Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Venta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutarties pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Venta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei ATS1 dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti teisinę registraciją, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) teisme pareiškė ieškinį atsakovei ATS1, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės ATS1 surašytos, automatiškai IS „Infostatyba“ registruotos ir VĮ Registrų centras pateiktos 2022 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220512-08474 galiojimą ir registravimą IS „Infostatyba“; 2) įpareigoti atsakovę ATS1 per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu išregistruoti automatiškai IS „Infostatyba“ registruotos 2022 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220512-08474 ir 2022 m. gegužės 6 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) atsakovei ATS1 per 10 darbo dienų neįvykdžius 3 punkte nurodyto įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti 3 punkte nurodytus veiksmus atsakovės ATS1 lėšomis ir kartu išieškoti iš jos reikiamas išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 (toliau – ir Nutartis) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Venta“ pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023, kuri buvo išnagrinėta priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurios 2 punkte ieškovė pareiškė, kad ieškinio reikalavimų atsisako ir teismas bylą nutraukė. UAB „Venta“ byloje nedalyvavo, todėl apie priimtą nutartį nežinojo. Su ja UAB „Venta“ susipažino 2025 m. rugpjūčio 14 d., t. y. kitą dieną po to, kai atsakovė su savo 2025 m. rugpjūčio 13 d. prašymu pateikė ją į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų a. b. Nr. eI3-12974-983/2025.

Paaiškino, kad UAB „Venta“ nuosavybės teise priklauso prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekybos pastatas). Tarp UAB „Venta“ ir atsakovės jau seniai yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo prie atsakovės sandėlio formavimo/neformavimo bei tokio žemės sklypo ploto ir ribų. Atsakovės iniciatyva yra rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas). Atsakovė siekia savo sandėliui susiformuoti valstybinės žemės sklypą, įtraukiant į jį žemę, kuri yra būtina ir pagal ilgalaikę naudojimosi tvarką yra naudojama UAB „Venta“ ir kitų trečiųjų asmenų privažiavimui iki savų pastatų, automobilių statymui (UAB „Venta“ ir kitų trečiųjų asmenų pastatai net buvo suprojektuoti ir pastatyti įvertinus, kad bus naudojamasi minėta žeme privažiavimui iki pastatų bei jų eksploatavimui) ir kurią UAB „Venta“ bei kitų gretimų sklypų savininkai pageidautų įgyti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą. UAB „Venta“ ir kiti tretieji asmenys su tokiais atsakovės užmojais nesutinka. Pažymėjo, jog sandėlio teisėtumo/neteisėtumo klausimas yra reikšmingas UAB „Venta“ teisių ir teisėtų interesų gynybai, nes prie neįteisinto sandėlio valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka bet kuriuo atveju negalėtų būti formuojamas, todėl UAB „Venta“ ir toliau galėtų netrukdomai naudotis tokia žeme privažiavimui iki savo prekybos pastato bei jo eksploatavimui. Tuo tarpu byloje priimta nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, iš esmės buvo įteisintas atsakovės sandėlis. Tai blogina UAB „Venta“ teisinę padėtį, nes sandėlį traktuojant kaip įteisintą, nelieka minėto absoliutaus draudimo formuoti prie jo valstybinės žemės sklypą. Taigi nutartimi buvo nuspręsta ir dėl UAB „Venta“ materialinių teisių ir pareigų, o ji nebuvo įtraukta į bylą. Kadangi byla buvo išnagrinėta neįtraukus jos į bylą, jai nebuvo sudaryta galimybė teikti savo paaiškinimus bylai reikšmingais klausimais, surinkti ir pateikti į bylą šiame prašyme išdėstytus teiginius patvirtinančius įrodymus, pareikšti prieštaravimus dėl taikos sutarties tvirtinimo bei apeliacine tvarka skųsti nutartį, kuria ji buvo patvirtinta. Ieškovė atsiliepimu su prašymu nesutiko, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti. Nurodė šiuo motyvus: Pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. neįrodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl pareiškėjos, neįtrauktos į civilinės bylos Nr. e2-357-1162/2023 nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimų pagrįstumas teismo nebuvo vertinamas, nes šalys sudarė taikos sutartį, o teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė. Nutartyje nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, todėl taikos sutarties patvirtinimas minėta nutartimi nepažeidžia pareiškėjos teisių, juolab, kaip galima matyti iš prie prašymo pridedamų dokumentų, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektas nėra patvirtintas, pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kodėl negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta teise įsigyti valstybinės žemės sklypą, tik subjektyviai teigia, kad „<...> Atsakovė siekia <...> susiformuoti valstybinės žemės sklypą, <....> ir kurią UAB „Venta“ bei kitų gretimų sklypų savininkai pageidautų įgyti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą“. Pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo/pertvarkymo ar įsigijimo, todėl teigti, kad dėl neįtrauktos į civilinę bylą pareiškėjos nedalyvavimo procese buvo pažeistos jos materialinės teisės ir teisėti interesai, taip pat pagrindo nėra. Atsakovė atsiliepimu su prašymu nesutiko, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti. Nurodė šiuos pagrindinius motyvus: Pareiškėja siekia suklaidinti teismą, savo prašyme teigdama, kad ji apie nutartį sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 14 d. Teigia, jog kartu su šiuo atsiliepimu teismui pateiktuose M. L., kuris yra atsakovės ATS1 sugyventinis, rašytiniuose liudytojo parodymuose fiksuota, kad: i) 2023 m. gegužės mėnesį M. L. įteikė Nutartį į rankas UAB „Venta“ atstovui V. V. R., kai jis atėjo prie sandėlio ir eilinį kartą pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas atsakovės ATS1 sugyventiniui M. L. dėl neva tai netesėtai atliktų sandėlio remonto darbų; ii) UAB „Venta“ atstovui V. V. R. apie nutartį buvo žinoma ir 2024 m. lapkričio 19 d., kadangi jis pats klausė atsakovės ATS1 sugyventinio M. L. „kaip tu teismą laimėjai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija?“ Todėl UAB „Venta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (3 mėnesiai nuo sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias pagrindus procesui atnaujinti) teikti atitinkamą prašymą. Taip pat nurodė, jog kartu su atsiliepimu teismui pateikė garso įrašą iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus nagrinėtos administracinės bylos Nr. AG1-31/12-2025, kuris patvirtina, kad UAB „Venta“ apie nutartį turėjo žinoti ir 2025 m. balandžio 16 d.

Pažymėjo, kad UAB „Venta“ teisės negali būti ginamos, nes ji pati neteisėtai naudojasi laisva valstybine žeme, kuri ribojasi su jos iš Lietuvos Respublikos išsinuomotu žemės sklypu. UAB „Venta“ neteisėtai naudojasi valstybine žeme, kurią šiai dienai atsakovė siekia susiformuoti atskiru žemės sklypu savo sandėlio eksploatavimui. UAB „Venta“ neturi nei nuomos, nei panaudos sutarties dėl tos valstybinės žemės, kurią atsakovė siekia sau susiformuoti atskiru žemės sklypu savo sandėlio eksploatavimui. Nepaisant to, UAB „Venta“ visą šią valstybinę žemę yra užėmusi ir joje parkuoja savo automobilius. Taip pat pažymėjo ir tai, kad UAB „Venta“ turi suformuotą atskirą žemės sklypą savo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, eksploatavimui. Mano, kad UAB „Venta“ proceso atnaujinimo tikslas yra ir toliau neteisėtai naudotis valstybine žeme, kuri turėtų būti skiriama atsakovės sandėlio eksploatavimui. UAB „Venta“ kartu su savo prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji turi teisėtą pagrindą naudotis ta valstybine žeme, kuria sau atskiru žemės sklypu siekia susiformuoti atsakovė savo sandėlio eksploatavimui ir/ar, kad ji tokią teisę įgytų, jei atsakovės sandėlis būtų nugriautas.

Nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, nebuvo pasisakyta dėl UAB „Venta“ teisių ir pareigų, todėl jokios teisės ir pareigos bendrovei UAB „Venta“, priėmus nutartį, nebuvo sukurtos, nes civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 buvo spręstas klausimas tik dėl atsakovės sandėlio remonto darbų teisėtumo, o jokie žemės naudojimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami. Pabrėžė, jog jokie UAB „Venta“ interesai, priėmus Nutartį, nebuvo pažeisti, nes tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir šiuo metu UAB „Venta“ neturi teisės naudotis valstybine žeme, ant kurios dar 1947 m. buvo pastatytas sandėlis. Be to, nutartis neturi jokios įtakos UAB „Venta“ teisėms ir pareigoms, nes UAB „Venta“ neturi iniciatyvos teisės laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su UAB „Venta“ nuomos teise valdomu žemės sklypu, formuoti atskiru žemės sklypu, nes šioje valstybinėje žemėje nėra jokių statinių, kurie priklausytų UAB „Venta“ nuosavybės teise. Net jei ginčo statinys ir būtų nugriautas, UAB „Venta“ vis tiek neturėtų iniciatyvos teisės formuoti laisvą valstybinę žemę atskiru žemės sklypu ir jį iš valstybės išsinuomoti ir/ar išsipirkti. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašo procesinį sprendimą byloje priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skundžiamoje nutartyje teismo išvada, kad UAB „Venta“ prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti tariamai praleido 3 mėn. terminą, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo buvo padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir klaidingai nustačius bylos aplinkybes, pažeidus logikos dėsnius. Nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Venta“ tariamai „nenurodė to, kad ji nepripažįsta atsakovės atstovės nurodytų aplinkybių ir kategoriškai neigia tokias aplinkybes iš viso buvus“. Vien iš prašyme nurodytų aplinkybių UAB „Venta“ pozicija yra labai aiškiai pateikta, kad jai iki nurodytos Nutarties gavimo kitoje byloje dienos nebuvo nieko žinoma nei apie bylą nei apie joje priimtą Nutartį. Atsakovės pateiktuose paaiškinimuose ir įrodymuose nurodytų aplinkybių UAB „Venta“ jokia forma ir jokiu būdu byloje nepripažino. UAB „Venta“ pateikė argumentus ir dėl kitų aspektų susijusių su atsakovės pateiktų įrodymų neleistinumu. T. y., kad M. L. 2024-11-19 pokalbio garso įrašą padarė neturėdamas V. V. R. sutikimo ir iš anksto neinformavęs jo, kad pokalbis bus įrašytas. Tuo M. L. pažeidė V. V. R. teisę į privatumą. Atsakovės pateiktas 2024-11-19 pokalbio garso įrašas neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo ir jau vien todėl negali būti vertinamas byloje. UAB „Venta“ yra juridinis asmuo, savarankiškas teisinių santykių dalyvis, yra atskiras nuo minėto V. V. R. asmuo, todėl jie negali būti tapatinami. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad minėto 2024-11-19 pokalbio metu V. V. R. veikė kaip UAB „Venta“ atstovas. Atsakovės į bylą pateiktame 2024-11-19 dienos pokalbio garso įraše V. V. R. neprisistatė kaip UAB „Venta“ atstovas, nenurodė, kad veikia UAB „Venta“ pavedimu, vardu ir interesais. UAB „Venta“ pažymi, kad 2024-11-19 dieną nebuvo įgaliojusi V. V. R. ir juo labiau nebuvo davusi jam pavedimo kalbėti su atsakove ar jos sugyventiniu M. L. UAB „Venta“ apskritai nebuvo žinomas ne tik tokio pokalbio buvimo faktas, bet juo labiau jo turinys. Todėl teismas visiškai nepagrįstai UAB „Venta“ sužinojimo apie bylą momentą nustatinėjo remdamasis kažkokiu neaiškiais tikslais, nežinia kur padarytu privataus pokalbio garso įrašu.

Teismas skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai nepagrįstai laiko, kad UAB „Venta“ 2025-02-18 prašyme neginčija atsakovės argumentų apie 2024-11-19 garso įraše užfiksuoto pokalbio turinį. Atsakovė teigia, kad minėto pokalbio metu V. V. R. klausė atsakovės sugyventinio M. L. „kaip tu teismą laimėjai su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija?“ Tačiau iš 2024-11-19 pokalbio garso įrašo girdėti, kad V. V. R. klausdamas atsakovės sugyventinio M. L., kaip pastarasis laimėjo bylą, nenurodė, kad ta byla vyko su Inspekcija. Aplinkybę, kad pokalbyje minima byla tariamai buvo su Inspekcija atsiliepime atsakovė pati išsigalvojo. Beje, atsakovė tokius savo išvedžiojimus neturėjo teisės nurodyti kaip cituojamus V. V. R. žodžius, nes cituojama kalba privalo būti pateikta tiksliai pažodžiui, nieko nepridedant ir nieko nepraleidžiant. Teismas ne tik neįvertino to, kad 2024-11-19 pokalbio garso įrašas neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo, bet ir tiesiogiai neištyrė 2024-11-19 pokalbio garso įrašo turinio. Kito 2024-11-19 pokalbio garso įrašas yra tarp V. V. R. ir M. L. Iš pokalbio turinio neįmanoma identifikuoti, apie kokią bylą kalbama. Neaišku kodėl ir kuo remiantis skundžiamoje nutartyje teismas laikė, kad kalba buvo būtent apie bylą. Aptariamo pokalbio metu nei Nutartis, nei kas joje nuspręsta, nei kokios bylos šalys nebuvo nė karto paminėta. Taigi iš 2024-11-19 pokalbio garso įrašo negirdėti absoliučiai nieko, kas rodytų, kad jo metu V. V. R. buvo žinoma konkrečiai apie Nutartį. Be to, skundžiama nutartis šiuo atžvilgiu yra šiurkščiai nesąžininga UAB „Venta“ atžvilgiu, neobjektyvi, priimta įrodymus ištyrus nebetarpiškai, nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, pažeidžiant logikos dėsnius bei neišklausius UAB „Venta“, tuo pažeidžiant ir teisės principą, reikalaujantį išklausyti abi šalis. Atsakovė su savo 2025-12-30 atsiliepimu pateikė į bylą 2025-12-30 rašytinius jos sugyventinio M. L. parodymus ir jais mėgino įrodinėti, kad jis Nutartį V. V. R. parodė dar 2023 metų gegužės mėnesį. Atsakovė atsiliepime pripažįsta, jog M. L. yra jos sugyventinis, jis rūpinosi sandėliuko statybų darbais, todėl M. L. yra subjektyviai suinteresuotas ginče palaikyti atsakovę. Atsakovė nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kodėl M. L. nebūtų galima arba būtų sudėtinga apklausti teismo posėdyje. Dėl to M. L. 2025-12-15 rašytiniai parodymai byloje negalėjo būti vertinami, nes neatitiko įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo.

Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad apie Nutartį UAB „Venta“ tariamai turėjo sužinoti per Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus bylos Nr. AG1-31/12-2025 posėdį, vykusį 2025-04-16. Į minėtą komisijos bylą atsakovė Nutarties nepateikė ir 2025-04-16 posėdžio metu apie Nutartį visiškai neužsiminė, t. y. nenurodė nei Nutarties datos, nei ją priėmusio teismo pavadinimo, nei bylos, kurioje ji buvo priimta, numerio, nei to, kad Nutartimi buvo patvirtinta Taikos sutartis ir koks yra tos Taikos sutarties turinys. Atsakovė 2025-04-16 posėdžio metu tik paklausė UAB „Venta“, ar jai yra žinoma, kad Inspekcija atsisakė reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Tačiau atsakovė nepaminėjo, kad mintyje turi teisme reikštus reikalavimus, be to, nepaaiškino, ir iš ko atsakovė sprendžia, kad Inspekcija reikalavimų jos atžvilgiu atsisakė. Taigi iš tokių teiginių UAB „Venta“ niekaip negalėjo sužinoti apie byloje teismo priimtą Nutartį. Be to, tiek visos bylos Nr. AG1-31/12-2025 nagrinėjimo, tiek ir minėto 2025-04-16 posėdžio metu atsakovė teigė daug jokio pagrindo neturinčių išsigalvojimų, melagysčių ir nelogiškų interpretacijų, teigdama tai, ko jokiuose įrodymuose realiai nebuvo užfiksuota. Todėl ir minėtą klausimą UAB „Venta“ priėmė kaip eilinius atsakovės sau palankius niekuo nepagrįstus išvedžiojimus. Be to, buvo logiška manyti, kad jei Inspekcija iš tikrųjų būtų atsisakiusi reikalavimų atsakovės atžvilgiu, tai ji būtų pateikusi tai kaip sau palankų įrodymą į bylą, nes joje teigė aplinkybes, kad sandėliukas pastatytas teisėtai. Atsakovė sąmoningai slėpė nuo UAB „Venta“ Nutartį, net ir 2025-04-16 posėdžio metu kalbėjo nekonkrečiai, neaiškiai, kažkokiomis mįslėmis. UAB „Venta“ net ir po 2025-04-16 posėdžio neturėjo jokio pagrindo manyti, kad buvo priimta Nutartis. O nežinodama, kad ji buvo priimta, logiška, kad UAB „Venta“ negalėjo ir jos ieškoti. Taigi skundžiamoje nutartyje teismas darė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Venta“ apie Nutartį sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo prašyme ir, kad tariamai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti. UAB „Venta“ byloje nedalyvavo, todėl apie priimtą Nutartį nežinojo, o su ja susipažino tik 2025-08-14, t. y. kitą dieną po to, kai atsakovė su savo 2025-08-13 prašymu pateikė ją į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų a. b. Nr. eI3-12974-983/2025.

Prašymo atnaujinti procesą esmė ta, kad į bylą nebuvo pateikta dalis reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sandėliuką buvo visiškai nugriovusi, iš naujo įrenginėjo jo pamatus, jokių medinių polių nebuvo likę ir sandėliuką atsakovė pastatė visiškai iš naujo, t. y. atliko ne kapitalinio remonto darbus, o statinio naujos statybos darbus, be to, pastatė sandėliuką kitoje vietoje ir kitokių išorės matmenų, nei jis realiai stovėjo prieš tai. Dalį tokių įrodymų UAB „Venta“ pateikė su savo prašymu, dalį jų pateikė su 2025-02-18 prašymu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pareikštas tuo pagrindu, kad Nutartimi buvo nuspręsta dėl UAB „Venta“ materialinių teisių ir pareigų, o ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise surinkti ir pateikti į bylą įrodymų. Neįtraukiant jos į bylą, visos procesinės teisės buvo pažeistos ir paneigtos.

Skundžiamoje nutartyje teismo išvada, kad ieškovas turi tariamai absoliučią teisę atsisakyti ieškinio ir, kad UAB „Venta“ neturi teisės reikšti prieštaravimų dėl ieškinio atsisakymo, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes prieštarauja CK 42 straipsnio 1 bei 2 dalims, pažeidžia ir paneigia UAB „Venta“ teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, be to, pažeidžia ir CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 1.78 straipsnio 1 dalį bei 1.78 straipsnio 5 dalį. CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi jau vien dėl to teismo teiginiai, kad ieškovo teisė atsisakyti savo ieškinio yra absoliuti, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisė į pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą yra absoliuti, ji garantuojama kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Sprendžiant dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, esmė ir lemianti aplinkybė yra ne įvardijimas, kurios iš šalių pusėje asmuo yra įtraukiamas į bylą, o tai, ar bylos išsprendimas turės poveikio asmens teisėms, teisėtiems interesams, teisėtiems lūkesčiams ar teisinėms pareigoms. Nagrinėjamu atveju UAB „Venta“ nurodomų aplinkybių byloje pasitvirtinimas reikštų ir tai, kad taikos sutartimi yra pažeistos imperatyvios teisės normos (tiek reglamentuojančios statybų valstybinėje žemėje tvarką, tiek ir reglamentuojančios valstybinės žemės naudojimo, nuomos bei pardavimo sąlygas, nes taikos sutartimi, nesant realaus teisinio ir faktinio pagrindo, yra sudaromos prielaidos atsakovei lengvatine, ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės) bei viešasis interesas (pasireiškiantis tuo, kad valstybinė žemė turi būti naudojama, valdoma ir disponuojama tik griežtai laikantis imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos, negali būti užstatoma neteisėtais statiniais ir tuo negali būti sudaromos prielaidos lengvatine, ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės, kadangi valstybinė žemė turi būti naudojama, valdoma ir disponuojama siekiant maksimalios naudos valstybei ir visuomenei). Taigi, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo yra atmestinas, jis jokiu būdu negalėjo būti tenkinamas. Dėl šių priežasčių procesas yra atnaujintinas ir Nutartis yra naikintina kaip neteisėta, nepagrįsta ir prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms bei viešajam interesui.

Skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota, nes joje teismas išvadas darė nenurodydamas, kodėl teismas nesivadovauja atitinkamais klausimais UAB „Venta“ pareikštais argumentais, turinčiais esminę reikšmę jos teisių gynybai. Atskirajame skunde išdėstytus argumentus UAB „Venta“, nors ir mažesne apimtimi, tačiau yra detaliai išdėsčiusi savo prašyme bei 2026-02-18 prašyme. Kartu su šiais procesiniais dokumentais UAB „Venta“ yra pateikusi į bylą ir tokius argumentus patvirtinančius įrodymus. Šie argumentai turi esminę reikšmę UAB „Venta“ teisių gynybai, o teismas dėl jų visiškai nepasisakė, nenurodė, kodėl juos atmeta ir remiasi atsakovės įrodymais, visiškai nepasisakė ir dėl UAB „Venta“ argumentų dėl atsakovės įrodymų neatitikimo leistinumo reikalavimui bei dėl jų nepatikimumo. Visa tai be jokio teisinio pagrindo varžo UAB „Venta“ teisę į apeliaciją, nes dėl minėtų teismo nutylėjimų UAB „Venta“ negali suprasti, dėl kokių konkrečiai priežasčių teismas atmetė jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir todėl UAB „Venta“ negali suprasti, kokius argumentus šiame atskirajame skunde reikšti, į ką konkrečiai jame atsikirtinėti.

Teismas visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėja jau nuo 2025-04-16 objektyviai galėjo/turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, tuo tarpu prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje buvo pateiktas tik 2025-11-14. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei nurodoma skunde, akivaizdu, jog yra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, todėl skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023. Iš pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių bei pridėtų priedų turinio matyti, kad atsakovės iniciatyva buvo rengiamas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo projekto derinimo procese, teikdama dokumentus (2022-04-05 pareiškėjos pretenzija, 2022-05-05 pareiškėjos pretenzija, 2024-05-02 pareiškėjos pretenzija, 2024-07-04 pareiškėjos pretenzija, 2024-07-16 pareiškėjos pretenzija).

Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Kadangi teismo 2023-04-21 nutartyje nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, todėl laikytina, jog taikos sutarties patvirtinimas minėta nutartimi nepažeidžia pareiškėjos teisių, juolab, kaip galima matyti iš prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridedamų dokumentų, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektas nėra patvirtintas. Inspekcijos ir atsakovės pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi nepažeidžiamos nei imperatyvios teisės normos, nei viešasis interesas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio 10 dalies 2 punktas numato, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina teismas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taigi, teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo, gali pati kreiptis į teismą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo, senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas. Tai patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti kitais teisiniais būdais. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 nėra vienintelė pareiškėjos galimybė ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

UAB „Venta“ atstovui V. V. R. apie 2023-04-21 Nutartį buvo žinoma ir 2025-04-16, nes jis dalyvavo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus administracinės bylos Nr. AG1-31/12-2025 posėdyje. Ši byla vyko dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą atsisakyti derinti atsakovės iniciatyva parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio posėdžio metu po UAB „Venta“ atstovės pasisakymų, advokatė Agnė Gulbinaitė uždavė klausimą UAB „Venta“ atstovei: „Ar jums yra žinoma ta faktinė aplinkybė, kad Statybos inspekcija atsisakė ATS1 atžvilgiu reikalavimų, konstatavus, kad visi darbai buvo teisėti?“ (2025-04-16 posėdžio garso įrašas nuo 01:36:36 val., atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 4). Net ir laikant, kad UAB „Venta“ atstovai nežinojo apie tai, kad Inspekcija sudarė taikos sutartį su atsakove ir atsisakė jos atžvilgiu ieškinio reikalavimų, tai gavus aukščiau nurodytą informaciją iš atsakovės advokatės, UAB „Venta“ atstovai turėjo visas galimybes kreiptis į teismą ir gauti 2023-04-21 Nutartį tik sužinojus aukščiau nurodytą informaciją. Civilinė byla buvo nagrinėjama viešai.

UAB „Venta“ savo atskirajame skunde kritikuoja sau nenaudingą 2024-11-19 garso įrašą ir teigia, kad jis buvo padarytas neturint UAB „Venta“ atstovo V. V. R. sutikimo, iš anksto neinformavus, kad pokalbis bus įrašytas. Pokalbis buvo įrašytas, nes V. V. R. įėjo pro neužrakintas duris į ginčo sandėlio vidų, kuriame buvo atsakovės sugyventinis M. L. Ne M. L. pažeidė UAB „Venta“ atstovo V. V. R. teisę į privatumą, o būtent V. V. R. pažeidė M. L. teisę į privatumą, kadangi jis įėjo į atsakovės statinio vidų neatsiklausęs, ar tą galima padaryti. M. L., žinodamas, kad V. V. R. yra itin ūmaus būdo, kelia konfliktines situacijas, priėmė sprendimą įrašinėti pokalbį, kad vėliau turėtų įrodymus, jei kas nors blogo jam ir/ar atsakovės turtui atsitiktų. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kaip UAB „Venta“ atstovas keikiasi, vartoja necenzūrinius žodžius atsakovės sugyventinio M. L. atžvilgiu, kalba pakeltu tonu. Pažymėjo, kad ginčo sandėliui jau vieną kartą buvo išdaužyti naujai sudėti langai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad garso įrašas, net ir neįspėjus apie pokalbio įrašymą, gali būti pripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone, jei asmuo juo siekia įrodyti ginčijamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas 2024-11-19 garso įrašą pagrįstai pripažino leistina įrodinėjimo priemone ir pagrįstai juo rėmėsi, priimdamas Nutartį.

V. V. R. tiek atsakovei, tiek jos sugyventiniui M. L. visada prisistatinėjo kaip UAB „Venta“ atstovas. 2022-05-22 V. V. R. Inspekcijos specialistei siuntė nuotraukas dėl atsakovės sandėlio ir prašė pridėti prie „mūsų skundo“ (aut. pastaba – „mūsų skundo“ reiktų suprasti kaip UAB „Venta“ skundo, nes V. V. R. veikė kaip UAB „Venta“ atstovas ir visada tapatinosi su UAB „Venta“). Šiame el. laiške V. V. R. save aiškiai įvardino kaip UAB „Venta“ atstovą. V. V. R. asmeninės nuosavybės teise nepriklauso pastatas, esantis šalia atsakovės sandėlio, jis nuosavybės teise priklauso UAB „Venta“. Dėl to V. V. R. 2024-11-19 pokalbio metu, reikšdamas pretenzijas dėl formuojamo žemės sklypo sandėlio eksploatavimui, veikė UAB „Venta“ vardu, nes pats jokio intereso reikšti atitinkamas pretenzijas atsakovės sugyventiniui M. L. neturėjo, nes neturėjo jokio šalimais esančio nekilnojamojo turto, kuriam galėtų būti reikalingas formuojamas žemės sklypas. Keistai atrodo tokia UAB „Venta“ gynybinė versija, esant įrodymams, kad V. V. R. nuo 2022 metų save pristatinėjo kaip UAB „Venta“ atstovą, 2022-05-22 UAB „Venta“ vardu teikė įrodymus Inspekcijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus administracinės bylos Nr. AG1-31/12-2025 posėdžiuose dalyvaudavo kaip UAB „Venta“ atstovas ir aktyviai gindavo UAB „Venta“ poziciją. Dar keisčiau atrodo UAB „Venta“ pozicija, kad 2024-11-19 garso įrašas yra neaišku kur padarytas, nors pats V. V. R. 2024-11-19 atėjo į Atsakovės sandėlio vidų pro neužrakintas duris ir savo balso garso įraše neneigia.

