Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. nužudė V. U., tai yra 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių rankomis bei kojomis V. U. į galvą, kaklą, pečius, krūtinę, pilvą, nugarą, juosmenį, klubus, kojas ir tokiu būdu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą - galvos smegenų sumušimą, kepenų plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės krūtinės ląstos pusės III, IV ir V, kairės krūtinės ląstos pusės III, IV, V, VII ir VIII šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krūtinės ląstos srityje, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje blauzdoje; vėliau V. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas, komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė.

Kaltinamasis V. S. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis pripažino muštynių metu sudavęs smūgius V. U., tačiau nepripažino aplinkybės, kad V. U. mirė nuo jo smūgių. Kaltinamasis V. S. teisme parodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. gerai atsimena. Tai buvo darbo diena, kadangi buvo nuvykęs į Š. areną tartis dėl darbo. Tuo metu gyveno pas S. P., su kuria susipažino tų pačių metų vasario mėnesį. Apie 15 val. su S. P. išėjo pas kaimyną K. L. (kurį vadino K.) kepti šašlykų. Ten kepė šašlykus, išgėrinėjo. Vėliau prie jų prisijungė ir K. pakviestas V., kuris su draugu tame pačiame kieme remontavo automobilį. V. pažinojo nuo 2016 metų, kai atvažiavo gyventi pas motiną. Su juo išgerdavo, nekonfliktuodavo. Jis, K. ir V. gėrė degtinę, o S. gėrė alų. Jie trise išgėrė apie 1 litrą degtinės. Apie 17 val. S. P. išėjo namo. Apie 20 val. pradėjo temti, apsiniaukė, lijo, todėl su V. nutarė nueiti pas S.. Į motinos butą nėjo, nes neturėjo raktų. Pakeliui parduotuvėje nusipirko alkoholio – 0,7 l talpos butelį degtinės ir 3 plastikinius bambalius alaus. S. P. juos įsileido į butą. Alkoholį gėrė visi trys patalpoje tarp virtuvės ir kambario. Jis su V. gėrė degtinę, o S. – alų. Apie 24 val., dar neišgėrus viso alkoholio, tarp jo ir V. kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Viskas įvyko S. P. iniciatyva – ji pradėjo juos apkalbėti. Konflikto metu su V. pradėjo stumdytis, po to susimušė. Kuris pirmas pradėjo nepamena, galėjo ir jis pirmas pastumti V.. Muštynės vyko svetainėje. Jų metu sudavė V. kumščiais apie 10-15 smūgių į galvą ir korpusą. V. gynėsi, tačiau nuo smūgių nugriuvęs nebuvo, kojomis jo nespardė. Muštynių metu jokių bute buvusių daiktų, baldų nesudaužė. Nuo jo smūgių į galvą negalėjo išsivystyti smegenų sutrenkimas. Muštynių metu taip pat buvo V. sužalotas. S. P. į konfliktą nesikišo, ji jo nestabdė, tačiau ir neskatino smurtauti V. atžvilgiu. Po muštynių su V. susėdo ir gėrė toliau. Tačiau S. P. vėl pradėjo kurstyti konfliktą, todėl jis pasiėmė šunį ir išėjo pasivaikščioti, o V. liko sėdėti prie stalo. Išeidamas pasakė V. ir S., kad turi išeiti į „gryną orą“ ir nurimti. Jam išeinant iš buto, visi jame buvę daiktai buvo tvarkoje. Išėjęs iš S. ėjo į motinos butą, tačiau, atsiminęs, kad neturi raktų, nuėjo pas K.. K. buvo stipriai „prigėręs“, todėl iš jo išėjo, o, kadangi lijo lietus, įlipo į V. mašiną, kur atsigėrė alaus ir išėjo. V. automobilio rakteliai pas jį atsirado todėl, kad po jų apsistumdymo V. pasakė, kad nebeis namo, bet turi jo draugė atvažiuoti raudonos spalvos automobiliu ir jis paprašė pasižiūrėti, ar ji neatvyko. Jis V. pasakė, kad pasiima jo automobilio raktus ir jeigu draugė bus atvažiavusi, juos jai perduos. Į S. butą grįžo kažkur už valandos laiko, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pranešė, kad V. komos būsenoje išvežtas į ligoninę. Neigia S. P. parodymus, kad jos ir V. konfliktas buvo iš dviejų dalių, kad jis spardė V. kojomis. Mano, kad jam išėjus iš buto S. P. susimušė su V., po to išvartė baldus, taip sukurdama įvaizdį, kad tarp jo ir V. buvo didelis konfliktas. Mano, kad S. P. nori visą kaltę suversti jam. S. P. yra teista už nužudymą, todėl apspardyti žmogų tikrai galėjo. S. P. jį apkalba, nes jų santykiai įvykio metu jau buvo beveik nutrūkę. Muštynių metu buvo stipriai išgėręs. Pripažįsta, kad išgėręs greitai „užsidega“, tampa agresyvus, ypač jei kompanijoje atsiranda koks svetimas žmogus. Savoje kompanijoje tikrai nekonfliktuoja. Pripažįsta aplinkybę, kad sumušė tuos tris asmenis, kurie byloje apklausti liudytojais. Būdamas 16 metų amžiaus apie pusantrų metų lankė bokso treniruotes, vėliau lankė futbolo treniruotes. V. buvo nekonfliktiškas, jis geras žmogus buvo. Visus civilinius ieškinius pripažįsta. Su ieškinių dydžiais taip pat sutinka, tačiau mano, kad teismas tiek nepriteis. Sutinka atlyginti tiek, kiek teismas priteis. Turtinės žalos ir laidotuvių išlaidų dydžių neginčija, šioje dalyje G. V. ieškinį taip pat pripažįsta. Savo poelgį vertina blogai. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Supranta nukentėjusiuosius, nes pats prieš įvykį palaidojo penkerių metų sūnų.

Nukentėjusysis L. U. parodė, kad yra žuvusiojo V. U. sūnus. Apie nelaimę sužinojo tik kitos dienos ryte iš mamos. Metė visus darbus, išsiprašė iš mokslų kolegijoje ir, paėmęs seserį, kuri buvo stovykloje, grįžo į Š.. Atvykę aplankė tėtį ligoninėje. Po to su tėčio drauge buvo nuvykę į įvykio vietą, kadangi daug liudytojų pradėjo pasakoti, kad S. P. turi tėčio daiktus, automobilio raktelius, kuriuos ruošiasi išmesti, nes bijo policijos. Iš pradžių S. P. teigė turinti tuos daiktus, bet pareigūnai tų daiktų pas ją nerado. Jo asmeniniai santykiai su tėčiu buvo labai geri. Kasdien nesusitikdavo, bet bendraudavo telefonu kasdien. Kai grįždavo į Š. visada susitikdavo. Tėtis su mama išsiskyrė prieš 5-6 metus. Bet tėvų ištuoka jo ir tėvo santykiams įtakos neturėjo. Jie sutardavo ir bendraudavo. Visą laiką, iki pat tėčio mirties, jį lankė ligoninėse. Tikrai nežiūrėjo pesimistiškai į jo būklę ir visada galvojo, kad viskas yra įmanoma. Per tą laikotarpį su tėčiu laisvai susikalbėti nebuvo įmanoma, bet su juo bendraudavo ženklais, gestų pagalba ir suprasdavo vienas kitą. Apie įvykį su tėčiu nesikalbėjo. Kas susiję su materialinėmis išlaidomis dėl tėčio gydymo, rūpinosi tėčio sesuo. Jis turtinės žalos nepatyrė. Jam buvo padaryta tik neturtinė žala. Jam pačiam teko rūpintis mokslais, nuoma. Reiškia 300 000 eurų dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašo šią sumą priteisti. Dėl įvykio iki šiol yra sukrėstas, įvykis negrįžtamai pakeitė jo dvasinę pusiausvyrą, neigiamai paveikė sveikatą. Vartoja daug vaistų. Visi artimieji labai išgyveno matydami, kokios būklės yra tėvas. Jam atrodo, jog tėvui labai skaudėjo, jis jautė fizines kančias, matė, kad jam skaudėjo rankas, sunku buvo ištiesti kojas. Visiems buvo sunku išgyventi tokią būklę. Kai jis mokėsi, tėtis jam padėdavo finansiškai. Jis studijavo V. technologijų ir dizaino kolegijoje, gyveno Vilniuje. Po tėvo mirties draudimo kompanija A. jam ir seseriai išmokėjo 9 791 Eur dydžio draudimo išmoką.

