Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam M. K. (M. K.), jo gynėjui advokatui Ignatijui Šuškevičiui (Ignatijus Šuškevič),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. K. 2019 m. gegužės 12 d., apie 22.23 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Lexus RX 300” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, <...>, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, ir 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. Vilniuje, važiavo šalutiniu keliu – Karačiūnų gatve, kryptimi link Nemenčinės plento, prieš Karačiūnų g.-Nemenčinės pl. sankryžą sustojo, prieš pradėdamas vėl judėti buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti jam saugu, įvažiuodamas į sankryžą, nedavė kelio jo atžvilgiu iš kairės į dešinę pagrindiniu keliu – Nemenčinės plentu, kryptimi nuo Milašiaus gatvės pusės link Nemenčinės miestelio, važiuojančiam motociklui „Yamaha FZS 600“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo V. G. sveikata, taip pat buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Taip M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį. 2019 m. gegužės 12 d. apie 22.15-22.20 val. važiuojant nuo Nemenčinės plento praleido priešais važiavusį automobilį. Sustojo prie sankryžos, pažiūrėjo į kairę, į dešinę, pravažiavo dar vienas automobilis, mašina jau buvo toliau už pėsčiųjų perėjos. Pažiūrėjus dar kartą į dešinę automobilių nebuvo, todėl pradėjo važiuoti iš šalutinio kelio, ketino sukti į kairę – Vilniaus pusę. Staiga pažiūrėjus į kairę, prie bamperio atsidūrė motociklininkas ir nugriuvo ant kairio šono. Motociklininko nepastebėjo, nes sutapo žibintas su šviesomis. Atvykus greitosios medicinos automobiliui, kažką paklojo nukentėjusiajam po kojomis. Po įvykio pačiam neteko bendrauti su nukentėjusiuoju, tačiau dukra bendravo su juo. Nukentėjusysis išdėstė savo poziciją, kad nori 50 000 Eur, tačiau kaltinamojo teigimu, ieškinys labai didelis, nesutinka su tokiu ieškiniu. Nors įvykio metu dirbo, tačiau nekilnojamojo turto neturėjo, šiandien taip pat neturi, tik pusę namo. Savo vardu turi tik registruotą transporto priemonę.

Nukentėjusysis V. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. važiuojant motociklu Nemenčinės plentu, iš šalutinio kelio iššoko automobilis. Bandė sukti į kairę pusę, bet greitis buvo didelis, smūgis irgi buvo gana stiprus. Buvo suplėšyta motociklininko apranga, sudužo šalmas. Po smūgio tam tikrą laiką nesuvokė situacijos, džiaugėsi, kad yra gyvas, tačiau jautė didelį skausmą kojose, šonuose, svaigo galva. Pradėjo būriuotis žmonės, buvo sunku išlaukti pagalbos. Atrodė, kad laukia valandas. Atvažiavusi pagalba sutvarstė, įkėlė į greitąją ir liepė nejudėti. Drabužiai buvo visi kraujuoti, bijojo, kad neteks kojos, pasakė, kad atviras lūžis. Peršvietus ligoninėje pasakė, kad viskas yra gerai, nėra lūžių, tik pažeisti minkštieji audiniai, muštinės žaizdos, o plėštinė žaizda buvo blauzdoje. Kai žmona parsivežė namo, tikėjosi, kad po mėnesio galės eiti, bet po savaitės prasidėjo skausmai, audinių apmirimas. Pasak nukentėjusiojo, buvo išsigandęs, kad neteks kojos. Apie mėnesį laiko buvo gydomas, pats vaikščioti negalėjo. Kai po mėnesio pradėjo keltis, atsirado kirkšnies išvarža. Prieš tai neturėjo jokių simptomų, todėl išvaržą sieja su šiuo įvykiu. Iki įvykio buvo aktyvus, mėgo sportą. Skraido su lėktuvais, lanko tinklinį, krosą, lakstydavo, 2 kartus per savaitę žaisdavo tinklinį. Kiekvieną dieną sportuodavo. Bandė ir po įvykio bėgti, tačiau jeigu didesnis krūvis, pabėgus 1,5 km, kitą dieną vos vaikšto. Anksčiau to nebuvo. Pasak nukentėjusiojo, jaučia didelį fizinį skausmą, netekties ir darbe. Šiai dienai sumažėjo skausmas, vaikšto, dirba, sportuoja, bet fizinės galimybės yra pasikeitusios. Taip pat nevažinėja su motociklu, atsirado baimė. Civilinis ieškinys grindžiamas ilgai patirtu skausmu. Gavo 1 200 Eur iš kaltinamojo draudimo bendrovės, neturtinė žala buvo dalinai, o turtinė žala – pilnai atlyginta. Įskaitant 1 200 Eur, papildomai dar 27 000 Eur prašo, nes praeitų metų pajamos buvo 50 000 Eur.

Liudytojas M. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra chirurgas, asmeniškai nėra susipažinęs su nukentėjusiuoju, tačiau šį nukentėjusįjį pacientą gydė 2019 m. liepos mėn., jam buvo atlikta planinė kirkšninės išvaržos operacija, kuri buvo suplanuota berods prieš 10 dienų iki operacijos. Prieš tai poliklinikoje buvo konsultacija dėl patologijos, kurios metu ir buvo diagnozuota išvarža. Liudytojo teigimu, nėra vienos konkrečios teorijos dėl ko atsiranda išvaržos, bet paskutiniais duomenimis paplitusi teorija, kad tai labiau susiję su kolageno apykaitos pakitimais, kada atsiranda jungiamojo audinio silpnumas ir organizme yra silpnų vietų, kur formuojasi išvaržos. Tai būtent jos formuojasi kirkšniniuose kanaluose arba dažnai lokalizuojasi bamboje. Pasak liudytojo, kažkokios vienos priežasties, kuri galėtų nulemti išvaržos atsiradimą, nėra, tai gali būti fizinis krūvis, genetika, rūkymas, kolageno apykaitos sutrikimai ar po chirurginių intervencijų, t. y. pooperacinės išvaržos. Atsakyti, ar po eismo įvykio taip galėjo nutikti, tai yra visiškai nebe jo kompetencija, šiuo atveju labiau teismo ekspertas galėtų pakomentuoti. Žiūrint teoriškai, turbūt nerastų tokio įrašo, kad nugriuvimas galėtų įtakoti išvaržą. Dažniausiai žmogus darinį apčiuopia kirkšnyje. Kada atsiranda išvarža sunku pasakyti, nes ji gali būti ir be simptomų. Kartais yra atvejų, kai kažką skauda ir kitą dieną atsikėlus būna guzas. Liudytojo teigimu, dažniausiai pacientai skundžiasi apčiuopiamu dariniu. Kas liečia kirkšninę išvaržą, per savo darbinę praktiką, trauminės kirkšnies išvaržos neteko matyti. Yra trauminės diafragmos išvaržos kategorijos, bet kirkšninės išvaržos nėra. Po išvaržos atsiradimo pakitimai gali būti ir nepastebėti. Anot liudytojo, būna, kad išvaržos metu jaučia maudimą, deginimą, bet ne konkrečius simptomus, todėl kartais reikia papildomo klinikinio ištyrimo, kad būtų galima papildomai diagnozuoti patologiją. Tačiau kiek laiko gali trukti organizmo pakitimas be simptomų, negali atsakyti, tai labai individualu.

Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažino su ieškiniu, ir kaip teisingai prokuroras pažymėjo, draudimo sutartis patenka į laikotarpį, kai įsigaliojo įstatymo pakeitimas ir buvo patvirtintos ministro rekomendacijos dėl patirto dydžio nustatymo. 4.2 punkte nurodama, kokį dydį rekomenduojama atlyginti nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgiant į nedarbingumo laikotarpį. 4.2.1 punkte nurodo, kad iki 1 mėn. – 4 mėn. atlyginimo, nuo 1 iki 3 mėn. – 5 mėn. atlyginimo ir t. t. kalbant apie laikotarpį, kai buvo sutrikdyta sveikata, 4 minimalūs atlyginimai apie 2 200 Eur. Atstovo teigimu, šiuo atveju, byloje yra duomenys, taip pat ekspertai kalbėjo, kad išvarža neturėtų būti siejama su šiuo eismo įvykiu. Patirta trauma, kai sutrikdyta kasdienė veikla, turėtų būti vertinama kaip įprastas nesunkaus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju draudimo bendrovė pusė rekomendacijos įvykdė iš karto, nes nebuvo visiškai aišku, ar ji galėtų apimti didesnes pasekmes. Šiuo metu bendrovė mano, kad nėra pagrindo atlyginti daugiau negu 2 200 Eur pagal rekomendacija, jeigu teismas nuspręstų, kad visgi padaryta didesnė turtinė žala. Taip pat yra atsižvelgiama į nedarbingumo terminą ir iki įstatymo patvirtinimo, sumos atitinka teismų praktikas. Pagal jų metodika vertinama kaip nusiskundimai, pokyčiai, bet ir pats nukentėjęs nurodė, kad būklė gerėjanti, matyt, būklė yra teigiama. Šiuo metu nėra duomenų, kad šie sutrikimai išliks ilgesniam laikui. Bendrovė iš esmės šiuo metu galėtų išmokėti padidintą kompensaciją, tačiau neviršijančią maksimalios sumos 2 200 Eur. Iki šiol nebuvo atlyginta, nes dar nebuvo išklausę nukentėjusiojo paaiškinimų.

Specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ekspertinį darbą atlieka 15 metų. Šioje medžiagoje buvo atliktos 3 specialisto išvados, pirmą išvadą atliko teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, antrą išvadą 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliko ji, kurioje buvo nustatyti V. G. sužalojimai pagal pateiktus medicinos dokumentus (ligos istoriją iš Antakalnio poliklinikos), jie buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsiradus papildomiems dokumentams, 2020 m. sausio 15 d. buvo atlikta dar viena specialisto išvada, kurioje surašyti sužalojimai ir kurioje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia. Papildomas prašymas atlikti ekspertizę buvo dėl dešinės pusės kirkšnies išvaržos. 2020 m. sausio 15 d. surašyta specialisto išvada būtent dėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos, kurioje buvo nurodyta, kad diagnozuota dešinės pusės kirkšnies išvarža, ji išoperuota ir buvo prašymas išnagrinėti šią medžiagą. Buvo nustatyta ir išvadoje surašyta, kad nenustačius traumavimo vietos po eismo įvykio ir pooperacinių radinių, nenurodytas nei koks plyšimas ar pilvo sienos sužalojimas, kirkšnies kanalas yra natūralus kanalas, per kurį ir buvo nustatyta, kad formuojasi ta išvarža, su eismo įvykio šios diagnozės, net ne sužalojimo, pasak specialistės, pagal turimus dokumentus susieti negali. Išnagrinėjus visą pateiktą medžiagą, nerado jokių būtent tos vietos sužalojimų, operaciniame protokole nebuvo nurodyta, ar tai senas gyjantis plyšimas, ar patempimas, ar patinimas, ar kraujosruva, ir nenustačius tokių dalykų, tiesiog šios diagnozės su eismo įvykiu pagal visas taisykles susieti negali. Specialistės teigimu, tai yra vyrams labai dažnai pasitaikanti liga, kirkšnies išvarža per natūralų kanalą, kuris laikui bėgant plečiasi dėl jungiamojo audinio silpnumo, net sunkiai pakėlus kažką ar pakilus spaudimui pilvo viduje, sportuojant savaime gali išlysti. Neturint kažkokių sužalojimo duomenų, šios diagnozės kvalifikuoti negali, bet jei ir būtų galima pritraukti šią diagnozę, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Kirkšnies išvaržos diagnozė prie sunkių sužalojimų nepriskiriama, nepriklausomai nuo to, kiek laiko gyja, kad būtų kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai turi atitikti sunkumo masto taisyklėse esančius punktus. Specialistės teigimu, kirkšnies kanalas yra natūralus kanalas, kuris paprastai yra normalaus pločio ir pro jį niekas nepralenda. Jeigu padidėja pilvo ar dubens spaudimas, plečiasi visas jungiamasis audinys. Vyrams kirkšnies vieta yra labai silpna vieta. Gali būti arba sportuojant, ar tiesiog nuo kažkokių ligų, nuo ilgo gulėjimo, kuomet atsiranda su žarnynu bėdos. Būna ir potrauminės išvaržos, bet turi būti pažeidimas būtent šito kanalo, jungiamojo audinio žiedo, jis automatiškai plyšta. Jos gali ilgai būti besimptomės, žmogus gali išvaikščioti visą gyvenimą su tuo ir nesuprasti. Jeigu kirkšnies išvarža yra potrauminis rezultatas ir yra kažkoks plyšimas, tai išoriškai iš karto pasireiškia, žmogus pajaus kažkokį simptomą. Kai pradeda kažkas strigti, tada jau prasideda skausmai ir žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą. Teoriškai įmanoma, jog skausmai pasireiškia po kelių savaičių. Jeigu įvykio metu buvo traumuotas ir pilvas, bet žmogus to nenurodė ir gydytoja apžiūrint nematė to, tai šiuo metu ji nenustatys ar buvo ryšys tarp nustatytos traumos dešinėje pusėje. Kirkšnies išvaržos diagnozavimo specifiką geriau galėtų pasakyti chirurgas. Anot specialistės, jeigu yra matoma išoriškai, tai apžiūros būdu tikrina strigimą, atliekama kompiuterinė tomografija. Priklauso nuo dydžio, ar turint civilinės aviacijos pirmos klasės sveikatos pažymėjimą, galima nepastebėti išsivysčiusios kirkšnies išvaržos. Jeigu nuodugniai apžiūri ir daktaras žino, kad yra tikimybė išvaržos, jis atlieka tam tikrus veiksmus, jeigu iki 1 cm dydžio, tai automatiškai nurašoma ant kirkšnies limfmazgio. Šiuo atveju niekur nenurodomas išvaržos dydis, kad galėtų pasakyti, ar įmanoma traumai įvykus avarijos metu to nepajausti 18 d. ir tik po to pajausti, reikėtų apklausti operavusį chirurgą.