UAB „Venta“ savo atskirajame skunde teigia, kad iš 2024-11-19 pokalbio garso įrašo neįmanoma identifikuoti, apie kokią bylą yra kalbama. UAB „Venta“ atstovui V. V. R. buvo aktuali vienintelė byla su Inspekcija, nes ji buvo pradėta pagal jo skundą teigiant, jog neva tai yra vykdomi savavališkos statybos darbai. Dėl šios bylos 2024-11-19 pokalbio metu V. V. R. ir uždavė klausimą M. L. „kaip tu teismą laimėjai?“ Jokios kitos atsakovės, jos sugyventinio M. L. ir šeimos įmonių bylos UAB „Venta“ atstovui V. V. R. 2024-11-19 pokalbio metu tikrai nebuvo aktualios, nes niekaip nelietė jo interesų. UAB „Venta“ savo atskirajame skunde teigia, kad jos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kad būtų galima apklausti V. V. R. dėl 2024-11-19 garso įrašo turinio. UAB „Venta“ pati nereiškė prašymo jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jei UAB „Venta“ būtų pareiškusi atitinkamą prašymą, tai teismas būtų jį ir nagrinėjęs. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių UAB „Venta“ pretenzijos dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo būdo yra nepagrįstos. UAB „Venta“ savo atskirajame skunde teigia, kad liudytojo M. L. parodymai yra subjektyvūs ir nepatikimi, tačiau parodymų teisingumą patvirtina į bylą pateiktas garso įrašas iš kurio girdėti, kad UAB „Venta“ atstovas apie 2023-04-21 Nutartį žinojo 2024-11-19. Iš šio garso įrašo girdėti, kad UAB „Venta“ atstovas yra itin nepatenkintas, kad buvo priimta Nutartis, nes atsakovės sugyventinį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Taigi, ne M. L. parodymai teismui turėtų kelti įtarimų dėl jų patikimumo, o UAB „Venta“ argumentai atskirajame skunde, bandant nuneigti teismo padarytas išvadas, kurios nėra naudingos UAB „Venta“.

Šiuo metu Regionų administraciniame teisme kaip tik yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1751-983/2026 dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo derinti atsakovės iniciatyva parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Būtent šioje byloje bus įvertinta, ar atsakovės iniciatyva parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra tinkamai parengtas ir/ar Kauno miesto savivaldybė pagrįstai atsisakė jį derinti, ar ne. Tai, kad šiai dienai UAB „Venta“ neteisėtai naudojasi laisva valstybine žeme, kurią atskiru žemės sklypu nori susiformuoti atsakovė savo sandėlio eksploatavimui, nesukuria teisinio pagrindo UAB „Venta“ šia žeme ateityje ir toliau naudotis, nes pagal bendrąjį teisėje galiojantį principą iš neteisės teisė neatsiranda. NŽT nėra išdavusi sutikimo bendrovei UAB „Venta“ naudotis laisva valstybine žeme. Kartu su šiuo atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia Kauno miesto savivaldybės atsakymą į užklausimą, kuriame yra nurodyta, kad UAB „Venta“ pastato rekonstrukcijos sprendiniai negalėjo išeiti už nuosavybės teise/nuomos teise valdomo žemės sklypo ribų. Tai reiškia, kad privažiavimą prie pastato UAB „Venta“ negali organizuoti per valstybinę žemę, kurią atskiru žemės sklypu siekia susiformuoti atsakovė savo sandėlio eksploatavimui.

Inspekcija, 2023-03-28 atlikusi ginčo sandėlio patikrinimą ir nustačiusi, kad buvo vykdomi ginčo sandėlio kapitalinio remonto darbai, o ne naujos statybos darbai, turėjo teisę atsisakyti savo ieškinio reikalavimų. Ieškinio reikalavimų atsisakymas, priešingai nei teigia UAB „Venta“, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nes buvo atliktas patikrinus sandėlio remonto darbus ir įsitikinus, kad buvo vykdomi kapitalinio remonto darbai, o ne nauja statyba. Net jei ir būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023, Inspekcija, net ir prieštaraujant UAB „Venta“, vis tiek galėtų vėl atsisakyti savo ieškinio reikalavimų, nes tokią teisę jai suteikia CPK 42 straipsnio nuostatos, o teismas jos prievarta negalėtų priversti bylinėtis. Taigi, teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, nes ieškovas turėjo teisę tiek sudaryti taikos sutartį, tiek atsisakyti ieškinio reikalavimų ir tokios ieškovo teisės negali riboti trečiųjų asmenų prieštaravimai. UAB „Venta“ turi teisę pati reikšti ieškinio reikalavimus, jei mano, kad atsakovės sandėlio remonto darbai yra atlikti neteisėtai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių procesas civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 pagrįstai nebuvo atnaujintas.

Teismas padarė pagrįstą išbadą, kad ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų bei taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, ir teigdama, kad ji turi teisę išsinuomoti ar pirkti žemės plotą, kuriame stovi sandėlis, kaip įsiterpusį žemės plotą, taip pat, teigdama, kad sandėliukas pastatytas neteisėtai ir žemės sklypas jam eksploatuoti negali būti formuojamas ir jo formavimo–pertvarkymo projektas turėjo būti nutrauktas, remiasi menamomis aplinkybėmis, kurios yra tik numanomos ir galbūt galėtų atsirasti ateityje ir kurios galbūt galėtų pažeisti jos interesus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnį, 11 straipsnį įsiterpę valstybinės žemės plotai išnuomojami arba parduodam pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir tokio dydžio, koks nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Ne visi laisvi valstybinės žemės plotai gali būti laikomi įsiterpusiais žemės plotais; tam, kad jie būtų priskirti tokiems plotams ir galėtų būti išnuomoti ar parduoti gretimų sklypų savininkams arba nuomotojams, turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir būti suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Šiuo metu valstybinės žemės plotas, kuriame stovi sandėlis, nėra priskirtas įsiterpusiam žemės plotui. Todėl pareiškėja negalėjo ir negali turėti iš anksto jokių teisėtų interesų dėl jo nuomos ar įsigijimo ir negalima spręsti, ar tokią teisę ji įgis ateityje. Tai, kad ji be teisėto pagrindo faktiškai naudojasi žemės plotu, kuriame stovi sandėlis, privažiavimui prie jai priklausančio pastato negali būti laikomas teisėtu naudojimusi ir sukelti jai teisėtų lūkesčių.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato galimybę įteisinti savavališką statybą ir šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo, reikalingo sandėliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti formavimo–pertvarkymo projektas, kuris nėra patvirtintas. Tik patvirtinus šį projektą, būtų aiškios žemės sklypo ribos ir galima būtų spręsti, ar suformuotas žemės sklypas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Jokios aplinkybės dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo–pertvarkymo ar žemės įsigijimo, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, nebuvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, neįrodo, kad jos neįtraukimas į procesą šioje byloje pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl papildomų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – 2022-05-22 V. V. R. el. laišką Inspekcijos darbuotojai, išrašą iš NTR, prašymą NŽT dėl informacijos pateikimo, NŽT atsakymą į prašymą pateikti informaciją, prašymą Kauno miesto savivaldybei dėl informacijos pateikimo, Kauno miesto savivaldybės atsakymą į prašymą pateikti informaciją, UAB „Venta“ įgaliojimą V. V. R. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad jos teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po nutarties pirmosios instancijos teisme priėmimo, tačiau įvertinus atsakovės nurodomą aplinkybę, kad pareiškėja papildomus dokumentus į bylą pateikė dieną prieš skundžiamos nutarties priėmimą, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus papildomus įrodymus prideda prie nagrinėjamos bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teisme pareiškė ieškinį atsakovei ATS1, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės ATS1 surašytos, automatiškai IS „Infostatyba“ registruotos ir VĮ Registrų centras pateiktos 2022 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220512-08474 galiojimą ir registravimą IS „Infostatyba“; 2) įpareigoti atsakovę ATS1 per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu išregistruoti automatiškai IS „Infostatyba“ registruotos 2022 m. gegužės 12 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220512-08474 ir 2022 m. gegužės 6 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 3) atsakovei ATS1 per 10 darbo dienų neįvykdžius 3 punkte nurodyto įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti 3 punkte nurodytus veiksmus atsakovės ATS1 lėšomis ir kartu išieškoti iš jos reikiamas išlaidas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino byloje tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punkte ieškovė pareiškė, kad ieškinio reikalavimų atsisako, ir bylą nutraukė. Pareiškėja UAB „Venta“ pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 konstatavo, kad pareiškėja praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, Nutartimi nėra nuspręsta dėl UAB „Venta“ materialinių teisių ar pareigų, o ieškovė turi teisę bet kada atsisakyti ieškinio, todėl procesą atnaujinti išnagrinėtoje byloje atsisakė.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamos nutarties rezultatu ir joje pateiktais motyvais, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023, kadangi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. terminas nebuvo praleistas. Be to, prašymas dėl proceso atnaujinimo pareikštas tuo pagrindu, kad Nutartimi buvo nuspręsta dėl UAB „Venta“ materialinių teisių ir pareigų, o ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise surinkti ir pateikti į bylą įrodymų. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, kadangi jos patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Teismo nutartis nepakankamai motyvuota, nebuvo atsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus.

