Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. 3K-3-479-1075/2018

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-15Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-12-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-09-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
3K-3-479-1075/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00288-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Danguolė Bublienė (pran.), Vincas Verseckas
Atsakovas
bendrovei „If P&C Insurance AS“
Civilinė byla Nr. 3K-3-479-1075/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00288-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.39.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plungės skalva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plungės skalva“ ieškinį atsakovei bendrovei „If P&C Insurance AS“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, draudimo sutarčių individualios sąlygos pripažinimo siurprizine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl individualios draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 598 259,30 Eur draudimo išmoką, 42 824,60 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, pripažinti siurprizine ir negaliojančia draudimo sutarčių individualią sąlygą, kuri nustato, kad visuose apdraustuose pastatuose (patalpose) privalo būti veikianti priešgaisrinės apsaugos ir turto apsaugos signalizacija su judesio davikliais, susieta su saugos įmonės pultu, ir su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2010 m. rugsėjo 7 d. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo apdrausti: 1) atsargos, esančios (duomenys neskelbtini); 2) gamybiniai įrenginiai, esantys tuo pačiu adresu; 3) patalpos (kodai 1flž, 2flž, 3flž, 4flž), esančios tuo pačiu adresu; 4) liekanų, esančių tuo pačiu adresu, pašalinimas; 5) kainų padidėjimas ir investicijos. Baigiantis šios sutarties galiojimo terminui, šalys 2011 m. rugsėjo 5 d. pasirašė naują draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo apdrausti tie patys draudimo objektai, išskyrus liekanų pašalinimą. Šalys 2012 m. kovo 9 d. sudarė papildomą draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo apdrausti ieškovės gamybiniai įrenginiai.

4. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. gegužės 6 d. įvyko gaisras ir sudegė pirmiau nurodytomis draudimo sutartimis apdraustas turtas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė 2012 m. lapkričio 23 d. pranešimu informavo ieškovę, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką. Atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindas – nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą. Be to, atsakovė šiame pranešime pasisakė, kad atsargos ir gamybiniai įrenginiai turėjo būti saugomi tokioje vietoje, kurioje yra įrengta priešgaisrinė signalizacija, todėl, nesant šios signalizacijos, draudimo išmoka negali būti mokama.

5. Ieškovė teigia, kad atsakovė be pagrindo atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes tarp atsakovės nurodytos atsisakymo mokėti priežasties – priešgaisrinės apsaugos signalizacijos nebuvimo – ir įvykusio gaisro nėra jokio priežastinio ryšio. Be to, atsakovė, sudarydama draudimo sutartis, žinojo arba turėjo žinoti, kad apdraustose patalpose nėra priešgaisrinės signalizacijos.

6. Ieškovė pažymėjo, kad jai, prieš sudarant draudimo sutartis, nebuvo pranešta apie siūlomą individualią sąlygą dėl priešgaisrinės signalizacijos įrengimo, nebuvo atskleistas šios sąlygos turinys, jos neįvykdymo pasekmės. Todėl draudimo sutarčių sąlyga, nurodanti, kad visose apdraustose patalpose turi būti įrengta ir funkcionuojanti priešgaisrinės apsaugos signalizacija, turėtų būti pripažinta siurprizine ir negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.186 straipsnį.