Laiduotojas P. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pasiryžęs būti laiduotoju. Per tiek metų nebuvo jokių pažeidimų, M. K. darbuose sąžiningas, geras žmogus, apie 10 metų kartu dirba, darbe kaip šeima. Pasak laiduotojo, šią situaciją vertina sudėtingai, kadangi toks įvykis gali atsitikti bet kam. Galima kaltinti ir vienus, ir kitus. Motociklai nuolat tarp mašinų važiuoja. M. K. turėjo daugiau dėmesio skirti keliui. Jis dirba vairuotoju ir per tiek metų jokių priekaištų jam neturi, jokių eismo įvykių nėra buvę. Įtaką daro kasdien, visada bendrauja, jeigu atsitinka kokia bėda, visada iškviečia jį (t. y. P. B.) spręsti tuos reikalus. Supranta, kad prisiima atsakomybę už asmenį, ateityje skirs daugiau M. K. dėmesio, kad kuo mažiau būtų tų smulkmenų. Pats administracine tvarka baustas prieš 3-4 metus, berods už telefoną, kai stovėjo prie šviesoforo. Taip pat 2016 m. baustas administracine tvarka už tai, kad buvo perkrauta mašina, o daugiau baustas nėra. Laiduotojo teigimu, jeigu teismas skirtų užstatą, mano, kad už M. K. sutiktų laiduoti ir galėtų sumokėti 1 000 Eur užstatą. Jo atlyginimas priklauso nuo premijų, svyruoja, bet vidurkis apie 1 200 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 22.00 val., važiavo motociklu „Yamaha“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Nemenčinės plentu, kryptimi nuo Vilniaus centro link Nemenčinės miestelio. Buvo tamsus paros metas, gatvės apšvietimas Nemenčinės plente, toje atkarpoje, kur jis važiavo, neįrengtas, važiuojamoji dalis buvo sausa. Nukentėjusiojo teigimu, jis važiavo savo judėjimo juosta, maždaug 1 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, apie 50 km/h greičiu. Priekyje jo važiavęs automobilis buvo apie 50 m atstumu. Kai jis privažinėjo susikirtimą su Karačiūnų gatve ir buvo maždaug 40-50 m atstumu iki jo, pamatė, kad Karačiūnų gatvėje prieš sankryžą stovi lengvasis automobilis. Jam matant, šitas automobilis pajudėjo iš vietos, staigiai įvažiavo į sankryžą ir pasukęs į kairę nuvažiavo kryptimi link Vilniaus centro. Kitų automobilių Karačiūnų gatvėje prieš sankryžą nesimatė. Kai jis buvo maždaug 8-10 m atstumu iki sankryžos, netikėtai pamatė kitą lengvąjį automobilį, atvažiuojantį Karačiūnų gatve prie sankryžos su Nemenčinės pl. Minėtas automobilis, nesustodamas prieš sankryžą, įvažiavo į sankryžą paskui pirmąjį automobilį ir tik tada, kai šio priekinė dalis buvo maždaug ties jo juostos viduriu, šio vairuotojas sustabdė automobilį. Tik pamatęs, kad automobilis įvažiuoja iš šalutinio kelio į sankryžą jo nepraleisdamas, jis iš karto suko vairą į kairę, bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu. Nestabdė, nes buvo per mažas atstumas tarp motociklo ir automobilio, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir atsitrenkė į automobilio priekinę dalį. Nuo smūgio jis su motociklu griuvo ant kelio ant dešinio šono. Kelias minutes jis gulėjo, nesuvokdamas kas įvyko. Po to, pamena, kad prie jo pradėjo rinktis žmonės, ramino jį. Ar tarp šių buvo jį partrenkusio automobilio vairuotojas, pasakyti negali, nežino. Kas iškvietė policiją ir medikus, jis taip pat nežino. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 24-25).

Liudytojas E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, kadangi tai įvyko senokai, tačiau buvo tamsu ir vėlus paros metas. Savo automobiliu kartu su savo žmona M. T. vyko iš Vilniaus miesto į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš Vilniaus, jį aplenkė motociklas, kurio nei markės nei modelio nepamena, tačiau, sprendžiant iš šio važiavimo greičio, šis važiavo apytiksliai 50-70 km/h greičiu. Kai motociklas jį aplenkė, visą laiką važiavo jam iš paskos, tarp jų buvo apytiksliai 100 metrų atstumas. Važiavimo sąlygos buvo normalios, nebuvo nei rūko, nei lietaus. Bevažiuojant Nemenčinės plentu, ties Karačiūnų g. sankryža, iš Karačiūnų g. išvažinėjęs automobilis „Lexus“ (nei valstybinio numerio, nei tikslios markės, nepamena) galimai nepastebėjo motociklininko, kuriam visą laiką važiavo iš paskos, ir staigiai iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį Nemenčinės plento kelią, taip priversdamas motociklo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, dėl ko motociklininkas nesugebėjo apvažiuoti „Lexus“ automobilio ir rėžėsi į visureigio priekinę dalį. Atsitrenkus motociklininkui ir persivertus per visureigį, minėto automobilio vairuotojas iki atvykstant pareigūnams, pavarė visureigį atbuline eiga atgal link Karačiūnų g. pusės, tačiau, kiek šis pavarė automobilį, pasakyti negali. Kodėl šis taip pasielgė, jis taipogi pasakyti negali (1 t., b. l. 39-40).