Dėl pagrindų proceso atnaujinimui ir 3 mėn. termino (ne)praleidimo

Proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010). Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra numatytas išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėja UAB „Venta“ nurodo, kad apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 priimtą nutartį ji sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 14 d. – kitą dieną po to, kai atsakovė ją pateikė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams administracinėje byloje Nr. eI3-12974-983/2025.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip vieną iš pagrindų nurodė praleistą 3 mėn. terminą pareiškimui paduoti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateikto garso įrašo iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus nagrinėtos administracinės bylos Nr. AG1-31/12-2025 nustatyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. vyko Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus posėdis, kurio metu atsakovės atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė, užduodama klausimą UAB „Venta“ atstovei dėl to, ar jai (UAB „Venta“ atstovei) yra žinoma, kad Statybos inspekcija atsisakė savo reikalavimų ATS1 atžvilgiu, tuo pačiu šiuo savo klausimo dalyku informavo UAB „Venta“ apie paminėto fakto buvimą. Gavusi 2025 m. balandžio 16 d. nurodytą informaciją iš atsakovės atstovės, UAB „Venta“ turėjo/galėjo dar 2025 m. balandžio 17 d. kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir susipažinti tiek su 2023 m. balandžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 priimtos nutarties turiniu, tiek su kita šios bylos medžiaga. Be to, galėjo kreiptis į Inspekciją ir pasidomėti, kaip pasibaigė tyrimas pagal UAB „Venta“ skundą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl toliau nurodomų priežasčių. Visų pirma, bylos medžiaga nustatyta, kad būtent pareiškėjos UAB „Venta“ skundų pagrindu Inspekcija pradėjo tyrimą ir vyko patikrinimai dėl galimai vykdomų savavališkos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „Venta“ dar 2022 m. balandžio-gegužės mėnesiais siuntė pretenzijas Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rengiamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto. Inspekcija gauto skundo pagrindu, 2022-01-26 atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl valstybinėje žemėje statomo pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2022-01-31 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-175. Tuomet Inspekcija 2022-02-08 privalomuoju nurodymu Nr. PN-265 iš statytojos ATS1 pareikalavo pateikti papildomus duomenis bei paaiškinimus. Inspekcija 2022-03-09 atliko pakartotinį sandėlio patikrinimą ir 2022-03-14 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-449, kuriame užfiksavo sandėlio matmenis, atliko fotofiksaciją. Statytojai užbaigus sandėlio statybą, ji 2022-05-12 surašė deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220512-08474 nurodydama, kad buvo atliktas ir užbaigtas sandėlio kapitalinis remontas ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2022-05-12 pateikė prašymą tik registruoti deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. RCCR-100-220512-08304. Inspekcija skundo pagrindu 2022-05-31 atliko sandėlio faktinių duomenų patikrinimą ir 2022-06-02 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1075. Inspekcija atliko deklaracijos teisėtumo patikrinimą ir 2022-06-17 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. UTA-45, kuriuo buvo konstatuota, kad deklaracija registruota neteisėtai. Dėl pastarosios aplinkybės Inspekcija kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti atsakovės ATS1 surašytos, IS „Infostatyba“ registruotos ir VĮ Registrų centras pateiktos 2022-05-12 deklaracijos Nr. ARCCR-100-220512-08474 galiojimą ir registravimą IS „Infostatyba“. Kaip matyti iš šios įvykių eigos, pareiškėja UAB „Venta“ aktyviai dalyvavo visame procese, teikė pretenzijas, skundus, domėjosi, kaip klostosi įvykiai dėl statybos užbaigimo, apie atliktus patikrinimo veiksmus prašė informuoti ją elektroniniu paštu arba skunde nurodytu adresu. Be to, UAB „Venta“ 2022-06-23 Inspekcijos raštu 2D-11647 buvo informuota apie atliktus veiksmus pagal jos skundą, t. y. Inspekcijos nustatyta, kad atliktiems sandėlio naujos statybos darbams projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomi, tačiau yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Inspekcija patikrino deklaracijos teisėtumą ir nustatė, kad deklaracija įregistruota neteisėtai, kadangi buvo atlikti sandėlio naujos statybos darbai neturint statytojo teisės. Toliau dėl neteisėtai registruotos deklaracijos procedūros bus vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėja galėjo/turėjo suprasti, kad Inspekcija imsis veiksmų, jog deklaracija būtų panaikinti teismine tvarka.

