlaikymas po 265 Eur periodinėmis išmokomis ir dar papildomai teikiamas išlaikymu daiktais, pramogomis ir kt., buvo pakankamas, todėl pagrindo jį didinti nėra. Atsižvelgiant į šiuo metu pasikeitusį MMA dydį ir mokamus vaiko pinigus, atsakovas pripažįsta, kad būtinuosius vaikų poreikius užtikrintų 306 Eur išlaikymas, mokamas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl laikytina, kad nuo šios datos sutuoktinių turtas ir pajamos yra asmeninės. Teismas į dalytino turto balansą įtraukė visą šalių registruotiną turtą, motyvuodamas tuo, kad pagal CK 3.127 straipsnį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo nuomone, jo vardu registruota MB ,, (duomenys neskelbtini)“ negali būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

38. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų šių nuostatų išaiškinimų. Ginčo namo ir ūkinių pastatų vertę, atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė vadovaudamasis 2023 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teismo eksperto A. R. Z. teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta statybinė vertė neatitinka realios šio turto rinkos vertės. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė turėjo būti nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo 2019 m. gruodžio 5 d., o ne statybinę vertę. Pažymi, kad pagrindinis jo prašytos teismo ekspertizės tikslas buvo nustatyti, kiek 2019 m. gruodžio 5 d. buvo atlikta gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkio pastatų statybinių darbų ir panaudota statybinių medžiagų kiekybine išraiška (procentine dalimi). Ekspertas pateikė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 5 d. objekte atliktų darbų ir panaudotų medžiagų skaičiuojamoji kaina yra 113 991,43 Eur (su PVM), tai sudaro 38,2 proc. projektinės objekto statybos skaičiuojamosios kainos. Šiame akte ekspertas netyrė ir nenustatė turto rinkos vertės. Kad objekto statybinė vertė neatitinka realios gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rinkos kainos, patvirtina byloje pateikta Ober-Haus Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 105313A VAT_2023 GTA KLAI, kurioje vertinamo turto rinkos vertė (nustatyta lyginamuoju metodu) 2023 m. sausio 27 d. buvo 156 000 Eur, o šio turto retrospektyvinė rinkos vertė 2021 m. rugsėjo mėn. buvo 144 000 Eur. Pažymi, kad turto rinkos vertė 2023 m. sausio 27 d. nustatyta, esant 78 proc. gyvenamojo namo baigtumui ir 100 proc. ūkinių pastatų baigtumui. Ekspertizės akte nustatyta, kad projektinė objekto skaičiuojamoji statybos kaina sudaro 298 442,33 Eur, akivaizdu, kad skaičiuojamoji statybos kaina yra žymiai didesnė nei reali dalytino turto (namo ir ūkinių pastatų) rinkos vertė. Be to, teismas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų vertę nustatė pagal statybinę vertę su pridėtinės vertės mokesčiu. Mano, kad teismui priteisus iš atsakovo piniginę 56 995,72 Eur kompensaciją, apskaičiuotą pagal Ekspertizės akte nustatytą statybinę vertę (113 991,43 Eur), ieškovė atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Viso objekto, įskaitant žemės sklypą, beveik baigtą namą ir ūkinius pastatus, rinkos vertė pagal individualų vertinimą yra 156 000 Eur, tuo tarpu 19,1 proc. ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių statinių dalis, neįskaitant žemės sklypo, teismo įvertinta net 56 995,72 Eur.

39. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdį, įpareigojo šalis pateikti ne viso turto vertes 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d., bet tik buto, transporto priemonės ir žemės sklypo, taip pat negrąžinto kredito likutį. Taigi jis buvo suklaidintas, todėl pateikė tik žemės sklypo konsultacinį įvertinimą, o ne viso objekto vertinimą pagal rinkos kainas. Nesitikėjo, kad teismas taikys statybinę vertę, kuri neatitinka realios turto vertės ir prieštarauja teismų praktikai. Teismas, manydamas, kad šalys nėra pateikusios parašomo padalyti turto tikrosios vertės, turėjo aiškiai pasiūlyti ar įpareigoti šalis pateikti retrospektyvinį ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančių pastatų vertimą ar net atlikti teismo ekspertizę. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino teismo aktyvumo pareigą, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Be to, teismas nesiaiškino, ar jis iš viso bus pajėgus sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją.

40. Atsakovo įsitikinimu, teismas turėjo remtis byloje esančia Ober-Haus Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 105313A VAT_2023 GTA KLAI, kurioje vertinamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2023 m. sausio 27 d. yra 156 000 Eur ir ji yra artimiausia sprendimo priėmimo dienai. Dėl šio vertinimo tarp šalių ginčo nebuvo. Nurodytoje Turto vertinimo ataskaitoje atskirai žemės sklypo vertė nėra išskirta. Registrų centro duomenimis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2024 m. sausio 1 d. buvo 29500 Eur, todėl šią sumą atėmus iš 156 000 Eur, statinių rinkos vertė yra 126 500 Eur. Ekspertizės akte nustatyta 2019 m. gruodžio 5 d. atlikta gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkio pastatų statybinių darbų ir panaudota statybinių medžiagų kiekybine išraiška (procentine dalimi) sudaro bendrai 38,2 proc. Taigi pagal ekspertizės aktą ieškovei tenkanti statinių (gyvenamojo ir ūkinių pastatų) dalis sudaro 19,1 proc. (38,2 proc. / 2), jų vertė pagal turto vertinimo ataskaitą yra 24 161,50 Eur (126 500 Eur x 19,1 proc.), todėl ši suma ir turėjo būti priteista ieškovei kaip kompensacija už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą.

41. Nurodo, kad CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Teigia, kad ginčo ūkinių pastatų statyboms panaudojo savo motinos padovanotus 15 000 Eur. Šalys neturėjo jokių santaupų, buvo paėmusios kreditą butui įsigyti, reikėjo mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, dirbtuvės arba kitaip angaras, faktiškai pastatytas už jo motinos pinigus. Motina buvo gavusi palikimą, notarinio pinigų dovanojimo sandorio nesudarė. Ūkinių pastatų statyba pradėta 2018 m., o baigta (be vidaus apdailos ir apšiltinimo) 2020 m. pavasarį, kai faktiškai šalys kartu nebegyveno, todėl, skaičiuojant piniginę kompensaciją, turėjo būti įskaičiuota jo investuota 15 000 Eur suma, tačiau dėl jos pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Tai turėjo įtakos neteisingam sutuoktinių turto balanso sudarymui ir kompensacijos apskaičiavimui.

42. Byloje nesant kitų duomenų, žemės sklypo vertė pagal Registrų centro duomenis yra 29 500 Eur. Pagal jo pateiktą UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitą buto rinkos vertė yra 76 000 Eur, atitinkamai 2/3 dalių buto rinkos vertė yra 50 666,67 Eur. Ginčo dėl automobilio 3 000 Eur vertės tarp šalių nėra. Šiuo atveju nurodyto dalytino turto vertė yra 83 166,67 Eur, kiekvienai iš šalių tenka po 41 583,34 Eur turto. Negrąžinto kredito likutis 2024 m. sausio 16 d. yra 46 266,36 Eur, 2/3 dalys negrąžinto kredito sudaro 30 844,24 Eur arba po 15 422,12 Eur kiekvienai šaliai. Jam priteisus 29 500 Eur vertės žemės sklypą, o ieškovei 2/3 dalis buto, 50 666,67 Eur vertės ir 3 000 Eur vertės transporto priemonę, atskaičius 30 844,24 Eur negrąžintą kreditą, kurį ieškovė įsipareigojo grąžinti, jai tenkančio turto vertė, neįskaitant statinių, sudaro 22 822,43 Eur. Taigi ieškovei priteistina piniginė kompensacija sudaro iš viso 20 000,29 Eur (16 661,50 Eur + 3 338,79 Eur).

43. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, pažeidė procesines ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo turėtų būti panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

44. Ieškovė I. K. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

45. Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo nurodo, kad ieškinį ji pareiškė 2022 m. balandį, pagal tuo metu galiojusias kainas, minimalios mėnesinės algos dydžius, atsakovo vaikams faktiškai teiktą išlaikymą. Pagal 2023 m. sausio mėn. paskelbtą vartojimo kainų indeksą už 2022 metus, nuo 2023 m. vasario 1 d. periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas visiems išlaikymą gaunantiems vaikams turėjo būti indeksuotas pagal paskelbtą vartojimo kainų indeksą (121,7). Pagal analogiją pagal paskelbtą vartojimo kainų indeksą patikslintu ieškiniu prašė perskaičiuoti ir iš atsakovo vaikams priteistiną išlaikymą. Priešingu atveju dėl objektyviai užsitęsusio teisminio proceso būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai į jiems reikalingo dydžio išlaikymą. Mano, jog atsakovas nepagrįstai siekia, jog būtų itin žymiai sumažintas sprendimu priteistas vaikams teiktino išlaikymo dydis ir jo perskaičiavimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

46. Argumentuoja, kad, sutuoktiniams faktiškai pradėjus gyventi skyriumi, nepilnamečių šalių vaikų auklėjimu, ugdymu, kasdiene priežiūra rūpinasi ieškovė, su kuria vaikai gyvena, ir patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaikų maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo mėnesinės pajamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaro apie 600 Eur per mėnesį, MB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo įmonės įsteigimo dienos atsakovui (direktoriui) atlyginimo išmokėjusi nebuvo. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamas sudaro apie 1 200 Eur. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė iš viso 7 290,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, užsiima vartų gamyba, galbūt neįtraukia į apskaitą pajamų, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir gaunamų pajamų dydžio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą ir būtinus vaikų poreikius bei šalių realią turtinę padėtį atitinkantį išlaikymą. Pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

47. Nesutinka su atsakovo reikalavimu bylos dalį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad toks reikalavimas nesąžiningas ir nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant procesu, siekiant pakeisti bylos nagrinėjimo metu atsakovo anksčiau pasirinktą strategiją ir reikalavimus, o bylą apeliacinės instancijos teismas grąžinti nagrinėti iš naujo gali tik išimtiniais atvejais. Argumentuoja, kad byloje yra surinkti visi šalių ginčo išsprendimui aktualūs faktiniai duomenys, reikalingi tinkamai išspręsti sutuoktinių ginčo turto (ne)pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą ir reikalingi šį turtą padalyti pagal šeimos teisės normų nustatytus reikalavimus.

48. Kaip ir atsakovas nesutinka dėl dalytino turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, pritaria atsakovo teiginiams, kad skaičiuojamoji statybos kaina yra žymiai didesnė nei reali dalytino turto (namo ir ūkinių pastatų) rinkos vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę turi būti vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, o pati dalijamo turto vertė gali būti nustatoma VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, todėl ir ginčo turtas turi būti dalijamas vadovaujantis rinkos verte, buvusia teismo sprendimo priėmimo metu. Pažymi, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta jos užsakymu UAB „Oberhaus“ atliktu vertinimu, su kuriuo sutiko abi ginčo šalys. Be to, abi ginčo šalys visiškai sutiko ir savo apeliaciniuose skunduose sutinka, jog ginčo nekilnojamasis turtas turi būti dalijamas jo rinkos verte, esančia santuokos pabaigoje. Be to, atsakovas pats reikalavo ginčo statinius po santuokos nutraukimo priteisti jam ir privalėjo įsivertinti visus tokio reikalavimo aspektus ir galimas finansines pasekmes, todėl šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės apelianto teiginiai, kad teismas savo iniciatyva privalėjo vertinti dar ir atsakovo galimybes išmokėti iš jo priteistą piniginę kompensaciją už dalijamą didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

49. Pažymi, jog atsakovo pozicija nenuosekli ir prieštaringa, kai jam yra naudinga, jis remiasi jo paties užsakyta teismo ekspertize nustatyta ginčo turto statybine verte, kartu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai rėmėsi eksperto nustatyta statybine verte skaičiuojant atsakovo mokėtiną piniginę kompensaciją. Tačiau šiuo ekspertizės aktu atsakovas remiasi pateikdamas išvedžiojimus apie sutuoktinei ir turto bendraturtei „tenkančią, priklausančią dalį“ šiame turte – 19,1 proc. Kategoriškai nesutinka su tokia apelianto logika, kaip nesąžiningu ir jokiais objektyviais skaičiavimais nepagrįstu reikalavimu, iš esmės atitinkančiu atsakovo reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Pažymi, kad atsakovas laikėsi pozicijos, jog ūkiniai pastatai (faktiškai sujungti į vieną pastatą) ir gyvenamasis namas yra pastatyti atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažinti asmeniniu jo turtu, netrauktinu į turto balansą ir tarp šalių nedalijamu, o alternatyvų reikalavimą atsakovas pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu po dvejus metus trukusio bylinėjimosi, t. y. jeigu teismas šį turtą pripažintų bendrąja sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 5 d. pastatytų statinių dalis sudaro 38 proc. nuo projektinės objekto statybos skaičiuojamosios kainos, atitinkamai šalims tenka po 19,5 proc. ir, apvalinant į didžiąją pusę ieškovės naudai, jai tektų 1/5 dalis, o atsakovui – 4/5 dalys, pagal UAB „Oberhaus“ atliktą vertinimą ieškovei priklausytų 25 500 Eur vertės dalis. Kadangi šis atsakovo reikalavimas (pripažinti, kad ieškovei priklauso 1/5 dalis ginčo pastatų, o atsakovui – 4/5 dalys) buvo nepagrįstas ir byloje niekaip neįrodytas, teismas jo netenkino ir konstatavo, kad byloje nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymi, jog atsakovas pripažįsta, kad visos turto padalijimo klausimo išsprendimui aktualios faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos, teismas privalėjo bylą spręsti ir išsprendė pagal šalių suformuluotus reikalavimus ir neturėjo pagrindo būti daugiau aktyvus ar padėti atsakovui suformuluoti reikalavimus ir rinkti juos pagrindžiančius įrodymus.

50. Teigia, jog niekada nepripažino atsakovo teiginių dėl neva jo motinos dovanotų 15 000 Eur ginčo ūkinių pastatų statyboms panaudojimo. Atsakovas pripažįsta, kad jokių rašytinių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra ir jų atsakovas neturi, šias aplinkybes jis įrodinėjo tik savo paties ir savo artimųjų paaiškinimais. Pažymi, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos (CK 6.469 straipsnis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnis). Taigi 15 000 Eur dydžio piniginių lėšų dovanojimas atsakovui negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Mano, kad atsakovas jokiais leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodė, jog santuokos metu pastatyti ūkiniai pastatai buvo pastatyti būtent asmeninėmis jo lėšomis.

