Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei (daugiabučio namo administratorei) dėl žalos atlyginimo užliejus apdraustą butą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su draudėja A. K. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. 699834181, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (el. b. l. 9–12).

13. 2023 m. vasario 27 d. UAB „Sobo sistemos“ informavo atsakovę UAB „Paslaugos būstui“, kad 2023 m. vasario 23 d. gavus pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), vonioje, per lubas laša vanduo iš buto Nr. 27 ties gyvatuko stovu, nustatyta, kad bute Nr. 27, po vonia, prie grindų, vanduo prateka iš korozijos paveikto šildymo sistemos gyvatukų stovo vamzdžio. Reikalinga jį skubiai keisti per perdengimą į žemiau esantį butą Nr. 23. Nustatyta, kad bute Nr. 23 gyventojo atlikto remonto metu vonios patalpa padidinta, sumontuotos įtempiamos lubos, sienos išklijuotos plytelėmis, šildymo sistemos stovo vamzdžio nesimato. Gyventojas pažadėjo atidengti vamzdį. 2023 m. vasario 24 d. nustatyta, kad bute Nr. 23 stovo vamzdis iki lubų pakeistas. Nutarta pakeisti šildymo sistemos bendro naudojimo vamzdį nuo gyvatuko bute Nr. 27 per perdengimą į žemiau esantį butą (el. b. l. 71).

14. 2023 m. vasario 28 d. draudėja informavo ieškovę, kad 2023 m. vasario 24 d. surūdijo antrame aukšte gyvenančių kaimynų bute esantis vamzdis, vonioje pradėjo lašėti vanduo. Nurodė, kad padaryta žala: išbrinkęs vonios lubų gipsas, pelėsis (el. b. l. 13).

15. 2023 m. kovo 21 d. UAB „Sobo sistemos“ informavo ieškovę, kad 2023 m. vasario 23 d. atsakovė pranešė, kad (duomenys neskelbtini), vonioje, per lubas, ties šildymo sistemos stovu, laša vanduo. Apžiūrėjus įvykio vietą paaiškėjo, kad bute Nr. 23 priėjimo prie bendrojo naudojimo stovo vamzdžio nėra, paslėptas po apdaila. Gyventojas remontuodamas vonios patalpą, šildymo vamzdį nuo grindų iki lubų pakeitė, išklijavo sienas plytelėmis ir sumontavo įtempiamas lubas. Viršuje esančiame bute Nr. 27 vonios patalpoje šildymo vamzdis prie grindų sukorodavęs, leidžia vandenį. Priimtas sprendimas keisti vamzdį tarp aukštų per perdengimą. Buto Nr. 23 gyventojas pažadėjo atidengti vamzdį prie lubų. 2023 m. vasario 24 d. tarp butų Nr. 23 ir Nr. 27 pakeista šildymo sistemos stovo vamzdžio dalis. Pranešime taip pat nurodyta, kad pagal 2023 m. sausio 2 d. eksploatacijos sutartį su atsakove UAB „Sobo sistemos“ adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoja bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. 2022 m. liepos 7 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos, elevatorinio mazgo ir karšo vandens šilumokaičio hidraulinis bandymas, kurio metu šildymo sistema, elevatorinis mazgas ir šilumokaitis išlaikė išbandymą, buvo sandari. Gyventojai nesikreipė dėl vidaus šildymo sistemos pratekėjimų. Daugiabutis namas pastatytas 1965 m., nuo pastatymo datos name nebuvo atliekami šildymo sistemos vamzdynų atnaujinimo (rekonstravimo) darbai (el. b. l. 14 – 15).

16. 2023 m. gegužės 17 d. patalpų apdailos atstatymo po užpylimo (duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad patalpų apdailos atstatymo po užpylimo kaina yra 5 305,40 Eur (el. b. l. 42–44).

17. 2023 m. liepos 11 d. ieškovė draudėjai išmokėjo 3 673,50 Eur draudimo išmoką už 2023 m. vasario 24 d. įvykį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 45–46).

18. 2024 m. kovo 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 3 673,50 Eur draudimo išmokos atlyginimo (el. b. l. 47).

