- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-475-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17236-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- G. V., L. U., G. U., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. V. 3 811,48 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. U. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
- nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. U. 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
- civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 21 428,54 Eur už V. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Iš V. S. valstybei priteista 553,54 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. S. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė V. U., tai yra 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių rankomis bei kojomis V. U. į galvą, kaklą, pečius, krūtinę, pilvą, nugarą, juosmenį, klubus, kojas ir tokiu būdu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą - galvos smegenų sumušimą, kepenų plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio lūžius, dešinės krūtinės ląstos pusės III, IV ir V, kairės krūtinės ląstos pusės III, IV, V, VII ir VIII šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas galvoje, dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krūtinės ląstos srityje, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus galvoje, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje blauzdoje; vėliau V. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas, komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. sausio 6 d. V. U. mirė.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti jo bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
2.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė atmestinai, nepašalino byloje esančių neaiškumų, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų ir jo prisipažinimo, dėl ko nepagrįstai jį nuteisė už tyčinį žmogaus gyvybės atėmimą.
2.2. Apelianto teigimu, byloje pateikta eksperto išvada dėl nukentėjusiojo V. U. mirties priežasties yra klaidinga, ji tokia pateikta prokuroro prašymu. Nukentėjusysis V. U., patekęs į slaugą, buvo netinkamai prižiūrimas, susirgo plaučių uždegimu, kas būtent ir buvo jo mirties priežastimi. Be to, apeliantas pastebi, kad nors ekspertas buvo iškviestas į teismą, tačiau jis negalėjo atsakyti į jo (apelianto) užduotus klausimus. Atliekant ekspertizę buvo pateikti jo daiktai, rūbai, tačiau ekspertas nenurodė kieno bato atspaudas buvo rastas ant nukentėjusiojo krūtinės, paaiškindamas, kad atliekant ekspertizę jam toks klausimas nebuvo užduotas.
2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje liudytojai yra parodę, kad liudytoja S. P. prašė jų duoti melagingus ir jai palankius parodymus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat teismas nekreipė dėmesio ir į tai, kad liudytoja S. P. ne kartą savo parodymus keitė. Be to, iš nukentėjusiojo įvykio dieną buvo pavogta piniginė su dokumentais ir pinigais. Jis prašė, kad teismas patikrintų, iš kur pas minėtą liudytoją jau kitą dieną atsirado didelė pinigų suma, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas patikėjo šios liudytojos parodymais, kad pinigus jai kažkas persiuntė. Apeliantas įsitikinęs, kad būtent ši liudytoja galėjo sužaloti nukentėjusįjį ir pasisavinti jo piniginę su pinigais, juolab, kad ji jau yra teista už nužudymą.
2.4. Apeliantas neneigia, kad susimušė su nukentėjusiuoju, tačiau išeidamas iš buto paliko jį stabilios būklės, jis sėdėjo ir kalbėjo. Greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta ir nukentėjusysis išvežtas į ligoninę tik po kurio laiko.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4.1. Apeliantas teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuteistas už V. U. nužudymą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė atmestinai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų bei jo prisipažinimo. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.
4.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pripažindamas byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, specialisto išvadų, vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. S. kaltę, taip pat aptarė bei motyvuotai atmetė apelianto pateiktą versiją, kad sužalojimus, nulėmusius nukentėjusiojo mirtį, padarė byloje liudytoja apklausta S. P..
4.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vakarą V. S. kartu su savo drauge S. P. pas K. L. kieme kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Prie jų prisijungė kaimynystėje gyvenęs V. U.. S. P. iš K. L. kiemo išėjo namo pirma. Tuo tarpu V. S. ir V. U., nuvedę K. L. į namus miegoti, abu nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, po ko nuėjo pas S. P. į namus. Pas S. P. namuose vykusių išgertuvių metu įvyko konfliktas. Apeliantas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat pripažino, kad svetainėje vykusių muštynių metu nukentėjusiajam sudavė 10-15 smūgių kumščiais į galvą bei kitas kūno vietas, tačiau neigė gulintį V. U. spardęs kojomis. V. S. teigimu, nukentėjusysis nuo jo smūgių nebuvo nukritęs ant žemės, jie neišvartė, neišdaužė ir bute esančių daiktų. Po suduotų smūgių jie abu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau S. P. vėl pradėjo kurstyti konfliktą, todėl jis, vengdamas konflikto, pasiėmė šunį ir išėjo iš namų. Grįžtant maždaug po valandos su šuniu į namus, laiptinėje jį sulaikė policijos pareigūnai. Apelianto teigimu, po jo išėjimo iš S. P. namų, būtent ji galėjo susimušti su V. U.. S. P. agresyvi, yra nužudžiusi savo sugyventinį. Apeliantas parodė, kad V. U. negalėjo mirti nuo jo atliktų veiksmų. Taip pat patvirtino, kad įvykio vakarą, atėjęs į S. P. namus, nukentėjusysis neturėjo jokių sužalojimų (t. 3, b.l. 160-164).
4.4. Nors apeliantas neigia, kad 2017 m. balandžio 11 d. naktį prieš nukentėjusįjį jo panaudotas fizinis smurtas ir padaryti sužalojimai galėjo įtakoti V. U. mirtį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie V. S. teiginiai, iškelta versija, kad S. P. taip pat prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą ir būtent jos padaryti sužalojimai galėjo nulemti nukentėjusiojo mirtį, paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.
4.5. Sprendžiant iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus nukentėjusiojo kūno tyrimą iš medicininių dokumentų, V. U. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinės krūtinės ląstos pusės III, IV ir V, kairės krūtinės ląstos pusės III, IV, V,VII ir VIII šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos galvoje, dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, kakle, abiejuose pečiuose, krūtinės ląstos srityje, kraujosruva po kairės akies jungine, odos nubrozdinimai galvoje, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje blauzdoje. Nustatyta, kad visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai krūtinės ląstos bei pilvo srityje galėjo būti padaryti, suduodant smūgius kojomis, apautomis avalyne. Į tai nurodo medicininiuose dokumentuose užfiksuotos batų protektorių žymės ant V. U. kūno. V. U. dėl galvos smegenų sumušimo ir kepenų plyšimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Po patirtos galvos traumos V. U. atlikti savarankiškų veiksmų negalėjo. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 33-35). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad po jų padarymo iki V. U. pristatymo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2017 m. balandžio 11 d. 3.30 val. galėjo praeiti kelios valandos (t. 1, b. l. 37).
4.6. V. U. VšĮ (duomenys neskelbtini) centre 2018 m. sausio 6 d. 4.20 val. mirus (t. 3, b.l. 27, 54-57), byloje buvo atliktas mirusiojo kūno bei medicininių dokumentų tyrimas. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. U. mirtis įvyko nuo galvos traumos – galvos smegenų sumušimo, patirto 2017 m. balandžio mėnesį, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo ir medicininių dokumentų duomenys. Šio tyrimo metu, teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis tyrimui pateiktais medicininiais dokumentais, nustatė tokius pat V. U. kūno sužalojimus, kokie buvo nustatyti ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Dar kartą patvirtino jau ankstesnio tyrimo metu nustatytą sužalojimų padarymo mechanizmą, trauminių poveikių kiekį, padarant sužalojimus, sužalojimų - galvos smegenų sumušimo ir kepenų plyšimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, sunkumo laipsnį pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles. Be kita ko, teismo medicinos ekspertas šioje specialisto išvadoje pažymėjo, kad visumoje V. U. sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai (t. 3, b. l. 54-57).
4.7. Netikėti šiose specialisto išvadose nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Nagrinėjamu atveju visi paminėti tyrimai buvo atlikti policijos pareigūnų (du pirmieji ikiteisminį tyrimą byloje atlikusios vyriausiosios tyrėjos, o trečiasis vyriausiojo postinio, apžiūrėjusio mirusiojo kūną), o ne prokuroro, kaip teigia apeliantas, užduočių atlikti objektų tyrimą pagrindu. Be to, nurodytus tyrimus atliko aukštos kvalifikacijos vyresnysis teismo medicinos ekspertas H. D., turintis didelę darbo patirtį (18 metų darbo stažas), atliekant mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus. Tyrimus atlikęs teismo medicinos ekspertas buvo apklaustas ir teisiamojo posėdžio metu. Ekspertas patvirtino savo specialisto išvadose pateiktas išvadas, be to, pateikė papildomus paaiškinimus.
4.7.1. Ekspertas paaiškino, jog pagrindinė V. U. mirties priežastis yra galvos trauma – smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ko pasėkoje nukentėjusysis buvo nuolat sunkioje būklėje, vyko gydymas reabilitacijoje ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Būklė visą laiką buvo sunki, buvo dažni plaučių uždegimai. Nuo galvos traumos patyrimo nukentėjusysis nuolat buvo gulimoje padėtyje, nejudėjo, buvo maitinamas, prijungtas prie deguonies, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, to pasekmė - imuniteto nebuvimas, prasidėjo pneumonija ir tai buvo dėsninga komplikacija. Pirmą kartą dėl kvėpavimo sutrikimo įrašai buvo užfiksuoti pirmoje ligos istorijoje, kai nukentėjusysis iš karto po traumos buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2017-05-15 jis jau karščiavo, užfiksuota 38 laipsnių temperatūra, skrepliavimas, infekcija. Rentgenologiškai jau tuo metu buvo dešinės pusės uždegimo vaizdas. Tą kartą uždegimas galėjo būti pagydytas, kadangi yra įrašai, kad būklei pagerėjus - temperatūra normali, tyrimai geri, nukentėjusysis buvo perkeltas į reabilitacinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kita vertus, dėl sunkios paciento būklės, jau nurodytų aplinkybių – jis visą laiką gulėjo, imuniteto nebuvimas ir pan., uždegimas bet kada gali pasikartoti. V. U. į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl kairiojo plaučio uždegimo buvo paguldytas ir 2017-11-19. Jis buvo gydomas, atliekamos tam tikros procedūros, padarytos kompiuterinės krūtinės ląstos rentgenogramos, po dviejų savaičių, būklei pagerėjus, perkeltas į slaugos ligoninę palaikomajam gydymui. Paskutinėje ligos istorijoje fiksuota, jog nukentėjusysis 2017-12-12 buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) centrą. Šioje ligos istorijoje nurodyta, kad pagrindinė diagnozė yra liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, komplikacijos, dažnai serga plaučių uždegimu. Kai nukentėjusysis buvo gydomas šioje ligoninėje, jam plaučių uždegimas vėl pasikartojo. Skrodimo metu buvo nustatytas dešiniojo plaučio uždegimas.
4.7.2. Išdėstytos aplinkybės, paneigia apelianto skundo argumentus, kad nukentėjusysis tik 2017-12-12 patekęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą dėl netinkamos priežiūros susirgo plaučių uždegimu, kas ir buvo jo mirties priežastimi. Iš išdėstytų teismo medicinos eksperto paaiškinimų akivaizdu, kad nukentėjusysis sunkioje būklėje, kai negalėjo judėti, savimi pasirūpinti, nuolat buvo gulimoje padėtyje, maitinamas, prijungtas prie deguonies, atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, ir dėl to nusilpo jo imunitetas, atsirado būtent dėl patirtos galvos traumos. Būtent galvos traumos pasėkoje stipriai pablogėjusi V. U. sveikatos būklė, imuniteto nebuvimas lėmė komplikacijų atsiradimą – nukentėjusiojo pasikartojančius susirgimus plaučių uždegimu, kurių vienas – dešinio plaučio uždegimas, pasireiškęs progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, 2018-01-06 ir sąlygojo V. U. mirtį. Šiame kontekste, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį ir į susiformavusią teismų praktiką, kurią skundžiamame nuosprendyje buvo akcentavęs ir pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009, 2K-P-247/2009 ir kt.).
4.7.3. Be kita ko, ekspertas apklausiamas teisme dar kartą patvirtino specialisto išvadoje pateiktą išvadą, kad visuma nukentėjusiojo sužalojimų nėra būdingi griuvimo traumai. Taip pat ir nukentėjusiojo patirta galvos trauma taip pat nėra būdinga griuvimo traumai, kadangi nukentėjusiajam buvo nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje, akiduobės lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, kas yra padaroma tiesioginių poveikių pasėkoje. Taip pat griuvimo traumai nebūdingi sužalojimai krūtinės ląstoje, šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas, kraujosruvos kakle. Šie teismo medicinos eksperto paaiškinimai kartu su specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo paneigia apelianto teiginius, kad S. P. galėjo nukentėjusįjį nustumti nuo virtuvėje stovėjusios baro kėdės, o jis, griūdamas, susitrenkti galvą ir patirti mirtį įtakojusius sužalojimus.
