Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5259-1014/2024, pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

- dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio perdangoje 2021 m. birželio 22 d. buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (užlietos vonios sienos ir lubos). Įvykio metu nurodytos patalpos Įmonių turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3398910 buvo apdraustos ieškovės (draudimo laikotarpis nuo 2021 m. kovo 30 d. 15.00 val. iki 2022 m. kovo 29 d. 24.00 val.). Dėl nurodyto įvykio ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo 963,83 Eur dydžio draudimo išmoką;

- dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio 2022 m. gegužės 2 d. buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (užlietos lubos, sienos, grindys, sugadintos prekės). Įvykio metu nurodytos patalpos Įmonių turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3664741 buvo apdraustos ieškovės (draudimo laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 28 d. 00.00 val. iki 2023 m. balandžio 27 d. 24.00 val.). Dėl nurodyto įvykio ieškovė 2022 m. birželio 16 d. ir birželio 28 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo 994,05 Eur dydžio draudimo išmoką;

- dėl per pastato konstrukcijų nesandarumus prasiskverbusios drėgmės 2022 m. liepos 12 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (apgadintos lubos, sienos). Įvykio metu nurodytas butas Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 2137905 buvo apdraustos ieškovės (draudimo laikotarpis nuo 2016 m. balandžio 5 d. 00.00 val. iki 2054 m. balandžio 2 d. 24.00 val.). Dėl nurodyto įvykio ieškovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo 623 Eur dydžio draudimo išmoką;

- dėl per pastato konstrukcijas prasiskverbusios drėgmės 2022 m. birželio 1 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (sudrėko buto dviejų patalpų viršutiniai keturi kampai). Įvykio metu nurodytas butas Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3638913 buvo apdraustos ieškovės (draudimo laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2023 m. kovo 31 d. 24.00 val.). Dėl nurodyto įvykio ieškovė 2022 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo 708,55 Eur dydžio draudimo išmoką;

- dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio, esančio perdangoje tarp 2-o ir 3-o aukštų, 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (sudrėko lubos, sienos, grindys, buvo sugadinta vidaus įranga ir technika, nes patalpose buvo įrengta studija filmavimui). Įvykio metu nurodytos patalpos Įmonių turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3562642 buvo apdraustos ieškovės (draudimo laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 22 d. 00.00 val. iki 2022 m. lapkričio 21 d. 24.00 val.). Dėl nurodyto įvykio ieškovė 2022 m. rugsėjo 7 d. ir spalio 11 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo 7 956,44 Eur dydžio draudimo išmoką;

- dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio, esančio perdangoje tarp 2-o ir 3-o aukštų, 2022 m. rugpjūčio 5 d. taip pat buvo užlietos patalpos, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nukentėjo abiejų patalpų sienos, lubos, baldai, kiliminė danga). Įvykio metu nurodytos patalpos Įmonių turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3497439 buvo apdraustos ieškovės (draudimo laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 00.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. 24.00 val.). Dėl nurodyto įvykio ieškovė 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo 8 271,86 Eur dydžio draudimo išmoką.

14. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (draudikas), nukentėjusiems asmenims (draudėjams) išmokėjo bendrą 19 519,59 Eur draudimo išmokų sumą. Minėtą sumą sumažinusi iki 19 157,07 Eur (atsižvelgiant į apdrausto turto nusidėvėjimą) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, ieškovė 2024 m. sausio 22 d. pareiškė teisme atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ (administratorei) subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu patenkino.

15. Taigi, apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai buvo patenkintas ieškovės (draudiko) ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka iš atsakovės (administratorės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

17. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas trūkus karšto vandens vamzdžiams, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl vandens prasiskverbimo per nesandarias pastatų konstrukcijas į vidaus patalpas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė byloje ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis) bei įrodinėjo, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė tinkamai nevykdė pastatų, kuriose buvo apdraustas turtas (patalpos / butai), bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų, t. y. tinkamai jų neprižiūrėjo. Atsakovė su tuo nesutiko bei laikėsi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, pagal savo galimybes ir buvusias faktines aplinkybes vykdė ginčo pastatų priežiūrą, o daugeliu atveju kaltė dėl įvykusių draudiminių įvykių tenka patiems apdrausto turto (patalpų / butų) savininkams (apdailos detalėmis uždengusiems bendro naudojimo vamzdžius; nepritarusiems teiktiems siūlymams atlikti administruojamų pastatų remonto / renovacijos darbus).

20. Iš to seka, kad byloje esminis ginčas tarp šalių ir kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip ginčo pastatų administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad ieškovės apdraustam turtui (patalpoms / butams) nekiltų žala.

22. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

23. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 13 punkte, atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra (arba aktualiu laikotarpiu – buvo) pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamųjų įvykių kilimo metu būtent atsakovė buvo atsakinga už nurodytų pastatų bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir pagrindinių konstrukcijų (sienų) bei vandentiekio vamzdynų, techninę priežiūrą.

25. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) (aktuali redakcija (su pakeitimais), galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas) ir k.t. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

26. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

27. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

28. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

29. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus Statinių priežiūros reglamente nustatytas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, konstatuotina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokią apžiūrą ir bendrųjų objektų įvertinimą administratorius turi įgyvendinti ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, tačiau ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose bei kitos paskirties patalpose. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objekto lokacija nekeičia šio objekto paskirties ir administratoriaus pareigų dėl šio objekto priežiūros.

30. Pasisakant dėl žalos, padarytos ieškovės apdraustam turtui, trūkus karšto vandens vamzdžiams pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pažymėtina tai, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastatų vamzdynus ir pan., tačiau tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), techninė priežiūra, tiek, kiek ji susijusi su karšto vandens vamzdynais ir jų būkle, nebuvo vykdoma tinkamai.

31. Byloje pateikti duomenys liudija tokias aplinkybes, susijusias su karšto vandens vamzdžių trūkiais pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y.: (1) 2021 m. birželio 22 d. buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nebuvo; apliejimo faktą patvirtina tos pačios dienos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. V21-11118872 (kuriame užfiksuota, jog patalpos užlietos iš viršaus, visi vamzdynai yra seni, paslėpti perdangoje, o tikslios avarijos vietos nustatyti negalima); liudytoja apklausta D. J. nurodė, kad apie vandens pratekėjimą pranešė UAB „Mano Būstas Vilnius“, tačiau atvykęs darbuotojas jokios pagalbos nesuteikė, jam išvykus išsikvietė santechniką, kuris po lubose buvusią lempą rado prakiurusį vamzdį ir jį sutvarkė, vamzdis buvo bendro naudojimo, nes nuėjus pas viršuje gyvenantį kaimyną pastarojo butas buvo sausas, patalpomis naudojasi nuo 2012 m., per visą tą laiką UAB „Mano Būstas Vilnius“ niekada nesidomėjo vamzdyno būkle; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo grafoje „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ nėra įrašų apie karšto vandens sistemos vamzdyno būklę; to paties žurnalo grafoje „Kasmetinės apžiūros“ yra užfiksuota, kad tiek 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliktos kasmetinės apžiūros metu, tiek 2018 m. spalio 11 d. atliktos kasmetinės apžiūros metu nustatyta, jog vamzdynai yra pažeisti korozijos, abiem kartais rekomenduota vamzdynus remontuoti, tačiau įrašų apie atliktus darbus nėra; 2019–2022 m. laikotarpiu nėra įrašų apie atliktas kasmetines apžiūras, kas leidžia daryti prielaidą, jog tokios apžiūros apskritai nebuvo vykdomos; (2) 2022 m. gegužės 2 d. buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nebuvo; minėto pastato techninės priežiūros žurnalo įrašai liudija, kad 2018 m. liepos mėnesį buvo nustatytas šalto / karšto vandens vamzdynų remonto poreikis, 2021 m. spalio mėnesį buvo konstatuota, jog šildymo vamzdynas yra avarinės būklės, nurodyta rekomendacija – „keisti“, 2022 m. vasario mėnesį nustatytas vandens lašėjimas per lubas, įvairios vamzdyno problemos fiksuotos iš vėliau (pvz., 2022 m. gruodžio mėnesį – senas surūdijęs vamzdis; 2023 m. birželio mėnesį – susidėvėjęs vamzdynas; 2024 m. vasario mėnesį – bėga karštas vanduo); (3) 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); atsakovė atsiliepime į ieškinį pati pripažino, kad vandentiekio avarija įvyko trūkus buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdangoje buvusiam vamzdžiui; liudytoju apklaustas J. I. nurodė, kad darant karšto vandens slėginį patikrinimą prieš rudens sezoną pratrūko virš lubų buvęs vamzdis, dėl to buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), po juo esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat greta buvusios pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išardžius lubas, vamzdis buvo sutvarkytas, jokių iniciatyvų iš UAB „Mano Būstas Vilnius“ dėl vamzdynų priežiūros / tvarkymo / keitimo niekada nebuvo; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalas byloje nebuvo pateiktas.

32. Taigi, iš šios nutarties 31 punkte nurodytų faktinių duomenų matyti, kad atsakovei buvo žinoma, jog visuose jos administruojamose pastatuose (esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) karšto vandens vamzdynų techninė būklė yra bloga arba net avarinė, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai reikšmingai (iš esmės) pakeisti, neieškojo realių ir efektyvių jai gerai žinomos problemos sprendimo variantų. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ji atliko kokius nors konkrečius bendrojo naudojimo objektų (karšto vandens vamzdyno) priežiūros darbus, pavyzdžiui, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio vertinimą, rengė susirinkimus su administruojamų pastatų butų ir kitų patalpų savininkais, informavo juos apie blogą vamzdynų būklę bei organizavo balsavimus dėl pastatų vamzdynų remonto, įspėjo faktinius patalpų / butų naudotojus apie poreikį vykdyti bendrojo naudojimo objektų, esančių konkrečiuose patalpose / butuose, nuolatinę stebėseną, informuojant atsakovę apie galimus pasikeitimus, nors tą ji, kaip namo administratorė, turėjo pareigą atsakingai daryti, juolab įvertinus ir tą aplinkybę, kad jos administruojami pastatai buvo pastatyti itin senai (atitinkamai – 1940 m., 1963 m. ir 1940 m.).

33. Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ieškovės apdrausto turto (t. y. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio (duomenys neskelbtini)) savininkai karšto vandens vamzdžius buvo paslėpę po vidaus patalpų apdailą, administratorei jie buvo neprieinamai, todėl ji neturėjo jokių galimybių jų patikrinti bei atlikti jų priežiūros, tačiau tokie jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Faktinė aplinkybė, kad anksčiau nurodytuose patalpose karšto vandens vamzdžiai buvo paslėpti po vidaus patalpų apdaila, niekaip nepašalina ir negali pašalinti administratorės pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektų (šiuo atveju – karšto vandens vamzdyno) priežiūra. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas, aktualiu laikotarpiu buvo suplanavusi atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdynų, įrengtų konkrečiuose patalpose / butuose apžiūrą, kad apie tai būtų tinkamai informavusi tų patalpų / butų savininkus, o pastarieji būtų trukdę atsakovei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į patalpas / butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę reikalingų sąlygų administratorei vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi priemonių ir / ar realiai siekė atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių ieškovės apdraustuose objektuose (patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), faktinę apžiūrą, kas tik patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) – bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio vamzdžių) nepakankamą priežiūrą (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024).

34. Pažymėtina ir tai, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nepagrįstai jai, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenkančias pareigas, siekia perkelti ieškovės apdrausto turto (patalpų / butų) savininkams, apeliuodama į jų, kaip tokių patalpų / butų savininkų, pareigas, nepaisant to, kad būtent jai yra pavesta užtikrinti tinkamą administruojamų pastatų techninę priežiūrą ir pastebėjus trūkumus, siekiant juos pašalinti, apie tai informuoti konkrečių patalpų / butų savininkus.

35. Iš esmės analogiška situacija susidarė ir dėl žalos, kilusios ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuri buvo padaryta vandeniui prasiskverbus į vidaus patalpas per nesandarias pastatų konstrukcijas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ir šiuo atveju žalos kilimą sąlygojo tai, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų, t. y. laiku nepastebėjo administruojamų pastatų sienų defektų, kurie įprastai neatsiranda staiga, o juos pagaliau fiksavusi – laiku nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti tokių defektų šalinimo darbus.

36. Byloje pateikti duomenys liudija tokias aplinkybes, susijusias su vandens prasiskverbimu į vidaus patalpas per nesandarias pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, t. y.: (1) 2022 m. birželio 1 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini); ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nebuvo, atsakovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad tai įvyko dėl nesandarių pastato sienų siūlių; liudytoja apklausta Č. Š. nurodė, kad po liūties vanduo pratekėjo į buto vidų, sudrėko visi buto kampai, vanduo vos ne iki vidurio sienų pratekėjo, apie tai informavo UAB „Mano Būstas Vilnius“, nuo 2017 m. iki įvykio namo sienos nebuvo hermetizuojamos ir tvarkomos, blokinės siūlės buvo sutvarkytos gal po metų nuo įvykio; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale nėra fiksuoti kokie nors bendrųjų pastato konstrukcijų nesandarumo atvejai; duomenų apie atliktas kasmetines pastato apžiūras, pateikta nebuvo; (2) 2022 m. liepos 12 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini); ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nebuvo, atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį pati pripažino, kad tai atsitiko dėl nesandarių pastato konstrukcijų; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo įrašai liudija, kad atsakovei buvo žinoma apie pastato bendrųjų konstrukcijų nesandarumą, nes dar 2018 m. liepos mėnesį buvo tvarkomos fasado sienos, 2021 m. kovo mėnesį buvo atliekamas pastato atskirų vietų hermetizavimas tarp plytų ir fasado dažymas, fasado problemos kartojosi ir toliau (pvz., 2023 m. vasario mėnesį fiksuotas pratekėjimas per pirmo aukšto sieną; 2023 m. rugpjūčio mėnesį fiksuoti trūkiai mūro sienoje); duomenų apie atliktas kasmetines pastato apžiūras, pateikta nebuvo.

