Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P. b.“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3348,53 Eur žalos atlyginimą, 150,82 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir draudėja A. K. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis(duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 24 d. dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio buvo užlietas draudėjai priklausantis nurodytas turtas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 3673,50 Eur draudimo išmoką. Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 324,97 Eur, todėl dėl įvykio padaryta žala yra 3348,53 Eur (3713,5 Eur – 40 Eur išskaita – 324,97 Eur nusidėvėjimas). Atsakovė yra pastato, esančio(duomenys neskelbtini), administratorė, todėl ji yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjos turtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Taip pat remiantis CK 6.261 straipsniu bei kasacinio teismo praktika, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteistos 150,82 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos taikant 6 proc. dydžio palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2024 m. kovo 22 d. iki ieškinio pareiškimo teismui 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. už 274 dienas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo vamzdžio, kuris buvo surūdijęs ir už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Byloje esanti lokalinė sąmata ir apžiūros aktas taip pat įrodo žalos dydį. Sąmatoje nurodyti veiksmai su vonios kambaryje esančių unitazo, vonios ir dušo demontavimu, yra reikalingi tam, kad būtų pašalinta atsiradusi žala dėl surūdijusio vamzdžio. Šių daiktų nereikia pakeisti naujais, juos būtina tik nuimti ir vėl atgal uždėti. Šiuo atveju atsakovės atsakomybės nešalina tokios aplinkybės kaip daugiabučio namo gyventojų sprendimas pritarti namo renovacijai ar tai, kad bendro naudojimo vamzdis buvo uždengtas ir paslėptas. Atsakovė vykdydama savo kaip daugiabučio namo administratorės funkcijas turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktuose apžiūros aktuose nurodyta, kad apžiūrų metu buvo nustatyta, kad vamzdynas yra senas. Aplinkybė, kad ieškovė yra ir atsakovės draudikė, šioje byloje neturi esminės reikšmės, nes ieškovės ir atsakovės santykiai, kylantys iš draudimo sutarties, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai atskiras procesas. Šiuo atveju ne teismas turi spręsti, ar įvykis yra draudžiamasis. Kita vertus, atsakovė apie ginčo įvykį ieškovę informavo tik pateikus ieškinį teismui, t. y. praėjus dvejiems metams po įvykio, ir iš esmės tokiais veiksmais pripažindama, kad žala atsirado dėl jos veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2023 m. gegužės 17 d. patalpų apdailos atstatymo po užpylimo(duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad patalpų apdailos atstatymo po užpylimo kaina yra 5305,40 Eur.

Iš 2023 m. sausio 25 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovė, kaip administratorė, yra atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punktas). Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatyta, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Iš byloje esančių 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. kovo 21 d. UAB „S. s.“ pranešimų matyti, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl trūkusio šildymo sistemos stovo vamzdžio, kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė šios faktinės aplinkybės iš esmės neginčijo, duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad atsiradusią žalą galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo karšto vandens sistemas turi prižiūrėti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229, 20 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Aprašo 2 priedo lentelės 1 skiltyje įtvirtinta, kad prevencinė priežiūra, be kita ko, įgyvendinama atliekant kasmetinę ir sezoninę stebėseną.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, atsakovei šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos išvengti, t. y. kad ji, kaip administratorė, tinkamai atliko daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, šiuo atveju šildymo sistemos vamzdyno, priežiūrą. Atsakovė į bylą pateikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetinius apžiūros aktus už 2022 – 2024 metus, kuriuose nurodyta, kad atlikus karšo vandens ir šildymo sistemos apžiūras, nustatyta, jog karšo vandens ir šildymo sistemos vamzdynas yra senas, neizoliuotas, dėl ko patiriami šilumos nuostoliai, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas eksploatuoja UAB „S. s.“. Iš UAB „S. s.“ 2022 m. liepos 7 d. hidraulinio išbandymo akto Nr. 23 matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos, elevatorinio mazgo ir karšo vandens šilumokaičio hidraulinis bandymas, kurio metu šildymo sistema, elevatorinis mazgas ir šilumokaitis išlaikė išbandymą, vandens pratekėjimų nepastabėta, eksploatacija yra galima. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šie duomenys neįrodo, kad atsakovė dėjo pakankamas pastangas, siekdama įvertinti daugiabučio namo šildymo sistemos vamzdyno būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią avarijai. Aplinkybė, kad buvo surašomi kasmetinės priežiūros aktai, t. y. tinkamai tvarkomi dokumentai, nepatvirtina, kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiam įvykiui bei žalai išvengti. Atsakovė taip ir nenurodo, kaip faktiškai buvo apžiūrėtas bendro naudojimo šildymo sistemos stovo vamzdis bei įvertinta jo būklė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nebandė dar iki draudžiamojo įvykio patekti į namo butus ir fiziškai apžiūrėti šildymo sistemos stovo, juo labiau, kai namas yra 1965 metų statybos ir apžiūros aktuose nurodyta, kad karšto vandens ir šildymo sistemos vamzdynas yra senas. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovė yra verslininkė, jos profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, tačiau šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog atsakovė nedėjo visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad būtų išvengta žalos. Neatlikdama tokių veiksmų, atsakovė objektyviai negalėjo pastebėti korozijos paveikto šildymo sistemos stovo vamzdžio ir imtis prevencinių veiksmų (pvz., planuoti ir (ar) imtis konkrečių veiksmų dėl vamzdžių keitimo; informuoti apie tai namo gyventojus ir kt.). Tokių išvadų nepaneigia nei faktinė aplinkybė, jog bendrojo naudojimo objekto dalis (šildymo sistemos vamzdynas) yra konkrečiame bute, nei atsakovės į nagrinėjamą bylą pateiktas 2023 m. sausio 25 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

