Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovams P. J. G. ir I. G., jų atstovams advokatams Donatui Lengvinui ir Linui Jurevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. (buvusi – R.) ieškinį atsakovams P. J. G. ir I. G. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, ir atsakovų P. J. G. ir I. G. priešieškinį ieškovei K. V. (buvusi – R.) dėl pirkimo - pardavimo sąlygos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė Neringa Bartkuvienė, E. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-05-10 teisme gautas atsakovų priešieškinys, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudarytos 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737, 3.1 punkto sąlygą, kaip sudaryta iš esmes suklydus; 2) Modifikuoti Klaipėdos rajono 2-ajane notaro biure sudarytos 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737, 3.1 p. nurodant, kad parduodamo turto kaina yra 14 500,00 Eur, atitinkamai modifikuojant ir 3.2.1. punktą, jame nurodant, kad Daikto 1 kaina – 11 040,00 Eur; 3) Priteisti iš ieškoves jų naudai, visas turėtas išlaidas, susijusias su šios civilines bylos vedimu. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai nesuvokė ir nesuprato, kad sutartyje turėjo būti įrašyta ne likusi pirkėjos nesumokėta 12 500,00 Eur kaina už sodybą, bet visa 14 500,00 Eur kaina, įskaitant ir dar 2020-12-16 iš pirkėjos gautus 2 000,00 Eur kainos apmokėjimo. Jeigu jie būtų suvokę tokią būtinybę, tai jie tikrai būtų sutartyje nurodę visą, realiai iš pirkėjos gautą kainą, juolab, kad iš tiesų tokią kainą jie ir gavo. Nežiūrint to, nei notarė, nei pati pirkėja apie 2020-12-16 jiems sumokėtą kainos dalį 2 000,00 Eur sumoje neužsiminė, ši suma nebuvo aptarta ir ginčijamoje sutartyje, tačiau pati ieškovė šių aplinkybių neginčija ir jas pripažįsta. Tai, kad bendra daiktų - sodybos kaina realiai buvo 14 500,00 Eur buvo aišku tiek jiems, tiek ieškovei, kuri jokių pretenzijų nei iki sutartie sudarymo, nei ilgą laiką po to, nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovė su atsakovais 2021-02-25 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto – sodybos įsigijimo.

Iš Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure 2021-02-25 sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737, nustatyta, kad ieškovė K. V. (buvusi – R.) ir atsakovai I. G. ir P. J. G. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai (pagal sutartį – pardavėjai) ieškovei (pagal sutartį – pirkėjai) pardavė 1) pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4) kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – sodyba). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad bendra daiktų kaina 12 500,00 Eur. Sutarties 4.1 punktu šalys patvirtina, kad sutarties 3.1 punkte nurodyta kaina yra šalių suderinta, galutinė ir apimanti visus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas, kurie yra taikomi šios sutarties sudarymo metu. Sutarties 5.2 punktu numatyta, kad Sutartis yra kartu ir Nekilnojamųjų daiktų priėmimo – perdavimo aktas. Pagal sutarties 12.2 puntą sutarties sudarymo išlaidas moka pirkėjas, tai yra ieškovė.

Iš AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo atlikto 2020-12-16 nustatyta, kad ieškovė atsakovui pervedė 2 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „užstatas“.

Iš AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo atlikto 2021-01-13 nustatyta, kad ieškovė pervedė 2 000,00 Eur sumą į atsakovo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „užstatas už žemė (duomenys neskelbtini)“.

Iš AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo atlikto 2021-02-24 nustatyta, kad ieškovė pervedė 12 500,00 Eur sumą į atsakovo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „visa suma už nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini)“.

Iš 2022-10-20 K. R. atsakovams adresuoto reikalavimo grąžinti permoką, adresuoto matyti, kad ieškovė yra pervedusi 16 500,00 Eur sumą iš kurios reikalauja grąžinti 4 000,00 Eur permoką, nes pagal pirkimo - pardavimo sutartį sodyba su statiniai buvo parduota už 12 500,00 Eur. Ir avansas pagrindinės sutarties sudarymui buvo pervestas 2021-01-016, o 2021-01-13 mokėjimo nurodymu buvo pervestas avansas už E. N., kuri ketino pirkti 2,71 ha žemės ūkio paskirties žemė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalauja ne vėliau kaip iki 2022-11-03 į jos sąskaitą grąžinti 4 000,00 Eur.

