Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Raimondai Vičienei,

dalyvaujant ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byląpagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Mano Būstas Vilnius“, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinystenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

2022-06-01buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3638913, iš kurio nustatyta, kad draudėja Č. Š. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2022-04-01 iki 2023-03-31. Draudėja pranešė ieškovui apie 2022-06-01 draudiminį įvykį ir žalą apdraustam turtui. Teismui pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, žalos bylos Nr. CLT 2714467, iš kurios matyti, kad ieškovas patirtą žalą įvertino 708,55 Eur pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt. Užregistruotos žalos Nr. CLT 2714467 reguliavimas buvo baigtas, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 708,55 Eur, kuri buvo pervesta į draudėjos banko sąskaitą.

2022-07-12buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 2137905, iš kurio nustatyta, kad draudėja R. G. B. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2016-07-05 iki 2054-04-02. Draudėja pranešė ieškovui apie 2022-07-12 draudiminį įvykį ir žalą apdraustam turtui. Užregistruotos žalos Nr. CLT 2729629 reguliavimas buvo baigtas, pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 623 Eur, kuri buvo pervesta į draudėjos banko sąskaitą.

2022-08-05buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3497439 , iš kurio nustatyta, kad draudėja N. I. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2021-08-27 iki 2022-08-26.Užregistruotos žalos reguliavimas buvo baigtas, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 8067,12 Eur, kuri buvo pervesta į draudėjo banko sąskaitą.

2022-08-05buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (patalpos yra pirmame namo aukšte, virš jų butas, esantis (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3562642, iš kurio nustatyta, kad draudėja Darbo partija apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2021-11-22 iki 2022-11-21.Užregistruotos žalos reguliavimas buvo baigtas, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 7834,67 Eur, kuri buvo pervesta į draudėjo banko sąskaitą.

2021-06-22buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3398910, iš kurio nustatyta, kad draudėja UAB ,,Tavila“ apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2021-03-30 iki 2022-03-29.Užregistruotos žalos reguliavimas buvo baigtas, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 963,83 Eur, kuri buvo pervesta į draudėjo banko sąskaitą.

2022-05-02buvo užlietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Įmonių turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3664741, iš kurio nustatyta, kad draudėja UAB ,,Arveka“ apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2022-04-28 iki 2023-04-27.Draudėja pranešė ieškovui apie draudiminį įvykį ir žalą apdraustam turtui. Užregistruotos žalos reguliavimas buvo baigtas, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 976,38 Eur, kuri buvo pervesta į draudėjo banko sąskaitą.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas draudiminių įvykių metu buvo minėtų objektų administratorius, ieškovas atsakovui siuntė pretenzijas, nurodydamas, kad ieškovas įstatymo numatyta tvarka turi subrogacijos teisę į atsakovą, o atsakovas pretenzijose nurodomų sumų ieškovei nesumokėjo.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Dėl žalos turtui adresu (duomenys neskelbtini) dėlnamosienųnesandarumo

Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Taigi, atsakovas, būdamas aukščiau paminėtų ginčo objektų administratoriumi turėjo laiku pastebėti esamus namo sienų defektus, o juos nustatyta tvarka fiksavus, nedelsiant imtis priemonių organizuoti atitinkamus remonto darbus. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, konstatuoja, kad byloje yra nustatyta, jog ginčo namų adresu (duomenys neskelbtini) sienos draudiminių įvykių metu buvo nehermetiškos, t.y. pro sienų siūles skverbėsi vanduo į namo vidaus patalpas. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos Č. Š. parodymai, atsakovo paaiškinimai atsiliepime, jog namo (duomenys neskelbtini) iki įvykio atliko namo siūlių hermetizavimo darbus ir siūlė gyventojams renovaciją, taigi atsakovuidėl abiejų objektų turėjo buvo žinoma apie esamą problemą: teismo vertinimu, tokio pobūdžio defektai, kaip kad nehermetiškos namo išorės sienų siūlės, dėl ko šlampa namo vidaus patalpos, neatsiranda per trumpą laiką, todėl atsakovui tinkamai atliekant nustatytą pareigą užtikrinti namo techninę būklę, patikimą, saugų eksploatavimą, tokie defektai neabejotinai turėjo būti pastebėti ir lokaliai ištaisyti dar iki įvykstant draudiminiams įvykiams.

