Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-28-744/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: 1A-28-744/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47633-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Nuteistasis: V. K., A. B., ir G
Nukentėjusysis: R. I.
Advokatai: Stanislovas Butkevičius, Edmundas Jankaitis

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-744/2023

(Nr. 1A-327-744/2022)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47633-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nuteistajam V. K. (V. K.) (nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,nukentėjusiajai R. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 90 dienų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamąjį įsakymą; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį;

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda; A. B. išaiškinta, kad baudą privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

nukentėjusiosios R. I. pareikštas 1000 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jai solidariai iš V. K., G. K. (G. K.) ir A. B. 1000 Eur; paliktas galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. K. priklausantį turtą, tai yra 1000 Eur pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. K., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. K. ir A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu su G. K. ir siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiosios R. I. pinigus, 2020 m. lapkričio 17 d. 13.09 val. V. K. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie tai, kad atlieka statybos ir apdailos darbus, iš anksto žinodami, kad tokių darbų neatlieka, 2020 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu nuo 13.47 val. iki 15.54 val. nukentėjusiajai R. I. susidomėjus skelbimu ir paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), V. K. atsiliepus ir nukentėjusiajai R. I. paaiškinus, kad viską daro ir jai pasakius, kad iš karto atvažiuos apžiūrėti, kokius vonios ir tualeto remonto darbus pagal jos pageidavimą jai reikia atlikti, ir tą pačią dieną, apie 18.00 val., V. K. kartu su A. B. nuvykus pas nukentėjusiąją R. I. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur V. K. melagingai prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu iš (duomenys neskelbtini), A. B. apžiūrėjus nukentėjusiosios R. I. vonią ir tualetą bei neva įvertinus norimų atlikti darbų kainą 3000,00 Eur, tuomet V. K. susitarus su nukentėjusiąja R. I. už 3000,00 Eur jai atlikti vonios remontą, tualetą ir vonią jungiančios sienos demontavimą, senos durų angos uždarymą, grindų lyginimą, lubas GPK plokštėmis, plytelių klijavimą ir dažymą, iš anksto žinodami, kad jokių aukščiau paminėtų darbų neatliks, tą pačią dieną, ne vėliau kaip 18.18 val., G. K. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nešiojamu kompiuteriu „Asus“ naudojant programą „Microsoft Office Word“, pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. lapkričio 18 d. Statybos rangos sutartį, tarp V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, ir R. I., žinodama, kad V. K. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, bei joje nurodydama melagingą informaciją apie tai, kad V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, įsipareigoja atlikti nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. R. I. aukščiau paminėtus darbus, adresu (duomenys neskelbtini), už 3000,00 Eur sumą, ir tą pačią dieną 18.20 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) šią sutartį išsiuntė V. K. į jo el. paštą (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną laikotarpiu nuo 18.20 val. iki 19.00 val. V. K. kartu su A. B. PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atsispausdinus du šios sutarties egzempliorius, su kuriomis jiems iš kart vėl nuvykus pas nukentėjusiąją R. I. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur viename sutarties egzemplioriuje paskutiniame lape V. K. parašius savo vardą, pavardę ir pasirašius parašu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir šią sutartį palikdamas nukentėjusiajai R. I., kitame sutarties egzemplioriuje paskutiniame lape pasirašius nukentėjusiajai R. I. ir tą sutartį gražinus V. K. bei pastarajam iš nukentėjusiosios R. I. paėmus 1000 Eur avansą už darbų atlikimą, tačiau jokių vonios ir tualeto remonto darbų neatlikus ir paimtų 1000 Eur negrąžinus, tokiu būdu, G. K. pagaminus netikrą dokumentą – 2020 m. lapkričio 18 d. Statybos rangos sutartį ir ją panaudojus, V. K., G. K. ir A. B. naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. I. priklausantį turtą – 1000 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti atitinkamam laikotarpiui teismo nuožiūra.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą teismas gali paskirti kelias alternatyvias bausmes, tačiau teismas jam paskyrė griežčiausią bausmę iš visų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, taip pat atmetė galimybę atidėti bausmės vykdymą.

Šalies argumentai

2.2. Nuteistojo V. K. teigimu, jis neturėjo išankstinio tikslo sukčiauti, pasielgė neapgalvotai, tikėjosi atlikti nukentėjusiajai darbus, bet susiklostė tokia situacija, kad buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą. Sutinka, kad įvertinus jo praeitį ir biografiją, sunku patikėti, jog jis neturėjo išankstinio tikslo sukčiauti. Nors gyvenime jis padarė nemažai klaidų, bet dabar labai stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, įsidarbinti, skirti daugiau laiko šeimai. Su žmona G. K. jis augina 2 nepilnametes dukras, joms reikia dėmesio, taip pat finansinių lėšų jų poreikių tenkinimui (mokslams, laisvalaikiui, rūbams, maistui, higienos priemonėms ir t.t.). Jis yra vienintelis asmuo, finansiškai išlaikantis šeimą, todėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas labai pablogins visos jo šeimos turtinę padėtį.