Iš atsakovo 2022-10-25 atsakymo į ieškovės reikalavimą matyti, kad pradinė pardavimo sumą už nekilnojamąjį turtą -sodybos įvardinta 15 000,00 Eur ir šiai sumai buvo padaryta 500,00 Eur nuolaida posodybinio sklypo įsigijimui.

Iš Alytaus apylinkės teismo 2022-05-31 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2641-292/2022 nustatyta, kad E. N. (ieškovės mamos) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2 000,00 Eur skolos ir 2 000,00 Eur baudos, 5 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. M. Ieškinio pagrindas buvo tai, kad 2021-02-25 E. N. su A. M. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad A. M. parduos E. N. žemės sklypą už 6 000,00 Eur. E. N. sumokėjo 2 000,00 Eur avansą pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, bet pagrindinė pardavimo – pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta. Iš įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad byla Nr. e2-2641-292/2022 byla buvo nutraukta, nes ieškinys pareikštas mirusiam asmeniui, atsakovė mirusi (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-02-25 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarytos tarp atsakovo P. J. G. (pagal sutartį – pardavėjas) ir trečiojo asmens E. N. (pagal sutartį – pirkėjas) nustatyta, kad šalys susitarė, jog atsakovas trečiajam asmeniui parduos žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės ūkio paskirties žemės sklypas). Sutarties 2.2.1. punkte nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybes teise šiuo metu pardavėjui nepriklauso, tačiau pardavėjas įsipareigoja iki 2021-04-01 teisinius pagrindus susitvarkyti. Žemės ūkio paskirties sklypo kaina numatyta 6 000,00 Eur (sutarties 3.1 punktas), kurią pirkėja sumoka tokia tvarka: kainos dalį 2 000,00 Eur garantinį užstatą (sutarties 3.2.1 punktas), o likusią 4 000,00 Eur sumą prieš sudarant notarinę sutartį, bankiniu pavedimu. Sutarties 3.4. punkte numatyta, kad pardavėjas patvirtina, kad sutarties surašymo metu Pirkėjo prievolė, numatytos 3.2.1 punkte, yra tinkamai įvykdyta. Sutarties 5.6 punktai susitarė, kad nutraukus sutartį, šalis dėl kurios kaltės nutraukta sutartis sumoka kitai 2 000,00 Eur baudą.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2021-01- Nr. 2STŽ- (14.2.142.E.) Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nustatyta, kad atsižvelgiant į E. N. pateiktą informaciją ir į Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaracijoje nurodytus duomenis, sutinkama, kad E. N. įsigytų 2,7099 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš 2020-06-09 Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. CAIJ- sudarytos tarp atsakovo P. J. G. ir paslaugų teikėjo UAB „Nervelita (Capital Alytus)“ brokerės I. J. nustatyta, kad sutartimi šalys susitarė, jog sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 22 000,00 Eur. Sutarties galiojimo laikas 12 mėn.

Iš 2021-07-02 atsakovo P. J. G. prašymo adresuoto Alytaus apskrities vyriausiam policijos komisariato viršininkui nustatyta, kad atsakovas 2021-02-25 pardavė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ieškovei K. R. 2021-06-27 sužinojo, kad jo pastatytas vardinis kryžius sodyboje dingo, todėl policijos prašė jį surasti. Atsakovas patikslinime dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat pažymėjo, kad ieškovei nuleido 500,00 Eur sodybos kainos, nes nebuvo išpirktas posodybinis sklypas.

Iš Nr. M-1-01-35382-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2021-07-12 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatytą duomenų, kad Ž. V. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką.

Iš trečiojo asmens (atsakovo) P. J. G. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-2641-292/2022 nagrinėjamoje Alytaus apylinkės teisme nustatyta, kad trečiasis asmuo (atsakovas) nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad atsakovė A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad ieškovės E. N. su ieškiniu pridėta 2021-02-25 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nėra ir negali būti laikoma kaip sukelianti realias teisines pasekmes nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui (atsakovui), kadangi sutartis nepatvirtinta notarine tvarka, pardavėju pažymėtas P. J. G., tačiau jis nėra nekilnojamo turto savininkas. Papildomai pažymėjo, kad 2021-01-13 mokėjimo pavedimas 2 000 Eur sumai nėra susijęs su ieškiniu keliamu reikalavimu, nes pavedimas padarytas K. R. už įsigytą sodybą, o ne žemės sklypą.