Nukentėjusioji G. U. parodė, kad yra žuvusiojo V. U. duktė. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Apie nelaimę sužinojo būdama mokymuose. Išsiprašiusi iš mokymų, su broliu atvažiavo į Š. ligoninę. Tėčio nebuvo įmanoma atpažinti, jo galva buvo labai sumušta. Ji buvo šokiruota. Tėtį lankydavo tiek ligoninėje, tiek reabilitacijoje. Kažkuriuo momentu tėčio būklė buvo šiek tiek pagerėjusi, tačiau neilgam. Apie įvykį su tėčiu neteko bendrauti, niekas iš artimųjų jo neklausinėjo apie tai. Jos santykiai su tėčiu buvo labai artimi ir geri. Bendraudavo nuolat. Ji su tėčiu gyveno tame pačiame kieme (daugiabutyje) ir kiekvieną vakarą užeidavo pas jį arba kieme susitikdavo ir pasikalbėdavo apie dieną, pajuokaudavo. Ją asmeniškai tėčio trauma, o po to ir mirtis, labai skaudžiai palietė. Sunkiai tai išgyveno. Sunku buvo ir mokykloje, nesuprasdavo jos, mokytojai priekaištaudavo, jog dažnai tekdavo išsiprašyti iš pamokų, nes turėdavo aplankyti tėtį. Jai būdavo emociškai dėl to labai sunku. Įvykio metu buvo dar nepilnametė. Išlaikymą iš tėčio gaudavo. Jos pačios sveikata irgi pablogėjo dėl tėčio sumušimo, jo tokios sunkios būsenos bei mirties. Į medikus dėl savo sveikatos ji nesikreipė, tačiau teko ne pas vieną specialistą lankytis ir dėl šios nelaimės išsikalbėti. Ją labai stipriai paveikė šis įvykis. Iš pradžių jautė didelę baimę, nerimą. Labai sunku būdavo grįžus į namus nebepamatyti tėčio automobilio kieme ir susivokti, kad taip ir bus. Prašo priteisti 400 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po tėvo mirties draudimo kompanija A. jai ir broliui išmokėjo 9 791 Eur dydžio draudimo išmoką.

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad V. U. buvo jos brolis. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Apie įvykį jai pranešė mama. Ji važiavo į ligoninę atpažinti brolio, nes prie jo nebuvo rasta dokumentų. Iš ligoninės tėvai atvažiavo pas ją ir iš tėvų reakcijos suprato, kad įvyko kažkas baisaus. Po to pati nuvyko į ligoninę. Ji brolio neatpažino, kadangi jo atpažinti buvo neįmanoma. Veidas buvo visas mėlynas ir ištinęs. Dvigubai didesnis nei iš tiesų. Galva buvo jau sutvarstyta po atliktos operacijos. Vaizdas tikrai buvo tragiškas ir ją apėmė šokas. Nuo tos akimirkos ir prasidėjo visas jų košmaras, kuris tęsėsi devynis mėnesius. Prie brolio ištisai šalia buvo ji, mama ir brolio gyvenimo draugė. Nors visą naštą dalinosi trise, ieškinį pateikė tik vieną, bet ji atstovauja ir tėvus. Tėvai patys savarankiškai neteikia jokių papildomų ieškinių. Brolio sveikatos būklė kito, buvo ir pagerėjimų, ir vėl blogėjo. Su broliu apie patį įvykį neteko bendrauti, kadangi labai jį saugojo. Jos santykiai su broliu buvo labai artimi. Jos šeima (vyras ir vaikai) be galo jį mylėjo ir jiems visiems buvo didelis šokas. Visi labai išgyveno dėl šios nelaimės. Po brolio skyrybų, ji su broliu buvo labai artimi, brolis gyveno pas juos namuose. Vėliau brolis susitvarkė butą ir išėjo gyventi atskirai. Labai gražiai sugyveno, bendravo dažnai. Buvo iškviesta į policiją dėl daiktų atpažinimo. Tyrėja jai atidavė visus brolio asmeninius daiktus. Ji atpažino ir brolio grandinėlę. Grąžino raktus, bet nebuvo piniginės ir jo asmens dokumentų. Brolis tikrai nekonfliktiškas žmogus. Ji matė brolį pirmą dieną po įvykusios nelaimės ir gali tvirtai pasakyti, jog ant brolio rankų nebuvo nei vienos kraujosrūvos. Mano, kad žmogus, kuriam smūgiuojama į galvą, turėtų automatiškai rankomis užsidengti, bet brolio rankos buvo visai nesužalotos. Visi sužalojimai buvo galvos srityje ir krūtinės srityje buvo didžiulis bato antspaudas. Mano, kad tai buvo vyriško bato antspaudas, nes matėsi bato protektorius, gilus. Jos brolis tikrai buvo „gerietis“, jis net muštis nemokėjo. Jis negalėjo susižeisti nukritęs, kadangi visi jo sužeidimai yra priekinėje galvos pusėje. Visa brolio slauga ir su ja susijusiomis turtinėmis išlaidomis rūpinosi ji, mama su tėčiu ir brolio draugė I. S., su kuria jis tuo laikotarpiu gyveno. Vaistus pirkdavo ji ir mama. L. buvo nupirkti „pampersai“, jų įsigijimo dokumentai yra byloje ne lietuvių kalba, bet tą kartą jų nupirko „pusę bagažinės“ ir parvežė broliui. Jos bendravimas su broliu tikrai buvo labai artimas, po brolio netekties liko tuščia vieta širdyje ir žodžiais ji to negali nupasakoti, kaip ją paveikė brolio mirtis. Ne tik ją vieną ši netektis paveikė. Visai jos šeimai buvo sunku, jos vaikai labai išgyveno šią dėdės netektį, vyras pusę metų negalėjo niekaip susitaikyti su tuo, kas atsitiko, jie irgi labai gerai sugyveno. Brolis dirbo autoservise, remontavo automobilius. Iki nelaimės jis išlaikė savo vaikus, teikė jiems materialinį aprūpinimą. Brolis tikrai galėjo turėti su savimi didelę pinigų sumą. Jis buvo iš tų žmonių, pas kuri būdavo didelė piniginė. Niekada nebuvo mačiusi, jog brolis pinigus laikytų telefono dėkle. Jis visada turėdavo piniginę. Savo paaiškinimuose nurodė visas išlaidas. Ten jie nuomojosi būstą ir gyvendavo kartu. Pateikti dyzelinio kuro išlaidas patvirtinantys dokumentai, kadangi vykdavo iš P. į K. ligoninę, 303,14 Eur už vaistus, sauskelnes, kitos išlaidos yra laidotuvių.