2.3. Nuteistojo tvirtinimu, jis dalyvauja įvairiuose projektuose (pavyzdžiui, projekte „Judam“, kurio tikslas - mažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio 15-29 m. amžiaus jaunimo, neregistruoto Užimtumo tarnyboje, skaičių, įgyvendinant intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į jauno asmens poreikius ir galimybes). Kiekvieną dieną savanoriauja (duomenys neskelbtini) (vienas pagrindinių šio centro tikslų - teikti pagalbą asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ir sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį).

2.4. Apeliantas mano, kad bausmės paskirtis būtų pasiekta, jei jam būtų paskirta švelnesnė bausmė nei realus laisvės atėmimas (pvz., viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas (teismas gali jam nustatyti įvairius draudimus ir ribojimus - intensyvią priežiūrą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti lankytis tam tikrose vietose, uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis ir kt.)). Teismas gali paskirti ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant. Nuteistojo nuomone, tokios bausmės pasiektų savo tikslą, būtų sąžiningos, proporcingos, teisingos.

2.5. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Mano, kad teismas galėtų pripažinti bent keletą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių: jis turi 2 nepilnametes dukras, joms reikia tėčio dėmesio, yra vienintelis asmuo, finansiškai išlaikantis šeimą, dalyvauja projekte „Judam“, kiekvieną dieną savanoriauja (duomenys neskelbtini), yra pasiruošęs nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą. Ši situacija ir apkaltinamasis nuosprendis pakeitė iš esmės jo požiūrį į gyvenimą, jis labai stengiasi pakeisti save, tapti geresniu žmogumi, kuris padeda tiek savo šeimai, artimiesiems, draugams, bet ir visiškai svetimiems žmonėms, kuriems reikalinga ypatingas dėmesys bei pagalba (tą daro dalyvaudamas šiame apeliaciniame skunde aprašytuose socialiniuose projektuose).

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo jo atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, jis turi būti išteisintas, nes, jo įsitikinimu, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties įrodytumo, nuosprendį grindė prielaidomis.

3.2. Nuteistojo nuomone, jo kaltė grindžiama prielaidomis, todėl teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, turėjo nustatyti, kad byloje nėra jokio neginčijamo įrodymo, kad būtent jis atliko neteisėtą veiką pagal BK 182 straipsnio l dalį. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad jis veikė apgaule, tai yra, kad jis yra susijęs su dokumentų klastojimu, todėl yra nesuprantama, kaip teismas sugebėjo jam inkriminuoti apgaulę, kai jis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo kaltę. Taip pat nebuvo nustatyta, kad jis būtų gavęs asmeninę naudą, kai nukentėjusioji R. I. aiškiai nurodė, kad pagal rangos sutartį atsiskaitė, tai yra pinigus padavė „firmos atstovui“.

3.3. Apelianto teigimu, nukentėjusioji R. I. aiškiai nurodė, kad jo neatpažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tuo labiau teisme, matydama jį gyvą, nors jos ne kartą buvo paklausta, ar nėra salėje asmens, kuris buvo jos bute. Teismas nevertino jo paaiškinimų, jog jis yra pavežęs žmogų – V. K., bet su juo nėra buvęs jokiame bute, o vėliau vyko į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini). Nuteistojo nuomone, tam, kad pritaikyti jam sukčiavimą, turėjo būti įrodyta, kad jis asmeniškai iš to gavo naudą, tai yra, žinodamas, jog vyksta nusikalstama veika, žinodamas, kad vyksta apgaulė ir joje dalyvaudamas būtų gavęs pinigus. Teismas, neturėdamas tiesioginių ir netiesioginių įrodymų jo atžvilgiu, privalėjo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją vertę, jų visetą, šalinti prielaidas ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.4. Nuteistasis A. B. tvirtina, kad teismas nagrinėdamas bylą visiškai nesigilino į tai, kad buvo sudaryta rangos sutartis vonios darbams atlikti. Teismas turėjo atidžiai įvertinti sutarties sąlygas. Nors nukentėjusioji parodė, kad darbai turėjo būti pradėti 2020 m. lapkričio 24 d., tačiau jie nebuvo pradėti. Rangos sutartyje tai yra pagrindas pradėti skaičiuoti netesybas, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po trijų dienų visgi buvo su nukentėjusiąja susisiekta ir informuota, kad darbuotojai susirgo Covid (corona) virusu. Taigi teismas, vertindamas faktus, jog buvo sudaryta sutartis su konkrečia nukentėjusiąja, pirmiausia turėjo vertinti protingumo kriterijų, tai yra, ar asmenys, sirgdami COVID virusu, galėjo vykti pas nukentėjusiąją ar negalėjo pažeisti visuomenės saugomos vertybės – teisės į saugią aplinką, kai už darbą platinant COVID virusą yra baudžiama ne tik administracine bauda, bet ir gali būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