4.7.4. Ekspertas paaiškino ir tai, kad nukentėjusiajam nustatyta galvos trauma galėjo būti padaryta suduodant kumščiais į galvą. Dalis sužalojimų krūtinės srityje, galėjo būti padaryti spardant kojomis, nes po traumos V. U. pristačius į (duomenys neskelbtini) ligoninę, apžiūros metu ir krūtinės srityje buvo aptiktos protektorių žymės, batų įspaudai, kas užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Smūgiai krūtinės srityje dėl bato pėdsako bei kepenų plyšimas galėjo būti padaryti ir gulimoje padėtyje. Tikėtina, kad galėjo būti trypiama, šokinėjama ant visiškai bejėgiškos būklės žmogaus.
4.7.5. Apeliantas skunde teigia, kad apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas neatsakė į jo klausimą, kieno bato atspaudas buvo aptiktas ant nukentėjusiojo krūtinės. Iš byloje pateiktų specialisto išvadų, eksperto teisme duotų paaiškinimų matyti, kad pirmieji du nukentėjusiojo kūno tyrimai, dar šiam esant gyvam, buvo atliekami iš tyrimui pateiktų medicininių dokumentų (2017-06-30 ir 2017-07-17, t.y. po įvykio praėjus daugiau kaip dviem ir daugiau kaip trims mėnesiams), tuo tarpu V. U. mirusiojo kūno tyrimas buvo atliktas po įvykio praėjus beveik devyniems mėnesiams, todėl natūralu, kad teismo medicinos ekspertas apie batų pėdsakus, rastus ant nukentėjusiojo krūtinės, galėjo nurodyti tiek, kiek informacijos buvo pateikta medicininiuose dokumentuose. Ekspertas aptiktų protektorių žymių ant nukentėjusiojo krūtinės natūroje nelygino su tyrimo metu paimta apelianto avalyne. Kita vertus, byloje apklausta nukentėjusioji G. V., ligoninėje aplankiusi brolį iš karto po įvykio, patvirtino, kad V. U. buvo labai sumušta galva, jo negalima buvo pažinti, taip pat buvo sumušta jo krūtinė, krūtinės srityje buvo didžiulis, jos manymu, vyro bato atspaudas. Netikėti šios nukentėjusios parodymais ir jais nesivadovauti, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jie atitinka kitus bylos įrodymus.
4.8. Byloje apklausta vienintelė vietoje buvusi įvykio liudytoja S. P. nuosekliai patvirtino, kad įvykio naktį prieš nukentėjusįjį V. U. fizinį smurtą naudojo tik jos sugyventinis V. S.. Daugiau tą vakarą jos bute be jų trijų (V. S., V. U. ir jos) kitų asmenų nebuvo. Ji prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo. V. S. jos bute, virtuvėje, kuri sujungta su svetaine, kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jie dėl kažko sukonfliktavo ir V. S. trenkė nukentėjusiajam, jie susistumdė kambaryje. Besistumdydami nuvertė televizorių, sudaužė televizoriaus stalelio stiklą, išvartė gėlių vazonus. Ji bandė atitraukti sugyventinį nuo nukentėjusiojo, jie nusiramino, atsisėdo virtuvėje ir vėl vartojo alkoholį. Betvarkydama kambaryje išdaužytus daiktus, liudytoja išgirdo smūgį ir pamatė V. U., gulintį nugara ant grindų, galva netoli radiatoriaus. V. S. tuo metu buvo labai agresyvus, spardė nukentėjusiajam koja į šonus, vėliau pasilenkęs kumščiu sudavė gulinčiam V. U. smūgius į veidą. Liudytoja parodė, jog ji tiksliai nežino, kiek smūgių V. S. nukentėjusiajam sudavė, tačiau buvo suduota labai daug smūgių, daugiau nei dešimt smūgių koja ir apie dešimt smūgių į veidą. Liudytojos teigimu, ji bandė atitraukti V. S. nuo nukentėjusiojo, tačiau nesugebėjo to padaryti. Tik jai pasakius, kad iškvies policiją, jos sugyventinis pasiėmęs šunį iš buto pabėgo. Nukentėjusiojo kraujo buvo šalia jo galvos bei ant sienos virš jo galvos, jis nejudėjo, garsiai kvėpavo. Kadangi V. S. jos telefoną prieš tai tą vakarą buvo sulaužęs, ji, netrukus po V. S. pabėgimo, paėmusi nukentėjusiojo telefoną iškvietė policiją ir medicinos pagalbą. Be kita ko, liudytoja patvirtino, kad V. S. išgėręs būdavo agresyvus, jos akivaizdoje yra sumušęs ne vieną žmogų (t. 1, b. l. 59-60, 64-66, 75-77, 80-81; t. 3, b. l. 4-6). Pažymėtina tai, kad paminėtas esmines įvykio aplinkybes liudytoja S. P. nuosekliai parodė visų jos apklausų