Nukentėjusioji I. Z. U. parodė, kad yra žuvusiojo V. U. motina. Kaltinamojo nepažinojo. Apie nelaimę sužinojo pirmoji. Jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad V. guli reanimacijoje. Su vyru nuvažiavo atpažinti V.. Tai buvo labai sunku. Sūnaus galva buvo apibintuota, jam buvo atlikta galvos operacija. Ligoninėje sūnus išbuvo beveik mėnesį. Lankė jį kiekvieną dieną. Po to buvo reabilitacija P. Jautėsi, kad sūnaus būklė gerėjo. Tačiau rugpjūčio 14 d. sūnų ištiko epilepsijos priepuolis, nors anksčiau tokių nebūdavo, ir sūnus buvo išvežtas į reanimaciją K. Rugsėjo 14 d. jis buvo pervežtas į Š., kur buvo patalpintas slaugos ligoninėje. Lapkričio 14 d., pablogėjus būklei, buvo išvežtas į Š. ligoninę, kur pragulėjo apie mėnesį laiko ir vėl grįžo į slaugos ligoninę, kur ir mirė. Sūnus niekada nebuvo konfliktiškas. Anksčiau jis nėra įsivėlęs į kokias nors muštynes. Jis net muštis nemokėjo. Turėjo labai gerą sūnų, visada jai padėdavo. Jo labai trūksta. Apie patį įvykį su sūnumi nebendravo, visi bijojo dėl jo būklės. Problemų didesnių dėl alkoholio sūnus neturėjo. Vienas tikrai negerdavo. Sūnų labai paveikė šeimos skyrybos, jis tikrai išgyveno dėl jų. Tačiau išgėręs jis niekada neieškodavo konfliktų. Šypsodavosi, juokaudavo, linksmas būdavo. Iš tokio jo elgesio, kartais pati kalbėdama telefonu suprasdavo, jog išgėręs.

Nukentėjusysis J. U. parodė, kad žuvusysis V. U. buvo jo sūnus. Kaltinamojo nepažinojo. Apie patį įvykį žino tik tiek, kiek prieš tai kiti papasakojo. Buvo kartu su žmona ir dukra ligoninėse ir viską jos papasakojo. Nieko daugiau negali papasakoti. Jam labai skaudu kas atsitiko. Sūnus tikrai labai sunkiai vertėsi, 10 metų dirbo servise, kiek galėdavo ir jam padėdavo. Nesupranta, kaip šitaip buvo galima sumušti žmogų. Kaltinamasis tikrai ne žmogus, nesuvokiama, kaip šitaip galima sumušti žmogų. Sūnus tikrai nebuvo konfliktiškas. Niekada nebuvo girdėjęs, jog sūnus būtų įsivėlęs į kokias muštynes. Po šeimos skyrybų jis labai išgyveno, nenorėjo jų pagalbos priimti, pats savarankiškai bandė spręsti tas problemas. Niekada sūnus nebuvo agresyvus, net ir išgėręs.

Liudytojas R. U. parodė, kad paties įvykio nematė, tik matė, kad jo kieme sėdėjo kaltinamasis, V. ir K. L., kuris gyveno tame pačiame name, kaip ir jis. Ar buvo S. P. nepamena. Jie valgė šašlykus, gėrė alų. Apie 19 – 20 val. jis išvyko iš kiemo, o kai grįžo apie 23 val., kieme nieko jau nebuvo. Apie įvykį sužinojo sekančią dieną. V. nenuėjo į darbą, todėl pradėjo skambinti ir ieškoti kolegos. Jis buvo priėjęs prie kieme stovinčio „džipo“. Matė, kad buvo į jį „įsilaužta“, automobilio viduje buvo netvarka, ko anksčiau nebūdavo. Tuo „džipu“ naudojosi tik V. ir, kartais, jo sūnus, kai grįždavo iš V.. Niekam kitam V. to automobilio neduodavo. V. U. jis pažinojo kokius aštuonis metus. Tikrai visiškai ramus žmogus buvo, nekonfliktiškas, jokių konfliktų su juo nebuvo įmanoma turėti. Nėra tekę matyti, kad jis su kuo nors konfliktuotų, susimuštų. Jis net blogo žodžio nei ant vieno nėra pasakęs. Visą laiką kalbėdavo ramiai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 91-92), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytoja L. J. parodė, kad apie patį įvykį, kaip buvo sumuštas V., nežino nieko. Matė, kaip tą vakarą V. S., S., K. ir V. kepė šašlykus. Kitą rytą paskambino verkdama S. ir pasakė, kad V. užmušė V.. Pokalbis taip ir baigėsi. Tą pačią dieną parduotuvėje ‚M.“ matė, kad S. turi didelę pinigų sumą, ji ten švaistėsi pinigais, su kažkokia moterimi pirko „šnapsą“. Dar vėliau S. jai paskambino ir paklausė, ką jai daryti su mašinos rakteliais, kuriuos ji turėjo. S. klausė, ar juos išmesti, bet ji pasakė, jog žmogus atsigaus ir padėkos, liepė juos palikti. Tada pamatė kieme V. sūnų ir jam pasakė, kad nuvažiuotų pas S. ir pasiimtų mašinos raktelius. Netiki, kad S. neprisidėjo prie V. sumušimo. Ji kur tik pasirodydavo su juo (nurodo į kaltinamąjį V. S.) visur būdavo muštynės. Jai S. apie tai, kad turi 400 eurų, nesakė, bet siūlė susitikti, „pabaliavoti“, sakė, kad turi pinigų. Informaciją, kad iš vakaro V. turėjo pinigų, girdėjo iš kalbų. Iš „K.“ pardavėjų žino, kad V. turėjo 500 eurų tą vakarą. V. visada pinigų turėjo, jis dirbantis, gerai gyveno. Jai labai keista buvo, kaip jis toje kompanijoje atsirado. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 84-85), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, išskyrus tą aplinkybę, kad R. jai pasakė apie 500 eurų kupiūrą, nes apie šią kupiūrą ji išgirdo iš „K.“ pardavėjų.