3.5. Apelianto teigimu, iš pačios nukentėjusiosios parodymų aišku, kad ji susisiekė su žmogumi, prisistačiusiu L., kuris nurodė, kad V. K. buvo atleistas dėl to, jog iš įmonės pradėjo dingti pinigai. Būtent L. patarė nukentėjusiajai kreiptis į policiją, tačiau nuteistajam (A. B.) visiškai neaišku, kodėl jis nuteistas, nes jis tik neatlygintinai pavežė V. K. iki (duomenys neskelbtini). Apelianto įsitikinimu, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, visas abejones vertino ne jo naudai, nuteisė jį visiškai nesant įrodymų dėl jo kaltės. Teismas, nenustatęs konkrečių nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų vaidmens, bendradarbiavimo su jais fakto, konstatavo, jog nusikalstama veika buvo padaryta. Tam faktui pagrįsti pasinaudojo tariamais rašytiniais įrodymais, kurie nurodo, kur ir kada veikė mobilių telefonų SIM kortelės. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo telefoną su numeriu skolino V. K.. Tačiau teismui nenustačius, kad konkrečiai su juo bendravo nukentėjusioji, nėra jokių pagrindžiančių įrodymų, kad nukentėjusioji atpažino jį ar jo balsą. Tik esant neabejotiniems įrodymams, teismas galėjo jį nuteisti.

3.6. Nuteistasis nurodo, kad liudytoja V. G. parodė, jog jai buvo atlikti darbai, nors jie ir vėlavo dėl darbuotojų ligos ar medžiagų trūkumo. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jai darbai buvo atlikti ir jos niekas neapgavo. Taigi teismas užuot kriminalizavęs veiką ir patikėjęs nukentėjusiosios išgąsčiu, kad darbai gali būti neatlikti, turėjo vertinti žmogiškąjį darbų atlikimo faktorių, turėjo vertinti, jog visgi jie kyla iš civilinių ir sutartinių santykių, kad sudarant rangos sutartis atsiranda nenumatytų atvejų, tačiau tai nepagrindžia, jog naudojamas apgaulės ar sukčiavimo modelis, nes pas liudytoją V. G. darbai pagal sutartį buvo atlikti ir ji niekam pretenzijų nereiškia. Pažymi, kad su nukentėjusiąją sutartis buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 18 d. Sutartį sudarė asmuo prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Sutartimi buvo įsipareigota, kad nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. bus atlikti darbai nurodyti rangos sutartyje. Taigi teismas, vadovaudamasis liudytojų parodymais, galėjo ir turėjo vertinti, kad tai yra civiliniai sutartiniai santykiai, kuriems netaikomos BK normos. Nuteistojo nuomone, negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-324/2013). Todėl teismas turėjo šią baudžiamą bylą nutraukti, nurodant, kad ji turi būti nagrinėjama taikant civilinės teisės normas.

3.7. Apelianto teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su jo asmeninėmis savybėmis ir veiksmais, taip pat yra svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistųjų V. K. ir A. B. apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Stanislovas Butkevičius prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti. Nukentėjusioji R. I. teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą, kad jai būtų atlyginta padaryta žala. Prokuroras Marius Fokas prašė nuteistųjų V. K. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,

o nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistieji A. B. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Todėl A. B. prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

9. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. B. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) A. B., V. K., G. K., nukentėjusiąją R. I., liudytojus V. V., V. G., V. K.-K., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. B. teisinančius – įrodymus (paties A. B. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-136-976/2022). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-20-1073/2023). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

11. Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, tai yra situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-180-489/2022).

12. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, grindžiama prielaidomis, byloje nėra jokio neginčijamo įrodymo, kad būtent jis atliko šią neteisėtą veiką. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo savo išvadas dėl A. B., V. K. ir G. K. bendrininkavimo apgaule pasisavinant nukentusiosios R. I. pinigus. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau kaltininko tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal jo parodymus ir elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir pagal kitus objektyvius bylos duomenis, atskleidžiančius kaltininko elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po jo. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinus visus bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo byloje nustatyti A. B. veiksmai rodo jo ketinimą kartu su V. K. ir G. K. apgaule savo naudai įgyti nukentėjusiajai R. I. priklausantį turtą, kuris susiformavo dar iki turto įgijimo momento.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. su V. K. ir G. K. veikė kartu, matydami ir žinodami apie vienas kito veiksmus ir jiems pritardami. Nors nagrinėjamu atveju V. K. vaidmuo sukčiaujant buvo pirmaeilis, jis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie tai, kad atlieka statybos ir apdailos darbus, atvykus pas nukentėjusiąją R. I. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, tarėsi su ja dėl jai reikalingų vonios ir tualeto remonto darbų, darbų kainos ir terminų, pateikė jai pasirašyti 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį dėl patalpų remonto, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ir A. B. indėlis į bendro tikslo – svetimų pinigų pasisavinimo – pasiekimą taip pat buvo labai reikšmingas. A. B. vežė V. K. pas nukentėjusiąją R. I. į namus apžiūrėti patalpų, kurias pageidavo remontuoti nukentėjusioji, kartu su V. K. užėjo į nukentėjusiosios butą, apžiūrėjo nukentėjusiosios R. I. vonią ir tualetą, aptarė norimus atlikti remonto darbus, įvertino jų kainą, kurią V. K. suderino su nukentėjusiąja, vėliau dalyvavo kartu su V. K. pasirašant statybos rangos sutartį su nukentėjusiąja ir paimant iš jos 1000 Eur avansą, sutartu laiku nepradėjus remonto darbų ir nukentėjusiajai R. I. nepavykus susisiekti su V. K., jis bendravo su nukentėjusiąją telefonu ir sms žinutėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo abejoti, kad A. B. veikė kartu su V. K. ir G. K., esant susitarimui ir bendrai tyčiai.

