Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Kęstučio Dobilo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš V. B. L. P. priteista 2033,06 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 11 d. apie 19.55 val. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro Nakvynės paslaugų skyriaus namuose, esančiuose R. Kalantos g. 55, Kaune, 3-6 korpuso kambaryje, pažymėtu numeriu 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. P. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu R. P. į krūtinės kairę pusę, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį - pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su dešinio prieširdžio ir aortos pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, širdies tamponada krauju, dėl ko R. P. netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. B. tyčia nužudė R. P..

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Kęstučio Dobilo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų taikymo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nuteistasis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, tai yra apie įvykdytą nusikaltimą iš karto pranešė greitosios medicinos pagalbos įstaigai ir policijai. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kad buvo aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Sutiktina su gynėjo akcentuojama aplinkybe, kad byloje yra nustatyta, jog iš karto po tiriamo įvykio nuteistasis V. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą (t. 2, b. l. 26-28). Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, taip pat svarbią reikšmę turi ir tai, kaip nuteistasis elgėsi po skambučio ir medikų iškvietimo. Nuteistojo suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pats iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir pareigūnus, tačiau jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais būtų galima sumažinti nusikalstamos veikos padarinius, neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad po dūrio peiliu nukentėjusiajam, palikęs peilį jo kūne, iš karto išėjo iš kambario paklausti, kokiu telefonu reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po skambučio bendruoju pagalbos telefonu, jis į kambarį nėjo, atvykstančių pareigūnų laukė koridoriuje (t. 2, b.l. 142-145). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad po skambučio bendruoju pagalbos telefonu, jis grįžo į kambarį, tačiau netikrino ar nukentėjusysis dar buvo gyvas (t. 3, b.l. 45-46). Netrukus į įvykio vietą atvykę liudytojai D. P., D. B., V. L. parodė, kad jiems atvykus nukentėjusysis jau buvo miręs, o nuteistasis V. B. buvo kambaryje ir dėjosi daiktus į krepšį (t. 3, b.l. 60-61, 61-62, 62-63). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis V. B. skambindamas bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad nukentėjusysis dar yra gyvas (t. 2, b.l. 26), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. po skambučio suteikė nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą, domėjosi jo savijauta, o tai rodo, kad jis buvo abejingas sukeltiems padariniams. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pažymėtina, kad vien greitosios medicinos pagalbos iškvietimo fakto nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybes konstatavimui. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Gynėjas teigia, kad nuteistasis V. B. R. P. peiliu dūrė dėl jo pavogtų cigarečių ir 20 Eur. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016). Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis V. B. tvirtino, kad nukentėjusysis R. P. iš jo ėmė cigaretes, taip pat iš jo paėmė 20 Eur. Dėl to jis supykęs, nukentėjusiajam dūrė peiliu (t. 2, b.l. 142-145, t. 3, b.l. 45-46). Tokius nuteistojo parodymus teisėjų kolegija vertina kaip nepatikimus, nes juos paneigia liudytojo D. P. parodymai ir rašytiniai bylos įrodymai. Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš parduotuvės „Norfa“, esančios R. Kalantos g. 81, Kaune, vaizdo įrašo matyti, kad 17.57.57 val. vyras žilais plaukais, apsirengęs raudonos spalvos striuke su gobtuvu (R. P.), iš alkoholinių gėrimų skyriaus pasiima du butelius, 18.04.02 val. priėjęs prie kasos, padeda prie kasos du žalios spalvos butelius ir paduoda kasininkei vieną kupiūrą (kokio nominalo, nesimato). Kasininkė paduoda grąžą – kelias popierines kupiūras ir kelias monetas (t. 2, b. l. 32-33). Iš UAB ,,Norfos mažmena“ pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. 18.00 val. buvo pirkti du buteliai vaisių uogų vyno ,,Vakaris“ bendros 4,98 Eur vertės, mokėta grynaisiais 20 Eur, grąža – 15,02 Eur (t. 1, b. l. 189, 190). Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, nenurodyta, kad apžiūrėjus kambarį ant stalo ar V. B. piniginėje būtų rasta V. B. nurodyta pinigų suma. Piniginėje buvo rasta tik 1,21 Eur (t. 1, b.l. 12-26, 194-196, t. 2, b.l. 1-9). Apžiūrėjus nukentėjusiojo R. P. rūbus, pas jį taip pat nebuvo rasta V. B. nurodyta pinigų suma (t. 2, b.l. 16-23). Pats nuteistasis teigia, kad jis iš kambario buvo išėjęs tik pas kaimynus, paklausti bendrojo pagalbos telefono numerio. Nenurodo, kad kambaryje būtų lankęsi pašaliniai asmenys, tik nurodė, kad netrukus po įvykio atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas D. P. parodė, kad atvykęs į tiriamo įvykio vietą, pinigų nei ant stalo, nei piniginėje nematė (t. 1, b.l. 130-132, t. 3, b.l. 60-61). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paties nuteistojo V. B. parodymai buvo nenuoseklūs, jis skirtingai nurodė aplinkybes dėl to, kiek ir kada jis pats nukentėjusiajam davė pinigų. Nuteistasis V. B. duodamas parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje metu teigė, kad tiriamo įvykio dieną nukentėjusysis R. P. pinigų neturėjo ir nuteistasis pats jam davė pinigų, pirmiausia teigė, kad nukentėjusiajam davė 5 Eur kupiūrą, kad šis nupirktų vyno, vėliau teigė, kad davė 20 Eur, kad šis nupirktų cigarečių (t. 2, b.l. 142-145, 148-152, t. 3, b.l. 45-46). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog pats V. B. R. P. davė pinigų, nes kaip nustatyta iš bylos medžiagos R. P. pinigų neturėjo, tačiau parduotuvėje pirkosi ir už prekes atsiskaitė pardavėjai paduodamas 20 Eur kupiūrą. Tai, kad R. P. nupirko vyną ir, kad jį abu, tai yra nukentėjusysis ir nuteistasis tiriamo įvykio dieną gėrė nakvynės namuose, patvirtino ir nuteistasis V. B.. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių įrodymų, kad prieš tiriamą įvykį, tai yra prieš V. B. suduodant smūgį nukentėjusiajam, šis pavogė iš V. B. 20 Eur. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis sąmoningai ar neatsargiai savo veiksmais ar kitokiu provokuojančiu ir rizikingu elgesiu skatino V. B. padaryti prieš jį nusikalstamą veiką. Be to, ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nukentėjusiojo paklausė, kur yra pinigai, šis jam atsakė, kad nežino kur pinigai, kad jų nebuvo. Po to jis supyko ant nukentėjusiojo ir jam dūrė peiliu (t. 3, b.l. 45-46). Tokie nuteistojo parodymai taip pat patvirtina, kad nebuvo nukentėjusiojo rizikingo ir provokuojančio elgesio.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo patenkinti ir kitą gynėjo prašymą – panaikinti V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, šiai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017).Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nustatymo nemotyvavo, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, V. B. prisipažino, kad su R. P. tiriamo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau teigė, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui (t. 3, b.l. 45-46). Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, iš tiesų liudytojai D. P., D. B., M. V., A. Š. negalėjo patvirtinti aplinkybių dėl V. B. girtumo, nes neprisiminė, tačiau liudytojai parodė, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir pasakius, kad bus sulaikomas, V. B. elgėsi agresyviai, dėl ko jį sulaikant buvo panaudotos specialios priemonės (t. 3, b.l. 60-61, 61-62, 72-73). 2017 m. spalio 11 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7562 nurodyta, kad 2017 m. spalio 11 d. 20.44 val. V. B. nustatytas 0,79 promilės girtumas (t. 2, b.l. 99). Taigi, iš bylos ištirtų įrodymų nustatyta, kad prieš tiriamą įvykį nuteistasis V. B. kartu su nukentėjusiuoju R. P. vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Nors nuteistasis teigia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybę, kad V. B. girtumas vis tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui patvirtina tai, kad tiriamo įvykio metu nuteistasis nesant jokio pagrindo (pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pats nuteistasis tiriamo įvykio dieną nukentėjusiajam davė 20 Eur kupiūrą), atliko nusikalstamus veiksmus prieš R. P., tai yra vieną kartą jam dūrė peiliu į krūtinės kairę pusę. Taip pat ir po įvykdytos nusikalstamos veikos jis elgėsi agresyviai. Akivaizdu, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu nuteistojo tokį elgesį lėmė neblaivumas bei jo sąlygoti įvykio situacijos ir savo veiksmų suvokimo ypatumai, todėl šiuo atveju galima konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino V. B. savikontrolę ir suteikė jam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma V. B. paskirti laisvės atėmimo bausmę trumpesniam terminui. Toks apeliaciniame skunde išdėstytas gynėjo prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepaaiškėjo jokių naujų duomenų teigiamai apibūdinančių nuteistojo asmenybę ar rodančių mažesnį veikos pavojingumą, kurie turėtų lemiamos reikšmės bausmės sušvelninimui.BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Apygardos teismas V. B. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. B. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam V. B. apygardos teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis (teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 72, 76-86, 89-98), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 100-101), registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 102), charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 125). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Taip pat, teisingai pripažino vieną nuteistojo V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalis 9 punktas). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1068/2017 konstatuota, kad konsultacijos metu nekonstatuotas pažintinių funkcijų sutrikimas, todėl V. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b.l. 71). Tokią išvadą specialistė Sandrina Šakavičienė patvirtino ir teismo posėdžio metu (t. 3, b.l. 79-80). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. B. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti. Tai, kad nuteistasis serga epilepsija, nelaikytina reikšminga aplinkybe, lemiančia švelnesnės bausmė skyrimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šia liga nuteistasis sirgo ir nusikalstamos veikos darymo metu, liga jam nesutrukdė pažeisti baudžiamojo įstatymo. Asmens nubaudimas negali būti tik simbolinis, paskirtoji bausmė turi atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nesutinka su neturtinės žalos priteisimu nužudytojo buvusiai sutuoktinei L. P.. Gynėjas teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kuriuos su nukentėjusiuoju siejo faktinis emocinis glaudus ryšys. Pasak gynėjo, mirusiojo ir jo buvusios sutuoktinės L. P. nesiejo nei teisiniai, nei šeimyniniai santykiai, nebuvo glaudžių emocinių ryšių, ji nebuvo išlaikoma mirusiojo. Nėra pagrindo sutikti su šiais gynėjo apeliacinio skundo argumentais.