Liudytoja T. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. K. gyvena kartu apie 10 metų, veda bendrą ūkį. 2019 m. gegužės 13 d., apie 22.00 val. važiavo automobiliu „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo M. K., Karačiūnų gatve link sankryžos su Nemenčinės plentu, kur turėjo sukti į kairę ir važiuoti Nemenčinės plentu, kryptimi link Vilniaus. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, buvo tamsus paros metas. Privažiavus prie Karačiūnų g.-Nemenčinės pl. sankryžos, M. K. sustabdė automobilį, nes jų kelias buvo šalutinis. Ties įvykio vieta gatvės apšvietimas buvo įrengtas, degė žibintai. Abu su M. K. pasižiūrėjo į kairę ir pamatė, kad jiems iš kairės Nemenčinės plentu prie sankryžos su Karačiūnų gatve privažiuoja automobilis su įjungtu dešinio posūkio signalu. Suprato, kad automobilis suks į Karačiūnų gatvę, kurioje stovėjo jie. Pasižiūrėję į dešinę abu matė, kad iš dešinės Nemenčinės plentu artėjančių link jų automobilių nėra. Kai jiems iš kairės atvažiavęs automobilis pradėjo įsukinėti į Karačiūnų gatvę, jie irgi pajudėjo iš stovėjimo vietos. Jie pavažiavo gal kokį metrą, kai staiga, priekyje savo automobilio ji pamatė motociklą, kuris judėjo nedideliu greičiu Nemenčinės plentu nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės. Kiek suprato, motociklas apvažiavo įsukantį į Karačiūnų gatvę automobilį ir norėjo pasitraukti prie savo važiavimo juostos dešinio krašto. Kitą momentą motociklas tiesiog atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį, po ko motociklas pakeitė judėjimo kryptį ir su vairuotoju nukrito kelio važiuojamosios dalies viduryje. Viskas įvyko labai greitai. M. K. iš karto sustabdė vairuojamą automobilį, nusikeikė ir išbėgęs iš automobilio nubėgo prie motociklo vairuotojo. Ji liko sėdėti automobilyje, buvo šoke. Įvykio vietoje pradėjo rinktis žmonės, jie kartu su M. K. rūpinosi motociklo vairuotoju, saugojo įvykio vietą, kad ant motociklininko ir jo vairuotojo neužvažiuotų kitos transporto priemonės. M. K. iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Žino, kad ir kiti žmonės taip pat kvietė šias tarnybas. Medikai išvežė motociklo vairuotoją į ligoninę, o jie liko vietoje su atvykusiais policijos pareigūnais. Kol pareigūnai atlikinėjo visus matavimus, jie vis teiravosi pareigūnų, kaip motociklininko sveikata. Vėliau gavo atsakymą, kad šiam nustatytas lengvas kūno sužalojimas ir šis išleistas namo gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 43-44).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2019 m. gegužės 12 d., apie 22.20 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad važiuojant į Vilnių, ties posūkiu į Karčiūnus, susidūrė automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su motociklu, motociklininkas sužeistas (1 t., b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. M. (A. M.) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 12 d. dirbant kartu su vyr. patruliu A. K. (A. K.), apie 22.22 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iškvietimas į Nemenčinės pl. ir Karačiūnų g. sankryžą, kur susidūrė automobilis su motociklu ir yra sužeistas žmogus (motociklininkas). Atvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris apžiūrėjo motociklininką bei patrulių ekipažas V1744. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo M. K. ir motociklas „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo V. G.. Abu vairuotojai buvo patikrinti ir blaivūs. Motociklo vairuotoją greitoji medicinos pagalba išvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. L. 2019 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 12 d. dirbant kartu su vyr. patruliu M. P. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog važiuojant į Vilnių, ties posūkiu į Karačiūnus, susidūrė automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su motociklu, motociklistas sužeistas. Atvykus nurodytu adresu, pagrindiniame kelyje Nemenčinės pl., gulėjo motociklas „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia motociklo gulėjo jo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai V. G., kuris skundėsi kojos skausmais. Išvažiavime iš šalutinio kelio, t. y. iš Karačiūnų g., stovėjo apgadintas automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia stovėjo vyras, kaip paaiškėjo automobilio vairuotojas M. K., sveikata nesiskundė. Vėliau atvykus greitosios medicinos pagalbos brigada, motociklo vairuotoją išvežė į Lazdynų ligoninę. Besiaiškinant priėjęs E. T. paaiškino, kad važiavo už motociklo Nemečinės plentu ir matė, kaip iš Karačiūnų išvažiavo automobilis „Lexus“, kuris partrenkė motociklą, važiuojantį pagrindiniu keliu Nemenčinės plentu (1 t., b. l. 8).

2019 m. gegužės 12 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Nemečinės pl.-Karačiūnų g., taip pat automobilio „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei motociklo „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtys po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (1 t., b. l. 9).

Fotolentelėje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, automobilio „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir motociklo „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų vaizdas (1 t., b. l. 10-12).

2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio „Lexus RX300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, valstybinis numeris ir valstybinio numerio rėmelis (1 t., b. l. 13-15).

2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog motociklo „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinti duslintuvas, kairės ir dešinės pusės šoniniai veidrodėliai, apdailos detalės, motociklininko šalmas, apranga, kuro bakas (1 t., b. l. 18-20).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog automobilio „Lexus RX 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio M. K., apgadinti priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, numerio grotelės, valstybinis numeris. Motociklo „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti šie apgadinimai: dešinės ir kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliai, motociklininko šalmas, apranga, motociklo apdailos detalės, bakas, duslintuvas, dešinysis posūkis (1 t., b. l. 22).