Liudytoja A. M. parodė, kad apie V. U. sumušimo aplinkybes nieko nežino. Kitą dieną jai paskambino S. P. ir paprašė paliudyti, kad ji nuo 20.30 val. ar 21.30 val. buvo pas ją ir jos gėrė šampaną. Iš pradžių ji sutiko, bet, suvokusi, jog nenori meluoti, nuėjo pas tyrėją ir apie viską papasakojo. S. P. jai pasakė, kad V. primušė žmogų, o daugiau jokių aplinkybių ji nežino. Su S. P. draugavo 6-7 metus. Buvo draugės ir nenustebo, kai ji paskambino ir paprašė tokios pagalbos. Su V. S. ji bandė kartu gyventi. Tai buvo pusę metų prieš įvykį. Kartu neilgai buvo, po to jų keliai išsiskyrė, nes „pasimaišė“ S.. Be to, V. S. ne kartą buvo ją primušęs. Ją mušdavo išgėręs. V. S. iš pradžių nebuvo agresyvus, bet kai pasirodė Sandra, jis pasikeitė. V. U. nepažinojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 108-109), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pirmomis dienomis buvo sumuštas kaltinamojo V. S.. Nepamena dėl kokių priežasčių įvyko muštynės ir kas buvo jų iniciatorius. V. S. nuo jo veiksmų nenukentėjo, iš esmės tik jis buvo sumuštas. Jie abu su V. S. tada buvo neblaivūs. V. S. jį liovėsi mušti tik tada, kai jį nuo jo atskyrė. Jis tuo metu gulėjo ant žemės. V. S. jo neatsiprašė, daugiau jie nebendravo. V. U. pažinojo, su juo užaugo beveik tame pačiame kieme. Tai tikrai nekonfliktiškas žmogus buvo, niekada nesiveldavo į jokius konfliktus, nedalyvaudavo jokiose muštynėse. Tikrai neagresyvus buvo ir pats muštynių sukelti niekada negalėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 100-101), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Liudytoja S. P., apklausta 2017 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad kaltinamąjį V. S. pažįsta nuo 2017 m. vasario 12 d. kaip A. M. draugą. Tų pačių metų kovo mėnesį V. S. 2-3 savaites gyveno jos bute. 2017 m. balandžio 10 d. buvo pokalbyje dėl darbo. Po pietų grįžo namo ir tada pas ją atėjo V. S., su kuriuo tuo metu jau buvo ant išsiskyrimo ribos. Jie nutarė nueiti į svečius pas K. išsikepti šašlykų. Ten išsikepė šašlykų, pavalgė. Po to ji nuėjo pas V. mamą, o kai grįžo atgal, kieme kartu su K. bei V. rado ir V., kurio iki tol nepažinojo. Kurį laiką ji ten dar pabuvo ir išėjo namo. Dar po kurio laiko sulaukė skambučio į duris. Tuo metu ji kaip tik kalbėjosi telefonu su A. M. ir sakė jai, kad V. į namus nebeįsileis. Bet V. už durų pradėjo šaukti, todėl ji atidarė duris ir pas ją įėjo V. su tuo V.. Jie pradėjo gerti, po to kažko susiginčijo, apsistumdė, pradėjo spardytis, namuose pradėjo kristi gėlės su vazonais, ant žemės nukrito televizorius. Ji bandė V. traukti nuo V., jam liepė žiūrėti, ką padarė. Tačiau V. atsakė „tuoj jis čia viską sutvarkys“ ir vėl pradėjo tą žmogų daužyti. Dėl ko jis daužė tą žmogų, ji tikrai nežino. V. tą žmogų labai smarkiai daužė, spardė, jam prasidėjo toks kaip antras daužymo etapas. Ji traukė V. nuo to žmogaus, nes tikrai jį būtų užmušęs. Po to V. S. pasiėmė šunį ir išėjo iš namų, o ji iškvietė greitąją, policiją. Iš karto prasidėjus muštynėms pagalbos nekvietė, nes V. S. buvo sudaužęs jos telefoną. Jį sudaužė tuo metu, kai V. su V. atėjo pas ją į butą, o ji kalbėjosi telefonu ir sakė, kad jo nepriims. Jis sudaužė jos telefoną, kad ji negalėtų iškviesti pagalbos. Ji iš buto neišėjo, nes visą laiką buvo prie V., kad jis nelįstų prie to žmogaus. Buvo du mušimo etapai. Pirmas etapas buvo kai jie kartu atėjo pas ją, susėdo gerti ir kažko sukonfliktavo. Tada jie apsistumdė ir vėl susėdo gerti. Begeriant jie vėl kažko susiginčijo ir tada jau prasidėjo daužymai, spardymai, V. buvo pargriautas ant žemės, o V. jį mušė kojomis ir rankomis. Nukentėjusiajam buvo suduota tikrai daug smūgių. Ten buvo chaosas, smūgių skaičiaus ji tikrai negalėjo suskaičiuoti. Po to V. S. pasiėmė šunį ir išėjo iš namų. Ji girdėjo, kad nukentėjusysis labai garsiai kvėpavo, bet prie jo artyn nėjo, o paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pasakė kokia to žmogaus būklė. Pagalbai skambino tikriausiai iš nukentėjusiojo telefono, nes, kai viskas nurimo ir V. S. išėjo, ji išgirdo, kad tarp tų žemių vibruoja telefonas, todėl suprato, kad tai buvo nukentėjusiojo telefonas. Jis netgi buvo užrakintas, bet ji surinko 112 ir iškvietė pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai, medikai, jie išsivežė nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis jau buvo išvežtas, ji pradėjo tvarkyti namus ir rado pultelį (mašinos), kurį sekantį rytą, po apklausos policijoje, išmetė. V. S. yra labai impulsyvus žmogus, o kai būna išgėręs, tai iš viso jis būna visiškai neprognozuojamas. Jai yra tekę matyti kaip V. S. konfliktavo ir su kitais žmonėmis. Kartą V. S. su K.ir dar vienu nepažįstamu žmogumi taip pat atėjo pas ją į butą, gėrė, po to su tuo nepažįstamu asmeniu V. S. sukonfliktavo, irgi daužėsi, trankėsi. Ji nežino, dėl ko tada kilo konfliktas, tik matė, kad V. mušė ir daužė tą vyrą. Taip pat yra mačiusi kaip V. S. sumušė O. P., kuris kartais pas ją ateidavo paprašyti maisto, pasiskolinti pinigų. Kiek smūgių V. sudavė nukentėjusiajam V. U., to tikrai nepamena, bet tikrai jų buvo labai daug. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl smūgių skaičiaus yra teisingi, bet dabar tikrai nepamena. Jos butas yra dviejų kambarių, virtuvė su svetaine yra sujungta ir yra dar vienas atskiras kambarys. Kai V. su V. susipyko pirmą kartą, tuo metu ji buvo svetainėje prie kompiuterio, o jie sėdėjo virtuvėje prie baro, ji juos matė. Kuris buvo konflikto iniciatorius, to tikrai nepamena. To stumdymosi metu dužo vazonai, buvo numestas televizorius, jie abu grūmėsi, nukentėjusysis V. U. bandė gintis nuo V. S. ir bandė jam spirti, bet po to jie aprimo ir vėl sėdo kartu gerti, tačiau po to jie vėl susikibo. Ar V. S. paėmė kokius nors nukentėjusiojo V. U. daiktus, nematė, tik kai V. S. su šunimi išėjo iš buto, ji rado tą pultelį ir piniginę, kurią irgi parodė tyrėjai, bet tai buvo V. S. piniginė. Ji tą vakarą buvo neblaivi. Kiek laiko truko nuo jų parėjimo į butą iki pirmojo konflikto pasakyti negali. Jau po pirmojo susistumdymo ji jiems sakė eiti iš buto, bet jie nereagavo. V. U. piniginės, dokumentų ir kitų daiktų ji nematė. V. S. jos bute gyveno iki 2017 m. balandžio 10 d. Jų išsikyrimo priežastis buvo charakterių nesutapimai, bet V. jos nemušė. Ar grumtynių metu buvo kokie sužalojimai ant V. S. nematė. Muštynės tęsėsi pakankamai ilgai, - jos vyko dviem etapais, jie pirma gėrė, susistumdė, vėl gėrė ir vėl stumdėsi. Ji kartu su V. ir V. negėrė, tik, kol kepė šašlykus pas K., išgėrė šampano. 400 eurų buvo jos asmeniniai pinigai, kuriuos jai buvo atsiuntęs pažįstamas S.. Su A. M. ji nekalbėjo, jos melagingai liudyti neprašė. Ji girdėjo, kad laiptinėje V. S. priešinosi pareigūnams. V. S. turėjo matyti kokios būklės buvo nukentėjusysis V. U. (3 t., b. l. 3-6).

Liudytoja M. F., apklausta 2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad yra nukentėjusiojo V. U. buvusi žmona. Kaltinamojo V. S. nepažįsta. Iš vaikų pasakojimų žino, kad V. U. būklė yra kritinė. V. U. gyveno tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje kaip ir ji, bet ji su juo visiškai nebendravo, tarp jų jokių ryšių nebuvo. Apie jo sužalojimą sužinojau iš kaimyno K.. Apie tai pranešė savo vaikams, paskambino jo sesei. Pati V. U. ligoninėje nelankė, nes toks buvo jo sesers noras. K. pasakojo tik tiek, kad jie jo kieme kepė šašlykus, o kadangi jam ryte reikėjo į darbą, tai jie kažkur apie 21.30 val. išsiskirstė ir jis nuėjo miegoti, o kaip V. nuėjo su ta kompanija, jis nežino. Žino tik tiek, kad V. kažkaip atsidūrė Š. gatvėje. Vaikai tėtį ištisai ligoninėje lankė, prie jo buvo, jiems buvo labai skaudu matyti tokį vaizdą, patys alpo. Jis buvo išvežtas į reabilitaciją, sėdėjo invalido vežimėlyje, vaikai sakė, kad jis kalbėjo labai mažai ir negarsiai. Jeigu vaikai nesuprasdavo, ką jis pasakydavo ir paprašydavo jo pakartoti, tai jis labai pykdavo, jo būklė iš tikrųjų labai sudėtinga. Tas įvykis labai paveikė vaikus, dukra ir taip buvo uždaresnė, po to įvykio pas ją atsirado pyktis, ji labai pergyveno, plaukai kuokštais išslinko, o sūnus bendrauja labiau, jeigu reikia, jis ir išsiverkia prie jos ir išsikalba. Taip pat jie nukentėjo ir finansiškai, kadangi vaikai nebegauna alimentų, o prieš tai gaudavo po 260 eurų. Abu vaikai mokosi ir tokia netekta finansinė paspirtis jiems labai ženkli. Iš 2017 m. balandžio 11 d. į 12 d. jokio kontakto su nukentėjusiuoju V. U. neturėjo, jokio automobilio jos niekas neprašė kažkur atvaryti. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodyta auksinė grandinėlė. Pagal grandinėlės pynimo raštą mano, kad tai buvo jo grandinėlė, tik ant jos nebuvo auksinio kryžiuko, kurį ji jam pati buvo padovanojusi. V. U. tikrai nebuvo konfliktiškas, jis tikrai buvo ramus ir tolerantiškas, labiau laukdavo kol situacija pati išsispręs, nėra buvę, kad pats išprovokuotų kokias muštynes (2 t., b. l. 119-120).

Liudytoja L. D., apklausta 2017 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad kaltinamąjį V. S. žino tik iš matymo, jis jai buvo išdaužęs stiklinto balkono langą. Tuo metu ji buvo namuose ir matė. Be to, kai atvyko policija, jis ir pats prisipažino, kad su savo sugyventine baliavojo kieme ir metė iš butelio. Bet ji atsiėmė pareiškimą ir pretenzijų nereiškė. Apie V. U. sužalojimą žino tik iš kaimyno K., dabar jau mirusio. Jis pasakojo, kad jie iš vakaro kieme baliavojo, kepė šašlykus, po to pritrūko išgerti, nuėjo į šalia esančią „K.“ parduotuvę, ten apsipirko, sugrįžo, po to nukentėjusysis, V. S. ir jo sugyventinė nuėjo pas V. S.. K. sakė, kad jis labai prisigėrė ir jį nuvedė į namus, o nukentėjusysis su V. S. ir jo sugyventine nuėjo pas juos. Pats K. apie tai, kad sužalotas V. U., sužinojo iš V. S. sugyventinės S., kuri kieme gyrėsi, kad kruvinas sienas plovė, kad baliavojo, kad iš pradžių nukentėjusiojo pinigų prašė, bet jis nedavė, dėl to ir sudaužė. Ji pati girdėjo kaip S. tą pasakojo K., tuo metu V. S. jau buvo sulaikytas. Taip pat girdėjo kaip S. K. pasakojo, jog V. S. nukentėjusiajam trypė ant galvos, o ji pati paskui tik sienas kruvinas nuplovė ir viskas. Dar S. gyrėsi, kad V. S. iš nukentėjusiojo pasiėmė pinigų ir automobilio raktelius, be to ir pats K. sakė, kad V. S. pas jį buvo atėjęs 4 val. ryto, norėjo užvesti mašiną, bet kadangi ten buvo elektronika, todėl tos mašinos ir neužvedė. Be to, K. jai pasakojo, kad V. S. atėjo pas jį naktį ir prašė užkurti mašiną. S. gyrėsi, kad jie matė, jog V. U. piniginėje turėjo apie 500 eurų, jis juos vaišino ir kieme, ir parduotuvėje pirko. S. pasakojo, kad jiems dar trūko išgerti, bet nukentėjusysis jiems nebenorėjo duoti pinigų, tai jie dar nuėjo į „K.“ parduotuvę, dar nusipirko gėrimų ir visi nuėjo pas juos į namus. S. pasakojo, kad iš pradžių namuose V. S. V. U. prašė pinigų, bet jis nedavė, tada ir pradėjo mušti, o po to pasiėmė pinigus. S. visam kiemui gyrėsi, kad pasiėmė pinigus. Ji viską papasakojo K., o K. viską atpasakojo jai (2 t., b. l. 120).

Liudytojas K. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. po 17 val. pas jį į kiemą atėjo V. S. ir S. P.. Netrukus prie jų prisijungė kaimynystėje gyvenantis V. Jie kepė šašlykus, gėrė degtinę. Apie 22 val. jis, V. ir V. S. nuėjo į parduotuvę „K.“, kur V. nupirko butelį degtinės. Jis matė, kad V. mokėjo banko kortele, su savimi turėjo piniginę. Grįžus į kiemą jis išgėrė dar vieną stikliuką ir V. su V. jį parvedė namo. Kaip jie išėjo iš jo kiemo nematė. Apie 4 val. ryte jam paskambino V. ir pasakė, kad V. jam liepė atvaryti jo automobilį. Jis labai nustebo, nes V. niekam neduodavo savo automobilio. Po to jis išėjo į kiemą. Ten buvo V., kuris turėjo krūvą raktų, mašinos pultelį, buto raktus. V. sakė, kad raktus jam davė V., sakė, kad V. yra pas jį namuose Š. gatvėje Jam tai pasirodė labai keista, todėl jis grįžo į savo butą ir bandė paskambinti V., tačiau šis neatsiliepė. Po kiek laiko V. telefonu atsiliepė policijos pareigūnas. Bandydamas prisiskambinti V. jis žiūrėjo pro langą ir matė kaip V. automobilyje užsidegė salono vidaus lemputė. Iš to jis suprato, kad V. S. įlipo į V. automobilį. Mano, kad V. S. tiesiog nemokėjo užvesti V. automobilio. 2017 m. balandžio 11 d. apie 9 val. pas jį atėjo S. P.. Ji atsinešė litrą degtinės, verkdama papasakojo, kad V. S. pridaužė V., sulaužė kaulus. Po to ji išėjo į parduotuvę ir nebegrįžo (1 t., b. l. 87-88).

Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. Šiaulių policijos sulaikymo patalpose ji susipažino su V. S.. Po to V. ją parsivedė į namus, kur su juo ir jo kaimynu gėrė degtinę. Išgertuvių metu V. pradėjo prie jos „lysti“, norėdamas lytinių santykių. Jai atstūmus V., jis „pablūdo“ ir ją sumušė - sudavė daug smūgių į kepenis, pilvą, veidą. Po to iš kažkur atsirado moteris vardu L., kuri jai padėjo. Dėl V. S. veiksmų jis niekur nesikreipė, atsisako rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 121).

Liudytojas O. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2017 m. kovo 6 ar 9 dienomis jis gėrė alkoholinius gėrimus kartu su V. S. ir S. P. pastarosios bute. Begeriant V. S. pradėjo jį mušti be jokios priežasties, sudavė jam 15-20 smūgių į įvairias kūno vietas. Iš buto jis pabėgo, gatvėje jam pasidarė blogai, jam buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri nuvežė jį į ligoninę. Dėl V. S. veiksmų jis niekur nesikreipė, atsisako rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 97-98).

Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. P. 2017 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 3.10 val. Šiaulių apskrities Vyriausiame policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus V. S. sumušė savo sugėrovą, kurio tapatybė nenustatyta (1 t., b. l. 5).

Iš 2017 m. balandžio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, - butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame rasti išgertuvių bei konflikto pėdsakai: kraujo pėdsakai koridoriuje, kambaryje, spintelės durelių stiklas išdaužtas, rastos stiklo šukės, ant grindų numestas televizorius, išvartyti gėlių vazonai, išrautos gėlės, rasta sulaužytas šepečio kotas bei geltonos spalvos metalo grandinėlė, telefonai, kiti tyrimui reikšmingi pėdsakai (1 t., b. l. 7-17).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. U. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinės krūtinės ląstos pusės III, IV ir V, kairės krūtinės ląstos pusės III, IV, V,VII ir VIII šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos galvoje, dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krūtinės ląstos srityje, kraujosruva po kairės akies jungine, odos nubrozdinimai galvoje, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje blauzdoje. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti krūtinės ląstos bei pilvo srityje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kojomis, apautomis avalyne. V. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumušimo ir kepenų plyšimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėves ertmę. Po patirtos galvos traumų V. U. atlikti savarankiškų veiksmų negalėjo. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 33-35).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad, atsižvelgus į sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad po jų padarymo iki V. U. pristatymo į VšĮ „Respublikinė Š. ligoninė“ 2017 m. balandžio 11 d. 3.30 val. galėjo praeiti kelios valandos (1 t., b. l. 37).

Iš išrašo apie asmenį matyti, kad V. U. 2018 m. sausio 6 d. mirė (3 t., b. l. 27).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. U. mirtis 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. įvyko nuo galvos traumos – galvos smegenų sumušimo, patirto 2017 m. balandžio mėnesį, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Galvos smegenų sumušimas ir kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, Sužalojimai krūtinės ląstos bei pilvo srityse galėjo būti padaryti suduodant smūgius kojomis, apautomis avalyne. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (3 t., b. l. 54-57).

Specialistas Henrikas Daujotas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad šioje byloje yra pateikęs tris išvadas. Pirmiausia buvo surašyta išvada iš medicininių dokumentų kaip gyvam asmeniui. Tai buvo 2017 m. birželio 30 d. Jam buvo apteikta užduotis ir ligos istorija iš Respublikinės Šiaulių ligoninės. Vėliau buvo surašyta papildoma išvada irgi dar gyvam asmeniui, o paskiausiai, šių metų sausio 9 d. atliko jau mirusio kūno tyrimą. Tvirtina visas šias išvadas. Pagrindinė mirties priežastis yra galvos trauma – smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir to pasekoje nukentėjusysis buvo pastoviai sunkioje būklėje, vyko gydymas reabilitacijoje ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Būklė visą laiką buvo sunki, buvo dažni plaučių uždegimai. Paskutinėje ligos istorijoje užfiksuota, jog nukentėjusysis buvo paguldytas į Šiaulių ilgalaikio gydymo centrą, būtent 2017 m. gruodžio 12 d. Ten nurodyta, jog pagrindinė diagnozė yra liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, komplikacijos. Nuoseklumas yra toks – nuo galvos traumos, būklė gulima, kadangi žmogus nejuda, maitinimas, prasideda pneumonija ir tai dėsninga komplikacija. Visuma sužalojimų nėra būdingi griūviminei traumai. Galvos trauma nėra būdinga griūviminei traumai, kadangi (vadovaujantis medicininiais dokumentais) buvo užfiksuota, kad yra daugybinės poodinės kraujosruvos, akiduobės lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis ir tai yra tiesioginių poveikių pasekoje. Dalis sužalojimų krūtinės srityje galėjo būti padaryti kojomis, spardant, nes liko batų pėdsakų. Būtent ligos istorijoje buvo pažymėta, kad po traumos pristatytas asmuo į Respublikinę Šiaulių ligoninę buvo apžiūrimas ir krūtinės srityje yra protektorių žymės, galimai batų įspaudai. Dėl 2017 m. gruodžio 14 d. medicininiuose dokumentuose užfiksuoto įrašo, jog išrašant nukentėjusįjį į slaugos ligoninę, jo būklė yra stabili, o po 3 savaičių nukentėjusysis mirė nuo plaučių uždegimo bei dokumentuose fiksuotų įrašų apie plaučių uždegimus, nori pastebėti, kad mirusysis į Respublikinę Šiaulių ligoninę paguldytas 2017 m. lapkričio 19 d. dėl kairiojo plaučių uždegimo, kur buvo gydomas, atliekamos tam tikros procedūros, padarytos kompiuterinės krūtinės ląstos rentgenogramos, kompiuterinės tanograma, kadangi būklė buvo stabili, jis išbuvo dvi savaitės ir buvo perkeltas į slaugos ligoninę palaikomajam gydymui. Tiesiog jo būsena buvo pastoviai pakankamai sunki ir ligoninėje 2017 m. gruodžio 12 d. pagal įrašus nurodyta, kad dažnai serga plaučių uždegimu ir būtent ten, kai jis buvo gydomas, tas plaučių uždegimas vėl pasikartojo. Skrodimo metu buvo nustatytas dešiniojo plaučio uždegimas. Plaučių uždegimas išsivystė dėl nukentėjusiojo sunkios būklės, kuri buvo dėl patirtos galvos traumos. Kadangi jis buvo gulimoje padėtyje, buvo prijungtas prie deguonies, buvo dirbtinė plaučių ventiliacija atliekama, be abejonės, priverstinė gulima. Suduodant kumščiu į galvą tokią traumą galima sukelti. Priklauso nuo smūgio stiprumo. Individualių, išskyrus krūtinės srityje „protektoriaus žymės“, kurios buvo galimai padarytos koja apauta avalyne, požymių nėra nustatyta, tik konstatuota, jog galvoje yra padarytos poodinės kraujosruvos. Tai nėra kažkokie identifikuojantys požymiai. Tiesiog kietais bukais daiktais padaryta. Tai galėjo būti padaryta kumščiais.

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad liudytojai S. P. 2017 m. balandžio 12 d. 8.33 val. buvo nustatytas 0,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 63).

Iš liudytojos S. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ši liudytoja, pasinaudodama manekenu, parodė kur ir kaip V. S. sumušė nukentėjusįjį V. U. (1 t., b. l. 67-72).

Iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ pažymos matyti, kad O. P. 2017 m. kovo 7 d. 5.27 val. ir 2017 m. kovo 12 d. 21.02 val. buvo pristatytas į šios ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 103).

Iš 2017 m. gegužės 12 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėto garso įrašo, kuris buvo apžiūrėtas (perklausytas) 2017 m. gegužės 15 d., matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. ir 3.09 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino S. P., kuri pranešė apie nukentėjusiojo V. U. sužalojimą ir prašė pagalbos. Pokalbio metu S. P. nurodė, kad nukentėjusįjį (V. U.) sumušė jos sugyventinis, kuris ką tik pabėgo (1 t., b. l. 127-129).

Iš 2017 m. balandžio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos areštinės specialistas policijos tyrėjai pateikė iš sulaikytojo V. S. paimtus daiktus – mobilaus ryšio telefoną „Sony“ sudaužytu ekranu, 3 ryšulius raktų ir automobilio pultelį (1 t., b. l. 154-156).

Iš 2017 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad panaudojus iš sulaikytojo V. S. paimtu pulteliu buvo atrakintas automobilis „Mitsubichi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilio salono viduje ant priekinės keleivio sėdynės bei kojų kilimėlio rasti gyvūno (galimai šuns) pėdos (1 t., b. l. 157-159).

Iš 2017 m. birželio 26 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti iš sulaikytojo V. S. paimti daiktai – raktai ir mobilaus ryšio telefonas „Sony“ (1 t., b. l. 163-165).

Iš 2017 m. balandžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2017 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įtariamasis V. S. policijos tyrėjai pateikė sportines kelnes, džemperį ir sportinius batelius, kurie buvo apžiūrėti (1 t., b. l. 166-169). 11 raktų ryšulys su laiptinės durų elektroniniu raktu buvo perduoti G. V. (1 t., b. l. 174).

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2017 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje paimti daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Sony Experia“, mobilaus ryšio telefonas „Iphone 5E“, geltonojo metalo grandinėlė, šepetys ir jo dalys bei striukė (1 t., b. l. 170-173). Mobilaus ryšio telefonas „Sony Experia“, mobilaus ryšio telefonas „Iphone 5E“ ir geltonojo metalo grandinėlė buvo perduoti G. V. (1 t., b. l. 162).

Iš policijos pareigūnų I. G., D. Š., J. K. ir R. J. 2017 m. balandžio 11 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad tą dieną apie 3.50 val. sulaikant V. S., šis pasipriešino policijos pareigūnams (1 t., b. l. 179-182).

Iš 2017 m. balandžio 11 d. alkotesterio pažymos matyti, kad tą dieną 3.58 val. V. S. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 191).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant V. S. kūno rasti sužalojimai: galvos ir abiejų rankų odos nubrozdinimai, krūtinės ląstos ir dešinės kojos poodinės kraujosruvos, galėjo būti padaryti konflikto metu bei priešinantis policijos pareigūnams sulaikymo metu (2 t., b. l. 12).

Iš nukentėjusiosios G. V. kartu su civiliniu ieškininiu pateiktų paskaičiavimų lentelių, kvitų, čekių bei kitų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų matyti, kokių išlaidų turėjo ši nukentėjusioji slaugant sužalotą brolį V. U. ir jį laidojant (2 t., b. l. 152-179; 3 t., b. l. 35-46).

Iš 2018 m. sausio 8 d. lavono apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas V. U. lavonas (3 t., b. l. 58-59).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir prie jo pridėto gydymo išlaidų apskaitos išrašo asmeniui matyti, kad V. U. gydymas PSDF biudžetui kainavo 21 428,54 Eur (3 t., b. l. 72-73, 75).

Iš UAB GDPB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 9 d. pažymos matyti, kad pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustojo V. U. artimiesiems buvo išmokėta 9 791 Eur draudimo išmoka – 50 procentų sūnui L. U. ir 50 procentų dukrai G. U. (3 t., b. l. 122).

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. U. metu sudavė jam kumščiais 10-15 smūgių į galvą ir korpusą, tačiau nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad sudavė V. U. smūgius kojomis, taip pat nepripažino, kad dėl jo V. U. suduotų smūgių pastarajam galėjo būti padaryta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas, kuris vėliau komplikavosi dešinio plaučio uždegimu. Be to, kaltinamasis V. S. nurodė, kad jam išeinant iš S. P. buto, V. U. sėdėjo prie stalo ir nebuvo stipriai sumuštas. Mano, kad, jam išėjus iš buto, S. P. susimušė su V. U., po to išvartė baldus, taip sukurdama įvaizdį, kad tarp jo ir V. buvo didelis konfliktas.

Nors kaltinamasis V. S. neigia spardęs V. U., neigia, kad nuo jo smūgių V. U. galėjo būti padarytas galvos smegenų sumušimas, kuris vėliau komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko V. U. mirė, o taip pat teigia, kad V. U. galėjo sumušti S. P. po to, kai jis išėjo iš buto, šie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Visų pirma, tai liudytojos S. P. parodymai, kad V. U. jos bute sumušė V. S.. Ji nurodė, kad buvo du V. S. ir V. U. konflikto etapai – iš pradžių jie apsistumdė, apsispardė ir tuo metu dužo vazonai, buvo numestas televizorius. Po to V. ir V. vėl sėdo gerti. Antro „etapo“ metu V. S. jau stipriai sumušė V. U. – jį smarkiai daužė kumščiais, spardė kojomis. Sudavė labai daug smūgių. Ji traukė V. nuo V., nes kitaip būtų jį užmušęs. Kai V. S., pasiėmęs jos šunį, išėjo iš namų, ji matė, kad nuketėjusysis labai sunkiai kvėpavo, tačiau ji nėjo prie nukentėjusiojo, o paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie nukentėjusiojo būklę. Netikėti šiais liudytojos S. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes ji buvo apklausta net tris kartus (pirmą kartą ji buvo apklausta policijos tyrėjos 2017 m. balandžio 12 d. (tai yra sekančią dieną po įvykio) (1 t., b. l. 64-66), po ko tą pačią dieną šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 67-72); antrą kartą buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2017 m. balandžio 19 d. (dalyvaujant įtariamajam V. S. ir jo gynėjai) (1 t., b. l. 75-77); trečią kartą ji buvo apklausta bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme (3 t., b. l. 4-6)), jos parodymai yra iš esmės vienodi, liudytoja šiuos parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytoja S. P. būtų turėjusi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį V. S.. Anaiptol, tiek iš liudytojos S. P. parodymų, tiek iš kaltinamojo V. S. parodymų matyti, kad jie kurį laiką net bandė gyventi kartu, kartu praleido ir dieną prieš įvykį, V. S. išgerti su V. U. taip pat atėjo ne kur kitur, o pas S. P..

Be to, liudytojos S. P. parodymais netikėti negalima ir todėl, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, tai teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto išvados bei jo parodymai teisme apie V. U. padarytus kūno sužalojimus, smūgių skaičių, sužalojimų atsiradimo mechanizmą (kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryti smūgiuojant kojomis) (1 t., b. l. 33-35, 37; 3 t., b. l. 54-57), kurie patvirtina liudytojos S. P. parodymus, kad V. U. buvo mušamas kumščiai ir spardomas kojomis. Antra, tai užfiksuotas liudytojos S. P. skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 128-129), kuris patvirtina šios liudytojos parodymus apie, kad būtent ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, apie įvykį; kad skambino ne iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-153), o iš kito abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (galimai priklausiusio V. U.); kad šio skambučio metu nurodė sunkią V. U. būklę (nesąmoningas, „ištekėjusios“ smegenys); kad V. U. sumušė jos sugyventinis, kuris ką tik pabėgo. Trečia, liudytojos S. P. parodymus, kad būtent V. S. žiauriai sumušė V. U., patvirtino ir liudytojai K. L., A. M. ir L. D., kurie apie V. U. sumušimo aplinkybes girdėjo ir pačios S. P. ar kitų asmenų. Ketvirta, liudytojos S. P. parodymus, kad V. U. sumušė V. S., kad jam sudavė daug smūgių, kad S. P. „nesikišo“ į muštynes, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis V. S..