Iš Swedbank 2023-05-09 rašto Dėl informacijos pateikimo Nr. SR-EP-23-516 nustatyta, kad bankas pagal 2020-12-16 sutartį Nr. 20-052758-GV ieškovei K. R. suteikė 13 800,00 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas – 2030-11-17. Kredito paskirtis - NT pirkimui.

Iš susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo matyti, kad atsakovas 2020-12-16 pateikė savo bankinę sąskaitą į kurią ieškovė 2020-12-16 pervedė 2 000,00 Eur avansą ir informavo apie tai atsakovą, kuris atrašo „Gavau ačiu !!!“. 2021-01-13 ieškovė atsakovo prašė tikslių duomenų apie žemės sklypus ir atsakovas ieškovei išsiuntė Įgaliojimą, kuriuo A. M. jį įgalioja jį atstovauti bei 2018-06-13 Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro liudijimą dėl K. M. palikimo priėmimo, teikė ieškovei išrašus iš Nekilnojamojo turto, tai yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo bei pateikė duomenis, kad nėra išpirktas žemės sklypas po sodybos pastatais (pateikta ieškovei 2021-02-24). Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matuti, kad būtent ieškovė derino visas sandorio sąlygas ir laiką su notare.

Iš atsakovo susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu E. N. matyti, kad 2021-03-04 šalys susirašinėja apie teisminius procesus ir, kad teismas vyks 2021-04-20. Atsakovas 2021-04-27 informavo, kad teismo sprendimas palankus, belieka kreiptis į žemėtvarką dėl kaimynų informavimo. 2021-09-14 E. N. išsiuntė žinutę ar galima užbaigti sandorį ir atsakovas paprašė jos rekvizitų bei siūlė pirkti dar kitą žemės sklypą prie ežero. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad žemės ūkio paskirties pirkimo – pardavimo sutartis notarinėje turėjo būti 2021-11-12, 12.00 val. Gargžduose ir trečiasis asmuo E. N. nurodė, kad jei notarė sutiks sandorį tvirtintu nuotoliniu būdu tai sutiks tęsti, nes jai baigiasi leidimo galiojimas dėl žemės sklypo įsigijimo.

Nagrinėjimui buvo išreikalauti iš Alytaus AVPK duomenys apie medžiagą Nr. M-1-01-35382-21 bei buvo gautas CD, tačiau perklausius teismo posėdžio metu pateiktą garso įrašą nustatyta, kad įraše nėra jokių duomenų apie žemės sklypų kainą.

Iš susirašinėjimo tarp atsakovės I. G. ir trečiojo asmens E. N. matyti, kad 2021-12-02 atsakovė trečiajam asmeniui parašė žinutę, kurioje nurodyta, kad nėra galimybės sudaryti sandorio nuotoliniu būdu, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaina yra 8 200,00 Eur, o trečiasis asmuo atrašo, kad „sklypo kaina tokia kokia yra sutartyje“.

Iš 2023-11-07 Capital Alytus elektroninio laiško, kuriame pridėta skelbimo nuotrauka nustatyta, kad skelbimo aprašyme nurodyta, jog „Parduodama sodyba (duomenys neskelbtini). Sodybos plotas 44 arai + 2,71 hektaro žemės ūkio paskirties sklypas.“ Taip pat nurodyta, kad namo plotas 70,97 m². Kaina 22 000 Eur (309,99 Eur/kv. m).