14. Nuteistojo A. B. išankstinę tyčią, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, savo naudai įgyti svetimą R. I. priklausantį turtą patvirtina 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutarties pasirašymo aplinkybės ir nuteistųjų elgesys po šio dokumento pasirašymo. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutarties (1 t., b. l. 17-18), V. K. minėtą sutartį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nors, remiantis duomenų apie draudėją Sodros DB išrašu (2 t., b. l. 164), duomenų apie asmenį Sodros DB išrašu (4 t., b. l. 9), jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti negalėjo, šioje įmonėje jis dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., tad 2020 m. lapkričio 18 d. jis negalėjo šios įmonės vardu sudaryti jokių sandorių. Byloje nagrinėjamo įvykio metu nei V. K., nei A. B., nebuvo įsigiję verslo liudijimų ir nebuvo įregistravę individualių veiklų pagal pažymas (3 t., b. l. 3), taigi legaliai užsiimti statybos ar apdailos darbais taip pat negalėjo. Tiek V. K., tiek A. B. žinodami, kad neturi jokio statuso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių šios įmonės įgaliojimų veikti jos vardu, tačiau V. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui sudarant 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį dėl patalpų remonto nukentėjusiajai R. I. tyčia buvo pateikti tiek apie V. K., tiek apie A. B. klaidingi duomenys. 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartyje nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad R. I. patalpų remonto patalpas teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nukentėjusiajai sudarė įspūdį, kad bus teikiamos kokybiškos remonto paslaugos ir turėjo esminę, tai yra lemiamą įtaką nukentėjusiosios apsisprendimui sudaryti šią sutartį. Be to, sutartimi buvo sulygta palyginus nedidelė remonto kaina, atsižvelgiant į tai, kad kaina buvo sutarta ir už medžiagas, ir už darbus. Numatyta greita darbų pradžia ir sutartas pakankamai trumpas remonto laikotarpis, taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo reikšmės nukentėjusiajai apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad sudarius sutartį būtų ruošiamasi atlikti sutartus remonto darbus, tai yra, kad būtų perkamos reikalingos medžiagos. Netgi priešingai, remonto darbai nebuvo pradėti, o nukentėjusiajai bandant susisiekti su V. K., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B., paskambinęs vyriškis, kuris prisistatė įmonės atstovu, paaiškino, kad negali atlikti remonto, nes daug darbuotojų susirgo „Corona“ virusu.