Atsiliepimas

51. Atsakovas A. K. atsiliepimu ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

52. Dėl teismo nustatyto termino šalių santuokos nutraukimo turtinių teisinių pasekmių kilimui nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2021 m. spalio mėn. išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo grynaisiais pinigais, nes tuo metu taip mokėti buvo patogiau. Ieškovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Vėliau, patartas advokato ir įvertinęs ieškovės nesąžiningumą, išlaikymą vaikams ir savo paskolos dalį atsakovas mokėjo pavedimais. Pažymi, kad paskolos sutartis ir paskolos rašteliai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad turėjo grynųjų pinigų ir tokia forma galėjo mokėti išlaikymą vaikams, o faktinė aplinkybė, jog ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, įrodo, kad atsakovas išlaikymą vaikams mokėjo. Be to, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad šalys gyveno skyriumi jau nuo 2019 m. gruodžio 5 d., padarė remdamasis ne tik nurodytais atsakovo išlaikymo vaikams mokėjimais, bet sistemiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus. Pažymi, kad kaip liudytojai apklausti ne jo artimieji, o kiti asmenys taip pat parodė, jog po 2019 m. gruodžio mėn. jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir liudytojai nematė šalių gyvenančių kartu, negirdėjo, kad atsakovas su ieškove būtų susitaikę ir atsakovas būtų grįžęs pas ją, į Rygą taip pat vyko ne kaip pora, o kaip vaikų tėvai su draugais. Pažymi, kad dėl tariamo bendro poilsio Druskininkuose pati ieškovė šių aplinkybių nenurodė ir savo procesiniuose dokumentuose, o rašytinius duomenis, susijusius su viešbučio kambario užsakymu Druskininkuose, svečio kortelės pildymu, pateikė teismui tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, kai liudytojai jau buvo apklausti.

53. Ieškovės pateikti duomenys apie neva jų bendrą poilsį Druskininkuose 2020 m. sausio mėn. neįrodo bendro šalių poilsio. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad tradiciškai švęsti atsakovo gimtadienio Druskininkų viešbutyje su draugų šeima vyko 2020 m. (duomenys neskelbtini) dienomis, taip pat ir 2021 m. sausio pabaigoje, vėliau patikslino, kad 2020 m. spalio mėn. – gruodžio mėn. Tačiau UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ pateikė duomenis, kad nurodyti asmenys nei 2021 m. sausio pabaigoje, nei 2020 m spalio mėn. jų viešbutyje nebuvo apsistoję, be to, viešbučio atsakyme nurodyta, kad išvykstančių asmenų skaičiaus viešbutis nefiksuoja, todėl informacijos, ar ieškovė 2020 m. (duomenys neskelbtini) išvyko kartu su atsakovu, ar ji išvyko anksčiau, neturi. Pažymi, kad už viešbučio kambarį ieškovė sumokėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. kai šalys dar gyveno kartu, svečių registracijos kortelę užpildė ieškovė. Be to, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas Druskininkuose viešbutyje kėsinosi ją išžaginti, tačiau, pasak jos pačios, ji vis tiek pasiliko viename viešbučio kambaryje su atsakovu. Mano, kad mažai tikėtina, kad ieškovė liktų viename viešbučio numeryje nakčiai su pasikėsinusiu ją išžaginti vyru. Teigia, kad nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad šalys laiką leido kartu kaip pora, gyveno viename viešbučio kambaryje, ir po dviejų parų kartu išvyko. Tai, kad šalys kartu nebegyveno, dar nereiškia, kad ieškovė negalėjo vykti kartu su atsakovo sesers šeima jų automobiliu į Druskininkus, pramogauti baseine / pirtyse ir atskirai išvažiuoti.

54. Dėl viešnagės UAB „Atostogų parkas“ 2021 m. birželį Palangoje nurodo, kad svečio kortelę užpildė ieškovė, kortelės dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo ieškovė taip pat įrašė jo asmens duomenis ir už jį pasirašė, ieškovė sumokėjo už paslaugas. Sąžiningumo deklaracijos, kurias dėl Lietuvoje galiojusio karantino (iki 2021 m. birželio 30 d.) turėjo užpildyti visi UAB „Atostogų parkas“ lankytojai, yra užpildytos skirtingomis dienomis. Taigi taip pat nėra neginčytinų įrodymų, kad tuo metu ieškovė kartu su atsakovu poilsiavo viloje kaip sutuoktinių pora. Pažymi, kad to nebuvo, nes jis dažnai lankydavosi „Atostogų parke“, ir tą kartą buvo atvykęs praleisti laiką su vaikais baseino ir pirčių zonoje, bet, priešingai nei teigia ieškovė, atvyko kitą dieną nei ieškovė ir nebuvo apsistojęs su ja viloje. Atsakovo nuomone, ieškovė galbūt poilsiavo su kitu asmeniu, o atsakovą įrašė kaip priedangą, nes karantino metu viename kambaryje galėjo būti tik šeimos nariai.

55. Pažymi, kad ieškovės brolis, duodamas parodymus dėl neva kartų sutiktų 2021 metų, painiojosi, negalėjo pasakyti, kuriuos Naujuosius Metus šalys tariamai kartu sutiko, teigė nežinantis, kada šalys išsiskyrė, nurodė, kad į jų asmeninį gyvenimą nelįsdavo. Šalių kaip poros bendra kelionė į Rygą taip pat paneigta liudytojų parodymais, iš kurių matyti, jog liudytojo žmona su ieškove buvo draugės, dėl to pakvietė kartu vykti į Rygą, taigi šalys vyko kaip vaikų tėvai, o ieškovė kelionės metu rašė žinutes kitam asmeniui. Pažymi, jog ieškovės susirašinėjimas su draugėmis taip pat patvirtina, kad jie nebuvo susitaikę, kartu nebegyveno, ieškovė tik apie tai svarstė, o draugė patarė grįžti pas vyrą. Nurodo, kad jo apsisprendimą išeiti iš namų nulėmė vienintelė priežastis – ieškovės neištikimybė, jis niekada nebuvo jai dėl to atleidęs ir grįžęs, niekas, išskyrus vaikus, jų nebesieja, o bendravimas apsiriboja su vaikais susijusių klausimų sprendimu.

56. Nurodo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus priteisti jam, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. Jis reikalavo šiuos statinius pripažinti jo asmenine nuosavybe, kuri nedalytina nutraukiant santuoką. Pažymi, kad nors apeliantė sutinka, kad gali būti taikomas paankstintas santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas ir pati prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., tačiau kartu nurodo, kad paankstintas santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas neturi jokios įtakos įstatymų nustatyta tvarka dalijant turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Teigia, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

57. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2019 m. gruodžio 5 d., todėl yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šis faktas lemia tai, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 2019 m. gruodžio 5 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), t. y.: 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini); 0,1433 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); jame pastatytas 38,2 proc. baigtumo nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, sujungti du ūkiniai pastatai; transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“.