2019 m. birželio 7 d. V. G. paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 12 d. važiuojant motociklu „Yamaha“ Nemenčinės plentu, apie 23.00 val. artėjant prie susikirtimo su šalutine Kairėnų gatve, iš jos staiga, nepristabdęs išvažiavo kitas automobilis. Vengdamas smūgio, bandė sukti į kairę, bet atstumas buvo per mažas ir įvyko susidūrimas. Atstumas iki automobilio, kai jis išvažiavo į važiuojamąją dalį, buvo apie 10 metrų. Po avarijos dėl patirtų sužalojimų buvo nugabentas į traumatologinę ligoninę, o motociklas nugabentas į policijos aikštelę (1 t., b. l. 26).

2019 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad specialistė J. Majauskaitė-Čobot pagal V. G., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, jog V. G. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje, blauzdoje, kelyje, muštinė-plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje komplikavosi sužalotų audinių nekroze. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31-32).

2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinime nurodoma, kad išnagrinėjus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicininius dokumentus bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, jog jam nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje, blauzdoje, kelyje, muštinė-plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje komplikavosi sužalotų audinių nekroze. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir/ar būkabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, jie galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žaizdos gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 33).

2019 m. gegužės 13 d. T. Š. paaiškinime nurodoma, kad maždaug apie 22.19 val. važiavo automobiliu „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Karačiūnų g. iš sodo link Vilniaus. Sustojus sankryžoje sukti į Vilnių, žiūrėjo į kairę ir laukė. Iš Vilniaus pusės važiavo automobilis, matėsi jo šviesos ir rodė posūkį į Karačiūnų gatvę. Motociklo nesimatė už minėto automobilio, jo žibinto šviesų nebuvo matyti, atrodė, kad šviečia tik mašinos šviesos. Pradėjus sukti, greičio nebuvo, tik vos pajudėjus iš vietos, motociklininkas, lenkdamas nematė jų automobilio ir iššoko tiesiai prieš juos. Staigiai sustojo, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo, nes viskas įvyko akimirksniu (1 t., b. l. 45).

2019 m. gegužės 13 d. M. K. paaiškinime nurodoma, kad maždaug apie 22.19 val. važiavo automobiliu „Lexus RX 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Karačiūnų g. link Vilniaus, buvo tamsu, naktis, gatvė apšviesta, asfaltas sausas. Stovint sankryžoje Karačiūnų g.-Nemenčinės pl. prieš jį viena mašina pasuko į kairę link Vilniaus, po to jis privažiavo prie sankryžos, pažiūrėjo į dešinę, į kairę. Kairėje pusėje, dar prieš pėsčiųjų perėją rodant mašinai posūkį į dešinę, tuo metu jis pradėjo judėti ir tik pajudėjus, prieš jį staiga pasirodė motociklas. Sustabdė automobilį, bet įvyko susidūrimas, o motociklininkas nugriuvo. Prieš susidūrimą nepastebėjo motociklo, ar jis važiavo be šviesų ar tiesiog važiavo taip, kad sutapo jo motociklo artimos šviesos su automobilio vienos pusės šviesa ir tuo metu atrodė, kad važiuoja tik vienas automobilis. Iš karto paskambinęs numeriu 112 pranešė apie įvykį, motociklininką išvežė greitosios pagalbos automobiliu (1 t., b. l. 53).

2019 m. lapkričio 7 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į paklausimą žalos byloje nurodoma, kad nukentėjęs V. G. kreipėsi į draudimo bendrovę, jam paskaičiuota negautų pajamų suma 221,18 Eur bei neturtinei žalai atlyginti 1 200 Eur draudimo išmokos suma, taip pat dėl motociklo patirtų nuostolių yra paskaičiuota išmokos suma 1 082 Eur (1 t., b. l. 74).

2020 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad specialistė J. Majauskaitė-Čobot pagal V. G., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, jog V. G. diagnozuota dešinės pusės kirkšnies išvarža be strigimo požymių, tačiau nesant objektyvių išorinių pilvo/kirkšnies traumavimo požymių iš karto po eismo įvykio bei iš karto po eismo įvykio nenustačius vidinių pilvo sienos struktūrų plyšimo požymių, ši diagnozė su aptariamu įvykiu nesietina ir kvalifikuojant sveikatos sutrikdymą į šią diagnozę neatsižvelgiama (1 t., b. l. 96-97).

2020 m. gegužės 30 d. V. G. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. gegužės 12 d. vykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha Fazer“ bei asmeniniai daiktai, taip pat padarytas sveikatos sutrikdymas – daugybiniai sumušimai ir nubrozdinimai, kirstinės, plėštinės žaizdos ant abiejų kojų, trauminis kirkšnies išvaržos plyšimas. Be kita ko nurodoma, kad dėl neatsargių M. K. veiksmų patyrė didelius fizinius skausmus, buvo atlikta dešinės kirkšnies operacija – implantuotas sintetinis tinklelis. Po įvykio keturias savaites negalėjo vaikščioti, reikėjo artimųjų pagalbos, dėl to jo sutuoktinė turėjo nuolat važinėti darbo metu iš darbo namo ir jį slaugyti, daryti injekcijas. Dėl patiriamo kojos skausmo nebegali lankyti tinklinio treniruočių, kita intensyvi fizinė veikla ribojama kojos skausmo, apsunkinti intymūs santykiai. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir bendravimo galimybės, nes galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, dėl to jautė emocinį diskomfortą, negalėjo dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, ypač sportinėje, bendrauti su draugais. Dėl patirtų traumų patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Dėl sugadinto jam priklausančio turto ir patirtos sveikatos sutrikdymo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti eismo įvykį sukėlęs asmuo. Iki šio momento jam yra atlyginta dokumentiškai pagrįsta turtinė žala už negautas pajamas ir sugadintus asmeninius daiktus, taip pat dalis neturtinės žalos – 1 200 Eur, kurią atlygino draudimo bendrovė ABD „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 169-170).

Iš eismo įvykio duomenų išrašo matyti, kad2019 m. gegužės 12 d. 22.22 val. įvyko eismo įvykis, važiuojant į Vilnių, ties posūkiu į Karčiūnus, susidūrė automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su motociklu „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu buvo sužeistas motociklininkas. Automobilis „Lexus“ draustas ADB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. kovo 19 d. (2 t., b. l. 8-10).