15. Viso proceso metu nuteistojo A. B. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, jog jis pas nukentėjusiąja R. I. nėra buvęs, jos nepažinojo, jis tik V. K. prašymu nuvežė V. K. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Yra girdėjęs, kad V. K. užsiima pataplų remontu. Jis yra V. K. davęs savo telefoną, kai pastarajam buvo pasibaigusi telefono sąskaita. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta. Jis yra Facebook‘e iš draugiškumo pasidalinęs V. K. informacija, nes turi daug draugų ir jam nesunku paspausti pasidalinimo mygtuką (5 t., b. l. 190-191), nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 9 d. A. B. parodė, kad apie 2020 m. lapkričio 17 d. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įdėtą skelbimą dėl atliekamų statybos, apdailos darbų, jis nieko nežino, nes šio skelbimo nematė, nesidomėjo. 2021 m. kovo 9 d. A. B. taip pat parodė, kad V. K. pastarojo prašymu yra kelis kartus vežęs į (duomenys neskelbtini) miestą, tačiau ko V. K. važiuodavo į (duomenys neskelbtini) jis tikrai nežino. Jis R. I. nepažįsta, su V. K. pas jokią moterį bute nėra buvęs ir jokios vonios, tualeto remonto neaptarinėjo ir negirdėjo, nieko negali pasakyti apie jokias pinigų sumas ir sutartį. V. K. (duomenys neskelbtini) niekur nevežiojo sutarties atsispausdinti. Susitikus V. K. jo ne kartą prašė, kad jam jis duotų savo telefoną. Jis nieko neįtardamas jam yra gal kelis kartus davęs savo telefoną. Jis tikrai į savo telefoną negavo SMS žinutės, kur būtų atsiųsta banko sąskaita, kad kažkam reikia pervesti pinigus. Jis niekam nerašė, kad banko sąskaitą perduos V. K.. Telefonu jis nėra kalbėjęs su jokia moterimi ir nėra sakęs, kad remonto darbų negalima atlikti, kad serga daug darbuotojų „Corona“ (3 t., b. l. 150-153). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 26 d. A. B. parodė, kad tikslios dienos nepamena, kažkada rudenį, lapkričio mėn., jis sutiko V. K. pavežti į (duomenys neskelbtini). Jis neklausinėjo, kokiais reikalais pastarasis važiavo į (duomenys neskelbtini), lyg darbo. Atvežė prie tokio penkiaaukščio, rajono neįsivaizduoja. Pas ką V. K. ėjo, jis nežino. Kai parėjo, V. K. paprašė jį nuvežti į parduotuvę. Jis nuvežė V. K. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes jam reikėjo kažką atsispausdinti. Po to V. K. paprašė, kad jį dar trumpam jis nuvežtų atgal. Grįžo prie to pačio daugiabučio. Jis V. K. pasakė, kad jis nebeturi laiko ir jį paleido prie to namo, o pats išvažiavo. Kiek žino, V. K. užsiimdavo kažką su statybomis. Jis su statybomis neužsiima, su V. K. nėra dirbęs jokių statybos darbų, nes jis tokių darbų nemoka. V. K. jo paprašė kaip draugo, kad jis pasidalintų jo skelbimu, kad pareklamuotų. Į klausimą, kodėl į jo telefono numerį rašė nukentėjusi moteris, o jis jai atrašė, kad jos banko sąskaitą gavo ir perduos V. K., atsakė, kad nežino, neatsimena (3 t., b. l. 170-173).

16. Nors A. B. neigė, kad žino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad kartu su V. K. yra vykdęs statybos, remonto darbus, kad pažįsta R. I., taip pat kad 2020 m. lapkričio 18 d. kartu su V. K. buvo pas ją bute ir kad šio apsilankymo metu buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios R. I. parodymai, liudytojos V. G. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

17. Nukentėjusioji R. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad jai 2020 m. lapkričio 18 d. pagal skelbimą tel. Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su asmeniu dėl vonios ir tualeto remonto darbų tą pačią dieną pas ją į namus atvyko du asmenys, su kuriais ji aptarė vonios ir tualeto remonto darbus, darbų ir medžiagų kainas. Po to tie asmenys išvyko atsispausdinti sutarties ir grįžo su statybos rangos sutartimi, kurią pasirašė ji ir V. K. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ji jiems taip pat padavė 1000 Eur avansą. Remonto darbai turėjo būti pradėti 2020 m. lapkričio 24 d., tačiau sutartu laiku niekas neatvyko, ji skambino sutartyje nurodytos įmonės atstovui, tačiau niekas neatvyko, o vėliau iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskambino kitas vyriškis, kuris prisistatė taip pat įmonės atstovu, paaiškino, kad negali atlikti dabų, nes darbuotojai serga ,,Corona“ virusu, be to, nurodė, kad pinigai jai bus grąžinti, bet niekas pinigų negrąžino iki šiol (1 t., b. l. 14-16, 49-50, 59-60, 5 t., b. l. 152-153).