37. Ankstesniame šios nutarties punkte išvardyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad problemos, susijusios su pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų (sienų) nesandarumu, egzistavo jau ne vienerius metus ir atsakovei, kaip minėtų pastatų administratorei, apie tai buvo žinoma, nes ji pati fiksuodavo vis pasikartojančius pastatų sienų nesandarumo atvejus bei juos lokaliai taisydavo, tačiau toks jos elgesys (lokalus nuolat pasikartojančių bendrųjų konstrukcijų tvarkymas) negali būti laikomas tinkamu bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų vykdymu. Jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai aktyvi, apdairi ir rūpestinga, būtų tinkamai ir savalaikiai atlikusi ginčo pastatų bendrųjų konstrukcijų (sienų) patikrinimus, ji būtų galėjusi anksčiau identifikuoti ir nustatyti konkrečius (pasikartojančius) trūkumus ir būtų galėjusi organizuoti prevencinį šių trūkumų pašalinimą, be kita ko, informuodama gyventojus dėl kylančios būtinybės kapitaliai remontuoti pastatų bendrąsias konstrukcijas ar net svarstyti pastatų renovacijos klausimą, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas (nagrinėjamoje situacijoje – nepakankamas) administruojamų pastatų bendrųjų konstrukcijų (sienų) priežiūros įgyvendinimas, lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

38. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė neturi galimybės valdyti administruojamų pastatų kaip jų savininkas, bei negali jiems daryti ūkinio ar fizinio poveikio be pastatuose esančių patalpų / butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su ginčo pastatais, priima patys tokių pastatų savininkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai taip pat nedaro jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nagrinėjamoje byloje tokių faktinių aplinkybių, kad atsakovei informavus ginčo pastatuose esančių patalpų / butų savininkus apie poreikį atlikti kokius nors remonto darbus, pastarieji nebūtų priėmę reikalingo sprendimo, nėra. Byloje yra pateiktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. rugpjūčio 12 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti tik tai, kad buvo balsuojama dėl pritarimo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2021–2026 metų ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau byloje nurodytas planas nebuvo pateiktas, dėl ko nėra žinoma, kokie bendrojo naudojimo objektų remonto / atnaujinimo darbai buvo į jį įtraukti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad balsavimas nurodytu klausimu tiesiog neįvyko dėl per mažo balsavusių asmenių (butų ir kitų patalpų savininkų) skaičiaus, todėl nėra galima teigti (kaip kad tai daro apeliantė apeliaciniame skunde), jog anksčiau minėtam planui buvo nepritarta. Byloje esantis 2020 m. gruodžio 16 d. Apklausos protokolas Nr. BAL-018983 nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi jis liudija rezultatus, gautus apklausus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus, kuomet nagrinėjamoje byloje vienas iš ginčo pastatų randasi kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams siūlė atlikti būtinus remonto darbus, su kuo jie nesutiko, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai liudijančių duomenų byloje vėlgi nėra.

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektais (vienu atveju – karšto vandens vamzdynais; kitu atveju – bendrosiomis konstrukcijomis (sienomis)) – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog pagrįstai buvo konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės apdraustiems objektams (patalpoms / butams) padarytos žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir jai priskirtų administruoti pastatų administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės – pareiga atlyginti ieškovei žalą, pastarosios patirtą draudėjams išmokėjus draudimo išmokas.

40. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu atsakovė nekvestionavo (neginčijo) pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškovei priteisto žalos atlyginimo dydžio, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdamas į visus šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

45. Byloje pateikti duomenys liudija, kad ieškovė apeliacinio proceso metu patyrė 2 090,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, advokato Renaldo Baliūčio teisinei pagalbai apmokėti (žr. 2025 m. sausio 24 d. PVM sąskaita faktūra RB Nr. 322; 2025 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas). Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas: 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas: 121452091) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 090,88 (du tūkstančius devyniasdešimt eurų ir 88 centus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.