Antra, kaltinamojo V. S. parodymus, kad jis nespardė V. U., kaip jau buvo minėta, paneigia teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto išvados bei jo parodymai teisme apie V. U. padarytus kūno sužalojimus, smūgių skaičių, sužalojimų atsiradimo mechanizmą (kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryti smūgiuojant kojomis) (1 t., b. l. 33-35, 37; 3 t., b. l. 54-57). Be to, aplinkybę, kad V. U. buvo spardomas kojomis, patvirtino ir nukentėjusioji G. V., kuri nurodė, kad brolio V. U. krūtinės srityje buvo didžiulis bato antspaudas, kuris, jos nuomone, buvo vyriško bato. Be to, teismo medicinos specialisto Henriko Daujoto išvados bei jo parodymai teisme paneigia ir dar vieną kaltinamojo V. S. nurodytą aplinkybę, kad nuo jo suduotų smūgių kumščiu į galvą V. U. negalėjo būti padarytas galvos smegenų sumušimas, kuris vėliau komplikavosi dešinio plaučio uždegimu. Specialistas Henrikas Daujotas teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad nuo smūgio kumščiu į galvą galėjo būti padarytas galvos smegenų sumušimas, tačiau tai priklauso nuo smūgio stiprumo. O kad kaltinamasis V. S. turi „smagią“ ranką ir stiprų smūgį matyti ir iš paties kaltinamojo parodymų, kad jis jaunystėje lankė bokso treniruotes (kur ugdomi ir treniruojami stiprūs smūgiai rankomis), o po to lankė futbolo treniruotes. Be to, kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad išgėręs greitai „užsidega“, tampa agresyvus, ypač jei kompanijoje yra koks svetimas žmogus. Tai, kad kaltinamasis V. S. išgėręs tampa agresyvus ir puola muštis be aiškios priežasties, patvirtino ir liudytojos S. P. bei A. M., be to, tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis V. S., būdamas neblaivus, per trumpą laiką be jokių aiškių priežasčių žiauriai sumušė net tris žmones - T. P., S. B. ir O. P. (liudytojo T. P., S. B. ir O. P. parodymai, paties kaltinamojo V. S. parodymai). Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tą pripažino ir pats kaltinamasis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2017 m. balandžio 11 d. sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių V. U. į galvą, kaklą, pečius, krūtinę, pilvą, nugarą, juosmenį, klubus, kojas ir tokiu būdu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą - galvos smegenų sumušimą, kepenų plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės krūtinės ląstos pusės III, IV ir V, kairės krūtinės ląstos pusės III, IV, V, VII ir VIII šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krūtinės ląstos srityje, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje blauzdoje. Nustatyta, kad visi šie sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam V. S. suduodant smūgius rankomis ir kojomis V. U. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas. Visumoje V. U. padaryti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. Vėliau V. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas, komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė. Todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo V. S. veiksmų (V. U. sumušimo, suduodant jam ne mažiau keturiolikos smūgių rankomis bei kojomis galvą, kaklą, krūtinę, pilvą, nugarą bei kitas kūno vietas) ir pasekmių - V. U. padarytų sužalojimų (tame tarpe ir galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu) bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad V. S. veiksmai (V. U. sumušimas) buvo būtina sąlyga pasekmėms (V. U. mirčiai) kilti, kadangi, jei kaltinamasis V. S. nebūtų sudavęs smūgių V. U. į galvą, V. U. nebūtų patyręs galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko V. U. mirė. Šiuo atveju nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galėjo sąlygoti V. U. mirtį. Nors kaltinamasis V. S. neigė, kad nuo jo suduotų smūgių kumščiais V. U. į galvą, pastarajam galėjo būti padarytas galvos smegenų sumušimas, tačiau šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu paneigė specialistas Henrikas Daujotas. Tuo labiau, kad kaltinamojo V. S. rankų smūgių stiprumas buvo išlavintas jo lankytose bokso treniruotėse.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-292-489/2015 ir kt.). Iš specialisto išvados Nr. M 25/2018 (04) bei specialisto Henriko Daujoto parodymų teisme matyti, kad V. U. mirtis 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. įvyko nuo galvos traumos – galvos smegenų sumušimo, patirto 2017 m. balandžio mėnesį, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu (3 t., b. l. 54-57). Specialistas Henrikas Daujotas teisme nurodė, kad plaučių uždegimai yra dažna ir dėsninga galvos sumušimo komplikacija. Specialistas nurodė, kad plaučių uždegimas išsivystė dėl nukentėjusiojo V. U. sunkios būklės, kuri atsirado dėl patirtos galvos traumos. Kadangi V. U. buvo gulimoje padėtyje, buvo prijungtas prie deguonies, buvo dirbtinė plaučių ventiliacija atliekama. Todėl konstatuotina, kad V. U. mirtis įvyko dėl kaltinamojo V. S. veiksmų (suduotų smūgių). Nors tai ir neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta V. U. netinkamo gydymo faktų.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Kaltinamasis V. S., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas daugybinius stiprius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus - galvą, pilvą, krūtinę, nugarą, suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smūgių kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus) V. U. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas V. U. mirtimi, tačiau sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų (mušimo), tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika, kaip ir buvo minėta, teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji buvo padaryta 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val. (o ne 3.30 val.), kadangi iš bylose esančių duomenų akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo padaryta iki 2017 m. balandžio 11 d. 3 val. (liudytoja S. P. apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. (1 t., b. l. 127-129), o 2017 m. balandžio 11 d. 3.10 val. pranešimas apie įvykį jau buvo gautas ir policijoje (1 t., b. l. 5). Toks kaltinimo patikslinimas teisme galimas, nes faktinės aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnis).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pradėjus šioje byloje įrodymų tyrimą kaltinamasis V. S. ir pareiškė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas iškart po sulaikymo V. S. kaltu neprisipažino (1 t., 197-198 b. l.). Apklausiamas papildomai (jau po to, kai girdėjo liudytojos S. P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją) V. S. jau pripažino, kad „susistumdė ir apsispardė“ su V. U., tačiau, jo teigimu, tai tebuvo įprastos dviejų vyrų muštynės (2 t., b. l. 13-15). Apklausiamas trečią kartą V. S. pripažino, kad vyko konfliktas su V. U., kurio metu su juo susimušė; taip pat pripažino, kad sudavė V. į veidą, tačiau neigė pranešime apie įtarimą nurodytą smūgių skaičių (ne mažiau keturiolikos) ir nurodė, kad dėl jo smūgių negalėjo kilti pranešime apie įtarimą nurodytos pasekmės (sunkus sveikatos sutrikdymas); taip pat nurodė, kad, jo manymu, smūgius V. U. galėjo suduoti ir S. P. (2 t., b. l. 27). Apklausiamas teisme, jau būdamas susipažinęs su visa bylos medžiaga, kaltinamasis V. S. pripažino konflikto su V. U. metu sudavęs jam 10-15 smūgių kumščiu į galvą bei korpusą, tačiau neigė spardęs nukentėjusįjį; nurodė, kad išeidamas iš buto V. U. paliko sėdintį prie stalo; taip nepripažino, kad dėl jo suduotų smūgių V. U. galėjo išsivystyti smegenų sutrenkimas. Kadangi kaltinamasis V. S. nuolat keitė savo parodymus, juos priderindamas prie surinktų įrodymų, teisme nepripažino esminių aplinkybių, kad jis spardė V. U., kad dėl jo suduotų smūgių V. U. galėjo išsivystyti galvos smegenų sumušimas (kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė), nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis V. S. nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (teisme jis tik nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, kad supranta nukentėjusiuosius, nes ir pats yra netekęs sūnaus, tačiau nepareiškė, kad gailisi dėl savo veiksmų, be to, kaip jau buvo minėta, bandė sumenkinti savo veiksmus V. U. atžvilgiu ir taip sušvelninti savo padėtį).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Jeigu nukentėjusysis asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

3) kompaktinė plokštelė su įrašu (pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro operatoriais) ir kompaktinė plokštelė su mobilaus ryšio abonentų telekomunikacijos įvykių išklotinėmis, saugomos prie bylos (2 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.