18. Netikėti nukentėjusiosios R. I. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) –tai 2020 m. gruodžio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji R. I. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs į jos namus ir prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, su kuriuo ji pasirašė remonto darbų sutartį ir apie kurį ji davė parodymus (1 t., b. l. 63-68); 2021 m. sausio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nukentėjusioji R. I. parodė, kad antrojo vyriškio buvusio su V. K., ji neįsidėmėjo, todėl atpažinti iš jai pateiktų vyriškių nuotraukų negali, tačiau vyriškis nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2 (A. B.), galėtų būti tas antrasis vyriškis, bet tiksliai atpažinti negali (1 t., b. l. 69-71); prie ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo pridėtos SMS žinučių nuotraukos, iš kurių matyti, kad R. I. 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. lapkričio 30 d. susirašinėjo SMS žinutėmis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris bylos duomenimis (2 t., b. l. 74-75) priklauso V. K., ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris bylos duomenimis (2 t., b. l. 91-92) priklauso A. B. (1 t., b. l. 53-58); liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2020 m. lapkričio 18 d. jai paskambinusi mama R. I. pranešė, jog sutarė su darbininkais, kurie internete siūlo remonto darbus, kad jos bute už 3000 Eur suremontuos vonią ir tualetą. Mama papasakojo, kad tą pačią dieną atvažiavo du vaikinai, apžiūrėjo jos vonią ir tualetą, padavė pasirašyti darbų atlikimo sutartį, ji sumokėjo 1000 Eur avansą. 2020 m. lapkričio 24 d. ji paklausė mamos, ar darbininkai pradėjo darbus, tačiau mama atrašė, kad niekas neatvyko ir negali prisiskambinti darbininkui, todėl ji pasiūlė mamai paskambinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mama pasiskambinusi į tą firmą, sužinojo, kad V. K. toje firmoje nebedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė informavo, kad kreipsis į teisėsaugos instituciją dėl V. K. sukčiavimo. Tada ji „Facebook“ paieškojo V. K. vardo ir rado įrašų iš (duomenys neskelbtini) lietuvių, kurie ragino būti atsargiems, nes V. K. juos taip pat apgavo, paėmė avansą ir neatliko sutartų darbų. Prie to įrašo buvo pridėta vaikino nuotrauka. Ji tą nuotrauką nusiuntė mamai, kurios paklausė, ar jis pas ją buvo. Mama patvirtino, kad būtent šis vaikinas buvo atvykęs. Vėliau mama papasakojo, kad skambino meistras, prižadėjo jai atvykti ir atvežti pinigus, tačiau pinigai nebuvo grąžinti(1 t., b. l. 131-132, 5 t., b. l. 153-154); liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2019 m. pas ją bute remonto darbus atliko V. K., kurį ji rado pagal skelbimą internete. Apžiūrėti ruošiamą remontuoti jos butą kartu su V. K. atvažiavo ir A. B.. Jie sutarė dėl remonto darbų kainos ir avanso. V. K. visada atvažiuodavo su A. B. ir dar atvažiuodavo meistrai. A. B. su V. K. buvo kolegos, jie prisistatė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jai atliko darbus, atstovais. Ji daugiausia bendraudavo su V. K., bet kai jau jis neatsiliepdavo, tai tada skambindavo A. B.. Taip pat kai niekas neatvažiuodavo dirbti, tai irgi skambindavo A. B., kad atsiųstų meistrus. Ji A. B. labiau pasitikėjo (1 t., b. l. 122-129, 5 t., b. l. 177-178); nuteistojo V. K. ir nuteistosios G. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2020 m. lapkričio mėn. pas nukentėjusiąją R. I. V. K. nuvažiavo kartu su A. B. (5 t., b. l. 103-106).

19. Aptarti nukentėjusiosios R. I., liudytojų V. V., V. G., nuteistųjų V. K., G. K. parodymai patvirtina, kad V. K. ir A. B. veikė kartu, kartu prisistatinėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovais, organizuodavo patalpų remonto darbus ir kartu buvo atvykę pas nukentėjusiąją R. I. į (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. Šias išvadas pagrindžia A. B. ir V. K. priklausančių abonentų išklotinė, iš kurios matyti, jog V. K. SIM kortelė su telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną 2020 m. lapkričio 18 d. nuo 16.45 val. iki 18.15 val. veikė bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, nuo 18.16 val. iki 18.30 val. veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose, 18.38 val. vėl veikė bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, nuo 18.38 val. iki 19.14 val. veikė bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonose (2 t., b. l. 85-87), A. B. SIM kortelė su telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. nuo 17.14 val. iki 17.36 val. veikė (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (2 t., b. l. 122-123). Taigi 2020 m. lapkričio 18 d. apie 18 val. V. K. ir A. B. telefonai byloje nagrinėjamo įvykio metu veikė nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje esančių bazinių stočių veikimo zonoje, užfiksuotų celių veikimo zonos persidengia. Iš išklotinės taip pat matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d. 14.41 val. iš A. B. telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į nukentėjusiosios R. I. telefono numerį (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 303 s, tada iš karto 14.47 val. tris kartus A. B. skambino į V. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau į skambučius neatsakyta, 14.59 val. R. I. parašė SMS žinutę A. B., tada A. B. 15 val. skambino V. K., pokalbis truko 221 s. Taip pat po to pokalbio dar 15.07 val. skambino V. K., tačiau į skambučius neatsakyta. 15.08 val. A. B. parašė SMS žinutę R. I.. Tada 15.09 val. skambino V. K., pokalbis truko 163 s. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šių A. B. ryšių su R. I. ir V. K. galima daryti išvadą, kad V. K. nerašė iš A. B. telefono R. I. SMS žinutės, nes praėjus minutei, po SMS parašymo, A. B. ir V. K. kalbėjo tarpusavyje telefonu ir V. K. telefonas nebuvo išsikrovęs. Nors A. B. tiek duodamas parodymus, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jis skolindavo savo telefoną V. K., tačiau nelogiška būtų manyti, kad V. K., naudodamasis A. B. telefonu, galimai pabendravęs su nukentėjusiąja R. I. po to kelis kartus skambintų sau į savo telefoną ir dar atsilieptų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo A. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad jis būtų gavęs pinigų iš nukentėjusiosios R. I.. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir tai aiškiai patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto nuteistojo V. K. nurodytos aplinkybės, kad jis žada atlyginti nukentėjusiajai pusę žalos, tačiau kitą pusę žalos turi atlyginti A. B. (5 t., b. l. 178). Taigi, jei A. B. nebūtų gavęs jokios turtinės naudos iš nukentėjusiosios R. I., manytina, kad V. K. nepageidautų, kad jis atlygintų nukentėjusiajai pusę žalos.

21. Nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, motyvuodamas ir tuo, kad byloje nagrinėjamas įvykis neperžengė civilinių teisinių santykių ribų, todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 182 straipsnyje nurodytos veikos (svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę) neretai būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismams tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią tik gauti iš to asmens tam tikrą turtinę naudą, bet nevykdyti savo prisiimamos turtinės prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895-2019, 2K-227-976/2020).

23. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika iš tikrųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-227-976/2020, 2K-180-489/2022). Kita vertus, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp nuteistųjų V. K. ir A. B. bei nukentėjusiosios R. I. susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes V. K. ir A. B., turėdami išankstinę tyčią nevykdyti 2020 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, klaidino nukentėjusiąją dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningi, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiajai apsisprendžiant sudaryti jai nenaudingą sandorį. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl A. B. ir kitų nuteistųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios pažeistų turtinių teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo iš esmės pasunkintas (nuteistųjų finansinė padėtis sunki, V. K. iki šiol niekur nedirba, LITEKO duomenimis, nuteistasis V. K. turi jo atžvilgiu nagrinėjamų ir kitų bylų, nes jis sudarinėjo analogiškas statybų rangos sutartis, paimdavo avansą, o sutartų darbų neatlikdavo).

25. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius. Įvertinus A. B. nusikalstamos veikos pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. B. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad liudytojai V. G. buvo atlikti visi sutarti remonto darbai, nors jie ir vėlavo dėl darbuotojų ligos ar medžiagų trūkumo, tačiau V. G. niekas neapgavo ir darbus atliko, pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistojo A. B. tyčinės kaltės apgaule įgijus nukentėjusios R. I. pinigus neeliminuoja.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas A. B. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. A. B. veiksmai buvo reikšmingi siekiant bendro nusikalstamo rezultato. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam A. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. B. išteisinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl A. B. paskirtos bausmės

27. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

28. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Skirdamas bausmę A. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. B. neteistas, baustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmę, artimą minimaliai baudos bausmei, skiriamai už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

30. Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, nustatyta, kad V. K., A. B. ir G. K. veikiant kartu ir siekiant apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiosios R. I. pinigus, 2020 m. lapkričio 17 d. 13.09 val. V. K. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie tai, kad atlieka statybos ir apdailos darbus, iš anksto žinant, kad tokių darbų neatlieka. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpintas skelbimas apie tai, kad atliekami statybos ir apdailos darbai, buvo melagingas ir patalpintas iš anksto žinant, kad tokių darbų neatlieka. Byloje yra duomenų, kad, nors ir nelegaliai (kaip minėta, nei V. K., nei A. B. nebuvo įsigiję verslo liudijimų ir nebuvo įregistravę individualių veiklų pagal pažymas, taip pat legaliai nevykdė statybos ir apdailos darbų kitokiu teisėtu veiklos pagrindu (3 t., b. l. 3, 117, 4 t., b. l. 9)), tačiau V. K. ir A. B. iki byloje nagrinėjamo įvykio yra vykdę statybos ir apdailos darbus. Tai patvirtina liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad V. K. ir A. B. rūpinosi jos buto remonto darbais, atveždavo darbininkus, nupirkdavo reikalingas medžiagas, jiems atlikus sutartus darbus, ji sumokėjo grynais pinigais sutartyje nurodytą sumą (1 t., b. l. 122-127, 5 t., b. l. 177-178). Be to, kaip matyti iš paties 2020 m. lapkričio 17 d. 13.09 val. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinto skelbimo turinio, šiame skelbime įdėta statybos ir apdailos darbus iliustruojanti nuotrauka, nurodyti atliekami statybos, apdailos darbai, nurodytas miestas – (duomenys neskelbtini) ir kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini)), kuris bylos duomenimis priklauso V. K. (1 t., b. l. 21-23). Šiame skelbime nėra pateikta jokių užuominų, kad siūlomus statybos ir apdailos darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra nurodytų jokių kitų aplinkybių, kurios keltų abejones dėl jų teisingumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad V. K. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą apie tai, kad atlieka statybos ir apdailos darbus, iš anksto žinant, kad tokių darbų neatlieka, todėl šios aplinkybės iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos kaip neįrodytos. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės

31. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

32. Pirmosios instancijos teismas V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams. Skirdamas bausmę V. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad V. K. daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, išvadų dėl savo elgesio nedaro, baustas administracine tvarka, vedęs, turi mažametį vaiką, nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra dvi nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį dėl nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės nėra pagrindo.

