- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1211-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02626-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- D. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei D. N. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 870,31 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio mėn., 23,33 Eur delspinigių, iš viso 893,64 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 870,31 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt Eur 31 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,40 Eur (devyniolika Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 7,16 Eur (septyni eurai 16 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovė bute, kuriame gyveno atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl priteisė skolą. Taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi priteisė palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23,33 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalies dėl 23,33 Eur delspinigių priteisimo netenkino iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove nėra. CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl šilumos tiekimo gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomą rašytinę formą išimtys negali būti taikomos. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų iš vietos savivaldos vykdomosios institucijos, ar atsakovė nėra įtraukta į socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų, turinčių įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kartotekas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar yra pagrindas savivaldybės kontroliuojamai įmonei skaičiuoti delspinigius atsakovei. Teismas, įvertinęs VSDFV duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė D. N. nėra dirbanti ir iš darbo teisinių santykių pajamų negauna, atsakovės turtui,- butui, net keturi antstoliai yra uždėję areštą, darė išvadą, kad atsakovė galimai negauna stabilių pajamų ir jos finansinė padėtis yra sunki.
6. Teismas taip pat nurodė, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 23,33 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.
7. Teismas pažymėjo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, turinti dirbančius teisininkus, todėl netenkino prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo bei konstatavo, kad yra patenkinta apie 97 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 19,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-10 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš D. N. 23,33 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei padidinti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš D. N. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 110 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė nurodė, nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai vengiantys pasirašytu rašytinę sutartį įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis sudariusius rašytinę sutartį, todėl reikalavimas priteisti delspinigius iš individualią (rašytinę) sutartį nepasirašiusio asmens, negali būti pripažintas nesąžiningu. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymas už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2020-01-31 priskaičiuota 23,33 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2020-01-31 (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmoktos sąskaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, gautųsi tos pačios delspinigių sumos. Kitaip tariant nuo visos priteistos skolos (870,31 Eur) už 6 mėnesius gaunasi 31,33 Eur (870,31 Eur × 0,02 % × 180 dienų ? 31,33 Eur) delspinigių. Ieškovui nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 23,33 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.
8.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 110 Eur bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminio mokesčio, 90 Eur atlyginimo advokatui). Nurodo, kad apeliantės advokatui sumokėta 90 EUR suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų. Nurodo, kad sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka LR teisingumo ministro rekomendaciją, bet net yra žymiai mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas, negu šioje byloje reikštas ieškinys, todėl turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos..
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių bei patirtų išlaido advokato teisinei pagalbai atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 9-9 (1/3 iš 9,95 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. neatsiskaitė, liko ieškovei skolinga 870,31 Eur. Ieškovė taip pat reikalavo priteisti iš atsakovės 23,33 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Su tokiu teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais.
15. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. sudarant šilumos tiekimo sutartis numatoma ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatomos netesybos. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
16. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.
17. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, - 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos - po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
18. Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad apeliantė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovės buto šildymą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis).
19. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.
20. Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašo priteisti 23,33 Eur delspinigių. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2020-01-31 priskaičiuota 23,33 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 23,33 Eur. Skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo visos skolos (870,31 Eur) susidarytų 31,33 Eur delspinigių. Ieškovė prašo priteisti mažiau delspinigių. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 23,33 Eur delspinigiai priteistini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, argumentuoja, kad apeliantė sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visas civilines bylas mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2020 m. kovo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ, Nr. 942, 2020 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas, 2018 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
23. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi įmonėje dirbančius teisininkus, kurie gali paruošti nesudėtingus procesinius dokumentus, pažymėtina, kad įmonei nėra uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose. Be to, ieškovės teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra daugiau nei 20 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, tai yra 90 Eur, yra beveik 3 kartus mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą, nors šis pareiškimas surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, CPK 433 straipsnio 3 dalis). Analogiškai šią situaciją Klaipėdos apygardos teismas sprendžia ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017).
25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kurią sudaro 110 Eur (20 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur už advokato paslaugas).
26. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, delspinigių priteisimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, priteisiant ieškovei delspinigius, bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdama patirtas išlaidas ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 2538, kuriuo sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl apeliantei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės D. N. 870,31 Eur skolą, 23,33 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 893,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 110 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės D. N. Valstybei 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės D. N. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme“.