Teismo turimais Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2021-04-20 buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1678-558/2021 pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, VĮ „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimas tenkintas, tai yra buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. G., po motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad atsakovai su ieškove susitarė dėl atsakovams priklausančios sodybos pardavimo ir šalys susitarė, kad ieškovei sodyba bus parduota tik tuo atveju, jei bus kartu perkamas iš žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis greta sodybos. Tai, kad atsakovai sutiko ieškovei parduoti sodybą su sąlyga, kad bus perkama sodyba ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas patvirtino tiek pati ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo E. N. apklaustos teismo posėdžio metu. Tarp šalių nėra ginčo, kad dėl sodybos pirkimo jokia preliminari sutartis tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta ir derybos dėl sodybos pirkimo, tarp šalių vyko žodžiu. Šalys pripažįsta, kad žemės sklypas, po sodyba atsakovams nepriklausė ir dėl to buvo sumažinta pradinės sodybos pardavimo kaina 500,00 Eur. Ieškovė neneigė atsakovų aplinkybių, kad tarp šalių vyko derybos dėl sodybos kainos ir tai, kad ieškovei raktai nuo sodybos buvo perduoti anksčiau nei buvo sudaryta notarinė sodybos pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokia buvo pradinė sodybos kaina, nes nepamena, tačiau pamena, kad susitarė dėl 13 000,00 Eur ir ši suma buvo sumažinta 500,00 Eur, nes po sodyba nebuvo išpirkta žemės. Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir priešieškinyje, tvirtina, kad pradinė sodybos kaina buvo 22 000,00 Eur, tačiau sutiko ieškovei, kaip pažįstamam asmeniui sodybą parduoti už 15 000,00 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad sutartį sudarytą 2021-02-25 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo P. J. G. (pagal sutartį – pardavėjas) ir trečiojo asmens E. N. rengė ir atsakovams pateikė ieškovė, atvykusi sudaryti pagrindinės notarinės sodybos sutarties į Gargždus. Atsakovai pripažįsta ir neginčija fakto, kad ieškovė 2021-01-13 ir 2021-01-16 per du kartus į atsakovo sąskaitą pervedė po 2 000,00 Eur, iš viso 2 000,00 Eur.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sodybos kainos, kuri nurodyta 2021-02-25 sudarytos pirkimo - pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 737, nes ieškovė tvirtina, kad sodyba buvo parduota už 12 500,00 Eur, o atsakovai tvirtina, kad nors notarinėje sutartyje kaina yra nurodyta 12 500,00 Eur, tačiau faktiškai sodybos kaina buvo 14 500,00 Eur ir jie dėl nežinojimo suklydo, nes manė, kad į notarinę sutartį būtina nurodyti likusią sodybos kainą, kurios ieškovė jiems nebuvo sumokėjusi.

Tarp šalių 2021 m. birželio pabaigoje liepos pradžioje pradidėjo konfliktas, nes atsakovai pasigedo sodyboje buvusio kryžiaus.

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovės sumokėti 4 000,00 Eur atsakovų yra įgyti teisėtai.

Ieškovė nurodo, kad atsakovams atliko pavedimus, kurių suma yra 16 500,00 Eur, nors ginčo sodybos, pagal 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 737, kaina buvo 12 500,00 Eur, todėl 4 000,00 Eur sumą atsakovai iš ieškovės gavo nepagrįstai. Atsakovai nurodo, kad sodybos galutinė kaina buvo 14 500,00 Eur, o 2 000,00 Eur ieškovės 2021-01-13 pervesto avanso negrąžina, nes jis buvo sumokėtas už ieškovės mamą (trečiąjį asmenį E. N.) dėl žemės ūkio paskirties pirkimo, tai yra sumokėtas avansas pagal 2021-02-25 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir pagrindinė – notarinė žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl trečiojo asmens E. N. kaltės. Atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudarytos 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties 3.1. punkto sąlygą, kaip sudaryta iš esmės suklydus ir modifikuoti 3.1 punktą nurodant, kad parduodamo turto kaina yra 14 500,00 Eur, atitinkamai modifikuojant ir sutarties 3.2.1 punktą, jame nurodant, kad Daikto 1 kaina – 11 040,00 Eur.

Ieškovė ieškiniu siekia įrodyti, kad ji su atsakovais susitarė dėl 12 500,00 Eur sodybos kainos. Kaip matyti iš 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737, sodybos galutinė kaina nurodyta 12 500,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad buvo sutarta, kad ji sodybą iš atsakovų pirks už 13 000,00 Eur, bet sužinojus, kad sodyba neturi posodybinio sklypo, sodybos kaina nuleista 500,00 Eur. Atsakovai neigia, kad pirkimo – pardavimo sutartyje notarinio registro Nr. 737, sodybos kaina buvo 12 500,00 Eur ir nurodo, kad tikroji pardavimo kaina buvo 14 500 Eur, šias aplinkybes paliudija patys atsakovai ir liudytojai, kurie liudijo atsakovų naudai teisme. Iš teismo posėdžio metu liudytojos I. J., kuri buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį su atsakovu dėl sodybos pardavimo, duotų paaiškinimų bei Capital Alytus pateikto skelbimo nustatyta, kad sodybos pradinė kaina buvo 22 000,00 Eur, taip pat pažymėtina, jog liudytoja patvirtino, jog buvo rasti pirkėjai už 18 000,00 Eur, tačiau atsakovas jai nurodė, kad yra sudaręs susitarimą ir rezervavęs sodybą pažįstamam asmeniui už 15 000,00 Eur ir yra paėmęs avansą.