58. Nurodo, kad ūkinių pastatų statyba pradėta 2018 m., o baigta (be vidaus apdailos ir apšiltinimo) 2020 m. pavasarį, kai faktiškai šalys kartu nebegyveno. Šie pastatai buvo statomi tik vieno atsakovo poreikiams – įsirengti metalo gaminių dirbtuves, to neneigia ir pati ieškovė. Ūkinių pastatų statybai panaudotos jo motinos dovanotos lėšos – 15 000 Eur. Pašlijus šalių santykiams tame pačiame žemės sklype 2019 m. vasarą jis pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kuris šiuo metu dar nėra užbaigtas. Namo statybai panaudojo asmenines lėšas. Nurodo, kad po močiutės mirties 2014 m. su savo seserimi paveldėjo turtą – žemės sklypą su statiniais Klaipėdoje. 2020 m. rugsėjo 4 d. savo paveldėto turto dalį atsakovas pardavė seseriai, buvo susitarimas, kad atsakovas jiems parduos savo paveldėtą turto dalį už 70 000 Eur, tačiau dėl nesutvarkytų paveldėto turto dokumentų notarinio sandorio tuo metu negalėjo sudaryti, o sutvarkius dokumentus 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Kad jis galėtų statyti namą, sesuo ir jos vyras pinigus mokėjo atsakovui dalimis iš anksto, pasirašydami paskolos raštelius, o sudarius sandorį pinigai buvo įskaityti kaip mokėjimas pagal sandorį, 2021 m. rugsėjo 8 d. pakvitavimu jis patvirtino, kad pagal sandorį sesuo visiškai su juo atsiskaitė. Byloje pateiktos sąskaitos ir kvitai, kurių dalį pavyko išsaugoti, patvirtina, kad, kai sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyveno, jis pirko medžiagas namo statybai ir atsiskaitė už darbus, jo asmeninėmis lėšomis įrengti bei prijungti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, dujų sistema, daug darbų atliko jis pats ir jo draugai. Kad paveldėtas lėšas jis investavo į namo statybas, iš dalies pripažino ir pati ieškovė bei jos šeimos nariai. Ieškovė pripažino žinojusi apie atsakovo paveldėtą turtą, nurodė, kad jokių kitų pajamų be gaunamo darbo užmokesčio šalys neturėjo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad savo asmeninėmis lėšomis ar savo darbu prisidėjo prie namo statybos po 2019 m. gruodžio 5 d., o ieškovės brolių melagingus parodymus neva 4 000 Eur ar 6 000 Eur statyboms davusi ieškovės motina, paneigė ji pati (ieškovės motina), kuri parodė jokių pinigų nedavusi. Bylos duomenys įrodo, kad šalims priklausančiame žemės pastatų statyba vyko ūkio būdu iš esmės už atsakovo asmenines lėšas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad, šalims gyvenant skyrium ir nebevedant bendro ūkio, atsakovas lėšas, gautas pardavus jo santuokoje paveldėtą turtą, panaudojo pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statyboms.

59. Teigia, kad apeliantė, reikalaudama 99 800 Eur kompensacijos už nurodytą turtą, nepagrįstai prie UAB „Ober-Haus“ nustatytos 156 000 Eur rinkos vertės pridėjo 43 600 Eur ūkinių pastatų statybinę vertę, kuri nurodyta pagal 2022 m. spalio mėn. atliktus kadastrinius matavimus. Pažymi, kad pačios ieškovės užsakymu atliktas namų valdos vertinimas, nekilnojamojo turto vertintojas pateikė išvadą, kad vertinamo turto rinkos vertė 2023 m. sausio 27 d. yra 156 000 Eur, ataskaitoje Nr. 105313 VAT_2023 GTA KLAI nustatyta viso objekto – nebaigto statyti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo vertė. Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad vertinamas turtas buvo apžiūrėtas iš išorės ir iš vidaus, o turto apžiūros apimtis buvo pakankama turto būklei įvertinti, atlikti turto aprašymą ir nustatyti objektyvią turto vertę. Apeliantė į dalytino turto balansą papildomai įtraukdama statybinę ūkinių pastatų vertę nepaiso specialisto nustatytos turto rinkos vertės ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

60. Teigia, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nes būdama santuokoje 2019 m. slapta pradėjo susitikinėti su kitu vyru, bendravo su juo keletą metų ir šiuo metu su juo kartu gyvena, ieškovės neištikimybę įrodo jos pačios ieškovės susirašinėjimo žinutėmis duomenys su draugėmis ir su kitu vyru, kurį prisipažįsta mylinti, kviečia į namus esant vaikams. Ieškovės mama, apklausta kaip liudytoja, parodė žinojusi apie naujus ieškovės santykius, jiems prieštaravusi, ji ir broliai labai pyko ant ieškovės. Pažymi, jog užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui, pavyzdžiui, ilgą laiką artimai bendrauja su kitu vyru ar moterimi, kad neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovo kaltė, nes jis vartojo alkoholį, agresyviai elgėsi ir smurtavo prieš ieškovę, neįrodytos objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Pažymi, jog iš šalių motinų paaiškinimų matyti, kad konfliktą Naujųjų Metų naktį 2018 m. sausio 1 d. pradėjo pati ieškovė, būdama neblaivi, o ryte, galbūt jausdama savo kaltę, nuvyko į policiją atsiimti pateikto pareiškimo. Teigia, kad taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad atsakovas kėsinosi ieškovę išžaginti. Pažymi, kad pačios ieškovės šeima įkalbinėjo ją likti gyventi šeimoje, o tai būtų mažai tikėtina, jei jis iš tikrųjų būtų smurtaujantis ir geriantis vyras. Be to, ieškovė nereiškė reikalavimo nutraukti santuoką dėl jo kaltės (dėl smurto, girtavimo), tokių aplinkybių nenurodė ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovo girtavimo, smurtavimo prieš ją neįrodyti ir vertinti kaip deklaratyvūs.

61. Pažymi, kad iš pradžių sutiko nutraukti santuoką bendru sutikimu, kad kuo mažiau būtų traumuojami vaikai, ir dėl greitesnio bei pigesnio skyrybų proceso. Ieškovė pati pripažino, kad susitarimas nebuvo pasiektas išimtinai dėl turto padalijimo sąlygų. Taigi priešingai nei buvo iš tiesų, ieškovė tik iš savanaudiškų paskatų įrodinėja bendrą šalių gyvenimą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Tai, kad jo statomas namas turėjo didelę reikšmę skyrybų proceso pradžiai, galima suprasti ir iš ieškovės motinos parodymų, jog motina ne kartą akcentavo statomo namo svarbą ir dukrai sakė pagalvoti, nesiskirti.

62. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės, akivaizdu, kad dėl tokio ieškovės elgesio jis patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, neigiamų emocijų, prarado pasitikėjimą savimi ir galimybe ateityje sukurti šeimą, kaip liudytojas apklaustas kaimynas taip pat patvirtino, kad jam buvo depresija, negalėdavo dirbti, kaimynas ateidavo jį palaikyti, palinksminti. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino, tačiau patirti išgyvenimai atsiliepė ir sveikatos pablogėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

64. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

65. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija pasisako dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Dėl naujų įrodymų

66. Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus – teismo eksperto atliktos 2024 m. balandžio 15 d. turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, pagal kurį ginčo turto (namų valdos – žemės sklypo ir pastatų) vertė nustatyta 182 000 Eur, todėl ir turėtų būti dalijama tarp savininkų. Pažymi, jog vadovaujantis CK 3.119 straipsniu dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, jog atsižvelgiant į šias nuostatas patikslintas turto vertinimas dėl dalytino turto vertės bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme yra situacija, kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

67. Atsakovas pateikė nuomonę ir prašymą ieškovės teikiamo naujo įrodymo nepriimti. Su pateiktu nauju ginčo nekilnojamojo turto vertinimu ir ieškovės argumentais nesutinka, teigia, kad įvertintas didesnės apimties turtas, nei šalys įgijo iki gyvenimo skyrium pradžios ir iki teismo sprendimu buvo padalytas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys nuo 2019 m. gruodžio 5 d. nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, todėl turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims taikomi nuo nurodytos datos. Pagal byloje pateiktą teismo eksperto išvadą 2019 m. gruodžio 5 d. objekte buvo atlikta 38,2 proc. darbų pagal sąmatą. Naujame ekspertizės akte nurodytas vertinamas turtas – 148,94 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, baigtumas 78 proc., statybos metai – 2018–2022. Pastatas vieno aukšto, pastato pamatai – betono, sienos – blokelių, apšiltintos, tinkuotos, perdengimas – medinis. Komunikacijos: elektra, dujos, vandentiekis, kanalizacija. Stogas – šlaitinis, betono čerpių danga. Langai – plastikiniai su stiklo paketais; durys – išorės plastikinės, vidaus – nėra. Grindys – betonas. vidaus sienos – tinkas, lubos – be apdailos, patalpų būklė – be apdailos. Ūkinis pastatas 2I1b ir 3I1b yra sujungti į vieną pastatą, abu po 48,00 kv. m užstatyto ploto, tūris po 202 kub. m, vieno aukšto. Statybos metai – 2018–2022. Statybos baigtumas 100 procentų. Pastato pamatai – betono, sienos – blokelių, apšiltintos, tinkuotos. Komunikacijos: elektra. Stogas – šlaitinis, betono čerpių danga, grindys – betonas, langai – plastikiniai su stiklo paketais; durys – pakeliami sekcijiniai vartai. Taigi akivaizdu, kad vertinamas turtas neatitinka šalių 2019 m. gruodžio 5 d. turėto turto apimties. Pažymi, kad nuo teismo sprendimo priėmimo jis toliau asmeninėmis lėšomis ir jėgomis įrenginėja namą, kad galėtų kuo greičiau jame apsigyventi. Ieškovė pati pripažino, kad šalys kartu negyvena jau kelerius metus, ji prie namo statybos neprisidėjo, tačiau nepaisydama šių aplinkybių nesąžiningai siekia užvaldyti daugiau turto, prie kurio sukūrimo ji neprisidėjo. Dėl to atsakovas prašo skaičiuojant piniginę kompensaciją nesiremti ieškovės pateiktu nauju turto vertinimu. Pažymi, kad ieškovė nepateikė šalių buto naujo vertinimo, nes jai tai nenaudinga.

68. Pagal bendrąją CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

69. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tačiau draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

70. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl ginčo turto vertės ir jos nustatymo momento, ieškovės teigimu, tęsiantis teisminiam procesui šalių turimo dalytino turto vertė padidėjo, ir šiems teiginiams pagrįsti ji pateikė naują turto vertinimą, t. y. naujas įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog atsakovui sudaryta galimybė susipažinti su nauju įrodymu, jis pateikė savo vertinimą ir nuomonę, taigi, priėmus naują įrodymą, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas. Be to, jeigu šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti apie priimtus naujus įrodymus ir jiems buvo sudaryta galimybė dėl šių įrodymų pasisakyti, atitinkamos teismo išvados dėl tokių įrodymų vertinimo negali būti pripažįstamos netikėtomis, siurprizinėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju naujai teikiamas įrodymas gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, o jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ieškovės teikiamas turto vertinimas priimamas ir bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

71. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra kalta dėl šalių santuokos iširimo, jos teigimu, šeima 2019 metų pradžioje susidūrė su santykių krize, tačiau tiek ji, tiek atsakovas santuokos nutraukti neskubėjo ir dar ilgą laiką gyveno kartu ir bandė šeimą išsaugoti. Vis dėlto dėl dėmesio, pagarbos, nuoširdaus rūpinimosi šeima stokos, egoizmo ir kitų problemų šalių šeiminis gyvenimas susidūrė su iššūkiais ir sunkumais, o padorumo ir santuokinės ištikimybės ribų neperžengiantis jos 2019–2020 metų bendravimas su kitu vyru buvo ne šeimos sunkumų priežastis, o tik pasekmė. Pripažįsta, kad dėl tarpusavio santykių įtampos sutuoktinis 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje trumpam buvo palikęs šeimą ir išėjęs gyventi atskirai, tačiau jie susitaikė, bandė išsaugoti šeimą, o galutinai išsiskyrė tik 2021 m. rugsėjį.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės teiginiais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir aptarė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir nėra teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas.

73. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, tarp jų – ir sutuoktinio neištikimybė. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

74. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad nėra būtina įrodyti, jog sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui, pavyzdžiui, ilgą laiką artimai bendrauja su kitu vyru ar moterimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017 ir kt.).

75. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė pripažino ir neneigė santuokos metu artimai bendravusi su M. M., nors ir teigė, kad tai buvo netinkamo atsakovo elgesio pasekmė. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė teigė, jog, pavartojęs alkoholio atsakovas ją žemindavo, nepagarbiai elgėsi, net buvo keletą kartų užpuolęs, pavartojęs fizinį smurtą (2018 m. sausio 1 d. ir atostogaujant Druskininkuose), teisėjų kolegija pažymi, jog pačios ieškovės motina paliudijo, kad sutinkant 2018 metus ieškovė buvo neblaivi, pradėjo konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kitą dieną pareiškimą atsiėmė. Tą padaryti ją įkalbinėjo motina, parodžiusi, kad gerbė žentą, neturėjo jam priekaištų, be to, žinojo, kad jos dukra (ieškovė) dar būdama santuokoje susirado kitą vyrą ir dėl to ant jos pyko. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovo teiginiams, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad, šalims neva atostogaujant Druskininkuose, atsakovas užpuolė ieškovę. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo įrodinėtas aplinkybes dėl ieškovės neištikimybės. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas 2020 m. vasario mėn. ieškovės susirašinėjimas su draugėmis, su M. M., su kuriuo ji šiuo metu gyvena, jos pačios motinos ir kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad santuokos metu ieškovė itin artimai bendravo su M. M., ne kartą vienas kitam rašė mylintys, norintys gyventi kartu, susitikinėjo ir pan. Susirašinėjimuose su draugėmis ieškovė kaltina save dėl šeimos iširimo, teigia, kad mama, broliai nuo jos nusisuko, taip pat negali apsispręsti, su kuriuo vyru jai likti, 2020 m. vasario mėn. susirašinėdama nurodo du mėnesius kartu su vyru negyvenanti, „bet ir išsiskirti normaliai neina“, draugė jai rašo: „grįžk tu pas jį, gal pavyks ištverti“, ieškovė klausia: „tai kaip aš tau grįšiu, ką M. pasakysiu, dešimtą kartą mesiu“, draugė rašo: „taip bus dar šimtą kartų, kol tu nesuprasi, kad tik tu pati turi apsispręsti vieną kartą ir prisiimti atsakomybę“, ieškovė rašo: „Nu prisiėmiau, bet A. gaila. Tai M., tai A.“, draugė rašo: „Tai vaikų. Tai mamos. Tai namo. Tai pinigų. Tai savęs“, „Žinai, žinai, bet nedarai. Tiksliau, darai, pirmadienį A., antradienį M., trečiadienį gal vėl A.“, ieškovė patvirtina, kad draugė teisi, kad laukusi, kol M. M. išardys šeimą. 2020 m. vasario mėn. susirašinėdama su M. M. ieškovė jam teigia norinti pabandyti grąžinti vaikams šeimą, bet čia pat rašo jį mylinti, tariasi dėl atvažiavimo, susitikimo, iš susirašinėjimo turinio matyti, kad M. M. pas ieškovę atvykdavo tuo metu, kai ieškovės vaikai miega, atvyksta vėlai, išeina anksti, „kas aš tokia esu, ta, pas kurią galima tyliai įsmukt ir taip pat tyliai išsmukt ir niekas nežino ir visiems ramu“, ieškovė priekaištauja, kad jų santykiai slapti, „A. bent jau žino, kad tu egzistuoji“, kad M. M. apie ją nepasako sūnui, „nesugebėjai pastovėt išvis už mūsų santykius“, daug kartų su juo skiriasi ir taikosi. Iš 2020 m. vasario 21 d. susirašinėjimo turinio taip pat matyti, jog šalys kartu negyvena, ieškovė blogai jaučiasi, vėl susirašinėja su M. M., šis jai rašo: „skambink A., lai su vaikais pabūna, išsikviesk greitąją“.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų (aptarto susirašinėjimo medžiagos, liudytojų parodymų, pačių šalių paaiškinimų) visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir santuokos metu buvo neištikima atsakovui, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jos kaltę dėl šalių santuokos iširimo. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįsti ir atmestini, o ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

77. Ieškovė apeliaciniame skunde neigdama savo kaltę dėl santuokos iširimo reikalauja panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

78. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), o pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui.

79. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlyginai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ir sušvelnintų nukentėjusiojo neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus.

80. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Fiziniam asmeniui neturtinė (moralinė) žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis, yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

81. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Taigi, neabejotina, kad atsakovas patyrė emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai kompensuoti yra adekvati, teisinga ir proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo netenkinti šioje byloje pareikšto atsakovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš dėl santuokos iširimo kalta pripažintos sutuoktinės. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

82. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog ieškovė pripažinta kalta dėl šalių santuokos iširimo, todėl ji negali naudotis aptariama teise prašyti taikyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momentą, tačiau ieškovė įrodinėja, kad šalys kartu nustojo gyventi ne 2019 m. gruodžio 5 d., kaip teigė atsakovas, bet 2021 m. rugsėjo 10 d. Dėl to nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti šį momentą.

83. Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Taigi CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio.

84. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad atsakovas iš šeimos namų išsikėlė 2019 m. gruodžio 5 d. Nors ieškovė teigia, kad šalys bandė taikytis ir išsaugoti šeimą, galutinai neišsiskyrė 2019 m. gruodžio 5 d., nes susitaikė ir iki pat 2021 m. rugsėjo 10 d. dar kartu gyveno, atostogavo, pramogavo ir pan., bylos duomenys patvirtina, jog net jeigu taip ir buvo, ieškovė visą šį laiką taip pat bendravo ir su M. M. Kaip liudytojai apklausti šalių draugai parodė, kad ieškovę 2021 m. vasarą pakvietė vykti į Rygą kartu kaip vaikų motiną ir savo draugę, su atsakovu į Rygą jie vyko ne kaip pora, o kaip vaikų tėvai, kelionės metu ieškovė rašė žinutes M. M. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2020 m. (duomenys neskelbtini) savaitgalio išvyką į Druskininkus ieškovė rezervavo 2019 m. rugsėjo 17 d. ir apmokėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. šalims dar gyvenant kartu, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo atliktos dvi rezervacijos nurodytam savaitgaliui – 3 ir 2 suaugusiesiems. Ši aplinkybė patvirtina ir atsakovo parodymus, kad į Druskininkus kartu vyko ir jo sesers šeima. Ta pati informacija nurodyta ir UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ 2024 m. sausio 19 d. rašte. Pažymėtina ir tai, jog viešbučio rašte nurodyta, kad viešbučio registratūros darbuotojai užtikrina kambario elektroninių apyrankių – raktelių perdavimą registracijos kortelę užpildžiusiam identifikuotam asmeniui, o kitų kartu apsigyvenančių asmenų tapatybės nėra identifikuojamos. Taigi iš esmės taip pat nėra paneigti atsakovo teiginiai, kad šalys savaitgalį leido nebūtinai kaip pora, be to, ieškovės rašyta žinutė draugei, jog „po Druskininkų buvo paprasta, nes pykau ant jo. Toks palengvėjimas buvo. O kai jis pradeda nuleidęs galvą vaikščiot, man sunku“, netiesiogiai patvirtina, kad galbūt tarp šalių įvyko konfliktas ar pan. Taip pat iš aptarto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto 2020 m. vasario mėn. susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovė, susirašinėdama su M. M., tvirtina jam rašiusi iš Druskininkų, nors jis neigia gavęs žinutes, šis susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog ieškovė ir toliau (po 2019 m. gruodžio 5 d.) bendravo su M. M.

85. Ieškovės pateikti įrodymai, t. y. jos atlikta UAB „Atostogų parkas“ 2021 m. birželio 20–22 d. dviaukštės vilos rezervacija dviem suaugusiems ir dviem vaikams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neįrodo bendro šalių gyvenimo nurodytu laikotarpiu. Pažymėtina, jog būtent ieškovė įsiregistruodama užpildė svečio kortelę, nurodė kitą svečią – atsakovą, už jį pasirašė sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis. Tuo metu esant pasaulinei COVID-19 ligos pandemijai ir galiojant įvairiems ribojimams paslaugų gavėjai teikėjams turėjo palikti savo kontaktinius ir asmens duomenis. Nustatyta, kad sąžiningumo deklaraciją ieškovė užpildė ir pasirašė 2021 m. birželio 20 d., tuo tarpu atsakovas – tik 2021 m. birželio 21 d. Taigi ši aplinkybė taip pat vertintina kaip labiau patvirtinanti atsakovo teiginius, jog jis tik atvyko dienai papramogauti su vaikais, bet ne leisti laiką su ieškove. Pažymėtina, jog visose ieškovės pateiktose fotonuotraukose, jos teigimu, patvirtinančiose bendras šalių atostogas ir pramogas, bendrą šeimos gyvenimą, yra užfiksuoti tik šalių vaikai arba atsakovas su vaikais, bet nėra pateikta bendrų visos šeimos nuotraukų.

86. Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų anksčiau aptartų įrodymų apie, jos teigimu, bendras šalių atostogas, pramogas, t. y. įrodymų, jog šalys iki pat 2021 m. rugsėjo gyveno kartu, tačiau iš ginčijamo teismo sprendimo motyvų matyti priešingai. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, nesirėmė vien tik atsakovui artimų asmenų parodymais, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, o vertino byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų (aptarto susirašinėjimo, liudytojų parodymų, pačių šalių paaiškinimų) visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalys skyrium pradėjo gyventi būtent nuo 2019 m. gruodžio 5 d., o vienkartinės pramogos ar epizodinis bendravimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko būtent nuo jų gyvenimo skyrium pradžios 2019 m. gruodžio 5 d.

87. Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškovei akcentuojant, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą, anksčiau aptartos aplinkybės ir išdėstyti motyvai tik patvirtina, kad ieškovė nesiekė išsaugoti šeimos, o visą laikotarpį, kurį tvirtino bandžiusi tai daryti, bendravo ir susirašinėjo su M. M. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo ir momentą, nuo kurio laikytina, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d. Būtent nuo šios datos santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. gruodžio 5 d., yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl turto padalijimo

88. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius momentą, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes, paprastai dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris buvo įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

89. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuo 2019 m. gruodžio 5 d. šalys gyvena skyrium ir nuo 2019 m. gruodžio 5 d. jų turtas ir pajamos yra asmeninės, vis dėlto nurodė, jog atsakovo 2022 m. birželio 3 d. įregistruota mažoji bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi įregistruota santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada klaidinga. Kaip minėta, vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Būtent šiuo tikslu nustatyta data – 2019 m. gruodžio 5 d., nuo kurios santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes. Taigi atsakovas pagrįstai reikalavo mažąją bendriją pripažinti jo asmenine nuosavybe, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina, jog ieškovė jokių reikalavimų dėl šio atsakovo įsteigto juridinio asmens nereiškė. Pirmosios instancijos teismas šį turtą priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau iš esmės turėjo konstatuoti, kad įmonė yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir nedalyti nutraukiant santuoką. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinkamai keistina.

90. Pirmosios instancijos teismas padalijo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir po santuokos nutraukimo jį asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė 1 725 Eur kompensaciją už jį. Pažymėtina, kad šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog automobilį vertina 3 000 Eur ir ginčo dėl jo vertės nekelia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti šią šalių nurodytą turto vertę, ypač įvertinęs aplinkybę, jog transporto priemonės vidutinė rinkos kaina 2019 m. gruodžio mėn. buvo 3 450 Eur, t. y. nežymiai skyrėsi nuo šalių nurodytos automobilio vertės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo dalimi dėl iš jos atsakovui priteistos kompensacijos už jai tenkantį automobilį ir priteistina kompensacija mažintina iki 1 500 Eur.

91. Pirmosios instancijos teismas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,1433 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jo vertę 2019 m. gruodžio 5 d. nustatė 27 200 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 13 600 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Pažymėtina, jog ginčo dėl žemės sklypo padalijimo būdo ir vertės nekilo, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Šalys taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalytas kitas turtas – butas ir būsto paskola. Pažymėtina, kad buto rinkos vertė taip pat buvo nustatyta retrospektyviai – 2019 m. gruodžio 5 d., vertintas ir tos pačios dienos būsto paskolos likutis. Tuo tarpu apeliantė, ginčijanti jai už nurodytame žemės sklype esančius statinius priteistą piniginę kompensaciją, nesutinka, kad dalijant šiuos statinius taip pat turėtų būti nustatyta jų rinkos vertė 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. neatsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta būtent ši data (momentas, nuo kurio sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi), sukelianti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms. Priešingai, apeliantė nepagrįstai argumentuoja, kad šis momentas neturi teisinės reikšmės dalijant sutuoktinių turtą.

92. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius momentą, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes, paprastai dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris buvo įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CK 3.119 straipsnyje, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog apeliantės pozicija, kad tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas ir apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, pagrindžianti jos teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009), nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes nurodytose kasacinio teismo bylose nebuvo taikytas CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nurodytas momentas, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes. Kaip minėta, CK 3.67 straipsnio 2 dalyje ir 3.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju nėra aktualus nei apeliantės su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktas žemės sklype esančių statinių – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų turto vertinimas ir juo nustatyta 2024 m. balandžio 15 d. šio turto vertė, nei byloje esantis UAB „Ober-Haus“ atliktas turto vertinimas ir juo nustatyta 2023 m. sausio 27 d. buvusi turto vertė.

93. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai pradėti statyti 2018 m., o 2020 m. balandžio mėn. atliktais kadastriniais matavimais fiksuota ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumas ir 70 proc. gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas. Taigi nėra ginčo, kad statiniai pradėti statyti šalims gyvenant kartu.

94. Ieškovė teigia, jog netaikant teismo sprendimo priėmimo dieną buvusios ginčo nekilnojamojo turto vertės, buvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog būtent apeliantė, pretenduojanti į po 2019 m. gruodžio 5 d. sukurtą turtą ir siekianti, kad jo rinkos vertė būtų nustatyta teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo metu ir jai būtų priteista atitinkamo dydžio kompensacija, nepagrįstai siekia nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir gauti didesnę kompensaciją už turtą, kuris buvo sukurtas jau po to, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, t. y. siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taigi ieškovė laikėsi pozicijos, kad visa šiuo metu esanti statyba yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad tai jo asmeninė nuosavybė, nes turtas sukurtas šalims pradėjus gyventi skyrium. Šiuo atveju sprendžiant reikalavimą dėl šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo pirmosios instancijos teismo nustatyta data, nuo kurios taikomi santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms pagal CK 3.67, 3.127 straipsniuose nurodytą teisinį reguliavimą – 2019 m. gruodžio 5 d., turi esminę reikšmę, nes nuo jos priklauso šalių santuokoje įgyto tarp jų dalijamo turto sudėtis, kiekis ir vertė, kuri nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl ginčo pastatų statybos baigtumo padidėjimo lyginant su 2019 m. gruodžio 5 d. buvusia statybos būkle (baigtumu) pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė, tik abstrakčiai nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai registruoti kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, nors visų pirma turėjo įvertinti ir pasisakyti, kokią įtaką būtent aptariamo ginčo turto padalijimui turi teismo nustatytas santuokos nutraukimo teisinių padarinių taikymo momentas, ar po 2019 m. gruodžio 5 d. pastatyti statiniai (jų dalis) pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe, ar bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė šio ginčo turto rinkos vertės, buvusios 2019 m. gruodžio 5 d.

95. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Teisėjų kolegija iš esmės pagrįstais pripažįsta apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl dalijamo turto – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų – vertės nustatymo ir piniginės kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo ekspertize, kurios metu nustatyta statybos darbų skaičiuojamoji kaina, bet ne tikroji turto rinkos vertė, buvusi 2019 m. gruodžio 5 d.