III. Teismo argumentai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 22.23 val., kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. M. K. vairuojamas automobilis „Lexus RX 300” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, važiuojant šalutiniu keliu – Karačiūnų gatve, kryptimi link Nemenčinės plento, prieš Karačiūnų g.-Nemenčinės pl. sankryžą sustojo, prieš pradėdamas vėl judėti buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti jam saugu, įvažiuodamas į sankryžą, nedavė kelio jo atžvilgiu iš kairės į dešinę pagrindiniu keliu – Nemenčinės plentu, kryptimi nuo Milašiaus gatvės pusės link Nemenčinės miestelio, važiuojančiam motociklui „Yamaha FZS 600“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam V. G., su juo susidūrė ir dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis M. K., kuris parodė, kad išties, būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį. 2019 m. gegužės 12 d. apie 22.15-22.20 val. važiuojant nuo Nemenčinės plento praleido priešais važiavusį automobilį. Sustojo prie sankryžos, pažiūrėjus į kairę, dešinę pravažiavo dar vienas automobilis. Kai dar kartą pažiūrėjo į dešinę automobilių nebuvo, todėl pradėjo važiuoti iš šalutinio kelio, ketino sukti į kairę – Vilniaus pusę. Staiga pažiūrėjus į kairę, prie bamperio atsidūrė motociklininkas. Kaltinamojo teigimu, nepastebėjo, nes sutapo žibintas su šviesomis. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis M. K. nurodė ir savo 2019 m. gegužės 13 d. rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 53). Be to, pirmiau nurodytas kaltinamojo aplinkybes patvirtina kartu su kaltinamuoju važiavusios T. Š. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 45) bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad privažiavus prie Karačiūnų g.-Nemenčinės pl. sankryžos M. K. sustabdė automobilį, abu pasižiūrėjo į kairę ir pamatė, kad iš kairės Nemenčinės plentu prie sankryžos privažiuoja automobilis su įjungtu dešinio posūkio signalu. Suprato, kad automobilis suks į Karačiūnų gatvę, kurioje stovėjo jie. Pasižiūrėję į dešinę abu matė, kad iš dešinės Nemenčinės plentu artėjančių link jų automobilių nėra. Kai jiems iš kairės atvažiavęs automobilis pradėjo įsukinėti į Karačiūnų gatvę, jie irgi pajudėjo iš stovėjimo vietos. Pavažiavo gal kokį metrą, kai staiga, priekyje savo automobilio pamatė motociklą, kuris judėjo nedideliu greičiu Nemenčinės plentu nuo Vilniaus pusės. Kiek suprato, motociklas apvažiavo įsukantį į Karačiūnų gatvę automobilį ir norėjo pasitraukti prie savo važiavimo juostos dešinio krašto. Kitą momentą motociklas tiesiog atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį, po ko motociklas pakeitė judėjimo kryptį ir su vairuotoju nukrito kelio važiuojamosios dalies viduryje (1 t., b. l. 43-44). Aplinkybę, jog jo vairuojamas motociklas susidūrė su iš šalutiniu keliu išsukusiu automobiliu, patvirtino ir nukentėjusysis V. G. apklausiamas teismo posėdžio metu, taip pat tokios aplinkybės nurodytos ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 24-25), rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 26). Liudytojas E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad važiuojant Nemenčinės plentu, ties Karačiūnų g. sankryža, iš Karačiūnų g. išvažinėjęs automobilis „Lexus“ galimai nepastebėjo motociklininko ir staigiai iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį Nemenčinės plento kelią, taip priversdamas motociklo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, dėl ko motociklininkas nesugebėjo apvažiuoti „Lexus“ automobilio ir rėžėsi į visureigio priekinę dalį (1 t., b. l. 39-40). Pirmiau nurodytas kaltinamojo, nukentėjusiojo ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus detalizuoja policijos pareigūnų A. M. ir L. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys (1 t., b. l. 7-8), 2019 m. gegužės 12 d. eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Nemečinės pl.-Karačiūnų g., taip pat automobilio „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei motociklo „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtys po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (1 t., b. l. 9). Be to, fotolentelėje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, automobilio „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir motociklo „Yamaha“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų vaizdas (1 t., b. l. 10-12), 2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 13-15, 18-20) ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (1 t., b. l. 22) užfiksuoti minėtų transporto priemonių apgadinimai. Tuo tarpu iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2019 m. gegužės 12 d., apie 22.20 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad važiuojant į Vilnių, ties posūkiu į Karčiūnus, susidūrė automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su motociklu, motociklininkas sužeistas (1 t., b. l. 3).