Kai kyla šalių ginčas dėl jų sudarytos Sutarties sąlygų, teisių ir pareigų apimties, teismas šį ginčą sprendžia vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis LAT praktikoje. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos tuomet, jeigu tokiai išvadai pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji po 2021-02-25 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737 sudarymo raštu būtų kreipusį į atsakovus, dėl 2021-01-16 jos sumokėto 2 000,00 Eur grąžinimo, į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi tik 2023-01-13, tai yra daugiau nei po metų laiko nuo sandorio sudarymo, o pirmą pretenziją raštu pateikė tik 2022-10-20.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių elgesį po sandorio sudarymo, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai ir ieškovė susitarė dėl sodybos bendros kainos dėl 14 500,00 Eur, tačiau į notarinę sutartį buvo įrašyta 12 500,00 Eur kaina už sodybą. Kaip matyti iš notarinės sutarties Nr. 737, 12.2 puntą sutarties sudarymo išlaidas moka pirkėjas, tai yra ieškovė. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad būtent ieškovė bendravo su notare ir ieškovė prieš sudarant sandorį pati 2021-02-24 į atsakovo sąskaitą pervedė 12 500,00 Eur sumą už sodybą. Ieškovė negalėjo nurodyti kodėl nei ji, nei atsakovai notarei nenurodė jog yra sumokėtas avansas 2021-01-16, tai yra pervesta 2 000,00 Eur į atsakovo sąskaitą. Teismo vertinimu būtent ieškovė buvo suinteresuotas, kad sodybos kaina notarinėje sutartyje būtų nurodyta mažesnė, nes pagal sutartį ji apsiėmė mokėti išlaidas už sutarties sudarymą.

Teismas negali nesutikti su ieškovės pozicija, kad sudarant pirkimo - pardavimo sutartį nereikalingas teisinis išsilavinimas, nes sutartis yra tvirtinama notaro kontoroje, kurioje šalims yra perskaitoma ir išaiškinamas sutarties turinys, bet vien ši aplinkybė neeliminuoja galimybės šalims suklysti dėl pačios sutarties punktų. Kaina pirkimo – pardavimo sutartyje yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių duotų paaiškinimų, atsakovai iki pat ieškovės 2022-10-20 pretenzijos manė, kad pirkimo - pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl 14 500,00 Eur sodybos kainos ir atsakovai buvo įsitikinę, jog notarei reikia įvardinti tik likusią nesumokėtą sodybos kainą, todėl ją ir įvardino, tai yra 12 500,00 Eur, neįskaitant 2 000,00 Eur ieškovės 2020-12-16 sumokėto avanso. Teismas sutinka su ieškovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovų liudytojų, kurie yra giminaičiai, teismo posėdžio metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes galimai jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos I. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes ši liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja I. J. iš esmės patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes tiek jų procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, kad atsakovai sodybą ketino pardavinėti už 22 000,00 Eur ir tokiai sumai buvo skelbimas įdėtas, o vėliau kaina buvo mažinta ir rastas klientas, kuris būtų nupirkęs sodybą už 18 000,00 Eur, tačiau jai paskambinus atsakovui informuoti dėl rasto pirkėjo, atsakovas jai nurodė, kad yra rezervavęs sodybą savo pažįstamai už 15 000,00 Eur ir yra paimtas 2 000,00 Eur avansas.

Be to, kaip patvirtina ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas atsakovei ieškovei teikė visus jos prašomus duomenis tiek apie sodybą, tiek ir apie žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pati ieškovė derino sutarties sąlygas telefonu su notare.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Šiuo atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, įrodymams, šalių paaiškinimams, liudytojos I. J. parodymams bei įstatyminei reglamentacijai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė su atsakovais 2021-02-25 sudarė sodybos pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje per klaidą buvo nurodyta neteisinga kaina, tai yra vietoje 14 500,00 Eur, nurodant 12 500,00 Eur kainą, nors iki sutartiniuose santykiuose šalys buvo sutarusios, kad sodybą ieškovė iš atsakovų perka už 14 500,00 Eur ir faktiškai tokią sumą atsakovai ieškovei yra sumokėję. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį ir pripažinti negaliojančia Klaipėdos rajono 2-ajanme notaro biure sudarytos 2021-02-25 pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkto sąlygą, kaip sudarytą iš esmės suklydus, ir modifikuoti sutarties 3.1. punktą nurodant, kad parduodamo turto kaina yra 14 500,00 Eur, atitinkamai modifikuojant ir 3.2.1. punktą, jame nurodant, kad Daikto 1 kaina – 11 040,00 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl 2021-01-16 mokėjimo nurodymu atsakovui pervesto 2000,00 Eur atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nesutinka su ieškovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovai yra išsilavinę ir negalėjo suklysti, nes jie jau yra sudarę ne vieną sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau atsakovai nurodė, kad jie visus sandorius sudarinėdavo ne asmeniškai, o pasitelkdami nekilnojamo turto agentūras kaip ir iš pradžių buvo dėl sodybos pardavimo ir tik vėliau nutraukė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra ir sandorį užbaigė kartu su ieškove be nekilnojamojo turto agentų pagalbos.

Dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ieškovės už jos mamą 2021-01-13 sumokėtą 2 000,00 Eur sumą kaip be pagrindo gautas lėšas. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutinka, motyvuodami tuo, kad šios lėšos jų gautos pagrįstai, tai yra ieškovės atliko pavedimą už savo mamą, nes pastaroji planavo iš atsakovų įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą, bet sandoris nebuvo užbaigtas dėl trečiojo asmens, tai yra ieškovės mamos kaltės, todėl avansas negrąžinamas.

Teismas jau pasisakė aukščiau, jog 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties 3.1 punkte per klaidą nurodyta neteisinga sodybos kaina, kuri iš tikrųjų yra 14 500,00 Eur, todėl teismas dėl ieškovės 2021-12-16 sumokėto 2 000,00 Eur avanso nebepasisakys pripažinus, jog šią sumą atsakovai gavo pagrįstai 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ir ji buvo įskaityta į sodybos kainą.

Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CPK 6.237 straipsnio 2 dalis). CK XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais (CK 6.237 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).

Nagrinėjamu atveju atsakovai teigia, jog šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas jų praturtėjimui ieškovės sąskaita, nes atsakovai su ieškovės mama buvo sudarę žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuri dėl ieškovės mamos kaltės nebuvo patvirtinta notarine tvarka, taip pat pažymi, kad nors 2021-01-13 avansinį pavedimą atliko ieškovė, ji negali reikalauti grąžinti avansą, nes ji nesusijusi su žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, o tai turėtų daryti trečiasis asmuo E. N. Taigi atsakovai ginčija egzistuojant ketvirtą ir septintą nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

Taigi atsakovai, teigdami, kad 2 000,00 Eur sumos gavimui iš ieškovės buvo teisinis pagrindas, turi šią aplinkybę įrodyti. Atsakovų teigimu, ieškovės mama ir atsakovai buvo sudarę preliminarią žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuri nebuvo pasirašyta pas notarę tik dėl ieškovės mamos kaltės, todėl pagal sutartį, neįvykus sandorio užbaigimui avansas negrąžinamas. Patys atsakovai prieštarauja savo pozicijai, kuri buvo išdėstyta nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2641-292/2022 Alytaus apylinkės teisme, tuo metu atsakovas P. J. G. atsiliepime nurodė, kad 2021-02-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis negali turėti jokių teisinių pasekmių šalims, nes ji nėra patvirtinta notarine tvarka, kaip to reikalauja įstatymas. Teismas negali nesutikti su atsakovų nauja pozicija, jog vis dėlto 2021-02-25 preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sukelia teisines pasekmes jos nesilaikančiai šaliai. Kaip matyti iš byloje pateikto įgaliojimo, atsakovas P. J. G. turėjo teisę veikti atsakovės I. G. mamos vardu, ko pasėkoje atsakovas su ieškovės mama 2021-02-25 pasirašė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuri iš bylos medžiagos laikytina preliminaria sutartimi.