metu, tarp jų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje dalyvavo pats V. S. bei jo gynėja, bei teisiamajame posėdyje (apeliantas nei vienos iš apklausų metu liudytojai neuždavė klausimų, susijusių su jos fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimu). Taip pat liudytoja S. P. pirmiau išdėstytus savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 67-72). Netikėti šiais vienintelės įvykį mačiusios liudytojos parodymais, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi jie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus (įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes, Bendrojo pagalbos centro pateiktus duomenis, specialisto išvadose, eksperto paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus ir kt.). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, nors liudytojos S. P. parodymuose, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, buvo prieštaringai nurodytų įvykio aplinkybių, kita vertus, jos nėra esminės bei reikšmingos bylos teisingam išsprendimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ta liudytojos S. P. parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus.
4.9. Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys patvirtina, kad apie įvykį pranešė liudytoja S. P., kuri 2017 m. balandžio 11 d. 3.04 val. ir 3.09 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad jos sugyventinis labai sumušė savo draugą, „netgi smegenys ištekėjusios yra“, ir „ką tik pabėgo iš namų“, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b.l. 127-129). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. S. buvo sulaikytas netrukus po įvykio (2017-04-11 4.00 val.) to paties namo, kuriame įvyko įvykis, laiptinėje. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad apeliantas į laiptinę sugrįžo apie 3.50 val. Pranešus V. S. apie jo sulaikymą, šis ėmė intensyviai priešintis, todėl sulaikymo metu buvo panaudotos ir specialiosios priemonės, iškviestas pareigūnų pastiprinimas, panaudoti koviniai imtynių veiksmai (t. 1, b. l. 189, 179-182). V. S., apklausiamas teisme, parodė, jog po išėjimo su šuniu į lauką, atgal į S. P. namus jis grįžo maždaug po valandos (t. 3, b. l. 160-164). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. P. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino iš karto po V. S. pasišalinimo iš įvykio vietos ir, teisėjų kolegijos vertinimu, realiai neturėjo laiko su nukentėjusiuoju konfliktuoti, ar tuo labiau prieš jį naudoti fizinį smurtą.
4.10. Svarbu pažymėti, kad V. S. kitą dieną po sulaikymo savanoriškai pateikė pareigūnams įvykio metu jo dėvėtus rūbus bei avalynę. Iš pateiktų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint apelianto pateiktus sportinius batelius, priekyje ties kojų pirštais, taip pat ant batų pado, grioveliuose buvo aptiktos rusvos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 166, 167-169). Iš V. S. sulaikiusių policijos pareigūnų 2017-04-11 tarnybinių pranešimų taip pat matyti, kad pareigūnai ant apelianto sportinių batelių matė kraujo dėmes, taip pat buvo kruvinas ir jo veidas (t. 1, b.l. 180, 182).
4.11. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kitą dieną po įvykio V. S. buvo nustatyti kūno sužalojimai: galvos (kairio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, dešinio užausio srityje) ir abiejų rankų odos nubrozdinimai, kaklo ir nugaros poriniai taškiniai odos nubrozdinimai, krūtinės ląstos ir dešinės kojos (šlaunies išoriniame paviršiuje, pėdos išorinio kulkšnelio srityje) poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t.y. konflikto metu bei priešinantis sulaikant (panaudojus elektrošoką – poriniai taškiniai odos nubrozdinimai, uždėjus antrankius – kairio dilbio apatinio trečdalio odos nubrozdinimas) (t. 1, b. l. 12). V. S. netrukus po įvykio buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas (t. 1, b. l. 191).