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl sveikatos sutrikdymo masto dydžio, nors šioje byloje iš esmės buvo keliamas klausimas dėl sveikatos sutrikdymo masto ir padarytų sužalojimų dydžio. Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis V. G. parodė, kad atsiradusią išvaržą sieja būtent su šiuo įvykiu, kadangi apie mėnesį laiko buvo gydomas, pats vaikščioti negalėjo. Kai po mėnesio pradėjo keltis, atsirado kirkšnies išvarža. Nukentėjusiojo teigimu, prieš tai neturėjo jokių simptomų. Visų pirma, kaip matyti iš pirminės specialisto išvados, kurią atliko specialistas J. M. Paliulis bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime, išnagrinėjus V. G. pateiktus medicininius dokumentus bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, jog jam nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje, blauzdoje, kelyje, muštinė-plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje komplikavosi sužalotų audinių nekroze. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir/ar būkabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, jie galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žaizdos gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 33). Analogišką išvadą 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole konstatavo ir specialistė J. Majauskaitė-Čobot (1 t., b. l. 31-32). Tuo tarpu gavus papildomus medicininius dokumentus, t. y. po nukentėjusiajam atliktos išvaržos operacijos, kaip matyti iš J. Majauskaitės-Čobot 2020 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole konstatuotinos išvados, jog sveikatos sutrikdymo mastas nesikeitė, nes V. G. diagnozuota dešinės pusės kirkšnies išvarža be strigimo požymių, tačiau nesant objektyvių išorinių pilvo/kirkšnies traumavimo požymių iš karto po eismo įvykio bei iš karto po eismo įvykio nenustačius vidinių pilvo sienos struktūrų plyšimo požymių, ši diagnozė su aptariamu įvykiu nesietina ir kvalifikuojant sveikatos sutrikdymą į šią diagnozę neatsižvelgiama (1 t., b. l. 96-97). Tai patvirtino ir apklausiama teismo posėdžio metu specialistė J. Majauskaitė-Čobot, kuri paaiškino, kad net ir nukentėjusiojo V. G. siejamą išvaržą pritraukus prie diagnozės, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Specialistės teigimu, kirkšnies išvaržos diagnozė prie sunkių sužalojimų nepriskiriama, nepriklausomai nuo to, kiek laiko gyja. Kad būtų kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai turi atitikti sunkumo masto taisyklėse esančius punktus. Pastebėtina, kad ir liudytojas M. L., kuris gydė nukentėjusįjį, teismo posėdyje parodė, kad negali kategoriškai sieti išvaržos su įvykiu. Pasak liudytojo, kažkokios vienos priežasties, kuri galėtų nulemti išvaržos atsiradimą, nėra, tai gali būti fizinis krūvis, genetika, rūkymas, kolageno apykaitos sutrikimai ar po chirurginių intervencijų, t. y. pooperacinės išvaržos. Žiūrint teoriškai, turbūt nerastų tokio įrašo, kad nugriuvimas galėtų įtakoti išvaržą. Taigi iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo su eismo įvykiu siejamas išvaržos atsiradimas neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui (svarbus sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kas bus aptarta vėliau), kadangi sugretinus šiuos įrodymus konstatuotina, kad M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Lexus RX 300” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įvažiuodamas į sankryžą, nedavė kelio jo atžvilgiu iš kairės į dešinę pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui „Yamaha FZS 600“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo V. G., su juo susidūrė, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Vis tik, vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo M. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent M. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 101 punkte, be kita ko numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pagal KET 154 punktą, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo M. K. parodymai patvirtina, kad jis vairuodamas transporto priemonę minėtų KET 101, 154 punktų reikalavimų nesilaikė, pagal eismo ir oro sąlygas nebuvo pakankamai atsargus, todėl Vilniuje, Karačiūnų g.-Nemenčinės pl. sankryžoje, prieš judėdamas buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio motociklu važiuojančiam nukentėjusiajam ir su juo susidūrė. Pažymėtina, kad M. K. yra įgijęs teisę vairuoti, jam žinomos kelių eismo taisyklių nuostatos, tarp jų ir KET 101, 154 punktų nuostatos. Nepaisant to, jis važiuodamas pakankamai judrioje miesto vietoje, kur leistinas greitis 70 km/h, atlikdamas manevrą į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, t. y. kad už atvažiuojančio ir į gatvę, iš kurios ketino jis pats sukti, sukančio automobilio, nėra kitos transporto priemones, nors suvokė, kad yra tamsus paros metas, matomumas yra pakankamai apsunkintas, taip pat, kad už sukančio automobilio gali būti kita transporto priemonė ir turėjo bei galėjo manevrą atlikti saugiai, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei. Nepaisant to, kad atvažiuojanti priemonė ketino sukti į tą pačią gatvę, kurioje stovėjo jis, M. K. neįsitikinęs, kad už kitos transporto priemonės nieko nėra, vis tik bandė atlikti manevrą į kairę. Taigi veiką (KET 101, 154 punktų pažeidimus) kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, M. K. vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas pirmiau nurodytoje sankryžoje į kairę nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (eismo intensyvumą, vietovę, paros metą) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp M. K. padarytų KET 101, 154 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad M. K. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo M. K.

2020 m. birželio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis M. K. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotojas P. B. teismui rašytinį prašymą dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 14-15). 2020 m. liepos 16 d. teisiamojo posėdžio metu laiduotojas, kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė M. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką M. K. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (1 t. b. l. 63) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso proceso metu. Ketvirta, dėl M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei apgadinta transporto priemonė. M. K. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje ADB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 17; 2 t., b. l. 8-10). 2019 m. gegužės 12 M. K. neatsargiai vairuojant, susidūrus su motociklu buvo nesunkiai sužalotas V. G., kuris kreipėsi į minėtą draudimo bendrovę, ir ikiteisminio tyrimo metu draudimo kompanijos jam buvo išmokėta negautų pajamų suma 221,18 Eur, 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir dėl motociklo patirtų nuostolių 1 082 Eur suma (1 t., b. l. 74). Iš 2020 m. gegužės 30 d. nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, kad iki šio momento jam yra atlyginta dokumentiškai pagrįsta turtinė žala už negautas pajamas ir sugadintus asmeninius daiktus, taip pat dalis neturtinės žalos – 1 200 Eur, kurią atlygino draudimo bendrovė ABD „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 169-170). Šiame kontekste pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Taigi kaip matyti, nors M. K. pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, todėl jis atitinka ir šią sąlygą, kad įsipareigojo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, kartu yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. padaryta veika yra neatsargi, yra vyresnio amžiaus, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (1 t., b. l. 63), praeityje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 64), dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 86), vidurinio išsilavinimo, be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, jog būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo V. G.. Iš jo elgesio teismo posėdyje taip pat matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo bendradarbis P. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog P. B. yra dirbantis bei gaunantis vidutines pajamas (2 t., b. l. 33-65, 72), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 27), iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus, 2016 m. baustas administracine tvarka už krovinio vežimo sąlygų pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo (2 t., b. l. 28-32), iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymos matyti, kad P. B. visos privalomos mokesčių deklaracijos pateiktos, jis nėra skolingas valstybių, savivaldybių biudžetams, pinigų fondams (2 t., b. l. 16), darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip darbštus, sąžiningas, drausmingas darbuotojas, dėl ramaus ir nekonfliktiško būdo, gerbiamas kolegų (2 t., b. l. 18). Teismo posėdžio metu pats P. B. paaiškino, kad yra M. K. bendradarbis., dirba kartu apie 10 m., o darbe kaip šeima. Laiduotojo teigimu, jis darbuose sąžiningas, geras žmogus. M. K. dirba vairuotoju ir per tiek metų jokių priekaištų jam neturi, jokių eismo įvykių nėra buvę. Įtaką daro kasdien, visada bendrauja, jeigu atsitinka kokia bėda, visada iškviečia jį (t. y. P. B.) spręsti tuos reikalus. Supranta, kad prisiima atsakomybę už asmenį, ateityje skirs daugiau M. K. dėmesio, kad kuo mažiau būtų tų smulkmenų. Anot laiduotojo, šiuo atveju, M. K. turėjo daugiau dėmesio skirti keliui. Teismas sprendžia, kad P. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad jis gauna vidutines pajamas, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už bendradarbį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas P. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo M. K. bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto tam, siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš bendradarbį, P. B. skirtinas M. K. laiduotoju taikant užstatą. Pats P. B. nurodė gaunantis vidutines pajamas, todėl teismo vertinimu – 1 000 Eur užstato suma, bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins M. K. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai o kartu padės įrodyti laiduotojui, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už bendradarbį rimtas bei apgalvotas, motyvuos ją atidžiai prižiūrėti M. K.. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, taikant užstatą.

V. Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę paskyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, vidutinio amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba vairuotoju ir šis darbas yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o uždraudus vairuoti transporto priemones, jis prarastų ir savo vairuotojo specialybę. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant kaltinamajam M. K. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl 2019 m. gegužės 12 d. vykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas motociklas „Yamaha Fazer“ bei asmeniniai daiktai, taip pat padarytas sveikatos sutrikdymas – daugybiniai sumušimai ir nubrozdinimai, kirstinės, plėštinės žaizdos ant abiejų kojų, trauminis kirkšnies išvaržos plyšimas. Iki šio momento jam yra atlyginta dokumentiškai pagrįsta turtinė žala už negautas pajamas ir sugadintus asmeninius daiktus, taip pat dalis neturtinės žalos – 1 200 Eur, kurią atlygino draudimo bendrovė ABD „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 169-170). Teismo posėdžio metu V. G. patvirtino, kad jo civilinis ieškinys grindžiamas ilgai patirtu skausmu.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Apžvelgus teismų praktiką, kuri labiau atspindi nuolat besikeičiančius šalies ekonominius rodiklius, pastebėtina ir tai, kad šios kategorijos nusikalstamų veikų bylose paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydis didėja (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-331-174/2016 (nustatytas neturtinės žalos dydis – 6 800 Eur), 1A-3-557/2018 (3 000 Eur), 1A-170-417/2019 (4 300 Eur), Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-212-290/2018 (3 400 Eur), 1A-578-966/2019 (4 000 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 (5 000 Eur)). Be to, pastarosiose dvejose nutartyse buvo nagrinėti atvejai, kuomet nukentėjusiojo veiksmai taip pat buvo siejami su eismo įvykio kilimo priežastimis. Kita vertus, bylos nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, jog nukentėjusiajam iš kaltinamojo draudimo bendrovės yra atlyginta dokumentiškai pagrįsta turtinė žala už negautas pajamas ir sugadintus asmeninius daiktus, taip pat dalis neturtinės žalos – 1 200 Eur (1 t., b. l. 169-170). Apklausiamas teismo posėdžio metu V. G. patvirtino, kad neturtinės žalos atlyginimo gavo 1 200 Eur iš minėtos draudimo bendrovės, neturtinė žala buvo dalinai atlyginta, o turtinė žala – pilnai. Pasak nukentėjusiojo, žiūrint į metines pajamas, jo praeitų metų pajamos sudarė 50 000 Eur, todėl šią sumą padalino per pusę ir reiškia ieškinį dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pažymėtina, kad draudimo bendrovės atstovas apklausiamas teisme parodė, kad bendrovė sutinka apmokėti iki 2 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaudamasi rekomendacijomis būtent tokią gali mokėti maksimalią sumą dėl šio įvykio. Pasak draudimo bendrovės atstovo, rekomendacijose išmokėtinos sumos nurodytos atsižvelgiant į nedarbingumo laikotarpį. Tesimo vertinimu, vien atsižvelgimas į nedarbingumo laikotarpį, nevertinant kitų individualių reikšmingų aplinkybių, neatitinka neturtinės žalos atlyginimo esmės. Kaip jau minėta, teismų praktikoje nurodoma eilė kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį. Antai, atsižvelgiama į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į pagrįstus kaltininko interesus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. G. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam V. G. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, jis nurodo, kad praėjus mėnesiui laiko po įvykio, tikėjosi, kad galės eiti, bet po savaitės prasidėjo skausmai, audinių apmirimas. Pasak nukentėjusiojo, buvo išsigandęs, kad neteks kojos. Apie mėnesį laiko buvo gydomas, pats vaikščioti negalėjo. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir bylos medžiagoje esantys medicininiai dokumentai. Nors nukentėjusysis mano, kad eismo įvykis susijęs ir su kirkšnies išvarža, kurią išoperavus buvo implantuotas sintetinis tinklelis, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į tai neatsižvelgia, kadangi pagal medikų parodymus bei specialisto išvadas, nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Vis tik pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodo, jog dėl patiriamo kojos skausmo negali užsiimti aktyvia fizine veikla, ką darė iki nagrinėjamo įvykio. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų V. G. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, apsunkinimus, kadangi keturias savaites po įvykio negalėjo vaikščioti, buvo priklausomas nuo sutuoktinės. Pažymėtina, kad bloga nukentėjusiojo psichologinė būsena buvo matoma ir posėdžio metu, kurio metu jis į procesą reagavo itin jautriai. Dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo teigimu, sumažėjo ir bendravimo galimybės, nes galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu, dėl to jautė emocinį diskomfortą, negalėjo dalyvauti visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, ypač sportinėje, bendrauti su draugais. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo V. G. problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajam skausmingus pojūčius, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 3 000 Eur nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė ABD „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam atlygino 1 200 Eur (1 t., b. l. 169-170), byloje nukentėjusiojo ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam iš draudimo bendrovės ABD „(duomenys neskelbtini)“ priteistini 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VII. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2020 m. birželio 16 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Tatjana Benetė teikia antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. G. teisme. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 181,28 Eur (2 t., b. l. 2-3, 13). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, todėl jis yra atsakingas už valstybės turėtas išlaidas, apmokant už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. G., todėl ši suma, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirbantis, priteistina iš kaltinamojo M. K. valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. (M. K.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti P. B. (P. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Priteisti iš draudimo bendrovės ABD „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. G. 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. K. Lietuvos valstybei 181,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajam V. G. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios VMI sąskaitos: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.