2021-02-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje 3.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo kaina 6 000,00 Eur, o 3.2 punkte žemės sklypo kaina išdėstomą į 2 000,00 Eur avansą ir 4 000,00 Eur sumą, kuri turi būti sumokėta prieš notariškai patvirtinant sutartį. Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir pačių atsakovų teismo posėdžio metu patvirtintų aplinkybių nustatyta, kad žemės sklypo kaina po preliminarios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo padidinta iki 8 200,00 Eur. Šalys ilgą laiką susirašinėjo ir planavo sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės ūkio paskirties įsigijimo ir buvo numatyta data 2021-11-12, 12.00 val., tačiau ieškovės mama nesutiko vykti pas notarą į Gargždu, o norėjo sutartį sudaryti nuotoliniu būdu. Ieškovės atstovas nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartis dėl atsakovų buvo klaidinanti, nes atsakovas neturėjo teisės pasirašyti šios sutarties, nes nebuvo susitvarkę paveldėjimo procesų, tačiau kaip matyti iš atsakovo ir trečiojo asmens ieškovės mamos susirašinėjimo atsakovas ieškovės mamą informavo, kad yra iškelta byla ir 2021-04-20 priimtas palankus sprendimas. Be to, pati ieškovės mama ar ieškovė parengė ir pateikė atsakovui preliminarią 2021-02-25 sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir joje yra numatytas punktas, kad atsakovas nėra teisėtas žemės sklypo savininkas. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent atsakovai padidino žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo - pardavimo kainą nuo 6000,00 Eur iki 8500,00 Eur ir tokios sąlygos netenkino ieškovės mamos ir nebuvo sudaryta pagrindinė notarinė sutartis dėl žemės ūkio paskirties.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023).

Nors atsakovai teigia, jog ieškovė negali reikalauti 2 000,00 Eur avanso gražinimo, nes mokėjimas buvo atliktas už ieškovės mamą, o ne ją pačią, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.50 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad trečiajam asmeniui, šiuo atveju ieškovei, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti be jokio teisėto pagrindo atsakovų gautą ieškovės 2021-01-13 mokėjimo nurodymu atsakovui pervestą 2 000,00 Eur avansą už ieškovės mamą, po to kai žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai dėl atsakovų kaltės, padidinus parduodamo daikto kainą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės ūkio paskirties sklypas šiai dienai yra parduotas kitiems asmenims, kas patvirtina ir tą aplinkybę, kad atsakovai nėra patyrę realių nuostolių dėl sandorio neužbaigimo. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovai laikosi skirtingų pozicijų šioje ir Alytaus teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau ieškovės mama dar iki ieškinio pateikimo Alytaus teismui dienos teismo vertinimu žinojo, kad atsakovės mama yra mirusi, nes tai iš esmės patvirtina jos ir atsakovo susirašinėjimas, kur atsakovas nurodo, kad po tėvų mirties jo sutuoktinė palūžo, jai depresija.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2023-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas už termino praleidimą moka 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis). Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, tenkinamas ir reikalavimas dėl 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo solidariai iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 1 179,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 90,00 Eur žyminis mokestis ir 1 089,00 Eur už teisinę pagalbą. Atsakovai teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 719,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 219,00 Eur žyminis mokestis ir 1 500,00 Eur už teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus 50 proc., o atsakovų priešieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas laikyti, kad ieškovės reikalavimai byloje bendrai buvo patenkinti 25 procentais, o atsakovų reikalavimai patenkinti byloje 75 procentais, todėl proporcingai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis). Iš ieškovės atsakovų naudai lygiomis dalimis priteistina kiekvienam atsakovui po 644,62 Eur, o iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisti po 147,37 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje yra susidariusių 39,23 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės valstybės naudai yra pagrindas priteisti 29,42 Eur sumą, o iš atsakovų priteisti iš kiekvieno po 4,90 Eur, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas visiškai.

Pripažinti negaliojančia Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudarytos 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737, 3.1 punkto sąlygą, kaip sudaryta iš esmės suklydus.

Modifikuoti Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure sudarytos 2021-02-25 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 737, 3.1 punktą nurodant, kad parduodamo turo kaina yra 14 500,00 Eur, taip pat modifikuoti 3.2.1. punktą, jame nurodant, kad Daikto 1 kaina – 11 040,00 Eur.

Solidariai iš atsakovų P. J. G. ir I. G. ieškovės K. V. (buvusi – R.) naudai priteisti 2 000,00 Eur sumą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 2 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2023-01-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės K. V. (buvusi – R.) priteisti atsakovui P. J. G. 644,62 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės K. V. (buvusi – R.) priteisti atsakovei I. G. 644,62 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo P. J. G. priteisti ieškovei K. V. (buvusi – R.) 147,37 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės I. G. priteisti ieškovei K. V. (buvusi – R.) 147,37 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės K. V. (buvusi – R.) priteisti 29,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Iš atsakovo P. J. G. priteisti 4,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Iš atsakovės I. G. priteisti 4,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.