Atsakovas, neigdamas savo civilinę atsakomybę, nurodė, kad bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Pabrėžė, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovas paaiškino, jog faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovui negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Su šia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

Teismas pabrėžia, kad namo administratoriui, atsakovui, yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis ir prižiūrėti, tai iš esmės yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nedelsiant imtųsi organizuoti atitinkamus remonto darbus, bet jų atlikimui būtų būtinas namo gyventojų pritarimas(sutikimas) ir pastarieji tokio sutikimo nebuvo davę. Taigi teiginiai, kad atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato, negalėjo veikti be bendrasavininkų sutikimo, jų lėšų ir buto bendrasavininkai yra atsakingi už pastato trūkumus, yra atmestini. Bylos duomenimis, atsakovui buvo žinoma apie esamą problemą (liudytojos Č. Š. parodymai dėl objekto (duomenys neskelbtini), paties atsakovo paaiškinimai atsiliepime dėl namo (duomenys neskelbtini), būklės), todėl atsakovas, kaip buto administratorius, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai ir tuo požiūriu, jog buvo delsiama atlikti atitinkamų defektų šalinimo darbus,– sienos laiku nehermetizuotos, ko padarinys tapo atsiradę nuostoliai, žala. Atsakovo atsikirtimai dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini),– esą neįvykus namo savininkų balsavimui ir nepriėmus jiems sprendimo dėl namo renovavimo, ši aplinkybė šalina atsakovo atsakomybę, teismo vertinimu, nepagrįsti ir nešalina administratoriaus prievolės pastebėti ir užkirsti kelią avarinėms situacijom. Dėl atsikirtimų argumentų, jog tokiems defektams taisyti buvo būtina atlikti didelio masto darbus, pilna renovacija, kuriems buvo būtinas gyventojų pritarimas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad galop, net nesant gyventojų pritarimui, šiuos defektus atsakovei visgi pavyko ištaikyti lokaliai.

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorius turėjo laiku patikrinti namo sienų būklę, taip pat laiku organizuoti jų defektų pašalinimo darbus, kad namo konstrukcija netaptų avarinės būklės. Dėl šios priežasties žala yra akivaizdi, buvo aplietas nekilnojamasis turtas, butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo neveikimas suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi atsakovas netinkamai teikė administravimo paslaugas, nes nepastebėjo namo sienų siūlių defektų, kurie, teismo įsitikinimu, įprastai neatsiranda staiga, o juos pagaliau fiksavęs, laiku nesiėmė tinkamų priemonių organizuoti tų defektų šalinimo darbus. Taigi, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys - atsakovas, netinkamai atlikdamas jam priskirtą pareigą administruoti ir prižiūrėti butą, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, nagrinėjamu atveju, namo sienos hermitizavimo, dėl ko buvo apgadinti butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlieti dėl nesandarių namo sienų.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Priešingai, iš ieškovų pateiktų pranešimų apie įvykį ( draudėja (duomenys neskelbtini) objekto atveju pranešė, jog po atostogų pastebėjo, kad lėtai, skverbiasi drėgmė pro namo konstrukcijas, administratoriui pranešta; objekto (duomenys neskelbtini), atveju– drėksta abiejų patalpų visi keturi viršutiniai kampai), turto žalos įvertinimo skaičiuoklę bei kitą informaciją, pagrindžiančią, kad ieškovas buvo aktyvus ir išsprendė susiklosčiusią situaciją, atlygindamas nukentėjusiam asmeniui žalą. Atkreiptinas dėmesys, byloje nėra duomenų, jog po ieškovo kreipimosi į atsakovą pretenzijomis, į jas būtų reaguojama.

Dėl žalos turtui adresu (duomenys neskelbtini) dėl bendrojo naudojimo vamzdyno defektų