19. Iš 2023 m. sausio 25 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje; iki namo atnaujinimo, name įvykus kokiems nors avariniams atvejams, visi pažeidimai likviduojami tik lokaliai (el. b. l. 72–73).

20. 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. gegužės 28 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetiniuose apžiūros aktuose nurodyta, kad atlikus karšto vandens ir šildymo sistemos apžiūras, nustatyta, jog karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynas yra senas, neizoliuotas, dėl ko patiriami šilumos nuostoliai. Reikalinga keisti k/š vandens vamzdynus (el. b. l. 74–78).

21. Pagal verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieškovės civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. buvo apdrausta ieškovės (el. b. l. 93 – 95).

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų

23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022 33 punktas).

24. Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021 22, 23 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, todėl šiuo atveju aktualios ir teisės normos, reglamentuojančios subrogaciją, bei teismų praktika, suformuota šių normų kontekste.

26. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

27. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

28. Aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

29. Taigi atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė subrogacijos tvarka ir pagal kasacinio teismo praktiką nuo ieškovės pareikšto reikalavimo šioje byloje atsakovė gali gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovės ir atsakovės iš jų sudarytos verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylantys draudimo teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Juolab, kad atsakovė byloje priešieškinio nereiškė.

Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratorės civilinės atsakomybės

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovei taikytina griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Nors byloje neginčijama pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 22 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl griežtosios deliktinės atsakomybės (ne)taikymo šioje byloje.

31. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

33. Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžio. Pažymėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog bendro naudojimo vamzdžiai priskiriami inžinerinei sistemai. Byloje nėra nustatyta, kad vamzdis trūko dėl konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje byloje netaikytina kasacinio teismo praktika, suformuota cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės sąlygų, kuomet žala kilo dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų prasiskverbus vandeniui, t. y. žala atsirado dėl statinio trūkumų, o ne dėl daugiabučiame name trūkusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį turtą.

36. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį santykį, visgi teismas ex officio (pagal pareigas) privalo aiškintis, ar egzistuoja sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei bendraisiais pagrindais kilti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė byloje įrodinėjo visas deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl visų deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šio ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo pagrindo bei deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo.

38. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip buto gyventojos teisių į žalos atlyginimą perėmėja, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, kuri paskirta draudėjos daugiabučio namo administratore, žalos atlyginimą už užlietą butą dėl trūkusio karšto vandens bendro naudojimo vandentiekio vamzdžio. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė pastato, kuriame buvo apdraustas turtas (butas), bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas, t. y. tinkamai jų neprižiūrėjo, ir jog šiuo atveju visos deliktinės atsakomybės sąlygos egzistuoja. Atsakovė su ieškiniu nesutiko teigdama, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, pagal savo galimybes ir buvusias faktines aplinkybes, vykdė ginčo pastato priežiūrą, o jos atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tai, jog buto gyventoja vamzdžius buvo paslėpusi po apdaila. Todėl atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas ir būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 3 348,53 Eur dydžio žala.

45. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ ginčo laikotarpiu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio kilimo metu būtent atsakovė buvo atsakinga už nurodyto pastato bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir karšto vandens sistemos vamzdynų, techninę priežiūrą.

49. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.2, 5.3, 5.4, 5.11, 6.1 punktuose.

50. Šiame kontekste pažymėtina, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

52. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad sprendžiant dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar karšto vandens vamzdynai buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų atsakovei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas.

54. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

55. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

56. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

57. Taipogi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir prireikus informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę ir jų atitiktį teisės aktuose nustatytiems daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesus. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jiems priskirtą kompetenciją. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir jo kopiją pateikia šilumos tiekėjui.

58. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastatų vamzdynus ir pan.

59. Pasisakant dėl įrodymų tyrimo vertinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

60. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

61. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

62. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad byloje nėra įrodymų apie kilusios avarijos priežastis. Byloje esantis ieškovės draudėjo 2025 m. vasario 28 d. pranešimas bei UAB „Sobo sistemos“ 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. kovo 21 d. raštai patvirtina, kad avarija įvyko dėl trūkusio karšto vandens vamzdyno. Juolab, kad UAB „Sobo sistemos“ eksploatuoja ginčo namo šildymo sistemas pagal su atsakove sudarytą 2023 m. sausio 2 d. eksploatacijos sutartį, todėl jos raštų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Vien tai, kad byloje pateiktos buto foto nuotraukos nėra aprašytos bei nėra pateikta metaduomenų, nepaneigia draudėjo ir UAB „Sobo sistemos“ raštuose nurodytų aplinkybių. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aptartas aplinkybes.

63. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateikti 2022 – 2024 m. kasmetinės apžiūros aktai, UAB „Sobo sistemos“ 2022 m. liepos 7 d. hidraulinio išbandymo aktas Nr. 23 neįrodo, kad atsakovė dėjo pakankamas pastangas, siekdama įvertinti daugiabučio namo šildymo sistemos vamzdyno būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią avarijai, kadangi atsakovė nepagrindė, kad faktiškai buvo apžiūrėtas bendro naudojimo šildymo sistemos stovo vamzdis bei įvertinta jo būklė. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad tinkamai vykdė administratorės funkcijas, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymus.

64. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. gegužės 28 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetiniuose apžiūros aktuose nurodyta, jog atlikus karšto vandens ir šildymo sistemos apžiūras, nustatyta, jog karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynas yra senas, neizoliuotas, dėl ko patiriami šilumos nuostoliai; reikalinga keisti k/š vandens vamzdynus. Atsakovė 2023 m. sausio 25 d. inicijavo ir organizavo patalpų savininkų susirinkimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), kurio metu butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Butų ir kitų patalpų savininkai susirinkimo metu nusprendė iki namo atnaujinimo (modernizavimo), įvykus avariniams atvejams, pažeidimus likviduoti tik lokaliai. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas iki namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus vykdyti tik esant avariniams atvejams, o tokiais atvejais – pažeidimus šalinti tik lokaliai. Taigi šiuo atveju nors apeliantė nustatė, kad reikalinga keisti karšto vandens vamzdynus, tačiau butų savininkai nutarė esant avariniams atvejams pažeidimus šalinti tik lokaliai. Visgi, minėta, kad esant avarinės būklės vamzdynui, atsakovei kyla pareiga, nepriklausomai nuo namo gyventojų (ne)sutikimo, savarankiškai priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo.

65. Viena vertus apeliantė tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog trūkęs vamzdis buvo avarinės būklės, kita vertus, apeliantė neneigia, kad trūkęs vamzdis realiai nebuvo apžiūrėtas, kas sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju nėra aišku, ar vamzdis tikrai nebuvo avarinės būklės, nes neapžiūrėjus viso vamzdyno objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti jo būklės.

66. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vamzdžio defektas galėjo būti nustatytas tik pašalinus namo gyventojui nuosavybės teise priklausančiame bute įrengtus apdailos elementus, dengiančius vamzdyną, kas suponuoja išvadą, kad atlikti vamzdyno techninę priežiūrą be savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma ir ši aplinkybė laikytina kaip atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

67. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors atsakovei jokie teisės aktai nesuteikia teisės savavališkai patekti į gyventojų butus, atidengti uždengtus vamzdžius ir juos apžiūrėti, tačiau pastebėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai būtų trukdę atsakovei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Juolab, kai namas yra 1965 metų statybos ir apžiūros aktuose nurodyta, kad karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynas yra senas. Taipogi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo parengusi informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos būtų informavusi apie tai, kad namo gyventojai apžiūrėtų savo butuose esančius vamzdžius ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuotų. Pažymėtina, kad tokie atvejai teismų praktikoje laikytini netinkamu administratorės pareigų vykdymu, pvz.: Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-1043/2025; 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-792-950/2025).

68. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdė visų daugiabučio namo bendrųjų naudojimo objektų (karšto vandens vamzdynų) priežiūros, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko avarija (pratekėjimas), ir jų nepašalino, o tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (neveikimas), kilusi žala (dėl žalos dydžio byloje ginčo nekilo) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.

70. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

71. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje atsakovei taikė griežtąją deliktinę atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), tačiau teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste – pagrįstai sprendė, jog atsakovė atsakinga už žalą, kilusią bute, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

74. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šiuo atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė.

75. Ieškovė pateikė į bylą pagrindžiančius įrodymus, jog patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atmesti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, kodas 140337250, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.