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 skyriaus tyrėjos V. K. 2017 m. spalio 23 d. nutarimu L. P. pripažinta nukentėjusiąja, o 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (t. 1, b.l. 58, 79). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. B. neteisėtais veiksmais buvo nužudytas L. P. buvęs sutuoktinis R. P.. L. P. teigimu santuoka buvo nutraukta 2014 m. Santuoką nutraukė dėl R. P. pasirinkto gyvenimo būdo, tai yra nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau ir po santuokos nutraukimo ji kartu su vaikais rūpinosi R. P., padėjo jam apsigyventi nakvynės namuose. Taip pat rūpinosi, kad jis pakeistų savo gyvenimo būdą ir galėtų išsikraustyti iš nakvynės namų (t. 3, b.l. 47-48). Tai, kad nukentėjusiosios L. P. ir mirusiojo ryšiai nebuvo nutrūkę, patvirtino jų vaikai M. G. ir R. P. (t. 3, b.l. 46-47). Iš tiesų pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes L. P. ir R. P. buvo išsituokę ir nusikalstamos veikos padarymo metu kartu negyveno, tačiau neabejotina, kad būtent toks nužudytojo gyvenimo būdas turėjo įtakos santykių, susiklosčiusių tarp jo ir buvusios jo žmonos, pobūdžiui, bet tai nereiškia, kad buvusio sutuoktinio, vaikų tėvo likimas nukentėjusiajai visiškai nerūpėjo ir dėl jo mirties ji nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sužinojusi apie buvusio sutuoktinio nužudymą nukentėjusioji rūpinosi jo laidotuvių organizavimu. Akivaizdu, kad išsituokusių vyro ir žmonos ryšys negali prilygti vyro ir žmonos ryšiui, kai jie gyveno kartu, tačiau tai nereiškia, kad dėl to neturtinė žala buvusiai sutuoktinei, kuri kaip nustatyta vis tik palaikė ryšius su buvusiu sutuoktiniu, iš viso neturi būti atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad V. B. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusioji L. P. patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš V. B. L. P. priteisė 2033,06 Eur turtinei žalai atlyginti. Šio atlyginimo priteisimo gynėjas neginčija, tačiau nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. P. pareiškė 150 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 65-66). Apygardos teismas nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas, kad ji civilinį ieškinį reiškia ir savo vaikų vardu, patenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. B. L. P. priteisė 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, taigi, šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.Įvertinusi visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. P. priteistas neturtinės žalos dydis – 30 000 Eur yra per didelis, todėl turi būti mažinamas (įvertinama ir tai, kad šiuo atveju, nesant kitų nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių gali būti atlyginama tik nukentėjusiosios L. P. patirta neturtinė žala). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai L. P. priteista kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 5000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems negrįžtamiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, būtent toks priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose, kuriose nukentėjusiojo santykiai su nužudytuoju nebuvo itin artimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017 – nužudytosios sūnui priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-71-197/2017 – nužudytojo sutuoktinei priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies tenkina nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio.Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusioji L. P. nepagrįstai padavė vieną bendrą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir už savo pilnamečius vaikus, nes jie neatitinka BPK 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pasak gynėjo L. P. negalėjo už pilnamečius ir veiksnius asmenis pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija su šiais gynėjo argumentais sutinka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad mirusiojo vaikai M. G. ir R. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnamečiai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad jie būtų pripažinti neveiksniais. Byloje nenustatyta kitų priežasčių dėl ko jie negalėjo pasinaudoti teise reikšti civilinį ieškinį, todėl nukentėjusieji patys turėjo pateikti baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius ir turėjo būti pripažinti civiliniais ieškovais (BPK 53 straipsnio 2 dalis). BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiesiems M. G. ir R. P. buvo išaiškinta teisė baudžiamojoje byloje pareikšti civilinius ieškinius tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 50-51, 101-102). Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji M. G. ir R. P. raštu civilinio ieškinio, kaip procesinio dokumento, asmeniškai nepateikė. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė tik nukentėjusioji L. P..Teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje nustatyta tvarka yra pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas negali sudaryti galimybės nukentėjusiesiems tinkamai pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tokiu atveju pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusieji, kuriems nusikaltimu padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdami ieškinį civilinio proceso tvarka. M. G. ir R. P. turi teisę CPK nustatyta tvarka tokia galimybe pasinaudoti. Šiuo atveju papildomai pažymima, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinėje byloje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajai L. P. iš nuteistojo V. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki penkių tūkstančių eurų.

Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.