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2023 m. gegužės mėnesį M. L. įteikė 2023-04-21 Nutartį į rankas UAB „Venta“ atstovui V. V. R., kai jis atėjo prie sandėlio, apie Nutartį jam buvo žinoma ir 2024-11-19, kadangi jis pats klausė atsakovės ATS1 sugyventinio M. L. „kaip tu teismą laimėjai?“. Pastarasis pokalbis tarp M. L. ir V. V. R. buvo įrašytas ir pateiktas į bylą. Byloje nėra duomenų, kad 2023 m. gegužės mėnesį Nutartis iš tiesų buvo įteikta UAB „Venta“ atstovui. Tačiau net jei laikyti, kad 2024-11-19 pokalbio garso įrašas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Venta“ ne tik turėjo numanyti, kad deklaracijos teisėtumas bus užginčytas teismine tvarka, tačiau privalėjo domėtis Inspekcijos atliktų tyrimų eiga bei imtis veiksmų išsiaiškinti, kokių reikalavimų atsakovės atžvilgiu atsisakė Inspekcija. Sutiktina su atsakove, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus administracinės bylos Nr. AG1-31/12-2025 posėdyje sužinota informacija apie reikalavimų atsisakymą atsakovės ATS1 atžvilgiu, turėjo inspiruoti UAB „Venta“ atstovus gauti bylos medžiagą ir su ja susipažinti. Šis neveiklumas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad atsakovė pati Nutarties neteikė į administracinę bylą, todėl su ja susipažino tik 2025 m. rugpjūčio 14 d. – kitą dieną po to, kai atsakovė ją pateikė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams administracinėje byloje Nr. eI3-12974-983/2025. Kaip minėta, UAB „Venta“ pati iniciavo patikrinimus, sekė visą informaciją, o V. V. R. klausimas 2024-11-19 M. L. „kaip tu teismą laimėjai?“ neabejotinai patvirtina, kad V. V. R. buvo žinomas galutinis bylos rezultatas. Pareiškėjos nurodomi teiginiai, kad šiame pokalbyje neaišku, apie kokią konkrečiai bylą kalbama (galbūt kitas su M. L. susijusias bylas) atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš pokalbio turinio galima suprasti, kad kalbama būtent apie bylą tarp Inspekcijos ir ATS1, reiškiamos pretenzijos dėl žlugdomo verslo, galimai atsakovės ir jos sugyventinio turimų pažinčių valstybinėse institucijose ir pan. Be to, sutiktina su atsakove, kad kitos bylos, susijusios su M. L. neturi jokio ryšio su ginčo klausimais (vykdomomis statybomis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu) ir neturi rūpėti su bylomis nesusijusiems asmenims, šiuo atveju V. V. R. Dar daugiau, V. V. R. 2024-11-19 pokalbyje priekaištauja M. L., kad jis ketina atimti duoną iš jo vaikų, todėl tai tik patvirtina, jog buvo kalbama būtent apie atsakovės siekį susiformuoti žemės sklypą prie jos turimo ir rekonstruoto sandėlio, kadangi UAB „Venta“ valstybinį žemės sklypą šiuo metu naudoja privažiavimui prie savo prekybos pastato. V. V. R. teiginiai, kad jis pokalbyje veikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „Venta“ įgaliotas atstovas, laikytini deklaratyviais, pareiškėjos gynybine pozicija, kadangi Prekybos pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „Venta“, kuri turi interesą ir toliau naudoti valstybinę žemę savo pastato eksploatavimui.

Kaip minėta, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 28 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja UAB „Venta“ apie Nutartį sužinojo vėliausiai 2025-04-16, kai UAB „Venta“ atstovui V. V. R. bei jų advokatei Administracinių ginčų komisijos posėdyje pateikta informacija, kad Inspekcija atsisakė visų reikalavimų ATS1 atžvilgiu. Sužinojimo momentas šiuo atveju negali būti siejamas su fiziniu Nutarties įteikimu, kadangi pareiškėjos aktyvūs veiksmai rodo jos interesą nagrinėjamu klausimu, patirtį, kurią patvirtina teikti skundai, pretenzijos ir pan., todėl kaip atidus ir rūpestingas asmuo ji galėjo gauti visą informaciją tiek iš bylą nagrinėjusio teismo, tiek iš Inspekcijos. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

Pareiškėja nurodo, kad UAB „Venta“ turi teisėtą interesą išsinuomoti ar nusipirkti vidiniame kieme, šalia UAB „Venta“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančią valstybinę žemę, kuriame stovi Sandėliukas. Inspekcijos ieškinio patenkinimas reikštų, kad Sandėliukas yra neteisėtai pastatytas ar kad yra neteisėtai rekonstruotas, o pagal teisės normas prie neteistų statybų būdu atliktų pakeitimų turinčio pastato valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas, todėl tokiu atveju minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas turėtų būti nutraukiamas. Tai įgalintų UAB „Venta“ realizuoti savo teisę nusipirkti ar išsinuomoti minėtame vidiniame kieme esančią valstybinę žemę. Taigi akivaizdu, kad Nutartimi buvo nuspręsta dėl UAB „Venta“ materialinių teisių, tiesėtų interesų, teisėtų lūkesčių ir pareigų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju būtina atsakyti į klausimą, ar Nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir taip išnagrinėjus bylą buvo pažeistos materialinės pareiškėjos teisės ar buvo sukurta jai kokių nors pareigų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 patvirtino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės ATS1 taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė savo pačios atsakovei pareikšto ieškinio bei ieškovė ir atsakovė susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad dėl jokių pareiškėjos UAB „Venta“ teisių ar pareigų ieškovė ir atsakovė nesusitarė ir UAB „Venta“ iš viso net nėra nurodyta teismo patvirtintos taikos sutarties tekste. Todėl pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmetė. Taip pat nurodė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad dėl neįtrauktos į civilinę bylą Nr. e2-357-1162/2023 pareiškėjos UAB „Venta“ nedalyvavimo procese buvo pažeistos UAB „Venta“ materialinės teisės ir teisėti interesai.

Nustatyta, kad Inspekcija, gautų skundų pagrindu atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl valstybinėje žemėje statomo pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo surašytas privalomasis nurodymas, atliktos kitos privalomos procedūros, kol galiausiai Inspekcija 2022-06-17 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. UTA-45, kuriuo buvo konstatuota, kad deklaracija registruota neteisėtai. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad Inspekcija vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis reglamentuoja, kad kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva pagal kompetenciją turi teisę Inspekcija. Taigi, Inspekcija, nustačiusi, kad deklaracija dėl sandėlio statybos užbaigimo, registruota neteisėtai, kreipėsi į teismą dėl šios deklaracijos panaikinimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Atsakovė, po ieškinio ir paruošiamųjų procesinių dokumentų pateikimo, pateikė teismui antstolio Mareko Petrovskio 2022-12-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-22-142 ir teismo eksperto S. K. 2023-01-13 konsultacinę išvadą dėl sandėlio pamatų konstrukcijos Nr. KI 30-63. Tuomet Inspekcija pakartotinai atliko ginčo statinio statybos darbų teisėtumo patikrinimą, buvo atkasti pamatai ir daroma jų apžiūra tikrinant, ar yra išlikę seni pamatai. Inspekcija 2023-03-28 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad jokių pažeidimų atliekant remonto darbus nustatyta nėra ir deklaracija apie statybos užbaigimą buvo įregistruota teisėtai. Po šio patikrinimo akto Inspekcija pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi nusprendė atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimų atsisakyti.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