34. Pažymėtina, kad nuteistajam V. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis V. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

35. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis pasielgė neapgalvotai, dabar labai stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, įsidarbinti, skirti daugiau laiko šeimai, su žmona G. K. augina 2 nepilnametes dukras, joms reikia dėmesio, taip pat finansinių lėšų jų poreikių tenkinimui (mokslams, laisvalaikiui, rūbams, maistui, higienos priemonėms ir t.t.), jis yra vienintelis asmuo, finansiškai išlaikantis šeimą, dalyvauja įvairiuose projektuose (pavyzdžiui, projekte „Judam“, kurio tikslas - mažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio 15-29 m. amžiaus jaunimo, neregistruoto Užimtumo tarnyboje, skaičių, įgyvendinant intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į jauno asmens poreikius ir galimybes), kiekvieną dieną savanoriauja (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, - nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Nors V. K. nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir mano, kad teismas galėtų pripažinti bent keletą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (jis turi 2 nepilnametes dukras, joms reikia tėčio dėmesio, yra vienintelis asmuo, finansiškai išlaikantis šeimą, dalyvauja projekte „Judam“, kiekvieną dieną savanoriauja (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, yra pasiruošęs nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą), tačiau šios nuteistojo nurodomos aplinkybės tik teigiamai charakterizuoja patį V. K., bet nesudaro pagrindo jų pripažinti lengvinančiomis jo atsakomybę.

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir V. K. paskirta galutinė 1 metų ir 90 dienų laisvės atėmimo bausmė. Veiką, už kurią V. K. nuteistas nagrinėjamoje byloje, jis padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. V. K. tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, šiomis nusikalstamomis veikomis pažeistas tos pačios rūšies valstybės saugomas teisinis gėris (nuosavybė). Įvertinus V. K. padarytų veikų bei jo paties asmenybės pavojingumą (ne kartą teistas, recidyvistas, baustas administracine tvarka), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir ją subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu V. K. paskirta bausme, neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 90 dienų. Bausmės terminas turi būti aiškiai suprantamas, kad nekiltų jokių abejonių ją vykdant. Terminuoto laisvės atėmimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 50 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimuose terminuoto laisvės atėmimo bausmės (tiek paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintos) terminas turi būti nurodytas taip, kad mėnesių skaičius neviršytų vienuolikos (nes 12 mėnesių yra 1 metai), o dienų skaičius neviršytų dvidešimt devynių (nes teismų praktikoje 30 dienų terminas prilyginamas 1 mėnesiui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2009)). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes ir vadovaudamasis BK 65 straipsnio nuostatomis, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę turėjo prilyginti 3 mėnesiams laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis) ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai V. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

Dėl V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

37. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

38. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

39. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad V. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors V. K. iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tik vieną kartą, tačiau jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jis padarė teistumui neišnykus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, neigė tyčia apgaule siekęs įgyti nukentėjusiajai R. I. priklausančius pinigus, padarytos žalos nukentėjusiajai neatlygino. Po V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo jis darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias teistas 5 kartus (6 t., b. l. 162-175). Taigi V. K. po nusikalstamos veikos padarymo nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 124-134). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus V. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo V. K. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl BK 66 straipsnio nuostatų taikymo

40. Byloje nustatyta, kad vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme V. K. neatvyko į 2022 m. vasario 7 d. teismo posėdį, pateisinančių priežasčių apie savo neatvykimą į posėdį nepateikė, teismo apie savo neatvykimo priežastis neinformavo, piktybiškai pažeidė kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartimi V. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta V. K. paieška (5 t., b. l. 81-83). Šios nutarties pagrindu V. K. buvo sulaikytas 2022 m. birželio 30 d. 8.15 val. (6 t., b. l. 5). Tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartimi nusprendus, kad V. K. suėmimo termino nustatymas netikslingas, nes bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos (6 t., b. l. 21-22). 2022 m. liepos 1 d. 15.25 val. įteikus šią nutartį V. K., jis pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti (6 t., b. l. 28). Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, laikas, kuomet V. K. buvo laikinai sulaikytas (nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 1 d.), nepagrįstai nebuvo įskaitytas į V. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir minėtas laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į V. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

42. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistajam V. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. sausio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš V. K. valstybės naudai priteisti 120 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų V. K. ir A. B. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Gynėjas nuteistajam V. K. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad bylos duomenimis nuteistasis V. K. nedirba (6 t., b. l. 187), kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo realią turtinę padėtį byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėjas prašė valstybės patirtų išlaidų už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nepriteisti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma mažintina perpus iki 60 Eur ir išieškotina iš nuteistojo V. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, kad V. K. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpintas skelbimas apie tai, kad atlieka statybos ir apdailos darbus, buvo melagingas, iš anksto žinant, kad tokių darbų neatlieka;

nustatyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, V. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti šioje byloje taikyto laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (2 paras).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš V. K. valstybės naudai 60 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas