Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. prašymą dėl bausmės sušvelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. nuspręsta kardomosios priemonės neskirti. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui tos dienos nuosprendžiu iš dalies patenkinus nuteistojo V. S. apeliacinį skundą ir pakeitus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. spalio 23 d. (imtinai), suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. S. kasacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendis buvo pakeisti: panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria į V. S. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į V. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Kitos teismų nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.

4. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. birželio 14 d. gautas nuteistojo V. S. prašymas, kuriuo prašoma peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį, remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsniu, sušvelninti bausmę (atleisti nuo bausmės) ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

5. Atsiliepimų į nuteistojo V. S. prašymą negauta.

Nuteistojo V. S. prašymas atmestinas.

6. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

7. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimai, kodeksas papildytas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir kodekso 186, 298 straipsniai pripažinti netekusiais galios. Šis įstatymas lengvina kai kurių asmenų teisinę padėtį.

8. Kaip jau minėta, V. S. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 129 straipsnio 1 dalis nebuvo keičiama, todėl akivaizdu, kad šis Įstatymas jokios įtakos nuteistojo V. S. teisinei padėčiai neturi (baudžiamosios atsakomybės nenaikina, bausmės nešvelnina ir kitaip jo teisinės padėties nelengvina), todėl švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį pagrindo nėra.

9. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį V. S. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Minėtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu bausmė V. S. buvo paskirta už trijų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

10. V. S. minėtu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už 2183,73 Eur (7540 Lt) vertės turto pagrobimą. V. S. veikos – svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą, ir pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į patalpą, buvo kvalifikuotos pagal nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymas sankcijoje buvo numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pasikeitė ir BK 178 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, nagrinėjamu atveju aktualus svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą kaip kvalifikuojantis nusikalstamos veikos požymis iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas šiuo atveju nuteistojo V. S. veikos nusikalstamumo nenaikina, bausmės nešvelnina ir kitaip jo teisinės padėties nelengvina. Kaip jau minėta, V. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą 2183,73 Eur (7540 Lt) vertės turtą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. turtas baudžiamąja prasme nedidelės vertės yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos; didelės vertės, kai turto vertė viršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45000 Eur) dydžio sumos; bei labai didelės vertės, kai turto vertė viršija 900 MGL (45000 Eur) dydžio sumą. Remiantis šiais pakeitimais, ši BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta V. S. padaryta veika ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus pakeitimams toliau nesikeičia, kadangi jo užvaldyto (pagrobto) svetimo turto vertė viršija 500 Eur sumą, bet neviršija 20000 Eur sumos, kas taip pat atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį (pagal 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją). Atitinkamai šioje dalyje V. S. paskirta bausmė taip pat nepakito, kadangi pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) taip pat baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, tai reiškia, šioje dalyje sušvelninti nuteistajam V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę taip pat nėra teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo priimti BK pakeitimai, nuteistojo V. S., nuteisto pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, teisinės padėties neįtakoja, nėra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas, taigi nagrinėjamu atveju jis neturi grįžtamosios galios. Tenkinti nuteistojo V. S. prašymą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo V. S. prašymas atmestinas.

12. Pagal Teisėjų tarybos rekomendacijas bei vadovaujantis operatyvumo, aiškumo, ekonomiškumo principais, visais atvejais vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, gavęs prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo, turi peržiūrėti ne tik vėliausiai priimtą nuosprendį, bet ir kitų teismų tam pačiam asmeniui priimtus nuosprendžius bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi jau išspręstas nuteistojo V. S. prašymas dėl vėlesnio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio peržiūrėjimo, remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.