96. 2023 m. birželio 30 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad statinio statybos skaičiuojamoji kaina pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatoma pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių statybos darbų kiekius, jiems atlikti reikalingų statybos resursų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius. Darbų skaičiuojamasis įkainis – baigtinio statybos darbo vieneto visų išlaidų suma. Nustatant statinio statybos skaičiuojamąją kainą buvo taikomi kainų ir normatyvų rinkiniai, parengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Skaičiuojamieji rinkos statybos darbų įkainiai nustatomi du kartus per metus (balandžio ir spalio mėnesiais), todėl skaičiuojamoji rinkos kaina nustatyta artimesniu atitinkamai datai kainų lygiu. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad įvertinus byloje pateiktą projektinę ir kitą dokumentaciją sudarytos projektinės objekto lokalinės sąmatos 2019 m. spalio mėn. kainų lygiu, kurių pagrindu sudaryta objektinė sąmata, pagal kurią projektinė objekto skaičiuojamoji statybos kaina nustatyta 298 442,33 Eur.

97. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal byloje pateiktą medžiagą – fotonuotraukose fiksuotą statinio statybos eigą, įvertinus nuotraukų atributinėje informacijoje užfiksuotą jų padarymo datą, buvo nustatytos 2019 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų apimtys ir sudarytos faktiškai iki minėtos datos atliktų darbų lokalinės sąmatos 2019 m. spalio mėn. kainų lygiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantė teigia, kad statybos eiga buvo nustatyta ne remiantis objektyviais duomenimis, o tik atsakovo pateiktomis fotografijomis, kurių padarymo laikas yra konstatuotas taip pat tik pagal atsakovo paaiškinimus, tačiau ieškovė jokių kitokių įrodymų, paneigiančių teismo eksperto turėtose ir vertintose fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes (statybos eigą), nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pačios ieškovės pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuota statybų eiga, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 24 d. fiksuoti tik gyvenamojo namo pamatai ir ūkinis pastatas, 2019 m. birželio 30 d. nuotraukoje matyti pradėtos statyti namo sienos, 2020 m. gegužės 10 d. matyti šalių vaikai prie nebaigto statyti namo ir pan. Be to, teismo eksperto išvadoje nurodyta, jog vertinta nuotraukų atributinėje informacijoje užfiksuota jų padarymo data, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atliktų statybos darbų apimtys nustatytos remiantis išimtinai tik atsakovo paaiškinimais. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, jog faktiškai 2019 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų objekto skaičiuojamoji statybos kaina sudaro 113 991,43 Eur ir tai yra 38,2 proc. projektinės objekto statybos skaičiuojamosios kainos. Taigi akivaizdu ir šalys neginčija, jog 2019 m. gruodžio 5 d. statyba nebuvo baigta, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi, ar teismo ekspertizės metu nustatytas 38,2 proc. dydis nuo projektinės objekto statybos skaičiuojamosios kainos yra tapatus ginčo objektų statybos baigtumui, buvusiam 2019 m. gruodžio 5 d.

98. Kaip minėta, statinio statybos skaičiuojamoji kaina pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 nustatoma pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių statybos darbų kiekius, jiems atlikti reikalingų statybos resursų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius, kurie nustatomi du kartus per metus, taikant normatyvus, parengtus vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šalių argumentais, jog objekto statybos projektinė skaičiuojamoji kaina nėra statinio rinkos kaina, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad kompensacija ieškovei už gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta teisingai. Tačiau byloje nesant duomenų apie ginčo turto rinkos kainą 2019 m. gruodžio 5 d., nėra galimybės nustatyti teisingos ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio.

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų – padalijimo priėmė iš esmės neatskleidęs bylos esmės, pagal byloje esančius įrodymus jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galima, nes būtina rinkti naujus įrodymus, svarstyti dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo tikslingumo, aiškintis, ar projektinės objekto statybos skaičiuojamosios kainos dalis yra tapatus dydis vertinant ginčo objektų statybos baigtumą, buvusį 2019 m. gruodžio 5 d. Pažymėtina, kad šalys turi teisę ir kartu procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę. Teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019), tačiau nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka tokiam teismo įsitikimui susiformuoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, ypač šeimos teisinių santykių bylose, yra aktyvus ir kontroliuoja, prireikus patikslina šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 225 straipsnio 1 punktas, 230 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nurodyto turto padalijimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas paminėtais aspektais nepasisakė, o apeliacinės instancijos teisme pagal byloje surinktus įrodymus šių klausimų išnagrinėti nėra galimybės.

100. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; kt.).

101. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl išlaikymo vaikams dydžio

102. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams: nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o nuo 2023 m. vasario 1 d. – po 365,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos ir pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą bei priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., po 265,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – kiekvienam vaikui po 306,00 Eur per mėnesį.

103. Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė vaikų poreikių, viršijančių orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijų, be to, pasikeitė ir jo paties finansinės galimybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

104. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

105. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

106. Sutiktina, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3-286/2004).

107. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro apie 900 Eur, atsakovas argumentavo, kad ne visos atsakovės nurodytos išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai nustatė šalių vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nesiekiantį ieškovės nurodytos sumos, užtikrinantį būtinas vaikams vystytis sąlygas. Šiuo atveju tai 730 Eur minimali alga nuo 2023 m. vasario 1 d. ir valstybės teikiama parama vaikams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu dydžiu ir pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, įvertinus aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą.

108. Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

109. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad šalių vaikai liko gyventi su motina (ieškove), todėl didžioji kasdienės vaikų priežiūros, vaiko išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, dėl kasdienio ir tiesioginio rūpinimosi nepilnamečiu vaiku yra apsunkintos galimybės gauti darbines pajamas, lyginant su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių gaunamos pajamos nedaug skiriasi, be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti papildomai ar gauti didesnes pajamas, o nutraukti darbo sutartį buvo tik jo paties apsisprendimas. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Be to, atsakovas yra įkūręs mažąją bendriją, užsiima verslu, o tai, kad iš verslo teigia negaunantis jokių pajamų, niekaip negali paneigti jo pareigos išlaikyti savo vaikus.

110. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad derybų proceso metu aptartos pozicijos ar pasiekti susitarimai yra kompromisiniai, padaryti abipusių nuolaidų būdu, todėl, nagrinėjamu atveju, šalims nesusitarus ir tęsiant bylinėjimąsi, nėra teisinio pagrindo vertinti derybų metu aptartas pozicijas.

111. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista išlaikymo suma yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali, neabejotinai užtikrinanti ne tik minimalių šalių vaikų poreikių patenkinimą, bet ir pilnaverčiam vaikų vystymuisi reikalingų kitų poreikių, pavyzdžiui, poilsio, laisvalaikio, kultūrinio ir kitokio ugdymo, patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į vaikų amžių, pagrįstai konstatavo, jog nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti po 365 Eur nuo 2023 m. vasario 1 d., primintina, jog papildomai vaikams iš valstybės biudžeto lėšų yra skiriama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą. Kaip minėta, tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nėra nei per maža, nei per didelė.

112. Įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir tinkamai įvertino aplinkybes, nustatydamas išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš ieškovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, netinkamai įvertino bylai pateiktus įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose. Aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

113. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi dėl visų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių turės būti pasisakyta pirmosios instancijos teismui priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje.

114. Kiti apeliacinių skundų argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės I. K. atsakovui A. K. priteistiną kompensaciją sumažinti iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų),

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), padalijimo ir nustatyti, kad mažoji bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo A. K. nuosavybė,

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl statinių – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė