Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eikos statyba“ atstovams Artūrui Grundonui ir advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovams Pauliui Minkevičiui ir advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

20. Nagrinėjamu atveju byloje keliami klausimai dėl draudimo sutarties vykdymo: ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo, argumentuodama, kad, įvykus šalių pasirašytoje draudimo sutartyje apibrėžtam draudžiamajam įvykiui, atsakovė (draudikė) nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką / netinkamai nustatė mokėtinos draudimo išmokos dydį. Atsakovė (draudikė), prašydama ieškinį atmesti, teigia, kad ieškovės nurodomas įvykis nėra draudžiamasis pagal šalių pasirašytą draudimo sutartį, be to, pagal draudimo sutarties sąlygas ieškovės nurodytas įvykis yra nedraudžiamasis, taip pat yra sutartyje įtvirtintas pagrindas draudikei atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovei (draudėjai), reiškiančiai ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudimo sutartimi apibrėžtas draudžiamasis įvykis, o atsakovei (draudikei), prašančiai ieškinį atmesti, tenka pareiga įrodyti savo sprendimo pripažinti ginčo įvykį nedraudžiamuoju pagrįstumą ir / ar įrodyti aplinkybes, su kuriomis draudimo sutartis sieja draudikės teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovė (draudėja) UAB ,,Eikos statyba“ ir atsakovė (draudikė) ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, tarpininkaujant draudimo brokeriui trečiajam asmeniui UADBB ,,Aon Baltic“, sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 11). Ši sutartis atitinkamiems laikotarpiams buvo pratęsta 2021 m. balandžio 22 d. draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 28 d. draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 6 d. draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 14-25) (toliau bendrai – Draudimo sutartis).

23. Draudimo sutartimi apibrėžtas draudimo laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. sausio 2 d., draudimo rūšis – statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, draudimo grupė – turto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų grupė, turto draudimo nuo kitų žalų grupė, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo grupė. Draudimo sutarčiai taikomos draudimo taisyklės – Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (e. t. 1, b. l. 11, 31-44) (toliau – Taisyklės, Draudimo taisyklės).

Dėl 2021 m. gegužės 3 d. įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju

35. Ginčo Draudimo sutartimi apibrėžiant draudimo apsaugos apimtį, nurodoma, kad darbų draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio. Darbų draudimo draudžiamasis įvykis ,,yra staigus ir netikėtas apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas, atsiradęs draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje dėl bet kokios priežasties, išskyrus draudimo taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius“ (e. t. 1, b. l. 12).

36. Pagal ginčo Draudimo sutarčiai taikomų Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 65 punktą, draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu ar praradimu dėl draudžiamojo įvykio. Pagal Taisyklių 66 punktą, draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas, atsiradęs draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje dėl bet kokios priežasties, išskyrus Taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius.

37. Teismų praktikoje sąvoka ,,staiga ir netikėtai“ aiškinama kaip kiekvienam draudžiamajam įvykiui būtinas netikėtumo požymis, nurodant, jog įvykis, kuris neturi netikėtumo požymio, draudėjui žinant, kad jis sutarties įsigaliojimo momentu jau yra įvykęs ar sudarius sutartį neišvengiamai įvyks, negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, nes, nesant draudimo rizikos, tai prieštarautų draudimo sutarties esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis ir, kaip minėta, pagal draudimo sutartį suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudikas perima nuostolių atsiradimo riziką, tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, t. y. draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, kurios apimtis apibrėžiama draudimo sutartimi, pažymėtina, kad draudimo sutarties sudarymas neatleidžia draudėjo nuo pareigos elgtis atidžiai, profesionaliai, rūpestingai ir veikti taip, kad galimos bei numatomos rizikos apdraustam interesui būtų išvengta, t. y. nedidinti draudiko prisiimtos nuostolių atsiradimo rizikos savo sąmoningai nerūpestingu (ne)veikimu. Dėl to pritartina atsakovės teiginiams, kad staigiais ir netikėtais gali būti pripažįstami įvykiai, kurie ne tik nežinoma, ar įvyks, tačiau taip pat tokie, kurių negalima numatyti ir / ar, turint atitinkamas žinias bei patirtį, neįmanoma / nebūtų galima numatyti; staigiais įvykiais nepripažintini įvykiai, nulemti lėto, laipsniško poveikio, matomo ir galimo įvertinti tos srities profesionalui.

39. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

40. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

41. Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

42. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

43. Vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų dėl ginčo Įvykio galimų priežasčių turinį ir visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pagrįstam įsitikinimui, jog Įvykį sukėlė nugriuvusios ginčo sienelės būklė ir savybės, o ne staigus ar netikėtas išorinis poveikis (pvz., liūtis) (CPK 178, 185 straipsniai).

44. Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl Įvykio priežasčių bei pobūdžio (t. y. to, ar tai buvo staigus bei netikėtas įvykis), šioms aplinkybėms nustatyti byloje pateikta daug įrodymų:

44.1. UAB ,,AIF LT“ 2021 m. liepos 28 d. vertinimo aktas; vertinimą atliko eksperto kvalifikaciją turintis D. K., statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnį turintis M. G. (e. t. 1, b. l. 84-92): konstatuota, kad šlaito nuslinkimas galimai įvyko dėl to, jog demontavus garažo paskirties pastato skersines sienas, perimetrinės sienos turėjo būti nedelsiant stiprinamos, nes jų dabartinė paskirtis iš perimetrinės laikančiosios sienos tapo atramine sienute; nesant pilnai įrengtai atraminei sienutei, šlaito griūtį paspartino liūtis bei tikėtina mechanizmų judėjimas ties šlaito kraštais. Siekiant įvertinti šlaito griūties priežastis, analizuojant pateiktą dokumentaciją, padaryta išvada, kad, be kita ko, garažų paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo apraše yra įrašas: ,,Esamo pastato patalpų 1-3 (imtinai) gruntu užpiltos sienos įrengtos iš betoninių pamatų blokų. Visų užpiltų sienų hidroizoliacija suirusi vanduo sunkiasi per sienas“; „Griovimo aprašo apimtyje numatoma nugriauti esamą garažų paskirties pastatą (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) sustiprinant esamą šlaitą atramine sienute, kuri bus statoma remiantis atskiru projektu“; „Šlaitas yra prigludęs prie griaunamo pastato rytinės ir šiaurinės sienų žemėjant pietų ir vakarų kryptimis. Šlaito stiprinimo principinis sprendinys – monolitinės atraminės sienos – atskiru projektu“. Padarytos išvados, kad, be kita ko, šlaitui, kuris ribojosi su garažu, paremti, turėjo būti įrengta atraminė siena; atraminės sienos įrengimo teisinis pagrindas yra atitinkami įrašai parengtame techniniame projekte, Griovimo apraše ir Statybos rangos sutartyje; atraminės sienos įrengimo specifika ir laikančiosios konstrukcijos turėjo būti išspręstos atskiru projektu; atraminės sienos atskiras darbo projektas yra parengtas, jo pagrindu turėjo būti įrengta atraminė siena; atraminės sienos darbo projektas yra privalomasis statybos dokumentas; yra parengtas griovimo projektas, kuris yra privalomasis statybos dokumentas; parengto griovimo projekto sprendiniai yra susiję su atraminės sienos darbo projekto sprendiniais, t. y. atraminės sienos įrengimas yra numatytas dviem etapais; vykdant griovimo darbus, atraminė siena nebuvo įrenginėjama lygiagrečiai tiek, kiek tai technologiškai yra įmanoma įrengti atitinkamai paliekant griaunamo pastato skersines sienas antram atraminės sienelės įrengimo etapui; per atitinkamą laiką iškritus pakankamai dideliam kiekiui kritulių bei nesant šlaitą laikančių griaunamo pastato skersinių sienų, dalis šlaito nuslinko; griaunamo pastato skersinių sienų demontavimas ir dalies šlaito nuslinkimas iš dalies pakeitė sąlygas atraminės sienelės įrengimui; norint tinkamai įrengti atraminę sienelę, būtina pakoreguoti atraminės sienelės įrengimo darbo projektą. Taigi, išvadoje konstatuota, kad šlaito nuslinkimą galimai lėmė tai, jog, išgriovus garažo skersines sienas ir kaip atraminę sienutę ketinant panaudoti vieną iš paliktų buvusio garažo sienų, pastaroji turėjo būti nedelsiant stiprinama, nes buvo prastos techninės būklės atraminės sienutės funkcijai atlikti; tai nebuvo padaryta; dėl to, galimai prisidėjus liūties ir toliau vykdomų darbų poveikiui (mechanizmų judėjimui), sienutės dalis nuvirto.

44.2. A. J. individualios projektavimo įmonės parengtas Statinio konstrukcijų ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 97-99), kuriame konstatuota, kad garažų paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje išlikusi nugriauto pastato sienos dalis (atraminė siena) negali atlaikyti ją slegiančio grunto; kadangi šalia šios sienos reikia pastatyti naują atraminę sieną, teks išlikusią sieną išardyti prieš tai pašalinus už jos esantį nemenką grunto kiekį ir padarius tinkamą šlaitą, kuris nekeltų pavojaus naujos atraminės sienos statybininkams. Taigi, išvadoje konstatuota, kad po Įvykio likusi sienos dalis neturi pakankamos laikomosios galios gruntui atlaikyti. Nors ši išvada pateikta vertinant po Įvykio likusią nenugriuvusią buvusio garažo sienos dalį, tačiau pritartina atsakovės teiginiams, jog pastato konstrukcijos įprastai būna vientisos, pastatytos vienu metu ir, tikėtina, panašios būklės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad buvusio garažo sienos būklė iki Įvykio būtų buvusi netolygi, vertinant skirtingas sienos dalis. Dėl to, nors ši išvada nepatvirtina to, jog pakankamos laikomosios galios neturėjo ir nugriuvusi sienos dalis, tačiau, vertinama visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sudaro prielaidas manyti, kad, vis dėlto, nugriuvusi sienos dalis galėjo būti panašios būklės, kaip ir išlikusioji ir, atitinkamai, kelia pagrįstų abejonių Įvykio metu nugriuvusios sienos dalies laikomosios galios pakankamumu gruntui išlaikyti.

44.3. UAB ,,AIF LT“ 2022 m. vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 179-181), kuriame nurodyta, kad ,,reikiamas kontraforsų dydis ir žingsnis grunto slėgiui atlaikyti nepakankamas; rūsio sienos fragmentų išdėstytų kas 5 m pagal planą B-06 ir tarnaujančių kaip sienos kontraforsai laikomoji galia nepakankama visam 15,5 m sienos ruožui; visas 15,5 m sienos ilgio ruožas, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių ar klimatinių sąlygų bei jų pokyčių, neturi pakankamos laikomosios galios. Taigi, šiame vertinimo akte konstatuota, kad po garažo konstrukcijų nugriovimo darbų, kai buvo palikta viena siena, kurią ketinta panaudoti kaip klojinį, ši palikta siena neturėjo pakankamos laikomosios galios, kontraforsų funkciją turėjusios atlikti paliktos skersinių sienų liekanos buvo nepakankamos šiai laikomajai galiai palaikyti.

44.4. A. J. individualios projektavimo įmonės parengta 2022 m. lapkričio 7 d. išvada dėl buvusios atraminės sienos dalies laikomosios galios (e. t. 3, b. l. 9-11), kurioje nurodyta, jog atraminė siena buvo padaryta iš betoninių blokų, t. y. sienoje nebuvo vertikalios armatūros; tokių sienų laikomoji galia nepakankama, jeigu ašinės jėgos ekscentricitetas yra didesnis už pusę sienos storio, <...> ; kadangi ašinės jėgos ekscentricitetai yra žymiai didesni už pusę sienos storio, atraminės sienos skaičiuotinė laikomoji galia buvo nepakankama netgi nesant apkrovos ant grunto. Ieškovė, ginčydama šias išvadas, argumentavo, kad išvadoje vadovaujamasi generalizuotomis, o ne individualizuotomis prielaidomis; išvada parengta remiantis ir analogiškai taikant ne konkrečios nugriuvusios sienos techninius parametrus, o pagal analogiją taikant išlikusios sienos dalies techninius parametrus, kurie ne būtinai atitinka nugriuvusios sienos dalies techninius parametrus; ieškovės teigimu, išvada teorinė, hipotetinė, bet ne dėl konkrečios sienutės ir konkrečių Įvykio aplinkybių, todėl ji negali patvirtinti jokių atsakovės teiginių byloje. Teismo vertinimu, nors ieškovė pagrįstai teigia, kad vien ši išvada negalėtų neabejotinai patvirtinti ginčo sienutės dalies griuvimo priežasčių, tačiau, vertinama kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, sustiprina prielaidą ir įsitikinimą, kad ginčo Įvykis įvyko dėl to, kad paliktos senojo garažo sienos laikomoji galia buvo nepakankama. Atsižvelgiant į kitas byloje pateiktas specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadas, matyti, kad net keli srities specialistai (UAB ,,AIF LT“, MB ,,Mart projektai“, pakartotinė teismo ekspertizė) patvirtino, kad likusi senojo garažo sienos dalis negalėjo stovėti kaip savarankiškas statinys, nesiimant priemonių ją išramstyti ar kitaip sustiprinti, nes jos laikomoji galia buvo nepakankama netgi nesant apkrovos ant grunto. Taigi, ir ši išvada, kaip įrodymų visumai neprieštaraujantis įrodymas, sustiprina prielaidą dėl Įvykio priežasčių, nulemtų ginčo sienelės būklės ir savybių (laikomosios galios). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo objekto nėra išlikusio, todėl jo būklės įvertinti objektyviai natūroje nėra įmanoma. Dėl to bet kokios išvados teikiamos esamų duomenų (nuotraukų, rašytinių dokumentų) pagrindu, pasitelkiant atitinkamus teorinius skaičiavimus. Toks išvadų formulavimo būdas šioje situacijos, esant neišlikusiam ginčo objektui, galimas ir pakankamas.

44.5. 2023 m. birželio 30 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas teismo eksperto Sigito Mitkaus (e. t. 4, b. l. 145-178). Įvertinęs byloje esančias Įvykio vietos nuotraukas, teismo ekspertas nustatė, kad: nugriovus dalį garažo, buvo paliktos L formos dvi išorės sienos, besiribojančios su šlaitu, ir dalis skersinių sienų; šlaito tvirtinimo darbai nebuvo atlikti. Nuslinkus šlaitui griuvo dalis sienos: sienos kampas, dalis ilgesniosios L formos kraštinės ties kampu; dalis sienos liko, dalis sienos buvo užpilta gruntu. Siekiant nustatyti sienos, kaip atraminio statinio, laikančiąją galią reikėtų turėti duomenis apie sienos daliai panaudotų statybos produktų (betono blokų, skiedinio) charakteristikas, sienos dalies įgilinimo dydį ir įgilintos dalies konstrukciją; šių duomenų byloje nėra, tyrimo metu jų nustatyti nėra galimybės, todėl yra galimi tik apytiksliai skaičiavimai naudojant civilinėje byloje pateiktus duomenis. Avarija įvyko L formos sienos kampe. Avarijos priežasčiai nustatyti reikšmingos aplinkybės: iki statybos (griovimo) darbų pradžios grunto slėgį atlaikė garažas; griovimo apraše numatyti garažo griovimo sprendiniai, susiję su šlaitą laikančia garažo siena nebuvo įgyvendinti. Garažas nebuvo nugriautas visiškai, garažo griovimo darbai nebuvo atliekami kartu su atraminės sienelės įrengimo darbais ruožais kas 3 metrus. Faktiškai buvo paliktos L formos dvi nenugriautos garažo sienos prie šlaito (siena) su skersinių sienų fragmentais (kontraforsais), taip pat buvo numatyta Atraminės sienelės statybos techninis darbo projektas. Šios paliktos garažo sienos nebuvo niekaip paremtos ar kitaip sutvirtintos. Avarija įvyko veikiant grunto slėgiui. Avarija įvyko ties L formos sienos kampu. Tikėtina, kad avarijos metu grunto slėgis buvo padidėjęs dėl į gruntą susigėrusio lietaus vandens. ,,Lietaus poveikis yra įprastas poveikis ir projektuojant (statant) statinius aplinkybė, kad grunto įmirkis dėl lietaus gali būti padidėjęs, turėtų būti įvertinta.“ ,,Tiriamuoju atveju atraminės sienutės mechaninį atsparumą ir pastovumą turėjo užtikrinti kontraforsai. Avarijos vietoje sienos dalis, dirbanti kaip kontraforsas, išliko. Daroma išvada, kad atraminės sienelės laikančioji galia buvo pakankama.“ ,,Įvertinus visas nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad labiausiai tikėtina avarijos priežastimi buvo griovimo metu pažeista L formos sienos dalių kampinė jungtis. Dėl šios priežasties grunto slėgis atplėšė sienos dalį nuo kontraforso ir ją nustūmė. Jeigu šios priežasties nebūtų, grunto slėgio apkrovas būtų perėmęs kontraforsas (trumpesnioji L formos sienos kraštinė)“. ,,Griovimo apraše numatyta, kad griovimo darbai atliekami kartu su atraminės sienelės įrengimu. Faktiškai darbai atlikti kitaip – pagal Atraminės sienelės statybos techninį darbo projektą buvo palikta (nenugriauta) L formos garažo išorės siena, besiribojanti su šlaitu ir dalis skersinių sienų. Kadangi faktiškai griovimo darbai buvo vykdyti kitaip, nei numatyta Griovimo apraše, Griovimo apraše numatyti reikalavimai dėl šlaito stiprinimo, išramstymo, griovimo darbų negalėjo būti ir nebuvo įvykdyti.“ ,,Faktiškai griovimo darbai buvo vykdomi kitokiu būdu, negu numatyta Griovimo apraše (taip, kaip buvo numatyta Atraminės sienelės statybos techniniame darbo projekte), todėl Griovimo aprašo sprendinių dėl šlaito stiprinimo, išramstymo griovimo darbų nebuvo galimybės įgyvendinti. Jei garažo likusi siena būtų pakankamai išramstyta ir / arba užversta smėliu ar kitaip sustiprinta, esant liūčiai, garažo likusi siena nebūtų nugriuvusi“.

44.6. Iš Teismo ekspertizės akto turinio ir išvadų matyti, kad teismo ekspertas dėl įvykio priežasčių padarė kitokias išvadas, nei pirmiau aptartas išvadas pateikę specialių žinių turintys asmenys, t. y. konstatavo, kad Įvykis įvyko veikiant grunto slėgiui, dėl to, jog griovimo metu pažeista L formos sienos dalių kampinė jungtis, o šie pažeidimai (įtrūkimai) galėjo atsirasti dėl griovimo darbų kaip natūrali pasekmė. Taigi, teismo ekspertas pažymėjo, jog Įvykis galėjo įvykti dėl priežasčių, kurios natūraliai kyla iš griovimo darbų pobūdžio. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismo ekspertas taip pat nurodė, jog Griovimo apraše numatyta, kad griovimo darbai turi būti atliekami kartu su atraminės sienelės įrengimu; atraminių sienų įrengimas (klojinių įrengimas, betonavimas) ir kiti dabai turi būti atlikti per kuo trumpesnį laiką, kad neirtų natūrali grunto struktūra, neslinktų šlaitai ir nesumažėtų pagrindo stiprumas; griovimo darbai (šio projekto apimtis) turi būti atliekami kartu su šlaito stiprinimu etapais-ruožais/atkarpomis kas 3 m; dalinis pastato konstrukcijų griovimas; dalinis šlaito iškasimas, išramstymas; dalinis šlaito stiprinimas, tačiau faktiškai darbai atlikti kitaip. Kadangi faktiškai griovimo darbai buvo vykdyti kitaip, nei numatyta Griovimo apraše, Griovimo apraše numatyti reikalavimai dėl šlaito stiprinimo, išramstymo nebuvo įvykdyti. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas Sigitas Mitkus pažymėjo, kad griovimo darbų nebuvo galima vykdyti ne pagal projektą, neturint parengtų teisės aktuose nustatytų dokumentų. Taip pat teismo ekspertizės akte konstatuota, kad, jei garažo likusi siena būtų pakankamai išramstyta ir / arba užversta smėliu ar kitaip sustiprinta, esant liūčiai, garažo likusi siena nebūtų nugriuvusi. Iš nurodyto išplaukia, kad griovimo darbų specifika, dėl kurios natūraliai galėjo atsirasti sienos kampinės jungties įtrūkiai, buvo įvertinta Griovimo apraše ir numatytos priemonės tam išvengti. Tačiau griovimo darbai atlikti ne pagal parengtą aprašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad griovimo darbai vykdyti 2020 m. spalio mėnesį, o Atraminės sienelės statybos techninis darbo projektas parengtas 2021 m. Taigi, ginčo garažo siena, kuri buvo planuota panaudoti kaip klojinys, palikta nenugriauta atlikus griovimo darbus, netaikant Griovimo apraše nurodytų jos sutvirtinimo priemonių ir kartu neturint kitų projektinių dokumentų. Dėl to pripažintina, kad iš griovimo darbų natūraliai kylančią riziką dėl pasekmių tokiais veiksmais prisiėmė rangovas, nesiimdamas Griovimo apraše numatytų priemonių ir atlikdamas griovimo darbus iki naujo projekto parengimo.

44.7. Šios bylos kontekste taip pat yra reikšminga, kad teismo ekspertas nurodė, jog, nors, tikėtina, kad grunto slėgį padidino įsigėręs lietaus vanduo, tačiau ,,lietaus poveikis yra įprastas poveikis ir projektuojant (statant) statinius aplinkybė, kad grunto įmirkis dėl lietaus gali būti padidėjęs, turėtų būti įvertinta.“ Taigi, nors ir pripažinta, kad sienos dalies griūtį galėjo paspartinti lietaus vanduo, tačiau taip pat nurodoma, jog toks poveikis nėra staigus ar netikėtas ir profesionalaus rangovo turėtų būti įvertintas, atitinkamai, tuo paneigiami ieškovės teiginiai, kad lietus galėjo lemti staigią ir netikėtą sienos dalies griūtį nagrinėjamu atveju.

44.8. Teismo ekspertas apskaičiavo skaičiuotinę ginčo sienos laikomąją galią ir paaiškino, kad, jo vertinimu, ji buvo pakankama. Šią teismo eksperto išvadą teismas vertina kaip abejotiną, atsižvelgiant į tai, jog, viena vertus, ji prieštarauja visiems kitiems byloje pateiktiems specialiųjų žinių turinčių asmenų vertinimams, taip pat ir pakartotinės teismo ekspertizės išvadoms. Kita vertus, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu teismo ekspertas nurodė, jog šios galios skaičiavimai nėra reikšmingi, atsižvelgiant į jo išvadas dėl sienos griuvimo mechanizmo bei priežasčių, taigi, teismo ekspertas, neįžvelgęs skaičiavimo reikšmės, pasirinko tam tikrus taškus sienos laikomajai galiai skaičiuoti, neneigdamas, jog, skaičiuojant kituose taškuose, laikomosios galios skaičiavimo rezultatai galėtų būti kitokie. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo eksperto išvados dėl ginčo sienos laikomosios galios prieštaravo visiems kitiems byloje pateiktiems duomenims, buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, kurios metu konkrečiai apskaičiuota ginčo sienos laikomoji galia silpniausioje sienos vietoje ir šie prieštaravimai pašalinti, nustačius, kad silpniausioje vietoje sienos laikomoji galia buvo nepakankama ir tai lėmė jos griūtį.

44.9. MB ,,Mart Projektai“ 2023 m. lapkričio 6 d. išvada dėl sienos laikomosios galios skaičiavimo, parengta M. L. (e. t. 5, b. l. 102-108), kurioje nurodyta, jog ,,reikia atkreipti dėmesį, kad nėra aišku, koks buvo cementinio skiedinio, esančio tarp blokų, stipris (suriša blokus), tačiau pagal pateiktus dokumentus matyti, kad visos senojo garažo sienos (siena, kurios laikomoji galia skaičiuojama, ir buvo senojo garažo sudėtinė dalis) yra blogos būklės, susidėvėjusios; sienų hidroizoliacija suirusi, vanduo sunkiasi per sienas; tai vertinama kaip aplinkybės, lemiančios dar mažesnę laikomąją galią“; ,,Siena vertinama kaip veikiama tik grunto slėgio; tokiu atveju silpnoji sienos vieta yra plokštuma skersiniame pjūvyje, todėl skersinės sienos (kontraforsai) skaičiavime nevertinamos). Padaryta išvada, kad sienos ašinių jėgų escentritetas yra didesnis už sienos centro tašką; sienos svorio centras persikelia už sienos plokštumos ir esant silpnam blokų sukibimui tarpusavyje blokai yra verčiami. Sienos laikomoji galia, net ir nevertinant naudojimo apkrovų ant grunto, yra nepakankama“.

44.10. Ieškovė, ginčydama šias išvadas, argumentavo, kad jas parengęs specialistas neturi reikiamos kvalifikacijos, o, rengdamas išvadą, likusią sienos dalį vertino ne kaip atraminės sienos konstrukciją, o kaip garažą, kuris jau buvo nugriautas, t. y., ieškovės teigimu, vertintas ne tas objektas pagal jo paskirtį. Teismo vertinimu, nėra paneigta, kad išvadą pateikęs asmuo turi specialiųjų žinių statybos ir projektavimo srityje, todėl, nėra pagrindo pripažinti, jog ši išvada iš viso negalėtų būti vertinama kaip tam tikras rašytinis įrodymas byloje visų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į jų įrodomąją galią. Įvertinus šią išvadą bendrame bylos medžiagos kontekste, matyti, kad specialisto teikti skaičiavimai savo principu ir rezultatais atitinka kitų specialiųjų žinių turinčių asmenų (UAB ,,AIF LT“, A. J. individualios projektavimo įmonės) skaičiavimus dėl ginčo sienos laikomosios galios nepakankamumo.

44.11. 2024 m. birželio 12 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas teismo eksperto Artūro Sabeckio (e. t. 7, b. l. 55-110) (toliau – ir pakartotinė ekspertizė), kuriame konstatuota, kad senojo garažo iki Įvykio buvusios likusios sienos dalies nugriuvimo priežastys techniniu aspektu yra: 1) rangovas, vykdęs senojo garažo griovimo darbus, nesilaikė Griovimo apraše nurodytos darbų atlikimo technologijos; 2) rangovas, priėmęs sprendimą panaudoti dalį nugriauto garažo sienos kaip klojinį, atraminės sienelės įrengimui pagal Atraminės sienelės statybos techninį darbo projektą, kuriuo buvo pakeisti Griovimo apraše numatyti šlaito stiprinimo principiniai sprendiniai, neatliko nenugriautos sienos dalies, kuri po garažo denginio ir betoninių grindų išardymo tapo kaip atraminis statinys, užtikrinantis šlaito pastovumą, patikimumo įvertinimo pagal STR 2.05.21:2016 Statybos techninio reglamento 603 punktą; 3) rangovas, vykdydamas darbus neužtikrino neišardytos sienos dalies apsaugos nuo galimo neigiamo paviršinio vandens poveikio, nors tokias priemones įrengiant atraminę sienelę buvo numatęs savo paruoštoje technologinėje kortelėje; 4) rangovo sprendimas dalį neišardytos garažo sienos šiaurinėje pusėje panaudoti kaip klojinį, pagal pateiktus projektinius sprendinius buvo praktiškai neįgyvendinamas: pagal rangovo technologinėje kortelėje pateiktą ,,Faktinę esamos atraminės sienos padėties schemą“, esant 8 cm tarpui tarp neišardytos sienos dalies ir naujos atraminės sienelės, įrengti 60 cm skersmens CFA polius, nepažeidžiant senojo garažo sienos dalies buvo neįmanoma. Teismo ekspertas apskaičiavo sienos laikomąją galią pavojingiausiame skerspjūvyje. Taip pat pakartotinės teismo ekspertizės išvadose konstatuota, kad, nugriovus dalį garažo pastato, kuomet buvo išardytas denginys (perdanga), kuris iki tol tarnavo kaip nejudama lankstinė atrama, garažo sienoms besiribojančioms su šlaitu tam, kad užtikrinti šlaito pastovumą, turėjo būti pakartotinai įvertintas, šiuo atveju jau taikant ne rūsio sienų laikomosios galios apskaičiavimo metodiką, bet atraminių sienų laikomosios galios skaičiavimo metodiką, išlikusių nenugriautų sienų tinkamumas, techninė būklė ir atlikti patikrinamieji laikomosios galios skaičiavimai. Taigi, pakartotinės teismo ekspertizės akto išvados pašalino prieštaravimus ir papildomus klausimus, kilusius dėl sienos laikomosios galios skaičiavimo metodo po pirmos teismo ekspertizės atlikimo. Taip pat, pakartotinės teismo ekspertizės išvadose išryškinta pirmiau jau minėta aplinkybė dėl to, kad ieškovė (rangovė), vykdydama darbus nesilaikydama Griovimo aprašo ir neturėdama naujai parengto dokumento, atitinkamai prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių tuo atveju, jei senojo garažo palikta siena dėl laikomosios galios nebūtų pakankama gruntui atlaikyti. Taip pat pakartotinės ekspertizės akte teismo ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, vykdydama darbus, neįgyvendino numatytų priemonių lietaus vandeniui nuo ginčo sienos nuvesti. Tai reikšminga aplinkybė, paneigianti ieškovės teiginius, jog Įvykis įvyko dėl liūties staiga ir netikėtai, nes suponuoja, kad vandens poveikis galėjo būti ir dėl to, jog nebuvo įgyvendintos numatytos priemonės jam sumažinti ar pašalinti.

45. Ieškovė, apibendrindama visus į bylą surinktus įrodymus dėl Įvykio priežasčių, pažymėjo, kad nei kartą nei teismo ekspertai, nei kiti specialių techninių žinių turintys asmenys tiek raštu pateiktose išvadose, tiek apklausiami teismo posėdžiuose, neįvardino vienos ir tos pačios sienos griuvimo priežasties ir nei vienas neteigė, kad jų nurodyta išvada yra kategoriška ir absoliučiai teisinga. Ieškovės teigimu, šioje byloje bet kokia ekspertizė ir visos išvados, nesant išlikus tiriamojo objekto, yra teorinės, skaičiuojamosios, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad pakartotinės ekspertizės akte pateiktos išvados nėra absoliučios ar neginčytinos, nepaneigia Teismo ekspertizės išvadų. Ieškovė nurodė, kad pakartotinės ekspertizės išvadų dalis grindžiama tik fotofiksacijomis, kurios atliktos jau po Įvykio, todėl eksperto teiginiai negali būti laikomi patikimais.

46. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017). Šiuo atveju teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis, padarytomis klausimais, į kuriuos teismo ekspertui pakako duomenų atsakyti ir į kuriuos išvadoje buvo atsakyta. Ekspertizės akte pateikiamos išvados paremtos aprašomu atliktu tyrimu, argumentuotos, atsakymai į teismo iškeltus klausimus pagrįsti. Be to, kaip minėta, pakartotinės teismo ekspertizės išvados atitinka byloje esančių įrodymų visumą ir kartu išsprendžia bei pašalina prieštaringumus, kurie iškilo dėl pirmos paskirtos Teismo ekspertizės išvados sienos laikomosios galios klausimu neatitikties likusiai bylos medžiagai. Kita vertus, kitais klausimais, manytina, Teismo ekspertizė ir pakartotinė teismo ekspertizė atliktos kiek skirtingais aspektais ir viena kitos nepaneigia.

47. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės išdėstytos bendro pobūdžio abejonės pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis nesudaro pagrindo šiomis išvadomis abejoti. Byloje taip pat nebuvo pateikta daugiau duomenų, kurie patvirtintų įrodymų visetui prieštaraujančius Teismo ekspertizės išvadose nurodytus teiginius dėl sienos laikomosios galios pakankamumo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pirminę Teismo ekspertizę atlikusio eksperto vertinimu sienos laikomosios galios skaičiavimas nebuvo reikšmingas ir korektiškas, kartu teismo posėdžio metu ekspertui nepaneigus kitų byloje pateiktų specialiųjų žinių turinčių asmenų skaičiavimų tinkamumo bei galimumo, šiuo klausimu teismas remiasi pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis, ekspertų teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadomis ir paaiškinimais teismo posėdžių metu ir konstatuoja esant pagrindo įsitikinimui, kad ginčo sienos griūtis buvo nulemta nepakankamos jos laikomosios galios, susijusios su paliktos nenugriautos sienos būkle ir atliktų griovimo darbų pobūdžiu.

48. Šias išvadas patvirtina teismo posėdžių metu apklausti teismo ekspertai ir specialiųjų žinių turintys liudytojai. 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu liudytojas D. K., buvęs Įvykio vietoje, nurodė, kad Įvykio vietoje matė nukritusius pamatų blokus, kad buvusi garažo siena neatlaikė grunto ir nugriuvo; senas mūras nėra skirtas laikyti šonines apkrovas, todėl siena grundą galėjo atlaikyti tik paramstyta; jo teigimu, siena nebuvo paremta ir tai buvo pagrindinė jos griūties priežastis. Nors Griovimo apraše buvo numatyta griovimo darbus derinti su sienos stiprinimu, bet pusę metų siena nebuvo paremta – tai buvo pagrindinis pažeidimas, neišlaikyti projekto ir technologiniai reikalavimai. Tai, kad siena stovėjo pusę metų, yra atsitiktinumas, nes jos griūtis buvo laiko klausimas. Liudytojo teigimu, jei siena būtų paremta, tai ir esant liūčiai nebūtų griuvusi. Liudytojas M. G. nurodė, kad Įvykio vietoje buvo tris kartus; matė, jog po liūties nuslinko šlaitas, šalia stovėjo blokų siena; jo teigimu, sienos griuvimo priežastis buvo ta, kad kol stovėjo garažas, jo skersinės sienos veikė kaip atrama, demontavus skersines perdangas, senos ir nusidėvėjusios sienos neturėjo laikomosios galios gruntui laikyti, todėl po liūties pažliugus gruntui nugriuvo; nurodė nematęs sienos išramstymo požymių – tik nukritusį šlaitą ir tuštumą apačioje; jei būtų išramstyta, siena po liūties nebūtų nugriuvusi. Liudytojo teigimu, tai, kad siena stovėjo 6 mėnesius, yra sutapimas, nes, neturėdama laikomosios galios, ji būtų nugriuvusi.

49. 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas Sigitas Mitkus papildomai nurodė, kad pastatas / statinys gali sugriūti po kurio laiko, nes yra ribinis laikas, ,,nuovargis“. Taigi, tai paneigia ieškovės teiginius dėl to, jog Įvykis dėl savo prigimties – griūtis – buvo staigus bei netikėtas, jog jam įvykti turėjo būti konkreti momentinė priežastis (ieškovės teigimu – liūtis). Teismo ekspertas paaiškino, kad sienos laikomoji galia neturėjo įtakos, nes siena nenugriuvo kaip atraminė sienutė, o neatlaikė kaip siena, t. y. trūko kampinė jungtis. Tokie eksperto teiginiai nukreipia į kitų specialistų pastebėjimus, jog ginčo sienos būklė buvo prasta, ji buvo susidėvėjusi ir tai buvo viena iš jos griūties priežasčių. Ekspertas pripažino, kad sienos išramstymas būtų apsaugojęs nuo griūties.

50. 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas Artūras Sabeckis papildomai paaiškino, kad ginčo siena būtų virtusi net ir tuo atveju, jei būtų iš naujų medžiagų pastatyta, nes pagal skaičiavimus neturėjo laikomosios galios; pagal pripažintas metodikas skaičiavimai atliekami ribiniame taške – pavojingiausioje vietoje, o teismo ekspertas Sigitas Mitkus skaičiavo ne pavojingiausiame skerspjūvyje, todėl jo vertinimas netikslus. Taip pat paaiškino, kad ginčo sienos griuvimą galėjo įtakoti išorinės priežastys, tačiau tai buvo laiko klausimas ir sienos stovėjimo laikotarpis yra atsitiktinis. Griovimas negali būti vykdomas neišsprendus lygiagrečiai vykdomo stiprinimo klausimo, o šiuo atveju to nebuvo. Atliekant griovimo darbus liekančios statinio dalys yra neabejotinai pažeidžiamos, todėl turi būti įvertinama jų būklė ir sprendžiama dėl tolimesnių darbų, projekte turėjo būti numatyta, ar reikalingi sutvirtinimai, išramstymai. Papildomai paaiškino, kad ginčo sienos laikomoji galia realiai buvo dar mažesnė, nei skaičiuotinė, nes siena buvo sena, avarinės, prastos būklės, prastos kokybės mūras; techninė jo būklė buvo tokia, kad negalėjo tarnauti kaip atraminė siena. Taip pat nebuvo įrengto pagal technologinę lentelę numatyto lietaus griovelio. Eksperto teigimu, lietus sienos nebūtų paveikęs, jei būtų buvęs įrengtas lietaus nubėgimas. Teismo ekspertas patvirtino, kad jo pateiktos išvados yra galutinės ir jos padaryti bylos medžiagos užteko.

51. Apibendrindamas nurodytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo Taisyklių 66 punkto sąlygas atitinkantis įvykis, pripažintinas draudžiamuoju kaip staiga ir netikėtai įvykęs apdrausto turto sugadinimas. Priešingai, byloje pateikta medžiaga, specialiųjų žinių turintys asmenys nė vienas neapibrėžė, jog lemiama Įvykio priežastimi buvo / galėjo būti liūtis ar panašus stichinis reiškinys. Visuose aptartuose dokumentuose iš esmės pabrėžiama prasta buvusio garažo sienos būklė ir nepakankama jos laikomoji galia gruntui išlaikyti, kurios lėmė, kad griūtis buvo neišvengiama laiko perspektyvoje. Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad siena stovėjo 5-6 mėn. ir tada netikėtai nugriuvo. Kaip minėta, specialiųjų žinių turintys asmenys, išanalizavę sienos būklę ir Įvykio aplinkybes, iš esmės neprieštaringai nurodė, jog griūtis buvo tik laiko klausimas ir savo prigimtini tai yra tęstinis procesas, kurio rezultatas pasireiškia poveikiams pasiekus kritinį tašką. Taigi, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad likusios garažo sienos ar jų dalis, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių ir klimatinių sąlygų, bet kokiu atveju nebūtų atlaikiusios grunto slėgio be papildomų priemonių, skirtų sustiprinti senojo pastato likusias sienas, o ieškovė, atitinkamai, turėjo imtis priemonių sustiprinti senojo garažo likusias sienas siekiant išsaugoti ir panaudoti jas kaip klojinį, tačiau to nepadarė.

52. Taip pat sutiktina su atsakove, kad Įvykis patenka į Draudimo sutartimi / Taisyklėmis apibrėžtą nedraudžiamųjų įvykių apimtį, nes pagal Taisyklių 67.7 punktą draudikės pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda už nusidėvėjusio, korozijos ar oksidacijos paveikto, nuvertėjusio dėl nenaudojimo ar dėl normalių gamtinių sąlygų apdrausto turto keitimą, remontą ar šalinimą ir dėl to atsiradusius nuostolius. Iš pirmiau aptartų rašytinių įrodymų, susijusių su Įvykio priežasčių vertinimu, turinio matyti, kad iš esmės buvo konstatuota avarinė buvusio garažo sienos būklė, atsižvelgiant į garažo pastatymo metus, eksploatavimo laiką, susidėvėjimą ir pan. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ji savo dėl Įvykio patirtą žalą kildina iš to, jog, nugriuvus kaip klojinį ketintai panaudoti senajai sienai, teko keisti atraminės sienutės įrengimo sprendinius, dėl ko atsirado papildomų darbų ir, ieškovės teigimu, šių darbų kaina yra pagal Draudimo sutartį atlygintina žala. Taigi, ieškovei nurodoma žala (nuostoliai) atsirado dėl to, kad nugriuvo ketinta dar panaudoti senojo garažo siena – nusidėvėjusi, nuvertėjusi dėl normalių gamtinių sąlygų ir ilgos eksploatacijos. Dėl to sutiktina su atsakove, kad tokio objekto griūties sukelti nuostoliai patenka į Taisyklių 67.7 punkte apibrėžtą atvejį, kai draudikės pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda.

Dėl draudikės teisės nemokėti draudimo išmokos

53. Pagal Taisyklių 96.2 punktą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.

54. Šiame kontekste reikšminga tai, kad, kaip paaiškino ieškovės atstovai, Griovimo apraše buvo numatyta visą statinį (garažą) nugriauti, tačiau vykdant Rangos sutartį ir parengus atraminės sienutės techninį projektą, buvo nuspręsta dalį statinio palikti ir šalia įrengti atraminę sienutę. Po griovimo darbų 2020 m. spalio mėn. išsaugota ,,L“ formos atraminė sienutė 2021 m. gegužės 3 d. nugriuvo.

55. Pagal UAB ,,Dalis erdvės“ 2019 m. parengtą griovimo aprašą ,,Garažų paskirties pastato (7.7), (duomenys neskelbtini), griovimo aprašas“ garažą numatyta griauti dalimis, suplanuoti griovimo darbai: iš šlaito pusės garažo sieną griauti nuosekliai 3 m ilgio ruožais, kuriuose nugriovus garažo sienos 3 m ilgio fragmentą iš karto įrengiama nauja atraminė siena (jei reikia, laikinai išramstant šlaitą); nurodyta, kad atraminių sienų įrengimas (klojinių įrengimas, betonavimas) ir kiti darbai turi būti atlikti per kuo trumpesnį laiką, kad neirtų natūrali grunto struktūra, neslinktų šlaitai ir nesumažėtų pagrindo stiprumas; numatyti griovimo darbai turėjo būti atliekami kartu su šlaito stiprinimu etapais – ruožais / atkarpomis kas 3 m. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šio Griovimo aprašo nebuvo laikomasi, nurodytos priemonės vykdyti darbus etapais griovimą derinant su stiprinimo darbais nebuvo įgyvendintos. Patys griovimo darbai, kaip nurodo ir ieškovė, buvo atlikti 2020 m. spalio mėnesį. Taigi, 2020 m. spalio mėnesį buvusio garažo sienos, išskyrus išsaugotą ,,L“ formos fragmentą, buvo nugriautos. Tuo tarpu pakeistas sprendinys – Atraminės sienelės (12), (duomenys neskelbtini), statybos darbo projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB ,,Synergy Solutions“ parengtas tik 2021 m. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, griovimo darbus ieškovė vykdė ne pagal Griovimo aprašą, tačiau neturėdama kito sprendinio dokumentų, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

56. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad tai nėra reikšminga, nes siena griuvo ne dėl neparengtų dokumentų. Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus dėl Įvykio priežasčių, matyti, kad ginčo sienos griūčiai turėjo įtakos palikto sienos ,,L“ formos fragmento būklė, kuri turėjo būti vertinama jai ketinamos suteikti funkcijos kontekste, numatant reikalingas priemones natūraliai su griovimo darbais ir su sienos susidėvėjimu susijusioms rizikoms suvaldyti. To neatlikusi, ieškovė, viena vertus, padidino panašių įvykių riziką sudarydama prielaidas nepakankamai įvertinti reikšmingas aplinkybes, kita vertus, sąmoningai nesiėmė jai prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti.

57. Taip pat Taisyklių 96.2 punkto aspektu reikšminga ir tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo sieną / jos dalį buvo bandoma sustiprinti ją paremiant, užpilant gruntu ar kitais būdais, taip sumažinant griūties riziką. Ieškovės pateiktame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti vykdomi statybos darbai ir neatskleidžia Įvykio vietos būklės iki 2021 m. gegužės 3 d. Byloje esančiose po Įvykio darytose fotonuotraukose nėra matyti, kad būtų taikytų sienos ar šlaito tvirtinimo priemonių požymių. Sienos stiprinimo priemonių taikymo nepatvirtino byloje apklausti liudytojai, buvę Įvykio vietoje, taip pat nenustatė teismo ekspertai. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertai ir liudytojais apklausti specialiųjų žinių turintys asmenys vieningai patvirtino, kad ginčo siena nebūtų nugriuvusi, jei būtų buvusi tinkamai išramstyta, užpilta gruntu ar taikytos kitos jos stiprinimo priemonės, įvertinus Griovimo aprašo turinį, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas Taisyklių 96.2 punkte nustatytas pagrindas draudikei atsisakyti mokėti draudimo išmoką net ir tuo atveju, jei Įvykis būtų laikomas draudžiamuoju (ko, kaip argumentuota pirmiau, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė).

58. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina nesant įrodyto draudžiamojo įvykio, kuris atitiktų Taisyklių 66 punkto sąlygas, o ginčo Įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 67.7 punktą; taip pat būtų prielaidos spręsti dėl draudikės teisės nemokėti draudimo išmokos remiantis Taisyklių 96.2 punktu. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, draudikės prievolė mokėti draudimo išmoką neatsiranda, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl draudikės (ne)nuoseklumo

59. Ieškovė argumentuoja, kad atsakovė, pripažinusi Įvykį draudžiamuoju ir išmokėjusi 3 451,61 Eur draudimo išmoką, vėliau elgėsi nenuosekliai – gavusi ieškovės pretenziją dėl išmokos dydžio, ėmė reikalauti perteklinių dokumentų, o vėliau nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

60. Teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos, nes, atsižvelgiant į techninio pobūdžio klausimus, susijusius su Įvykio priežastimis, į ieškovės teiktą prieštaringą informaciją dėl patirtų nuostolių dydžio, draudikės prašyti papildomi duomenys detalesniems tyrimams atlikti nelaikytini pertekliniu reikalavimu, atsižvelgiant į gautus duomenis, kurie pagrįstai sukėlė abejonių dėl Įvykio vertinimo. Be to, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė nurodytas abejones buvo nurodžiusi raštuose ieškovei, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad draudikė bylos nagrinėjimo metu būtų keitusi savo poziciją dėl ginčo aplinkybių ar atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindų. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, papildomų duomenų pagrindu pakeistas pirminis draudiko sprendimas savaime nereiškia draudiko nesąžiningumo ar nenuoseklumo (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008).

Dėl kitų argumentų ir reikalavimų

61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

62. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat keliamas klausimas dėl ieškovės prašomo priteisti draudimo išmokos dydžio (ne)pagrįstumo. Atmetus ieškovės argumentus dėl Įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir nenustačius pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo, klausimas dėl šios išmokos dydžio (ne)pagrįstumo netenka teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

63. Kartu pastebėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, nuostolio faktą ir dydį privalo įrodyti jo reikalaujantis asmuo, o teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad turi būti nustatytas tikrasis žalos (nuostolių) dydis. Kai priteisiamas žalos dydis viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad papildomi statybos darbai, iš kurių kainos ieškovė kildina prašomą priteisti sumą, yra realiai atlikti, todėl ieškovės pasirinkimas prašomų priteisti nuostolių dydį grįsti, visų pirma, lokaline sąmata, vertintinas kritiškai. Vėliau bylos nagrinėjimo eigoje pateikti duomenys apie realiai patirtas išlaidas prieštaringi ir neišsamūs: kaip pagrįstai nurodė atsakovė, sumos netikslios matematiškai, pateiktas PVM sąskaitas faktūras ne visais atvejais galima aiškiai susieti su nurodomomis patirtų nuostolių sumomis ir ginčui aktualiais atliktais papildomais darbais. UAB „AIF LT“ atliko išlaidų, reikalingų papildomiems darbams dėl Įvykio, tyrimą ir atribojo papildomus darbus nuo tų, kuriuos ieškovė būtų turėjusi atlikti bet kokiu atveju; ieškovė šio tyrimo išvadų pilna apimtimi nepaneigė ir nepagrindė, jog visi papildomais dėl Įvykio įvardinti darbai yra priežastiniu ryšiu susiję su Įvykiu bei, atitinkamai, nepatenka į apimtį darbų, kurie turėjo būti atlikti įrengiant atraminę sienutę bet kuriuo atveju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, o ieškovės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens, palaikiusio ieškinio reikalavimus, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

65. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

66. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, jog patyrė 21 461,45 Eur bylinėjimosi išlaidų: 11 616 Eur išlaidų patirta advokato teisinei pagalbai, 7 139 Eur už byloje atliktas teismo ekspertizes, 465,85 Eur už ekspertų dalyvavimą teismo posėdžiuose, 2 240,60 Eur už į byla pateiktas atsakovės užsakytas specialistų išvadas; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. t. 3, b. l. 191-200; e. t. 4, b. l. 124, 144, 179; e. t. 5, b. l. 55, 58; e. t. 6, b. l. 95-177, 181; e. t. 7, b. l. 14, 16, 151, 157, 163-190). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų ataskaitų turinį, paskaičiavęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), atstovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, nustatė, jog atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atstovės rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka ne tik nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau ir, įvertinus bylos apimtį, trukmę, atliktų procesinių veiksmų skaičių bei turinį, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 11 616 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovei taip pat priteisiama iš ieškovės 9 845,45 Eur išlaidų teismo ekspertizėms, ekspertų dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidų bei už į bylą teiktas specialistų išvadas, pripažįstant, jog šios išlaidos buvo būtinos, susijusios su byloje nagrinėtais klausimais, pagrįstos, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 21 461,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Priteisti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ (j. a. k. 125956142) 21 461,45 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 45 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.