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei,be kita ko, grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, laiku nebuvo sutvarkytas bendrojo naudojimo vamzdynas, dėl kurio įtrūkimo ir įvyko draudžiamieji įvykiai ir butams (patalpoms) (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala į butus ir patalpas prasiskverbus vandeniuidėl trūkusių bendro naudojimo vamzdžių. Tokias faktines aplinkybes ieškovas įrodinėja liudytojų parodymais, atsakovės paaiškinimais,fotofiksacijomis, patalpų planais.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovo padaryta išvada dėl žalos butams priežasties, ieškovo gi poziciją teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai D. J., nurodžiusi, kad bėgo vanduo iš viršaus, ties lempa (yra senos statybos pastatas, lubos buvo žemintos), prakiuręs buvo bendro naudojimosi vamzdis einantis iki skaitliukų<...>vamzdis eina per visą namą, palei sienas,eina iš perdangos iki jų skaitliukų ir, po tų skaitliukų, eina žemyn, santechnikas sakė, jog vamzdis prakiuro, nes buvo senas ((duomenys neskelbtini) įvykis), liudytojas J. I., nurodęs, kad vamzdis trūko ne (duomenys neskelbtini), o atsakovės administruotų patalpų (duomenys neskelbtini), darant slėgio patikrinimą, vamzdis eina pasieniu, o paskui pasisuka ir pereina į kitą butą, kuris aptarnauja visus aukštus (pirmam aukšte ir pas juos praeina pasieniu, o į trečia aukštą jis užsilenkia ir pereina per perdengimą kitoje vietoje, trūko virš lubų prieš perdangą, nes lubos yra pakabinamos). Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo apsemta, nesper jų grindis nutekėjo. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų, įrodymų visuma (rašytinių įrodymų, fotofiksacijų, liudytojų parodymų), nesant byloje apskritai jokių kitų įrodymų apie žalos butams (patalpoms) (duomenys neskelbtini), kilimo priežastį, sudaro pagrindą, remiantis tikimybės pusiausvyros principu, konstatuoti, kad žala butams (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieškovo ir trečiojo asmens nurodytu būdu – vandeniui prasiskverbus dėl trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno, o patalpoms (duomenys neskelbtini),–dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio(CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad yra tikėtinas kitas šaltinis vandens patekimo į ieškovės draudėjų butus ir patalpas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) (toliau – Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir įgyvendinimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Reglamentas). Vadovaujantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

Nagrinėjamu atveju draudėjų turtas buvo apgadintas (aplietas) prasiskverbus vandeniui iš vamzdžių (dėl trūkio), kurie priskiriami bendrojo naudojimo įrangai ir už jų priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti ir pan.

Iš pateiktos Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalų kopijų matyti, kad atsakovė atliko minėtų objektų nuolatinį stebėjimą.Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Byloje nėra ginčo, kad trūkę vamzdžiai nėra atviri, kas apsunkina jų apžiūrą (buvo atitinkamai po apdaila ties namo perdanga, lubomis, siena), tačiau galimybių tuos bendrojo naudojimo vamzdžius apžiūrėti kitu būdu yra. Akivaizdu, kad administratoriui yra pareiga apžiūrėti vamzdyną ne tik vizualiai, bet ir kitomis techninėmis priemonėmis.Taigi atliekant kasmetines apžiūras turi būti tikrinama ir apžiūrima pasitelkiant visas turimas technines priemones ir metodus. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad tokios techninės priemonės buvo naudotos ir jos buvo nesėkmingos nėra. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčo įvykių būtų vykdytos apžiūros savininkų butuose ir patalpose, nors tokią pareigą turėjo, kadangi bendrojo naudojimo vamzdžiai ginčo namuose driekiasi per savininkų butų sienas, ties perdangomis.Išanalizavus byloje esančią medžiagą spręstina, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą, numatančią ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir kasmetinių apžiūrų metu pasitelkus specialistus detaliai apžiūrėti ir patikrinti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (šiuo atveju –vamzdžių esančių butuose) techninę būklę. Spręsti kitaip nėra pagrindo, nes byloje nėra pateikti duomenys, jog siekiant nustatyti namo inžinerinės įrangos būklę, defektus ir gedimus, atsakovė atliko gyvenamojo namo (statinio) periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir kokias technines priemones tai apžiūrai atlikti panaudojo. Byloje nėra duomenų, ar atsakovė naudoja technines priemones apžiūrint bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą įleidžiant kameras.Taigi, teismo vertinimu, atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą, nesiėmė visų galimų techninių priemonių defektams nustatyti ir juos užkardyti. Turint omenyje, kad ginčo namai yra senos statybos, tikėtina, kad vamzdžiai gali būti nusidėvėję, todėl tinkamai atliekamos apžiūros yra esminis faktorius galimiems defektams užkardyti.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo draudiminiai įvykiai įvyko dėl vamzdžių, kurie priskirtini namo bendro naudojimo sistemos daliai, netinkamos priežiūros, neatliekant ar netinkamai atliekant apžiūras bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių butų ir kitų patalpų savininkų patalpose (sienose, ties lubomis, perdangose) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Nors atsakovė nurodo, kad administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, teismas pažymi, kad atsakovė, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, neprivalėjo organizuoti vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, tačiau atsakovė turėjo pareigą pasitelkdama visas turimas technines priemones ir metodus gręsiančius defektus nustatyti ir juos užkardyti.