Kita vertus, nors šioje byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu – nevykdyta tinkama šildymo sistemos vamzdyno priežiūra (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), naujausioje ir šioje byloje aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 punktas). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl atsakovė turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinio trūkumų padarytą žalą.

2023 m. gegužės 17 d. patalpų apdailos atstatymo po užpylimo (duomenys neskelbtini) lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad patalpų apdailos atstatymo po užpylimo kaina yra 5305,40 Eur. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 3348,53 Eur sumą, kuri apskaičiuota iš 3713,50 Eur (70 proc. tiesioginės išlaidos nuo 5305,40 Eur) išskaičiavus 40 Eur išskaitos mokestį ir atsižvelgus į 324,97 Eur nusidėvėjimą. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vonios kambario apliejimo reikia keisti vonios sienas, įtempiamas lubas, nuo drėgmės „atšoko“ plintusai, virtuvės spintelėje taip pat yra sugadinimų. Teismas, atsižvelgdamas į lokalinėje sąmatoje nurodytus remonto darbus, į bylą pateiktas vonios kambario fotonuotraukas bei nurodytus liudytojos parodymus, neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumu, lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų reikalingumu ar kad jų atlikimo kaina yra apskaičiuota netinkamai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kuriais būtų paneigtas ieškovės prašomas priteisti žalos dydis, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį.

Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, teigia, kad šiuo atveju dėl buto savininko veiksmų, t. y. kapitalinio remonto metu atliktų apdailos darbų, kurių metu buvo paslėptas šildymo sistemos stovo vamzdis, dėl kurio buvo aplietas butas, žalos dydis yra didesnis, nes siekiant pakeisti vamzdį buvo reikalinga papildomai atlikti apdailos pašalinimo darbus. Vertinant šiuos teiginius, teismas pritaria ieškovės atstovo argumentams, kad nėra jokios teisės normos, įtvirtinančios draudimą uždengti gyvenamajame būste esančius vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo vamzdžius. Šiais laikais nėra įprasta, kad būstuose būtų paliekamos atviros (matomos) pastatų inžinerinės įrangos dalys, priešingai, įprastai jos yra uždengiamos atliekant patalpų apdailą, tokiu būdu užtikrinant estetinį patalpų vaizdą (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-1043/2025). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiuo atveju pats nukentėjęs asmuo savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos dydžio padidėjimo, todėl nėra jokio pagrindo prašomos priteisti žalos sumažinimui.

Teismas taip pat pažymi, kad laiko nepagrįstais atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovo išdėstytus argumentus dėl to, kad ieškovė, kaip draudikė, išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, nevertino ir neapžiūrėjo susidariusios situacijos, dėl ginčo aplinkybių rėmėsi vien draudėjos paaiškinimais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl būtinumo nustatyti, ar pagrįstai draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju, sprendžiant dėl draudiko subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą iš šią padariusio asmens, yra nurodęs, kad kasacinio teismo praktika suponuoja, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 32 punktas). Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturi reikšmės, ar draudikas laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką.

Teismo išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 3348,53 Eur dydžio žala, kurią turto draudikui atlygino ieškovė, tokiu būdu įgydama teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas 3348,53 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 2024 m. kovo 6 d. rašte pareiškė atsakovei reikalavimą atlyginti žalą per penkiolika dienų. Ieškovės pareikšto reikalavimo neteismine tvarka atsakovė nepatenkino. Dėl to, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 150,82 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d., kai ieškovė kreipėsi į teismą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė yra verslininkė, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš viso patyrė 649 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 79 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur advokato pagalbos išlaidos. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, todėl 649 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovė taip pat nurodo, kad šioje byloje ieškovė yra tiek žalą patyrusio asmens, tiek atsakovės draudikė, todėl sprendžiant ieškinio tenkinimo atveju dėl iš atsakovės priteistino žalos dydžio, turi būti atsižvelgiama į tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos draudimo sutarties nuostatas ir taikytinas tarpusavio įskaitymas, nes yra kreditoriaus ir skolininko sutapimas. Teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš jų sudarytos verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylantys draudimo teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P. b.“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „L. d.“, kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą 3348,53 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 53 ct), kompensacines palūkanas 150,82 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 82 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 649 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.