Šiuo atveju Inspekcija, kaip statybų valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, kreipėsi į teismą konstatavusi statybos užbaigimo procedūrų pažeidimus, tačiau pagal atsakovės pateiktus naujus duomenis atlikusi pakartotinį patikrinimą nustatė, kad visgi deklaracija įregistruota teisėtai. Tuo pagrindu ieškovė atsisakė reikalavimų atsakovės atžvilgiu, o šią teisę jai suteikia įstatymas, numatantis, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje gali pareikšti, jog atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei proceso dalyvių atsiliepimuose išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju Nutartimi nebuvo pažeistos UAB „Venta“ materialinės teisės ir teisėti interesai. Civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo/pertvarkymo projekto ar galimybės žemės sklypą įsigyti, Inspekcija tik ginčijo deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumą, todėl teigti, kad dėl neįtrauktos į civilinę bylą Nr. e2-357-1162/2023 pareiškėjos nedalyvavimo procese buvo pažeistos jos materialinės teisės ir teisėti interesai, nėra pagrindo. Nutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, o patvirtinta taikos sutartis jokių teisių ar pareigų pareiškėjai nesukūrė. Primintina, kad šiuo metu Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1751-983/2026 dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo derinti atsakovės iniciatyva parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025-01-13 sprendime nurodytos tokios nederinimo priežastys: neįvertinti ir nesuprojektuoti kelio servitutai, reikalingi besiribojantiems pastatams eksploatuoti, pastatus aptarnauti ir prižiūrėti, automobiliams, specialiosios paskirties transportui (besiribojančių pastatų savininkams, specialiajam transportui) privažiuoti, apsisukti. Toje administracinėje byloje trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta ir UAB „Venta“, kuri teikia paaiškinimus ir pilna apimtimi dalyvauja administracinės bylos nagrinėjime, kurioje gali apginti savo teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja UAB „Venta“ turi galimybę kitais būdais ir kitose bylose apginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja itin daug dėmesio savo procesiniuose dokumentuose skiria atsakovės sandėliuko statybų teisėtumo klausimams, tačiau tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad siekia įsigyti ar išsinuomoti dalį žemės sklypo iš valstybės, reikalingo jos prekybos pastato eksploatavimui, tačiau nepateikia duomenų apie atliekamus atitinkamus veiksmus bei nenurodo aplinkybių, kodėl negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta teise įsigyti valstybinės žemės sklypą. Taip pat nėra duomenų, kad dėl atsakovės siekio suformuoti žemės sklypą sandėliuko eksploatavimui, pareiškėja neteko galimybės išsinuomoti ar nusipirkti jai reikalingo valstybinės žemės sklypo. Atvirkščiai, Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ji neturi duomenų apie UAB „Venta“ sudarytas nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nuomos ar panaudos sutartis. Taip pat nėra duomenų dėl fiziniams ar juridiniams asmenims suteikimo ar nesuteikimo naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu greta statinio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nesuformuoti valstybinės žemės sklypai. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėja prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-357-1162/2023 ir teigdama, kad ji turi teisę išsinuomoti ar pirkti žemės plotą, kuriame stovi Sandėlis, kaip įsiterpusį žemės plotą, taip pat, teigdama, kad sandėliukas pastatytas neteisėtai ir žemės sklypas jam eksploatuoti negali būti formuojamas ir jo formavimo–pertvarkymo projektas turėjo būti nutrauktas, remiasi menamomis aplinkybėmis, kurios yra tik numanomos ir galbūt galėtų atsirasti ateityje ir, kurios galbūt galėtų pažeisti jos interesus. Paaiškino, kad šiuo metu valstybinės žemės plotas, kuriame stovi Sandėlis, nėra priskirtas įsiterpusiam žemės plotui, todėl pareiškėja negali turėti iš anksto jokių teisėtų interesų dėl jo nuomos ar įsigijimo ir negalima spręsti ar tokią teisę ji įgis ateityje. O tai, kad ji be teisėto pagrindo faktiškai naudojasi žemės plotu, kuriame stovi Sandėlis privažiavimui prie jai priklausančio pastato, negali būti laikomas teisėtu naudojimusi ir sukelti jai teisėtų lūkesčių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, kadangi ieškovė atsisakė visų savo reikalavimų atsakovės atžvilgiu ir buvo patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Teismas Nutartimi konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių, o taip pat kitų suinteresuotų asmenų teisių, jų interesų, neišeina iš patikslinto ieškinio reikalavimo ribų. Šiuo atveju neaišku, kokį suinteresuotumą gali turėti pareiškėja UAB „Venta“ civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės ATS1 įregistruotos deklaracijos apie sandėlio statybos užbaigimą teisėtumo. Teismo vertinimu, UAB „Venta“ turi teisę pati reikšti ieškinio reikalavimus, jei mano, kad atsakovės sandėlio remonto darbai yra atlikti neteisėtai, be to, pareiškėja aktyviai dalyvauja ir Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1751-983/2026, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo derinti atsakovės iniciatyva parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi negali būti ribojama, ypač tais atvejais, kai nėra nustatoma, kad šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia kitų šalių teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, kurioje nei minima pareiškėja, nei minimas jos turtas, teisių ar teisėtų interesų įgyvendinimas taikos sutartyje numatytomis sąlygomis, pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo išspręstas šalių ginčas taikiai, paisant šalių valios ir nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina šalių sprendimas ginčą išspręsti taikiai, dar nesuponuoja išvados, jog toks taikus ginčo išsprendimas galėjo pažeisti pareiškėjos materialines teises ar sukurti jai kokių nors pareigų, ar pažeisti jos teisėtus interesus, ar prieštarauti įstatymams ar viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-357-1162/2023, konstatuoja, jog tarp šalių kilęs ginčas iš esmės neturėjo jokios teisinės reikšmės pareiškėjos teisėms, teisėtiems interesams ar jos pareigoms, kadangi ginčas buvo kilęs ne dėl išimtinai pareiškėjai priklausančio turto ir nebuvo susijęs su pareiškėja jokia apimtimi. Taigi ir taikos sutartis, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą, neturi įtakos pareiškėjos teisėms, nesukūrė jokių jai pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti civilinę bylą, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nesusijusi su pačia pareiškėja. Pažymėtina, jog nei ginčo taikos sutartyje nebuvo numatyta, nei ginčo taikos sutartį patvirtinęs teismas nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra sąlygos, numatytos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas iš naujo pasibylinėti, dėl to nepagrįstai būtų iš naujo pradėtas procesas, kuris byloje dalyvaujantiems asmenims sukeltų papildomų išlaidų, būtų pažeisti teisingumo, proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principai. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad taikos sutartimi ieškovė atsisakė ieškinio. Kadangi ieškinys buvo pareikštas ne dėl pareiškėjos teisių ar siekiant jos teisių įgyvendinimo ir naudos jai sukūrimo, yra pagrindas išvadai, jog tokio ieškinio, niekaip nesusijusio su pareiškėja, atsisakymas nepažeidžia jos materialiųjų teisių ir nesukuria jai pareigų.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra nepakankamai motyvuota. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais konstatuoja, kad buvo išsamiai atsakyta į esminius pareiškėjos keliamus klausimus, išanalizuoti proceso atnaujinimo pagrindai bei remtasi aktualia nagrinėjamam klausimui teismų praktika.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė ATS1 prašo iš pareiškėjos priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, yra pagrindas spręsti atsakovės ATS1 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Iš atsakovės pateiktos 2026 m. kovo 17 d. PVM sąskaitos-faktūros AG Nr. 29/2026 matyti, kad atsakovė patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši sąskaita faktūra apmokėta 2026 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos taisyklės, kuriomis remdamasis teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovės ATS1 prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš pareiškėjos tenkinamas, priteisiant 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Venta“, juridinio asmens kodas 133518282, atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.