Administratorius turi teisę savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė per ginčui aktualų laikotarpį būtų organizavusi bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, rengusi savo iniciatyva susirinkimus ir siūliusi remontuoti vamzdyną (duomenys neskelbtini) nėra. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas balsavimas dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio (2021-2026 metų) plano 2021-08-12, balsavimas neįvyko, nėra patiektas pats siūlytas 2021-2026 metų darbų planas, iš kurio būtų matyti, kokiomis sąlygomis gyventojams buvo siūlomi, kokie konkrečiai ir kada atlikti darbai, duomenų apie vėlesnius administratoriaus organizuotus susirinkimus (nesusirinkus kvorumui į pirmąjį) nėra pateikta. Atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, esant būtinybei organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, rengti susirinkimus ir siūlyti remontuoti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo vamzdyną, tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigų.

Taigi, atsakovas, būdamas ginčo namų administratoriumi turėjo laiku pastebėti esamus vamzdyno defektus, o juos nustatyta tvarka fiksavus, nedelsiant imtis priemonių organizuoti atitinkamus remonto darbus. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio defektai neatsiranda per trumpą laiką, todėl atsakovui tinkamai atliekant nustatytą pareigą užtikrinti namo techninę būklę, patikimą, saugų eksploatavimą, tokie defektai neabejotinai turėjo būti pastebėti ir ištaisyti dar iki įvykstant draudiminiams įvykiams. Akivaizdu, kad administratoriui yra pareiga apžiūrėti vamzdyną ne tik vizualiai, bet ir kitomis techninėmis priemonėmis, nes namuose įprastai ne visi bendrojo naudojimo vamzdžiai būna laisvai pasiekiami (atviri). Taigi atliekant kasmetines apžiūras turi būti tikrinama ir apžiūrima pasitelkiant visas turimas technines priemones ir metodus. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad tokios techninės priemonės buvo naudotos ir jos buvo nesėkmingos nėra. Šiuo atveju atsakovei pareiga atlyginti atsiradusią žalą kyla ne dėl to, kad ji yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, o iš delikto, t. y. aukščiau paminėtuose įstatymuose numatytos pareigos nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, reikalavimų gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Atsakovė, kaip pastatų administravimo paslaugas teikianti bendrovė, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias kilti neigiamas pasekmes ir imtis visų būtinų priemonių, jog neigiami padariniai neatsirastų, tačiau to nepadarė, todėl, teismo vertinimu, atsakovės neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo bei padarytos žalos, yra įrodyti.

Gyvenamojo namo techninės priežiūros uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai).Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamus pastatus prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Atsakovas atsiliepime nurodė nesutinkantis su prašomu priteisti žalos dydžiu, teigia, kad ieškovas, reikalaudamas nurodyto žalos dydžio, visiškai neatsižvelgė į butų, patalpų būklę, t. y. ieškovas neapskaičiavo žalos dydžio remdamasis buvo nusidėvėjimu. Teismas šiuos argumentus atmeta, nes ginčo atveju ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo išmokėtas draudėjams (naudos gavėjams) sumas, atskaičius nusidėvėjimą.Atsakovas nenurodė argumentų ir neįrodinėjo, kad nusidėvėjimo suma paskaičiuota netinkamai ir koks kitas nusidėvėjimo procentas turi būti taikomas, kokia suma turėtų būti išmokama atsakovo nuomone. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš gyventojų turto draudimo ir įmonių turto draudimo liudijimų, turtas buvo apdraustas nauja verte, tad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turi pateikti informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, iš esmės neturi reikšmės išspręsti klausimą dėl žalos. Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytose sąmatose nurodytos buto ir patalpų remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjams atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus butą , patalpas (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas yra tenkinamas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniuosedokumentuosešaliųnurodytiargumentaibeiaplinkybėsneturiesminėsreikšmėsbylosišsprendimuiirbylojeteisiniorezultatoneįtakoja, todėldėljųteismasplačiaunepasisako. Kasacinioteismoyraišaiškinta, jog norsteismosprendimomotyvavimosvarbąyrapabrėžęsir Europos ŽmogausTeisiųTeismas, nurodęs, kadsprendimomotyvavimasyrabūtinas, norintparodyti, kadbylosšalysbuvoišklausytosirteisingumasįvykdytasatidžiai, tačiauteismopareigapagrįstipriimtąsprendimąneturėtųbūtisuprantamakaipreikalavimasdetaliaiatsakyti į kiekvienąargumentą (Lietuvos AukščiausiojoTeismo 2019-06-28 nutartiscivilinėjebyloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 431,00 Eur žyminio mokesčio, bei patyrė 1790,80 Eur(895,40 Eur už iešknio parengimą,895,40 Eur už atstovavimą bei prašymų parengimą) už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos 2221,80 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 23,79 Eur, priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355(nauja redakcija nuo 2014-01-01)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19157,07 Eur (devynioliką tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 07 ct), 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (19157,07 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2221,80 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus, 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.