4.12. Tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo aptikti išgertuvių bei konflikto pėdsakai. Nustatyta, kad virtuvėje, sėdint prie stalo, buvo vartojamas alkoholis. Kambaryje, sujungtame su virtuve, rastas ant grindų numestas televizorius, išvartyti gėlių vazonai, televizoriaus spintelės durelių stiklas sudaužytas, mėtosi stiklo šukės, rastas sulaužytas šepečio kotas. Koridoriuje, kairėje nuo įėjimo durų, prie sienos ant grindų, svetainėje ant sienos šalia televizoriaus staliuko, tame pačiame kambaryje prie lango ant grindų, ant sienos bei ant lovos čiužinio kampo aptiktos į kraują panašios raudonos dėmės. Įvykio vietoje taip pat aptikti nukentėjusiojo 2 mobiliojo ryšio telefonai bei grandinėlė (t. 1, b.l. 7-17, 162, 170-172).
4.13. Iš byloje liudytojais apklaustų L. J., A. M., L. D., K. L. parodymų matyti, jog jiems iš S. P. yra žinoma, kad nukentėjusįjį V. U. įvykio vakarą stipriai sumušė V. S. (t. 4, b.l. 11-14; t. 2, b.l. 120; t. 1, b.l. 84, 87-88,108-109). Liudytojos L. D. teigimu, ji pati girdėjo kaip S. P. kaimynui K. L. pasakojo, kad V. S. nukentėjusiajam trypė ant galvos, o paskui ji pati kruvinas sienas nuplovė. Liudytojai T. P., L. J., A. M., S. B., O. P., apklausiami patvirtino, kad V. S. išgėręs būna agresyvus, muša žmones (t. 4, b. l. 11-14, 48-49;t. 1, b.l. 84, 100-101, 108-109). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašto matyti, kad O. P. 2017 m. kovo 7 d. 5.27 val. ir 2017 m. kovo 12 d. 21.02 val. buvo pristatytas į šios ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių (t. 1, b. l. 103). Priešingai, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai R. U., T. P., M. F. patvirtino, kad nukentėjusysis V. U. buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas žmogus (t. 3, b.l. 166-169, t. 4, b.l. 10-11, 48-49; t. 2, b. l. 119-120).
4.14. Apie tai, kad nėra pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais liudytojos S. P. parodymais, be paminėtų įrodymų, taip pat teisėjų kolegija sprendžia ir iš paties apelianto parodymų. Priešingai liudytojos S. P. parodymams, kurie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, V. S. parodymai viso proceso metu kito, ir, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo nuolat derinami prie byloje nustatytų aplinkybių. Pirmosios apklausos metu V. S. kaltu neprisipažino, neigė su nukentėjusiuoju konfliktavęs bei prieš jį naudojęs fizinį smurtą (t. 1, b.l. 197-198). Pastarasis parodė, kad nukentėjusiajam neva paprašius nunešti jo žmonai raktelius, kad ši jį parsivežtų, išėjo iš S. P. namų, kur paliko tik S. ir V. U., ir grįžo tik po dviejų valandų. Kadangi nukentėjusiojo namuose nieko nerado, buvo nuėjęs į barą „(duomenys neskelbtini)“ gėrė alų, po ko nuėjo į S. P. namus. Tyrimo metu patikrinus šią apelianto versiją, nustatyta, kad įvykio vakarą, naktį, V. S. paminėtame bare nesilankė. Šio baro darbuotojos joms pažįstamą V. S. apibūdino kaip problematišką ir konfliktišką asmenį (t. 1, b.l. 136). Papildomos apklausos metu V. S. jau parodė, kad įvykio vakarą S. P. namuose, išgertuvių su nukentėjusiuoju metu, įvyko konfliktas, jis su V. U. susistumdė, susimušė (tiek nukentėjusysis, tiek jis nukentėjusįjį kojomis apspardė), V. U. iš nosies bei antakio bėgo kraujas. Suduotų smūgių neskaičiavo. Po apsispardymo, grumtynių, jis karto su šuniu išėjo, o V. U. pasiliko sėdėti ant žemės prie lovos, prie balkono durų, šalia radiatoriaus. Apeliantas paties sumušimo fakto neneigė, tačiau teigė dalies aplinkybių neprisimena, todėl ir negali jų paaiškinti (t. 2, b. l. 13-14). Paskutinės ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu V. S. taip pat pripažino, kad tarp jo ir V. U. įvykio vakarą buvo konfliktas, jie S. P. bute susimušė. Patvirtino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, matė ant jo veido kraują. Tačiau pastarasis parodė, kad visų įtarime nurodytų sužalojimų jis negalėjo padaryti, dėl jo suduotų smūgių negalėjo kilti tokios pasekmės. Jie su V. U. mušėsi, griuvo baldai, nugriuvo ant stiklinio stalo, kuris suskilo, bet kai jis išėjo iš buto V. U. sėdėjo, buvo sąmoningas ir kalbėjo. V. S. manymu, kitus sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti S. P. (t. 2, b.l. 27). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu apeliantas taip pat patvirtino, kad įvykio vakarą tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jie susistumdė, susimušė. Jis nukentėjusiajam sudavė kumščiais 10-15 smūgių į galvą ir į kitas kūno vietas, tačiau jo nespardė, nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Kai jis mušė nukentėjusįjį, S. P. stovėjo virtuvėje, kuri į jų konfliktą nesikišo, neskatino jo prieš nukentėjusįjį atlikti smurtinius veiksmus. Jo akivaizdoje pati S. P. V. U. nesudavė nei vieno smūgio. Po to jis kartu su nukentėjusiuoju dar vartojo alkoholį, o išeidamas iš buto, V. U. paliko sėdintį prie stalo bei kalbantį. Be to, V. S. parodė, jog apsistumdymo su nukentėjusiuoju metu, jie jokių baldų, televizoriaus, gėlių neišvartė ir jokių daiktų nesudaužė. Visą netvarką bute padarė S. P., siekdama suversti kaltę jam bei sukurti įvaizdį, kad tarp jo su V. U. įvyko didelis konfliktas. Apeliantas daro prielaidą, kad S. P. galėjo padaryti V. U. mirtį lėmusius sužalojimus, nustumti jį nuo baro kėdės (t. 3, b. l. 160-164).
4.15. Taigi, ir iš išdėstytų V. S. parodymų, vertinant juos pirmiau išdėstytų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad būtent jis padarė nukentėjusiajam visus nustatytus sužalojimus, spardydamas jį kojomis bei suduodamas smūgius kumščiais. Kaip matyti iš teismo medicinos eksperto duotų paaiškinimų, nukentėjusiajam buvo suduoti labai stiprūs smūgiai. Tuo tarpu pats apeliantas teisme pripažino, kad pakankamai ilgą laiką yra lankęs bokso treniruotes. Be kita ko, aplinkybę, kad nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, lėmusius pastarojo mirtį (dėl kurių iš karto po įvykio jis prarado sąmonę ir nebeatsikėlė), padarė ne kitas asmuo (kaip teigia apeliantas), o pats V. S., patvirtina ir jo paties papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 13-14) nurodyta nukentėjusiojo buvimo vieta prieš jam išeinant iš buto, kuri atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą nukentėjusiojo radimo vietą. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėti apelianto teisme duotais parodymais, kad apsistumdymo su nukentėjusiuoju metu jie jokių baldų, televizoriaus, gėlių neišvartė ir jokių daiktų nesudaužė, būtent S. P. namuose sukėlė netvarką po jo išėjimo, kadangi juos paneigia ne tik liudytojos S. P. parodymai, kuriais, kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, bet ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės (ant grindų numestas televizorius, išvartyti gėlių vazonai, televizoriaus spintelės durelių stiklas sudaužytas, mėtosi stiklo šukės, rastas sulaužytas šepečio kotas) bei šias aplinkybes patvirtinantys ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad būtent jo su V. U. muštynių metu griuvo baldai, buvo sudaužytas stiklas.
4.16.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl V. U. nužudymo. Taigi, naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
4.17. Apeliantas skunde kelia nukentėjusiojo V. U. piniginės su dokumentais ir pinigais dingimo klausimą, teigia, kad S. P. prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo, siekdama pasisavinti jo pinigus. Kita vertus, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma paneigta apelianto teiginius apie tai, kad S. P. galimai naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Tuo tarpu nukentėjusiojo daiktų galimo dingimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
4.18. Apeliantas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat prašė sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrindo.
4.19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. už padarytą veiką bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (V. S. padarė nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai; nusikaltimu sukeltos pasekmės yra negrįžtamos, nuo nusikaltimo metu padarytų sunkių sužalojimų - galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, pasireiškusiu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, mirė gana jauno amžiaus vyriškis), į kaltės formą ir rūšį (V. S. baigtą nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia), į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), į byloje esančius V. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis (praeityje 8 kartus teistas Lietuvoje; taip pat teistas užsienyje; nagrinėjamoje byloje inkriminuotą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; iki nusikaltimo padarymo taip pat baustas administracine tvarka; niekur nedirbo, nebuvo registruotas ir Darbo biržoje, t.y. neturėjo legaliai gaunamų pajamų; apeliantui nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tačiau skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga), bei įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam paskyrė teisingai individualizuotą laisvės atėmimo bausmę, nežymiai viršijančią straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė, netinkamai pritaikytos bausmės skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nėra ir pagrindo keisti V. S. paskirtą bausmę.
4.20. Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu V. S. neteisingai buvo pritaikytos BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatos, ko pasėkoje neteisingai paskirta ir galutinė subendrinta bausmė.
4.21. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Paminėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
4.22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. S. kitą žmogų nužudė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusprendė nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi. V. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, be to, į ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, todėl apygardos teismas privalėjo nustatyti, kokia yra neatliktos, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu V. S. paskirtos, bausmės dalis, tačiau to nepadarė.
4.23. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu buvo paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-03-28 iki 2013-03-29, nuo 2013-09-04 iki 2013-09-06, nuo 2016-02-03 iki 2016-07-27 (5 mėnesiai ir 24 dienos), t.y. 5 mėnesiai ir 28 dienos. Tuo pačiu nuosprendžiu V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (t. 2, b.l. 41-54). Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-13 nutartimi V. S. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (t. 2, b.l. 38-40). Sprendžiant iš byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-05-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. ankstesniu paminėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės vykdymas pradėtas 2017-04-25. Tuo tarpu iš Marijampolės pataisos namų 2018-09-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios bausmės atlikimo pabaiga 2018-10-26. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2018-08-23) V. S. buvo neatlikęs 2 mėnesių ir 3 dienų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas V. S. prie pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridėjo pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalį - 3 mėnesius laisvės atėmimo, t.y. pridėjo didesnę bausmės dalį nei skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai nuteistajam buvo likę atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (328 straipsnio 1 punktas), o apeliantui subendrinta bausmė sumažinama.
4.24. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui neteisingai į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką buvo įskaitytas ir jo šioje byloje laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-12 nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-04-11. BPK 140 straipsnio tvarka apeliantas buvo sulaikytas 2017-04-11 4.00 val. (t. 1, b.l. 189). Kaip minėta, V. S. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės vykdymas pradėtas 2017-04-25 (t. 2, b.l. 17). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, t. y. konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2014). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, V. S. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką turėjo būti įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-04-11 iki 2017-04-24 imtinai, o ne iki 2017-05-11, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties, nesant dėl to paduoto prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis), ši skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
4.25. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai šiuo atveju pirmosios instancijos teismas V. S. paskirtos bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018). Kita vertus, pažymėtina tai, kad paminėta teismų praktika yra taikoma, įvertinus, bendrinant pagal BK 64 straipsnio nuostatas, ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kuri pridedama arba prie kurios pridedama nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, bei galimą apeliacinio proceso trukmę, kad nebūtų pradėta vykdyti nauju nuosprendžiu už galimai padarytą veiką (veikas) paskirta bausmė, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienai nustatyta nuteistojo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-07-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis buvo nepakankama tam, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Šiuo atveju V. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos, arba nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (priklausomai nuo kardomosios priemonės paskyrimo), taip pat išspręstas kardomosios priemonės taikymo apeliantui klausimas (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tuo pačiu pažymėtina tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, nėra galimybės paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatas kardomosios priemonės baigiamos taikyti, be kita ko, pradėjus bausmės vykdymą.
4.26. Dėl civiliniams ieškovams priteistos žalos, jos dydžio, apeliantas skunde nepateikė jokių argumentų. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje dalyje procesinį sprendimą, atsižvelgė į visas civilinių ieškinių teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė, o nukentėjusiesiems nustatytas priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 11 metų 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką nuo 2018-08-23 iki 2018-10-23 (imtinai), suėmime išbūtą laiką nuo 2018-10-24 iki 2018-11-07.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.